scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Fonetikos išlyginimas vykstant kodų kaitai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Fonetikos išlyginimas vykstant kodų kaitai

Author: Nijolė Tuomienė
Year: 2019
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/108/97
S aipsniai / A icles 57
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
As di eções de pesquisas acadêmicas: dialec ologia, pa ibio
a mių mo ology, leksika, one ica, socioling is ica, línguas sąweika.
DOI
FONETICOS IŠLYGINIMAS
VYKSTANT KODŲ KAITAI
Phone ic Le elling in he Con ex
o Code-swi ching
ANOTACIJA Nes e a igo in es igadas pa ibio a ealues (Bal a usijoje, Va anã o . (b .
Вороново)) a ojamų línguas p incipais enekinos e suas in e eika. Analiza-se dominando de
línguas locais a manas de bal a usių, polkų e passi amen e usadas li uãs oné ica
supanašėjimas, de e minam-se des e p ocesso dėsningumai. Nag inėjamas na u alalaus
com a imo si uações yks an kodų kai ai: quando alan es bem moka e um ao mesmo consome
á ias línguas, a i amen e kai aliodami as con e sas. P ocu a-se e ela , que in luência a
one ikai dessas línguas em a conco ência das línguas.
Es udo baseado pesquisado de in e ação de línguas, sla is o Vale ijaus Čekmono eo ia: de
uma língua em ou a pe ecida guiando ce os ce as eg as, que podem desc e e
algo i mos. Aplicando es e mé odo algo i mos é e elado one iniai dėsningumai e p o ado
labai s a bus daba jau pasy iai a ojamos lie u ių kalbos aidmuo bei į aka daba inių
sla ų kalbų a ikuliacijai.
Es udo mos ou que as á eas uncionando de línguas a mainas enómenos oné icos
supanašamen o causas p incipalmen e são socioling is inas. Palyginus polkų e bal a usių
šnek ų one ines peculia idades, explicou-se que ambos šnek os em em essencial one icá
comum. Li u ians šnek oje us ojamus minkš uosius p iebalsius in o man a ambém a ia e
alando locais sla ų šnek omis. Fixada bal a usių e polkų šnek om nebūdingų casos, quandoe
in ensamen e con undidos p iebalsia, espe á el que isso um dos li uãos subs a o sinais.
ESMINIAI VOODŽIAI: a eais pa ibio dos idiomas Li uães, localinha lenkų šnek a, bal a usių šnek a
pop os u, kodų kai a, oné ica esguignamen o, línguas sąweika.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
ANNOTATION
O p esen a icle add esses he p incipal phone ic phenomena o he languages used in he
bo de land a eas (Bela us, Vo ana a dis ic (Вороново)) and hei in e ac ion. I analyses
phone ic con e gence o he dominan local language a ie ies Bela usian, Polish and passi ely
used Li huanian and es ablishes he endencies o his p ocess. The si uawhen he speake s
ions o na u al communica ion in he con ex o code-swi ching a e analysed in he s udy:
a e luen and use se e al languages a he same ime by ac i ely swi ching be ween hem in
con e sa ions. I is sough o e eal how he compe i ion o languages a ec s he phone ics
o hese languages.
The esea ch is based on he heo y p oposed by Vale ijus Čekmonas, he esea che o he
in e ac ion o languages and Sla icis : he speake swi ches be ween languages acco ding o
ce ain ules which can be desc ibed by algo i hms. Based on his me hod o algo i hms, he
s udy e eals he phone ic endencies and p o es a e y impo an ole and in luence o he now
passi ely used Li huanian language on he a icula ion o con empo a y Sla ic languages.
The esea ch showed ha he easons o con e gence o phone ic phenomena o he language
a ie ies unc ioning in he bo de land a eas a e mainly sociolinguis ic. A e compa ing he
phone ic peculia i ies o local Polish and Bela usian dialec s, i u ned ou ha he phone ics o
bo h dialec s is essen ially he same. The in o man s p onounce he so consonan s used in
he local Li huanian dialec in he same way as hey a e p onounced when speaking local Sla ic
dialec s. The cases which a e no ypical o Bela usian and Polish dialec s when consonan s a e
in ensi ely con used we e eco ded; i is likely a ea u e o he Li huanian subs a um.
KEYWORDS: Li huanian bo de land a eas, local Polish dialec , Bela usian
dialec pop os u, code-swi ching, phone ic le elling, in e ac ion o
languages.
1. ĮVADINS PASTABOS, TYRIMO OBJEKTAS A é XXI a. Li uânia dominou pesquisas de
geog a ia linguís ica oi habi ual pesquisa a mes como echados num
de e minado e i ó io i ion as ien isas e s a iškas sis emas, essencialmen e
não iciado je imen os a men os, ou os idiomas ou seus a mainos, e nuk ypimus
sis ema a a como acon ecik inumus e de eles a i iba . Foi ixado geog a is da
língua ou a mia disseminação, a minês da língua e bend inês da língua canono
di e umai bem cons i uído lis os skolinių. Fo am g a adas só aquelas na a i as
A igos A icles 59 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
dos ela o es, que a endiam a ce os c i é ios1: busca a sêslaus, mais elho idade,
o ma ioso local ma iageą, pouco educado e analisá eis, ac uados como lapsus
nemokančio ki ų kalbų žmogaus (ge iausiai – y o). Jeigu pa eikėjas „nuk yp-
da o“ nuo laukiamos a minės no mos, ie pa yzdžiai pap asčiausiai nebūda o
linguae. Ou ų na Li uânia ou o a de suas on ei as esiden es de g upos é nicos de
pessoas não se p ocu ou apon a segundo, po exemplo, Li u ians língua a laso
p og ama de ecolha (ž . LKA 1977: 1012), e seus dados de línguas li uanis as em ge al
nãoūda o nem colhidos, nem associados com lie u iškais. Úl ima décadas em anos já
Bu o laikoma no ma „nesikiš i“ į ki ų kalbų duomenis.
um pouco mais esc i a sob e li uãos, bal a usių e polkų línguas in e acção, essas
línguas espalho his ó ia e espalho e i ó ios, sob e somybę. 1997 m. c iado
šias kalbas a ojančių gy en ojų au inę sa imonę bei e ninę kilmę i p iklau-
ques ionimynas Socioling is ika. P og ama de es udo das línguas Li uanhas e suas
in e eicas (Čekmonas, G umadienė 1997). Embo a e oi u ilizada es a p og ama, o
ma e ial ecolhido sepa adamen e só línguas li uãs. No en an o e os pesquisado es
con empo âneos ge almen e concen am-se só em alguma alguma uma língua […]
ebe y auja disposição nepasxeng i ou a língua on ei as, embo a suas
es udadas pessoas essas duas ou algumas línguas us a a cons an emen e. Fo ma mais ecen e de línguas disseminação
Na Li uânia mapas con i mam que Ry ų e Pie yčių Li uânia dalyse es ão
ki akalbių (ž . Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 262263 (XIV mapalípis e comen á io)),
po ém aquelas á eas não são a adas como zonas de con ac os de línguas, ao
con á io do Pe o Gaucho em abalhos sob e habi an es locais d ikalbys é e
mui osakalbys é a. inal XX a. XIX início (Gaučas 2004: 54). Suas in es igações
o am es abelecidas que a on ei a pie y inė da á ea da língua li uânica
naquele empo siekė Ge anáinių, A mõniškių, Ródūnios, Asa õs, Pelesõs apylinkes
Bal a usijoje. Como ou o si uação mais a de, is o a pa i do li o Li uânia
Ry ai (1993) ela ados mapasapios compa ação: si uação de di usão de línguas no
XX a. meados (au o es A. Vidug and P. Gaučas) cla amen e di e e daquela, que
susiklos é XX a. inal, ge okai susiau ėjus plo ui das línguas li uãs, e Vilnius,
Šalčin, Eišiškių apylinkėse ėmus domina i a mainom de línguas bal a ų e polkų (ž L.
G umadienės, P. Gaučo and V. 1323)).
De odas as disposições ap esen adas, pode-se conclui que as á eas da Li uânia O ien al e Pie yčių
(especialmen e das zonas on ei iças com a Bal a usia), ex-e ainda pagy enan ys lie u iški
mik oa ealei na Bal a usija, mais de cem anos em e mos de consumo de línguas são mis u adas
aladas em línguas boas, mui as ezes ao mesmo empo, i. y. sob e um 1 A seleção dos
ap esen ado es da Dialec ologia T adicional oi ealizada aplicando o chamado NORMo c i é io:
in o man e de e se su s, elho (págulas) ( e Ali Ali Aliū, Meiliūnai ė, Mikulienė 2014: 3134).
NIJOLĖ TUOMIENĖ
60 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX pokalbyje, mudando línguas a mains. Assim
nessas á eas oco eu e ainda yks a a i os kodų kai a (plčiau sob e isso e . :
G umadienė 1996: 190197; 2001: 3844; 2005: 4248; Грумадене 1990: 126130; Tuomienė,
G umadienė 2004: 1242; Tuomienė 2006: 16117 U bana ičienė 2011: 95114; U nėžiū ė
1998:
131140 e k . ).
Vie iniai ap a iamų e i o ijų žmonės sugeba iš ka os į ka ą pe duo i sa o
expe iência pelo menos ês ka os pode se con e sba i o duas, ês ou mesmo
qua o línguas. Como sub ilmen e eles sen em linguas nuanças, indica sug e inação
de ex os dainuados li uanos e bal a usių línguas (ž . Čekmonas, Gudai ė, Šmi ienė
1998: 202205): a as i iden iškus lie u iškus (ou a i kš y imai indicam que os
čiai) galima ik odėl, kad abi kalbos y a labai ge ai su okiamos. Be o, olklo o
alban eji bal a usiškai em kas u ning olklo inę adição ku inę negu alban ieji
lenkiškai. Las a ųjų au osaka mais no a, não als iečių, pois elacionada com
šlėk ų olklo u. Líboms con ac ando alban eis an o bal a usiamen e, quan o
lenkiosamen e aduziu e adap ou lidas e con os das populações li uanas (ž . lá
mesmo: 204). Isso é um a o mui o impo an e.
Po an o, hoje é impo an e acumula não isoliuu os de uma única alguma das
locais pa ibio população paga da língua ac s, e documen o o o alidade de dados.
Ma jaunesniji em Bal a usijoje p esen es (ou ex-s) li a iškų a ealų habi an es
ge ação em luga es públicos mui as ezes comunica somen e só usų lingua, e
lie u ių lingua ago a já usada passi amen e, po an o i a no p ocesso de
in e ac eikos, pode-se dize , nãopa icipa. No en an o bal iškas a ealų
undamen o, pada y a aki aizdi lie u ių kalbos į aka (ex-usiu ak y iuoju a ojimo
laiko a piu) é a pažįs ama ją possí el de e mina ce os me od ais.
Valous pesquisas comuns de bal as e sla as línguas nos úl imos empos quase
nãolhógo a, embo a a mių in es igado es p o ado, que sla as línguas ou suas
a manas, pelas quais ala os mesmos b ikalbiai ou mul iakalbiai pa eikėjai,
pesquisas são mui o impo an es in es igando p óp ias das línguas li uãs a mių
aidá e kai á. Ainda na mesma XX a. inal o p o esso V. Čekmonas ap esen ou
d ejopą ipologickej ekons ukcije i socioling is inou bal ų i sla ų kalbų
są eikos y imo me odologiją. Mokslininkas bene p imei o na his ó ia lingüo y os
explicações de enômenos especí icos da linguagem consis en emen e ėmė g įs i
não só diach oniniais, mas e sinch oniniais dados, aplicando sua c iada diach onines
p og ama de pesquisas (plčiau see. Чекман 1973: 29 1980;43: 206226; Чекмонас 1982). V.
Čekmonas p imei o, baseando-se mui os anos di ec i amen e acumulados a os,
su o mulou e e elou mecanismos de linguas ki imo em bal as e sla as in e eicos
espa . Nuosekliai es abeleceu, po quais eg as guiando-se passa-se de uma língua
pa a ou a, ambém su o mulou e não ez e i icou, como eg as de
ans o mação explica os p ocessos de d ikalbys és ou ikalbys és dos locais.
A igos A icles 61 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
V. Čekmonas laikėsi disposições, que a e dadei a si uação a scladia só
jan isomis omis kalbomis, ku iomis šneka pa eikėjas, nė ienai iš jų ne odan
con empo udidesnio a o ankumo e nenhuma nenhuma niekaip neišski ian . Os
abalhos e idéias do cien is a de con ac os de línguas bal as e esla as ema de
essencialmen e não saukê ąsos. Bend aminciais e compan ažygiam mui as ezes
o na a-se mui o di ícil pe cebe obje i os da pesquisa mul iiakalbiu egime e
ap esen a possí eis in e p e ações de pesquisas, que mui o se di e gi am dos
pli imą, a minės kalbos i kiek ienos bend inės kalbos ski umus bei suda i-
habi uais, como mencionada, a e as: ixsuo i geog a inį idioma ou a mės panė i skolinių są ašus.
2. TERMOS OBJECTIVOS E
UZDAVINIAI, MEDŽAGA E METODICA
O p incipal obje i o des e es udo e ela dominan es de línguas locais a mainas
bal a usių, polkų e passi amen e usadas li uânicas šnek os enómenos oné icos
supanašėjimo ca ác e , quando alado domina bem e simul aneamen e consome
á ias línguas du an e á ias pokalbių acilmen e as kai ali. Objec i a-se
mos a como a conco ência de línguas se e le e nessas línguas one icas.
Pa a alcança o obje i o, o abalho oi ealizado em á ias e apas, esol endo
os seguin es desa ios su gidos:
• desc e e as p incipais ca ac e ís icas uncionando bal a usių e polkų
šnek ów oné ica (de pa e acen uação) e onologia;
• sug e a enômenos oné icos de duas línguas e mos a como uma
língua pode se e le i na ou a, como e po que uma língua se ans o ma g adualmen e na ou a;
• es abelece esul ados da in luência dos šnek os li uãos nas
a iculações de šnek os locais sla os.
Ty ime baseamasi kalbine e socioling is ine ma e ial, mon ada e g a ada XXI a. começo de ês
li uãos língua pa ibio a ealų. Mais conc e amen e, abalho analisados egis os de codos kai os
de Bal a usijā, Ga dino oblas das Va anã o (b . Вóроново) dis i o no e i ônes si uadas ( aip
ambém e ex-) Li u ichas ilhas: Va anã o município cen o do dis i o, A mõniškių (b . Германшкi)
bažny kaimio, Pe igoni (b . Pe eghánci) cen o kolūki apylinkės, Ramaškoni (b . Ramaskà ie nci)
kaimo apylinkių2. Ou a pa e nes e es udo u ilizadas de línguas 2 Pass ías con e sas
mul iakalbiais aqui g a ados 2013 m. Saugomi au o ê pessoal na ono ekoje.

NIJOLĖ TUOMIENĖ
62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
kai os į ašų iš Bal a usijoje esančių Ródūnios (b . Рáдунь), Asa õs (b . Асавá)
e Nočiõs (b . Нácha) apylinkių3.
Nes a pesquisa man ém-se a isão de que bicalbio ou ikalbio mudança de código
humano desc e e-se como í isinis passagem de uma língua pa a ou a, ou a
língua unidades de pala as junginių, azias (paaischkinimų) in oduzimen o.
d aujan iena kalba keičia ki ą, aigi kodų kai a yks a į ai aus dydžio eks o
a ka pose: nuo kelių sakinių iki kelių žodžių a ba į e pian pa ienius ki o ko-
do, . y. ki os kalbos, žodžius. Viename pokalbyje dažniausiai kalbama d iem
Benkalbomis: bal a usių e polkų, inse iama Li uães e usos línguas unidades.
Ki ues con e sas ge almen e p e alece uma língua bal a usių, ou as (lie u ių,
lenkų, usų) línguas inse miam umpi sakiniai, sepa ados pala as, suas pa es.
O a igo baseia-se na me odologia V. Čekmono, que o p óp io au o aplicou
es udando Kalesniñkų (Šačininkų .) apylinkies línguas locais in e e enção
oné ica (Чекман 1973: 2943). Mokslininko suku o me odo esmė: de início
es abelece-se dinaminis modelis, que cons i ui ipologicamen e ela i amen e
possí eis mudanças de sons p imá ios, chamadas os ypologiniai campos, ambém
possí eis in e pinhas diach oninių yksapai e mų, chamadas os ypologiniai
medžiai. Nus aídos ipologicos campos e á o es, g e inadas á ias
besquičian es one icas si uações, sinc onicas de adas compa adas com
Šiame y ime aiškinamasi, kokiomis aisyklėmis ado aujan is – . y. am
ik ais algo i mais – galima pe ei i iš ienos kalbos į ki ą. Tiksliau, kaip eikia
conhecidas diach onicas in e p e ações. aze com os ap op iados, po exemplo,
bal a usių kalbos gasais adicionando a pala a em polkų kalbą e a i kščiai polkų
kalbą p a aikan bal a usių kalbai. Aplicando V. Čekmono me odiką, dados
socioling is iniai o nam-se essenciais: a ual e passada si uação lingubinė
ambien e; p es ižas de língua; dados sob e a na i idade ap esen ado e seus
pais, amília, línguas do ila ejo; língua docomoji da escola; ig ejas e
comunicamos com es animaisiais línguas. En ão explica-se condições de conco ência de línguas, a isclui-se mecanismo de oco ência e escolha de a ian es de enômenos linguís icos.
3. FONETICOS IŞLYGINIMAS
VYKSTANT KODŲ KAITAI
No os egis os linguís icos, dados de enques as socioling is á ias e p imei a
análise da ma e ial cole ada cla amen e mos a am, que nos es udados
e i ó ios do dis i o de Va anã o dominam e mu uamen e a i amen e
3 Pasku iniai pokalbiai čia į ašy i 2001–2003 m. Dalis jų saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Ta mių
compe em duas a qui o de línguas sla as, ou a pa e na ono ekoe pessoal da au o a.
A igos A icles 63 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
a mainos bal a usių e polkų. E ainda em meados de XX a. e segunda me ade aqui
a i amen e con ac a am ês línguas bal a usių, lenkų e lie u ių (plg.: Čekmonas
1988: 3754; Sudnik 1972: 1922; Tuomienė 2008: 4680; 2010: 4252; 2018: 113134). Especialmen e
e iden eus os esul ados des e con ac á imo são jun amos ao ní el oné ico.
Po an o, in es igame e concen a-ojamos em de alhesnę locais bal a usių e polkų
šnek ų oné ica, de pa e em acen uações e onologias, análise. Sequencia-se
mos a des es dois locais sla as línguas adquisição kalbinę na u eza, aidą,
in e ac eiką desc iben-se p incipais a ies cai os e supanašėjimo aspec os,
em yškėjan ys pe ecendo de uma língua consumo p a ou a. Aqui e iden eus
dis inmai das mais elhas, mediu inas e jaunesnio as ezes usando duas p incipais
a mains de línguas sla as.
Visas Va anã o dis i o de mic oa eais a edinhas susiklosčiusią si uação pode se
desc i a como mui o semelhan eá, embo a alguns pon os um do ou o dis alę po 30
quilôme os. Ilgą empo, ap oximadamen e a é XX a. meados, kalbinė padė is aqui
ha endo sido ke u na ė. G e a bal a usių, polkų, usų línguas oi a i amen e usada
ainda e língua Li uãs. Mais a de a adição da língua li uânica em mui as aldeias das
localidades g adualmen enu ou, a não g andesses li u iškose ilhas ela ainda an es
pasi aukė em pasy ųjį a ojimą. Nos úl imos anos já não conseguiu encon a e
g a a seus ep esen an es de Va anã o apylinkėse Bal a usijoje. Rusų língua em
luga es públicos a i amen e usa a a ge ação mais jo em e ilhos. No en an o, aldeias,
assen amen os usiamen e ala-se a amen e, ge almen e com a adminis ação
local, em á ias ins i uições ou com es animais pessoas. Na ida co idiana, locais
pessoas de ge ação sênio e média mu uamen e comunicam bal a usiamen e ou
lenkiamen e. Po an o, nes e es udo ab iga-se dos dados da língua usas.
Já só de ou i pode julga , quão o e é a base de a iculação da língua na u al,
po que a mesma base usa-se ans e indo ela pa a uma no a língua ou mesmo
pa a duas no as línguas nes e caso pa a bal a usių e lenkų. Nas insc ições soamba
elho idade locais, p incipalmen e da população u al, ala, po ém são egis os de
lių, didesnių gy en iečių. Pab ėž ina, kad naujosios kalbos (a ne kalbų) ai-
de mies esykle os mais elhos ge almen e nem sabe e neabejo inai nem onde não
há seus mokęsi. P es ižiškesne no aja língua ge almen e e a imama ala
džiojan au o i e ingus žmones – ponus, kaimynus, kunigus. Siekiama išsiaiš-
kin i, kuo emdamiesi jie išmoko ne ik gana aisyklingai iš a i žodžius, be i
espon aniamen e nãode in i suas o mas. Co e amen e c ucia pala as não
conhecendo aquela língua dėsnių e eg as um esiden e da aldeia ealmen e di ícil
a e a. Pessoas locais a capacidade de se con e sa desde a in ância em á ias
línguas acei a como na u al de eiškinį (ž . Tuomienė 2018: 117122). Se da amília ou
iena kalba, ai ga ėje, iešose ie ose išmoks ama kalbė i da ben d iem kal-
giminês a e se ala alguma alguma bomis. E isso não é a ada como es anhões,
es angei os, linguas pagamen o, e como bū inybė, dia iamen eė comunicação o almen e ins umen o.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
3.1. P incipais açados da oné ica pop os u da nx
local bal a usių
3.1.1. Va anã o apylinkių bal a usių šnek ai pop os u ca ac e ís ico kilnojamasis
dinaminis ki čia anje. Não ki čiuo a ozes audimi mais o e ou mais apno
educi . Šia local bal a usių šnek ai ca ac e ís ico balsių p iešakėjimas, i. i.
neki čiuo i o e e neski iami, di ados como α in e mediá io en e e e a som (ž .:
Czekman 1975: 283305; Чекмoнac 1989: 8492; plg. Plyga ka 2014: 231234), например.:
p apáu moi α úh4 ‘p adingo mano gaidys; ána z''αz''úka kukújα ‘anks i gegu ė
kukuoja; kú ыca u s''α''éla ‘ iš a aqui sėdėjo (pe ėjo); αdá αdná αxó''ic'' ‘nelaimė
uma ne aikš o; bú''α a ú kαs''c'' ‘žolę šienaus; susié ka αé αp asila ‘kaimynė
manęs nep ašė; рaaéu i αα núuα ‘nubėgo (nusk ido) e neg įžo; éba ak αс''éс''
‘ eikia assim (g ei ai) bėg i; klkala c''αé ‘k ieço e; α kóšыk i bi á ‘imk k epšį i
ink.
Gana mui as ezes aqui neki čiuo as ab os a supos o não ébiškiai: kα ó a jαščé
mαlαdáα ‘ka ė da no a; na sαné αó ka ‘pušyje o e ė; γαla á čás a bαlc'' ‘dažnai
dóuda a cabeça; dåunó y zá ižä ‘seniai u casada; záαc bs α uc''ók ‘kiškis
apidamen e pabėgo. Isimções e pa ienios spo adinių pasakymų ex i s ama pouco.
3.1.2. Ti iamoje bal a usių šnek e não há conjun os γы, kы, хы, e só i, i, i isso é
comum eas e n sla ų šnek ų b uožas (ž . Чэкман 1969: 34), ej.: iba ы заα
‘galbū u paimk; ak i y čalaék ‘ oks sag us homem.
3.1.3. Minkš ieji s, z e c, dz e iami pa icula men e minkš ai, o emen e
pala alizados, com šnypš imo e ei o (plg. Чекман 1969: 32). Isso é ca ac e ís ico de
mui os bal a usių šnek ų (ž . Чэкман 1970: 94105), exemplo: ''áс''αl mócna s úkae ‘genys
s ip iai kala; čúju ''éuka zak yčála ‘gi džiu, menina su iko; u αné óki ''és''αc'' ku έ
‘ u iu só dez chiš ų; kup s''em ku čá ' ‘nupi k sep ynis iščiukus; nαščы ála jes''c''
ós''im ubé ‘suskaičia au aš uonis ublius’; γé a ó γus'' ‘čia a o žąsis’; s''eu
‘sėdau algy ; zá a i ós''α ‘ uoj i uduo; z''imá bu''α dåuγaja ‘ziema se á ilga;
z''αónu aγu ók ‘žalias agu kas; z''eu éki kusók ‘su elė didelį gabalą.
3.1.4. Minkš ie lūpinje p ibalsia dizem-se habi ualmen e, como e em odas as eas e n sla ų a mėse,
exemplo: dáu me αс'' ublé ‘da ė me cinco ublius; á y as ‘quin a ez; ápis'' qué ki ‘ ys a gėlės; éba
zazás'' uka cы ‘ eikia numegz i 4 Da be u ilizada supap as in a ansk ipcija la yniškais ašmenimis
esc e e-se assim, como iz a iadžiai. P iebalsias sucs ância sinalado d ejaip: pala alinhas p iebalsias
ma (plg.: Савiч 1991: 119–123; 1992: 45–67). Ki čiuojami d iskiemeniai i daugiaskiemeniai žo-
ma cini lankeliu acima le aês, e supi iam mui o minkš ai p incipalmen e c'', dz'' (pa yzdžias ma cima ''),
s'', z'' ma cimi d iem signos apos o o di ei ais da le aês, acima (plg. Tuomienė 2008: 83).
A igos A icles 65 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
lu as; pasαli ása ‘pasūdėm mêsą; a óza pad sámym aknóm ‘be žas jun o pa
jano.
Po dosliųjų p iebalsių ge almen e não passa em : o ‘ a o; seu ‘sa o; k as ‘gi a,
e abipusis lūpinis diz-se só an es balsius, exemplo: kα ó a ‘ka ė; pax alla ‘pagy ė;
s αbóda ‘lais ė; malα á α ‘mažoka; αna á a ‘anks oka; ózic'' ‘conduzha; αdá
‘ anduo; énik ‘šluo a. 3.1.5. Uma das ca ac e ís icas des a bal a ões šnek os
peculia idades ne isiškai kie ųjų, ne elia izuo ų š, č, ž a ojimas. Depois deles ы
sup iešakėja, ele é p onunciado mais semelhan e à i, al in e mediá io som en e ы e i,
ex: suié ka dob a ša ‘kaimynė bem siu a; adnój αška p ažc'' ‘ ienai di ícil p agy en ;
a u u služla ‘aš Vilniuje a na au; pαlaž s''éna pad s axú ‘padėk šieną po ogu; αdái
na kaá i skač ‘sėsk sob e ca alo e jok. Ypa ybė ambém é ca ac e ís ica de mui os
no os eas e n bal a usių šnek ų (ž . Чэкман 1970: 9293). 3.1.6. Ti iamai bal a usių
šnek a é essencialmen e não ca ac e ís ico explosi am p iebális g, que é
p onunciado só em algumas pala as, p z.: gának ‘p iemenė; gusmėlynė; gas; g ka
‘g ikiai; '' gúzik ‘saga. No malmen e aqui se diz puchiamasis ( ika y inis) γ, exemplo:
baγá y ‘ u ingas; da óga ‘kelias; jáγada ‘uoga; γa''na ‘ alanda; γá''ina ‘gy a ė;
γala á ‘gal a; γa ó ы ‘pasi uošęs; γo ‘me ai; γada áu ‘auginau; γ p ‘ ungas; zaγan
‘į a yk, nu a yk (plg. : Koníцкая
1994: 76–84; Савич 1990: 41–47).
Despi madas bal a usių šnek os pop os u peculia idades, como is o, não há
naquela ou ou a localidade no as susi o ma em one icos eiškinia. Ape idas
peculia idades ca ac e ís icas a odos ou a mui os bal a usių šnek ų. Em ou os
pala as, an o a Va anã o dis i os na Bal a usia, quan o a dis i os no
sulo ien amen o da Li uânia pa ibie bal a usių šnek a šliegia ao g ande bal a usių
šnek ų masy o (plg. mapasapius: Plyga ka 2014: 229 (135 ig.) e ЛГiГ 1969: mapa No 13, No
14, No 15). Necessi a en a iza os e i ó ios es udados a uni isidade da local
bal a usių šnek os, . i. a língua das ep esen an es das ezes sênio as, médias e
jaunesnio as mu uamen e quase nadao não di e e.
Visos šios bal a usių šnek os ypa ybės, išsky us pučiamojo ( ika y inio) γ, a
sup iešakėjimo eiškinius e u, ca ac e ís ica e à local polkų šnek a.
3.2. Esminės ie inės lenkų šnek os
oné ica peculia idades Nes e capí ulo, desc e endo comuns oné icos aožos,
que -se iden i ica localina lenkų šnek ą, i. i. esponde a algumas ques ões
essenciais: se es a šnek os sanda a de sons a liga com qualque qual polkų kalbos
dialek u (gau as conclusões compa ado com H. Tu skos ap esen adas idéias
sob e o igem Vilniaus polkų kalbos
NIJOLĖ TUOMIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
3.4.6. Passando de bal a usių ao polkų língua i muda-se em хы, e alando
bal a usiškai хы em i. Su a imen os e e os e nes e caso no ada passando de
bal a usių pa a polkų língua, plg. supe io es in o man ų pala as ba ‘ u bū ; y
‘sma us; úi ‘musės a imą polkiškai. Toks a im indica, que os mais elhos
en en am com no os e pa a eles incomum dos sons de a im. Uma ez que na
localinha polkų šnek oje não há х con ap iešos e i a iama ao in és хы, nãoyla
quaisque neaiškumų ou dú idas sob e pala as signi icância. 3.4.7. Em algumas
polkiškuas pala as é mudado em š, ž. O pe ėjus à bal a usių, em algumas
pala as š, ž na . Nes a si uação u imi omeny bal a usių έba ‘ eikia; ы ‘ ys
e lenkų šéba, š·y casos. Taisykles seguem-se bas an e consis en emen e. O
bal a usių šnek oje às ezes ou ido a pala a šéba ‘ eikia, p o a elmen e, ė a
leksikos in e e encijos poda inys.
3.5. Resul ados do desen ol imen o de šnek os Li uães
em locais sla ų šnek os
Ti iamose Va anã o apylinkėse ep esen an es de li uãs šnek os g upelė é a meno
XXI a. g a a apenas poucos pessoas da ge ação sênio , bem alan es pie ų
aukš aičių pa a mei pe enusančia šnek a. Nes e es udo não se p e ende
desc e e odas es as dzūkų šnek os ca ac e ís icas, po que elas já es ão
de alhadamen e desc i as (ž .: Tuomienė 2008: 4547; 2010: 2224). Aqui, como
mencionada, que ida mos a a aki aizdžią in luência da língua Li uânica a ou os k aš e us o amos bal a usių e lenkų šnek om.
3.5.1. Būdji Va anã o apylinkių lie u ių šnek os, como e odas pie ų aukš aičių
pa a mės, consonan izmo peculia idade dzūka imas. Dis ingem-se duas suas
peculia idades (plačiau ž .: Zinke ičius 1966: 139, 145146; LKA II 9397; LKTCh 2004: 7980 e
k .). Como sabe, odos dzūkai de aco do a segunda p op iedade p iebalsius , d an es
i, y, į, ie a ia c, dz, č (< * i) , o conjun os , d c , dz , exemplo.: åumas ‘audimas;
bu ælá.ici. ‘bu elai į; bú· ‘bū i; e·i ‘ne inni; i ‘d i; ‘gαi·s, gα.ọ ‘gaidys, gaidžio; kã·inas
‘ka inas; igoe k ečiai; aåũ. (i maåũ.) ‘mačiau; šá.ui· ‘šaudy i (plačiau ž .:
Tuomienė 2008: 46; 2010: 2223). Todos analisados a edinhos locais li u os, sem dú ida,
semp e bem se suscalbe iu (ou puikiai sup a o) pop os u e local lenkų šnek a.
Po an o suas usou-se sla ų šnek ose nãodu iai audimi os mesmos i in minkš i , , , , ,
que conse a-se quase em odos os casos, i. i. quando os mesmos in o man a ala
an o lenkiškai, an o bal a usiškai, an o lie u iškai, например. :

S aipsniai / A icles 73
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
3 LEN E Lė . Minkš ųjų p iebalsių s, z, c, dz a imas lenkų, bal a usių i lie u ių šnek ose
Skaičiai lenkiškai Skaičiai bal a usiškai
pop os u Skaičiai lie u iškai pé ‘penki á
‘penki pekc ‘penk i (me ai) šé ‘šeši šė
édem ‘sep yni’
óem ‘aš uoni’
é e ‘de yni’
ée ‘dezim éa
‘d ylika d αnác(c)a
edymnáe se yniolika
d idešim se yniolika
dácca d idešim
‘šeši šašc ‘šeš i
ém ‘sep yni’
uóim ‘aš uoni’
éa ‘de yni’
‘dešim ·šým
‘d ylika ·lika
edymnác(c)a epci.olika
ešim dšim
pekæz·šým piiá
penkiasdešim
ec·ni ‘sep yni’
aš unc ‘aš un i’
e ·ni ‘de yni’
‘dešim d unáe
‘d ylika
se yniolika d uésce
peéon penkiasdešim
penkiasdese
A aca-se a a enção no a o de que polkų e bal a usių šnek os, como já mencionada
an e io men e, nomeadamen e s'', z'', с'', dz'' e , , , a imu e di e encia. Es a ca ac e ís ica é
bas an e es á el. Dado polkų kalba é ads a inė7 e em elação à língua li uânica, po an o, em
ge al in es igando odo Vilniaus k aš o polkų šnek as, ambém de e ia chama a a enção pa a
minkš ųjų p iebalsių s, z e c, dz peculia idades. Comple amen e espe á el, que polkų šnek ose,
iesiogiai „iškilusiose“ lie u ių kalbos subs a o pag indu, ap iksime minkš uo-
sius , , , . O lenkų kalba, įsi i inusi bal a usių kalbos subs a o pag indu,
man e á i in pala alizuo us s'', z'', с'', dz''. 3.5.2. Ou a ca ac e ís ica nos olhos k en an es dos
li uãos šnek os onema [x] ausência. Bal a línguas egis a am casos, quando xe oi con undida
com k, ex: áčaa ( u ė ų быть мачаxa) kalé a (xalé a) ‘chole a (liga); kba (xiba) ‘ u bū , negi; k ы
(x ы) ‘gud us; kmá y (xmá y) ‘debesys; k én (x én) ‘k ienai; k a óba (x a óba) ‘liga; k ója
(x ója) ‘pušis; pakmú na (paxmú na) ‘apsiniaukę; pančóki (pančóxi) ‘kojinės; žak (žanx) ‘žen as.
Espe a-se que in ensi o x e k con undojamen o polkų šnek oje um dos li uãos subs a o sinais.
ads a , isp. ads a o) ling . : 1. es angei os ou izinhos língua, in luenciada čiabu ias língua ou
suas la mes, ej., bal a usių línguas į aka Eas e n Li huanian šnek om, okiečių la ių kalbai; 2.
7 Ads a as – (lo . ad – pas, p ie + s a um – pa iesalas; čia – pag indas, ok. Ads a , angl., p anc.
longa du ação de á ios idiomas usados no mesmo e i ó io (d ikalbys ės eiškinys).
NIJOLĖ TUOMIENĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
4. IŠVADOS
1. Ti iamose Va anã o ajono e i o ijose Bal a usijoje dominuoja i a pusa-
yje a i amen e conco em duas sla as línguas a mainos bal a usių e polkų.
Passi amen e usadas in luências das línguas li uãs não é di ícilmen e
econhecí el nessesdois línguas sla as a iculação base. P a aikius V. Čekmono
me odiką, e ela-se que apylinkėse uncionando línguas a mainos one icos
enomenos supanašėjimo causas p incipalmen e são socioling is inas. 2.Dados
oné icos mos am que a localidade polkų šnek a ne ienaly ė. Não po sua in e na
sa a ankiškos desen ol imen o, e po causa nualan es c escen es li e á ias
(bend ines) polkų língua in luência dos locais pessoas língua. Aki aizdžiai di e e
senio íssima e med íssima e jauneniíssima ezes ep esen an es de língua. Os
úl imos de aco do com alguns mais impo an es sinais p ia ina sua polkų língua à
li e á ia. Reducem-se neki čiuo as ozes, esan ys g e a ki čiuo ų, embo a polkų
alboje de ido ao cons an e ki čio g e a exis en es das osias ge almen e
qualidade não apakinda. 3. Bal a usių šnek os pop os u peculia idades não há
naquela ou ou a localidade ecai susi o ma am enomenias oné icas. Segundo
peculia idades oné icas ca ac e ís icas Va anã o apylinquias bal a usių šnek a
šliejia ao g andeho bal a usių dialek ų masy o. Šnek a de essencia ien isa:
sênio ia, mediu inas e jaunesnias ezes ep esen an es dos língua mu uamen e quase nadao não di e e.
4. Bal a usių šnek os peculia idades oné icas, excep o pučiamojo ( ika i inio)
γ, a sup iešakėjimo eiškinius e u, u imos e na localíssima lenkų šnek oje. No
en an o, nenhuma isoglosé nejungia des a polkų šnek os com qualque po polkų
dialek ų masy u e i ó io da Polônia. Bingóideas ca ac e ís icas locais polkų
šnek os au ônankiamen e se desen ol e em não pôde, pois isso con adi ias as
p incipais endências de desen ol imen o de mui os polkų šnek ų e conhecidos
ipologia dêsnios. 5. Bal a usių e polkų šnek ų p iebalsių sis emas en e si di e em
apenas em camadas pe i é icas: polkų šnek oje con idas onemas po causa da
du eza da sua idade con aopos os k , g ; de ido à duslumoska dumo k g, e
bal a usių x γ. De ido à composição onemá ica p incipal e ca ac e ís icas dos
sons one icas, a liepianças essas onemas, e, compa us polkų e bal a usių
ypa ybes, galima eig i, kad jos y a olygios – lenkų i bal a usių šnek os u i iš
p iebalsių one ines subs âncias oné ica ge al.
6. T ansição de uma língua pa a ou a econs ução mos ê: luga em mui os
a) pe eidami nuo bal a usių šnek os p ie lenkų, in o man ai ne isuome
laikosi pas o aus ki čia imo aisyklės: jų ie inėje lenkų kalboje ki čio
casos pe manece nepas o i, bal a usiška. Es e a o indica que p ecisamen e os
locais bal a usiakalbio habi an es oma am a polkų língua como es animą,
nemi ąją; b) alando polkiškai, po causa menkesnių polkų kalbos a ies
A igos A icles 75 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
gebėjimų in o man a ecusako balsio a p iešakėjimo aisyklės: sosai e e o no
en an o neši egolae aplicada como no ma, apasciko hipe no malizmų; c) alan e
ski iami, dažnai a iamas a pinis ǝ. Pe einan p ie bal a usių šnek os, ku
polkų šnek oje, sendo do empo açõesmajodžių o mas, consis en emen e
keičia į l, o an es p iebalsius e pala a gale į . In o man am não ge ou
di iculdades passagem ao bal a usių idioma l sendo do empo açõesmajodžių
o mas muda em , o an es p iebalsius e pala as į gale. Pa a os ep esen an es
da ge ência Vy esnia muda em é complexo, po an o isso acon ece em duas
e apas: φ . Isso acon ece po que que os mais elhos in o man ų gim ojoje
šnek oje não ha ia som ; d) polkų šnek os em algumas pala as o oca-se em i, e
bal a usių em algumas pala as i em o. Es a mudança oco e nenuoseklamen e,
especialmen e passando de bal a usių pa a polkų kalbos. Algumas pala as
exalgam-se p incípio da analogia. Gôo u es abelece-se lá onde ele é
mo ologicamen e mo i uado. E nes e caso ê-se o esul ado de a ia não
habi ual pa a ep esen an es polkų šnek os; e) passando de bal a usių ao polkų
língua i muda-se em хы, e à bal a usių хы em i. S y a imų e klaidų e nes e caso
obse ada passando de bal a usių pa a polkų língua. Isso indica que os mais
elhos en en am com no os e pa a eles não acos umados sons de a im.
7. Os li uanos locais dos a edinhos Ti iamos bem paga am pop os u e a local polkų
šnek ą. Jão usou em sla ų šnek os ou imi aqueles mesmos i in minkš i , , , , , que
išsaugomi quase em odos os casos, i. e. quando aqueles mesmos in o man a ala
an o lenkiškai, an o bal a usiškai, an o lie u iškai. 8. Būdingoji gênec os
li uanos peculia idade onema [x] ausência. Bal a usių e lenkų šnek ose
Зафиксированы случаи, когдаe x путается с k. Espé ase, que in ensi us x и k
путаёние lenkų šnek oje um dos lie u ių subs a o признаков.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e-
o ija i me odika. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis
i socioling is inis y imas, 29–41.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egioninių dialek ų
o ma imosi ypa umai Lie u oje (XIV žemėlapis i komen a ai). – XXI a. p adžios lie-
u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas, 257–622.
Czekman Wale y 1973: Akanie. Is o a zjawiska i jego pochodzenie. – Sla ia O ien-
alis XXIV(3), 283–305.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Čekmonas Vale ijus 1981: Apie one inių paki imų dinaminių modelių s uk ū ą. –
Kalbo y a XXXII(2), 54–62 [пер. на лит. язык работы № 52].
Čekmonas Vale ijus [Чекмонас В.] 1988: Функционирование языков и
билингвизм (На материале ромашканских говоров). – Lie u ių kalbo y os klausimai
27, 37–54.
Čekmonas Vale ijus, G umadienė Laima 1993: Kalbų papli imas Ry ų Lie u-
oje. − Lie u os y ai. Vilnius: Vals ybinis leidybos cen as, 132–137.
Čekmonas Vale ijus, G umadienė Laima 1997: Lie u ių kalbos a mių i jų są-
eikos y imo p og ama: Socioling is ika. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Čekmonas Vale ijus, Gudai ė Jū a ė, Šmi ienė Gied ė 1998: Vilniaus k aš-
o dainos bal a usių i lenkų kalbomis. – Tau osakos da bai VIII (XV), 200–213.
Dejna Ka ol 1973: Dialek y polskie, ed. Anna Kosmulska. W acław: D uka nia
Naukowa.
Gaučas Pe as 2004: E noling is inė Ry ų Lie u os gy en ojų aida: XVII a. an oji pu-
sė – 1939 m. Vilnius: UAB „In o as as“.
G umadienė Laima 1996: Socioling is inis daba inės šnekamosios lie u ių kalbos
y imo aspek as. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36, 190–197.
G umadienė Laima 2001: A kalbos likimą lemia kalbų są eika? – Pa ibio kalbų i
a mių p oblemos (a s. ed. J. Š amba y ė). Ta p au inės mokslinės kon e encijos, ski os
Eu opos kalbų me ams, p anešimai. Šiauliai, Šiaulių uni e si e as, Dialek ologijos cen-
as, 38–44.
G umadienė Laima, Tuomienė Nijolė 2004: Lie u iešu aloda kā eģionālā a-
loda Bal k ie ijā. – Language Policy and Sociolinguis ics. „Regional Languages in he New
Eu ope“, ed. T. Wiche kiewicz. P oceedings o he In e na ional Scien i ic Con e ence,
1. Rēzekne / La ia, 20–23 May 2004, . 1, 124–133.
G umadienė Laima 2005: Kodų kai a lie u ių a mėse. – Valoda-2006. Valoda
dażadu kul ū u kon eks ā. Zinā nisko aks u k ājums XVI. Dauga pils: Saule, 42–48.
LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Moks-
las, 1977.
LKA II – Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Moks-
las, 1982.
LKTCh – Bace ičiū ė Rima, I anauskienė Aud a, Leskauskai ė As a, T umpa Edmun-
das. Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, a s. ed. Laima G umadienė. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla, 2004.
S aipsniai / A icles 77
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
Ka aś Halina 2007: Sy uacja języka polskiego na Li we dziś. – Językpolski jako na zę-
dzie komunikacji we współszesnym świecie, ed. Jan Mazu , Małgo za a Rzeszu ko-Iwan.
Lublin: Wydawn. Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej, 207–224.
Plyga ka Lilija 2014: Bal a usių kalbos dialek ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės:
geoling is inis i socioling is inis y imas, 228–237.
Ru ko ska K is ina 2014: Lenkų kalbos papli imas i a ojimo ypa umai. – XXI a.
p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas, 216–227.
Tuomienė Nijolė 2006: Ramaškoniškių šnekos kodų kai a. – Kalbos kul ū a 79,
161–172.
Tuomienė Nijolė 2008: Ramaškonių šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
U bana ičienė Joli a. 2011: Adu iškio – Kamojų a ealas – kalbinė apa ybė lie u-
ių i bal a usių pa ibyje. – Kalbo y a 63(3), 95–114.
U nėžiū ė Ri a 1998: Kodų kai a joniškiečių šnekamojoje kalboje. – Kalbo y a
47(1), 131–140.
www.dialek ologia.uw.edu.pl/ ( ed. Halina Ka aś)
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is.
Грумадене Лайма 1990: Методические замечания об исследовании
балтo-славянского пограничья. – Беларуска-руска-польскае супастаўляльнае
мовазнаўства (ред. Л. М. Вардамацкий). Матэрыялы Першай усесаюзнай навуковай
канферэнцыi (17–19 лiпеня 1990 г.). Вiцебск, 126–130.
ЛГiГБГ – Лiнгвiстычная геаграфiя i групока беларускiх гаворак, ред. Р. Аванеса,
Ю. Мацкевiч. Мiнск: Навука и тэхнiка, 1969.
Коницкая Елена 1994: Некоторые особенности интерференции в условиях
белорусско–польского двуязычия: говор Мядининкской апилинкию. – Kalbo y a
44(2): Li uano–Sla ica. Язык и Культура. Контакты, 76–84.
Коницкая Елена 2018: От Медининкай до Вандзяголы: экспедиции в
польскоязычные ареалы Литвы в 1990-1997 гг. – Vale ijus Čekmonas: kalbų kon ak-
ai i socioling is ika, sud. Laima Kalėdienė.
Савич Микола 1990: О языковой ситуации в одном из ареалов юго-восточной
pa es do Vilniussky dis i o. Kalbo y a 41(2), 4147.

NIJOLĖ TUOMIENĖ
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Савiч Miкола 1992: Так мы жылi (Medininkų apylinkės bal a usių a mių eks-
isso). Kalbo y a 43(2), 4567.
Судник Тамара (ред.) 1980: Балто-славянские этноязыковые контакты.
Москва, 1980, 206–226.
Чекман Валерий 1970: Гистория проципаставленияв по цвёрдасцi-мяккасци в
беларуcкай мове. Miнcк.
Чекман Валерий 1973: Фонетические особенности говоров села Колесники
Эйшишского района Литовской ССР. – Польские говоры в СССР, ч. I: Исследования
и материалы 1967–1969 гг. Минск, 29–43.
Чекман Валерий 1973: Деревня Озерки – язык и люди. К проблеме литовско-
белорусско-польской языковой интерференции. Polish speaking in USSR, ч. II:
Исследования и материалы 1969–1971 гг. Минск, 40–72.
Чекман Валерий 1980: К проблеме литовско-белорусской фонетической
интерференции в Пелясе. – Балто-славянские этноязыковые контакты, ред.
Т. М. Судник. Москва, 206–226.
Чекман Валерий 1982: Типологические основания реконструкции: Автореферат
диссертации доктора филологических наук. Москва.
Chekmonac Valé ius 1989: Akanije (яканье) e educção безударных гласных
неверхнего подъема. Kalbo y a 40(2), 8492.
Phone ic Le elling in he Con ex
o Code-swi ching
SUMARY
The a icle add esses he phone ic phenomena o he language a ie ies unc ioning in
bo de land a eas and hei in e ac ion. Two a ie ies o Sla ic languages Bela usian and
Polish domina e and ac i ely compe e be ween hemsel es in he a eas o he Vo ana a
dis ic in Bela us. The in luence o he passi ely used Li huanian language can be easily
ecognised in he a icula ion base o he wo Sla ic languages. O es udo in es iga he
si ua ions o na u al communica ion in he con ex o code-swi ching: when speake s a e
luen and speak se e al languages a he same ime and ac i ely swi ch be ween he lanis
guages in con e sa ions. By applying he me hodology p oposed by Vale ijus Čekmonas, i
e ealed ha he easons o con e gence o he phone ic phenomena o he language
a ie ies unc ioning in he a ea a e mainly sociolinguis ic.
A igos A icles 79 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
The peculia i ies o he local Bela usian dialec pop os u a e no he phone ic phenomena
newly o med in one o ano he loca ion. By he cha ac e is ic phone ic ea u es, he
Bela usian local dialec o he Vo ana a dis ic is close o he g ea majo i y o Bela usian
dialec s. This dialec is essen ially undi ided: he language o he olde , middle and younge
gene a ion is basically he same.
The phone ic ea u es o he local Bela usian dialec , wi h he excep ion o ica i e γ, a
on ing phenomena and u, also exis in he local Polish dialec . The consonan sys ems o
hese dialec s di e in pe iphe al laye s only: in he local Polish dialec , he phonemes
con as wi h k , g due o ha dness-so ness; due o he oiced- oiceless opposi ion, hey
con as wi h k g and x γ in he local Bela usian dialec . A p incipal composi ion o phonemes
and he phonemic cha ac e is ics o sounds co esponding o hese phonemes as well as he
compa ison o Polish and Bela usian phone ic peculia i ies lead o he conclusion ha hey
a e equi alen : he phone ics o local Polish and Bela usian dialec s is essen ially he same.
The econs uc ion o he swi ching om one language o ano he showed ha local
Bela usian-speaking esiden s picked up he Polish language as o eign a he han na i e. O
es udo e elou que he phone ics o he local Polish dialec a ies no due o i s in e nal
independen de elopmen bu due o he in luence o he Polish li e a y language. The
di e ence be ween he language o he olde , middle and younge gene a ion is e iden . By
se e al majo ea u es he la e ones b ing hei Polish language close o he li e a y
language. Uns essed owels which go nex o s essed ones a e educed, hough due o he
s able s ess in he Polish language, he quali y o adjacen owels usually does no change.
Howe e , no a single isogloss links his local Polish dialec wi h any ange o Polish dialec s on
he e i o y o Poland. As ca ac e ís icas ca ac e ís icas de he local Polish dialec could
no de elop on hei own, po que ha would be con a y o he p incipal de elopmen
endencies o mos o he Polish dialec s and he known laws o ypology. The local Li huanians
om he a eas in ques ion we e luen in pop os u and he local Polish dialec . The same so ,
, , , which a e p ese ed in almos all cases, can be hea d in he local Sla ic dialec s used by
hem, i.e. when he same in o man s speak Polish, Bela usian and Li huanian. The
cha ac e is ic ea u e o he local Li huanian dialec is he absence o he phoneme [x]. The e
we e cases eco ded in local Bela usian and Polish dilocal Polish dialec is one o he ea u es
alec s when x is con used wi h k. I is likely ha he in ensi e con usion o x and k in he
o he Li huanian subs a um.
Į eik a 2019 m. e e ei o 25 d.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia
nijole. [email protected]