scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis

Author: Nijolė Tuomienė
Year: 2018
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/822/913
S aipsniai / A icles 113
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
As di eções de pesquisas acadêmicas: dialec ologia,
a mių mo ology, leksika, socioling is ica, línguas sąweika.
NEVALDOMAS SKOLINIMASIS
KAIP KALBOS NYKIMO
POŽYMIS
Uncon olled Bo owing
as a Sign o Language Loss
ANOTACIA
A igosnyje, com base mode na XX a. inal XXI a. começo dialek ologine ma e ial de sulos
al oš aičių pa a mei pe encenčių lie u iškų salų Bal a usijoje (Va ana o ., Ga dino s .),
analisa-se a ualinė lie u ių kalbos būklė i jos kai a. Obje o de abalho é lexicikos skoliniai de
bal a usių, polkų e usų línguas. P ocu a-se de e mina se sla izmų gausa é na u al do idioma
kei imosi, ou sua nykimo (mi ies) consequência. Os p ocessos de linguagem aqui são examinados
obse ado no empo: in es iga-se e compa a-se a ualidade de á ias ezes in o man ų língua. O
abalho ambém desc e e-se a língua da nação e a cul u a mudando a o es. Iskeliam-se os
p incipais aspec os, nulėmę e paspa inę lie u ių kalbos nykimą. Nes a pesquisa mos a
assime ia de emp és imo: pala as acilmen e passa de uma língua em ou a, elemen os de
uma língua cada ez menos adap ados, ame mesmo discu se subs i ui omis u ilizada í isa
ou a língua a ka pa. O a igonyje de alhadamen e explo a na a i a zonas de con ac os
mo ando li uanos šnek ų alo es e p oblema de adequação de aiškos seman inas skolinių,
p e ende apčiuop i di ecções da poslinkių semân ica.
ESMINIAI VOODŽIAI: pie ų aukš aičiai, línguas lie u ių salos, s ebimanis laikas,
kalbos mi is, kalbos nykimas, ne aldomas skolinimasis, seman inė aiška.
ANNOTATION
Based on con empo a y la e 20 h cen u yea ly 21s cen u y dialec ological ma e ial om he
Li huanian islands in Bela us a ibu ed o he Sou he n Aukš ai ian subdialec (Vo ana a
dis ic , G odno egion), he a icle analyzes he cu en si ua ion o he
anian language and i s change. The esea ch cen es on lexical loanwo ds om Bela usian,
Polish and Russian languages. I a emp s o de e mine whe he he abundance o Sla ic
NIJOLĖ TUOMIENĖ
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII loanwo ds is he ou come o na u al language change o i s
loss (dea h). Appa en - ime language p ocesses a e analyzed in he s udy: he p esen -day
language o in o man s o se e al gene a ions is s udied and compa ed. The s udy also desc ibes
he ac o s changing he naa ed he decay o he Li huanian language. The s udy shows he
ion’s language and cul u e. I poin s ou he majo aspec s which de e mined and accele -
asymme y o bo owing: wo ds easily ansi ion om one language o ano he ; language
elemen s a e inc easingly less adap ed; an en i e passage o ano he language is used in he same
discou se al e na ely. The a icle p esen s an in-dep h s udy o he p oblem o adequacy o
seman ic exp ession o con ac zone; i is aimed o g asp he di ec ions o seman ic changes.
loan ansla ions and loanwo ds used in he subdialec s o Li huanians esiding in he ac i e
KEY WORDS: Sou he n Aukš ai ian, Li huanian islands, appa en ime, language dea h, language
loss, uncon olled bo owing, seman ic exp ession.
1. ĮVADAS
1.1. Todas as línguas mudam jun amen e com a ida da sociedade. Es as cai as deco en es são de
no as pala as, g ama inais o mas, alamen o es ilos, egionais ou sociais a mainhas espa inho ou
len oces p opagação, co eliuojan e com s aigesnio ou olygesnio elhos aiškos o mas nykim. Kokios
o mas mudis exus, depende e de sociedade ida mudanças: homaly e e do pon o de is a do consumo da
língua sociedade e linguagem mudanças nuosaikesni, aquela a pu ka dinalūs socialiniai mudanças podem
causa g andes, a é mesmo ka dinalių mudanças da linguagem, po exemplo, na mesma social na
espa ú se es abelecus ou os idiomas consumido es e po isso su gadus d ikalbių (o mesmo ikalbių)
habi an es. Como só po isso na ala ao mesmo empo ine i a elmen e g e a uma ou as coexis e
no as e elhas o mas, mas não comple amen e pad ikai e nenuspėjamai, pois suas sociedade em sua
sociedade icam seesca schiusas segundo consumido es de idades, sexo, socialina pá ia e p o issão.
1.2. O objec i o des e es udo isola a pa ibio ilhas, nas quais oi ou e con inua a se usada não só língua
li uãs, a a ual condição da língua li uãs e a sua kai ą. Ne e mina se es animas línguas elemen os de
skolinių gausa é na u al ao idioma kei imosi, ou sua nykimo (mi ies) deca anim. In es igime baseamais
con empo aniine XX. inal a. XXI a. inícios dialek ologine ma e ial de sulos akš aičių (PA) pa a mei
pe enzančių kelių lie u iškų salų1 Bal a usijoje: Va anã o (b . 1 A igosnyje usados sulos alç aiços
pa ibio ilas, Va anã o ilas šnek ų e mos, que ainda não es á nusis o ėję, po ém, opinião dos
pesquisado es, são mais adequados desc e e á eas de língua li uãs, po uma das ou ou os
ci cuns âncias a sidū usius o a dos limi es do e i ó io da Li uânia. Vy au as Ka delis no a igo
Li uu ių kalbos salos: p obleminiai aspek ai (2014) mui o especi icamen e su o mulou o e mo sala de
linguagem de inição į: nuo da p incipal á ea de linguagem geog a icamen e comple amen e a isolusi,
konk ečias geog a ines
A igos A icles 115 /
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
Vó oново, cen o do dis i o); Ramaškoni (b . Рамашкáнцы); Ne ãšių (b . Нявóши), Ródūnios (b . Рáдунь),
Plkių (b . Плкi), Ži mnų (b . Жырмны), a las de línguas, segundo o a las, isso é VI (Va anã as, Ne ãšiai), VII
Nočiõs (b . Нáча), Pãa adnės (b . Пагарóдна), Asa õs (b . Асавá)2. Lie u ių
(Nočià) e VIII (Ródūnia, Plkiai) pon os. De aco do com a mais ecen e me odologia de de e minação dos
g aus de iabilidade dos pon os, es es ês pon os são conside ados não iá eis e pa cialmen e ou
o almen e sunucá ios (b . mais Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 124128). In es igo asi usando-se de á ias
du ação e con eúdo de áudio en adas, gua dados no ins i u o da língua Li uânia Ta mių a chy o base
de dados, ambém en adas de pessoal au o ê ono eca (p incipalmen e ex ai em a munções de
línguas sla as locais), publi- 1.3. Kadčiau islands kalbinėse sis emas êm ce os sa i ų b uožų, que não
são ca ac e ís icos do con inen alismo šnek ų plo , é uma coisa comp eensí el e, pode-se dize ,
kuo ų a minių eks ų inkinių (ž . li e a ū os są ašą).
on ei a u ini kalbinė bend uomenė, i endo em onde que mais didesnėje e i ó io de ou o país e
cons i uindo aqui uma mino ia linguís ica, ce cada de es anhas kalbinė bend uomenės e isicamen e,
linguis icamen e e cul amen e isolada do plano linguís ico, assimilada, u ini unikali kon ak ą
sociokul ū ią, u ini unikalią wewnę zną, bem como le a linguís ica elacionada com supančia (c . Os
c i é ios de classi icação dos idiomas das ilhas da unidade dialec ológica de i alidade es ão
cla amen e o mulados no mais ecen e abalho de dialec ologia li uanas do século XXI. início das
línguas li uanas: es udo geoling is ís ico e socioling is ís ico. Mapas e seus comen á ios (2014). Aqui
ele aplica-se a odo o plo da língua li uânica, po ém as salas de linguagem como speci inį kalbinį i
e i o iinį iene ą ambém pode se classi icada baseado c i é io de gy ybingumo (ž .
Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 124128).
Va anã islas šnek ų cen ais conside y inos mais g andes assen amen os, cidades ou aldeias, aos
quais e i o ialmen e pe encesse aldeias ou ienkiemiai, nos quais no inal do XX a. e início do XXI a.
exis i a li uanos, po exemplo, Ramaškoni salą cons i ui iam es as aldeias: Bilia (b . Бiл), Bielinai (b .
Бялнцы), Daina (b . Дайнав), Laškai (b . Лашак), Na as Naujõ (b . Навасды), Pã ubiė (b . Пърубišká),
Tsamš (b . S anisaiš), S ilgiaiš (b . Šaiš). Rdūnios ilha (bū ų mais p ecisamen e ilos, nes likę lie u iški
kaimai ieni nuo ki ų sma kokai nu olę): Asa à (b . Asa á), Dubniai (b . Дубнцы), Ka gauda (b . Каргoд),
Klaišia (b . Клайш), Kemešiai (b . Кемэйши), Magnai (b . Магýны), Pkallinis (b . Гарадзшчa), Plkiai (b . Плкi),
Sklodnys (b . Складáнцы), Smilgi (b . Силгi), Žyma (b . Жмырна), Žyma (b . Es es localo á dios
Li u iamen e insc i os e suki čiuo i com base publiniu Lie u iški adiciniai ie o a džiai Gudijos,
Ka aliaučiaus k aš o, La ijos i Lenkijos (2002), bal a usiškai com base o iciais Va anã o ajono
apilinkių kaimų a dų są ašais, public ais in e ne .
2 Do pon o de is a geoling is ico es as do sul al š aičių pa a mei pe encen es sma kly apnikusi
bū ų ikslinga jung i į ieną Va anã o šnek ą. Da i dėl o, kad pagal šnek oms būdingas ypa ybes,
šnek as especialmen e aužus do e odyno, elas são mui o semelhan es, quan o mais di e em des as
šnek ų oné ica peculia idades. Além disso, nes e momen o šnek os o amen e sus aukusios em
elação ao e i ó io de alguns belikę 1 ou 2 aldeias, nos quais bas an e bem li e iškai ala apenas dois,
ês ou apenas um homem. Há sup an ančių, mas nešnekančių ca ego ia seus em á ias aldeias podem
se en e 3 e 8 mais elhas ge ações de pessoas.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII quase não ob iga ó io sinal da língua islos, num
dos seus abalhos cien í icos 116 a i ma Vy au as Ka delis. O pesquisado
lamen a que no in e de alhas sinch onizado imagem [pa a as ilhas de línguas
li uanias na Bal a usija e isada N. T.] p ecisa de uma análise mais de ales, que
seja apoiada nos a uais dados des es dias (Ka sinch oninių lie u ių kalbos salų
delis 2015). Taigi šiuo da bu, aikan a i inkamą me odiką, siekiama (už)pildy i
s uk ū ų, nes e caso leksinių, sp agą, alguns casos de es udo compa ando com a
g ande á ea de sis emas de línguas pa a mių i šnek ų.
A igos desc e eu p ocessos de linguagem o am examinados obse ado empo3,
i. i. in es igada e compa ada a ual uma de á ias ezes in o man ų língua:
segundo o ala dis inguidas condicionalmen e elhoji (80 e mais anos) e meiaji
(mais do que 60 anos) ge ações (b mais sob e dis inguido Va anã o šnek ų
alan es ca da. Tuomienė 2008: 3845; 2010: 1720; plg. Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 125;
Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė, Judžen y ė, Leskauskai ė e k . 2014: 159 163; 168
173). Sąlygiškai jaunesnių ie inių gy en ojų (ce ca 50 anos), amílias ou no meio
públicoja ambien e albančių lie u iškai, ecen emen e empo apylinkėse já não.
Locais mais elhosucios gim ąja lie u ių šnek a ge almen e p akalbina eles de
Li uânia aplankan ys c ianças e c ianças.
Tal es udo pe mi e obse a o i smus e kai ão da linguagem, . y. nykimą da linguagem e mo e da
linguagem, aqui e ago a. Ao es uda a linguagem nes e mé odo socioling is ico ambém é
conside ada a con e sas com in o man es, são a aliados e ou os a o es não-linguís icos
(imaginais, se o alado aplica-se ao pesquisado e en a ala co yklingai). Analisam-se odos os
dados cole ados odas as a ian es de a iação linguís ica com exceções e sis emas não
co espondkančiais a os. Es udando ma e ialá, segue-se al disposição socioling is ís ica, que a
cons an e di e sidade de linguagem omen a mudanças de linguagem, po an o ela
cons an emen e muda seu sis ema (Kalėdienė 2015: 213214). P imei amen e mudanças em ykkėja
nas nãoas o á ias pa es do sis ema de linguagem one ikoje, leksikoje. Além disso, escolhido
mé odo de análise da linguagem pe mi e a jas desc e e , p e e a possí el ul e io mudança de
skleis i pe ilgesnį laiko a pį ykusio kalbos ki imo p oceso ezul a o p iežas is,
eigá. 3O p imei o obse imo do empo (an. appa en ime) hipó ese su o mulou Williamas Labo as
(1963: 207 309; 1975: 199228 e k .): que a ki im de linguagem osse ixsuados yksmo empo, de e se
obse ima de á ias ao mesmo empo i en es ezes língua. Aplicando o mé odo do empo
obse imo já es á ealizado não um exame de a mių da língua li uânica. Nes e mé odo desde 2001
m. au o ês in es igadas aão Va anã o si uadas (a maio ia deles já exuasos) li uãos šnek os
(plačiau de ido mé odo s . Kalėdienė 2015:
213214; Tuomienė 2014: 8485).
A igos A icles 117 /
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
2. SALOS LINGU E CULTUŪR
KEIČIANTYS ACTNIAI
2.1. A ex inção de uma língua e, inalmen e, a mo e da língua dependem de mui as ci cuns âncias e
condições in e ligadas. As mais impo an es e lem ingas condições elacionadas com os consumido es:
isoliuo oje ilhe língua mi š a ex muus a odos nančiai ka ai seu idioma. Assim es udam-se a edinkês
ja kalbėjusiems žmonėms, dėl ienų a ki ų aplinkybių nepe da usiems a ei-
mo e de língua di e amen e elacionada com humanos, com suas idas, ggsenos mudanças. Os p óp ios
alan es e suas línguas des ino de e minam pe mainingas e des a o kias his ó icas, cul u aless
ci cuns âncias, das quais depende econômica si uação, às ezes a é poli icas e geog á icinas
on ei as do es ado eb aižimen o, e mudouusi polí ica bem ideologia neiš iga elmen e a e a p es ijó
da língua. Vi endo pequenas comunidades u ais, Va anã o a edinquias li u os não pôjêcem a laiky i
didžiulio e longaikio i akalbės maio ia da p essão. línguas Lie u ių nykimą aqui paspa ino nu ūkę
elações com maio es comunidades locais Pelesõs, Ge čių (Ãs a o ., b . Астравéц)4. A inal,
in e esses mino i á ios décadas aqui ninguém não apalaiko e não ganha. Ilgainiui es am só pa ilhai
en usias ai. Na li e a u a acadêmica desc i a conside á eis casos, quando a linguagem nykimas (į) iu
bas an e apidamen e, a é nepe ėjęs de odos os pesquisado es a ibuídos e apas de linguagem
nykimo (plčiau e D essle is 1994: 8490; C ys al 2005: 8384). Tal spa us nykim é ca ac e ís ico an o e
des e abalho analisados dos sulos alç aiços ada meia pe encen es às ilhas da Bal a usia Nočiõs,
Asa õs, Ne ãšių, Ródūnios, Plkių, A mõniškių, Ramaškoni, como e a ou os, pa icula men e isolo os e
mais emo os da p incipal á ea de língua li uana: Ãpso, B èslaujos, Laznų, Ze elos5. 4 Aqui Pelesà a maio
na Bal a usijā, Va anã o ajão sob e i usi língua li uana habi ada pie ų aukš aičių pa a mės pa ibio
isla. Apilinquias aldeias ainda exis- a não poucas amílias, que e nossos dias no ambien e domés ico
communicam lie u iškai. Viešai lie u iškai p incipalmen e é alado na mesma Pelesojè. Desde 1992 m. aqui
unciona lie u iška escola. Es a é a p imei a Bal a usijā Li uães p incipal escola Pelesõs k aš o cul u a
e cen o de educação. Vie ních lie u ių bend uomenė e público susi ienijimas Gim inė são apoiados e
apoiados Li uânia es ados. Pelesõs aida de Li huanian šnek os apilinquias de ilas no a elmen e di e e
de ou os Va anã o ajone bem em odo Lydõs (b . Lda) k aš e esamos e ex-li a ians šnek ų. Nes e
a igo, a a enção mais concen a-se em meno es, nyks ančias ou e comple amen e sunykusias
geog a icamen e na a ual e i ó io do dis i o Va anã o pe encanças šnek as.
Ge čiai município na Bal a usia, s a o ajone (ce ca de 65 km a e les e de Vilniaus), onde
a ualmen e i e nãožai Li uãos gy ybingiausia e maio e les e aukš aičių ilniškių pa a mės pa
Ka dibio sala (ž .elis 2015; Vai ke ičius 2011: 1734).
5
B èslaujos e pso lie u ių salų šnek as Bal a usijoje p incipalmen e pesquisê e desc e eu Kazimie as
Ga š a (2005: 171180). Já ex in os Ze elos (p isci iama aka ų aukš aičių pa a mei) e Laznų ( y ų

NIJOLĖ TUOMIENĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
lie u ių kalba i apsk i ai kul ū inis sa i umas, bend uomenės cha ak e is, pe -
o necido po língua, de ido à ausência de na u al aissa pe spec i a6 nu ūko
ela i amen e su iga (plačiau ž . Ga š a 2005: 2434; Tuomienė 2008: 2541; Vidugi is
2004: 3747; 2014: 4047). Sem dú ida, jun o pe dendo signi ica i as pa el- 2.2. Em
dė os žinios: nebe eikiami i gy ojoje kalboje nebe a ojami sa i a dai, nyks a
kalbos į ai o ė i belieka ienas kalbos s ilius – bui inis. Da ienas aspek as,
paspa inan is kalbos nykimą, šiame s aipsnyje minimose ie o ėse Bal a usi-
joje – lie u ių kalba en nebu o jokios o icialios aš edybos.
pequenas, isoliuo as comunidades es udadas apilinkies a pa i XX a. começo ėmė
plis i e galas acab adquilhou oda e é li a ians e bal a usių d ikalbys ė, mais
a de ela ėmė g adualmen eui silpnė i. Em p imei o luga po causa de que as
azões de exis ência das duas línguas e unções e am comple amen e
di e en es. Dominujança cada dia da língua de comunicação de pessoas de á ias
idade o nou-se localinha bal a usių šnek a ou a maina, e em ce as ocasiões
o am omados usa á ios idiomas: caimuose bal a usių, cidades e municípios
usų e de pa e polkų (ela o nou-se eligiões i eigos, ig eja língua). Isso alaginou
a possibilidade de mo imen o e consigojinho da comunidade local pelo menos no
Va anã o, Benekáinių, Kaulliškių, A mõniškių, Ródūnios, Asa õs, Pãa adnės
pa apijų limi es. Em ge al supp essou a ida de aco do com os pad ões acei os,
pois dominando bal a usių língua (nes e caso bal a usių e lenkų ou e usų kalbos)
o nou-se mú uo suscalbamen o e comp eendamumo pon e.
Tão en ão ki õs, não-dominando línguaõs ou a ms Li uãos o papel o nou-se
comple amen e di e en e: ela mui o cedo pe deu de odas as mais impo an es
e i almen e impo an es sa a ankiškos plė o ės unções, po an o oi
deixada à on ade do des ino, ela ėmė simplesmen e escu s i. Tokia língua a é
começou a não eina a ce as si uações de ala (públicas, nob emas, po que
p ecisamen e nes as ci cuns âncias elas o am em p imei o e começada a
abandona de odo). De ido a di e en es línguas de consumo di e en es si ua
ap a nau i kai ku ių isuomenės gy enimo s ičių, odėl nebegalėjo a lik i kai
ku ių unkcijų. Kaip minė a, ap ašomose e i o ijose lie u ių kalba daug me ų
gy a o ik saky ine o ma, ji niekada nebu o u ėjusi o icialiosios aš o kalbos
cijomis e g adual aukimosi de publicidade li uãs língua nebesugebėjo di ei os.
aukš aičių ilniškių pa ibio šnek a) li uãos šnek as na Bal a usija mui os anos es udė e
de alhadamen e desc e eu Aloyzas Vidugi is (2004; 2014).
6 Es as da p incipal á ea da Li uânia mais ou menos a as adas exis- as e ex- li e iškos
salos bu o aplanky os 2011–2013 m., išsamesnė in o macija dėl na ū alios a mių ąsos nebu imo,
negy ybingų, sunykusių pon os ak iniai skaičiai i p ocen inė iš aiška ap esen a- se na publicação
desc end inan e p imo osias in es igações XXI a. iniciais de Li uânia: geoling is inis i
socioling is inis y imas (sud. Danguolė Mikulėnienė, Viole a Meiliūnai ė), 2014.
A igos A icles 119 /
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
a. XX em segunda pa e a língua li uânica já só exp esseké iden idade da população
local, oi uma das medidas giminés ( i en es em á ios á ios dos dois es ados
egiões) e elações amilia es maiky i. Li uânia ala a é es es dias línguas li uanas
ilhas Bal a usijoje habi an es ajudou a p ese a his ó icos laços com Li uânia,
po que deu às pessoas seu kilmės senso. Isso e é a linguagem psicológica e social,
pois a p óp ia linguagem man ém-se enquan o ela o nece às pessoas sinal de
iden idade (plg. Russel 1992: 82; D essle is 1994: 8687; C ys al 2005: 4143). No en an o,
an o es udados Va anã o apelinkies, quan o ou as egiões da Bal a usia li u os
nos úl imos empos sua iden idade pe cebe cada ez mais di ícil, po que pe de a
língua. 2.3. Va anã o a edinhas ilhas li uanas a pa i do XX a. im ca ac e ís ico
o chamado e cei o ase de linguagem nykimo, da opinião da maio ia dos
pesquisado es, p asibidąs en ão, quando a ge ação mais jo em mui o melho
domina a no a língua, e os mais jo ens a usam essencialmen e em odos os campos
e se iden i icam mais com ela, a é conside am que a p imei a língua cada ez menos
co esponde às suas no as necessidades. Nemažos pa e i ados isões
ep esen an es na ida isso oco eu há ap oximadamen e 5070 anos. Além disso,
pa e da população assimila a-se a a és mis ias edibas. Assim embo a memb os
da comunidade e con inuassem i endo em seu habi ual e i ó io, mui os deles
p igim inė ė ų, senelių lie u ių kalba ainda assim nyko e e en ualmen e ex inguiu.
Po exemplo, Ramashkonysè isso acon eceu nos úl imos 50 anos. Além disso, an o
aqui, quan o em mais dis an es Ródúnios apilinquias Li u iškaos aldeamen os
ha endo mui as amílias, nas quais po uma ez, e às ezes e po uma década
s y uojan i d ikalbys ė é passada em conscien iinho pusiaukalbys ę7, e depois em ienkalbys ė (si uação y ų aukš aičių (RA) ilniškių pa a mėje desc e e V. Ka delis (2013)).
2.4. Ou imas e nykimas de línguas es á o emen e elacionada com cul u al assimiliação, i. e. uma
cul u a é in luenciada ou a, mais pode osa, cul u as, po an o a p imei a em a pe de seus
aožos, pois seus memb os cada ez mais se adap am ao no o compo amen o, como mencionada,
passa de d ikalbys ė, em a esnias casos a é ikalbys ė, a ienkalbys ė. Ramaškoni e ou as ilhas
sob e udo isso oco eu des de cima po li uanos aqui comple amen e não podia pe mi i seus ilhos
ie inės aldžios spaudimą, pe š ie imą i bažnyčią. So ie iniais laikais ie iniai
em lie u iškas escolas (pascu inas o am echadas ainda em 1936). Nebelico possibilidade es au a
lie u iškas skaizuada o á ios e en os cul u ais, minėjimus, encon os. Lá ge almen e euniam-se
yklas-biblio ekas, sekmadienines mokyklas, ku iose anksčiau lie u iai o gani-
odo o município (pa yčajne, Va anã as, Ródūnia), de uma mo adia, 7 e mo desc e e a si uação,
quando os pais sua p imei a (gim ąja kalba) com as c ianças ima ala só domés ica, em ambien e
p i ado da amília. Kaimynys ėje e em ge al sociedadee a ambém encon a-se cada ez menos
pessoas (šeimų), com quem publicamen e seja possí el comunica -se aquela p imei a língua. Tad
média ge ação ( ė ų) p imei a sua língua uso o na-se in a e ino e exclusi o. A desc e e a es a
si uação cabe essencialmen e e ou o de uso passi o da linguagem e mo (plg. C ys al 2005: 8085).
NIJOLĖ TUOMIENĖ
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII kaimo (a á ios kaimyninių kaimų)
comunidade. Pa a e en os dos li uanos a ida a e de ou as alas de
pessoas.
Tão luga es ca alikas ig ejas em missas oco eu só polkų língua, mas e suas
maio ia posa iu o am echadas. O p ocesso de ence amen o de ig ejas oco eu
e mais a de, du ou a é ap oximadamen e 1986 m. De ido à chamada a šilimo
polí ica A mõniškių bažnyčią pa apijiečiams a akino 1987 m., pomaldos e
no amen e oco eu só lenkų kalba, nes e momen o já al e ni omis mas não com
lie u ių, e com bal a usių kalba. das polonesas como con esinas melho ou pio são
p amokę quase odos os esiden es (ž . Čekmonas 1988: 3754; Tuomienė 2008: 2635).
Além disso, a adminis ação local du an e o pe íodo de cole i ização, e e
a dly esnės es u u as de pode em ge al neigė li a ians p esença. Alguns
an igos locais em suas his ó ias a i ma am que po causa de sua o igem a é
mesmo de p o unda elhice sen iam social isolamen o, p essão, a é pe seguição.
Desde ap oximadamen e 1976 h. emi idos em documen os de iden idade (passapo es
da União So ié ica) a maio pa e dos li uanos, especialmen e de pessoas u ais, oi
esc e ida esą polkų au ybės (especialmen e aqueles, cujas ce idões de
nascimen o não inham menções sob e suas pa en es nacionalidade que não
p ecisassem esc e e nacionalidades li uanas, nelas e a simplesmen e nub ėž as
b ūkšnys). Como a i mam os p óp ios habi an es, eles simplesmen e su ašė e
nacionalidades ninguém nãolusé. Es adualmen e oi execu ado o ganizado e
consis en e sla inamen o da população (plačiau ž . Čekmonas, G umadienė 1993:
132137; Gaučas 2004: 9599; Zinke ičius 1993; plg. Zie elos, Lazūnų si uação: Vidugi is 2004:
3738; 2014: 4142). Nes a pesquisa discu e-se os linguís icos esul ados des e p ocesso.
2.5. Assim, o p ocesso de assimilação imensamen e spa ina e ou a língua
adquilamen o, dominuojança apusia ap endizagem da língua. Va anã o apylinquias
laikų iki daba . Galu inai įsi i ina šnekamoji os kalbos a maina – ie inė bal-
caso isso é usų (de pa e e bal a usių) língua espi amen o e adqualação do
so ie inių a usių šnek a pop os u. Den osigali só des as duas línguas esla as.
Rusų língua o ialioji a aina o nou da cidade, públicos es abelecimen os, local
adminis a i as, ele isão e aio, odas aš edybos p incipal lingua e susižinojimo
p iemone. Bal a usių a ian e da língua, chamado de pop os u, o nou-se
ba pakeičia, odėl y a isiems sup an amos. Vis mažėjančios lie u ių bend uo-
neo icialiąja, uas, especialmen e da aldeia pessoas, ala. Da pa e seisci schiusios
uncionalmen e, sua uma ou a papildo a menês necessidades de nepaisoma e bene
ês sla os idiomas g adualmen e įsisk e bia isu , mesmo em eligiosas, é
ce imygas (pa yりに, po e ių e ca echismo knygelės imp uddinamas lenkų kalba, bu usiškomis aikams), casas e amílias em o no aidą. Jų posições, sem dú ida, nuancada o aleza.
A igos A icles 121 /
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
3. LINGVISTINIAI LANG
RESULTADOS SICO
3.1. Em disappeçan es línguas, qual qual nes e caso e são Va anã o ilhas li uãs
šnek os, mudanças oco e am e es ão acon ecendo espalhadas e uma
di ecção, po que sklinda e ixa-se cada ez mais a eles in luência dandas
línguas ca ac e ís icas. A in ensidade Skolinimosi depende da in ensidade de
línguas con ac os, que Va anã o apelinkėse não o am iguais e homoly is
odos os abo dados pe íodosis. Quando con ac os de línguas não são
in ensos, emp ima-se ge almen e só lexicico ní el, e skoliniai necessa iamen e adap am-se, p onos icando oda a pala a ou pa e dele (plg. Bi gelienė 2015:
2832; D Ž I 1822).
Já es abelecido (plg. Tuomienė 2006: 427438; 2014: 9899) que em odas lis adas em
Va anã o šnek os línguas con ac ams in ensi ėjan , gausėjo leksikos skolinių, eles
menos o am adap ados, po isso oi omada emp in is e ou os ní eis de
linguagem, ge almen e pala as da ybos e pala as kai ybos, elemen s. Algumas
ca ego ias mo ológicas, especialmen e a chajiškos, simplesmen e nunyko, po
exemplo, į a džia imas: o am nus o i a o i į a džiuo iniai būd a džiai e
į a džiuo iniai į a džiai. Visiamen e su iko ki a a chajiška sis ema skai a džių:
ėmė nyk i kuopiniai e mui os skai a džiai. D iskai a quase ex inguiu em oda a a ual
língua li uãs, po an o não chega, que assim acon eceu e Va anã o šnek os. Em ez
de daly inių e padaly inių cons uções ixa-se secundu inhas sakiniai. Ypač
pagausėja semân icas, azeologias skolinių.
3.2. Sem dú ida, mudanças da es u u a linguís ica obse ados nas línguas
daquelas pessoas, que eles mesmos são a e ados de á ias mudanças. Po
šumoje a o i sa o pi mąją (gim ąją) kalbą, bijo bū i nesup as i a k i ikuoja-
exemplo, os p óp ios alan es e i am iemi, a é condenados. Nesa sensação de
segu ança incen i a conscienciosamen e enuncia a ida a jan es e
complicijan es coisas, e čia adap á. Ekspedições i e am que albin i bem mui os
locais ge ações mais elhas pessoas, que alando pop os u em sua língua į e pia
pa ienių lie u iškų žodžių, žodžių junginių, ci a ų, e a i kščiai em lie u iškus
sakinius į e pia bal a usiškų žodžių, p z.: bažn·čón gedαm pα psku p.cæ ыскуža pα p
p k.bām ‘bažnyčioje giedam lenkiškai, po e is alsoam lenki òʼškai; pàskedẹm åũ.ly.
ag kọ slanna na pá.cy ‘paske dėm kiaulę, egi, kokie lašiniai, pe is p š us
nai); næm·ku an / mlekijα maji. / j. á.m l.pe pαp òs u askaž. / sku.
( okio espumo)ʼ (Bielipazami šåũ /. ka(b) b.s li. . iškαi ‘nieko nemoku, que idos
meus, eu os melho simples u (bal a usiškai) papasacosiu, udo esqušau, como
se á lie u iškaiʼ (Ramaškónys); com s. m·cinu. cik li. . iškαi ũ· a ыjåu ki pα li o.sku.
a com sasedαis ki pαp òs u ‘com sua mãe só lie u iškai kalbėjau, só lie u iškai, e
com kaimynai só pop os u (bal a usiškai)ʼ (Na asdai); unũ·kαi m. næm·ka /
NIJOLĖ TUOMIENĖ
128 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII ka ė, рабóya лiцó ‘ma gas (s azdano as)
eidas. De ido à localidade bal a usių in luência da língua li uãs šnek os é usado
apibend inan e e inys p ũ.s i(s) de b . мць luga de de šnek os esquump ų
mazg· i(s), plá.u is(s), ska.b i(s) eiksmažodžių, exemplo.: sæsu à gá.l u. p åũ.sæ
‘sesuo gal ą p ausia (plauna) (plg. b . памla галав); .k αŋkàs nup åũ.sk ‘eik mãoas
nup ausk (nu(si)lauk (plg. b . ba
memç ki); š a e. šp åu.åu púodu. ‘š a iai išp ausiau (išplo iau) puodą (plg b .
pamy ùpẹn ska às p åuù ‘upėn (upėje) ska as plaunu (mazgoju) (plg. b . bdu
кастрлю);
mcs adzénia).
5.4. Bal a usių šnek oje plaš aka e palnas são chamados uma pala aju ladóň
(СБГ II 608) ‘delnas, po an o e em li uãos šnek oje plaš akai eikš i u ilizado délnas,
например.: lašyne pæ dé.lnu. (plg. b . сланiна на ладoнь). O mesmo pode dize -se e po
causa su apa inamas aqui açõesmažodžių kándžio i(s) e k am ý i(s) e būd a džių
iš as, -a e ankùs -i, po exemplo, pode dize : gile m·u k α. ọsi ‘akliai miške k am osi
(gelia) e pk as šu á k am ā. ọsi ‘p. š. k osi (kandžio), pl. гi кусáются ‘akliai
kandžiojasi (gelia), сабáка кусáяцца ‘šuo kandžiojasi; густ тумáн ‘ ankus ūkas,
густ лéс ‘ ankus bosque. Tokiais bem semelhan es pasakymais aki aizdžiai kenkiama
língua li uãs gy umum, pala as aiklum e eg asingum. Nes es casos li uãos šnek a
ne enka eiksmažodžio kandžio i(s) e būd a džio i š as. 5.5. Va anã o šnek os
ixa-se nãohaja alo es, cujas cada mo ema depende da co esponden e
bal a usiškosios. Assimes pe encem mui a coisa an esdélicos açõesmazodzes,
cujos leksinė signi icação pu nai bal a usiška. A alie signi icado c ia pa a o as
bal a usių língbai ca ac e ís ico ge almen e bal a usiškas ou com bal a usišku
coincidan e lie u iškas p e idėlis e di e sas, ge almen e lie u iškos, p eessagas,
p z. :
αpmudin· ‘apkal i: nã·mu. lαn ·lm apmužin·jα (plg. b . xá u dóškami
abbi áya); azåugdin· ‘dyg i: bùbọs g . a azåugin·jα (b lba бs a разрастáя);
az ein· ‘skies i: p·nu. á.deu az ein·jα (b . malacó adóy развóдзяць); (pa)p ы ыжin·
‘ aišio i: pamidõ· us pap ы ыжin·jau (b . pamidó y Es as alo es neabejo inai
indicam, que bal a usių in luências de li uãos mo ologia quan o mais acilmen e
папрывзую).
pasiduada p ededėliai, menos p eessagos, menosicamen e e angamen e chânis, que
mui as ezes pe manece comple amen e inal e ada. 5.6. Ramaškoni, Ródūnios,
Ži mnų, Plkių šnek os insc i a não obs an e desses alo es, nos quais lie u iškos
aiškos p iemonės são subs i uídas bal a usiškomis. des e modo c ia-se
d ip asmiška e comple amen e não ébiški min is, cons i uindo

S aipsniai / A icles 129
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
įspūdį, kad aip uos žodžius a ojan is žmogus nelabai moka lie u iškai. To-
kius alo es de ido ao g ande seu a as amen o do li uãos linguagem aiškos
būdų a pažin i, ko ge o, mais ácil, p z.: minkš α. ‘smulkiai sùmalåu m.l us (b .
мук мхка змалóв); ude.k ‘užda y i αde.ge lie ù išku. mọk·klu. (b . zaкрli li ósku
 i ble. kã·la ‘lesa’ g ú·dus (b . вараб’ кусь зярнó) i k .
Ve iniais laiky ini i į ai ūs i iamų šnek ų nelie u iška eikšme pa a o-
i žodžiai. Daugiausia už ašy a s e ima eikšme pa a o ų eiksmažodžių, p z.:
aps ó· i ‘apnik i, apspis i’ mùses man aps ó·jọ (plg. b . мхi аступлi);
шкólu); i.sidúo ‘pa yk i bú.lkọs g ã·ọs i.sda è (b lki ládneas udalse); p ýsidúo
‘ aiden is en p ýsidúoda (b . ám p daéça); a e. ‘išsiski i ã·ni.s g . α
a ·jọ (b . ян бстра разышлся); p·simαini. ‘pa i s i ã·nas p· simαinẹ in ·lanọ
(b . ele пяравярнся у
cha á); das · ‘gau i das ·jåu gæ ùs ba ùs (b . дастá дób ia бó y); ès is ‘sek is
j.m su gi· ule.s nes ædẹ (b . jam нявялóся с животлай). Pas ebė a, que no imai
minčiai exp essa condigialmen e os p incipais šnek ų ep esen an es às ezes
g e a ainda pasako d ejopai como an e io men e, g ynu lie u išku sa os
signi icãos pala as, e es animas signi icâncias e iniu de bal a usių,
например.: l·nas p dægē s p ыlọ (plg. b . блnýpalся), при·jåuå ga ū das /. gæ s
lnọs (b . дастá дób ay вóны) e k . Es e a o indica que o uso de alo es aqui ainda
não ainda não é suo inis, po ém ap oximėjando à habi ual a osena limi e.
6. APIBDRINIMAS
6.1. Va anã o ilhas Li uãs Bal a usijoje língua Li uânia ainda exis e, mas ela
ne uncionuoja. As on ei as en e li uãos e bal a usių línguas são nublankusios, e
pala as acilmen e passa de uma língua pa a ou a. As pala as do léxico
domés ica ge almen e êm ale iminius sla iškus co espondmenis. In ensi amen e
būdai, pas ebimai kin a a ski ų žodžių seman ika – iškyla seman inės aiškos
adek a umo p oblema.
6.2. Daugelį a i inkamų e inių galima as i g e imose pak aš inėse lie u ių
sla ėja minços signi icado em línguas a mês, po ém eles nessas a mês podem se
su gidas e sa a ankiamen e po causa semelhan es condições e con ac os com
sla as línguas. Alguns alo es usados em šnek os econhece são complexos. Gana
com sucesso exibindo a o mação e a oco ência de ais alo es endências e caminhos em compa ação
NIJOLĖ TUOMIENĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII ambos os idiomas li uãos e bal a usių
sis emas, di e en es e apačius seus aiškos modosus.
6.3. Embo a condicionalmen e go e nohoja ka a man inha e usa a mais do que
iškų žodžių, ačiau aki aizdu, kad jų kalba jau nė a okia iš aiškinga, nes su-
elhas lie ukaus y a usadas apolinkėse bal a usių línguas. Nele inspeção um sepa os
elemen os da língua li uãs uncionamen o s e as susiau amen o. P imei amen e ima
nyk i aqueles eiškinhas, das quais não há con acojancejan e bal a usių galboje.
6.4. Kiekybinė bui inės leksikos analizaė mos a que bal a usių in luência da língua
em lie u ių kalbos šnek om nuala os didėja. Da cole ada gausia ma e ial ê-se que
e iniai de bal a usių kalbos isso a i icialmen e sulipę pala as de duas pa es,
cuja p imei a lie u iška o ma, sob a qual escondido bal a usiškas con eúdo
bal a usių kalbai ca ac e is a signi icação. Es e é pe manen e on e de
bal a usamen o dos šnek os li uanos. Nas a uais condições não há quase
quaisque possibilidades isoliuado da Bal a usia li uanos šnek as man i e e
li eu in i. 6.5. Geoling is ís ica análise con i ma a conclusão de análise
one ís ica e mo ológica, de que Va anã o apilinquias šnek os são sulos al š aičių pa a mės con inuação
Bal a usijoje.
LITERATŪRA E CHALTINIAI
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologia, eo ia e me odica.
Fundamen ais concei os. Iniciais do XXI a. línguas li uanas: geoling is inis e
socioling is inis es udo, 3941.
Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė Gin a ė,
Leskauskai ė As a, Lubienė Jū a ė, Meiliūnai ė Viole a, Pakalniškienė Dalia, Ragaišienė
Vilija, Rinkauskienė Regina, Š amba y ė-Valužienė Janina, U bana ičienė Joli a,
Vaišnienė Dai a 2014: Punk ų ankis geoling is iniai ski ies aukš ai: desde o pon o de
is a da ede. Iniciais do XXI a. línguas li uanas: geoling is inis e socioling is inis
es udo, 39, 159163, 168173. Bi gelienė Nijolė 2015: Daba inis e ei o polkų língua
punskiečių kalbai. P oblemas de his ó ia da língua e dialec ologia 3, 2739. Čekmonas
Vale ijus [Чекмонас В.] 1988: Функционирование языков и билингвизм (Na материале
ромашканских говоров). Li ú ias linguo y os ques ões oje. − Lie u os y ai. Vilnius:
Es adoybinis leidybos cen as, 132137.
27, 37–54.
Čekmonas Vale ijus, G umadienė Laima 1993: Kalbų papli imas Ry ų Lie u-
A igos A icles 131 /
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
C ys al Da id 2005: Linguas mo e. Vilnius: Ty o alba (do inglês k. adução
Edi a Šidlauskai ė, Gab ielė Gailiū ė).
D essle is U. Wol gangas 1994: Kalbos mi is ( e ė R. Ma cinke ičienė).
Socioling is ica e cul u a da língua. Vilnius: Gim oji kalba, 8490. D Ž III Die eniškių
šnek os Dicioná io 1. Au o iai Laima G umadienė, Mikulėnienė Danguolė, Mo kūnas
Kazys, Vidugi is Aloyzas. Vilnius: Li u ians lingua ins i u o, 2005; 2. Au o iai Danguolė
Mikulėnienė, Mo kūnas Kazys, Vidugi is Aloyzas. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2010.
Ga š a Kazimie as 2005: Li u ias línguas pa ibio šnek os ( onologija). Vilnius:
Ins i u o das línguas Li uãs.
Gaučas Pe as 2004: E noling is inė Ry ų Li huanian popula ion aida XVII a. segunda
pusė 1939 m. Vilnius: UAB In o as as.
G ina eckienė Elena 1994: Li u ians a mių eks ai 1. Bala na (Va ana as). Vilnius:
Mocklo e enciklopedijų publikla.
G ina eckienė Elena 1997: Isoliuo os li uanos šnek ų e iniai e ninėse Lie u os
žemėse Bal a usijoje. Li u ians kalbo y os ques ões 37, 185195. G umadienė
Laima 2005: Kodų kai a lie u ių a mėse. Valoda2006. Dioda colo adu cul u a no
con ex o. Zinā nisko aks u k ājums XVI. Dauga pils: Saule, 4248. Ja osla ienė
Ju gi a, Tuomienė Nijolė 2013: Lazūnų šnek os ex ai. Vilnius:
Ins i u o das línguas Li uãs.
Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus mies o kalba: s ebimojo laiko hipo ezė. Ta mės Pa imónio
cul u al das nações eu opeias Dialec s Cul u al He i age o Eu opean Na ions. / Vilnius:
MRU, 211244.
Ka delis Vy au as 2013: Kalbų a ojimas y ų aukš aičių ilniškių pa a mėje.
Li uães ala 7. Accesso à In e ne : www.lie u iukalba.l . Ka delis Vy au as 2014:
Lie u ių kalbos sala: p obleminiai aspek ai. Li uânia língua 8. Accesso à In e ne :
www.lie u iukalba.l . Ka delis Vy au as 2015: Pe spec i as de es udo da língua
Li uânia. Li uãos ala 9. Accesso à In e ne : www.lie u iukalba.l . Leskauskai ė
As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs.
Leskauskai ė As a 2009: Ma cinkonių šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das
línguas Li uãs.
Leskauskai ė As a 2016: Sei ijų šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Labo William 1963: The social mo i a ion o a sound change. Wo d 19, 207309.
Лабов Уильям 1975: О механизме языковых изменений. – Новое в лингвистике
7. Москва: Прогресс, 199–228.
LKA I A las da língua Li uânica 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Moks-
las, 1977.
LKŽe Lie u ių kalbos žodynas (IXX, 19412002), a ian e ele ônico. Red. kolegija: Ge ūda
Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas,
Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2005. Accesso à In e ne :
h p://www.lkz.l .
LKŽ XIV Dicioná io da língua Li uânica 14. Vilnius: Mokslas, 1986. modelois: pon os g aus
Meiliūnai ė Viole a, Mikulėnienė Danguolė 2014: T ina is op imizacijos
de i alidade. Iniciais do XXI a. línguas li uanas: geoling is inis e socioling is inis
es udo, 124128.
Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a [sud.] 2014: XXI a. iniciais li auos a mės:
geoling is inis e socioling is inis es udo. Mapas e comen á ios. Vilnius: B iedis.
Mikulėnienė Danguolė, Mo kūnas Kazys 1997: Die eniškių šnek os ex ai.
Vilnius: Mokslo e enciklopedijas ins i u o de publicação. Pe auskas Jonas,
Vidugi is Aloyzas 1985: Lazūnų a mės Dic ionynas. Vilnius:
Lógico.
Razmukai ė Ma ija, Pangony ė Ais ė [sud.] 2002: Lie u iški adiciniai ie o a džiai
Gudijos, Ka aliaučiaus k aš o, La ijos e Lenkijos. Vilnius: Mokslo e enciklopedijas
cen o de publicação.
Romančiuk Ona 1987: De ido leksinės in e e encijos línguas li uanas ilhas.
Li u ians kalbo y os ques ões 26, 140149. Vilnius: Mokslas. Rudai ienė Vida 2011:
Li uânia língua e a o es sociokul u á ios. Homem e pala a 3, 4049.
Russel Be na d H. 1992: P ese ing language di e si y. Human O ganiza ion 51, СБГ II
82–91.
Словнiк белорусскiх гаворак северочназаходняй Беларусi i ее пагранiчча 2.
Мiнск: Na uca e тэхнiка, 1980.
СБГ IV Словнiк белорусскiх гаворак северочназаходняй Беларусi i ее пагранiчча 4.
Мiнск: Na uca i тэхнiка, 1984.
A igos A icles 133 /
Ne aldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis
Tuomienė Nijolė 2005: Mūsdienu izolē u lie u iešu izlikšņu a chaiskums un jaunumi.
Valoda 2005. Zinā nisko aks u k ājums XV. Dauga pils: Dauga pils uni e sidade,
8894.
Tuomienė Nijolė 2005a: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socioling is inis
y imas (Dak a o dise ação hand aš is). Vilnius. Tuomienė Nijolė 2006:
Ramaškoniškių šnekos kodų kai a. Cul u a da língua 79. Vilnius: Ins i u o das línguas
Li uãs, 161172.
Tuomienė Nijolė 2006a: Pe i ē isko lie u iešu izlokšņu kalki. Valoda 2006.
loda dažādu kul ū u kon eks ā. Zinā nisko aks u k ājums XVI. Dauga pils Uni e si ā es
Vaakademiskais apgads Saule, 2006, 8086.
Tuomienė Nijolė 2008: Ramaškonių šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das
línguas Li uãs.
Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis
in es igação. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 232 p.: ilius . mapėl. (= Ope a linguis ica Li hua-
nica 13).
Tuomienė Nijolė 2010a: D ibalsių ie, uo ienbalsinimo endencijos pe i e inėse
Va ana o šnek ose. Homem e pala a 2(1). Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si as,
62–67.
Tuomienė Nijolė 2010b: Juž aukš aičių šnek os Bal a usijoje: kalbų są eikos
pada iniai. Respec us Philologicus 18(23), 223234. Tuomienė Nijolė 2014: A chajiškosios i
ino acinės eiksmažodžio peculia idades do Sul aukš aičių pa a mėje Bal a usijoje.
Ac a Linguis ica Li huanica 70, 82105. U nėžiū ė Ri a 1998: Kodų kai a joniškiečių
šnekamojoj kalboje. Kalbo y a
47(1), 131–140.
Vai ke ičius Vykin as 2011: Ge ėčių sala his ó ia de ėkmėje. Liaudies cul u a
5(140), 17–34.
Vidugi is Aloyzas 1972: Desde Ge ėčių a mės seman inių dialek izmų. Li uá io
linguo y os ques ões 13, 1929.
Vidugi is Aloyzas 1998: Zie elos šnek os Dic ionynas. Vilnius: Mokslo e
enciklopedijas ins i u o de publicação.
Vidugi is Aloyzas 2004: Zie elos šnek a. Vilnius: P es ika. Vidugi is Aloyzas 2014:
Lazūnų šnek a. Vilnius: Ins i u o de língua Li uânia edi ó ia. Zinke ičius Zigmas
1966: Li u ians dialek ologija. Vilnius: Min is.

NIJOLĖ TUOMIENĖ
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVIII
Zinke ičius Zigmas 1993: Ry ų Lie u a p aei yje i daba . Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų imp ensa.
Z T III Vidugi is Aloyzas, Mikulėnienė Danguolė. Zie elos šnek os ex os 12. Vilnius:
Ins i u o das Lí u ias, 20052010.
Uncon olled Bo owing
as a Sign o Language Loss
SUMMARY
The a icle is based on he con empo a y ( he end o he 20 h and beginning o he 21s
cen u ies) dialec ological and sociolinguis ic da a oca ing on he cu en s a e o he
Li huanian language and i s change. The ma e ial was collec ed in some isola ed pe iphe al
Li huanian dialec s o Ramaškonys, Rodūnia, Ži mūnai and Plikiai loca ed in he dis ic o
Vo ana a in Bela us.
The mechanism o bo owing and adop ion p ocesses is examined wi h a ocus on he p oblem o
seman ic adequacy. Recen yea s ha e wi nessed an inc ease in he use o loan ansla ions
om Sla ic languages in pe iphe al dialec s. Bilinguismo ans o ma he hinking mechanism o
people, and, as a esul , hey easily ake loan wo ds and wo d g oups, syn ac ic cons uc ions
and ph aseology as hei own. F om he poin o iew o meaning and wo d o ma ion, loan
ansla ions a e analogous o he co esponding Bela usian wo ds. Po an o, é bas an e uma
complex ask o disc imina e be ween loan ansla ions and independen wo ds, which ha e
de eloped as a esul o his o ically de e mined sys emic egula i ies o Sla ic and Bal ic
languages and hence simila de i a ional bases. The majo i y o loan ansla ions a e calques o
li e al ansla ions om Bela usian, which add a Bela usian, a i icially coined, meaning o he
Li huanian wo d. The meaning is alien, o en aken om ano he Li huanian wo d, which is no a
seman ic equi alen o he o iginal Bela usian wo d. The p ocess leads o he impo e ishmen
o he dialec al lexicon, he des uc ion o seman ics, he de e io a ion o he na ional
Li huanian spi i , and he de elopmen o a he one-sided bilingualism.
Į eik a m. 2018 d. ma ço
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]