Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai

S aipsniai / A icles 155 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: ašy inių šal inių a mės analizė, a mių leksikog a ija i leksikologija, socioling is ika. TARMĖS ĮTAKA MARIAUS KATILIŠKIO RAŠTŲ KALBAI In luence o Dialec on he Language o Ma ius Ka iliškis’ Wo ks ANOTACIJA S aipsnyje mokslo isuomenei p imenamos ašy ojo Ma iaus Ka iliškio kalbinės pa- žiū os. Ap a ian Ka iliškio aš ų leksiką i a minio kalbėjimo modelius, keliama hipo- ezė, kad jo eks ai pe eik i a mine aka ų aukš aičių šiauliškių, lokaliąja, kalbine sis e- ma, dialek u. Ta minės i suno min os leksikos a ojimas pag ečiui Ka iliškio aš uose a spindi bend inės (s anda inės) kalbos įsi i inimo laiko a pį. ESMINIAI ŽODŽIAI: aka ų aukš aičių šiauliškių pa a mė, a minė leksika, naujažodis, bend inė kalba, a minio kalbėjimo aiška. ANNOTATION Linguis ic iews o he w i e Ma ius Ka iliškis a e e isi ed in he a icle o he a en- ion o scien i ic communi y. Du ing he cou se o he analysis o lexis o Ka iliškis’ wo ks and dialec speech pa e ns, a hypo hesis is o mula ed ha Ka iliškis’ ex s a e w i en in Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai local language sys em, i.e., dialec . The use o dialec lexis oge he wi h he s anda dised one in Ka iliškis’ wo ks e lec s he pe iod o es ablishmen o he s anda dised language. KEYWORDS: Šiauliai sub-dialec o he Wes e n Aukš ai ian, dialec lexis, ne- ologism, s anda dised language, exp ession o dialec speech. ĮVADAS Ma ius Ka iliškis ( ik asis asmen a dis – Albinas Vai kus, gimė 1914 09 13 G uzdžiuose, Šiaulių . – mi ė 1980 12 17, palaido as Lemon e, Čikagos JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 156 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI p iemies yje) b endo kaip asmenybė i o ma osi kaip ašy ojas Šiau ės Lie- u oje, Žaga ės apylinkėse. De yne ių me ų Albiną ė ai a si ežė į Ka iliškių kaimą, kaip sako pa s ašy ojas, „į laukus“ (ER 381). Augo apsup as d iejų kal- binių sis emų: mamos Onos Filipa ičiū ės, kilusios iš Rokiškio ( y ų aukš ai- čiai u eniškiai), i ė o Juozo Vai kaus bei ie inių gy en ojų, kalbančių aka ų aukš aičių šiauliškių pa a mės Žaga ės šnek a1. Tu bū dėl įsiklausymo į ap- linkinių žmonių pasakojimus, į pa į a minio eks o kū imo i kalbėjimo ak ą Ka iliškis sa e adino ne ašy oju, be „pasako iumi“. Li e a ū ologai jį e ino ki aip: „Ka iliškis – aukš os klasės menininkas p o esionalas“ (Kubilius 1995: 458). Ka iliškio aš ai y a a minės kalbos (disku so) a spindys bend inės kalbos įsi y a imo, įsi i inimo isuomenėje laiko a piu2. Tokia kalbinė si uacija nu- lėmė i s aipsnio ikslą – ap a i Ka iliškio aš ų leksikos a mines ( one ines, mo ologines, žodžių da ybos) ypa ybes i pa yzdžius palygin i su XIX a. pa- baigos – XXI a. p adžios a mine medžiaga. XX a. pab. i XXI a. p . kalbi- nė aiška a spindė a ank aš iniame Joniškio šnek ų žodyne ( umpinama JšŽ), o XIX a. pab. i XX a. p . – leidinyje Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasako- jamosios au osakos inkinių leksika. Žodynas ( umpinama SŽ). Tam ikslui pa- siek i numa y i keli užda iniai: a) pa ies ašy ojo kalbinių nuos a ų p isimini- mas, b) aš ų a minės leksikos analizė, c) a minio kalbėjimo aiškos modelių paieškos. S aipsnis pa eng as emian is s aipsnio au o ės suda y o Ma iaus Ka iliškio aš ų žodyno ( umpinama K Ž) ank aš ine medžiaga. K Ž leksika ink a iš o- manų: Miškais a eina uduo (1969), Užuo ėja (1990), Išėjusiems neg įž i (1990) i no elių inkinio Seno ka ei io sug įžimas (2003)3. Ti iamajai medžiagai a skleis i aikomi ap ašomasis, analizės, g e inimo me- odai; keliamos kalbinės hipo ezės. 1 Apie Ka iliškio mamos a mės į aką plačiau ž . Tumėnas 2003: 5–10, o apie Žaga ės šnek ą i a imą Skais gi io šnek ą išsamiau ž .: Jšp 16–17, Kaika y ė 2015: 150–173. 2 S aipsnio au o ė mano, kad bk mokymas sus ip ėjo daugėjan mokyklų isoje Lie u os e i- o ijoje apie 1932–1936 m., o a minė kalba bk pi menybę užleido XX a. penk ame–šeš ame dešim me yje. Tokia s aipsnio au o ės nuomonė susida y a iš asa os ekspedicijų, ku iose da- ly aujama nuo 1977 m., o iena iš kalbamųjų emų y a klausimai apie mokyklas, moky ojus i mokymosi p ocesą. 3 Romanas Miškais a eina uduo pe leis as 1991 m. Au o ė nesp endžia Ka iliškio aš ų edak o ių į akos kalbai i edaga imo p incipų, nes mano, kad ši ema y a e a a ski o s aipsnio. S aipsniai / A icles 157 Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai KALBINĖS MARIAUS KATILIŠKIO PAŽIŪROS Au obiog a ijoje Ka iliškis y a išsakęs sa o požiū į į kalbą. Jis ašė: „Kaip susik o ė žodžio sod umas? Nežinau. G eičiausiai kal a mano p igim is. Bū- damas p akeik ai negabus s e imoms kalboms, u iu neužmi š i sa osios“ (ER 391). Ten pa andame i ki ą sakinį: „Žinau ik ai e ų žodžių, ku iuos gal ik d . Pe as Jonikas i da kele as žino“ (ER 380). Ka iliškis, dėl is o inių ka a- klizmų pa ekęs į ki ą kul ū inę i kalbinę aplinką, ma ydamas epa ija usiųjų aikymąsi p ie pe sikėlėlių gy enimo aplinkos, y a ne ka ą skundęsis, kad ga- lybės jo omanuose pa a o ų žodžių skai y ojai nesup an a, Dėl os p iežas ies „Tiek i iek e ų, nuos abių žodžių u iu a idė i, kad ga busis skai y ojas sup as- ų. Ki a iek edak o iai i leidėjai nub auko, baimindamiesi ne ek i skai y ojų“ (ER 390). A Ka iliškis bū ų a k eipęs dėmesį į okį no ą apsaugo i skai ančiąją isuomenę nuo sa osios i sa i os kalbinės aiškos, jei ne emig acija, elieka ik e o inis klausimas. Jū a ė Sp indy ė y a pas ebėjusi ieną Ka iliškio ypa ybę – „ isu nešioda- osi blokno ą už ašams, o iš ma škinių kišenėlės isada kyšoda o pieš ukas.“4 Panašiai sakoma i apie kalbininkus. Taigi Ka iliškis užsi ašinėjo į ai ius a mi- nius žodžius, posakius, i ai sup an ama, nes ašy ojo gy enama aplinka i Juo- zo Balčikonio nuola inis k eipimasis į au ą kaup i medžiagą didžiajam Lie u ių kalbos žodynui, manau, ska ino i Ka iliškį ieško i kalbinės aiškos gy as ies. TARMINĖ LEKSIKA MARIAUS KATILIŠKIO RAŠTŲ ŽODYNE Pap as ai g ožiniuose kū iniuose a miniai žodžiai a ojami eikėjų cha- ak e is ikai nusaky i i ie iniam kolo i ui iš yškin i. Be ai būna negausūs leksikos iene ai. Tie, kas y a skai ę Ka iliškio kū ybą, be abejo, a k eipė dė- mesį į daugybę žodžių, besiski iančių nuo bend inės kalbos. Ta minės leksikos a ojimas Ka iliškio aš uose isai ki oks, nei daba inėje li e a ū oje įp as a. Ta mės a spindžių Ka iliškio aš uose šiek iek galima pas ebė i iš ieno ki- o žodžio one inės aiškos, be dažniausiai a minės ypa ybės a siskleidžia pe mo ologines žodžio o mas, pagaliau i pa s žodis gali bū i a ojamas ik lo- kalioje aplinkoje. Iš one inių ypa ybių Ka iliškio aš uose pas ebimas balsio a į e pimas žodžio kamiene, ap inkamas i JšŽ, p z.: kazalėkas ‘kazlėkas’, plg.: 4 Plačiau ž . www.šal iniai.in o/index//de ails/1264. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 158 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI kazalkas5. Ka iliškio nuosekliai a ojama a minė žodžio o ma šilima ‘šilu- ma’ su umpuoju balsiu i, ie oj bk balsio u. Jį a o ą liudija pa yzdžiai iš SŽ i iš JšŽ, plg.: Šilima oki kaip g inčio, – idu inė. ŠLSP 271 (SŽ 561); š.limαs n. Gžč. (ž . 1 p iedą). Ta minė aiška aiškiausiai a sispindi žodžio mo ologinėse i da ybinėse o - mose. Šiauliškių pa a mės plo e a ojama a dažodžio o mų su ski ingais kamiengaliais6. Tokių pa yzdžių gausu K Ž, plg.: keliū a i keliū ė ‘siau as, mažai ažiuojamas kelelis’, kišenė i kišenius ‘siu inio a mezginio ie a an- koms susikiš i’, palazdė i palazdys ‘bal oji plukė’, šelma i šelmis, -ė ‘išdykė- lis, neklaužada, padauža’, še kšna i še kšnas ‘ ūko, ga ų k is alai an medžių, ša ma’. Ski ingų kamiengalių a dažodžiai a o i i daugiau nei p ieš šim ą šešiasdešim me ų už ašy uose Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasako- jamosios au osakos eks uose, plg. SŽ: bi ė i bi is ‘medų nešan is abzdys’, d asė i d asia ‘k ėpimas, k ėpa imas’, gy en ojis i gy en ojus ‘gy en ojas’. Šis kalbinis eiškinys pas ebimas i JšŽ an aš iniuose žodžiuose, plg.: ak ojis ‘akė ojas’, a ójis ‘a ojas’, bi s ‘bi ė’, aly à i alỹ as ‘aliejus’, ámžis i ámžius ‘me ai’, á klas i á klė ‘pada gas žemei a i’ (ž . 2 p iedą). Ka iliškio aš uose ap inkama p iesagos -ui is edinių gy ūnų jaunikliams į a dy i, p z.: šunui is ‘šunų jauniklis’, ž i blui is ‘ž i blio jauniklis, ž i - bliukas’. Šios p iesagos edinių gausu ne ik SŽ, be i JšŽ, plg.: lapui is ‘lapiu- kas, lapės jauniklis’, a nui is ‘ a nų jauniklis’, pémpui is ‘pempės jauniklis, pempiukas’. P iesagos -ininkas ediniai ečiau ap inkami Ka iliškio aš uose, p z.: bu ininkas ‘ka iuomenės bu ų ūpin ojas’7. Tokių p iesaginių edinių esama SŽ i JšŽ, plg.: medininkas ‘miško sa gas, eigulys’, puodininkas ‘puo- džius’, minčãčininkas, -ė ‘iš Minčaičių’. Ka iliškio aš uose ap inkamas p ie- sagos -inė edinys a inė ‘pašiū ė ežimams, ogėms i ki iems daik ams laiky- i’. Be , kaip galima sp ęs i iš pa yzdžių, azaunė ‘pa alpa ežimams, ogėms, ūkio pada gams, pakink ams i pan. laiky i, a inė’ Ka iliškio a ojama daž- niau nei a inė. K Ž a spindimos ski ingos a minės žodžio o mos, odančios, kad ašy o- jas aip ge ai su okė šnek os sis emą, kad ne i pa s galėjo kū iniuose a ijuo i žodžio o momis aip, jog ku iamas aizdas bū ų nenuobodus, sod us i yškus. 5 Dėl ibo os s aipsnio apim ies 1–4 p ieduose pa eikiama ilius acinių pa yzdžių iš isų ijų šal inių: iš leidinio Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasakojamosios au osakos inkinių leksika. Žodynas, ank aš inio Ka iliškio aš ų žodyno i ank aš inio Joniškio šnek ų žodyno. Ras i pa yz- džiai su ašy i į len eles pagal s aipsnyje ap a iamas a mines one ikos, mo ologijos i žodžių da ybos ypa ybes. 6 Plačiau ž . Lk ch 64; Jšp 35–37. 7 Plg: Jšp 72–86, 97–105 ansk ibuo us eks us. S aipsniai / A icles 159 Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai Žodžio paieškas liudy ų o mų k apsnis i k ap is ‘k apas’, pakabnus, -i i pakabus, -i ‘pa ogus’, comp. pakabesnis, -ė a ojimas. Apie galimybę žodžio šaknyje a p iesagoje į e p i p iebalsius (pap as ai į e piami n, s, ) paliudy a i SŽ, i JšŽ, plg.: lepniai ‘išdidžiai, puikuojan is’, p asnas i p as as ‘menkas’, sk ai as i sk ais as ‘s e blė’, apýnas is i apýnas is ‘odiniai di žai a kliui pažabo i’, ã š ais as ‘kas a muša spindulius’ (ž . 3 p iedą). Ka iliškio aš uose y auja dū iniai, suda y i be jungiamojo balsio, plg.: o inklis ‘ o a inklis’, žemlūžis, -ė ‘žemaūgis’. Tokią dū inių da ybos a- diciją pa i ina i SŽ pa eik i an aš iniai žodžiai, plg.: juodgal is ‘š end as’, me gmo e ė ‘ u in i aiką me gina’, o inklis ‘ o a inklis’. Rank aš iniame JšŽ dū iniai be jungiamojo balsio aip pa y auja, plg.: ž ý kelis ‘ž y uo as kelias’, g e g ūšnė ‘anks y oji k iaušė’, aũk a škė ‘ a škė sumaišy a su au- kais’. Ka iliškio ne engiami dū iniai i su jungiamaisiais balsiais -a-, -i-, ypač uome , kai susidu iančius p iebalsius sunku iš a i, p z.: ugiagėlė ‘žiemken- čių ja ų pik žolė mėlynais žiedais, bajo ių gen ies augalas’, ugiažolė ‘ ugia- gėlė’, o a inklis ‘1. o o inklas’; ‘2. p k. kebli padė is, si uacija’, žali o ė ‘gy a o ė’. SŽ aip pa esama okių dū inių, ik jie dažniausiai jungiami balsiu -a- a -(i)a-, plg.: laukagalė ‘galulaukė, lauko galas’, kiau anosės ‘a puojan a ski i p as i g ūdai su pelais’. Pa yzdžiai odo, kad okių sunkiau iš a iamų dū inių su jungiamaisiais balsiais -a-, -i-, -y- pasi aiko i JšŽ, plg.: a klãmėš- lis ‘a klio mėšlas’, an aka is ‘an ą ka ą sunkiamas’, a ganis ‘a ių piemuo’, da býme is ‘de liaus nuėmimo laikas’. Ka iliškio aš uose ka ais a ojamas o pa ies dū inio a ian as su umpuoju jungiamuoju balsiu -i-, būdingu ben- d inei kalbai, i a minis a ian as su ilguoju balsiu -y-, p z.: šalimais i šaly- mais ‘šalia, a i’, aukš inelkas i aukš ynelkas, -a ‘aukš ielninkas, -a’, plg. JšŽ a ojamą aukš ynélkas. Panašių dū inių, ku iuose y auja ne ienodo ilgumo jungiamasis balsis -i- i -y- ap inkama i SŽ, plg.: šalikelė i šalykelė ‘pakelės uožas’(ž . 4 p iedą). Romanuose i no elių inkinyje ma y i, kaip ienu a eju ašy ojo a oja- mos a minės leksikos o mos, o ki u – andasi no minių lyčių, p z.: iensėdis ‘ ienkiemis’, sodnas ‘sodas’, sodnelis Ka iliškio aš uose ku kas dažniau a - ojami nei ienkiemis ‘ ienos šeimos ūkio sodyba’ a sodas ‘žemės plo as, ku- iame auga aismedžiai i aisk ūmiai’. Vie oj žodžio kaimas Joniškio šnek ose dažniau a o as sodžius ‘1. kaimas’, 2. ‘sodyba’, o jo gy en ojas – sodie is, -ė. Šie žodžiai aip pa nuosekliai ap inkami Ka iliškio aš uose. Ne engia Ka iliškis a o i i naujažodžių a kū ybiškų edinių (žodžių pe - di binių). Apie okių ne iksuo ų da inių da ybą bei a osenos polinkius y a ašiusi Jolan a Vaskelienė. Kalbininkė y inėjo no elių inkinį Seno ka ei io su- g įžimas i ap iko 26 ne iksuo us da inius. Vaskelienės eigimu, „da iniai pa- klūs a žodžių da ybos aisyklėms, be y a e os a osenos i a gu a kada no s JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI aps ak y iosios leksikos dalimi“ (Vaskelienė 2007: 511). Tokios leksikos, u in- čios aizdinę ga sinę semą, gausu i ki uose Ka iliškio omanuose, p z.: pa pi- nas ‘šonkaulis’, žabūsis ‘kieno ūsai iesūs, panašūs į žabus’, žalionis ‘žalia imas, žaluma’, žiemkelis ‘ ik žiemą iš ažinėjamas kelias’. K Ž esama žodžių, ku ie isiškai su ampa su Slančiausko bei jo pagalbinin- kų pasakojamosios au osakos inkinių leksikos žodyne pa eik ais an aš iniais žodžiais, plg.: banka ‘bankas’ (Ausų nesima o – p asmegęs bankose. Už 58. Plg. SŽ 81); kanduolas ‘b anduolys’ (G ūdas kaip iešu o kanduolas [labai s ambus]. Už 124. Plg. SŽ 270); kiaulienas ‘pa šas, mei elis’ (Ką oksai kiaulienas gali as i, be knisa ku įmanoma, ku knislė įkanda. Už 220. Plg. SŽ 294); k iaučius ‘siu- ėjas’ (Kai niekas nelaukia, aš kaip k iaučius pas gaspadinę – šmakš i p isis a au. Už 212. Plg. SŽ 312); k i ‘ iskas baig a’ (Nesup an u. I k i . IšN 530. Plg. SŽ 327); šeimyninė ‘samdinių, a nų kamba ys, oba’ (Ką jis sapna o pi mą nak- į Do eikos šeimyninėj? MAR 111. Plg. SŽ 557); š en ininkas, -ė ‘š en iniai, š en adienio (d abužiai)’ (Čionai d abužius gali susikabin i š en ininkus. MAR 104. Plg. SŽ 578); žaliūkas, -ė ‘s eikas, s ip us, i as žmogus’ (Da isa liuoba p ieš akis, – a siliepė žaliūkė me gina. MAR 102. Plg. SŽ 675). Kodėl pe daugiau nei šim ą šešiasdešim me ų leksika menkai ki o, galima bū ų paaiškin i ik uo, kad bend uomenės a s o ai nekei ė gy enamosios ie os, nuola gy eno ė ų i p o ė ių sodyb ie ėse i bu o išsiugdę aukš us e ybinius p igim inės kalbos – a mės – k i e ijus8. Taigi Ka iliškis ik ai bu o ge ai įsiklausęs ie inę šneką i ja pe eikęs sa uosius pasakojimus. KATILIŠKIO RAŠTŲ LEKSIKOS VERTINIMAS Ka iliškis enciklopediniuose leidiniuose p is a omas kaip išei ijos ašy ojas. Kalbinės sa i okos p asme eiginys k i ikuo inas. Ma išei ijos skai y ojams, p aėjus be eik 20 me ų i paaugus naujai ka ai, Ka iliškis da ėsi sunkus skai- y i. Tai odo i Čikagos pedagoginio li uanis ikos ins i u o absol en ės As os Veličkai ės diplominis (daba bū ų – bakalau o) da bas Ma iaus Ka iliškio aš- ų žodynas9. Veličkai ė iš ašė uos Ka iliškio aš ų žodžius (jų apie is šim us), 8 Plačiau ž .: Dob owolski 2001: 374–385. 9 Ačiū doc. d . S asiui Tumėnui, pa ežusiam šį da bą į Lie u ą i pado anojusiam jį s aipsnio au o ei. S aipsniai / A icles 161 Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai ku ių nė a 1954 m. Daba inės lie u ių kalbos žodyne10. Diplominiame da be y a nemažai a minių žodžių, ku ių minė ame žodyne, ienin eliame p ieinamame uža lan ės lie u iams, sup an ama, nebu o. Ta miniai žodžiai e in ini kaip skoliniai, Beje, ieną p iežas į, kad skai y i Ka iliškį sunku, į a dijo i pa s a- šy ojas. Tai – didelis lie u ių no as kalba de in is p ie anglų kalbos (ER 380). Kokį aizdą i eakciją kėlė Ka iliškio aš ų leksika Lie u oje, labai aizdžiai a spindi Vy au o Almanio p isiminimai. 1969 m. pabaigoje g įžęs iš em ies Joniškio knygyne Almanis nusipe ka Ka iliškio omaną Miškais a eina uduo. P ie papuoš os eglu ės omaną nea si aukdami skai o isa šeima. Kaip sako Vy au as Almanis, „M. Ka iliškio omano „Miškais a eina uduo“ kiek ienas žodis, sakinys y a lyg koks ak as senobinei sk yniai a akin i, ku ios iduje i- k ai žinai asiąs ką no s nepap as a, nema y a i slap inga“ (Almanis 2015: 106). P isiminimuose išsaky a labai s a bi nuomonė – gėda dėl a minės kalbos, plg.: „O juk i aš žinojau sa o k aš o žodžius, ne p adėjau ašy i Pala ijo lie u ių („ske sla ių“) žodynėlį, kaip „šunelis bėg lygiai (ka u)“, „k iečių mil as i ku- ku ūzai a ie (su kuku ūzais)“, „k au u ė kie ai (užda y a)“, „aba (be )“. Tik engiau juos a o i, lyg i gėdijaus, kaip koks p as ypęs mokinukas, ku is s o- ėdamas d augų bū yje pama o a einan į apšepusį, išduob om milinėm kelnėm sa o ė ą“ (Almanis 2015: 106). Kas ą gėdą įskiepijo? Iš ku ji adosi? Telieka klausimai a ei ies y imams. P isimin ina, kokio dėmesio sulaukė 2013 m. šiaulie iškai iš e s as Ped o Lenzo omanas Čia aš a a a ius ( e ėjai Ma kus Rodune is i Riman as Kmi- a). Ano Riman o Kmi os, „Lie u oje jaučiamas as bend inės kalbos spaudi- mas“, o Š eica ijoje y a susi o ma usi a minės li e a ū os mada11. Taigi g įž a- ma p ie na ū alios kalbos, kokia i ašė Ka iliškis. Pa eik i leksikos pa yzdžiai i du ski ingi Ka iliškio aš ų leksikos e ini- mai neabejo inai pa emia min į, kad Ka iliškis ašė ie inės šnek os ( a miniu) kalbos a ian u. Kalba nesiek a indi idualizuo i eikėjų, kaip ai pap as ai da- y a g ožiniuose eks uose. Ka iliškio aš uose a sispindi pi masis menkai i as bend inės kalbos pe iodas, kai no minė leksika, no miniai žodžiai nė a nu un- gę a minės leksikos. Galima ik s a s y i: jei Ka iliškiui nebū ų eikėję emig- uo i, gal i mes bū ume u ėję susi o ma usią a minės li e a ū os k yp į i ja ašančių kū ėjų g upę?12. 10 Veličkai ė leksiką inko iš aš ų: Užuo ėja. Čikaga: Te a, 1952; Miškais a eina uduo. Čikaga: Te a, 1957; Išėjusiems neg įž i. Čikaga: Te a, 1958; Š en adienis už mies o. Čikaga: Te a, 1963. 11 h p://www.kul u polis.l /dedikuo a-klaipedai/ iman as-kmi a-kalbos- a a a ius/ 12 Be ašan s aipsnį 2016 m. pasi odė Riman o Kmi os omanas Pie inia k onikas, pa ašy as šiaulie iškai. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI TARMINIO KALBĖJIMO MODELIAI MARIAUS KATILIŠKIO RAŠTUOSE Ap a us a minę leksiką, bū ina panag inė i i sin aksinę žodžių apsup- į. Ma Ka iliškio sakinys, kaip minčių ealiza imo p iemonė, y a isų kalbos lygmenų adap acija, kad a minis kalbėjimas (pasakojimas) bū ų sup an amas skai y ojams (Aliūkai ė 2008). Ka iliškio aš ų pasakojimo sin aksinė aiška nė- a y inė a. Pi mą ka ą mėginama ap a i i išski i a minio kalbėjimo mode- lius i juos s uk ū iškai pa aizduo i. Pasi ink a ik a sakinio s uk ū a, ku i neabejo inai odo, kad ai Ka iliškio ašymo būdas, . y. s a bu ai, kas išski ia Ka iliškį iš ki ų ašy ojų, pagal ką galima a pažin i Ka iliškį kaip ašy oją. A ie modeliai a spindė i i a miniuose Joniškio šnek ų eks uose, lygin a su disku - so pa yzdžiais iš leidinio Joniškio šnek ų p a imai i eks ai i pa ieniais ilius a- ciniais sakiniais iš SŽ. Vienas iš okių modelių – sakinio min ies smulkinimas, nuoseklus eiškinio aiškinimas. Toks minčių eiškimo būdas, ap ašy as lie u ių kalbos sin aksės da buose, y a dažniausias disku se. Pap as ai pi miausia pa ei- kiama sakinio dalis, ku i eikalinga papildymo, paaiškinimo (a gali bū i papil- dy a, paaiškin a). Ka iliškis naudoja i a i kš inį modelį, kai pi miausia iš a dijama, o paskui apibend inama, p z.: Palazdės, pakalnu ės, k epiančios mi elės – isa en aip iko a p gležnų, ką ik išsp ogusių be žo šakelių, nukaišy ų palubėje i sus a y ų pasie- niais. Už 45; Augalo as, s a us, ge ų k iaučių nusiū u mundie ium, kampuo o smak o i nuknebusios nosies gene olas pasis eikino su mūsų lek o ium i e ėju. IšN 324; Ežiomis, laukų i papie ių akais, keliū omis i gena ėmis aukė kaimynai. Už 78. Toks smulkmeniškas pasakojimas labai būdingas disku sui: leidinyje Joniškio Vasa ą čia ėjas a neša ja ų nokimą, žemės d ėgmę, miško k apsnis. SKS 178. S aipsniai / A icles 163 Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai šnek ų p a imai i eks ai už ašy ame pasakojime „Ganymas“ pa eikėja smulkiai aiškina ką i kaip jai eko gany i (plg. Jšp 72–74)13. Ka iliškis labai mėgs a suskaidy i sakinį p asminiais segmen ais, ka ais klausdamas i a sakydamas, ka ais pasakodamas ien isiniais sakiniais, ku ių isuma nusako am ik ą žmogaus būseną a elgesį. Ne e ai išskaidy ą umpesniais ( ienos a kelių sakinio dalių) segmen ais eks ą su okiame kaip no imą pasaky i min į ik ada, kai kelis juos sudedame į isumą, plg.: Nekaišiok sa o akė i balių. Neužsidi bai. Už 153; Sodžiaus žmo- gus u i sa o makaulę. P as ą, neapki p ą, as eisybė. P as ai i sa o min is dės o. Už 228; Sodnų g iauž i. Žmonėm iškados da y i. Aš jiems. Už 226; O akys jos!.. Rainuo os, amsiai udos. SKS 24; Vaikas kaip iš akies auk as. Taip į mo iną. I į ė ą. Už 114. Ka iliškio omanuose i no elių inkinyje gausu žodinio e ini- mo. Ano Aloyzo Guda ičiaus, kalbančiajam s a bu ne ik nusaky i, į a dy i ealijas, be i jas emociškai e in i (Guda ičius 2000: 136; Handke 1995: 93). Sakinio skaidymas u i i p idū imo požymių, plg.: Nesup an u. I k i . IšN 530. Bliaunu su aša om, be sėju, i iek. MAR 18. P idū imas, pap as ai eiškiamas i( ) iskas, pas ebė as jau minė ame eks e „Ganymas“, „Naginės“, ypač jo daug Slančiausko žodyno an aš inių žodžių ilius aciniuose sakiniuose (Jšp 75, 102; SŽ 2014: 44, 51, 67 i k .). Ka iliškiui, monis inės pasaulė okos idėjų skleidėjui, i in būdingas g e i- nimas i lyginimas su am ik ais gam os eiškiniais14. Lyginimas adiciškai nusakomas palyginamaisiais žodžiais kaip, a um, lyg, p z.: Puoci puoci basom 13 Dėl s aipsnio apim ies a minio eks o pa yzdžių nepa eikiama, ik nu odomi leidinio a mi- nių eks ų puslapiai, ku iuose y auja ap ašy o a minio modelio sakiniai. 14 Plačiau apie monis inės pasaulė okos kon ū us Ma iaus Ka iliškio p ozoje ž . Tū ly ė 2015: 66–79. Ką ji? Pa sid iekė su okiu paka aila. Dešim ininku, ku pas eigulį p isiglaudęs MAR 299. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI VIETOVIŲ PAVADINIMŲ SUTRUMPINIMAI Al. – Alsiai. B n. – Ba iūnai. Dmk. – Dameliai. Dn . – Dauno a a. Gšč. – Gaščiūnai. G č. – Ga aučiai. Gžč. – Gaižaičiai. Jkš. – Jakiškiai. Jnn. – Jauniūnai. Jnš. – Joniškis. Kpl. – Kepaliai. Lnkč. – Linkaičiai. Sk. – Skais gi ys. S nl. – S aneliai. S p. – S upu ai. Šmk. – Šimkaičiai. Vdg. – Vidginiai. Ž . – Žiū iai. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a 2008: Ta minio kalbėjimo sup an amumas: ap io inės eilinių ben- d uomenės na ių nuos a os. – Lie u ių kalba.l 2. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u- iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/4 (žiū ė a 2017 04 10). Almanis Vy au as 2015: Tols ančios salos. – Me ai 10, 99–117. ER – Egzodo ašy ojai, pa . A. T. An anai is, A. Mickienė. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 1994. Dob owolski Kazimie z 2001: Chłopska kul u a adycyjna. – An opologia kul u- y. Wa szawa: Wydawnic wa uni e sy e u Wa szawskiego, 374–384. Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Jšp – Joniškio šnek ų p a imai i eks ai, a s. ed. Janina Š amba y ė. Šiauliai: K. J. Vasi- liausko įmonė, 2001 (a ba CD Joniškio šnek ų p a imai i eks ai. Šiauliai: Discens, 2005). JšŽ – Joniškio šnek ų žodynas ( ank aš is). Handke Kwi yna 1995: Polski język amilijny. Wa szawa: Slawis yczny oś odek wy- dawniczy (SOW) p zy Ins i ucie slawis yki PAN. S aipsniai / A icles 171 Ta mės į aka Ma iaus Ka iliškio aš ų kalbai Kaika y ė Auš a 2015: Skais gi io šnek os ypa ybės. – Kalbos is o ijos i dialek olo- gijos p oblemos 3. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 150–173. Ke u a k is Saulius 2010: Li e a ū a kaip medijų sis ema a ba kas y a medija Ma iui Ka iliškiui? – Logos 64. Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 179–189. Kmi a Riman as 2014: Riman as Kmi a: kalbos a a a ius. P ieiga in e ne e: h p:// www.kul u polis.l /dedikuo a-klaipedai/ iman as-kmi a-kalbos- a a a ius/ (žiū ė a 2016 10 02). K Ž – Ma iaus Ka iliškio aš ų žodynas ( ank aš is). Kubilius Vy au as 1995: XX amžiaus li e a ū a. Vilnius: Alma li e a. Lk ch – Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, mokslinė ed. Laima G umadienė, sud. Ri- ma Bace ičiū ė, Aud a I anauskienė, As a Leskauskai e, Edmundas T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2004. Macienė Ju gi a 2005: Deminu y ų s ilis ika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. Sp indy ė Jū a ė: Ma ius Ka iliškis. P ieiga in e ne e: h p:/www.šal- iniai.in o/index//de ails/1264 (žiū ė a 2016 07 10). SŽ – Š amba y ė-Valužienė Janina 2015: Ma o Slančiausko i jo pagalbininkų pasakoja- mosios au osakos inkinių leksika. Žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Tumėnas S asys 2003: Da ienas M. Ka iliškio sug įžimas. – Seno ka ei io sug įži- mas. Šiauliai: Šiau ės Lie u a, 5–10. Tū ly ė Ri a 2015: Ma iaus Ka iliškio p oza: meniniai monis inės pasaulė okos kon ū ai. – Colloquia 34. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 60–79. Vaskelienė Jolan a 2007: Žodynų ne iksuo i da iniai i unkcijos Ma iaus Ka i- liškio no elių inkinyje „Seno ka ei io sug įžimas“. – VALODA 2007. Valoda daž- du kul ū u kon eks , Zin nisko aks u k jums XVII. Dauga pils uni e sī ā es akadē- miskais apgāds “Saule”, 505–512. Veličkai ė As a 1968: Ma iaus Ka iliškio aš ų žodynas. Diplominis da bas ( ank aš- is). Čikaga. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI In luence o Dialec on he Language o Ma ius Ka iliškis’ Wo ks SUMMARY The a icle desc ibes linguis ic iews o w i e Ma ius Ka iliškis ( eal name is Albinas Vai kus, bo n on 15 Sep embe 1914 in G uzdžiai, Šiauliai dis ic ; died on 17 Decembe 1980 in Lemon , a subu b o Chicago), who comes om No he n Li huania, Žaga ė dis- ic , discusses he lexis o Šiauliai sub-dialec o he Wes e n Aukš ai ian used in Ka i- liškis’ wo ks and dialec speech pa e ns ha he w i e is known o . The a icle is compiled wi h e e ence o he ma e ial o he manusc ip o he Glossa y o Ma ius Ka iliškis Wo ks (abb e ia ed as K Ž), compiled by he au ho o he a icle. K Ž lexis is compiled om he no els Miškais a eina uduo (1969), Užuo ėja (1990), Išėjusiems neg įž i (1990) and a collec ion o sho s o ies Seno ka ei io sug įžimas (2003). Ka iliškis had a good command o Žaga ė speech: he had hea d qui e a ew s o ies old in i , collec ed and no ed indi idual wo ds, hei o ms and language exp essions. Dialec lexis abundan in Ka iliškis’ w i ings indica es ha he w i e ac ed as a dialec use , i.e., c ea ed wo ds, o med colloca ions no included in o any dic iona ies, used a- ious nuances o wo d meaning. Wo ds used o c ea ed by Ka iliškis a e a ec i e, no iced by he eade as new, emo ional, inally in e es ing in he way o phonic and seman ic meaning. In Ka iliškis’ w i ings he s o y is elayed by using simple and ex ended sen ences o hough s ha a e di ided in o sho sen ence componen s. I seems ha he w i e wishes o hal he eade o a momen and o emphasise e e y colloca ion o ph ase. Usually, his kind o agmen ed sen ence also conceals an emo ion exp ession. Ka iliškis’ w i ings, as indica ed in he a icle, a e w i en in local dialec , i.e., dialec language used in 20 h cen u y. Up ill his day, he de elopmen o s anda d language e- qui es a mo e in-deb s udy by linguis s ocused on a ious a eas o esea ch, and Ka i- liškis’ w i ings a e ex s on which such an in es iga ion should be g ounded. Į eik a 2017 m. ko o 2 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5. LT-10308 Vilnius, Lie u a janina. [email protected]