S aipsniai / A icles 113
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, a mių
mo ologija, leksika, socioling is ika, kalbų są eika.
NEVALDOMAS SKOLINIMASIS
KAIP KALBOS NYKIMO
POŽYMIS
Uncon olled Bo owing
as a Sign o Language Loss
ANOTACIJA
S aipsnyje, emian is šiuolaikine – XX a. pabaigos – XXI a. p adžios – dialek ologine
medžiaga iš pie ų aukš aičių pa a mei p iklausančių lie u iškų salų Bal a usijoje (Va ana-
o ., Ga dino s .), analizuojama daba inė lie u ių kalbos būklė i jos kai a. Da bo objek-
as y a leksikos skoliniai iš bal a usių, lenkų i usų kalbų. Siekiama nus a y i, a sla izmų
gausa y a na ū alaus kalbos kei imosi, a jos nykimo (mi ies) pada inys. Kalbos p ocesai čia
nag inėjami s ebimuoju laiku: i iama i lyginama daba inė kelių ka ų in o man ų kalba.
Da be aip pa apibūdinami au os kalbą i kul ū ą keičian ys eiksniai. Iškeliami pag indi-
niai aspek ai, nulėmę i paspa inę lie u ių kalbos nykimą. Šiuo y imu pa odoma skolini-
mosi asime ija: žodžiai leng ai pe eina iš ienos kalbos į ki ą, ienos kalbos elemen ai is
mažiau adap uojami, ame pačiame disku se pakai omis a ojama iš isa ki os kalbos a ka -
pa. S aipsnyje išsamiai nag inėjama ak y ioje kon ak ų zonoje gy enančių lie u ių šnek ų
e inių i skolinių seman inės aiškos adek a umo p oblema, siekiama apčiuop i seman i-
kos poslinkių k yp is.
ESMINIAI ŽODŽIAI: pie ų aukš aičiai, lie u ių kalbos salos, s ebimasis laikas, kalbos
mi is, kalbos nykimas, ne aldomas skolinimasis, seman inė aiška.
ANNOTATION
Based on con empo a y – la e 20 h cen u y–ea ly 21s cen u y – dialec ological ma e i-
al om he Li huanian islands in Bela us a ibu ed o he Sou he n Aukš ai ian subdialec
(Vo ana a dis ic , G odno egion), he a icle analyses he cu en si ua ion o he Li hu-
anian language and i s change. The esea ch cen es on lexical loanwo ds om Bela usian,
Polish and Russian languages. I a emp s o de e mine whe he he abundance o Sla ic
NIJOLĖ TUOMIENĖ
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
loanwo ds is he ou come o na u al language change o i s loss (dea h). Appa en - ime lan-
guage p ocesses a e analysed in he s udy: he p esen -day language o in o man s o se e al
gene a ions is s udied and compa ed. The s udy also desc ibes he ac o s changing he na-
ion’s language and cul u e. I poin s ou he majo aspec s which de e mined and accele -
a ed he decay o he Li huanian language. The s udy shows he asymme y o bo owing:
wo ds easily ansi ion om one language o ano he ; language elemen s a e inc easingly
less adap ed; an en i e passage o ano he language is used in he same discou se al e na ely.
The a icle p esen s an in-dep h s udy o he p oblem o adequacy o seman ic exp ession o
loan ansla ions and loanwo ds used in he subdialec s o Li huanians esiding in he ac i e
con ac zone; i is aimed o g asp he di ec ions o seman ic changes.
KEY WORDS: Sou he n Aukš ai ian, Li huanian islands, appa en ime, language
dea h, language loss, uncon olled bo owing, seman ic exp ession.
1. ĮVADAS
1.1. Visos kalbos keičiasi ka u su isuomenės gy enimu. Šios kai os pada-
iniai y a naujų žodžių, g ama inių o mų, kalbėjimo s ilių, egioninių a so-
cialinių a mainų spa esnis a lė esnis pli imas, ko eliuojan is su s aigesniu a
olygesniu senųjų aiškos o mų nykimu. Kokios o mos pakeis bu usias, p i-
klauso i nuo isuomenės gy enimo pokyčių: ienaly ėje kalbos a ojimo po-
žiū iu isuomenėje i kalbos pokyčiai nuosaikesni, uo a pu ka dinalūs socia-
liniai pokyčiai gali sukel i didelių, ne gi ka dinalių kalbos pokyčių, pa yzdžiui,
oje pačioje socialinėje e d ėje įsikū us ki ų kalbų a o ojams i odėl a si adus
d ikalbių (a ne ikalbių) gy en ojų. Kaip ik odėl kalboje uo pačiu me u
neiš engiamai g e a iena ki os gy uoja naujosios i senosios o mos, be ne i-
siškai pad ikai i nenuspėjamai, nes jos isuomenėje būna pasiski sčiusios pagal
a o ojų amžių, ly į, socialinę padė į i p o esiją.
1.2. Šio y imo ikslas – išanalizuo i pa ibio salų, ku iose bu o a i ebė a
a ojama ne ien lie u ių kalba, daba inę lie u ių kalbos būklę i jos kai ą.
Nus a y i, a s e imos kalbos elemen ų – skolinių – gausa y a na ū alaus kal-
bos kei imosi, a jos nykimo (mi ies) pada inys. Ty ime emiamasi šiuolaikine
XX a. pabaigos – XXI a. p adžios dialek ologine medžiaga iš pie ų aukš aičių
(PA) pa a mei p iklausančių kelių lie u iškų salų1 Bal a usijoje: Va anã o – (b .
1 S aipsnyje a ojami pie ų aukš aičių pa ibio salų, Va anã o salų šnek ų e minai, ku ie da nė a
nusis o ėję, ačiau, y ėjų nuomone, y a labiau inkami apibūdin i lie u ių kalbos plo us, dėl ie-
nų a ki ų aplinkybių a sidū usius už Lie u os e i o ijos ibų. Vy au as Ka delis s aipsnyje „Lie-
u ių kalbos salos: p obleminiai aspek ai“ (2014) labai iksliai su o mula o e mino kalbos sala
apib ėž į: „nuo pag indinio kalbos plo o geog a iškai isiškai a sisky usi, konk ečias geog a ines
S aipsniai / A icles 115
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
Вóроново, ajono cen as); Ramaškoni (b . Рамашкáнцы); Ne ãšių (b .
Нявóшы), Ródūnios (b . Рáдунь), Plkių (b . Плкi), Ži mnų (b . Жырмны),
Nočiõs (b . Нáча), Pãa adnės (b . Пагарóдна), Asa õs (b . Асавá)2. Lie u ių
kalbos a laso duomenimis, ai y a VI (Va anã as, Ne ãšiai), VII (Nočià) i VIII
(Ródūnia, Plkiai) punk ai. Pagal naujausią punk ų gy ybingumo laipsnių nu-
s a ymo me odiką šie ys punk ai laiky ini negy ybingais i iš dalies a ba isiš-
kai sunykusiais (plačiau ž . Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 124–128).
Ti ian naudo asi į ai ios ukmės i u inio ga so į ašais, saugomais Lie u ių
kalbos ins i u o Ta mių a chy o duomenų bazėje, aip pa į ašais iš asmeninės
au o ės ono ekos (daugiausia eks ai ie inėmis sla ų kalbų a mainomis), publi-
kuo ų a minių eks ų inkinių (ž . li e a ū os są ašą).
1.3. „Kad salų kalbinėse sis emose y a am ik ų sa i ų b uožų, ku ie nebū-
dingi kon inen iniam šnek ų plo ui, y a sup an amas dalykas i , galima saky i,
ibas u in i kalbinė bend uomenė, gy enan i ku kas didesnėje ki os šalies e i o ijoje i suda an-
i čia kalbinę mažumą, apsup a s e imos kalbinės bend uomenės i iziškai, kalbiškai bei kul ū iš-
kai izoliuojama nuo pag indinio plo o, asimiliuojama kalbiškai i sociokul ū iškai, u in i unikalią
idinę kalbos aidą, aip pa dinamiškais kalbiniais kon ak ais susijusi su supančia kalba“ (plačiau
ž . Ka delis 2014, 2015; Tuomienė 2014: 84–85). Lie u ių kalbos salų klasi ikacinis – dialek olo-
ginio iene o gy ybingumo – k i e ijus aiškiai su o muluo as naujausiame lie u ių dialek ologijos
eikale XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas. Žemėlapiai i jų
komen a ai (2014). Čia jis aikomas isam lie u ių kalbos plo ui, ačiau kalbos salas – kaip speci i-
nį kalbinį i e i o inį iene ą – aip pa galima klasi ikuo i emian is gy ybingumo k i e ijumi (ž .
Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 124–128).
Va anã o salų šnek ų cen ais laiky inos didesnės gy en ie ės, mies eliai a kaimai, ku iems e-
i o iškai p iklausy ų kaimai a ienkiemiai, ku iuose XX a. pabaigoje i XXI a. p adžioje bū-
a lie u ių, pa yzdžiui, Ramaškoni salą suda y ų šie kaimai: Bilia (b . Бiл), Bielinai (b .
Бялнцы), Daina à (b . Дайнавá), Laškai (b . Лашак), Na asõdai / Naujãsodis (b . Навасды),
Pã ubiškės (b . Пáрубiшкi), Tùsamonys (b . Тусамáнцы), S anšiai (b . Станiш), S ilgnai (b .
Сцiлгýны), Šeška (b . Шашк); Rdūnios sala (bū ų iksliau – salos, nes likę lie u iški kaimai
ieni nuo ki ų sma kokai nu olę): Asa à (b . Асавá), Dubniai (b . Дубнцы), Ka gauda (b .
Каргoд), Klaišia (b . Клайш), Kemešiai (b . Кемéйшы), Magnai (b . Магýны), Pliakalnis
(b . Гарадзшчa), Plkiai (b . Плкi), Sklodnys (b . Складáнцы), Smilgniai (b . Смiльгнi), Ži -
mnai (b . Жырмýны), Žąsina (b . Жусiн). Šie ie o a džiai lie u iškai už ašy i i suki čiuo i
emian is leidiniu Lie u iški adiciniai ie o a džiai Gudijos, Ka aliaučiaus k aš o, La ijos i Len-
kijos (2002), bal a usiškai – emian is o icialiais Va anã o ajono apylinkių kaimų a dų są ašais,
paskelb ais in e ne e.
2 Geoling is iniu požiū iu šias pie ų aukš aičių pa a mei p iklausančias sma kiai apnykusias šnek as
bū ų ikslinga jung i į ieną Va anã o šnek ą. Da i dėl o, kad pagal šnek oms būdingas ypa ybes,
ypač žodyno b uožus, jos y a labai panašios, kiek labiau ski iasi šių šnek ų one ikos ypa ybės. Be
o, šiuo me u šnek os sma kiai susi aukusios e i o ijos a ž ilgiu – iš kai ku ių belikę 1 a 2 kai-
mai, ku iuose gana ge ai lie u iškai kalba os du, ys a ba ik ienas žmogus. Y a sup an ančių,
be nešnekančių ka ego ija – jų į ai iuose kaimuose gali bū i nuo 3 iki 8 y iausiosios ka os
žmonių.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
os ne p i alomas kalbos salos požymis“, – iename iš sa o mokslinių da bų
eigia Vy au as Ka delis. Mokslininkas apgailes auja, kad „no in u ė i išsamų
sinch oninį aizdą [lie u ių kalbos salų Bal a usijoje – pa ikslin a N. T.] eikia
de alesnės analizės, ku i bū ų pa em a ak ualiais šių dienų duomenimis“ (Ka -
delis 2015). Taigi šiuo da bu, aikan a i inkamą me odiką, siekiama (už)pildy i
sinch oninių lie u ių kalbos salų s uk ū ų, šiuo a eju – leksinių, y imo sp a-
gą, kai ku iuos a ejus lyginan su didžiojo plo o pa a mių i šnek ų kalbinėmis
sis emomis.
S aipsnyje ap ašomi kalbos p ocesai bu o nag inėjami s ebimuoju laiku3,
. y. i iama i lyginama daba inė kelių ka ų in o man ų kalba: pagal kalbėjimą
ski iamos sąlygiškai y iausioji (80 i daugiau me ų) i idu inioji (daugiau kaip
60 me ų) ka os (plačiau apie ski iamas Va anã o šnek ų kalbė ojų ka as ž .
Tuomienė 2008: 38–45; 2010: 17–20; plg. Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 125;
Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė, Judžen y ė, Leskauskai ė i k . 2014: 159–
163; 168–173). Sąlygiškai jaunesnių ie inių gy en ojų (apie 50 me ų), šeimose
a iešojoje aplinkoje kalbančių lie u iškai, pas a uoju me u apylinkėse jau nė-
a. Vie inius seniausiuosius gim ąja lie u ių šnek a dažniausiai p akalbina juos
iš Lie u os aplankan ys aikai i aikaičiai.
Toks y imas leidžia s ebė i kalbos i smus i kai ą, . y. kalbos nykimą i
kalbos mi į, čia i daba . Ti ian kalbą šiuo socioling is iniu me odu aip pa
a siž elgiama į pokalbių su in o man ais aplinkybes, į e inami i ki i nekal-
biniai eiksniai (pa yzdžiui, a kalbė ojas aikosi p ie y ėjo i bando kalbė i
„ aisyklingai“). Analizuojami isi su ink i duomenys – isi kalbos į ai a imo
a ian ai su „išim imis“ i „sis emos nea i inkančiais“ ak ais. Ti ian medžiagą
laikomasi okios socioling is inės nuos a os, kad nuola inis kalbos į ai a imas
ska ina kalbos pokyčius, odėl ji nuola keičia sa o sis emą (Kalėdienė 2015:
213–214). Pi miausia pokyčiai iš yškėja nepas o iausiose kalbos sis emos daly-
se – one ikoje, leksikoje. Be o, pasi ink as kalbos analizės me odas leidžia a -
skleis i pe ilgesnį laiko a pį ykusio kalbos ki imo p oceso ezul a o p iežas is,
jas apibūdin i, numa y i galimą olesnę pokyčių eigą.
3 Pi masis s ebimojo laiko (an. appa en ime) hipo ezę su o mula o Williamas Labo as (1963: 207–
309; 1975: 199–228 i k .): kad kalbos ki imas bū ų iksuo as yksmo me u, u i bū i s ebima
kelių uo pačiu me u gy enančių ka ų kalba. Taikan s ebimojo laiko me odą jau y a a lik as ne
ienas lie u ių kalbos a mių y imas. Šiuo me odu nuo 2001 m. au o ės i iamos Va anã o ajone
esančios (dauguma iš jų – jau bu usios) lie u ių šnek os (plačiau dėl me odo ž . Kalėdienė 2015:
213–214; Tuomienė 2014: 84–85).
S aipsniai / A icles 117
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
2. SALOS KALBĄ IR KULTŪRĄ
KEIČIANTYS VEIKSNIAI
2.1. Kalbos išnykimas i galiausiai kalbos mi is p iklauso nuo daugelio a -
pusa yje susijusių aplinkybių bei sąlygų. Pačios s a biausios i lem ingiausios
sąlygos susijusios su a o ojais: izoliuo oje saloje kalba mi š a išmi us isiems
ja kalbėjusiems žmonėms, dėl ienų a ki ų aplinkybių nepe da usiems a ei-
nančiai ka ai sa o kalbos. Taigi i iamose apylinkėse kalbos mi is iesiogiai
susijusi su žmonėmis, su jų gy enimo, elgsenos pasikei imais.
Pačių kalbė ojų i jų kalbos likimą lemia pe mainingos i nepalankios is-
o inės, kul ū inės aplinkybės, nuo ku ių p iklauso ekonominė padė is, ka ais
ne poli inių i geog a inių als ybės ibų pe b aižymas, o paki usi poli ika bei
ideologija neiš engiamai pa eikia kalbos p es ižą. Gy endami nedidelėmis kai-
mo bend uomenėmis, Va anã o apylinkių lie u iai nepajėgė a laiky i didžiulio
i ilgalaikio ki akalbės daugumos spaudimo. Lie u ių kalbos nykimą čia paspa -
ino nu ūkę yšiai su didesnėmis ie os bend uomenėmis – Pelesõs, Ge čių
(Ãs a o ., b . Астравéц)4. Galų gale, mažumos in e esų dešim mečiais čia
niekas nepalaiko i negina. Ilgainiui lieka ik pa ieniai en uzias ai.
Mokslinėje li e a ū oje ap ašy a nemažai a ejų, kai kalbos nykimas (į) yko
gana g ei ai, ne nepe ėjęs isų y ėjų ski iamų kalbos nykimo e apų (plačiau ž .
D essle is 1994: 84–90; C ys al 2005: 83–84). Toks spa us nykimas būdingas
iek i šiame da be i iamų pie ų aukš aičių pa a mei p iklausančių Bal a usijos
salų lie u ių šnek oms – Nočiõs, Asa õs, Ne ãšių, Ródūnios, Plkių, A mõ-
niškių, Ramaškoni, iek i ki oms, ypač izoliuo oms i labiausiai nu olusioms
nuo pag indinio lie u ių kalbos plo o: Ãpso, B èslaujos, Laznų, Ze elos5. Čia
4 Pelesà – didžiausia Bal a usijoje, Va anã o ajone išlikusi lie u ių gy enama pie ų aukš aičių pa-
a mės pa ibio sala. Apylinkių kaimuose da esama nemažai šeimų, ku ios i mūsų dienomis na-
mų aplinkoje bend auja lie u iškai. Viešai lie u iškai daugiausia kalbama pačioje Pelesojè. Nuo
1992 m. čia eikia lie u iška mokykla. Tai pi moji Bal a usijoje lie u ių pag indinė mokykla –
Pelesõs k aš o kul ū os i š ie imo cen as. Vie inių lie u ių bend uomenė i isuomeninis susi-
ienijimas Gim inė y a palaikomi i emiami Lie u os als ybės. Pelesõs kaimo apylinkių lie u ių
šnek os aida pas ebimai ski iasi nuo ki ų Va anã o ajone bei isame Lydõs (b . Лдa) k aš e
esamų i bu usių lie u ių šnek ų. Šiame s aipsnyje dėmesys labiau koncen uojamas į mažesnes,
nyks ančias a i isai sunykusias geog a iškai į daba inę Va anã o ajono e i o iją pa enkančias
šnek as.
Ge čiai – mies elis Bal a usijoje, Ãs a o ajone (apie 65 km į y us nuo Vilniaus), ku šiuo me u
gy ena nemažai lie u ių – gy ybingiausia i didžiausia y ų aukš aičių ilniškių pa a mės pa ibio
sala (ž . Ka delis 2015; Vai ke ičius 2011: 17–34).
5
B èslaujos i Ãpso lie u ių salų šnek as Bal a usijoje daugiausia y ė i ap ašė Kazimie as Ga š a
(2005: 171–180). Jau išnykusias Ze elos (p iski iama aka ų aukš aičių pa a mei) i Laznų ( y ų
NIJOLĖ TUOMIENĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
lie u ių kalba i apsk i ai kul ū inis sa i umas, bend uomenės cha ak e is, pe -
eikiamas pe kalbą, dėl na ū alios ąsos pe spek y os6 nebu imo nu ūko paly-
gin i s aiga (plačiau ž . Ga š a 2005: 24–34; Tuomienė 2008: 25–41; Vidugi is
2004: 37–47; 2014: 40–47). Be abejonės, ka u p a andamos eikšmingos pa el-
dė os žinios: nebe eikiami i gy ojoje kalboje nebe a ojami sa i a dai, nyks a
kalbos į ai o ė i belieka ienas kalbos s ilius – bui inis. Da ienas aspek as,
paspa inan is kalbos nykimą, šiame s aipsnyje minimose ie o ėse Bal a usi-
joje – lie u ių kalba en nebu o jokios o icialios aš edybos.
2.2. Mažose, izoliuo ose i iamų apylinkių bend uomenėse nuo XX a. p a-
džios ėmė plis i i galų gale įsigalėjo isa e ė lie u ių i bal a usių d ikalbys ė,
ėliau ji ėmė palaipsniui silpnė i. Pi miausia dėl o, kad d iejų kalbų egzis a-
imo p iežas ys i unkcijos bu o isiškai ski ingos. Dominuojančia kasdiene
į ai aus amžiaus žmonių bend a imo kalba apo ie inė bal a usių šnek a a ba
a maina, o am ik ais a ejais bu o im os a o i kelios kalbos: kaimuose – bal-
a usių, mies uose i mies eliuose – usų i iš dalies lenkų (ji apo eliginių ap-
eigų, bažnyčios kalba). Tai paleng ino ie inės bend uomenės judėjimo i su-
sižinojimo galimybę ben jau Va anã o, Benekáinių, Kaulliškių, A mõniškių,
Ródūnios, Asa õs, Pãa adnės pa apijų ibose. Apsk i ai supap as ino gy enimą
pagal p iim us s anda us, nes dominuojan i bal a usių kalba (šiuo a eju – bal-
a usių i lenkų a ba / i usų kalbos) apo a pusa io susikalbėjimo i sup an-
amumo il u.
Tuome ki õs, nedominuojančios kalbõs a a ms – lie u ių – aidmuo a-
po isiškai ki oks: ji labai anks i ne eko isų s a biausių i gy ybiškai s a bių
sa a ankiškos plė o ės unkcijų, odėl bu o palik a likimo aliai, ji ėmė iesiog
sku s i. Tokia kalba ne p adėjo nebe ik i am ik oms kalbėjimo si uacijoms
( iešesnėms, iškilmingesnėms, nes bū en šiomis aplinkybėmis jos pi miausia
i bu o p adė a iš iso a sisaky i). Dėl ski ingų kalbų a ojimo ski ingomis
si ua cijomis i palaipsnio aukimosi iš iešumos lie u ių kalba nebesugebėjo
ap a nau i kai ku ių isuomenės gy enimo s ičių, odėl nebegalėjo a lik i kai
ku ių unkcijų. Kaip minė a, ap ašomose e i o ijose lie u ių kalba daug me ų
gy a o ik saky ine o ma, ji niekada nebu o u ėjusi o icialiosios aš o kalbos
eisių.
aukš aičių ilniškių pa ibio šnek a) lie u ių šnek as Bal a usijoje daugybę me ų y ė i išsamiai
ap ašė Aloyzas Vidugi is (2004; 2014).
6 Šios nuo pag indinio Lie u os plo o daugiau a mažiau nu olusios esamos i bu usios lie u iškos
salos bu o aplanky os 2011–2013 m., išsamesnė in o macija dėl na ū alios a mių ąsos nebu imo,
negy ybingų, sunykusių punk ų ak iniai skaičiai i p ocen inė iš aiška pa eikiama pi muosius y-
imus apibend inančiame leidinyje XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is i-
nis y imas (sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė), 2014.
S aipsniai / A icles 119
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
XX a. an ojoje pusėje lie u ių kalba jau ik iš eiškė ie inių gy en ojų apa-
ybę, bu o iena iš p iemonių giminės (gy enančios į ai iuose abiejų als ybių
egionuose) i šeimos san ykiams palaiky i. Lie u ių kalba iki šių dienų lie u ių
kalbos salų Bal a usijoje gy en ojams padėjo išsaugo i is o inius yšius su Lie-
u a, nes su eikė žmonėms sa o „kilmės“ jausmą. Tai i y a kalbos psichologinė
i socialinė e ė, nes pa i kalba išlaikoma ol, kol ji su eikia žmonėms apa y-
bės ženklą (plg. Russel 1992: 82; D essle is 1994: 86–87; C ys al 2005: 41–43).
Tačiau iek i iamų Va anã o apylinkių, iek ki ų Bal a usijos egionų lie u iai
pas a uoju me u sa o apa ybę su okia is sunkiau, nes p a anda kalbą.
2.3. Va anã o apylinkių lie u ių saloms nuo XX a. pabaigos būdingas adi-
namasis ečiasis kalbos nykimo e apas, daugumos y ėjų nuomone, p asidedąs
ada, kai jaunesnioji ka a daug ge iau moka naująją kalbą, o jauniausieji ją a -
oja iš esmės isose s i yse i sa e apa ina labiau su ja, ne gi mano, kad pi moji
kalba is mažiau a i inka jų naujuosius po eikius. Nemažos dalies i ųjų salų
a s o ų gy enime ai į yko p ieš maždaug 50–70 me ų. Be o, dalis gy en ojų
asimilia osi pe miš ias edybas. Taigi no s bend uomenės na iai i oliau gy-
eno sa o įp as oje e i o ijoje, daugelio jų p igim inė – ė ų, senelių – lie u ių
kalba is iek nyko i galiausiai išnyko. Pa yzdžiui, Ramaškonysè ai į yko pe
pas a uosius 50 me ų. Be o, iek čia, iek olimesniuose Ródūnios apylinkių lie-
u iškuose kaimuose bū a daug šeimų, ku iose pe ieną ka ą, o ka ais i pe
dešim me į „s y uojan i“ d ikalbys ė y a pe ėjusi į sąmoningą pusiaukalbys ę7,
o paskui – į ienkalbys ę (si uaciją y ų aukš aičių (RA) ilniškių pa a mėje api-
būdina V. Ka delis (2013)).
2.4. Kalbos ki imas bei nykimas s ip iai susijęs su kul ū ine asimiliacija, . y.
iena kul ū a y a eikiama ki os, galingesnės, kul ū os, odėl pi moji ima p a-
as i sa o b uožus, nes jos na iai is labiau p isi aiko p ie naujojo elgesio, kaip
minė a, pe eina nuo d ikalbys ės, e esniais a ejais – ne ikalbys ės, p ie
ienkalbys ės. Ramaškoni i ki ose salose isų pi ma ai yko „iš i šaus“ – pe
ie inės aldžios spaudimą, pe š ie imą i bažnyčią. So ie iniais laikais ie iniai
lie u iai čia isiškai negalėjo leis i sa o aikų į lie u iškas mokyklas (pasku i-
nės bu o užda y os da 1936 m.). Nebeliko galimybės a ku i lie u iškas skai-
yklas-biblio ekas, sekmadienines mokyklas, ku iose anksčiau lie u iai o gani-
zuoda o į ai ius kul ū inius enginius, minėjimus, susi ikimus. Ten pap as ai
inkda osi isas mies elis (pa yzdžiui, Va anã as, Ródūnia), ienos gy en ie ės,
7 Šis e minas apibūdina si uaciją, kai ė ai sa o pi mąja (gim ąja kalba) su aikais ima kalbė i ik
namų, šeimos p i ačioje aplinkoje. Kaimynys ėje i apsk i ai isuomenėje aip pa andasi is ma-
žiau žmonių (šeimų), su kuo iešai galima bū ų bend au i a pi mąja kalba. Tad idu inės ka os
( ė ų) pi mosios jų kalbos a ojimas ampa in a e inis i išski inis. Šiai si uacijai apibūdin i iš
esmės inka i ki as – pasy aus kalbos a ojimo – e minas (plg. C ys al 2005: 80–85).
NIJOLĖ TUOMIENĖ
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
kaimo (a kelių kaimyninių kaimų) bend uomenė. Į lie u ių enginius a eida o
i ki akalbių žmonių.
Tų ie ų ka alikų bažnyčiose pamaldos yko ik lenkų kalba, be i jų dau-
guma poka iu bu o užda y os. Bažnyčių užda inėjimo p ocesas yko i ėliau,
uko iki maždaug 1986 m. Dėl adinamosios a šilimo poli ikos A mõniškių
bažnyčią pa apijiečiams „a akino“ 1987 m., pamaldos i ėl yko ik lenkų kal-
ba, šiuo me u jau pakai omis – be ne su lie u ių, o su bal a usių kalba. Lenkų
kalbos kaip kon esinės ge iau a p asčiau y a p amokę be eik isi gy en ojai (ž .
Čekmonas 1988: 37–54; Tuomienė 2008: 26–35).
Be o, ie inė adminis acija kolek y izacijos laiko a piu, o i ėly esnės al-
džios s uk ū os apsk i ai neigė lie u ių bu imą. Kai ku ie ie iniai senoliai sa-
o pasakojimuose i ino, kad dėl sa o kilmės iki pa gilios sena ės jau ė so-
cialinę a ski į, spaudimą, ne pe sekiojimą.
Nuo maždaug 1976 m. išduodamuose asmens dokumen uose (So ie ų są-
jungos pasuose) didžioji dalis lie u ių, ypač kaimo žmonių, bu o už ašy i esą
lenkų au ybės (ypač ie, ku ių gimimo liudijimuose nebu o žymų apie jų ė ų
au ybę – kad ne eikė ų į ašy i lie u ių au ybės, juose būda o iesiog nub ėž-
as b ūkšnys). Kaip eigia pa ys gy en ojai, juos iesiog su ašė i au ybės niekas
neklausė. Vals ybiniu mas u bu o ykdomas o ganizuo as i nuoseklus gy en-
ojų sla inimas (plačiau ž . Čekmonas, G umadienė 1993: 132–137; Gaučas
2004: 95–99; Zinke ičius 1993; plg. Zie elos, Lazūnų si uaciją: Vidugi is 2004:
37–38; 2014: 41–42). Šiame y ime ap a iami ling is iniai šio p oceso ezul a ai.
2.5. Taigi asimiliacijos p ocesą nepap as ai spa ina i ki os kalbos įsigalėji-
mas, dominuojančia apusios kalbos mokymasis. Va anã o apylinkių a eju ai
y a usų (iš dalies i bal a usių) kalbos pli imas i įsigalėjimas nuo so ie inių
laikų iki daba . Galu inai įsi i ina šnekamoji os kalbos a maina – ie inė bal-
a usių šnek a – pop os u. Įsigali ik šios d i sla ų kalbos. Rusų kalbos o icia-
lioji a maina apo mies o, iešųjų įs aigų, ie inės adminis acijos, ele izijos i
adijo, isos aš edybos pag indine kalba i susižinojimo p iemone. Bal a u-
sių kalbos a ian as, adinamas pop os u, apo neo icialiąja, ga ės, ypač kaimo
žmonių, kalba. Iš dalies pasiski sčiusios unkciškai, jos iena ki ą papildo a -
ba pakeičia, odėl y a isiems sup an amos. Vis mažėjančios lie u ių bend uo-
menės po eikių nepaisoma i bene ys sla ų kalbos palaipsniui įsisk e bia i-
su , ne į eligines, ikėjimo apeigas (pa yzdžiui, po e ių i ka ekizmo knygelės
aikams spausdinamos lenkų kalba, be usiškomis aidėmis), namų i šeimos
aplinką. Jų pozicijos, be abejonės, nuola os s ip ėja.
S aipsniai / A icles 121
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
3. LINGVISTINIAI KALBŲ
SĄVEIKOS REZULTATAI
3.1. Nyks ančiose kalbose, kokios šiuo a eju i y a Va anã o salų lie u ių
šnek os, pokyčiai yko i yks a spa čiau i iena k yp imi, nes sklinda i įsi-
i ina is daugiau joms į aką da ančių kalbų ypa ybių. Skolinimosi in ensy-
umas p iklauso nuo kalbų kon ak ų in ensy umo, ku is Va anã o apylinkėse
nebu o olygus i ienaly is isais ap a iamais pe iodais. Kai kalbų kon ak ai
nė a in ensy ūs, skolinamasi dažniausiai ik leksikos lygmeniu, o skoliniai bū-
inai adap uojami, iš e čiamas isas žodis a ba jo dalis (plg. Bi gelienė 2015:
28–32; D Ž I 18–22).
Jau nus a y a (plg. Tuomienė 2006: 427–438; 2014: 98–99), kad isose iš-
a dy ose Va anã o šnek ose kalbų kon ak ams in ensy ėjan , gausėjo leksikos
skolinių, jie mažiau bu o adap uojami, odėl bu o im a skolin is i ki ų kalbos
lygmenų, dažniausiai žodžių da ybos i žodžių kai ybos, elemen ų. Kai ku ios
mo ologinės ka ego ijos, ypač a chajiškos, iesiog nunyko, pa yzdžiui, į a -
džia imas: bu o nus o i a o i į a džiuo iniai būd a džiai i į a džiuo iniai
į a džiai. Visiškai su iko ki a a chajiška sis ema – skai a džių: ėmė nyk i kuo-
piniai i dauginiai skai a džiai. D iskai a be eik išnykusi isoje daba inėje lie-
u ių kalboje, odėl nekeis a, kad aip a si iko i Va anã o šnek ose. Vie oj da-
ly inių i padaly inių kons ukcijų įsi i ina šalu iniai sakiniai. Ypač pagausėja
seman ikos, azeologijos skolinių.
3.2. Be abejonės, kalbos s uk ū os pokyčiai pas ebimi kalboje ų žmonių,
ku ie pa ys eikiami į ai ių pokyčių. Pa yzdžiui, pa ys kalbė ojai engia ie-
šumoje a o i sa o pi mąją (gim ąją) kalbą, bijo bū i nesup as i a k i ikuoja-
mi, ne sme kiami. Nesaugumo jausmas ska ina sąmoningai a sisaky i gy enimą
a žančių i komplikuojančių dalykų, e čia p isi aiky i. Ekspedicijose eko kal-
bin i nemažai ie inių y esniosios ka os žmonių, ku ie kalbėdami pop os u į
sa o kalbą į e pia pa ienių lie u iškų žodžių, žodžių junginių, ci a ų, i a i kš-
čiai – į lie u iškus sakinius į e pia bal a usiškų žodžių, p z.: bažn·čọn gedαm pα
psku / p.cæ ы òža pα psku kα.bαm ‘bažnyčioje giedam lenkiškai, po e ius
aip pa kalbam lenkiškaiʼ; pàskeȓdẹm åũ.lы. / ag kọ slanna / na pá.cы
‘paske dėm kiaulę, egi, kokie lašiniai, pe is pi š us ( okio s o umo)ʼ (Bieli-
nai); næm·ku an / mlekijα maji. / j. á.m l.pe pαp òs u askaž. / sku.
pazami šåũ. ka(b) b.s li. . iškαi ‘nieko nemoku, mielieji mano, aš jums ge-
iau pap os u (bal a usiškai) papasakosiu, iską pami šau, kaip bus lie u iškaiʼ
(Ramaškónys); su s. m·cinu. cik li. . iškαi ũ· a ыjåu / ki pα li o.sku. / a su
sasedαis ki pαp òs u ‘su sa o mo ina ik lie u iškai kalbėjau, ik lie u iškai,
o su kaimynais ik pop os u (bal a usiškai)ʼ (Na asdai); unũ·kαi m. næm·ka /
NIJOLĖ TUOMIENĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
ka ė’, рабóя лiцó ‘ma gas (s azdano as) eidas’. Dėl ie inės bal a usių kal-
bos į akos lie u ių šnek ose a ojamas apibend inan is e inys p ũ.s i(s) iš
b . мць ie oje iš šnek os išs um ų mazg· i(s), plá.u is(s), ska.b i(s) eiksma-
žodžių, p z.:
sæsu à gá.l u. p åũ.sæ ‘sesuo gal ą p ausia (plauna)’ (plg. b . памла галав);
.k αŋkàs nup åũ.sk ‘eik ankas nup ausk (nu(si)plauk’ (plg. b . трба
памць ркi);
š a e. šp åu.åu púodu. ‘š a iai išp ausiau (išplo iau) puodą’ (plg b . памй
кастрлю);
ùpẹn ska às p åuù ‘upėn (upėje) ska as plaunu (mazgoju)’ (plg. b . бду
мць адзéня).
5.4. Bal a usių šnek oje plaš aka i delnas adinami ienu žodžiu – ладóнь
(СБГ II 608) ‘delnas’, odėl i lie u ių šnek oje plaš akai eikš i a ojamas dél-
nas, p z.: lašыne pæ dé.lnu. (plg. b . сланiна на ладoнь). Tas pa pasaky ina i
dėl su apa inamų čia eiksmažodžių kándžio i(s) i k am ý i(s) bei būd a džių
iš as, -a i ankùs -i, pa yzdžiui, gali pasaky i: gile m·u k α. ọsi ‘akliai
miške k am osi (gelia)’ i pk as šu à k α. ọsi ‘pik as šuo k am osi (kandžio-
jasi)’, plg. b . гiл кусáюцца ‘akliai kandžiojasi (gelia)’, сабáка кусáяцца ‘šuo
kandžiojasi’; густ тумáн ‘ ankus ūkas’, густ лéс ‘ ankus miškas’.
Tokiais bei panašiais pasakymais aki aizdžiai kenkiama lie u ių kalbos gy u-
mui, žodžių aiklumui bei aisyklingumui. Šiais a ejais lie u ių šnek a ne enka
eiksmažodžio kandžio i(s) i būd a džio i š as.
5.5. Va anã o šnek ose iksuojama nemažai e inių, ku ių kiek iena mo -
ema p iklauso nuo a i inkamos bal a usiškosios. Tokiems p iklauso daugybė
p iešdėlinių eiksmažodžių, ku ių leksinė eikšmė g ynai bal a usiška. O okiai
eikšmei suku i pa a o as bal a usių kalbai būdingas pap as ai bal a usiškas a
su bal a usišku su ampan is lie u iškas p iešdėlis i į ai ios, dažniausiai lie u-
iškos, p iesagos, p z.:
αpmudin· ‘apkal i’: nã·mu. lαn ·lm apmužin·jα (plg. b . хáту дóшкамi
аббiвáя);
azåugdin· ‘dyg i’: bùbọs g . a azåugin·jα (b . бльба бстра разрастáя);
az ein· ‘skies i’: p·nu. á.deu az ein·jα (b . малакó вадóй развóдзяць);
(pa)p ы ыžin· ‘ aišio i’: pamidõ· us pap ы ыžin·jau (b . памiдóры
папрывзую).
Šie e iniai neabejo inai odo, kad bal a usių į akai iš lie u ių mo ologijos
kiek leng iau pasiduoda p iešdėliai, mažiau – p iesagos, mažiausiai i angiau-
siai – šaknis, ku i dažnai išlieka isiškai nepaki usi.
5.6. Ramaškoni, Ródūnios, Ži mnų, Plkių šnek ose už ašy a nemažai o-
kių e inių, ku iuose lie u iškos aiškos p iemonės y a pakeis os bal a usiš-
komis. Tokiu būdu suku iama d ip asmiška i isai neaiški min is, suda an i
S aipsniai / A icles 129
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
įspūdį, kad aip uos žodžius a ojan is žmogus nelabai moka lie u iškai. To-
kius e inius dėl didelio jų nu olimo nuo lie u ių kalbos aiškos būdų a pažin i,
ko ge o, leng iausia, p z.:
minkš α. ‘smulkiai’ sùmalåu m.l us (b . мук мхка змалóў);
i ble. kã·la ‘lesa’ g ú·dus (b . вараб’ кусь зярнó) i k .
Ve iniais laiky ini i į ai ūs i iamų šnek ų nelie u iška eikšme pa a o-
i žodžiai. Daugiausia už ašy a s e ima eikšme pa a o ų eiksmažodžių, p z.:
aps ó· i ‘apnik i, apspis i’ mùses man aps ó·jọ (plg. b . мхi аступлi);
ude.k ‘užda y i’ αde.ge lie ù išku. mọk·klu. (b . закрлi лiтóскую
шкóлу);
i.sidúo ‘pa yk i’ bú.lkọs g ã·ọs i.sda ẹ (b . блкi лáдныя удался);
p ыsidúo ‘ aiden is’ en p ыsidúoda (b . тáм прыдаéцца);
a e. ‘išsiski i’ ã·ni.s g . α a ·jọ (b . ян бстра разышлся);
p·ȓsimαini. ‘pa i s i’ ã·nas p· simαinẹ in ·lanọ (b . ён пяравярнся у
чартá);
das · ‘gau i’ das ·jåu gæ ùs ba ùs (b . дастá дóбрыя бóты);
ès is ‘sek is’ j.m su gi· ule.s nes ædẹ (b . ям нявялóся з жывлай).
Pas ebė a, kad no imai minčiai išsaky i sąlygiškai y iausieji šnek ų a s o ai
ka ais g e a da pasako d ejopai – kaip anksčiau, g ynu lie u išku sa os eikš-
mės žodžiu, i s e imos eikšmės e iniu iš bal a usių, p z.: l·nas p dægẹ /
p ыs lọ (plg. b . блн прыпался), das ·jåu / ga åũ. gæ ·s lnọs (b . дастá
дóбрай вóны) i k . Šis ak as odo, kad e inių a ojimas čia da ne isuo i-
nis, ačiau a ėjan is p ie įp as os a osenos ibos.
6. APIBENDRINIMAS
6.1. Va anã o lie u ių salose Bal a usijoje lie u ių kalba da egzis uoja, be
ji ne unkcionuoja. Ribos a p lie u ių i bal a usių kalbų y a nublankusios, o
žodžiai leng ai pe eina iš ienos kalbos į ki ą. Bui inės leksikos žodžiai dažniau-
siai u i g e iminius sla iškus a i ikmenis. In ensy iai sla ėja minčių eiškimo
būdai, pas ebimai kin a a ski ų žodžių seman ika – iškyla seman inės aiškos
adek a umo p oblema.
6.2. Daugelį a i inkamų e inių galima as i g e imose pak aš inėse lie u ių
kalbos a mėse, ačiau jie šiose a mėse gali bū i a si adę i sa a ankiškai dėl pa-
našių sąlygų bei kon ak ų su sla ų kalbomis.
Kai ku iuos šnek ose a ojamus e inius a pažin i sudė inga. Gana sėkmin-
gai iš yškėja okių e inių o ma imosi i a si adimo polinkiai i keliai lyginan
NIJOLĖ TUOMIENĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
abiejų kalbų – lie u ių i bal a usių – sis emas, ski ingus i apačius jų aiškos
būdus.
6.3. No s sąlygiškai y iausioji ka a išlaikė i a oja daugiausiai senų lie u-
iškų žodžių, ačiau aki aizdu, kad jų kalba jau nė a okia iš aiškinga, nes su-
kaus y a i iamose apylinkėse a ojamos bal a usių kalbos. Joje įžiū imas a ski-
ų lie u ių kalbos elemen ų unkciona imo s e ų susiau ėjimas. Pi miausia ima
nyk i ie eiškiniai, ku ių nė a kon ak uojančioje bal a usių kalboje.
6.4. Kiekybinė bui inės leksikos analizė odo, kad bal a usių kalbos į aka
lie u ių kalbos šnek oms nuola os didėja. Iš su ink os gausios medžiagos ma y-
i, kad e iniai iš bal a usių kalbos – ai di b inai sulipę žodžiai iš d iejų dalių,
ku ių pi moji – lie u iška o ma, po ku ia paslėp as bal a usiškas u inys – bal-
a usių kalbai būdinga eikšmė. Tai nuola inis lie u ių šnek ų bal a usėjimo šal-
inis. Daba inėmis sąlygomis nė a be eik jokių galimybių izoliuo as Bal a usi-
jos lie u ių šnek as a ky i i lie u in i.
6.5. Geoling is inė analizė pa i ina one inės i mo ologinės analizės iš-
adą, kad Va anã o apylinkių šnek os y a pie ų aukš aičių pa a mės ęsinys
Bal a usijoje.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e-
o ija i me odika. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis
i socioling is inis y imas, 39–41.
Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė Gin-
a ė, Leskauskai ė As a, Lubienė Jū a ė, Meiliūnai ė Viole a, Pakalniš-
kienė Dalia, Ragaišienė Vilija, Rinkauskienė Regina, Š amba y ė-Va-
lužienė Janina, U bana ičienė Joli a, Vaišnienė Dai a 2014: Punk ų inklo
ankis geoling is inė ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių
a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas, 39, 159–163, 168–173.
Bi gelienė Nijolė 2015: Daba inis lenkų kalbos po eikis punskiečių kalbai. – Kal-
bos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 3, 27–39.
Čekmonas Vale ijus [Чекмонас В.] 1988: Функционирование языков и
билингвизм (На материале ромашканских говоров). – Lie u ių kalbo y os klausimai
27, 37–54.
Čekmonas Vale ijus, G umadienė Laima 1993: Kalbų papli imas Ry ų Lie u-
oje. − Lie u os y ai. Vilnius: Vals ybinis leidybos cen as, 132–137.
S aipsniai / A icles 131
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
C ys al Da id 2005: Kalbos mi is. Vilnius: Ty o alba (iš anglų k. e ė Edi a Ši-
dlauskai ė, Gab ielė Gailiū ė).
D essle is U. Wol gangas 1994: Kalbos mi is ( e ė R. Ma cinke ičienė). – So-
cioling is ika i kalbos kul ū a. Vilnius: Gim oji kalba, 84–90.
D Ž I–II – Die eniškių šnek os žodynas 1. Au o iai Laima G umadienė, Mikulėnie-
nė Danguolė, Mo kūnas Kazys, Vidugi is Aloyzas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2005; 2. Au o iai Danguolė Mikulėnienė, Mo kūnas Kazys, Vidugi is Aloyzas. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2010.
Ga š a Kazimie as 2005: Lie u ių kalbos pa ibio šnek os ( onologija). Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u as.
Gaučas Pe as 2004: E noling is inė Ry ų Lie u os gy en ojų aida XVII a. an oji pu-
sė – 1939 m. Vilnius: UAB „In o as as“.
G ina eckienė Elena 1994: Lie u ių a mių eks ai 1. Bala na (Va ana as). Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
G ina eckienė Elena 1997: Izoliuo ų lie u ių šnek ų e iniai e ninėse Lie u os
žemėse Bal a usijoje. – Lie u ių kalbo y os klausimai 37, 185–195.
G umadienė Laima 2005: Kodų kai a lie u ių a mėse. – Valoda–2006. Valoda da-
žadu kul ū u kon eks ā. Zinā nisko aks u k ājums XVI. Dauga pils: Saule, 42–48.
Ja osla ienė Ju gi a, Tuomienė Nijolė 2013: Lazūnų šnek os eks ai. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus mies o kalba: s ebimojo laiko hipo ezė. Ta mės –
Eu opos au ų kul ū os pa eldas / Dialec s – Cul u al He i age o Eu opean Na ions. Vil-
nius: MRU, 211–244.
Ka delis Vy au as 2013: Kalbų a ojimas y ų aukš aičių ilniškių pa a mėje. –
Lie u ių kalba 7. In e ne o p ieiga: www.lie u iukalba.l .
Ka delis Vy au as 2014: Lie u ių kalbos sala: p obleminiai aspek ai. – Lie u ių kal-
ba 8. In e ne o p ieiga: www.lie u iukalba.l .
Ka delis Vy au as 2015: Lie u ių kalbos salos y imo pe spek y os. – Lie u ių kal-
ba 9. In e ne o p ieiga: www.lie u iukalba.l .
Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2009: Ma cinkonių šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2016: Sei ijų šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Labo William 1963: The social mo i a ion o a sound change. – Wo d 19, 207–309.
Лабов Уильям 1975: О механизме языковых изменений. – Новое в лингвистике
7. Москва: Прогресс, 199–228.
LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Moks-
las, 1977.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as. Red. ko-
legija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as
Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. In e ne o p i-
eiga: h p://www.lkz.l .
LKŽ XIV – Lie u ių kalbos žodynas 14. Vilnius: Mokslas, 1986.
Meiliūnai ė Viole a, Mikulėnienė Danguolė 2014: T ina is op imizacijos
modelis: punk ų gy ybingumo laipsniai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is i-
nis i socioling is inis y imas, 124–128.
Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a [sud.] 2014: XXI a. p adžios
lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas. Žemėlapiai i komen a ai. Vil-
nius: B iedis.
Mikulėnienė Danguolė, Mo kūnas Kazys 1997: Die eniškių šnek os eks ai.
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Pe auskas Jonas, Vidugi is Aloyzas 1985: Lazūnų a mės žodynas. Vilnius:
Mokslas.
Razmukai ė Ma ija, Pangony ė Ais ė [sud.] 2002: Lie u iški adiciniai ie o-
a džiai Gudijos, Ka aliaučiaus k aš o, La ijos i Lenkijos. Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidybos cen as.
Romančiuk Ona 1987: Dėl leksinės in e e encijos lie u ių kalbos salose. – Lie u ių
kalbo y os klausimai 26, 140–149. Vilnius: Mokslas.
Rudai ienė Vida 2011: Lie u ių kalba i sociokul ū iniai eiksniai. – Žmogus i žo-
dis 3, 40–49.
Russel Be na d H. 1992: P ese ing language di e si y. – Human O ganiza ion 51,
82–91.
СБГ II – Слоўнiк беларускiх гаворак паўночна–заходняй Беларусi i яе пагранiчча 2.
Мiнск: Навука и тэхнiка, 1980.
СБГ IV – Слоўнiк беларускiх гаворак паўночна–заходняй Беларусi i яе пагранiчча 4.
Мiнск: Навука и тэхнiка, 1984.
S aipsniai / A icles 133
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
Tuomienė Nijolė 2005: Mūsdienu izolē u lie u iešu izlikšņu a chaiskums un jau-
numi. Valoda – 2005. Zinā nisko aks u k ājums XV. Dauga pils: Dauga pils uni e si-
ā e, 88–94.
Tuomienė Nijolė 2005a: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socioling is inis
y imas (Dak a o dise acijos ank aš is). Vilnius.
Tuomienė Nijolė 2006: Ramaškoniškių šnekos kodų kai a. – Kalbos kul ū a 79. Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as, 161–172.
Tuomienė Nijolė 2006a: Pe i ē isko lie u iešu izlokšņu kalki. – Valoda – 2006. Va-
loda dažādu kul ū u kon eks ā. Zinā nisko aks u k ājums XVI. Dauga pils Uni e si ā es
akademiskais apgads „Saule“, 2006, 80–86.
Tuomienė Nijolė 2008: Ramaškonių šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 232 p.: ilius . žemėl. (= Ope a linguis ica Li hua-
nica 13).
Tuomienė Nijolė 2010a: D ibalsių ie, uo ienbalsinimo endencijos pe i e inėse
Va ana o šnek ose. – Žmogus i žodis 2(1). Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si e as,
62–67.
Tuomienė Nijolė 2010b: Pie ų aukš aičių šnek os Bal a usijoje: kalbų są eikos pa-
da iniai. – Respec us Philologicus 18(23), 223–234.
Tuomienė Nijolė 2014: A chajiškosios i ino acinės eiksmažodžio ypa ybės Pie ų
aukš aičių pa a mėje Bal a usijoje. – Ac a Linguis ica Li huanica 70, 82–105.
U nėžiū ė Ri a 1998: Kodų kai a joniškiečių šnekamojoje kalboje. – Kalbo y a
47(1), 131–140.
Vai ke ičius Vykin as 2011: Ge ėčių sala is o ijos ėkmėje. – Liaudies kul ū a
5(140), 17–34.
Vidugi is Aloyzas 1972: Iš Ge ėčių a mės seman inių dialek izmų. – Lie u ių kal-
bo y os klausimai 13, 19–29.
Vidugi is Aloyzas 1998: Zie elos šnek os žodynas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
Vidugi is Aloyzas 2004: Zie elos šnek a. Vilnius: P es ika.
Vidugi is Aloyzas 2014: Lazūnų šnek a. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Zinke ičius Zigmas 1993: Ry ų Lie u a p aei yje i daba . Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidykla.
Z T I–II – Vidugi is Aloyzas, Mikulėnienė Danguolė. Zie elos šnek os eks ai 1–2. Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005–2010.
Uncon olled Bo owing
as a Sign o Language Loss
SUMMARY
The a icle is based on he con empo a y ( he end o he 20 h and beginning o he 21s
cen u ies) dialec ological and sociolinguis ic da a ocusing on he cu en s a e o he Li h-
uanian language and i s change. The ma e ial was collec ed in some isola ed pe iphe al
Li huanian dialec s o Ramaškonys, Rodūnia, Ži mūnai and Plikiai loca ed in he dis ic o
Vo ana a in Bela us.
The mechanism o bo owing and adop ion p ocesses is examined wi h a ocus on he
p oblem o seman ic adequacy. Recen yea s ha e wi nessed an inc ease in he use o loan
ansla ions om Sla ic languages in pe iphe al dialec s. Bilingualism ans o ms he hink-
ing mechanism o people, and, as a esul , hey easily ake loan wo ds and wo d g oups,
syn ac ic cons uc ions and ph aseology as hei own. F om he poin o iew o meaning
and wo d o ma ion, loan ansla ions a e analogous o he co esponding Bela usian wo ds.
The e o e, i is qui e a complex ask o disc imina e be ween loan ansla ions and inde-
penden wo ds, which ha e de eloped as a esul o his o ically de e mined sys emic eg-
ula i ies o Sla ic and Bal ic languages and hence simila de i a ional bases. The majo i y
o loan ansla ions a e calques o li e al ansla ions om Bela usian, which add a Bela us-
ian, a i icially coined, meaning o he Li huanian wo d. The meaning is alien, o en aken
om ano he Li huanian wo d, which is no a seman ic equi alen o he o iginal Bela usian
wo d. The p ocess leads o he impo e ishmen o he dialec al lexicon, he des uc ion o
seman ics, he de e io a ion o he na ional Li huanian spi i , and he de elopmen o a he
one-sided bilingualism.
Į eik a 2018 m. ko o 13 d.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]
