S aipsniai / A icles 237
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: dialec ologie,
géoling is ique, a ealinée lingu is ique, expé imen ale phoné ique, phonologie.
LIETUVI PATARMI
TRANSCIPTION TFA Il es à no e que
SYMOLIAIS: VAKAR
AUKŠTAIČIAI ŠIAULIŠKIAI AUKŠTAIČIAI ŠIAULIŠKIAI AUKŠTAIČIAI AUKŠTAIČIAI AUKŠTAIŠKAI AUKŠTAIŠKAI AUKŠTAIŠKAI AUKŠTAIŠKAI ŠIAULIŠKAI AUKŠTAIŠKAI ŠIAULIŠKAI AUKŠTAIŠKAIŠKAIŠKAI AUKŠKAIŠKAIŠKAIŠKAIŠKAIŠKAI AUKŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠKAŠAKASKAŠKAŠKAŠAKASKAŠAKASKAŠAKASKAŠAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAKASAK
T ansc ip ion o Li huanian Dialec s by IPA
Symbols: he Wes e n Aukš ai ian Subdialec
o Šiauliai
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a icle discu ai des possibili és symboliques de la édac ion ac uelle des ansk ip ions
aka ų aukš aičių šiauliškių Ta p au inės one inės abėcėlės (TFA). Jusqu šiol Li uiniens
dialek ologijoje a mių les sons le plus sou en on é é insc is adinamąja kopenhagine
ansk ipcija, XX a. au débu adap ée Geo go Ge ullio. au débu du XXI. en Li uanie, appa us de
nou eaux ansmė y os di ec ions, con empo iques TFA po eikis ès en o cé, donc
Li u iens langues ins i u de dialec ologues 2016 m. cons i uè en le es omąjį TFA symbole
ki , qui main enan es ué de ous les ada mių pa icula i és.
Des a iclesnyje p ésen és TFA symboles e kopenhaginės ansk ipcijos co espondmen s,
insc i e Palemono éc enimis. Dans la pa ie p incipale analysés TFA ansc ibue šiauliškių
exemples de deux di é en s poin s de peuplemen Ažý ėnų, appa enan à la pa ie sudine
pa a mės, e Šakýnos, si uée au no d, p ès des e esaičių plo o. Pa yzdžiais che chai à
é i ie la plupa des šiauliškių phé inai es pa icula i és ixa ion TFA symboliques
possibili és. La plus g ande pa ie ada mée ca ac é is iques ansk ip ion p oblèmes n'a
soule . Dans le jeu TFA, les symboles des balsiés e p iebalsiés qui se ou en dans la plupa
des cas co esponden app oxima i emen des sons pa a mès, ce ains d'en e eux son
no és a ec des diac i ics supplémen ai es. P iebalsies dans le sys ème combien p oblemique
es les di s šlekia imo sons en e s, z, c, dz e š, ž, č, dž ma quemen TFA symboles, ca jusqu
šiol il n'exis e exaclus des ca ac è es a iculiacins des sons in e ins. Comme e dans d'au es
ada mées ainsi qu'en commun inée lebe, ainsi e šiauliškių plo e sudė ingiausias es e p ozodinių uni és, pa iculiè emen p iegaidžių a ian ų, ixa ion symboliais TFA.
RIMA BAKŠIENĖ
238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ESMINIAI VOODŽIAI: dialec ologie, Li uiniens a mės, aka ų aukš aičiai šiauliškiai,
ansk ipcija, Ta p au inė one inė abėcėlė (TFA).
ANNOTATION
The a icle discusses he oppo uni ies o he applica ion o he la es e sion o he In-
e na ional Phone ic Alphabe (IPA) o he ansc ip ion o he Wes e n Aukš ai ian
lec o Šiauliai. Un il now dialec al sounds we e usually ansc ibed in Li hua nian dialec ol-
ogy using he so called Copenhagen T ansc ip ion ha was adap ed by Geo g Ge ullis a he
subdiabeginning o he 20 h cen u y. Wi h he a i al o new ields in dialec ology in he ea ly 21s
cen u y, he need o con empo a y IPA s eng hened, esul ing in a pilo se o IPA symbols
compiled by he dialec ologis s o he Ins i u e o he Li huanian Language in 2016. I is now being
es ed on he peculia ea u es o all subdialec s. The a icle p esen s he equi alen s o he IPA
symbols and he Copenhagen T ansc ip ion eco ded by he Palemonas on . The main pa analyse
he examples o he subdialec o Šiauliai ansc ibed by IPA symbols om wo di e en
esiden ial poin s Ažy ėnai belonging o he sou he n pa o he subdialec and Šakyna loca ed in
he no h, nex o he a ea o Samogi ians. Examples we e used o check he oppo uni ies o
eco ding mos o phone ic ea u es o he subdialec o Šiauliai by IPA symbols. Mos o he
ea u es o he subdialec did no pose any ansc ip ion p oblems. In he em he ansc ip ion
o he sounds o he so called phenomenon o šlekia imas in e media e sounds be ween s, z, c, dz
majo i y o cases, he IPA owel and consonan symbols oughly co espond o he sounds
o he subdialec ; some o hem a e ma ked by addi ional diac i ics. In he consonan sys-
and š, ž, č, dž by IPA symbols is sligh ly mo e p oblema ique, as he e is s ill no accu a e way o
desc ibe he cha ac e is ics o a icula ion o in e media e sounds. As in o he subdialec s and
he s anda d language, he eco ding o p osodic uni s, in pa icula accen a ian s, by IPA
symbols emains mos p oblema ique in he a ea o he subdialec o Šiauliai.
KEYWORDS: dialec ology, Li huanian dialec s, Wes e n Aukš ai ian subdialec
o Šiauliai, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA).
1.INTADINS NOTABS
Les ep ésen an s de la science de dialec ologie de ous les emps on é é ac uali
in e minio discou s de l'éc i u e, ou ansk ip ions, p oblème. Même e communaux
cija negali pe eik i isų sub ilių ga sų a ian ų, už ašy as aizdas ė a apy ikslis.
Teigiama, kad subjek y i ansk ibuo ojo in e p e acija neiš engiamai eikia i-
langues ansk ipsus ni eau du langage séman ique à, leksikà, g amma ikà e
phoné ique à. Le T ansk ibu eu na u ellemen es enclin à éc i e sa langbinée
A icles a icles 239 /
Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais:
aka ų aukš aičiai šiauliškiai
in e p é a ion, qui ne coïncide pas oujou s a ec pa eikėjo encodée in o ma ion.
En éc i an des données a miques, pa iculiè emen beaucoup deuxpasmiali é
es a a phone os, plus p écisémen phonemikos, au ni eau, ca décododamas
en egis ée ex e ansk ibuo ojas baseasi le mieux connue (dez su ou
gim osios a mės) phemų sis ema. L'objec i i é en ansc i an es une ès
di icile âche à éalise , econnu qu'en éc i an le plus sou en es ansmise
imp essionnis e image du langage i an 1 (Lade oged 1990: 3236; Pandeli, Eska, Ball,
Ta miniam kalbėjimui pe kel i an popie iaus labai s a bus i ansk ipcijos
Rahilly 1997: 65; Widdowson k : 2012 57 e .). choix du sys ème, ses p incipes de
dé e mina ion. Dans Ski ing pays n'a i en sou en acquisi os, sys èmes
na ionaux de ansk ip ion. Comme nous sa ons, en Li uanie déjà cen enai e le i
Geo go Ge ullio adap uée (1930) di e kopenhaginės ansk ipcijos adi ion, laquelle
les pé iodes ul é ieu es pe ec ionnaien ous les célèb es dialec ologues (ž .
Ge ullis, S angas 1933; Jonikas 1939; Salys 1992 [1946]; Zinke ičius 1994; Ski man as,
Gi denis 2001 [1998] e k . ; plus loin su les Li uiniens a miques ansk ip ion XXXXI
a. p . m . Bakšienė, Čepai ienė 2017a). Ces signes de ansk ip ion, bien e on é é
adap és aux a mèmes Li uiniens aussi bien TFA (1925 m. edac ions) pag indu, des
ac uels symboles TFA ès di é en . Les dialec ologues le onais u ilisen leu
sys ème de ansk ip ion (ž . AV 2016: 1415; BA P 2009: 5057; BA I 2013: I 7481).
Cependan , dans le cad e de p oje s scien i iques conjoin s, pa iculiè emen don
pagausè en XXI a. p ., les che cheu s econnaissen que cela es ein beaucoup le
champ de eche ches, end di icile la possibili é de compa e des données de
plusieu s langues2. Une au e aison, qui ai dé e miné le acc oissemen du besoin
du sys ème de ansc ip ion uni e salisée des ex es a mė y es XXI a. p .
e ec uée changemen s me odologiques e idéologiques3. En p enan en comp e ces besoins, des dialec ologues de l'Ins i u de langue Li uanien en 2016 p épa è en le es omąjį In e na ionale phone inės abėcėlės (TFA) ac uelle
1 Plg. aiklią An ano Ba anausko pas abą ašy inės i gy osios kalbos d ilypumo klausimu: „Kas ki-
a knyga, kas ki a bu na: knygoje kalba pusiau apmi usi, bu noje gi isa gy a“ (Ba anauskas 1970:
248).
2 A ec les p oblèmes de ansk ip ion XXI a. p . pa iculiè emen a on è en des che cheu s
de langues communes bal es, compa an des sons acous iques ca ac é is iques (ž . G igo je s,
Ja osla ienė 2014; 2015; Ja osla ienė 2014; 2015; U bana ičienė, Ind ičāne 2015; 2016). Li uiniens e
la iens dialek ologų p incipalemen à ce suje discu é en p épa an BA P 2009, BA I 2013.
3Uni e sus p ésen a ion pa iculiè emen ac uels en analysan des données a miques des
p og ammes in o ma iques, pa exemple, RuG/L04, Gabmap (plačiau oi Ne bonne e k . 2011: 6589 .;
Leinonen e k . 2016: 7183 .) e k . Ils son géné alemen e ec ués des mesu es dialec omé iques
calculés, ep ésen és e analysés des linguis iques simili udes ou di é ences, géné alemen en
onc ion de la géog aphée si ua ion (ž . Szm ecsanyi 2011: 45).
RIMA BAKŠIENĖ
240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII édac ion d'un ensemble de symboles aux a mées
li uaniennes insc i e4. Récemmen , ce ecueil es p ésen é à la communau é scien i ique,
considé é pa des che cheu s des dialec es des langues bal es e géoling is es5. La p ochaine
é ape de ce a ail dé ails sélec ionnés des symboles TFA adap amu4 Ce a ail é ai une des
composan es des pa ies plus g ande Li uanien a miques é ude, dans lequel TFA ansk ipcija
é ai nécessai e a mine ma iè eagai analyse base des mé hodes de dialec ome ie c éés pa
des p og ammes in o ma iques.
5
Li uiniens a miques soi s p épa é TFA inkinys 2016 05 03 ab a s y as Li u iens langue ins i u du
Geoling is ikos cen o posėdyje. Moksloomenei il a é é p ésen é aux in e na ionales scien i iques
con é ences en Li uanie (Bakšienė R., Čepai ienė A. Ta p au inės one inės abėcėlės (an. IPA) applica ion
aux ex es des e mes Li uiniens: possibili és e p oblemos. Con é ence scien i ique in e na ionale
Des T ans o ma ions des langues bal es ac uelles e a miques. Li u iens Ins i u du langage, Vilniaus
uni e si é, Vilnius, 2016 10 1921) e en Le onie (Bakšienė R., Čepai ienė A. Lie u ių a mių ansk ipcija:
adicija i IPA. Con é ence scien i ique in e na ionale Teks s un ā ds. LU Ins i u du langage
le onien, Ryga, 2017 02 2223; Bakšienė R. Nuo son à mo de: Li uiniens a mių ansk ipcijos p oblemos.
Con é ence scien i ique in e na ionale Vā ds un ā eche ches aspec s. Uni e si é de Liepoja,
Liepoja, 2017 11 3012 01). Analogique ecueil, adap é aux a mées le oniques ansc ibue , ac uellemen
p épa en e la iens dialec ologues.
1 PAV. Le éseau des poin s de con ôle des a mių (LKA 1977, žemėl. No. 1) mo
A icles A icles A icles 241 /
Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais:
aka ų aukš aičiai šiauliškiai
chaqueie des li onais ada mei pa ik a. À ce e e a é é cons i ué un éseau de 24
poin s (g undas LKA 1977), engloban ous les Li uiniens pa a mes. Seng asi
adhé e à l'in ég i é e syme iali é p incipes choisies de la zone é adéeschiuses
en e les p incipaux pa a mies plo s ke an s isogloses e ep ésen e
ingus a ealus (ž . 1 pa .). Ch es oma inių šal inių (daugiausia LKTCh 2004)
ski pag indu de ces poin s sussis i des con ôleins mo s, ilus uojan s la
plupa des pa a mies ca ac é is iques, collec ion. S'appuyan šnek ų ap ašais,
ous les mo s on é é sou ansc is à adicine kopenhagine éc i u e e ac uels
symboles TFA6 (plačiau oi Bakšienė, Čepai ienė 2017). Jusqu' qui iscommen
su isé seulemen la plus p oche commune à la langue pa a mės aka ų aukš aičių
kauniškių exemples de ansk ipcija TFA symboles (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017a).
L'objec i de ce a icle discu e de la possibili é d'applica ion des symboles TFA
de la édac ion ac uelle enco e une au e aka ų aukš aičių pa a mei šiauliškiams,
don le phe inė sys ème aussi compa a i emen pas op p incipalemen éloignée
de commun inės lie u ių kalbos. Smulkesnieji objec i s de l'enquê e: du con ôle
de mo s de la collec ion sélec ionne des échan illons, les mieux illus an join s
des ca ac é is iques phoniques e de c čiaison des šiauliškių pa a mės; les
échan illons sélec ionnés insc i e kopenhagine ansk ipcija e TFA symboles;
examine les possibili és symboliques de ansk ip ion TFA e les p oblèmes éme gés. L'a icle ise à con inue la discussion des che cheu s de a miques des langues bal es su ce e ques ion.
2. TFA IR KOPENHAGINS TRANSCIPCHIONS
SEALKLES ATTIQNES
Remplissan des Li uiniens a mées app op ié TFA symbole se ing, ep si
ac uelle Li uiniens a minées ansk ip ion adi ion. Nusis o eus aux p incipaux
p incipes de ansmission des sons, dans de nomb eux a minių eikalų u ilisés les
mêmes signes de ansk ip ion, ces de nie s emps géné alemen ils s'éc i en
Palemono éc i sims (plačiau oi Alekna ičienė e k . 2005). Kopenhagines
ansk ip ions e les p incipes de liaison des symboles TFA dans la p esse
scien i ique on déjà é é discu és (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017), donc ici es
p ésen ée seulemen apibend in a co espondmenų len elė (ž . 1 len .) e mon e,
combien e lesquels balsių e p iebalsių TFA symboles on é é u ilisés (ž . 2, 3 igu e.).
6 Le p ésen essai de ansk ip ion ise à é i ie e aloninį, ch es oma ijose зафиксированную
a mių изобраздъ. Tan qui ne ien pas comp e à XXI a. changemen s, nou eaux phénomènes e pan.
Comp é une ois ous les ada memen s app op ié de symbole de TFA, se a possible ansc i e e des en egis emen s de langue i osios.

RIMA BAKŠIENĖ
242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1 LENTELĖ. Ta minių TFA i kopenhaginės ansk ipcijos ašmenų a i ikmenys
Soi s e au es uni és phoné ines TFA Kopenhaginė ansk ipcija
Balsiai a
ype
[] [aɑ]
[] [å]
[ɐ] [α]
e ipas
[ɛ] [e]
[æ] [æ]
[ɜ] [ɛ]
[ə] [ə]
ė ype
[e] []
[e] [ẹ]
[ɘ] []
[ɘ] []
ype i
[iː], [i] [i·], [i.]
[ɪ] [i]
[ɪ ] [], [ι]
[ɪ ] [ı]
[ɨ] [ы]
[ɪ ] []
o ype [o]
[o] [o] [ò] u
[ɔ] [ɔ]
ype
[uː], [u] [u·], [u.]
[] [u]
[ʊ] [], [υ]
[ʊ] []
Balsiés quan i éi é e
éduc ion longueu ː·
demi-longumes .
edukcija a (a), i (i) P iebalsies
klausa neski iamas balsis  ъ, ь
moelleux é e balsingume néymus
minkš umas ʲ‚ / ’/ 
nežymus suska dėjimas [s],[ ]... [s], [ ]...
suduslėjimas [g], []... [], [] /...
Ki is e p iegaidées p incipal ki is
la u inis ki is umpojo skiemens
ki is nežymima i ap adė p iegaidė
i agalė p iegaidė ęs inė p iegaidė
lauž inė p iegaidė nežymima idu inė
p iegaidė nežymima s
A icles a icles 243 /
Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais:
aka ų aukš aičiai šiauliškiai
2, 3 PAV. Li uanien a mių ansk ipciji choisi TFA balsių e p iebalsių symboles (basé
IPA 2015)
3. VAKAR AUKŠTAIČI ŠIAULIŠKI
PAVYZDŽI TRANSCRIPTION
TFA SIMBOLIAIS
A in de é i ie l'ap i ude du ensemble de symboles TFA composé aux
pa icula i és šiauliškių insc i e, du pa a mės plo e a é é choisi deux ganė inai
di é en s poin s appa enan à la pa ie sud Ažan ysý ėnai e se ou an au
no d, linguis ique pa icula i é pa iculiè emen dis inguan Šakýna (ž . pa . 4.)
(išsam su ou du milieu du XXe siècle. l'apylinks Šakynos šnek is i y usi e ap aši
A. Jonai y ė, c . 1959; 1960; 1960a; 1964; 1967; 1969; 1972). Dans ous les a aux des
mės šiau inė i pie inė dalys labai ne ienodos, be o, esama y inių i aka inių
šnek ų ski umų. Šiauliškiai – bene ne ien isiausia iš isų lie u ių pa a mių
dialek ologes souligne- -on que pa a - (apie les di é ences de la pa ie no d e
mé idionale ainsi que sépa és šnek ų pa icula i és plačiau z . Jonai y ė 1960b;
G ina eckis 1974; Zinke ičius 1994: 3640; JŠPT 2001; LKTCh 2004: 6075; Kazlauskai ė
Ge žo ai ė 2012; 2016: 107–131; XXI a. p . si uaciją ž . Kaika y ė 2010; 2015;
Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė i k . 2014: 155–157).
2002; 2003; 2005: 927; 2008; VAS 2007; Pa mi le con ôle de ous les ada mies mo s de la
collec ion (plačiau oi Bakšienė, Čepai ienė 2017) appa aissen des exemples,
ac ualisés aux poin s de Šakynas e Ažy ėnų, qui ilius en les phone iques e les
ca ac é is iques du ki čiau. P incipales d'en e elles beaucoupmaj
uni o mémen éalisées dans les deuxjues i ues poin s, smulkesnioses
i emen di è en . D'ap ès šnek ų ap ašais, ils su ansc ibuo i adi ionne
kopenhagine ank ipcija e TFA symboles. Sui an es ou ni un dé aillé ansk ip ion o e iew e no é des exemples.
RIMA BAKŠIENĖ
244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
4 PAV. T ansk ip ions illus a ions choisi VAS poin s Kamieno ki čiuo i ie, uo, lemian ys šiauliškių
p iklausomybę aukš aičiams, dans les deux poin s de con ôle son a liepiés aussi bien que e dans la
commune 2004 (LKA 1982: žemėl. 64, 66; Zinke ičius 1994: 85; LKTCh : 29). Pou in symboles TFA au an que
possible plus p écisémen ansme e ces sons posicinius a ian s, comp e 'eni à skiemens
p iegaidę. T i ap adžiai ie, uo dans les deux poin s son éalisés complè emen uni o mémen , comme
e dans beaucoup de a mių, o emen accen uan in amojo balsio commencié. TFA ils ma ê ini [iɛ]
e [uɛɔ] au débu son éc i s des symboles [i], [u], signi ian des sons clés, au-dessus d'eux ajou an
ono k i imą (an. alling) ma quan diak i ikas (plus su p iegaidžių ansk ipciju oi ci-ap ès),
exemple: sjɛjs s es as ~ s , dɑnes s dúona ~ dúona7. T i agalių ie, uo éalisa ion dans les poin s
sélec ionnés quelque peu di è e: Ažy ėnues habi uellemen i pa yškinama i agališko son pabaiga, e
Šakynoje, si uée non loin zemaičių 7 Pa yzdžiai isu p ésen és o d e elle: ansk ibuo i TFA (s ačiu
š i u), kopenhagine ansk ipcija e co espondance bend inės kalbos ašmenimis.
A icles A icles a icles 245 /
Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais:
aka ų aukš aičiai šiauliškiai
de su ace, débu (VAS 2007: 120; LKTCh 2004: 63). Aux Ažy ėnų exemplai es, ono kilimą (an.
ising) ma quan le signe éc i in su le second ê emen (ˈjɪɛns šiẽns ~ šiẽnas, ˈjɔks
juõks ~ juõkas), e Šakynos su le p emie (ˈjns šens, ˈjɪɔks jũoks). Ap a iam les sons
de pabaiga du p iegaidès dépend moins, dans ous les cas ici éc i e TFA symboles [ɛ] e [ɔ],
ma in ys de moyenne ou e u e balsius. Tenan comp e à l' a ian e de ces sons
a icula ion, il es possible les ansc i e e a ec jungiamujou lankel (an. linking) apačioje
sjʋjɛs s, jɔks jɔks. Neki čiuo i ie, uo Shakynos poin ansk ibuo ini pa les mêmes
symboles TFA, comme e i agals (jɛˈnjɛljɪs šien.lis ~ šienẽlis, pˈɔdks puodùks ~
puodùkas). espec i emen dans la pa ie néki čiuo i ie, uo peu ê e a liemi deuxjopai: ie
> æe, ils записomi [æɛ] [], [e], [], [o] pas a io quan à l'ou e l'a icula ion pe e
ẹ, uo > u, ọ (LKA 1982: žemėl. 64, 66; Kazlauskai ė 2005: 14). TFA simboliais
pasi elk as diak i ikas, ma quan un abaissemen de la oix (an lowe ed)8 (jɛˈnjæljɪs
jˈnjæs lɪs shẹnen šlis, pduks poˈduks pudks
ɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪ-
ɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪɪ.
Ski iamosios hau š aičių pa a mių pa icula i és nosiniai balsiai ą, ę e d iga siai an, am, en, em pa ou
šiauliškių plo e aussi bien son a ies comme e bend inėje kalboje, a ian ų peu su eni seulemen à
cause des p ozodinių elemen sų į akos. Les sons son ansc is pa les co espondan s symboles de
balsie s e con ebalsie s TFA (a i ikmenisɑ. 1 len .; 2, 3 ig.), e.g.: kɛːsjnjɛs ·nis ~ ksnis9, kjæːsɛj j k·
kjɛˈsj j kɛː· ~ ks i, ɪsɪkjm sáj jɪs . ~ is sám, isjɛ s eŋc jɛjɛs s jɛnc s s s s s s s, Dans les
poin s de con ôle incomodai ab égés nei čiuo i les longues oix kamien. La plupa šiauliškių les ou
accou ci , mais au ou Šakyną p ieški iniai longs oix es en demi-longues (LKA 1982: žemėl. 29, 36, 41,
45; LKTCh 2004: 61). T ansc i an pa des symboles TFA, Shakynas exemplai es ma qué un demi-longue
(an. hal -long) signe su la d oi e balsio, plg.: gj jɛˈjɪms g e.žms gj jɛjms g ež.ms ~ g ęžmas,
gjiˈjɛnj j gi. é.. gjˈɪjænj j gi lj ~ gy én i, suˈɛs sunlj sl.s snj. snj. lj. sl. s. sl. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s.
s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. s. . s. s. s. . Dans ces cas, quand les longs y, ū complè emen se
accou ci , al é ée e leu quali é ils de iennen quelque peu plus ou e s e pas aussi en aînés,
pou quoi les ansc i e pa ou es p oposé pa les symboles TFA [ɪ], []. Tan en ou e es qu'en
e mées galūnesses neki čiuo i les longues oix abielãpę, pjæmjpjɛ p.pe ~ pémpė, dɑŋg dãŋgu ~ dagų, mɑ
m. a ~ mã o; ɑkɑs š.kas ~ šãkos, g ɛɑjɑs g .žes g ɑjos g .žọs ~ g ãžios, 8 Su umpėjęs u < uo es
égalemen enu un peu plus ou e que le ga su pa na u e umpas u. 9 Ažy ėː poin s peu ê e u ilisé
e du inal du ki čiań: kūnsjnjs kasnjs ~ kąs.
juose punk uose umpinami iki umpųjų. Jie už ašomi eikiamais TFA um-
pųjų balsių simboliais (ž . 1 len .), p z.: ˈʃɑˑkɑ – š.ka ~ šãką, ˈlɑˑpʲɛ – l.pe ~
RIMA BAKŠIENĖ
252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Jonai y ė Aldona 1964: Žemai iškos mo ologinės ypa ybės Šakynos a mėje.
Jonai y ė Aldona 1964: Žemai iškos mo ologinės ypa ybės Šakynos a mėje. Jonai y ė Aldona 1964: Žemai iškos mo ologinės ypa ybės Šakynos a mėje. Jonai y ė Aldona 1964: Žemai iškos mo ologinės ypa ybės Šakynos a mėje. Li uiniens pa lo y os ques ions 7, 165177.
Jonai y ė Aldona 1967: L'e e de la langue le oue pala ės aka ų aukš aičių šnek ų
g ammak inei sanda ai. Li uiniens pa lo y os ques ions 9, 171182. Jonai y ė Aldona 1969:
Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis, į a dis. Li uiniens
pa lo y os ques ions 11, 183209. Jonai y ė Aldona 1972: Pala ės aka ų aukš aičių
nedėsningos phone os mo s e leu o igine. Li uanien pa lo y os ques ions 13, 3141.
Jonikas Pe as 1939: Pag amančio a mė. Kaunas: Spindulys. JPTŠ 2001: Joniškio šnek ų
p a imai e ex ai, a s. ed. Janina Š amba y ė, sud. Ne ija Ba ku ė, Rasa Dumčiū ė,
Lina Kazlauskai ė, Auš a Kaika y ė, Janina Š amba y ė.
Šiauliai: K. J. Vasiliausko en ep ise.
Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio di e niaissemen sys ème.
Doc a o disse a ion. Vilnius: Uni e si é Vy au as le G and. Kaika y ė Auš a 2015:
Skais gi io šnek os pa icula i és. P oblèmes d'his oi e de la langue e de
dialec ologie 3, 50173.
Kazlauskai ė Rū a 2002: Pašuš io šnek os onologinė sis ema: ocalismes e p ozodija.
Doc a o disse a ion. Vilnius: Vilniaus uni e si é. Kazkai ė Rū a 2003: Fonemų/e,
i lauso/ie, i lausuo, a i ikmenys neki čiuo uose kamieno skiemenyse Pašuš io šnek oje /
/. Kalbo y a 52(1), 7180. Kazlauskai ė Rū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų ex ai
e commen ai es. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o édi eu .
Kazlauskai ė Rū a 2005a: A i auk inio ki čio p iegaidės Pašuš io šnek oje. Des
p oblèmes d'his oi e des langues e de dialec ologie 1, 313324. Kazlauskai ė Rū a 2008:
Jona os šnek os ca ac é is iques phé oniques. P oblèmes d'his oi e de la langue
e de dialec ologie 2, 600609.
Lade oged Pe e 1990: Wha do we symbolize? Though s p omp ed by bilabial and
labioden al ica i es. Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion 20, 3236. La
publica ion de ce documen a é é in e di e pa la loi amé icaine su les phoné iques.
Accessible su in e ne : h ps://doi.o g/10.101710S0025100300004254 ( isualisé 2017 12 10). Leinonen The ese, Çöl ekin Çağ ı, Ne bonne John 2016: Using Gabmap. –
Lingua 178, 7183.
LKA 1977: A las de la Li uanie 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas.

S aipsniai / A icles 253
Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais:
aka ų aukš aičiai šiauliškiai
LKA 1982: A las de la langue Lie u ių 2. Foné ique, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius:
La science.
LTCKh 2004: Ch es oma ija des a mes de langues Li uanies, sud. Rima Bace ičiū ė,
Aud a I anauskienė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa. Vilnius: Li u iens Ins i u
de langue édi eu .
Ne bonne John, Colen Rinke, Gooskens Cha lo e, Kleiweg Pe e , Lei-
nonen The ese 2011: Gabmap – A Web Applica ion o Dialec ology. – Dialec olo-
gia. Special Issue 2, 65–89.
Pandeli, Eska, Ball, Rahilly 1997: P oblems o phone ic ansc ip ion: The case o he
Hibe no-English sli - . Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion 27, 65
75. Accessible su In e ne : h p://dx.doi.o g/10.1017/S0025100300005430 ( ue 2017
12 10).
Salys An anas 1992 [1946]: des a mes de la langue Li uanienne. Roma: Li uiniens
calikų mokslo akademija.
Szm ecsanyi Benedik 2011: Co pus-based dialec ome y: a me hodological
ske ch. Co po a 6(1), 4576. La Commission es in i ée à p ésen e ses obse a ions au cou s de la pé iode d'examen.
Ski man as Pe as, Gi denis Aleksas 2001 [1998]: Naujesni a mių one ines
ansk ipcijos éc i menes. Aleksas Gi denis. Kalbo y os a aux 3. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijah de l'ins i u de publica ion, 335351.
Š age is E aldas 2015: Li uiniens e la iens a mių mono ongų p iegaidžių acus inie
signes: compa aisonamoji analyse. Doc a o disse a ion. Vilnius: Vilniaus uni e si é.
U bana ičienė Joli a, Ind ičāne 2015: Inese Lie u ių i la ių kalbų ankieji p iebalsiai:
lokuso lygčių ezul a ai. Bal is ica 50(2), 261293. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese
2016: Li u ias e la ians langues de la e me u e p iebalsia: du ée de phase de
explosion e FFT spec es. L'homme e la pa ole. Didac ine linguis ique 18(1), 4679.
VAS 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai: mokomoji knyga, sud. Rū a Kazlauskai ė, Lionė
Lapinskienė, Rima Bace ičiū ė. Vilnius: Li u iens ins i u de langue. Widdowson John
Da id Allison 2012: Some Elemen a y P oblems o
ic T ansc ip ion. – T adi ion Today 2, 57–69. P ieiga in e ne e: h p://cen e- o -en-
Phoneglish- adi ional-he i age.o g/T adi ionToday2/TT2_Widdowson.pd ( isualisé 2017 12
10).
Zinke ičius Zigmas 1994: Dialec ologie de la langue Li uanienne. Vilnius: Mokslo
e encyclopedijų édi eu .
RIMA BAKŠIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 254
T ansc ip ion o Li huanian Dialec s by IPA
Symbols: he Wes e n Aukš ai ian Subdialec
o Šiauliai
SUMMARY
This pape discusses he oppo uni ies o he applica ion o he In e na ional Phone ic
Alphabe (IPA) o he sounds o Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai. F om he 20 h o he
21s cen u y ex s o Li huanian dialec s we e ma ked using he ansc ip ion ha
was adap ed by Geo g Ge ullis in 1930. I is a dis inc i e ansc ip ion which di e s om
hose applied o o he languages. Nowadays, he usage o his ansc ip ion became
mo e complica ed a e quan i a i e measu emen s o language a iance became
popula . They a e usually made by compu e p og ams which equi e iden ical da a. In
o de o a oid ansc ip ion a ia ion in he u u e, he pilo s udy ansc ibing he
sounds o Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai ( om can be concluded ha in he IPA he e
Ažy ėnai and Šakyna egions) using IPA symbols was pe o med.
A e e iewing he illus a i e ma e ial o Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai, i
a e almos all cha ac e s ha a e sui able o ma k a a ie y o sounds ound in his
subdialec . Only a ew sounds need o be ma ked wi h addi ional diac i ics. In e media e
sounds be ween s, z, c, dz and š, ž, č, dž a e p oblema ic in he consonan sys em.
App op ia e IPA symbols somewha di e om he dialec al sounds by hei
cha ac e is ics o a icula ion o unc ion. The ma king o p osodic uni s in Šiauliai
subdialec using he IPA symbols is mos p oblema ique. They can be ma ked as an
accen ed syllable (wi h p ima y and seconda y s ess) and a long-syllable one all (=
acu e) ise (= ci cum lex /). Some allo ones in he accen s o Šiauliai subdialec canno be
ma ked using he IPA. I is he objec o u u e esea ch.
Į eik a 2017 m. décemb e 6 d.
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
[email protected]