S aipsniai / A icles 155
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės
analizė, a mių leksikog a ija i leksikologija, socioling is ika.
TARMĖS ĮTAKA MARIAUS
KATILIŠKIO RAŠTŲ KALBAI
In luence o Dialec on he Language
o Ma ius Ka iliškis’ Wo ks
ANOTACIJA
S aipsnyje mokslo isuomenei p imenamos ašy ojo Ma iaus Ka iliškio kalbinės pa-
žiū os. Ap a ian Ka iliškio aš ų leksiką i a minio kalbėjimo modelius, keliama hipo-
ezė, kad jo eks ai pe eik i a mine aka ų aukš aičių šiauliškių, lokaliąja, kalbine sis e-
ma, dialek u. Ta minės i suno min os leksikos a ojimas pag ečiui Ka iliškio aš uose
a spindi bend inės (s anda inės) kalbos įsi i inimo laiko a pį.
ESMINIAI ŽODŽIAI: aka ų aukš aičių šiauliškių pa a mė, a minė leksika, naujažodis,
bend inė kalba, a minio kalbėjimo aiška.
ANNOTATION
Linguis ic iews o he w i e Ma ius Ka iliškis a e e isi ed in he a icle o he a en-
ion o scien i ic communi y. Du ing he cou se o he analysis o lexis o Ka iliškis’ wo ks
and dialec speech pa e ns, a hypo hesis is o mula ed ha Ka iliškis’ ex s a e w i en in
Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai local language sys em, i.e., dialec . The use o dialec lexis
oge he wi h he s anda dised one in Ka iliškis’ wo ks e lec s he pe iod o es ablishmen
o he s anda dised language.
KEYWORDS: Šiauliai sub-dialec o he Wes e n Aukš ai ian, dialec lexis, ne-
ologism, s anda dised language, exp ession o dialec speech.
ĮVADAS
Ma ius Ka iliškis ( ik asis asmen a dis – Albinas Vai kus, gimė 1914 09 13
G uzdžiuose, Šiaulių . – mi ė 1980 12 17, palaido as Lemon e, Čikagos
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
156 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
p iemies yje) b endo kaip asmenybė i o ma osi kaip ašy ojas Šiau ės Lie-
u oje, Žaga ės apylinkėse. De yne ių me ų Albiną ė ai a si ežė į Ka iliškių
kaimą, kaip sako pa s ašy ojas, „į laukus“ (ER 381). Augo apsup as d iejų kal-
binių sis emų: mamos Onos Filipa ičiū ės, kilusios iš Rokiškio ( y ų aukš ai-
čiai u eniškiai), i ė o Juozo Vai kaus bei ie inių gy en ojų, kalbančių aka ų
aukš aičių šiauliškių pa a mės Žaga ės šnek a1. Tu bū dėl įsiklausymo į ap-
linkinių žmonių pasakojimus, į pa į a minio eks o kū imo i kalbėjimo ak ą
Ka iliškis sa e adino ne ašy oju, be „pasako iumi“. Li e a ū ologai jį e ino
ki aip: „Ka iliškis – aukš os klasės menininkas p o esionalas“ (Kubilius 1995:
458).
Ka iliškio aš ai y a a minės kalbos (disku so) a spindys bend inės kalbos
įsi y a imo, įsi i inimo isuomenėje laiko a piu2. Tokia kalbinė si uacija nu-
lėmė i s aipsnio ikslą – ap a i Ka iliškio aš ų leksikos a mines ( one ines,
mo ologines, žodžių da ybos) ypa ybes i pa yzdžius palygin i su XIX a. pa-
baigos – XXI a. p adžios a mine medžiaga. XX a. pab. i XXI a. p . kalbi-
nė aiška a spindė a ank aš iniame Joniškio šnek ų žodyne ( umpinama JšŽ), o
XIX a. pab. i XX a. p . – leidinyje Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasako-
jamosios au osakos inkinių leksika. Žodynas ( umpinama SŽ). Tam ikslui pa-
siek i numa y i keli užda iniai: a) pa ies ašy ojo kalbinių nuos a ų p isimini-
mas, b) aš ų a minės leksikos analizė, c) a minio kalbėjimo aiškos modelių
paieškos.
S aipsnis pa eng as emian is s aipsnio au o ės suda y o Ma iaus Ka iliškio
aš ų žodyno ( umpinama K Ž) ank aš ine medžiaga. K Ž leksika ink a iš o-
manų: Miškais a eina uduo (1969), Užuo ėja (1990), Išėjusiems neg įž i (1990) i
no elių inkinio Seno ka ei io sug įžimas (2003)3.
Ti iamajai medžiagai a skleis i aikomi ap ašomasis, analizės, g e inimo me-
odai; keliamos kalbinės hipo ezės.
1 Apie Ka iliškio mamos a mės į aką plačiau ž . Tumėnas 2003: 5–10, o apie Žaga ės šnek ą i
a imą Skais gi io šnek ą išsamiau ž .: Jšp 16–17, Kaika y ė 2015: 150–173.
2 S aipsnio au o ė mano, kad bk mokymas sus ip ėjo daugėjan mokyklų isoje Lie u os e i-
o ijoje apie 1932–1936 m., o a minė kalba bk pi menybę užleido XX a. penk ame–šeš ame
dešim me yje. Tokia s aipsnio au o ės nuomonė susida y a iš asa os ekspedicijų, ku iose da-
ly aujama nuo 1977 m., o iena iš kalbamųjų emų y a klausimai apie mokyklas, moky ojus i
mokymosi p ocesą.
3 Romanas Miškais a eina uduo pe leis as 1991 m. Au o ė nesp endžia Ka iliškio aš ų edak o ių
į akos kalbai i edaga imo p incipų, nes mano, kad ši ema y a e a a ski o s aipsnio.
S aipsniai / A icles 157
Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai
KALBINĖS MARIAUS KATILIŠKIO
PAŽIŪROS
Au obiog a ijoje Ka iliškis y a išsakęs sa o požiū į į kalbą. Jis ašė: „Kaip
susik o ė žodžio sod umas? Nežinau. G eičiausiai kal a mano p igim is. Bū-
damas p akeik ai negabus s e imoms kalboms, u iu neužmi š i sa osios“ (ER
391). Ten pa andame i ki ą sakinį: „Žinau ik ai e ų žodžių, ku iuos gal ik
d . Pe as Jonikas i da kele as žino“ (ER 380). Ka iliškis, dėl is o inių ka a-
klizmų pa ekęs į ki ą kul ū inę i kalbinę aplinką, ma ydamas epa ija usiųjų
aikymąsi p ie pe sikėlėlių gy enimo aplinkos, y a ne ka ą skundęsis, kad ga-
lybės jo omanuose pa a o ų žodžių skai y ojai nesup an a, Dėl os p iežas ies
„Tiek i iek e ų, nuos abių žodžių u iu a idė i, kad ga busis skai y ojas sup as-
ų. Ki a iek edak o iai i leidėjai nub auko, baimindamiesi ne ek i skai y ojų“
(ER 390). A Ka iliškis bū ų a k eipęs dėmesį į okį no ą apsaugo i skai ančiąją
isuomenę nuo sa osios i sa i os kalbinės aiškos, jei ne emig acija, elieka ik
e o inis klausimas.
Jū a ė Sp indy ė y a pas ebėjusi ieną Ka iliškio ypa ybę – „ isu nešioda-
osi blokno ą už ašams, o iš ma škinių kišenėlės isada kyšoda o pieš ukas.“4
Panašiai sakoma i apie kalbininkus. Taigi Ka iliškis užsi ašinėjo į ai ius a mi-
nius žodžius, posakius, i ai sup an ama, nes ašy ojo gy enama aplinka i Juo-
zo Balčikonio nuola inis k eipimasis į au ą kaup i medžiagą didžiajam Lie u ių
kalbos žodynui, manau, ska ino i Ka iliškį ieško i kalbinės aiškos gy as ies.
TARMINĖ LEKSIKA
MARIAUS KATILIŠKIO RAŠTŲ ŽODYNE
Pap as ai g ožiniuose kū iniuose a miniai žodžiai a ojami eikėjų cha-
ak e is ikai nusaky i i ie iniam kolo i ui iš yškin i. Be ai būna negausūs
leksikos iene ai. Tie, kas y a skai ę Ka iliškio kū ybą, be abejo, a k eipė dė-
mesį į daugybę žodžių, besiski iančių nuo bend inės kalbos. Ta minės leksikos
a ojimas Ka iliškio aš uose isai ki oks, nei daba inėje li e a ū oje įp as a.
Ta mės a spindžių Ka iliškio aš uose šiek iek galima pas ebė i iš ieno ki-
o žodžio one inės aiškos, be dažniausiai a minės ypa ybės a siskleidžia pe
mo ologines žodžio o mas, pagaliau i pa s žodis gali bū i a ojamas ik lo-
kalioje aplinkoje. Iš one inių ypa ybių Ka iliškio aš uose pas ebimas balsio a
į e pimas žodžio kamiene, ap inkamas i JšŽ, p z.: kazalėkas ‘kazlėkas’, plg.:
4 Plačiau ž . www.šal iniai.in o/index//de ails/1264.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
158 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
kazalkas5. Ka iliškio nuosekliai a ojama a minė žodžio o ma šilima ‘šilu-
ma’ su umpuoju balsiu i, ie oj bk balsio u. Jį a o ą liudija pa yzdžiai iš SŽ
i iš JšŽ, plg.: Šilima oki kaip g inčio, – idu inė. ŠLSP 271 (SŽ 561); š.limαs n.
Gžč. (ž . 1 p iedą).
Ta minė aiška aiškiausiai a sispindi žodžio mo ologinėse i da ybinėse o -
mose. Šiauliškių pa a mės plo e a ojama a dažodžio o mų su ski ingais
kamiengaliais6. Tokių pa yzdžių gausu K Ž, plg.: keliū a i keliū ė ‘siau as,
mažai ažiuojamas kelelis’, kišenė i kišenius ‘siu inio a mezginio ie a an-
koms susikiš i’, palazdė i palazdys ‘bal oji plukė’, šelma i šelmis, -ė ‘išdykė-
lis, neklaužada, padauža’, še kšna i še kšnas ‘ ūko, ga ų k is alai an medžių,
ša ma’. Ski ingų kamiengalių a dažodžiai a o i i daugiau nei p ieš šim ą
šešiasdešim me ų už ašy uose Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasako-
jamosios au osakos eks uose, plg. SŽ: bi ė i bi is ‘medų nešan is abzdys’,
d asė i d asia ‘k ėpimas, k ėpa imas’, gy en ojis i gy en ojus ‘gy en ojas’.
Šis kalbinis eiškinys pas ebimas i JšŽ an aš iniuose žodžiuose, plg.: ak ojis
‘akė ojas’, a ójis ‘a ojas’, bi s ‘bi ė’, aly à i alỹ as ‘aliejus’, ámžis i ámžius
‘me ai’, á klas i á klė ‘pada gas žemei a i’ (ž . 2 p iedą).
Ka iliškio aš uose ap inkama p iesagos -ui is edinių gy ūnų jaunikliams
į a dy i, p z.: šunui is ‘šunų jauniklis’, ž i blui is ‘ž i blio jauniklis, ž i -
bliukas’. Šios p iesagos edinių gausu ne ik SŽ, be i JšŽ, plg.: lapui is ‘lapiu-
kas, lapės jauniklis’, a nui is ‘ a nų jauniklis’, pémpui is ‘pempės jauniklis,
pempiukas’. P iesagos -ininkas ediniai ečiau ap inkami Ka iliškio aš uose,
p z.: bu ininkas ‘ka iuomenės bu ų ūpin ojas’7. Tokių p iesaginių edinių
esama SŽ i JšŽ, plg.: medininkas ‘miško sa gas, eigulys’, puodininkas ‘puo-
džius’, minčãčininkas, -ė ‘iš Minčaičių’. Ka iliškio aš uose ap inkamas p ie-
sagos -inė edinys a inė ‘pašiū ė ežimams, ogėms i ki iems daik ams laiky-
i’. Be , kaip galima sp ęs i iš pa yzdžių, azaunė ‘pa alpa ežimams, ogėms,
ūkio pada gams, pakink ams i pan. laiky i, a inė’ Ka iliškio a ojama daž-
niau nei a inė.
K Ž a spindimos ski ingos a minės žodžio o mos, odančios, kad ašy o-
jas aip ge ai su okė šnek os sis emą, kad ne i pa s galėjo kū iniuose a ijuo i
žodžio o momis aip, jog ku iamas aizdas bū ų nenuobodus, sod us i yškus.
5
Dėl ibo os s aipsnio apim ies 1–4 p ieduose pa eikiama ilius acinių pa yzdžių iš isų ijų
šal inių: iš leidinio Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasakojamosios au osakos inkinių leksika.
Žodynas, ank aš inio Ka iliškio aš ų žodyno i ank aš inio Joniškio šnek ų žodyno. Ras i pa yz-
džiai su ašy i į len eles pagal s aipsnyje ap a iamas a mines one ikos, mo ologijos i žodžių
da ybos ypa ybes.
6 Plačiau ž . Lk ch 64; Jšp 35–37.
7 Plg: Jšp 72–86, 97–105 ansk ibuo us eks us.
S aipsniai / A icles 159
Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai
Žodžio paieškas liudy ų o mų k apsnis i k ap is ‘k apas’, pakabnus, -i i
pakabus, -i ‘pa ogus’, comp. pakabesnis, -ė a ojimas. Apie galimybę žodžio
šaknyje a p iesagoje į e p i p iebalsius (pap as ai į e piami n, s, ) paliudy a i
SŽ, i JšŽ, plg.: lepniai ‘išdidžiai, puikuojan is’, p asnas i p as as ‘menkas’,
sk ai as i sk ais as ‘s e blė’, apýnas is i apýnas is ‘odiniai di žai a kliui
pažabo i’, ã š ais as ‘kas a muša spindulius’ (ž . 3 p iedą).
Ka iliškio aš uose y auja dū iniai, suda y i be jungiamojo balsio, plg.:
o inklis ‘ o a inklis’, žemlūžis, -ė ‘žemaūgis’. Tokią dū inių da ybos a-
diciją pa i ina i SŽ pa eik i an aš iniai žodžiai, plg.: juodgal is ‘š end as’,
me gmo e ė ‘ u in i aiką me gina’, o inklis ‘ o a inklis’. Rank aš iniame
JšŽ dū iniai be jungiamojo balsio aip pa y auja, plg.: ž ý kelis ‘ž y uo as
kelias’, g e g ūšnė ‘anks y oji k iaušė’, aũk a škė ‘ a škė sumaišy a su au-
kais’. Ka iliškio ne engiami dū iniai i su jungiamaisiais balsiais -a-, -i-, ypač
uome , kai susidu iančius p iebalsius sunku iš a i, p z.: ugiagėlė ‘žiemken-
čių ja ų pik žolė mėlynais žiedais, bajo ių gen ies augalas’, ugiažolė ‘ ugia-
gėlė’, o a inklis ‘1. o o inklas’; ‘2. p k. kebli padė is, si uacija’, žali o ė
‘gy a o ė’. SŽ aip pa esama okių dū inių, ik jie dažniausiai jungiami balsiu
-a- a -(i)a-, plg.: laukagalė ‘galulaukė, lauko galas’, kiau anosės ‘a puojan
a ski i p as i g ūdai su pelais’. Pa yzdžiai odo, kad okių sunkiau iš a iamų
dū inių su jungiamaisiais balsiais -a-, -i-, -y- pasi aiko i JšŽ, plg.: a klãmėš-
lis ‘a klio mėšlas’, an aka is ‘an ą ka ą sunkiamas’, a ganis ‘a ių piemuo’,
da býme is ‘de liaus nuėmimo laikas’. Ka iliškio aš uose ka ais a ojamas
o pa ies dū inio a ian as su umpuoju jungiamuoju balsiu -i-, būdingu ben-
d inei kalbai, i a minis a ian as su ilguoju balsiu -y-, p z.: šalimais i šaly-
mais ‘šalia, a i’, aukš inelkas i aukš ynelkas, -a ‘aukš ielninkas, -a’, plg. JšŽ
a ojamą aukš ynélkas. Panašių dū inių, ku iuose y auja ne ienodo ilgumo
jungiamasis balsis -i- i -y- ap inkama i SŽ, plg.: šalikelė i šalykelė ‘pakelės
uožas’(ž . 4 p iedą).
Romanuose i no elių inkinyje ma y i, kaip ienu a eju ašy ojo a oja-
mos a minės leksikos o mos, o ki u – andasi no minių lyčių, p z.: iensėdis
‘ ienkiemis’, sodnas ‘sodas’, sodnelis Ka iliškio aš uose ku kas dažniau a -
ojami nei ienkiemis ‘ ienos šeimos ūkio sodyba’ a sodas ‘žemės plo as, ku-
iame auga aismedžiai i aisk ūmiai’. Vie oj žodžio kaimas Joniškio šnek ose
dažniau a o as sodžius ‘1. kaimas’, 2. ‘sodyba’, o jo gy en ojas – sodie is, -ė.
Šie žodžiai aip pa nuosekliai ap inkami Ka iliškio aš uose.
Ne engia Ka iliškis a o i i naujažodžių a kū ybiškų edinių (žodžių pe -
di binių). Apie okių ne iksuo ų da inių da ybą bei a osenos polinkius y a
ašiusi Jolan a Vaskelienė. Kalbininkė y inėjo no elių inkinį Seno ka ei io su-
g įžimas i ap iko 26 ne iksuo us da inius. Vaskelienės eigimu, „da iniai pa-
klūs a žodžių da ybos aisyklėms, be y a e os a osenos i a gu a kada no s

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
aps ak y iosios leksikos dalimi“ (Vaskelienė 2007: 511). Tokios leksikos, u in-
čios aizdinę ga sinę semą, gausu i ki uose Ka iliškio omanuose, p z.: pa pi-
nas ‘šonkaulis’, žabūsis ‘kieno ūsai iesūs, panašūs į žabus’, žalionis ‘žalia imas,
žaluma’, žiemkelis ‘ ik žiemą iš ažinėjamas kelias’.
K Ž esama žodžių, ku ie isiškai su ampa su Slančiausko bei jo pagalbinin-
kų pasakojamosios au osakos inkinių leksikos žodyne pa eik ais an aš iniais
žodžiais, plg.: banka ‘bankas’ (Ausų nesima o – p asmegęs bankose. Už 58. Plg.
SŽ 81); kanduolas ‘b anduolys’ (G ūdas kaip iešu o kanduolas [labai s ambus].
Už 124. Plg. SŽ 270); kiaulienas ‘pa šas, mei elis’ (Ką oksai kiaulienas gali as i,
be knisa ku įmanoma, ku knislė įkanda. Už 220. Plg. SŽ 294); k iaučius ‘siu-
ėjas’ (Kai niekas nelaukia, aš kaip k iaučius pas gaspadinę – šmakš i p isis a au.
Už 212. Plg. SŽ 312); k i ‘ iskas baig a’ (Nesup an u. I k i . IšN 530. Plg. SŽ
327); šeimyninė ‘samdinių, a nų kamba ys, oba’ (Ką jis sapna o pi mą nak-
į Do eikos šeimyninėj? MAR 111. Plg. SŽ 557); š en ininkas, -ė ‘š en iniai,
š en adienio (d abužiai)’ (Čionai d abužius gali susikabin i š en ininkus. MAR
104. Plg. SŽ 578); žaliūkas, -ė ‘s eikas, s ip us, i as žmogus’ (Da isa liuoba
p ieš akis, – a siliepė žaliūkė me gina. MAR 102. Plg. SŽ 675). Kodėl pe daugiau
nei šim ą šešiasdešim me ų leksika menkai ki o, galima bū ų paaiškin i ik uo,
kad bend uomenės a s o ai nekei ė gy enamosios ie os, nuola gy eno ė ų i
p o ė ių sodyb ie ėse i bu o išsiugdę aukš us e ybinius p igim inės kalbos –
a mės – k i e ijus8. Taigi Ka iliškis ik ai bu o ge ai įsiklausęs ie inę šneką i
ja pe eikęs sa uosius pasakojimus.
KATILIŠKIO RAŠTŲ LEKSIKOS
VERTINIMAS
Ka iliškis enciklopediniuose leidiniuose p is a omas kaip išei ijos ašy ojas.
Kalbinės sa i okos p asme eiginys k i ikuo inas. Ma išei ijos skai y ojams,
p aėjus be eik 20 me ų i paaugus naujai ka ai, Ka iliškis da ėsi sunkus skai-
y i. Tai odo i Čikagos pedagoginio li uanis ikos ins i u o absol en ės As os
Veličkai ės diplominis (daba bū ų – bakalau o) da bas Ma iaus Ka iliškio aš-
ų žodynas9. Veličkai ė iš ašė uos Ka iliškio aš ų žodžius (jų apie is šim us),
8 Plačiau ž .: Dob owolski 2001: 374–385.
9 Ačiū doc. d . S asiui Tumėnui, pa ežusiam šį da bą į Lie u ą i pado anojusiam jį s aipsnio
au o ei.
S aipsniai / A icles 161
Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai
ku ių nė a 1954 m. Daba inės lie u ių kalbos žodyne10. Diplominiame da be y a
nemažai a minių žodžių, ku ių minė ame žodyne, ienin eliame p ieinamame
uža lan ės lie u iams, sup an ama, nebu o. Ta miniai žodžiai e in ini kaip
skoliniai, Beje, ieną p iežas į, kad skai y i Ka iliškį sunku, į a dijo i pa s a-
šy ojas. Tai – didelis lie u ių no as kalba de in is p ie anglų kalbos (ER 380).
Kokį aizdą i eakciją kėlė Ka iliškio aš ų leksika Lie u oje, labai aizdžiai
a spindi Vy au o Almanio p isiminimai. 1969 m. pabaigoje g įžęs iš em ies
Joniškio knygyne Almanis nusipe ka Ka iliškio omaną Miškais a eina uduo.
P ie papuoš os eglu ės omaną nea si aukdami skai o isa šeima. Kaip sako
Vy au as Almanis, „M. Ka iliškio omano „Miškais a eina uduo“ kiek ienas
žodis, sakinys y a lyg koks ak as senobinei sk yniai a akin i, ku ios iduje i-
k ai žinai asiąs ką no s nepap as a, nema y a i slap inga“ (Almanis 2015: 106).
P isiminimuose išsaky a labai s a bi nuomonė – gėda dėl a minės kalbos, plg.:
„O juk i aš žinojau sa o k aš o žodžius, ne p adėjau ašy i Pala ijo lie u ių
(„ske sla ių“) žodynėlį, kaip „šunelis bėg lygiai (ka u)“, „k iečių mil as i ku-
ku ūzai a ie (su kuku ūzais)“, „k au u ė kie ai (užda y a)“, „aba (be )“. Tik
engiau juos a o i, lyg i gėdijaus, kaip koks p as ypęs mokinukas, ku is s o-
ėdamas d augų bū yje pama o a einan į apšepusį, išduob om milinėm kelnėm
sa o ė ą“ (Almanis 2015: 106). Kas ą gėdą įskiepijo? Iš ku ji adosi? Telieka
klausimai a ei ies y imams.
P isimin ina, kokio dėmesio sulaukė 2013 m. šiaulie iškai iš e s as Ped o
Lenzo omanas Čia aš a a a ius ( e ėjai Ma kus Rodune is i Riman as Kmi-
a). Ano Riman o Kmi os, „Lie u oje jaučiamas as bend inės kalbos spaudi-
mas“, o Š eica ijoje y a susi o ma usi a minės li e a ū os mada11. Taigi g įž a-
ma p ie na ū alios kalbos, kokia i ašė Ka iliškis.
Pa eik i leksikos pa yzdžiai i du ski ingi Ka iliškio aš ų leksikos e ini-
mai neabejo inai pa emia min į, kad Ka iliškis ašė ie inės šnek os ( a miniu)
kalbos a ian u. Kalba nesiek a indi idualizuo i eikėjų, kaip ai pap as ai da-
y a g ožiniuose eks uose. Ka iliškio aš uose a sispindi pi masis menkai i as
bend inės kalbos pe iodas, kai no minė leksika, no miniai žodžiai nė a nu un-
gę a minės leksikos. Galima ik s a s y i: jei Ka iliškiui nebū ų eikėję emig-
uo i, gal i mes bū ume u ėję susi o ma usią a minės li e a ū os k yp į i ja
ašančių kū ėjų g upę?12.
10 Veličkai ė leksiką inko iš aš ų: Užuo ėja. Čikaga: Te a, 1952; Miškais a eina uduo. Čikaga:
Te a, 1957; Išėjusiems neg įž i. Čikaga: Te a, 1958; Š en adienis už mies o. Čikaga: Te a, 1963.
11 h p://www.kul u polis.l /dedikuo a-klaipedai/ iman as-kmi a-kalbos- a a a ius/
12 Be ašan s aipsnį 2016 m. pasi odė Riman o Kmi os omanas Pie inia k onikas, pa ašy as
šiaulie iškai.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
TARMINIO KALBĖJIMO MODELIAI
MARIAUS KATILIŠKIO RAŠTUOSE
Ap a us a minę leksiką, bū ina panag inė i i sin aksinę žodžių apsup-
į. Ma Ka iliškio sakinys, kaip minčių ealiza imo p iemonė, y a isų kalbos
lygmenų adap acija, kad a minis kalbėjimas (pasakojimas) bū ų sup an amas
skai y ojams (Aliūkai ė 2008). Ka iliškio aš ų pasakojimo sin aksinė aiška nė-
a y inė a. Pi mą ka ą mėginama ap a i i išski i a minio kalbėjimo mode-
lius i juos s uk ū iškai pa aizduo i. Pasi ink a ik a sakinio s uk ū a, ku i
neabejo inai odo, kad ai Ka iliškio ašymo būdas, . y. s a bu ai, kas išski ia
Ka iliškį iš ki ų ašy ojų, pagal ką galima a pažin i Ka iliškį kaip ašy oją. A ie
modeliai a spindė i i a miniuose Joniškio šnek ų eks uose, lygin a su disku -
so pa yzdžiais iš leidinio Joniškio šnek ų p a imai i eks ai i pa ieniais ilius a-
ciniais sakiniais iš SŽ. Vienas iš okių modelių – sakinio min ies smulkinimas,
nuoseklus eiškinio aiškinimas. Toks minčių eiškimo būdas, ap ašy as lie u ių
kalbos sin aksės da buose, y a dažniausias disku se. Pap as ai pi miausia pa ei-
kiama sakinio dalis, ku i eikalinga papildymo, paaiškinimo (a gali bū i papil-
dy a, paaiškin a).
Ka iliškis naudoja i a i kš inį modelį, kai pi miausia iš a dijama, o paskui
apibend inama, p z.: Palazdės, pakalnu ės, k epiančios mi elės – isa en aip iko
a p gležnų, ką ik išsp ogusių be žo šakelių, nukaišy ų palubėje i sus a y ų pasie-
niais. Už 45; Augalo as, s a us, ge ų k iaučių nusiū u mundie ium, kampuo o smak o
i nuknebusios nosies gene olas pasis eikino su mūsų lek o ium i e ėju. IšN 324;
Ežiomis, laukų i papie ių akais, keliū omis i gena ėmis aukė kaimynai. Už 78.
Toks smulkmeniškas pasakojimas labai būdingas disku sui: leidinyje Joniškio
Vasa ą čia ėjas a neša
ja ų nokimą,
žemės d ėgmę,
miško k apsnis. SKS 178.
S aipsniai / A icles 163
Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai
šnek ų p a imai i eks ai už ašy ame pasakojime „Ganymas“ pa eikėja smulkiai
aiškina ką i kaip jai eko gany i (plg. Jšp 72–74)13.
Ka iliškis labai mėgs a suskaidy i sakinį p asminiais segmen ais, ka ais
klausdamas i a sakydamas, ka ais pasakodamas ien isiniais sakiniais, ku ių
isuma nusako am ik ą žmogaus būseną a elgesį.
Ne e ai išskaidy ą umpesniais ( ienos a kelių sakinio dalių) segmen ais
eks ą su okiame kaip no imą pasaky i min į ik ada, kai kelis juos sudedame
į isumą, plg.: Nekaišiok sa o akė i balių. Neužsidi bai. Už 153; Sodžiaus žmo-
gus u i sa o makaulę. P as ą, neapki p ą, as eisybė. P as ai i sa o min is dės o.
Už 228; Sodnų g iauž i. Žmonėm iškados da y i. Aš jiems. Už 226; O akys jos!..
Rainuo os, amsiai udos. SKS 24; Vaikas kaip iš akies auk as. Taip į mo iną. I į
ė ą. Už 114. Ka iliškio omanuose i no elių inkinyje gausu žodinio e ini-
mo. Ano Aloyzo Guda ičiaus, kalbančiajam s a bu ne ik nusaky i, į a dy i
ealijas, be i jas emociškai e in i (Guda ičius 2000: 136; Handke 1995: 93).
Sakinio skaidymas u i i p idū imo požymių, plg.: Nesup an u. I k i . IšN 530.
Bliaunu su aša om, be sėju, i iek. MAR 18. P idū imas, pap as ai eiškiamas
i( ) iskas, pas ebė as jau minė ame eks e „Ganymas“, „Naginės“, ypač jo daug
Slančiausko žodyno an aš inių žodžių ilius aciniuose sakiniuose (Jšp 75, 102;
SŽ 2014: 44, 51, 67 i k .).
Ka iliškiui, monis inės pasaulė okos idėjų skleidėjui, i in būdingas g e i-
nimas i lyginimas su am ik ais gam os eiškiniais14. Lyginimas adiciškai
nusakomas palyginamaisiais žodžiais kaip, a um, lyg, p z.: Puoci puoci basom
13 Dėl s aipsnio apim ies a minio eks o pa yzdžių nepa eikiama, ik nu odomi leidinio a mi-
nių eks ų puslapiai, ku iuose y auja ap ašy o a minio modelio sakiniai.
14 Plačiau apie monis inės pasaulė okos kon ū us Ma iaus Ka iliškio p ozoje ž . Tū ly ė 2015:
66–79.
Ką ji?
Pa sid iekė su okiu paka aila.
Dešim ininku, ku pas eigulį p isiglaudęs
MAR 299.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VIETOVIŲ PAVADINIMŲ SUTRUMPINIMAI
Al. – Alsiai.
B n. – Ba iūnai.
Dmk. – Dameliai.
Dn . – Dauno a a.
Gšč. – Gaščiūnai.
G č. – Ga aučiai.
Gžč. – Gaižaičiai.
Jkš. – Jakiškiai.
Jnn. – Jauniūnai.
Jnš. – Joniškis.
Kpl. – Kepaliai.
Lnkč. – Linkaičiai.
Sk. – Skais gi ys.
S nl. – S aneliai.
S p. – S upu ai.
Šmk. – Šimkaičiai.
Vdg. – Vidginiai.
Ž . – Žiū iai.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a 2008: Ta minio kalbėjimo sup an amumas: ap io inės eilinių ben-
d uomenės na ių nuos a os. – Lie u ių kalba.l 2. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u-
iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/4 (žiū ė a 2017 04 10).
Almanis Vy au as 2015: Tols ančios salos. – Me ai 10, 99–117.
ER – Egzodo ašy ojai, pa . A. T. An anai is, A. Mickienė. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidykla, 1994.
Dob owolski Kazimie z 2001: Chłopska kul u a adycyjna. – An opologia kul u-
y. Wa szawa: Wydawnic wa uni e sy e u Wa szawskiego, 374–384.
Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
Jšp – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. Janina Š amba y ė. Šiauliai: K. J. Vasi-
liausko įmonė, 2001 (a ba CD Joniškio šnek ų p a imai i eks ai. Šiauliai: Discens, 2005).
JšŽ – Joniškio šnek ų žodynas ( ank aš is).
Handke Kwi yna 1995: Polski język amilijny. Wa szawa: Slawis yczny oś odek wy-
dawniczy (SOW) p zy Ins i ucie slawis yki PAN.

S aipsniai / A icles 171
Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai
Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek olo-
gijos p oblemos 3. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150–173.
Ke u a k is Saulius 2010: Li e a ū a kaip medijų sis ema a ba kas y a medija Ma iui
Ka iliškiui? – Logos 64. Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 179–189.
Kmi a Riman as 2014: Riman as Kmi a: kalbos a a a ius. P ieiga in e ne e: h p://
www.kul u polis.l /dedikuo a-klaipedai/ iman as-kmi a-kalbos- a a a ius/ (žiū ė a
2016 10 02).
K Ž – Ma iaus Ka iliškio aš ų žodynas ( ank aš is).
Kubilius Vy au as 1995: XX amžiaus li e a ū a. Vilnius: Alma li e a.
Lk ch – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, mokslinė ed. Laima G umadienė, sud. Ri-
ma Bace ičiū ė, Aud a I anauskienė, As a Leskauskai e, Edmundas T umpa, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2004.
Macienė Ju gi a 2005: Deminu y ų s ilis ika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o
leidykla.
Sp indy ė Jū a ė: Ma ius Ka iliškis. P ieiga in e ne e: h p:/www.šal-
iniai.in o/index//de ails/1264 (žiū ė a 2016 07 10).
SŽ – Š amba y ė-Valužienė Janina 2015: Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasakoja-
mosios au osakos inkinių leksika. Žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Tumėnas S asys 2003: Da ienas M. Ka iliškio sug įžimas. – Seno ka ei io sug įži-
mas. Šiauliai: Šiau ės Lie u a, 5–10.
Tū ly ė Ri a 2015: Ma iaus Ka iliškio p oza: meniniai monis inės pasaulė okos
kon ū ai. – Colloquia 34. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 60–79.
Vaskelienė Jolan a 2007: Žodynų ne iksuo i da iniai i unkcijos Ma iaus Ka i-
liškio no elių inkinyje „Seno ka ei io sug įžimas“. – VALODA 2007. Valoda daž-
du kul ū u kon eks , Zin nisko aks u k jums XVII. Dauga pils uni e sī ā es akadē-
miskais apgāds “Saule”, 505–512.
Veličkai ė As a 1968: Ma iaus Ka iliškio aš ų žodynas. Diplominis da bas ( ank aš-
is). Čikaga.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
In luence o Dialec on he Language o
Ma ius Ka iliškis’ Wo ks
SUMMARY
The a icle desc ibes linguis ic iews o w i e Ma ius Ka iliškis ( eal name is Albinas
Vai kus, bo n on 15 Sep embe 1914 in G uzdžiai, Šiauliai dis ic ; died on 17 Decembe
1980 in Lemon , a subu b o Chicago), who comes om No he n Li huania, Žaga ė dis-
ic , discusses he lexis o Šiauliai sub-dialec o he Wes e n Aukš ai ian used in Ka i-
liškis’ wo ks and dialec speech pa e ns ha he w i e is known o .
The a icle is compiled wi h e e ence o he ma e ial o he manusc ip o he Glossa y
o Ma ius Ka iliškis Wo ks (abb e ia ed as K Ž), compiled by he au ho o he a icle. K Ž
lexis is compiled om he no els Miškais a eina uduo (1969), Užuo ėja (1990), Išėjusiems
neg įž i (1990) and a collec ion o sho s o ies Seno ka ei io sug įžimas (2003). Ka iliškis
had a good command o Žaga ė speech: he had hea d qui e a ew s o ies old in i , collec ed
and no ed indi idual wo ds, hei o ms and language exp essions.
Dialec lexis abundan in Ka iliškis’ w i ings indica es ha he w i e ac ed as a dialec
use , i.e., c ea ed wo ds, o med colloca ions no included in o any dic iona ies, used a-
ious nuances o wo d meaning. Wo ds used o c ea ed by Ka iliškis a e a ec i e, no iced
by he eade as new, emo ional, inally in e es ing in he way o phonic and seman ic
meaning.
In Ka iliškis’ w i ings he s o y is elayed by using simple and ex ended sen ences o
hough s ha a e di ided in o sho sen ence componen s. I seems ha he w i e wishes
o hal he eade o a momen and o emphasise e e y colloca ion o ph ase. Usually, his
kind o agmen ed sen ence also conceals an emo ion exp ession.
Ka iliškis’ w i ings, as indica ed in he a icle, a e w i en in local dialec , i.e., dialec
language used in 20 h cen u y. Up ill his day, he de elopmen o s anda d language e-
qui es a mo e in-deb s udy by linguis s ocused on a ious a eas o esea ch, and Ka i-
liškis’ w i ings a e ex s on which such an in es iga ion should be g ounded.
Į eik a 2017 m. ko o 2 d.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5. LT-10308 Vilnius, Lie u a
janina. [email protected]