S aipsniai / A icles 57
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
As di eções de pesquisas acadêmicas: dialec ologia, pa ibio
a mių mo ology, leksika, one ica, socioling is ica, línguas sąweika.
DOI
FONETICOS IŠLYGINIMAS
VYKSTANT KODŲ KAITAI
Phone ic Le elling in he Con ex
o Code-swi ching
ANOTACIJA Nes e a igo in es igadas pa ibio a ealues (Bal a usijoje, Va anã o . (b .
Вороново)) a ojamų línguas p incipais enekinos e suas in e eika. Analiza-se dominando de
línguas locais a manas de bal a usių, polkų e passi amen e usadas li uãs oné ica
supanašėjimas, de e minam-se des e p ocesso dėsningumai. Nag inėjamas na u alalaus
com a imo si uações yks an kodų kai ai: quando alan es bem moka e um ao mesmo consome
á ias línguas, a i amen e kai aliodami as con e sas. P ocu a-se e ela , que in luência a
one ikai dessas línguas em a conco ência das línguas.
Es udo baseado pesquisado de in e ação de línguas, sla is o Vale ijaus Čekmono eo ia: de
uma língua em ou a pe ecida guiando ce os ce as eg as, que podem desc e e
algo i mos. Aplicando es e mé odo algo i mos é e elado one iniai dėsningumai e p o ado
labai s a bus daba jau pasy iai a ojamos lie u ių kalbos aidmuo bei į aka daba inių
sla ų kalbų a ikuliacijai.
Es udo mos ou que as á eas uncionando de línguas a mainas enómenos oné icos
supanašamen o causas p incipalmen e são socioling is inas. Palyginus polkų e bal a usių
šnek ų one ines peculia idades, explicou-se que ambos šnek os em em essencial one icá
comum. Li u ians šnek oje us ojamus minkš uosius p iebalsius in o man a ambém a ia e
alando locais sla ų šnek omis. Fixada bal a usių e polkų šnek om nebūdingų casos, quandoe
in ensamen e con undidos p iebalsia, espe á el que isso um dos li uãos subs a o sinais.
ESMINIAI VOODŽIAI: a eais pa ibio dos idiomas Li uães, localinha lenkų šnek a, bal a usių šnek a
pop os u, kodų kai a, oné ica esguignamen o, línguas sąweika.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
ANNOTATION
O p esen a icle add esses he p incipal phone ic phenomena o he languages used in he
bo de land a eas (Bela us, Vo ana a dis ic (Вороново)) and hei in e ac ion. I analyses
phone ic con e gence o he dominan local language a ie ies Bela usian, Polish and passi ely
used Li huanian and es ablishes he endencies o his p ocess. The si uawhen he speake s
ions o na u al communica ion in he con ex o code-swi ching a e analysed in he s udy:
a e luen and use se e al languages a he same ime by ac i ely swi ching be ween hem in
con e sa ions. I is sough o e eal how he compe i ion o languages a ec s he phone ics
o hese languages.
The esea ch is based on he heo y p oposed by Vale ijus Čekmonas, he esea che o he
in e ac ion o languages and Sla icis : he speake swi ches be ween languages acco ding o
ce ain ules which can be desc ibed by algo i hms. Based on his me hod o algo i hms, he
s udy e eals he phone ic endencies and p o es a e y impo an ole and in luence o he now
passi ely used Li huanian language on he a icula ion o con empo a y Sla ic languages.
The esea ch showed ha he easons o con e gence o phone ic phenomena o he language
a ie ies unc ioning in he bo de land a eas a e mainly sociolinguis ic. A e compa ing he
phone ic peculia i ies o local Polish and Bela usian dialec s, i u ned ou ha he phone ics o
bo h dialec s is essen ially he same. The in o man s p onounce he so consonan s used in
he local Li huanian dialec in he same way as hey a e p onounced when speaking local Sla ic
dialec s. The cases which a e no ypical o Bela usian and Polish dialec s when consonan s a e
in ensi ely con used we e eco ded; i is likely a ea u e o he Li huanian subs a um.
KEYWORDS: Li huanian bo de land a eas, local Polish dialec , Bela usian
dialec pop os u, code-swi ching, phone ic le elling, in e ac ion o
languages.
1. ĮVADINS PASTABOS, TYRIMO OBJEKTAS A é XXI a. Li uânia dominou pesquisas de
geog a ia linguís ica oi habi ual pesquisa a mes como echados num
de e minado e i ó io i ion as ien isas e s a iškas sis emas, essencialmen e
não iciado je imen os a men os, ou os idiomas ou seus a mainos, e nuk ypimus
sis ema a a como acon ecik inumus e de eles a i iba . Foi ixado geog a is da
língua ou a mia disseminação, a minês da língua e bend inês da língua canono
di e umai bem cons i uído lis os skolinių. Fo am g a adas só aquelas na a i as
A igos A icles 59 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
dos ela o es, que a endiam a ce os c i é ios1: busca a sêslaus, mais elho idade,
o ma ioso local ma iageą, pouco educado e analisá eis, ac uados como lapsus
nemokančio ki ų kalbų žmogaus (ge iausiai – y o). Jeigu pa eikėjas „nuk yp-
da o“ nuo laukiamos a minės no mos, ie pa yzdžiai pap asčiausiai nebūda o
linguae. Ou ų na Li uânia ou o a de suas on ei as esiden es de g upos é nicos de
pessoas não se p ocu ou apon a segundo, po exemplo, Li u ians língua a laso
p og ama de ecolha (ž . LKA 1977: 1012), e seus dados de línguas li uanis as em ge al
nãoūda o nem colhidos, nem associados com lie u iškais. Úl ima décadas em anos já
Bu o laikoma no ma „nesikiš i“ į ki ų kalbų duomenis.
um pouco mais esc i a sob e li uãos, bal a usių e polkų línguas in e acção, essas
línguas espalho his ó ia e espalho e i ó ios, sob e somybę. 1997 m. c iado
šias kalbas a ojančių gy en ojų au inę sa imonę bei e ninę kilmę i p iklau-
ques ionimynas Socioling is ika. P og ama de es udo das línguas Li uanhas e suas
in e eicas (Čekmonas, G umadienė 1997). Embo a e oi u ilizada es a p og ama, o
ma e ial ecolhido sepa adamen e só línguas li uãs. No en an o e os pesquisado es
con empo âneos ge almen e concen am-se só em alguma alguma uma língua […]
ebe y auja disposição nepasxeng i ou a língua on ei as, embo a suas
es udadas pessoas essas duas ou algumas línguas us a a cons an emen e. Fo ma mais ecen e de línguas disseminação
Na Li uânia mapas con i mam que Ry ų e Pie yčių Li uânia dalyse es ão
ki akalbių (ž . Meiliūnai ė, Mikulėnienė 2014: 262263 (XIV mapalípis e comen á io)),
po ém aquelas á eas não são a adas como zonas de con ac os de línguas, ao
con á io do Pe o Gaucho em abalhos sob e habi an es locais d ikalbys é e
mui osakalbys é a. inal XX a. XIX início (Gaučas 2004: 54). Suas in es igações
o am es abelecidas que a on ei a pie y inė da á ea da língua li uânica
naquele empo siekė Ge anáinių, A mõniškių, Ródūnios, Asa õs, Pelesõs apylinkes
Bal a usijoje. Como ou o si uação mais a de, is o a pa i do li o Li uânia
Ry ai (1993) ela ados mapasapios compa ação: si uação de di usão de línguas no
XX a. meados (au o es A. Vidug and P. Gaučas) cla amen e di e e daquela, que
susiklos é XX a. inal, ge okai susiau ėjus plo ui das línguas li uãs, e Vilnius,
Šalčin, Eišiškių apylinkėse ėmus domina i a mainom de línguas bal a ų e polkų (ž L.
G umadienės, P. Gaučo and V. 1323)).
De odas as disposições ap esen adas, pode-se conclui que as á eas da Li uânia O ien al e Pie yčių
(especialmen e das zonas on ei iças com a Bal a usia), ex-e ainda pagy enan ys lie u iški
mik oa ealei na Bal a usija, mais de cem anos em e mos de consumo de línguas são mis u adas
aladas em línguas boas, mui as ezes ao mesmo empo, i. y. sob e um 1 A seleção dos
ap esen ado es da Dialec ologia T adicional oi ealizada aplicando o chamado NORMo c i é io:
in o man e de e se su s, elho (págulas) ( e Ali Ali Aliū, Meiliūnai ė, Mikulienė 2014: 3134).
NIJOLĖ TUOMIENĖ
60 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX pokalbyje, mudando línguas a mains. Assim
nessas á eas oco eu e ainda yks a a i os kodų kai a (plčiau sob e isso e . :
G umadienė 1996: 190197; 2001: 3844; 2005: 4248; Грумадене 1990: 126130; Tuomienė,
G umadienė 2004: 1242; Tuomienė 2006: 16117 U bana ičienė 2011: 95114; U nėžiū ė
1998:
131140 e k . ).
Vie iniai ap a iamų e i o ijų žmonės sugeba iš ka os į ka ą pe duo i sa o
expe iência pelo menos ês ka os pode se con e sba i o duas, ês ou mesmo
qua o línguas. Como sub ilmen e eles sen em linguas nuanças, indica sug e inação
de ex os dainuados li uanos e bal a usių línguas (ž . Čekmonas, Gudai ė, Šmi ienė
1998: 202205): a as i iden iškus lie u iškus (ou a i kš y imai indicam que os
čiai) galima ik odėl, kad abi kalbos y a labai ge ai su okiamos. Be o, olklo o
alban eji bal a usiškai em kas u ning olklo inę adição ku inę negu alban ieji
lenkiškai. Las a ųjų au osaka mais no a, não als iečių, pois elacionada com
šlėk ų olklo u. Líboms con ac ando alban eis an o bal a usiamen e, quan o
lenkiosamen e aduziu e adap ou lidas e con os das populações li uanas (ž . lá
mesmo: 204). Isso é um a o mui o impo an e.
Po an o, hoje é impo an e acumula não isoliuu os de uma única alguma das
locais pa ibio população paga da língua ac s, e documen o o o alidade de dados.
Ma jaunesniji em Bal a usijoje p esen es (ou ex-s) li a iškų a ealų habi an es
ge ação em luga es públicos mui as ezes comunica somen e só usų lingua, e
lie u ių lingua ago a já usada passi amen e, po an o i a no p ocesso de
in e ac eikos, pode-se dize , nãopa icipa. No en an o bal iškas a ealų
undamen o, pada y a aki aizdi lie u ių kalbos į aka (ex-usiu ak y iuoju a ojimo
laiko a piu) é a pažįs ama ją possí el de e mina ce os me od ais.
Valous pesquisas comuns de bal as e sla as línguas nos úl imos empos quase
nãolhógo a, embo a a mių in es igado es p o ado, que sla as línguas ou suas
a manas, pelas quais ala os mesmos b ikalbiai ou mul iakalbiai pa eikėjai,
pesquisas são mui o impo an es in es igando p óp ias das línguas li uãs a mių
aidá e kai á. Ainda na mesma XX a. inal o p o esso V. Čekmonas ap esen ou
d ejopą ipologickej ekons ukcije i socioling is inou bal ų i sla ų kalbų
są eikos y imo me odologiją. Mokslininkas bene p imei o na his ó ia lingüo y os
explicações de enômenos especí icos da linguagem consis en emen e ėmė g įs i
não só diach oniniais, mas e sinch oniniais dados, aplicando sua c iada diach onines
p og ama de pesquisas (plčiau see. Чекман 1973: 29 1980;43: 206226; Чекмонас 1982). V.
Čekmonas p imei o, baseando-se mui os anos di ec i amen e acumulados a os,
su o mulou e e elou mecanismos de linguas ki imo em bal as e sla as in e eicos
espa . Nuosekliai es abeleceu, po quais eg as guiando-se passa-se de uma língua
pa a ou a, ambém su o mulou e não ez e i icou, como eg as de
ans o mação explica os p ocessos de d ikalbys és ou ikalbys és dos locais.
A igos A icles 61 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
V. Čekmonas laikėsi disposições, que a e dadei a si uação a scladia só
jan isomis omis kalbomis, ku iomis šneka pa eikėjas, nė ienai iš jų ne odan
con empo udidesnio a o ankumo e nenhuma nenhuma niekaip neišski ian . Os
abalhos e idéias do cien is a de con ac os de línguas bal as e esla as ema de
essencialmen e não saukê ąsos. Bend aminciais e compan ažygiam mui as ezes
o na a-se mui o di ícil pe cebe obje i os da pesquisa mul iiakalbiu egime e
ap esen a possí eis in e p e ações de pesquisas, que mui o se di e gi am dos
pli imą, a minės kalbos i kiek ienos bend inės kalbos ski umus bei suda i-
habi uais, como mencionada, a e as: ixsuo i geog a inį idioma ou a mės panė i skolinių są ašus.
2. TERMOS OBJECTIVOS E
UZDAVINIAI, MEDŽAGA E METODICA
O p incipal obje i o des e es udo e ela dominan es de línguas locais a mainas
bal a usių, polkų e passi amen e usadas li uânicas šnek os enómenos oné icos
supanašėjimo ca ác e , quando alado domina bem e simul aneamen e consome
á ias línguas du an e á ias pokalbių acilmen e as kai ali. Objec i a-se
mos a como a conco ência de línguas se e le e nessas línguas one icas.
Pa a alcança o obje i o, o abalho oi ealizado em á ias e apas, esol endo
os seguin es desa ios su gidos:
• desc e e as p incipais ca ac e ís icas uncionando bal a usių e polkų
šnek ów oné ica (de pa e acen uação) e onologia;
• sug e a enômenos oné icos de duas línguas e mos a como uma
língua pode se e le i na ou a, como e po que uma língua se ans o ma g adualmen e na ou a;
• es abelece esul ados da in luência dos šnek os li uãos nas
a iculações de šnek os locais sla os.
Ty ime baseamasi kalbine e socioling is ine ma e ial, mon ada e g a ada XXI a. começo de ês
li uãos língua pa ibio a ealų. Mais conc e amen e, abalho analisados egis os de codos kai os
de Bal a usijā, Ga dino oblas das Va anã o (b . Вóроново) dis i o no e i ônes si uadas ( aip
ambém e ex-) Li u ichas ilhas: Va anã o município cen o do dis i o, A mõniškių (b . Германшкi)
bažny kaimio, Pe igoni (b . Pe eghánci) cen o kolūki apylinkės, Ramaškoni (b . Ramaskà ie nci)
kaimo apylinkių2. Ou a pa e nes e es udo u ilizadas de línguas 2 Pass ías con e sas
mul iakalbiais aqui g a ados 2013 m. Saugomi au o ê pessoal na ono ekoje.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
kai os į ašų iš Bal a usijoje esančių Ródūnios (b . Рáдунь), Asa õs (b . Асавá)
e Nočiõs (b . Нácha) apylinkių3.
Nes a pesquisa man ém-se a isão de que bicalbio ou ikalbio mudança de código
humano desc e e-se como í isinis passagem de uma língua pa a ou a, ou a
língua unidades de pala as junginių, azias (paaischkinimų) in oduzimen o.
d aujan iena kalba keičia ki ą, aigi kodų kai a yks a į ai aus dydžio eks o
a ka pose: nuo kelių sakinių iki kelių žodžių a ba į e pian pa ienius ki o ko-
do, . y. ki os kalbos, žodžius. Viename pokalbyje dažniausiai kalbama d iem
Benkalbomis: bal a usių e polkų, inse iama Li uães e usos línguas unidades.
Ki ues con e sas ge almen e p e alece uma língua bal a usių, ou as (lie u ių,
lenkų, usų) línguas inse miam umpi sakiniai, sepa ados pala as, suas pa es.
O a igo baseia-se na me odologia V. Čekmono, que o p óp io au o aplicou
es udando Kalesniñkų (Šačininkų .) apylinkies línguas locais in e e enção
oné ica (Чекман 1973: 2943). Mokslininko suku o me odo esmė: de início
es abelece-se dinaminis modelis, que cons i ui ipologicamen e ela i amen e
possí eis mudanças de sons p imá ios, chamadas os ypologiniai campos, ambém
possí eis in e pinhas diach oninių yksapai e mų, chamadas os ypologiniai
medžiai. Nus aídos ipologicos campos e á o es, g e inadas á ias
besquičian es one icas si uações, sinc onicas de adas compa adas com
Šiame y ime aiškinamasi, kokiomis aisyklėmis ado aujan is – . y. am
ik ais algo i mais – galima pe ei i iš ienos kalbos į ki ą. Tiksliau, kaip eikia
conhecidas diach onicas in e p e ações. aze com os ap op iados, po exemplo,
bal a usių kalbos gasais adicionando a pala a em polkų kalbą e a i kščiai polkų
kalbą p a aikan bal a usių kalbai. Aplicando V. Čekmono me odiką, dados
socioling is iniai o nam-se essenciais: a ual e passada si uação lingubinė
ambien e; p es ižas de língua; dados sob e a na i idade ap esen ado e seus
pais, amília, línguas do ila ejo; língua docomoji da escola; ig ejas e
comunicamos com es animaisiais línguas. En ão explica-se condições de conco ência de línguas, a isclui-se mecanismo de oco ência e escolha de a ian es de enômenos linguís icos.
3. FONETICOS IŞLYGINIMAS
VYKSTANT KODŲ KAITAI
No os egis os linguís icos, dados de enques as socioling is á ias e p imei a
análise da ma e ial cole ada cla amen e mos a am, que nos es udados
e i ó ios do dis i o de Va anã o dominam e mu uamen e a i amen e
3 Pasku iniai pokalbiai čia į ašy i 2001–2003 m. Dalis jų saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Ta mių
compe em duas a qui o de línguas sla as, ou a pa e na ono ekoe pessoal da au o a.
A igos A icles 63 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
a mainos bal a usių e polkų. E ainda em meados de XX a. e segunda me ade aqui
a i amen e con ac a am ês línguas bal a usių, lenkų e lie u ių (plg.: Čekmonas
1988: 3754; Sudnik 1972: 1922; Tuomienė 2008: 4680; 2010: 4252; 2018: 113134). Especialmen e
e iden eus os esul ados des e con ac á imo são jun amos ao ní el oné ico.
Po an o, in es igame e concen a-ojamos em de alhesnę locais bal a usių e polkų
šnek ų oné ica, de pa e em acen uações e onologias, análise. Sequencia-se
mos a des es dois locais sla as línguas adquisição kalbinę na u eza, aidą,
in e ac eiką desc iben-se p incipais a ies cai os e supanašėjimo aspec os,
em yškėjan ys pe ecendo de uma língua consumo p a ou a. Aqui e iden eus
dis inmai das mais elhas, mediu inas e jaunesnio as ezes usando duas p incipais
a mains de línguas sla as.
Visas Va anã o dis i o de mic oa eais a edinhas susiklosčiusią si uação pode se
desc i a como mui o semelhan eá, embo a alguns pon os um do ou o dis alę po 30
quilôme os. Ilgą empo, ap oximadamen e a é XX a. meados, kalbinė padė is aqui
ha endo sido ke u na ė. G e a bal a usių, polkų, usų línguas oi a i amen e usada
ainda e língua Li uãs. Mais a de a adição da língua li uânica em mui as aldeias das
localidades g adualmen enu ou, a não g andesses li u iškose ilhas ela ainda an es
pasi aukė em pasy ųjį a ojimą. Nos úl imos anos já não conseguiu encon a e
g a a seus ep esen an es de Va anã o apylinkėse Bal a usijoje. Rusų língua em
luga es públicos a i amen e usa a a ge ação mais jo em e ilhos. No en an o, aldeias,
assen amen os usiamen e ala-se a amen e, ge almen e com a adminis ação
local, em á ias ins i uições ou com es animais pessoas. Na ida co idiana, locais
pessoas de ge ação sênio e média mu uamen e comunicam bal a usiamen e ou
lenkiamen e. Po an o, nes e es udo ab iga-se dos dados da língua usas.
Já só de ou i pode julga , quão o e é a base de a iculação da língua na u al,
po que a mesma base usa-se ans e indo ela pa a uma no a língua ou mesmo
pa a duas no as línguas nes e caso pa a bal a usių e lenkų. Nas insc ições soamba
elho idade locais, p incipalmen e da população u al, ala, po ém são egis os de
lių, didesnių gy en iečių. Pab ėž ina, kad naujosios kalbos (a ne kalbų) ai-
de mies esykle os mais elhos ge almen e nem sabe e neabejo inai nem onde não
há seus mokęsi. P es ižiškesne no aja língua ge almen e e a imama ala
džiojan au o i e ingus žmones – ponus, kaimynus, kunigus. Siekiama išsiaiš-
kin i, kuo emdamiesi jie išmoko ne ik gana aisyklingai iš a i žodžius, be i
espon aniamen e nãode in i suas o mas. Co e amen e c ucia pala as não
conhecendo aquela língua dėsnių e eg as um esiden e da aldeia ealmen e di ícil
a e a. Pessoas locais a capacidade de se con e sa desde a in ância em á ias
línguas acei a como na u al de eiškinį (ž . Tuomienė 2018: 117122). Se da amília ou
iena kalba, ai ga ėje, iešose ie ose išmoks ama kalbė i da ben d iem kal-
giminês a e se ala alguma alguma bomis. E isso não é a ada como es anhões,
es angei os, linguas pagamen o, e como bū inybė, dia iamen eė comunicação o almen e ins umen o.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
3.1. P incipais açados da oné ica pop os u da nx
local bal a usių
3.1.1. Va anã o apylinkių bal a usių šnek ai pop os u ca ac e ís ico kilnojamasis
dinaminis ki čia anje. Não ki čiuo a ozes audimi mais o e ou mais apno
educi . Šia local bal a usių šnek ai ca ac e ís ico balsių p iešakėjimas, i. i.
neki čiuo i o e e neski iami, di ados como α in e mediá io en e e e a som (ž .:
Czekman 1975: 283305; Чекмoнac 1989: 8492; plg. Plyga ka 2014: 231234), например.:
p apáu moi α úh4 ‘p adingo mano gaidys; ána z''αz''úka kukújα ‘anks i gegu ė
kukuoja; kú ыca u s''α''éla ‘ iš a aqui sėdėjo (pe ėjo); αdá αdná αxó''ic'' ‘nelaimė
uma ne aikš o; bú''α a ú kαs''c'' ‘žolę šienaus; susié ka αé αp asila ‘kaimynė
manęs nep ašė; рaaéu i αα núuα ‘nubėgo (nusk ido) e neg įžo; éba ak αс''éс''
‘ eikia assim (g ei ai) bėg i; klkala c''αé ‘k ieço e; α kóšыk i bi á ‘imk k epšį i
ink.
Gana mui as ezes aqui neki čiuo as ab os a supos o não ébiškiai: kα ó a jαščé
mαlαdáα ‘ka ė da no a; na sαné αó ka ‘pušyje o e ė; γαla á čás a bαlc'' ‘dažnai
dóuda a cabeça; dåunó y zá ižä ‘seniai u casada; záαc bs α uc''ók ‘kiškis
apidamen e pabėgo. Isimções e pa ienios spo adinių pasakymų ex i s ama pouco.
3.1.2. Ti iamoje bal a usių šnek e não há conjun os γы, kы, хы, e só i, i, i isso é
comum eas e n sla ų šnek ų b uožas (ž . Чэкман 1969: 34), ej.: iba ы заα
‘galbū u paimk; ak i y čalaék ‘ oks sag us homem.
3.1.3. Minkš ieji s, z e c, dz e iami pa icula men e minkš ai, o emen e
pala alizados, com šnypš imo e ei o (plg. Чекман 1969: 32). Isso é ca ac e ís ico de
mui os bal a usių šnek ų (ž . Чэкман 1970: 94105), exemplo: ''áс''αl mócna s úkae ‘genys
s ip iai kala; čúju ''éuka zak yčála ‘gi džiu, menina su iko; u αné óki ''és''αc'' ku έ
‘ u iu só dez chiš ų; kup s''em ku čá ' ‘nupi k sep ynis iščiukus; nαščы ála jes''c''
ós''im ubé ‘suskaičia au aš uonis ublius’; γé a ó γus'' ‘čia a o žąsis’; s''eu
‘sėdau algy ; zá a i ós''α ‘ uoj i uduo; z''imá bu''α dåuγaja ‘ziema se á ilga;
z''αónu aγu ók ‘žalias agu kas; z''eu éki kusók ‘su elė didelį gabalą.
3.1.4. Minkš ie lūpinje p ibalsia dizem-se habi ualmen e, como e em odas as eas e n sla ų a mėse,
exemplo: dáu me αс'' ublé ‘da ė me cinco ublius; á y as ‘quin a ez; ápis'' qué ki ‘ ys a gėlės; éba
zazás'' uka cы ‘ eikia numegz i 4 Da be u ilizada supap as in a ansk ipcija la yniškais ašmenimis
esc e e-se assim, como iz a iadžiai. P iebalsias sucs ância sinalado d ejaip: pala alinhas p iebalsias
ma (plg.: Савiч 1991: 119–123; 1992: 45–67). Ki čiuojami d iskiemeniai i daugiaskiemeniai žo-
ma cini lankeliu acima le aês, e supi iam mui o minkš ai p incipalmen e c'', dz'' (pa yzdžias ma cima ''),
s'', z'' ma cimi d iem signos apos o o di ei ais da le aês, acima (plg. Tuomienė 2008: 83).
A igos A icles 65 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
lu as; pasαli ása ‘pasūdėm mêsą; a óza pad sámym aknóm ‘be žas jun o pa
jano.
Po dosliųjų p iebalsių ge almen e não passa em : o ‘ a o; seu ‘sa o; k as ‘gi a,
e abipusis lūpinis diz-se só an es balsius, exemplo: kα ó a ‘ka ė; pax alla ‘pagy ė;
s αbóda ‘lais ė; malα á α ‘mažoka; αna á a ‘anks oka; ózic'' ‘conduzha; αdá
‘ anduo; énik ‘šluo a. 3.1.5. Uma das ca ac e ís icas des a bal a ões šnek os
peculia idades ne isiškai kie ųjų, ne elia izuo ų š, č, ž a ojimas. Depois deles ы
sup iešakėja, ele é p onunciado mais semelhan e à i, al in e mediá io som en e ы e i,
ex: suié ka dob a ša ‘kaimynė bem siu a; adnój αška p ažc'' ‘ ienai di ícil p agy en ;
a u u služla ‘aš Vilniuje a na au; pαlaž s''éna pad s axú ‘padėk šieną po ogu; αdái
na kaá i skač ‘sėsk sob e ca alo e jok. Ypa ybė ambém é ca ac e ís ica de mui os
no os eas e n bal a usių šnek ų (ž . Чэкман 1970: 9293). 3.1.6. Ti iamai bal a usių
šnek a é essencialmen e não ca ac e ís ico explosi am p iebális g, que é
p onunciado só em algumas pala as, p z.: gának ‘p iemenė; gusmėlynė; gas; g ka
‘g ikiai; '' gúzik ‘saga. No malmen e aqui se diz puchiamasis ( ika y inis) γ, exemplo:
baγá y ‘ u ingas; da óga ‘kelias; jáγada ‘uoga; γa''na ‘ alanda; γá''ina ‘gy a ė;
γala á ‘gal a; γa ó ы ‘pasi uošęs; γo ‘me ai; γada áu ‘auginau; γ p ‘ ungas; zaγan
‘į a yk, nu a yk (plg. : Koníцкая
1994: 76–84; Савич 1990: 41–47).
Despi madas bal a usių šnek os pop os u peculia idades, como is o, não há
naquela ou ou a localidade no as susi o ma em one icos eiškinia. Ape idas
peculia idades ca ac e ís icas a odos ou a mui os bal a usių šnek ų. Em ou os
pala as, an o a Va anã o dis i os na Bal a usia, quan o a dis i os no
sulo ien amen o da Li uânia pa ibie bal a usių šnek a šliegia ao g ande bal a usių
šnek ų masy o (plg. mapasapius: Plyga ka 2014: 229 (135 ig.) e ЛГiГ 1969: mapa No 13, No
14, No 15). Necessi a en a iza os e i ó ios es udados a uni isidade da local
bal a usių šnek os, . i. a língua das ep esen an es das ezes sênio as, médias e
jaunesnio as mu uamen e quase nadao não di e e.
Visos šios bal a usių šnek os ypa ybės, išsky us pučiamojo ( ika y inio) γ, a
sup iešakėjimo eiškinius e u, ca ac e ís ica e à local polkų šnek a.
3.2. Esminės ie inės lenkų šnek os
oné ica peculia idades Nes e capí ulo, desc e endo comuns oné icos aožos,
que -se iden i ica localina lenkų šnek ą, i. i. esponde a algumas ques ões
essenciais: se es a šnek os sanda a de sons a liga com qualque qual polkų kalbos
dialek u (gau as conclusões compa ado com H. Tu skos ap esen adas idéias
sob e o igem Vilniaus polkų kalbos
NIJOLĖ TUOMIENĖ
72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
3.4.6. Passando de bal a usių ao polkų língua i muda-se em хы, e alando
bal a usiškai хы em i. Su a imen os e e os e nes e caso no ada passando de
bal a usių pa a polkų língua, plg. supe io es in o man ų pala as ba ‘ u bū ; y
‘sma us; úi ‘musės a imą polkiškai. Toks a im indica, que os mais elhos
en en am com no os e pa a eles incomum dos sons de a im. Uma ez que na
localinha polkų šnek oje não há х con ap iešos e i a iama ao in és хы, nãoyla
quaisque neaiškumų ou dú idas sob e pala as signi icância. 3.4.7. Em algumas
polkiškuas pala as é mudado em š, ž. O pe ėjus à bal a usių, em algumas
pala as š, ž na . Nes a si uação u imi omeny bal a usių έba ‘ eikia; ы ‘ ys
e lenkų šéba, š·y casos. Taisykles seguem-se bas an e consis en emen e. O
bal a usių šnek oje às ezes ou ido a pala a šéba ‘ eikia, p o a elmen e, ė a
leksikos in e e encijos poda inys.
3.5. Resul ados do desen ol imen o de šnek os Li uães
em locais sla ų šnek os
Ti iamose Va anã o apylinkėse ep esen an es de li uãs šnek os g upelė é a meno
XXI a. g a a apenas poucos pessoas da ge ação sênio , bem alan es pie ų
aukš aičių pa a mei pe enusančia šnek a. Nes e es udo não se p e ende
desc e e odas es as dzūkų šnek os ca ac e ís icas, po que elas já es ão
de alhadamen e desc i as (ž .: Tuomienė 2008: 4547; 2010: 2224). Aqui, como
mencionada, que ida mos a a aki aizdžią in luência da língua Li uânica a ou os k aš e us o amos bal a usių e lenkų šnek om.
3.5.1. Būdji Va anã o apylinkių lie u ių šnek os, como e odas pie ų aukš aičių
pa a mės, consonan izmo peculia idade dzūka imas. Dis ingem-se duas suas
peculia idades (plačiau ž .: Zinke ičius 1966: 139, 145146; LKA II 9397; LKTCh 2004: 7980 e
k .). Como sabe, odos dzūkai de aco do a segunda p op iedade p iebalsius , d an es
i, y, į, ie a ia c, dz, č (< * i) , o conjun os , d c , dz , exemplo.: åumas ‘audimas;
bu ælá.ici. ‘bu elai į; bú· ‘bū i; e·i ‘ne inni; i ‘d i; ‘gαi·s, gα.ọ ‘gaidys, gaidžio; kã·inas
‘ka inas; igoe k ečiai; aåũ. (i maåũ.) ‘mačiau; šá.ui· ‘šaudy i (plačiau ž .:
Tuomienė 2008: 46; 2010: 2223). Todos analisados a edinhos locais li u os, sem dú ida,
semp e bem se suscalbe iu (ou puikiai sup a o) pop os u e local lenkų šnek a.
Po an o suas usou-se sla ų šnek ose nãodu iai audimi os mesmos i in minkš i , , , , ,
que conse a-se quase em odos os casos, i. i. quando os mesmos in o man a ala
an o lenkiškai, an o bal a usiškai, an o lie u iškai, например. :
S aipsniai / A icles 73
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
3 LEN E Lė . Minkš ųjų p iebalsių s, z, c, dz a imas lenkų, bal a usių i lie u ių šnek ose
Skaičiai lenkiškai Skaičiai bal a usiškai
pop os u Skaičiai lie u iškai pé ‘penki á
‘penki pekc ‘penk i (me ai) šé ‘šeši šė
édem ‘sep yni’
óem ‘aš uoni’
é e ‘de yni’
ée ‘dezim éa
‘d ylika d αnác(c)a
edymnáe se yniolika
d idešim se yniolika
dácca d idešim
‘šeši šašc ‘šeš i
ém ‘sep yni’
uóim ‘aš uoni’
éa ‘de yni’
‘dešim ·šým
‘d ylika ·lika
edymnác(c)a epci.olika
ešim dšim
pekæz·šým piiá
penkiasdešim
ec·ni ‘sep yni’
aš unc ‘aš un i’
e ·ni ‘de yni’
‘dešim d unáe
‘d ylika
se yniolika d uésce
peéon penkiasdešim
penkiasdese
A aca-se a a enção no a o de que polkų e bal a usių šnek os, como já mencionada
an e io men e, nomeadamen e s'', z'', с'', dz'' e , , , a imu e di e encia. Es a ca ac e ís ica é
bas an e es á el. Dado polkų kalba é ads a inė7 e em elação à língua li uânica, po an o, em
ge al in es igando odo Vilniaus k aš o polkų šnek as, ambém de e ia chama a a enção pa a
minkš ųjų p iebalsių s, z e c, dz peculia idades. Comple amen e espe á el, que polkų šnek ose,
iesiogiai „iškilusiose“ lie u ių kalbos subs a o pag indu, ap iksime minkš uo-
sius , , , . O lenkų kalba, įsi i inusi bal a usių kalbos subs a o pag indu,
man e á i in pala alizuo us s'', z'', с'', dz''. 3.5.2. Ou a ca ac e ís ica nos olhos k en an es dos
li uãos šnek os onema [x] ausência. Bal a línguas egis a am casos, quando xe oi con undida
com k, ex: áčaa ( u ė ų быть мачаxa) kalé a (xalé a) ‘chole a (liga); kba (xiba) ‘ u bū , negi; k ы
(x ы) ‘gud us; kmá y (xmá y) ‘debesys; k én (x én) ‘k ienai; k a óba (x a óba) ‘liga; k ója
(x ója) ‘pušis; pakmú na (paxmú na) ‘apsiniaukę; pančóki (pančóxi) ‘kojinės; žak (žanx) ‘žen as.
Espe a-se que in ensi o x e k con undojamen o polkų šnek oje um dos li uãos subs a o sinais.
ads a , isp. ads a o) ling . : 1. es angei os ou izinhos língua, in luenciada čiabu ias língua ou
suas la mes, ej., bal a usių línguas į aka Eas e n Li huanian šnek om, okiečių la ių kalbai; 2.
7 Ads a as – (lo . ad – pas, p ie + s a um – pa iesalas; čia – pag indas, ok. Ads a , angl., p anc.
longa du ação de á ios idiomas usados no mesmo e i ó io (d ikalbys ės eiškinys).
NIJOLĖ TUOMIENĖ
74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
4. IŠVADOS
1. Ti iamose Va anã o ajono e i o ijose Bal a usijoje dominuoja i a pusa-
yje a i amen e conco em duas sla as línguas a mainos bal a usių e polkų.
Passi amen e usadas in luências das línguas li uãs não é di ícilmen e
econhecí el nessesdois línguas sla as a iculação base. P a aikius V. Čekmono
me odiką, e ela-se que apylinkėse uncionando línguas a mainos one icos
enomenos supanašėjimo causas p incipalmen e são socioling is inas. 2.Dados
oné icos mos am que a localidade polkų šnek a ne ienaly ė. Não po sua in e na
sa a ankiškos desen ol imen o, e po causa nualan es c escen es li e á ias
(bend ines) polkų língua in luência dos locais pessoas língua. Aki aizdžiai di e e
senio íssima e med íssima e jauneniíssima ezes ep esen an es de língua. Os
úl imos de aco do com alguns mais impo an es sinais p ia ina sua polkų língua à
li e á ia. Reducem-se neki čiuo as ozes, esan ys g e a ki čiuo ų, embo a polkų
alboje de ido ao cons an e ki čio g e a exis en es das osias ge almen e
qualidade não apakinda. 3. Bal a usių šnek os pop os u peculia idades não há
naquela ou ou a localidade ecai susi o ma am enomenias oné icas. Segundo
peculia idades oné icas ca ac e ís icas Va anã o apylinquias bal a usių šnek a
šliejia ao g andeho bal a usių dialek ų masy o. Šnek a de essencia ien isa:
sênio ia, mediu inas e jaunesnias ezes ep esen an es dos língua mu uamen e quase nadao não di e e.
4. Bal a usių šnek os peculia idades oné icas, excep o pučiamojo ( ika i inio)
γ, a sup iešakėjimo eiškinius e u, u imos e na localíssima lenkų šnek oje. No
en an o, nenhuma isoglosé nejungia des a polkų šnek os com qualque po polkų
dialek ų masy u e i ó io da Polônia. Bingóideas ca ac e ís icas locais polkų
šnek os au ônankiamen e se desen ol e em não pôde, pois isso con adi ias as
p incipais endências de desen ol imen o de mui os polkų šnek ų e conhecidos
ipologia dêsnios. 5. Bal a usių e polkų šnek ų p iebalsių sis emas en e si di e em
apenas em camadas pe i é icas: polkų šnek oje con idas onemas po causa da
du eza da sua idade con aopos os k , g ; de ido à duslumoska dumo k g, e
bal a usių x γ. De ido à composição onemá ica p incipal e ca ac e ís icas dos
sons one icas, a liepianças essas onemas, e, compa us polkų e bal a usių
ypa ybes, galima eig i, kad jos y a olygios – lenkų i bal a usių šnek os u i iš
p iebalsių one ines subs âncias oné ica ge al.
6. T ansição de uma língua pa a ou a econs ução mos ê: luga em mui os
a) pe eidami nuo bal a usių šnek os p ie lenkų, in o man ai ne isuome
laikosi pas o aus ki čia imo aisyklės: jų ie inėje lenkų kalboje ki čio
casos pe manece nepas o i, bal a usiška. Es e a o indica que p ecisamen e os
locais bal a usiakalbio habi an es oma am a polkų língua como es animą,
nemi ąją; b) alando polkiškai, po causa menkesnių polkų kalbos a ies
A igos A icles 75 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
gebėjimų in o man a ecusako balsio a p iešakėjimo aisyklės: sosai e e o no
en an o neši egolae aplicada como no ma, apasciko hipe no malizmų; c) alan e
ski iami, dažnai a iamas a pinis ǝ. Pe einan p ie bal a usių šnek os, ku
polkų šnek oje, sendo do empo açõesmajodžių o mas, consis en emen e
keičia į l, o an es p iebalsius e pala a gale į . In o man am não ge ou
di iculdades passagem ao bal a usių idioma l sendo do empo açõesmajodžių
o mas muda em , o an es p iebalsius e pala as į gale. Pa a os ep esen an es
da ge ência Vy esnia muda em é complexo, po an o isso acon ece em duas
e apas: φ . Isso acon ece po que que os mais elhos in o man ų gim ojoje
šnek oje não ha ia som ; d) polkų šnek os em algumas pala as o oca-se em i, e
bal a usių em algumas pala as i em o. Es a mudança oco e nenuoseklamen e,
especialmen e passando de bal a usių pa a polkų kalbos. Algumas pala as
exalgam-se p incípio da analogia. Gôo u es abelece-se lá onde ele é
mo ologicamen e mo i uado. E nes e caso ê-se o esul ado de a ia não
habi ual pa a ep esen an es polkų šnek os; e) passando de bal a usių ao polkų
língua i muda-se em хы, e à bal a usių хы em i. S y a imų e klaidų e nes e caso
obse ada passando de bal a usių pa a polkų língua. Isso indica que os mais
elhos en en am com no os e pa a eles não acos umados sons de a im.
7. Os li uanos locais dos a edinhos Ti iamos bem paga am pop os u e a local polkų
šnek ą. Jão usou em sla ų šnek os ou imi aqueles mesmos i in minkš i , , , , , que
išsaugomi quase em odos os casos, i. e. quando aqueles mesmos in o man a ala
an o lenkiškai, an o bal a usiškai, an o lie u iškai. 8. Būdingoji gênec os
li uanos peculia idade onema [x] ausência. Bal a usių e lenkų šnek ose
Зафиксированы случаи, когдаe x путается с k. Espé ase, que in ensi us x и k
путаёние lenkų šnek oje um dos lie u ių subs a o признаков.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e-
o ija i me odika. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis
i socioling is inis y imas, 29–41.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geolek ų i egioninių dialek ų
o ma imosi ypa umai Lie u oje (XIV žemėlapis i komen a ai). – XXI a. p adžios lie-
u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas, 257–622.
Czekman Wale y 1973: Akanie. Is o a zjawiska i jego pochodzenie. – Sla ia O ien-
alis XXIV(3), 283–305.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Čekmonas Vale ijus 1981: Apie one inių paki imų dinaminių modelių s uk ū ą. –
Kalbo y a XXXII(2), 54–62 [пер. на лит. язык работы № 52].
Čekmonas Vale ijus [Чекмонас В.] 1988: Функционирование языков и
билингвизм (На материале ромашканских говоров). – Lie u ių kalbo y os klausimai
27, 37–54.
Čekmonas Vale ijus, G umadienė Laima 1993: Kalbų papli imas Ry ų Lie u-
oje. − Lie u os y ai. Vilnius: Vals ybinis leidybos cen as, 132–137.
Čekmonas Vale ijus, G umadienė Laima 1997: Lie u ių kalbos a mių i jų są-
eikos y imo p og ama: Socioling is ika. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Čekmonas Vale ijus, Gudai ė Jū a ė, Šmi ienė Gied ė 1998: Vilniaus k aš-
o dainos bal a usių i lenkų kalbomis. – Tau osakos da bai VIII (XV), 200–213.
Dejna Ka ol 1973: Dialek y polskie, ed. Anna Kosmulska. W acław: D uka nia
Naukowa.
Gaučas Pe as 2004: E noling is inė Ry ų Lie u os gy en ojų aida: XVII a. an oji pu-
sė – 1939 m. Vilnius: UAB „In o as as“.
G umadienė Laima 1996: Socioling is inis daba inės šnekamosios lie u ių kalbos
y imo aspek as. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36, 190–197.
G umadienė Laima 2001: A kalbos likimą lemia kalbų są eika? – Pa ibio kalbų i
a mių p oblemos (a s. ed. J. Š amba y ė). Ta p au inės mokslinės kon e encijos, ski os
Eu opos kalbų me ams, p anešimai. Šiauliai, Šiaulių uni e si e as, Dialek ologijos cen-
as, 38–44.
G umadienė Laima, Tuomienė Nijolė 2004: Lie u iešu aloda kā eģionālā a-
loda Bal k ie ijā. – Language Policy and Sociolinguis ics. „Regional Languages in he New
Eu ope“, ed. T. Wiche kiewicz. P oceedings o he In e na ional Scien i ic Con e ence,
1. Rēzekne / La ia, 20–23 May 2004, . 1, 124–133.
G umadienė Laima 2005: Kodų kai a lie u ių a mėse. – Valoda-2006. Valoda
dażadu kul ū u kon eks ā. Zinā nisko aks u k ājums XVI. Dauga pils: Saule, 42–48.
LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Moks-
las, 1977.
LKA II – Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika, a s. ed. Kazys Mo kūnas. Vilnius: Moks-
las, 1982.
LKTCh – Bace ičiū ė Rima, I anauskienė Aud a, Leskauskai ė As a, T umpa Edmun-
das. Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, a s. ed. Laima G umadienė. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla, 2004.
S aipsniai / A icles 77
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
Ka aś Halina 2007: Sy uacja języka polskiego na Li we dziś. – Językpolski jako na zę-
dzie komunikacji we współszesnym świecie, ed. Jan Mazu , Małgo za a Rzeszu ko-Iwan.
Lublin: Wydawn. Uniwe sy e u Ma ii Cu ie-Skłodowskiej, 207–224.
Plyga ka Lilija 2014: Bal a usių kalbos dialek ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės:
geoling is inis i socioling is inis y imas, 228–237.
Ru ko ska K is ina 2014: Lenkų kalbos papli imas i a ojimo ypa umai. – XXI a.
p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas, 216–227.
Tuomienė Nijolė 2006: Ramaškoniškių šnekos kodų kai a. – Kalbos kul ū a 79,
161–172.
Tuomienė Nijolė 2008: Ramaškonių šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
U bana ičienė Joli a. 2011: Adu iškio – Kamojų a ealas – kalbinė apa ybė lie u-
ių i bal a usių pa ibyje. – Kalbo y a 63(3), 95–114.
U nėžiū ė Ri a 1998: Kodų kai a joniškiečių šnekamojoje kalboje. – Kalbo y a
47(1), 131–140.
www.dialek ologia.uw.edu.pl/ ( ed. Halina Ka aś)
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is.
Грумадене Лайма 1990: Методические замечания об исследовании
балтo-славянского пограничья. – Беларуска-руска-польскае супастаўляльнае
мовазнаўства (ред. Л. М. Вардамацкий). Матэрыялы Першай усесаюзнай навуковай
канферэнцыi (17–19 лiпеня 1990 г.). Вiцебск, 126–130.
ЛГiГБГ – Лiнгвiстычная геаграфiя i групока беларускiх гаворак, ред. Р. Аванеса,
Ю. Мацкевiч. Мiнск: Навука и тэхнiка, 1969.
Коницкая Елена 1994: Некоторые особенности интерференции в условиях
белорусско–польского двуязычия: говор Мядининкской апилинкию. – Kalbo y a
44(2): Li uano–Sla ica. Язык и Культура. Контакты, 76–84.
Коницкая Елена 2018: От Медининкай до Вандзяголы: экспедиции в
польскоязычные ареалы Литвы в 1990-1997 гг. – Vale ijus Čekmonas: kalbų kon ak-
ai i socioling is ika, sud. Laima Kalėdienė.
Савич Микола 1990: О языковой ситуации в одном из ареалов юго-восточной
pa es do Vilniussky dis i o. Kalbo y a 41(2), 4147.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Савiч Miкола 1992: Так мы жылi (Medininkų apylinkės bal a usių a mių eks-
isso). Kalbo y a 43(2), 4567.
Судник Тамара (ред.) 1980: Балто-славянские этноязыковые контакты.
Москва, 1980, 206–226.
Чекман Валерий 1970: Гистория проципаставленияв по цвёрдасцi-мяккасци в
беларуcкай мове. Miнcк.
Чекман Валерий 1973: Фонетические особенности говоров села Колесники
Эйшишского района Литовской ССР. – Польские говоры в СССР, ч. I: Исследования
и материалы 1967–1969 гг. Минск, 29–43.
Чекман Валерий 1973: Деревня Озерки – язык и люди. К проблеме литовско-
белорусско-польской языковой интерференции. Polish speaking in USSR, ч. II:
Исследования и материалы 1969–1971 гг. Минск, 40–72.
Чекман Валерий 1980: К проблеме литовско-белорусской фонетической
интерференции в Пелясе. – Балто-славянские этноязыковые контакты, ред.
Т. М. Судник. Москва, 206–226.
Чекман Валерий 1982: Типологические основания реконструкции: Автореферат
диссертации доктора филологических наук. Москва.
Chekmonac Valé ius 1989: Akanije (яканье) e educção безударных гласных
неверхнего подъема. Kalbo y a 40(2), 8492.
Phone ic Le elling in he Con ex
o Code-swi ching
SUMARY
The a icle add esses he phone ic phenomena o he language a ie ies unc ioning in
bo de land a eas and hei in e ac ion. Two a ie ies o Sla ic languages Bela usian and
Polish domina e and ac i ely compe e be ween hemsel es in he a eas o he Vo ana a
dis ic in Bela us. The in luence o he passi ely used Li huanian language can be easily
ecognised in he a icula ion base o he wo Sla ic languages. O es udo in es iga he
si ua ions o na u al communica ion in he con ex o code-swi ching: when speake s a e
luen and speak se e al languages a he same ime and ac i ely swi ch be ween he lanis
guages in con e sa ions. By applying he me hodology p oposed by Vale ijus Čekmonas, i
e ealed ha he easons o con e gence o he phone ic phenomena o he language
a ie ies unc ioning in he a ea a e mainly sociolinguis ic.
A igos A icles 79 /
Fone ikos išlyginimas yks an kodų kai ai
The peculia i ies o he local Bela usian dialec pop os u a e no he phone ic phenomena
newly o med in one o ano he loca ion. By he cha ac e is ic phone ic ea u es, he
Bela usian local dialec o he Vo ana a dis ic is close o he g ea majo i y o Bela usian
dialec s. This dialec is essen ially undi ided: he language o he olde , middle and younge
gene a ion is basically he same.
The phone ic ea u es o he local Bela usian dialec , wi h he excep ion o ica i e γ, a
on ing phenomena and u, also exis in he local Polish dialec . The consonan sys ems o
hese dialec s di e in pe iphe al laye s only: in he local Polish dialec , he phonemes
con as wi h k , g due o ha dness-so ness; due o he oiced- oiceless opposi ion, hey
con as wi h k g and x γ in he local Bela usian dialec . A p incipal composi ion o phonemes
and he phonemic cha ac e is ics o sounds co esponding o hese phonemes as well as he
compa ison o Polish and Bela usian phone ic peculia i ies lead o he conclusion ha hey
a e equi alen : he phone ics o local Polish and Bela usian dialec s is essen ially he same.
The econs uc ion o he swi ching om one language o ano he showed ha local
Bela usian-speaking esiden s picked up he Polish language as o eign a he han na i e. O
es udo e elou que he phone ics o he local Polish dialec a ies no due o i s in e nal
independen de elopmen bu due o he in luence o he Polish li e a y language. The
di e ence be ween he language o he olde , middle and younge gene a ion is e iden . By
se e al majo ea u es he la e ones b ing hei Polish language close o he li e a y
language. Uns essed owels which go nex o s essed ones a e educed, hough due o he
s able s ess in he Polish language, he quali y o adjacen owels usually does no change.
Howe e , no a single isogloss links his local Polish dialec wi h any ange o Polish dialec s on
he e i o y o Poland. As ca ac e ís icas ca ac e ís icas de he local Polish dialec could
no de elop on hei own, po que ha would be con a y o he p incipal de elopmen
endencies o mos o he Polish dialec s and he known laws o ypology. The local Li huanians
om he a eas in ques ion we e luen in pop os u and he local Polish dialec . The same so ,
, , , which a e p ese ed in almos all cases, can be hea d in he local Sla ic dialec s used by
hem, i.e. when he same in o man s speak Polish, Bela usian and Li huanian. The
cha ac e is ic ea u e o he local Li huanian dialec is he absence o he phoneme [x]. The e
we e cases eco ded in local Bela usian and Polish dilocal Polish dialec is one o he ea u es
alec s when x is con used wi h k. I is likely ha he in ensi e con usion o x and k in he
o he Li huanian subs a um.
Į eik a 2019 m. e e ei o 25 d.
NIJOLĖ TUOMIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia
nijole. [email protected]