S aipsniai / A icles 155
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ezioni di ice che scien i iche: sc i i iche on i a mės
analizė, a mių leksikog a ija e leksikologija, socioling is ica.
TARMS ĮTAKA MARIAUS
CATILIŠKIO RAŠT KALBAI
In luence o Dialec on he Language
o Ma ius Ka iliškis Wo ks
ANOTATIA
S aipsnyje scienza collomeni ico da i dello sc i o e Ma iaus Ka iliškio kalbinės pažiū os.
Ap a ian Ka iliškio aš ų leksiką e a minio pa lamen o modelli, solle a ipo esė, che i suoi
es i ai asmessi a mine aka ų aukš aičių šiauliškių, lokaliąja, kalbine sis ema, dialek u.
Ta minės e suno min os lessico uso pag ecioi negli sc i i Ka iliškio i le e bend inė
(s anda inės) lingua pe iodo di a e mamen o. ESMINIAI VODŽIAI: aka ų aukš aičių šiauliškių
pa a mė, a minė leksika, naujažodis, bend inė kalba, a minio kalbėjimo aiška.
ANNOTATION
Linguis ic iews o he w i e Ma ius Ka iliškis a e e isi ed in he a icle o he a en ion o
scien i ic communi y. Du ing he cou se o he analysis o lexis o Ka iliškis wo ks and dialec
speech pa e ns, a hypo hesis is o mula ed ha Ka iliškis ex s a e w i en in Wes e n
Aukš ai ian o Šiauliai local language sys em, i.e., dialec . The use o dialec lexis oge he wi h
he s anda dised one in Ka iliškis wo ks e lec s he pe iod o es ablishmen o he
s anda dised language.
KEYWORDS: Šiauliai sub-dialec o he Wes e n Aukš ai ian, dialec lexis,
neologism, s anda dised language, exp ession o dialec speech.
ĮVADAS
Ma ius Ka iliškis ( ic asis pe sona a dis Albinas Vai kus, nacè 1914 09 13
G uzdžiuose, Šiaulių . mo ė 1980 12 17, sepol o Lemon e, Čikagos p emies yje)
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
156 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
b endo come pe sonali à e o ma osi come sc i o jas Li uania se en ionale,
Žaga ės apylinkėse. De yne ių anni Albiną geni o i a o nžè al illaggio Ka iliškių,
come dice lo s esso sc i o e, į laukus (ER 381). Augo ci conda o di due sis emi
linguis ici: mamos Onos Filipa ičiū ės, o iginose da Rokiškio ( y ų aukš aičiai
u eniškiai), e pad e Juozo Vai kaus bei localinių gy en ojų, pa lančių aka ų linkinių
aukš aičių šiauliškių pa a mės Žaga ės šnek a1. Tu bū dėl įsiklausymo į ap-
žmonių pasakojimus, in s esso es o a minio di c eazione e pa lamen o ak ą
Ka iliškis si chiama a non sc i o ju, ma pasako iumi. Li e a ū ologi lo hanno
alu a o di e samen e: Ka iliškis al a classe a is ie is p o essionas (Kubilius 1995:
458).
Gli sc i i Ka iliškio sono a minese lingua (disko so) i lesso comun inese lingua
du an e il pe iodo in asi o, adicamen o socie àe e2. Tokia kalbinė si uazione
de e minò e scopo dell'a icolo discu e e Ka iliškio aš ų leksikos a mines
( one ine, mo ologine, pa ole di da ybos) peculia i à e esempius ispe o con
a mine ma e iali dell'inizio XIX a. XIX a. XX a. pab. e XXI a. p . kalbinė aiška
ispinde a a manusc ip iniame Joniškio šnek ų žodyne ( umpinama JšŽ), e XIX a.
pab. e XX a. p . pubblicazione Ma o Slančiausko e suo aibininkų pasakojamosios
au osų inkinių leksika. Ve odynas (abb e ia o SŽ). A al ine sono p e is i di e si
obie i i: a) s esso sc i o e linguis ici disposizioni ico do, b) aš ų a minės
leksikos analizė, c) a minio pa lamen o aiškos modelli paieškos.
L'a icolo è p epa a o sulla base dell'a icolo au o essa suda y o Ma iaus
Ka iliškio aš ų žodyno ( umpinama K Ž) man aš ine ma e iale. K Ž leksika
accol a da omanze: Miškais a eina uduo (1969), Užuo ėja (1990), Išėjusiems
neg įž i (1990) e accol a no elle Seno ka ei io sug įžimas (2003)3. Al ma e iale da
s udia e i ela i applica i me odi desc i i i, di analisi, di a ie amen o; solle a e
lingubinè ipo esè.
1 Ci ca l'in luenza a mena mama Ka iliškio più ampiamen e c . Tumėnas 2003: 510, e su Žaga ės
šnek ą e a imą Skais gi io šnek ą più de aglia amen e c. : Jšp 1617, Kaika y ė 2015: 150173.
2 S aipsnio au o ė mano, kad bk mokymas sus ip ėjo daugėjan mokyklų isoje Lie u os e i-
o ijoje apie 1932–1936 m., o a minė kalba bk pi menybę užleido XX a. penk ame–šeš ame
decenniale. Tokia opinione dell'a icolo au o è compos a da spedizioni es i e, nelle quali pa ecipa
dal 1977 m., e una delle ema iche pa labili sono domande su scuole, insegnan i e app endimen i
p ocesso.
3 Romanas Miškais ieneina uduo pe leis as 1991 m. Au o ė nesp endžia Ka iliškio aš ų edak o ių
į akos kalbai i edaga imo p incipų, pe ché i iene che ques o ema è degno di un a icolo sepa a o.
A icoli 157 A icles /
Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai
KALBINS MARIAUS KATILIŠKIO
PAIŪROS
Au obiog a ijoje Ka iliškis è esp esso il suo pun o di is a nel linguà. Egli sc è: Come
susik o è la pa ola sod umas? Non so. P obabilmen e colpa è la mia na u a. Essendo
maledic i nonabai a lingue es anee, de o nonžme š i sa osios (ER 391). Lì s esso
o iamo e al o asinio: So da e o a e pa ole, che può solo klizmų pa ekęs in
d . Pe as Jonikas i da kele as žino“ (ER 380). Ka iliškis, dėl is o inių ka a-
al a cul u ina e lingubinę ambien e, edendo epa ija usiųjų applicamen osi al
pe sikėlėlius ambien e di i a, è non ol a lamen essis, che po enze dei suoi omanzi
pa a o e pa ole le a oi non capia a, A causa di quella agione Tiek e an o a e,
me a igliose pa ole de o ime e e, che onbusis le i ojas cap as as. Al i sia
eda o i che edi o i nub auko, emendoci di pe de e le o i oi (ER 390). Se Ka iliškis
a ebbe ichiama o a enzione a ale deside io p o egge e la le i ancien e socie à
dalla p op ia e sa i a lingubinesa aiškos, se non emig azione, me i a a solo
ques ione e o ica.
Jū a ė Sp indy ė è no a a uno Ka iliškio peculia i à isu nešioda osi blokno ą
isc i i, e da ma škinių kišenėlės semp e kyšoda o penš ukas.4 Anašiai sakoma e
su kalbininkus. Quindi Ka iliškis zasi ašinėjo a i a ii a mini pa ole, posakius, e
ques o comp ensibile, pe ché sc i o io abi ama ambien e e Juozo Balčikonio
cos an e appellazione in nazione kaup i ma e iale al maggio dicynia della lingua
Lie u ių, manau, s imino e Ka iliškį ce ca e la lingua di aiškos gy as ies.
TARMIN LESSICA
MARIAUS KATILIŠKIO RAŠT VOODYNE Soli amen e g ožiniuose ope e le pa ole
a minie u ilizza e pe sonaggi ca a e is ikai unsaki ii e locale kolo i ui
es yškin i. Ma ques o di en a negausūs uni à lexicali. Quelli, che è leggendo
Ka iliškio ope e, senza abejo, a i ò a enzione a mol i udine di pa ole, besiccian i
dal bend inés lingua. L'uso del lessico Ta minės negli sc i i Ka iliškio è u 'al o,
che nella a uale le e a u a comune. Ta mės a spindžių Ka iliškio negli sc i i un
po' si può no a e da una al a pa ola one inės aiškos, ma più spesso a minės
ca a e is iche a scleidžia pe mo ologine o me della pa ola, in ine e lo s esso
pa ola può esse e usa o solo localeoje aplinkoje. T a le ca a e is iche one iche
nei sc i i Ka iliškio si no a balsio a inse pimen o del pa ola kamiene, si i o a e
JšŽ, ecc.: kazalėkas ‘kazlėkas, plg.: 4 Plačiau ž . www.šal iniai.in o/indexde ails64.12
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI kazalkas 1585. Ka iliškio consis en emen e
usa a a minė o ma della pa ola šilima ‘šilui da JšŽ, plg. : Šilima oki come
ma’ su umpuoju balsiu i, ie oj bk balsio u. Jį a o ą liudija pa yzdžiai iš SŽ
g inčio, media. ŠLSP 271 (SŽ 561); š.limαs n.
Gžč. (c . Append. 1).
Ta minė aiška chia amen e si i le e nella pa ola mo ologiche e da ybinėse
o me. Šiauliškių pa a mės plo e si usa su dazdio o me di con di e siili kamiengaliis6.
Tokiu esempi gausu K Ž, plg.: keliū a e keliū ė ‘siau as, poco iaggia o kelelis, kišenė e
kišenius ‘siu ino o mezgino luogo alle mani suschiš i, palazdė e palazdys ‘bal oji plukė,
šelma e šelmis, -ė ‘išdykėlis, neklaužada, padauža, še kšna e še kšnas ‘ ūko, c is alli
di apo e su albe i, ša ma. Ski ingų kamiengalių a dažodžiai a o i e più che p ima
cen à sessan 'anni anni isc i i in Ma o Slančiausko e i suoi assis en i
acconjamosios au osakos es i, plg. S: bi Ž e bi is ‘medų nešan is abzdys, d asė
e d asia ‘k ėpimas, k ėpa imas, esiden e e abi an ius ‘gy en ojas. Ques o
enomeno linguis ico è no a o e JšŽ in azioni in pa ole, plg.: ak ojis ‘akė ojas,
a ójis ‘a ojas, bi s ‘bi ė, aly à e alỹ as ‘aliejus, ámžis e ámžius ‘me ai, á klas e
á klė ‘pada gas žeme a ii (ž . 2 Append. Nei sc i i Ka iliškio i o a a p eesaga
-ui is edinių gy ūnų jaunikliem į a dy i, p z.: šunui is ‘šunų jauniklis, ž i blui is
‘ž i blio jauniklis, ž i bliukas. Ques e p eesaga edinių gausu non solo SŽ, ma e JšŽ,
plg.: lapui is ‘lapiuk, lapės jauniklis, a nui is ‘ a nų jauniklis, pémpui is ‘pempės
jauniklis, pempiukas. P iesagos -ininkas ediniai a e meno iscon a i in sc i i
Ka iliškio, ecc.: bu ininkas ‘ka iuomenės bu ų ūpin ojas7. Tokių p iesaginių edinių
esama SŽ e JšŽ, plg.: medininkas ‘miško sa gas, eigulys, puodininkas ‘puodžius,
minčãčininkas, -ė ‘iš Minčaičių. Negli sc i i Ka iliškio i o a o p eesago -inė edinys
a inė ‘pašiū ė ca iimams, ogėms e al e cose a ene e. Ma, come si può giudica e
da esempi, azaunė ‘pa alpa ca iimams, ogėms, ūkio pada gams, pakink ams e e c.
i ene e, a inė Ka iliškio u ilizza a più equen emen e che a inė.
K Ž i lesse di e se a minè o ma del pa ola, che mos ano che lo sc i o così
bene pe cepì šnek os sis ema, che anche e s esso po e a ope e a ii ia e o me
del pa ola in modo che c ea a immagine osse nenuobodus, sod us e yškus.
5
A causa della limi a a po a a dell'a icolo 14 negli appendici iene o ni o ilius acini esempi da u e
e on i: dal pubblicazione Ma o Slančiausko e il suo aibininkų pasakojamosios au osakos inkinių
leksika. Ve odynas, manusc ip inio Ka iliškio aš ų e odyno e manusc ip inio Joniškio šnek ų
e odyno. Ras i esempi a icchi i in abelle secondo a icolo discu a o a mines one ica,
mo ologia e pa icola i à di pa ole di daybos.
6 Piu os o z . Lk ch 64; Jšp 3537.
7 Plg: Jšp 7286, 97105 ansk ibuo u es i.
A icoli A icles 159 /
Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai
La pa ola paieškas liudy ų o mų k apsnis e k ap is ‘k apas, pakabnus, -i e pakabus,
-i ‘pa ogus, comp. pakabesnis, -ė consumoimas. Sulla possibili à di inse i e alla adice
o al su isso un p iebalsius (no malmen e inse iami n, s, ) paludi a e SŽ, e JšŽ, plg.:
lepniai ‘didžiai, puikuojan is, sensn e b ass ‘menkas, sk ai as e sk ais as ‘s e blė,
apýnas spind is e apas ýnis ‘odiniai di žai a kliui pažabo i, ã š a ‘kas a muš is
(ž . 3 appendici). Ka iliškio sc i i dominano dū inie, cos i ui i be jungiamojo balsio,
plg.: o inklis ‘ o a inklis, žemlūžis, -ė ‘žemaūgis. Tokią dū inių da ybos adizione
con e ma e SŽ ipo a i in aš iniai pa ole, plg.: juodgal is ‘š end as, me gmo e ė
‘ u in i aiką me gina, o inklis ‘ o a inklis. Nel Handesc i o io JšŽ dū inie be
jungiamojo balsio anche y auja, plg.: ž ý kelis ‘ž y uo as kelias, g e g ūšnė
‘anks y oji k iaušė, aũk a škė ‘ a škė sumaišy a su aukais. Ka iliškio non si
e i ano du iinali e con jungiamaisiais oci -a-, -i-, specialmen e allo a, quando
incon u iančius p iebalsius è di icile da p onuncia e, eg.: ugiagėlė ‘žiemkenčių
ja ų pik žolė mėlynais žiedais, bajo ių gen ies augalas, ugiažolė ‘ ugiagėlė,
o a inklis ‘1. o o e icola; ‘2. p k. kebli padezza, si uazione, zali o ė
‘gy a o ė. S'esis e anche ali dū inių, solo essi più spesso jungia i balsiu -aa -(i)a-,
plg.: laukagalė ‘galulaukė, lauko galas, kiau anosė ‘Ža pui ando sepa a i b as i
g ūdi con pelais. Gli esempio indicano che ali più di icilmen e esuncia i dū inių con
jungiamaisiais oci -a-, -i-, -ypasi aiko e JšŽ, plg.: a klãmėšlis ‘a klio mėšlas,
an aka is ‘an ą ka ą sunkiamas, a ganis ‘a ių piemuo, da býme is ‘de liaus
nuėmimo laikas. Ka iliškio sc i i a ol e iene usa o lo s esso dū ino a ian e con
umpuoju jungiamuoju balsi -i-, ca a e is ico comunina lingua, e a minis
a ian e con longguoju balsi -y-, ecc.: šalimais e šalymais ‘šalia, a i, aukš inelkas e
aukš ynelkas, -a ‘aukš ielninkas, -a, plg. JšŽ us ojamà al oynélkas. Analoghi dū inių,
nei quali p e ale la lunghezza i egodia jungiamice -ii -yap inkama e SŽ, plg.: šalikelė
e šalykelė ‘pakelės uožas(ž . 4 p iedą).
Nei omani e no elli collezione si ede come un caso dello sc i o e u ilizza e a minè
o me lexicico, e al o andasi no minių lyčių, ecc.: iensėdis ‘ ienkiemis, sodnas
‘sodas, sodnelis Ka iliškio sc i ui ben cos' più equen emen e u ilizza i che
ienkiemis ‘ ienna sodyba o sodas ‘zemė plo a, in cui c esce aisme žiai e
aisk ūmiai. In ece di pa ola illaggio Joniškio šnek os più spesso usa o sodžius ‘1.
illaggio, 2. ‘sodyba, e il suo esiden e sodie is, -ė. Ques e pa ole si o ano anche
consis en emen e negli sc i i Ka iliškio. Ne engia Ka iliškis usa e e naujažodžių o
kū ybiškų edinių (žodžių pe di binių). Di ali ne iksua i da ini da ybą e a osenos
polinkius è sc isi Jolan a Vaskelienė. Kalbininkė s udiò collezione no elli Seno ka ei io
i o noim e scop ì 26 ne iksuo i da ini. Vaskelienės sos ene a, da inii obbediscono
alle egole del ge go, ma sono a e a osenes e sca samen e se mai

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
aps ak y iosios leksikos dalimi“ (Vaskelienė 2007: 511). Tokios leksikos, u in-
chios immaginidinę sonina semą, gausu e in al i Ka iliškio omani, ecc.: pa pinas
‘šonkaulis, žabūsis ‘kieno ūsai iesūs, similiūs į žabus, žalionis ‘žalia imas, žaluma,
žiemkelis ‘ ik ziemą iš ažinėjamas kelias. 58. K Ž esama di pa ole, che coincidono
comple amen e con Slančiausko e il suo aiu an e accon jamosios au osakos
inkinių leksikos dizionino o ni i i aš iniais žodžiais, plg.: banka ‘bankas (Ausų
nesima o p asmegęs bankose. Už Plg. SŽ 81); kanduolas ‘b anduolys (G ūdas kaip
iešu o kanduolas [labai s ambus]. Za 124. Plg. SŽ 270); kiaulienas ‘pa šas, mei elis (Ką
oksai kiaulienas può o a e, ma knisa do possibile, do e knislė įkanda. Za 220. Plg.
SŽ 294); k iaučius ‘siu ėjas (Kai nessuno nelaukia, aš kaip k iaučius pas gaspadinę
šmakš i p isis a au. Za 212. Plg. SŽ 312); k i ‘ iskas baig a (Nesup an u. I k i . IšN
530. Plg. SŽ 327); šeimyninė ‘samdinių, a nų kamba ys, oba (Ką jis sapna o pi mą
nak į Do eikos šeimyninėj? MAR 111. Plg. SŽ 557); š en ininkas, -ė ‘š en iniai,
š en adienio (d abužiai) (Čionai d abužius può susikabin i š en ininkus. MAR 104. Plg.
SŽ 578); žaliūkas, -ė ‘salu a e, o e, o e uomo (Da u a liuoba da an i agli occhi,
a siliepė žaliūkė me gina. MAR 102. Plg. SŽ 675). pe più di cen o e sessan 'anni il
lessico menkai al o, si po ebbe spiega e solo dal a o che i app esen an i della
comuni à non cambia ono il luogo di esidenza, cos an emen e i e ano geni o iali e
p o ė ių sodyb ie ėse e e ano išsiugdė al i e imen i dei linguaggi na u ali a mės
c i e i8. Quindi Ka iliškis da e o e a bene įsiklausęs la locale šneką e ja asmikęs
p op iosius accon i.
CATILIŠKIO SART LESSICHOS
VERTIMAS
Ka iliškis encyclopediniuose pubblicazioni iene p esen a o come usci ija sc i oj. Kalbinè nel
senso del sa i oco esi c i ikuo ino. uo i ma i ia le o i oi, passa i quasi 20 anni e adolescu o
a nuo a gene azione, Ka iliškis didėsi di icus nume i dei ocabola io9. Veličkai ė esp essa quei
y i. Tai odo i Čikagos pedagoginio li uanis ikos ins i u o absol en ės As os
Veličkai ės diplominis (daba bū ų – bakalau o) da bas Ma iaus Ka iliškio aš-
Ka iliškio aš ų pa ole (ji ci ca e cen esu), 8 Plačiau s . : Dob owolski 2001: 374385. 9 Adio doc.
d . S asiui Tumėnui, pa ežusiam ques o la o o in Li uania e doo anojusiam lo au o e
dell'a icolo.
A icoli A icles 161 /
Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai
di cui non c'è m. 1954 Daba inės lie u ių kalbos žodyne10. Diploma icale nel la o o è
non pochi a minių pa ole, delle quali menė ame dizodyne, nell'unico accessibileme
zaa lan ės Li u iani, comp endama, non c'e a. Te minie pa ole alin ini come
skoliniai, Beje, uno mo i o, che legge e Ka iliškį di icile, į a dijo e lo s esso
sc i o io. Ques o g ande deside io dei li uani in lingua combina si al inglese (ER
380). Kokį imagdą e eazione kėlė Ka iliškio aš ų leksika in Li uania, mol o
imagdžiai i le e Vy au o Almanio ico diamai. Alla ine di 1969 m. o nando da
e ies Joniškio knygyne Almanis nusipe ka Ka iliškio omaną Miškais a ina uduo.
P esso appius os eglu ės omaną nea s aukdami leggei o u a amiglia. Come
dice Vy au as Almanis, M. Ka iliškio omano Miškais a ena uduo ogni pa ola, la
ase è come uno chia e a senobina cassa ape a, il cui den o sicu amen e sai
asiąs qualcosa di nonp as a, non edu o e seg e inga (Almanis 2015: 106).
Rico diamen i esp essa un'opinione mol o impo an e e goda pe la a minè
lingua, plg.: O juk e io conosce o i e mini del mio k aš o, pe sino cominciai a
sc i e e Pala ijo lie u ių (ske sla ių) ocynėlį, come šunelis bėgiai (ka u),
k iečių mil as i kuku ūzai a ie (su kuku ūzais), k au u ė kie ai (uaba ), (be ). Tik
e i a o usa li, come e ghedijao, come qualche p as ypa o allie o, che s ando in
g uppo di amici gua da a i a inì apšepusį, adob om milinėm kelnėm suo pad e
(Almanis 2015: 106). Chi quella gabbà inse pio? Da do e essa adoi? Telieka domande
u u i s udiimams.
Rico da, di che a enzione ice aè nel 2013. šiaulie ialmen e a o Ped o Lenzo
omanzan Čia aš a a a ius ( adu o e Ma kus Rodune is e Riman as Kmi a).
Ano an o Kmi os, Lie u oje sen i iamo as bend ines lingua spaudiPa eik i lexic
mas“, o Š eica ijoje y a susi o ma usi a minės li e a ū os mada11. Taigi g įž a-
ma p ie na ū alios kalbos, kokia i ašė Ka iliškis.
esempio e due di e en i Ka iliškio aš ų leksiko alu animai neabejo inai pa emia
men į, che Ka iliškis ašė ie ine šnek os ( a miniu) lingua a ian u. Il linguaggio non
si s o za indi idualizza e pe sonaggi, come ques o no malmen e a o nei
g ožiniuose es i. Ka iliškio negli sc i i i le e il p imo menkai i a comune della
lingua pe iod, quando no minė leksika, no minie pa ole non esis e nu ungę a minės
leksikos. Possiamo solo i le e e: se Ka iliškiu non a esse necessi a o un g uppo di
uo i, gal i mes bū ume u ėję susi o ma usią a minės li e a ū os k yp į i ja
au o i emig ašančių?12.
10 Veličkai ė leksiką inko da sc i i: Užuo ėja. Čikaga: Te a, 1952; Miškais a eina uduo. Čikaga:
Te a, 1957; Iscesaim neg įž i. Čikaga: Te a, 1958; Š en adienis pe ci à. Čikaga: Te a, 1963.
11 h p://www.kul u polis.l /dedikuo a-klaipedai/ iman as-kmi a-kalbos- a a a ius
12 Be ašan a icolo 2016 m. uscì Riman o Kmi os omanzan Pie inia k onikas, sc i o
šiaulie iškai.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
TARMINIO LEGAPJIGLI MODELI
MARIAUS KATILIŠKIO LAŠTUOSE
Ap a us a minę leksiką, necessa io panag ina e e sin assis ica delle pa ole
apsup į. Ma iliškio sen ins, come mezzo di ealizzo di pensioni, è un'ada amen o di
u i i li elli della lingua, che il a minis pa lamen o (pasacagimo) osse
comp ensibile ai le o i (Aliūkai ė 2008). Ka iliškio aš i accon imo sin aksinė
aiška non è s udia a. La p ima ol a si en a di discu e e e dis ingue e modelli di
in e minio disco so e li s u u icamen e pi aigdui e. Scel a solo quella s u u a
della ase, che neabejo inai indica che ques o è Ka iliškio modo di sc i u a, i. i.
impo an e quello, che dis ingue Ka iliškį da al i sc i o i, secondo cui si può
iconosce e Ka iliškį come sc i o ò. A quei modelli i lessi e a miniuose Joniškio
šnek ų es i, pa agina con disco so esempizie da pubblicazione Joniškio šnek ų
p a imai i eks ai e pa ieniai ilius aciniais sakiniais da SŽ. Uno di ali modelli
sen inio min ia smulkinamen o, consis eclus enominio spognimen o. Toks minčių
eiškimo būdas, desc i o nei la o i sin aksės della lingua Li uania, è
equen iissimo disku se. Di soli o p ima iene p esen a a la pa e della ase che
necessi a di comple amen o, spiegazione (o può esse e supplildy a, spiegazione a).
Ka iliškis u ilizza e a e ss inio modelì, quando p ima engono elenca e, e pasqueglia
desc i ina a, ecc. : Palazdės, pakalnu ės, k epiančios mi elės u o lì così ico a
gležnų, cosa solo scop ossusių be žo šakelių, nukaišy ų palubėje e sus a y ų
on ie eim. 45; Za Augalo as, s a us, ge ų k iaučių nusiū u mundie ium, kampuo o
smak o e nuknebusios nosies gene olas si cong a ulò con il nos o lek o ium e
aducju. DaN 324; Ežiomi, campi e papie ios acim, keliū ami e gena ėmis aukė
kaimynai. Pe 78. Tale smulkmeniško accon o è mol o ca a e is ico del disco so: nella pubblicazione Joniškio
Vasa ą qui il en o
po a a ja ų nokimą,
žemės d ėgmę,
miško k apsnis. SKS 178.
A icoli A icles 163 /
Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai
šnek ų ese ci azioni e es ii nel accon o sc i o […]Ganymas[…] pa eikėja spiega in
de aglio cosa e come le è do u o gany i (plg. Jšp 7274)13. Ka iliškis mol o ama
spezza e la ase in segmen i seman ici, qualche ol a chiedendo e ispondendo,
qualche ol a accon a o uni isinie ase, la cui o ali à nusco una ce a condizione o
compo amen o umano. No e ai scompaidu a in segmen i più b e i (di una o più pa i di
ase) es oà pe cebiamo come olimą di e men ì solo allo a, quando qualche lo o
sudiamo in un u o, plg. : Nekaišiok il suo akė i balių. Neužsidi bai. 153; Za Sodžio uomo
ha la sua makaulę. P as ą, neapki p ą, as gius izia. Pas ai e il p op io men is leccio.
228; Za Sodnų g iauž i. Umanėm escados a e. Io lo o. 226; O occhi die o di lei!.. Rainuo i,
amsiai ma oni. SKS 24; Il bambino come da occhio auk as. Taip in mad e. E al pad e. Za
114. Ka iliškio nei omanzi e collezione di no elli gausu e bino della alu azione. Secondo
Aloyzo Guda ičiaus, pa lančiaj è impo an e non solo p esagi e, innomina e eal à, ma
anche le emocialmen e alu a e (Guda ičius 2000: 136; Handke 1995: 93). Splinio del
asinio ha e addū imo sin omi di, plg. : Non capisco. I k i . DaN 530. Bliaunu con aša om,
ma sediamo, e an o. MAR 18. P idū imo, soli o eiškiamo i( ) u o, no a o nel già
menziona o es o Ganymas, Naginės, pa icola men e il suo mol i Slančiausko dizzyno
in aš inių žodžių ilius aciniuose sakiniuose (Jšp 75, 102;
SŽ 2014: 44, 51, 67 e k . ).
Ka iliškiu, monis a delle mondiė okos ideei spandèggio, pa icola men e ca a e is ico
accos amen o e pa agone con ce e enomeni di na u a14. Pa ignimas adizionalmen e
nsakomas compa a aisie pa ole come, a um, lyg, p z. : Puoci puoci basom 13 A causa della
po a a dell'a icolo esempio di es o a minio non o ni a, solo indica e le pagine della
pubblicazione a minių eks ų, nelle quali p e ala desc i o a minio modelio sakiniai. 14 Pe più
sul monis ine mondiė okas kon ū us Ma iaus Ka iliškio p osoja c. Tū ly ė 2015:
66–79.
Cosa lei?
Pa sid iekė con ale paka aila.
Dešim ininku, do pas eigulį p isiglaudęs
299. MAR
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
VIETOVI INVADINIM SCRUMININIMAI
Al. Alsiai.
B n. Ba iūnai.
Dmk. Dameliai.
Dn . Dauno a a.
Gšč. Gaščiūnai.
G č. Ga aučiai.
Gžč. – Gaižaičiai.
J.kš Jakiškiai.
Jnn. Jauniūnai.
Jnš. Joniškis.
Kpl. Kepaliai.
Lnkč. Linkaičiai.
Sk. Skais gi ys.
S nl. S aneliai.
S p. S upu ai.
Šmk. Šimkaičiai.
Vdg. Medginiai.
Ž . Žiū iai.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a 2008: Ta minio kalbėjimo sup an amumas: ap io inės eilinių ben-
d uomenės na ių nuos a os. – Lie u ių kalba.l 2. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u-
iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/4 (žiū ė a 2017 04 10).
Almanis Vy au as 2015: Tols ančios salos. – Me ai 10, 99–117.
ER – Egzodo ašy ojai, pa . A. T. An anai is, A. Mickienė. Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos leidykla, 1994.
Dob owolski Kazimie z 2001: Chłopska kul u a adycyjna. – An opologia kul u-
y. Wa szawa: Wydawnic wa uni e sy e u Wa szawskiego, 374–384.
Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
Jšp – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. Janina Š amba y ė. Šiauliai: K. J. Vasi-
liausko įmonė, 2001 (a ba CD Joniškio šnek ų p a imai i eks ai. Šiauliai: Discens, 2005).
JšŽ – Joniškio šnek ų žodynas ( ank aš is).
Handke Kwi yna 1995: Polski język amilijny. Wa szawa: Slawis yczny oś odek wy-
dawniczy (SOW) p zy Ins i ucie slawis yki PAN.

S aipsniai / A icles 171
Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai
Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek olo-
gijos p oblemos 3. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150–173.
Ke u a k is Saulius 2010: Li e a ū a kaip medijų sis ema a ba kas y a medija Ma iui
Ka iliškiui? – Logos 64. Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 179–189.
Kmi a Riman as 2014: Riman as Kmi a: kalbos a a a ius. P ieiga in e ne e: h p://
www.kul u polis.l /dedikuo a-klaipedai/ iman as-kmi a-kalbos- a a a ius/ (žiū ė a
2016 10 02).
K Ž – Ma iaus Ka iliškio aš ų žodynas ( ank aš is).
Kubilius Vy au as 1995: XX amžiaus li e a ū a. Vilnius: Alma li e a.
Lk ch – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, mokslinė ed. Laima G umadienė, sud. Ri-
ma Bace ičiū ė, Aud a I anauskienė, As a Leskauskai e, Edmundas T umpa, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2004.
Macienė Ju gi a 2005: Deminu y ų s ilis ika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o
leidykla.
Sp indy ė Jū a ė: Ma ius Ka iliškis. P ieiga in e ne e: h p:/www.šal-
iniai.in o/index//de ails/1264 (žiū ė a 2016 07 10).
SŽ – Š amba y ė-Valužienė Janina 2015: Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasakoja-
mosios au osakos inkinių leksika. Žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Tumėnas S asys 2003: Da ienas M. Ka iliškio sug įžimas. – Seno ka ei io sug įži-
mas. Šiauliai: Šiau ės Lie u a, 5–10.
Tū ly ė Ri a 2015: Ma iaus Ka iliškio p oza: meniniai monis inės pasaulė okos
kon ū ai. – Colloquia 34. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 60–79.
Vaskelienė Jolan a 2007: Žodynų ne iksuo i da iniai i unkcijos Ma iaus Ka i-
liškio no elių inkinyje „Seno ka ei io sug įžimas“. – VALODA 2007. Valoda daž-
du kul ū u kon eks , Zin nisko aks u k jums XVII. Dauga pils uni e sī ā es akadē-
miskais apgāds “Saule”, 505–512.
Veličkai ė As a 1968: Ma iaus Ka iliškio la dic ionynas aš ų. Diplomainis la o o ( ank aš-
is). Čikaga.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI 172
In luence o Dialec on he Language o
Ma ius Ka iliškis Wo ks
SUMARY
The a icle desc ibes linguis ic iews o w i e Ma ius Ka iliškis ( eal name is Albinas 1980 in
Vai kus, bo n on 15 Sep embe 1914 in G uzdžiai, Šiauliai dis ic ; died on 17 Decembe
Lemon , a subu b o Chicago), who comes om No he n Li huania, Žaga ė dis ic ,
discusses he lexis o Šiauliai sub-dialec o he Wes e n Aukš ai ian used in Ka iliškis wo ks
and dialec speech pa e ns ha he w i e is known o . The a icle is compiled wi h
e e ence o he ma e ial o he manusc ip o he Glossa y o Ma ius Ka iliškis Wo ks
(abb e ia ed as K Ž), compiled by he au ho o he a icle. K Ž lexis is compiled om he
no els Miškais a eina uduo (1969), Užuo ėja (1990), Išėjusiems neg įž i (1990) and a collec ion
o sho s o ies Seno ka ei io sug įžimas (2003). Ka iliškis had a good command o Žaga ė
speech: he had hea d qui e a ew s o ies old in i , collec ed and no ed indi idual wo ds, hei
o ms and language exp essions. Dialec lexis abundan in Ka iliškis w i ings indica e ha
he w i e ac ed as a dialec use , i.e., c ea ed wo ds, o med colloca ions no included in o
any dic iona ies, used a ious nuances o wo d meaning. Wo ds used o c ea ed by Ka iliškis
a e a ec i e, no iced by he eade as new, emo ional, inally in e es ing in he way o
phonic and seman ic meaning.
In Ka iliškis w i ings he s o y is elayed by using simple and ex ended sen ences o hough s
ha a e di ided in o sho sen ence componen s. I seems ha he w i e wishes o hal he
eade o a momen and o emphasise e e y colloca ion o ph ase. Usually, his kind o
agmen ed sen ence also conceals an emo ion exp ession. Ka iliškis w i ings, as indica ed in
he a icle, a e w i en in local dialec , i.e., dialec language used in 20 h cen u y. Up ill his day,
he de elopmen o s anda d language equi es a mo e in-deb s udy by linguis s ocused on
a ious a eas o esea ch, and Ka iliškis w i ings a e ex s on which such an in es iga ion
should be g ounded.
Į eik a m. 2 ma zo 2017 d.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5. LT-10308 Vilnius, Li uania
janina. [email protected]