S aipsniai / A icles 237
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Di ezioni di ice che scien i iche: diale ologia,
geoling is ica, a ealinė ling is ica, spe imen ale one ica, onologia.
LITUVI PATARMI
TRANSCRIPSSION TFA
SIMBOLIAIS: VAKAR
AUKŠTAIČIAI ŠIAULIŠKIAI
T ansc ip ion o Li huanian Dialec s by IPA
Symbols: he Wes e n Aukš ai ian Subdialec
o Šiauliai
ANOTATIA
A icolo discussi e nella possibili a' simboliche della a uale edazione delle ansc ipzioni
occiden ali al š aičių šiauliškių Ta p au inės one inės abėcėlės (TFA). Fino adesso lie u ių
dialek ologijoje a mių suoni più spesso sono s a i isc i i cosidde aąja kopenhagine
ansk ipcija, XX a. inizio ada a a Geo go Ge ullio. XXI a. inizio, in Li uania esis endo nuo i
a mė y os di ezioni, mode naikiškos TFA po eikis mol o aumen a o, quindi Li u ians lingua
ins i u o dialek ologi 2016 m. cos i uì il en omąjį TFA simboli collezione, che o a es ua o di
u e le pa icola i à dei pa a mi.
S aipsnyje engono o ni i TFA simboli e kopenhaginės ansk ipcijos co ispondmen i,
isc i i Palemono sc i menimi. Nella pa e p incipale engono analizza i TFA ansc ibui i
šiauliškių esempi da due di e si pun i abi a i Ažý ėnų, appa enen i alla pa e me idionale
pa a mės, e Šakýnos, si ua a a no d, icino ai žemaičių plo o. Pa yzdžiais ce ca o di e i ica e
la maggio pa e delle šiauliškių one iche peculia i à issazione TFA simboliche possibili à. La
maggio pa e delle ada mè peculia i à ansk ipzione p oblemi non solle a a. Nella accol a
TFA o an i simboli balsių e p iebalsių in mol i casi app ossima i amen e co ispondono
pa a mės suoni, alcuni di lo o isc i i con aggiun i i diak i icai. Nel sis ema p iebalsiò quan o
p oblemiškas è dei cosidde i šlekia imo oci in e medini a s, z, c, dz e š, ž, č, dž ma cazione
TFA simboli, pe ché ino adesso non esis e acclaus a i oci a iculiacini ca a e is iche
desc údinamen o. Come e in al e pa a messe nonché gene inée colbo, così e šiauliškių plo e
sudė ingiausias imane issazione p ozodinių iene ų, specialmen e p iegaidžių a ian ų, simboli TFA.
RIMA BAKŠIENĖ
238 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
ESMINIAI VORŽIAI: diale ologia, lie u ių a mės, aka ų aukš aičiai šiauliškiai,
ansk ipcija, Ta p au inė one inė abėcėlė (TFA).
ANNOTATION
The a icle discusses he oppo uni ies o he applica ion o he la es e sion o he In-
e na ional Phone ic Alphabe (IPA) o he ansc ip ion o he Wes e n Aukš ai ian
lec o Šiauliai. Un il now dialec al sounds we e usually ansc ibed in Li hua nian dialec ol-
ogy using he so called Copenhagen T ansc ip ion ha was adap ed by Geo g Ge ullis a he
subdiabeginning o he 20 h cen u y. Wi h he a i al o new ields in dialec ology in he ea ly 21s
cen u y, he need o con empo a y IPA s eng hened, esul ing in a pilo se o IPA symbols
compiled by he dialec ologis s o he Ins i u e o he Li huanian Language in 2016. I is now being
es ed on he peculia ea u es o all subdialec s. The a icle p esen s he equi alen s o he IPA
symbols and he Copenhagen T ansc ip ion eco ded by he Palemonas on . The main pa analyzes
he examples o he subdialec o Šiauliai ansc ibed by IPA symbols om wo di e en
esiden ial poin s Ažy ėnai belonging o he sou he n pa o he subdialec and Šakyna loca ed in
he no h, nex o he a ea o Samogi ians. Examples we e used o check he oppo uni ies o
eco ding mos o phone ic ea u es o he subdialec o Šiauliai by IPA symbols. Mos o he
ea u es o he subdialec did no pose any ansc ip ion p oblems. In he em he ansc ip ion
o he sounds o he so called phenomenon o šlekia imas in e media e sounds be ween s, z, c, dz
majo i y o cases, he IPA owel and consonan symbols oughly co espond o he sounds
o he subdialec ; some o hem a e ma ked by addi ional diac i ics. In he consonan sys-
and š, ž, č, dž by IPA symbols is sligh ly mo e p oblema ic, as he e is s ill no accu a e way o
desc ibe he cha ac e is ics o a icula ion o in e media e sounds. As in o he subdialec s and
he s anda d language, he eco ding o p osodic uni s, in pa icula accen a ian s, by IPA
symbols emains mos p oblema ic in he a ea o he subdialec o Šiauliai.
KEYWORDS: dialec ology, Li huanian dialec s, Wes e n Aukš ai ian subdialec
o Šiauliai, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA).
1.INVADINS NOTABLE
Diale ologia Scienza app esen an i di u i i empi è s a o a uali a minio
disco so isc izione, o ansk ipzioni, p oblema. Pe ino e comuni delle lingue
cija negali pe eik i isų sub ilių ga sų a ian ų, už ašy as aizdas ė a apy ikslis.
Teigiama, kad subjek y i ansk ibuo ojo in e p e acija neiš engiamai eikia i-
ansk ipsus linguis i li elliis seman icà, leksikà, g ama icà e one ikà.
T ansk ibui o e na u almen e è incline a asc i e e la sua kalbinę
A icoli A icles 239 /
Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais:
aka ų aukš aičiai šiauliškiai
in e p e azione, che non semp e coincide con pa eikėjo codi ica a in o mazione.
Sc i endo i da i a mian, pa icola men e mol o duep asmibili à esama one ica, più
p ecisamen e onemica, a li ello, pe ché decododamas egis a a es o
ansk ibuo ojas si basa ge minalmen e conosciu a (daz più gim osios a mės)
onem sis ema. Ogge i i à nel asc i e e è un compi o mol o di icilmen e
ealizza o, iconosciu o che pe isc i o più spesso iene asmessa
imp essionis ino immagine del linguaggio i o1 (Lade oged 1990: 3236; Pandeli, Eska,
Ta miniam kalbėjimui pe kel i an popie iaus labai s a bus i ansk ipcijos
Ball, Rahilly 1997: 65; Widdowson k : 2012 57 e .). scel a del sis ema, la sua de inizione
dei p incipi. In ski ing paesi spesso acquisi i sa i o, nazionali sis ema di
ansk ipzione. Come sappiamo, in Li uania già cen esimo i e a la adizione della
ansk ipzione adap ua a (1930) della cosidde a kopenhagische di Geo go Ge ullio,
che nei pe iodi successi i pe ezionò u i i žymieji dialek ologi (ž . Ge ullis,
S angas 1933; Jonikas 1939; Salys 1992 [1946]; Zinke ičius 1994; Ski man as, Gi denis
2001 [1998] e k . ; plačiau abou lie u ių a mių ansk ipcję XXXXI a. p . s . Bakšienė,
Čepai ienė 2017a). Ques i segni di ansk ipzione, sebbene e sia s a o applica o ai
a memi Li uanei anche TFA (1925 m. edazioni) pag indu, dagli a uali simboli TFA
mol o di e isce. I diale ologi la ians u ilizza il p op io sis ema di ansk ipzione
(ž . AV 2016: 1415; BA P 2009: 5057; BA I 2013: I 7481). Tu a ia, nell'esecuzione di p oge i
scien i ici comuni, pa icola men e dei quali pagacese o XXI a. p ., i ice ca o i
iconoscono che ques o es inge mol o il campo di ice ca, ende di icile la
possibili à di con on a e da i di di e se lingue2. Un'al a agione, che ha
de e mina o il aumen o del bisogno del sis ema di ansc ipzione uni e sali dei es i
a me ici XXI a. p . a enu a a mė y os me odologiche e ideologiche cambiamen i3.
In conside azione di ques e esigenze, i diale ologi dell'Is i u o della lingua Li uania nel 2016 p epa a ono il pilo amen o In e nazionali one iche abėcėlės (TFA) a uali
1 Plg. aiklią An ano Ba anausko pas abą ašy inės i gy osios kalbos d ilypumo klausimu: „Kas ki-
a knyga, kas ki a bu na: knygoje kalba pusiau apmi usi, bu noje gi isa gy a“ (Ba anauskas 1970:
248).
2 Con i p oblemi di ansk ipzione XXI a. p . pa icola men e si a on a ono ice ca o i delle
lingue comuni bal ì, pa agonando i suoni acus iche ca a e is iche (ž . G igo je s, Ja osla ienė
2014; 2015; Ja osla ienė 2014; 2015; U bana ičienė, Ind ičāne 2015; 2016). Lie u ių i la ių dialek ologų
p incipalmen e ne è discusso in p epa azione BA P 2009, BA I 2013.
3 Uni e salus p esen azione pa icola men e a uali analizzando da i a mian compu e izza i
p og ammi, ad esempio, RuG/L04, Gabmap (plačiau ede e Ne bonne e k . 2011: 6589 .; Leinonen e k .
2016: 7183 .) e k . Con lo o più spesso engono esegui e misu azioni diale ome iche con eggia e,
app esen a e e analizza e le e minali somiglianze o di e enze, spesso enendo con o alla
geog a ia di una posizione (ž . Szm ecsanyi 2011: 45).
RIMA BAKŠIENĖ
240 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII edazione del se di simboli pe isc i e e lie u iens a miei4.
Recen emen e ques o accol o iene p esen a o alla comuni à scien i ica, conside a o dai
ice ca o i di dialemmi delle lingue bal ì e geoling is 5. Un'al a ase di ques o la o o de agli
seleziona i TFA simboli adeguamu4 Ques o la o o è s a o una delle componen i pa i di più g ande
s udio dei a mian li uani, nel quale TFA ansk ipcija e a necessa ia a mina ma e ialeagai
analizza e base dei me odi di diale ome ia c ea i da p og ammi compu e izza i.
5
Ta mian Li uani p epa a o pe i suoni TFA inkinys 2016 05 03 appa s i a o Li uanian lingua ins i u o
Geoling is ikos cen o posėdyje. Scoslo comuni à essa è s a o p esen a o in in e nazionali
scien i iche con e enze in Li uania (Bakšienė R., Čepai ienė A. Ta p au inės one inės abėcėlės (an. IPA)
applicazione di es i di e mini li uani: possibili à e p oblemos. Con e enza scien i ica in e nazionale
degli a uali bal uschi linguaggi e a mian as o mazioni. Ins i u o dei Lie u ių kalbos, Vilniaus
uni e si e as, Vilnius, 2016 10 1921) e in Le onia (Bakšienė R., Čepai ienė A. Lie u ių a mių ansk ipcija:
adicija i IPA. In e nazionale con e enza scien i ica Teks s un ā ds. LU La ių kalbos ins i u as,
Ryga, 2017 02 2223; Bakšienė R. Nuo suono ino pa ola: lie u ių a mių ansk ipcijos p oblemos.
In e nazionale con e enza scien i ica Vā ds un ā pē īšanas aspek i. Uni e si à di Liepoja, Liepoja,
2017 11 3012 01). Analogica accol a, ada o alle a miche la is e ansc ibui i, a ualmen e p epa ano e
la ians dialec ologgi.
1 PAV. Kon olinių a mių punk ų inklas (LKA 1977, žemėl. N . 1) mo ogniia delle
A icoli A icles 241 /
Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais:
aka ų aukš aičiai šiauliškiai
li o iche pa a mei pa ik a. A ques o scopo è s a o cos i ui o un ne wo k di 24
pun i (pagg undas LKA 1977), comp enden e u i i li a ians pa a mes. S eng asi
segui e uni à e sime iali à p incipi […] delle a ee seleziona e issidesiciuse a
p incipali pa a mi plo i ke an i isoglosù e app esen a ski pag indu da ques i
ingus a ealus (ž . 1 pa .). Ch es oma inių šal inių (daugiausia LKTCh 2004)
pun i sussis i o con olini pa ole, ilus uojan i la maggio pa e pa a mi
ca a e is iche, accol a. Sulla base šnek ų ap ašais, u e le pa ole sono s a e
so asc i e adizine kopenhagine sc i a e a uali simboli TFA6 (plačiau c .
Bakšienė, Čepai ienė 2017). Fin che iscosciamen e è esamina a solo la più icina
comunina lingua pa a mės aka ų aukš aičių kauniškių esempio dei ansk ipcija
TFA simboli (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017a). Lo scopo di ques o a icolo discu e e le
possibili à di applicazione dei simboli TFA dell'a uale edazione anco a un'al a
aka ų aukš aičių pa a mei šiauliškiams, il cui one inė sis ema anche
ela i amen e non oppo p incipalmen e allon ana a dalla bend inė lie u ių
kalbos. Smulkesniej compi i di s udio: dal se di pa ole di con ollo seleziona e
esempi, meglio illus an izza o i peculia i à one iche e di c chiazione dei
šiauliškių pa a mės; i campioni seleziona i egis a e kopenhagine ansk ipcija e
TFA simboli; s isi a e ansk ipzione TFA simboliche possibili à e eme si p oblemi.
L'a icolo mi a a p osegui e la discussione dei ice ca o i a mini delle lingue bal iche su ques a ques ione.
2. TFA IR KOPENHAGINS TRANSCRIPTIO
SELLE ATTIQMENTI
Rien ando e a pe le a miche li uane adegua o se di simboli TFA, ima esi
a uale adizione di ansk ipzione a minės lie u ių. Nusis o ei ai p incipali
p incipi di asmissione dei suoni, in mol i a minių eikalų u ilizza i gli s essi segni
di ansk ipzione, negli ul imi empi più spesso essi si sc i ono Palemono
sc i enimi (plačiau ž . Alekna ičienė and k . 2005). Kopenhaginės ansk ipcije e i
p incipi di collegamen o dei simboli TFA in s ampa scien i ica già sono s a i discussi
(ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017), pe ciò qui iene p esen a a solo desc end i a
a elė delle co ispondmenų (ž . 1 a .) e mos a, quan o e quali balsių e p iebalsių
TFA simboli sono s a i u ilizza i (ž . 2, 3 ig.).
6 Ques o en a i o di ansk ipzione mi a a e i ica e e aloninio, ch es oma ijose зафиксированное
a mių изобраздъ. Kol che non iene p eso in conside azione a XXI a. cambiamen i, nuo i enomini e
pan. Compila o a u e le ada mè adegua o se di simboli TFA, sa à possibile asc i e e e egis i della i a sia.

RIMA BAKŠIENĖ
242 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
1 LENTELĖ. Ta minių TFA i kopenhaginės ansk ipcijos ašmenų a i ikmenys
Susi e al e one iche uni ài TFA Kopenhaginė ansk ipcija
Balsiai a
ipas
[] [aɑ]
[] [å]
[ɐ] [α]
e ipas
[ɛ] [e]
[æ] [æ]
[ɜ] [ɛ]
[ə] [ə]
ė ipas
[e] []
[e] [ẹ]
[ɘ] []
[ɘ] []
ipo i
[iː], [i] [i·], [i.]
[ɪ] [i]
[ɪ ] [], [ι]
[ɪ ] [ı]
[ɨ] [ы]
[ɪ ] []
o ipas [o]
[o] [o] [ó] u
[ɔ] [ɔ]
ipas
[uː], [u] [u·], [u.]
[] [u]
[ʊ] [], [υ]
[ʊ] []
Valsių kiekybė i edukcija
ilgumas ː· semilgumas .
edukcija a (a), i (i) P iebalsių
klausa neski iamas balsis  ъ, ь
minkš umas i balsingumas nežymus
minkš umas ʲ‚ / ’/ 
nežymus suska dėjimas [s],[ ]... [s], [ ]...
suduslėjimas [g], []... [], [] /...
Ki is e p iegaidės pag indinis ki is ˈ
ˈ šalu inis ki is umpojo skiemens
ki is nežymima i ap adė p iegaidė
i agalė p iegaidė ęs inė p iegaidė
lauž inė p iegaidė nežymima idu inė
p iegaidė nežymima s
A icoli A icles 243 /
Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais:
aka ų aukš aičiai šiauliškiai
2, 3 PAV. Lie u os a mių ansk ipcijai pasi ink i TFA balsių i p iebalsių simboli
(sogge o IPA 2015)
3. VAKAR AUKŠTAIČI ŠIAULIŠKI
PAVIZDŽI TRANSCRIPTIONE
TFA SIMBOLIAIS
Pe e i ica e la adegua ezza del se di simboli TFA addispos o a šiauliškių
peculia i à isc i e e, dall'a a mė a ea sono s a i seleziona i due ganė amen e
di e si pun i appa enen i alla pa e me idionale Ažan ysý ėnai e šiau ėje
si ua i, linguis icom peculia i u pa icola men e dis inguen i Šakýna (ž . pa . 4.)
(išsamissimo del mezzo XX a. l'apylinkių Šakynė šnek ą è is u usi e appausi A.
Jonai y ė, c . 1959; 1960; 1960a; 1964; 1967; 1969; 1972). In u i i la o i dei diale ologi
mės šiau inė i pie inė dalys labai ne ienodos, be o, esama y inių i aka inių
šnek ų ski umų. Šiauliškiai – bene ne ien isiausia iš isų lie u ių pa a mių
si so olinea che pa a - (apie le di e enze della pa e se en ionale e
me idionale nonché sepa a i šnek ų peculia i à plačiau z . Jonai y ė 1960b;
G ina eckis 1974; Zinke ičius 1994: 3640; JŠPT 2001; LKTCh 2004: 6075; Kazlauskai ė
Ge žo ai ė 2012; 2016: 107–131; XXI a. p . si uaciją ž . Kaika y ė 2010; 2015;
Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė i k . 2014: 155–157).
2002; 2003; 2005: 927; 2008; VAS 2007; Dal con ollinio di u i i consigli di pa ole (plačiau
ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017) appa isc i esempi, a ualiusi pun i di Ažakynas
ey ėnai, ilius an i le one ikazioni e ki čiazione dei šiauliški. P incipali di lo o
mol emaž uni o memen e ealizzaja e in abbiejuoi i uose pun i,
smulkesniosios i iscamen e di e iscono. Sulla base šnek ų ap ašais, lo o
su ansc ibuo i adizine kopenhagine ank ipcija e TFA simboli. Di segui o
iene o ni a de aglia a ansk ipzione sgua da e anno a i esempi.
RIMA BAKŠIENĖ
244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
4 PAV. T ansk ipzioni illus azioni sceglie e VAS pun i Kamieno ki čiuo i ie, uo, lemian ys šiauliškių
p iklausomybę aukš aičiams, in abbiei con olli pun i a liepia i allo s esso modo come e gene inėje
pa oje (LKA 1982: žemėl. 64, 66; Zinke ičius 1994: 85; LKTCh 2004: 29). Volin TFA simboli quan o possibile
più accu a amen e asme e e ques e oci posicini a ian i, conside a e a in skiemens p iegaidę.
T i ap adžiai ie, uo in abbieu pun i si ealizzajano comple amen e ugualmen e, come e in mol i a mių,
o emen e en a izzando cin amojo balsio inizià. TFA essi segnalė ini [iɛ] e [uɛɔ] in inizio si sc i ono
simboli [i], [u], segnalin ys chiusu i suoni, sop a di lo o addendo ono k i imą (an. alling) segnalin is
diak i ikas (plačiau abou p iegaidžių ansk ipciju z . далее), np.: sjɛjs s es a ~ s , dɑˈnes s dúona
~ dúona7. T i agalių ie, uo ealizzazione nei pun i seleziona i legge men e di e isce: Ažy ėnuose
abi ui pa yškinama i agališko sound pabaiga, e Šakynoje, si ua a non lon ano žemaičių 7 Pa yzdžiai
isu p esen a i o dine ques a: ansc ibuo i TFA (s ačiu š i u), kopenhagine ansk ipcija e
co ispondenza bend inesa lingua sc i menimis.
A icoli A icles 245 /
Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais:
aka ų aukš aičiai šiauliškiai
a ea, inizio (VAS 2007: 120; LKTCh 2004: 63). Ažy ėnų esempla i hanno ono kilimą (an. ising)
ma can e segno sc i o sul secondo dėmen (ˈjɪɛns šiẽns ~ šiẽnas, ˈjɔks juõks ~ juõkas)
e Šakynos an p imojo (ˈjns šens, jɪɔks jũoks). Ap a iamų ga sų pabaiga dal p iegaidės
dipende meno, in u i i casi qui sc i e e TFA simboli [ɛ] e [ɔ], ma in ys di media ape u a
balsius. A enendo a a ia a di ques i suoni a iculazione, è possibile ansc i e li e con
jungiamuoju a cello (an. linking) apačioje sjʋjɛs s, jɔks jɔks. Neki čiuo i ie, uo Shakynos
pun o ansk ibuo ini negli s essi simboli TFA, come e i agalli (jɛˈnjɛljɪs šien.lis ~
šienẽlis, pˈɔdks puodùks ~ puodùkas). nella seconda pa e non ci ciuo i ie, uo può esse e
a liepia i duejopai: ie > æe, essi zaw omi [æ] [], [e], [], [o] pas a dei e quan o apposi e pe
l'a iculazione pe il lowe ed diak i ika, segnalandosi un abbassamen o dell'ascesa (an.
ẹ, uo > u, ọ (LKA 1982: žemėl. 64, 66; Kazlauskai ė 2005: 14). TFA simboliais
lowe ed)8 (jɛˈnjæljɪs jeˈnjælɪs shẹnen. šlis, pduks poˈduks pud.ks .k.k. .k. / p.k.s. p.k.s.).
Ski iamosios alš aičių pa a mių ypa ybės nosiniai balsiai ą, ę i d iga siai an, am, en, em isame šiauliškių
plo e anche si a i come e bend inėje kalboje, a ian ų può so ge e solo a causa p ozodinių elemen ų
į akos. I suoni sono asc i i con co isponden i simboli TFA di balsi e p iebalsi (a i ikmenisɑ. 1, ig.; 2, 3),
eg.: kɛːsjnjɛs ·nis ~ ksnis9, kjæːsɛj j k· kjɛˈsj j kɛː· ~ ks i, ɪsɪkjm sáj jɪs . ~ is sám, isjɛjɛ s
eŋcɛ jɛjɛs sɛnc s s s s s, pj j Nei pun i di con ollo incomodai abb e ia i noni čiuo i lungie oci
kamieno. La maggio pa e šiauliškių li u a acco cia, ma in o no Šakyną p ieški iniai lungii oci imane
semilungamen e (LKA 1982: žemėl. 29, 36, 41, 45; LKTCh 2004: 61). T asc i endo con simboli TFA, Šakynos
esempi indica un segno di semilunghezza (an. hal -long) nella des ina balsio pa e, plg.: gj jɛˈjɪms
g e.žms gj jɛjms g ež.ms ~ g ęžmas, gjiˈjɛnj j gi. é.. gjˈɪjænj j gi lj ~ gy én i, suˈɛs sunljlis
snjæljs sun.l.s.s. n.s. s.l. s.l. s.l. s.l. s.l. s.l. In quegli casi, quando le lunghe y, ū comple amen e si acco cia,
al e a a e lo o quali à essi di en ano qualche ape i e non così in es i, pe ciò li iu si p opone
asc i e e con simboli TFA [ɪ], []. Sia in ape e che in chiuse galūnesse neki čiuo i i lunghi oii abielãpę,
pjæmjpjɛ p.pe ~ pémpė, dɑŋg dãŋgu ~ dagų, mɑ m. a ~ mã o; ɑkɑs š.kas ~ šãkos, g ɛɑjɑs g .žes g ɑjos
g .žọs ~ g ãžios, 8 Su umpėjęs u < uo è anche enu o un po' più ape o ga su che dalla na u a umpas
u. 9 Ažy ėː pun o può esse e usa o e della galena: kūnsjnjs s kans s ~ kąsn.
juose punk uose umpinami iki umpųjų. Jie už ašomi eikiamais TFA um-
pųjų balsių simboliais (ž . 1 len .), p z.: ˈʃɑˑkɑ – š.ka ~ šãką, ˈlɑˑpʲɛ – l.pe ~
RIMA BAKŠIENĖ
252 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII
Jonai y ė Aldona 1964: Žemai iškos mo ologinės ypa ybės Šakynos a mėje.
Li uanski kalbo y os domande 7, 165177.
Jonai y ė Aldona 1967: L'e e o della lingua La ių pala ės aka ų aukš aičių šnek ų
g amma icinei sanda ai. Li uanici pa lo y os domande 9, 171182. Jonai y ė Aldona 1969:
Pala ės aka ų aukš aičių šnek ų būd a dis, skai a dis, į a dis. Li uanici pa lo y os
domande 11, 183209. Jonai y ė Aldona 1972: Pala ės aka ų aukš aičių nedėsningos
one ikos pa ole e lo o o igine. Li uanei pa lo y os domande 13, 3141. Jonikas Pe as
1939: Pag amančio a mė. Kaunas: Spindulys. JPTŠ 2001: Joniškio šnek ų p a ime e
es s ai, a s. ed. Janina Š amba y ė, sud. Ne ija Ba ku ė, Rasa Dumčiū ė, Lina
Kazlauskai ė, Auš a Kaika y ė, Janina Š amba y ė.
Šiauliai: K. J. Vasiliausko azienda.
Kaika y ė Auš a 2010: Joniškio šnek os daik a a džio di e niamen o sis ema.
Do a o disse azione. Vilnius: Vy au as Maggiojo uni e si à. Kaika y ė Auš a 2015:
Skais gi io šnek os peculia i à. P oblemi di s o ia della lingua e diale ologia 3, 50173.
Kazlauskai ė Rū a 2002: Pašuš io šnek os onologinė sis ema: ocalismo e p ozodija.
Do a o disse azione. Vilnius: Vilniaus uni e si à. Kazkai ė Rū a 2003: Fonemų/e,
i lauso/ie, i uo a i ikmenys neki čiuo uose kamieno skiemenyse Pašuš io šnek oje.
Kalbo y a 52(1), 7180. Kazlauskai ė Rū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų eks ai
e commen i. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o edi ice.
Kazlauskai ė Rū a 2005a: A i auk inio ki čio p iegaidės Pašuš io šnek oje.
P oblemi di s o ia della lingua e di diale ologia 1, 313324. Kazlauskai ė Rū a 2008:
Jona os šnek os peculia i à one iche. P oblemi di s o ia della lingua e di
diale ologia 2, 600609.
Lade oged Pe e 1990: Wha do we symbolize? Though s p omp ed by bilabial and
labioden al ica i es. Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion 20, 3236.
Accessibile online: h ps://doi.o g/10.101710S0025100300004254 ( isualizza o 2017 12 10).
Leinonen The ese, Çöl ekin Çağ ı, Ne bonne John 2016: Using Gabmap. –
Lingua 178, 7183.
LKA 1977: A las della lingua Lie u ių 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas.

S aipsniai / A icles 253
Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais:
aka ų aukš aičiai šiauliškiai
LKA 1982: A las della lingua Li uania 2. Fone ica, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius:
Scuola.
LTCKh 2004: Lie u os kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a
I anauskienė, As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa. Vilnius: Ins i u o della lingua
Li uani.
Ne bonne John, Colen Rinke, Gooskens Cha lo e, Kleiweg Pe e , Lei-
nonen The ese 2011: Gabmap – A Web Applica ion o Dialec ology. – Dialec olo-
gia. Special Issue 2, 65–89.
Pandeli, Eska, Ball, Rahilly 1997: P oblems o phone ic ansc ip ion: The case o he
Hibe no-English sli - . Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion 27, 65
75. Accesso in e ne : h p://dx.doi.o g/10.1017/S0025100300005430 ( edu a 2017
12 10).
Salys An anas 1992 [1946]: Lie u ių kalbos a mės. Roma: Lie u ių ka alikų mokslo
akademija.
Szm ecsanyi Benedik 2011: Co pus-based dialec ome y: a me hodological
ske ch. Co po a 6(1), 4576.
Ski man as Pe as, Gi denis Aleksas 2001 [1998]: Naujesni a mių one inės
ansk ipcijos ašmenys. Aleksas Gi denis. Calbo y os la o i 3. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų Publishing Ins i u e, 335351.
Š age is E aldas 2015: Lie u ių i la ių a mių mono ongų p iegaidžių akus iniai
požymiai: lyginamoji analizė. Do a o disse azione. Vilnius: Vilniaus uni e si à.
U bana ičienė Joli a, Ind ičāne 2015: Inese Li uani e la ian linguų ankieji p iebalsiai:
lokuso lygčių ezul a ai. Bal is ica 50(2), 261293. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese
2016: P iebalsie di chiusu a delle lingue Lie u ių e la ių: du a a della ase di esplimo e
FFT spek ai. L'uomo e la pa ola. Didak inė ling is ika 18(1), 4679.
VAS 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai: mokomoji knyga, sud. Rū a Kazlauskai ė, Lionė
Lapinskienė, Rima Bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Widdowson John Da id
Allison 2012: Some Elemen a y P oblems o
ic T ansc ip ion. – T adi ion Today 2, 57–69. P ieiga in e ne e: h p://cen e- o -en-
Phoneglish- adi ional-he i age.o g/T adi ionToday2/TT2_Widdowson.pd ( isualizza o 2017 12
10).
Zinke ičius Zigmas 1994: Li u ians kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų pubblica o ia.
RIMA BAKŠIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 254
T ansc ip ion o Li huanian Dialec s by IPA
Symbols: he Wes e n Aukš ai ian Subdialec
o Šiauliai
SUMARY
This pape discusses he oppo uni ies o he applica ion o he In e na ional Phone ic
Alphabe (IPA) o he sounds o Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai. F om he 20 h o he
21s cen u y ex s o Li huanian dialec s we e ma ked using he ansc ip ion ha
was adap ed by Geo g Ge ullis in 1930. I is a dis inc i e ansc ip ion which di e s om
hose applied o o he languages. Nowadays, he usage o his ansc ip ion became
mo e complica ed a e quan i a i e measu emen s o language a iance became
popula . They a e usually made by compu e p og ams which equi e iden ical da a. In
o de o a oid ansc ip ion a ia ion in he u u e, he pilo s udy ansc ibing he
sounds o Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai ( om can be concluded ha in he IPA he e
Ažy ėnai and Šakyna egions) using IPA symbols was pe o med.
A e e iewing he illus a i e ma e ial o Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai, i
a e almos all cha ac e s ha a e sui able o ma k a a ie y o sounds ound in his
subdialec . Only a ew sounds need o be ma ked wi h addi ional diac i ics. In e media e
sounds be ween s, z, c, dz and š, ž, č, dž a e p oblema ic in he consonan sys em.
App op ia e IPA symbols somewha di e om he dialec al sounds by hei
cha ac e is ics o a icula ion o unc ion. The ma king o p osodic uni s in Šiauliai
subdialec using he IPA symbols is mos p oblema ic. They can be ma ked as an accen ed
syllable (wi h p ima y and seconda y s ess) and a long-syllable one all (= acu e) ise (=
ci cum lex /). Some allo ones in he accen s o Šiauliai subdialec canno be ma ked using
he IPA. I is he objec o u u e esea ch.
Į eik a 2017 m. dicemb e 6 d.
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email protected]