S aipsniai / A icles 45
ANNA MLEKODAJ
Podhalańska Pańs wowa Wyższa Szkoła Zawodowa w
Nowym Ta gu, Lenkija
Pag indinės mokslinių y imų emos: ling is ika,
kul ū iniai y imai, dialek ologija, š ie imas.
DOI
Ve nakulinė li e a ū a
Kaip plačiai papli usi s i is
Šiuolaikiniai y imai
Dialek ologija
(P ieš a aujan
PODHALE egionas Lenkijoje)
Liaudies li e a ū a kaip besiplečian i s udijų
s i is šiuolaikinėje dialek ologijoje (Lenkijos
Podhalės egiono pa yzdys)
Ano acija
Dialek inė li e a ū a bu o iena iš dialek o išsaugojimo o mų. Nepaisan sa o išski inio
daly a imo Silezijos, Kašubijos i Podhalijos dialek uose, iek dialek inė poezija, iek epas is
da lieka už dialek inio in e eso ibų. Dialek inė li e a ū a, o ien uo a į one iką, onologiją,
sin aksą i leksiką, įskai an p agma inius, kul ū inius i socialinius kon eks us, da neiš ys ė
sa o mokslinių y imų p iemonių, galinčių už iksuo i šio žan o esmę. Šio s aipsnio ikslas -
nu ody i, kad eikia išplės i šiuolaikinės dialek ologijos mokslinių y imų s i į į šį eiškinį,
susijusį su s ilių į ai o ės sukū imu dialek e. Dialek inė li e a ū a y a aki aizdus dialek oje
esančios a joje esančios meninės i li e a ū inės į ai o ės sukū imo į odymas. Šis p ocesas
bu o labiausiai iš ys y as Podhale dėl į ai ių p iežasčių. RAKSTELIES ŽODYS: Lenkijos
dialek ologija, ie inė li e a ū a, apa ybė, olklo as, Podhale egionas.
ANNA MLEKODAJ
46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
ANOTACIJA
Viena iš a mės išsaugojimo o mų a minė li e a ū a. Nepaisan šio eiškinio išski inumo
Silezijos, Kašubijos i Podhalės egionų a mėse, iek a minė poezija, iek epas is da
nesulaukė a mių y ėjų dėmesio. No s daug dėmesio ski iama one ikai, onologijai, sin aksei
i leksikai, aip pa i p agma iniams, kul ū iniams i socialiniams kon eks ams, da nė a
suku a y imo į ankių, ku iais bū ų galima už iksuo i šio žan o esmę. Šio ikslas ikslas
pab ėž i po eikį išplės i mode niosios dialek ologijos y imų lauką aip, kad jis ap ėp ų
s ilis inės į ai o ės kū imo eiškinį a mėje. Ta minė li e a ū a y a aki aizdus
meninės-li e a ū inės į ai o ės kū imo a mėje į odymas. Dėl į ai ių p iežasčių šis p ocesas
labiausiai pasi eiškė Podhalės egione.
ESMINIAI ŽODŽIAI: lenkų dialek ologija, a minė li e a ū a, apa ybė, au osaka,
Podhalės egionas.
Dialec ology desc ibes he lexical and g amma ical di e en ia ion o a lan-
guage. T adi ionally, i was combined wi h he geog aphical dimension o his
phenomenon, and a special ocus was made on he speech o he inhabi an s
am ik o kaimo. Šiuo me u dialek ologijos in e esų s i is aip pa apima mies o
e i o ijas su jų u inga sociologine į ai o ė (B i anija 2010: 127 […] 128). Abiejų
aspek ų i k ypčių de inys gali apib ėž i dialek ą kaip am ik ą kalbos o mą,
būdingą am ik am egionui a socialinei bei kul ū inei g upei.
XIX i XX a. pak aš yje bu o p iim i pi mieji adinamosios adicinės dialek ologijos
mokslinių y imų s anda ai. Viena iš pag indinių p ielaidų bu o įsi ikinimas, kad
kiek ienas dialek as y a nea ski iamas nuo konk ečios apib ėž os e i o ijos (Aue
2004: 149 […] 150). Todėl dialek ologijos ikslas bu o nus a y i kaimyninių dialek ų ibas,
analizuo i dialek inių b uožų gy ybingumą am ik os e i o ijos (įskai an jos
cen ą i pe i e iją) gy en ojų kalboje i , a siž elgian į p og esy ius pokyčius,
susijusius su gy en ojų mig acijomis a ba egiono ekonominės bazės s uk ū iniais
pokyčiais, nus a y i pag indines dialek ines b uožus am ik o egiono gy en ojų
kalboje (S ecsanyi 2014: 81). T adicinė dialek ologija daugiausia o ien uo a į
ling is ines sa ybes, ku ios ada bu o analizuojamos pagal jų pi mines i an ines
sa ybes, ku ios a sky ė am ik ą dialek ą nuo s anda inės kalbos. Pag indinė
dialek ologų y imų s i is bu o kaimo gy en ojų gy a kalba. Tikimiausi šal iniai bu o
senieji nejudan ys kaimo y ai, ku ių kalba bu o laikoma pa ikimiausia am ik ų
dialek inių b uožų ep ezen acijos požiū iu (B i anija 2010: 129, Chambe s i Reudgill
1998: 29), o pag indinis mokslinių y imų me odas bu o plačios apim ies klausimynų
pag įs as dialek o y imas, o ien uo as į iš a imą a leksiką (apklausa pag įs a
dialek ologija). Tai lėmė monumen alius y imus, okius kaip Alexande John Ellis […]
The Exis ing Phonology o English Dialec s Compa ed Wi h Tha o Wes Saxon Speech
S aipsniai 47 s aipsnis
Ve nacula Li e a u e as a Widening Field o S udy
in Con empo a y Dialec ology (On he Example
o Podhale Region in Poland)
(1889). XIX a. p adė as susidomėjimas a ski ų dialek ų one iniais i leksikiniais
iš ekliais ka u su konk ečių b uožų geog a inės iden i ika imo galimybe p isidėjo
p ie dialek ų a laso (a lasų dialek ologijos) kū imo. Ši mokslinių y imų adicija
išlieka gy a. Jis aip pa y a a s o aujamas lenkų dialek ologijoje (Reichan, Woźniak
2004). Jo daba inį ęsinį galima ma y i dideliuose dialek ų pag indu suku os
leksikog a ijos p ojek uose a ski iems Lenkijos egionams, pa yzdžiui, Podhale,
O awa, Lubelszczyzna i Śląsk (Wyde ka 2000 […] 2017; Kąś 2007; Kąś 2015 […] 2018; Pelcowa
2013 […] 2018). A lase i žodynuose su ink a medžiaga gali bū i olesnių y imų
pag indas iek sinch oninės, iek diak oninės pe spek y os požiū iu. co pus, kaip
"p incipiškas, galbū kompiu e izuo as i plačiai a s o aujan is na u alis inės
kalbamos (i ka ais ašy inės) dialek o medžiagos inkinys" (Ande wald i
Szm ecsanyi 2009: 1126). Ko pusinė dialek ologija y a ne ik žinių apie a ski us
Con empo a y dialec ology is inc easingly ocused on he c ea ion o dialec
dialek us šal inis sinch oniniu i diak oniniu požiū iu, be i leidžia plačiai s udijuo i
iek ling is ikos, iek e nog a ijos disciplinas. Neabejo inas kūno dialek ologijos
p i alumas y a pla ų in e ne o echnologinių galimybių naudojimas, įskai an galimybę
nuola plės i duomenų iš eklius i jų dalijimosi leng umą (Ka aś 2015: 83[…]84). Ko pusų
dialek ologijos naujo ė plin a į dialek inius ašy inius eks us. T adicinė
dialek ologija daugiausia bu o o ien uo a į kalbą, ačiau skep iškai žiū ėjo į be kokią
ašy inę o mą. Tuo a pu laikui bėgan , keičian is kaimo aplinkai, ašy inė o ma
a lieka is s a besnį aidmenį, apie ku į kalbėsime šiame s aipsnyje. Ta p dialek inių
eks ų ypa ingas dėmesys ski iamas meniniams eks ams a ba dialek inei
li e a ū ai. Tuo a pu Vaka ų Eu opos šalyse li e a ū ai jų s anda inėje
nacionalinėje kalboje p iešėjo dialek uose suku i eks ai (I alija, P ancūzija), lenkų
dialek inė li e a ū a iki XX a. Lenkijoje nežinojo spausdin os o mos. Dialek inė
li e a ū a egzis a o ik ais dialek ais, ku ie p iešinosi in ensy iai ienijimui i
s anda izacijai po Lenkijos kalbos.
An asis pasaulinis ka as.
T adicinės lenkų dialek ologijos ėmuose y ėjai į šią s i į įžengė su konk ečiu ikslu,
ku is dik a o isą y imų p ocesą. Jei y ėjai no ėjo išanalizuo i e minologiją,
apibūdinančią, kaip bu o pas a y as am ik as į ankis a ba kaip žmonės ykdė
a ski as eiklas (žemės ūkio a adicinių pap očių s i yje), jie daugiausia dėmesio
sky ė šiam aspek ui. Labiausiai pageidau inas s udijų objek as bu o y esnės ka os
a s o as, p isimindamas senus laikus. Todėl y imai daugiausia bu o susiję su
ANNA MLEKODAJ
48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX, enkančioje kai ku ių senosios kalbos liekanų
pa yzdžius, ku ie dėl šiuolaikinės als ybės pokyčių nebegalėjo duo i pa ikimo
ap ašymo. Be o, y inė ojas pap as ai bu o nepažįs amasis iš išo ės, iš olimos
šalies, mokslininkas pap as ai iš mies o, ku is dėl nežinomų p iežasčių nuola ūpinosi
kai ku iais ie iniais kalbos pap očiais. Su inkęs medžiagas, jis iš ažia o į nežinomą
ie ą i niekada neg įžo, kad dalin ųsi sa o y imų ezul a ais su kaimo ie iniais
gy en ojais. Be o, ie inės kaimo mokyklos nega o jokios pa amos eiklos,
susijusios su ie inio dialek o puoselėjimu. Dialek ologai y inėjo dialek us, o
pedagogai uo pačiu me u ko ojo už jų išnykimą.
Tokie y imai Lenkijoje bu o a lik i daugiausia XX amžiuje. Tai bu o laikai, kai
dialek as bu o apib ėžiamas kaip kaimo kalba. Tuo me u kaime gy enan ys žmonės,
ypač y esni, pap as ai nenaudojo ki os kalbos. Jų kalba bu o bū inybės dialek as,
o ne pasi inkimas. Kalba nė a e as eiškinys i neapsi iboja ik lenkų kalbančia
A ha ime, in gene al, he gene al opinion was ha dialec s did no inspi e
espec . They we e conside ed an indica o o low educa ion and social s a us,
and some imes “backwa dness”. This kind o s igma de e mined by a pe son’s
aplinka. Be o, mokyklų sis ema ko ojo su dialek u, pasme kdama mokinius už jo
naudojimą. Nacionalinių s anda ų įgy endinimas kalboje, ne u in galimybių
p ak ikuo i dialek inį d ikalbiškumą, bu o ienas iš pag indinių isuo inio p adinio
ugdymo ikslų. Manoma, kad dialek o naudojimas neleidžia jaunimui įgy i aukš ojo
mokslo i o, kas su juo siejama, . y. ge esnės gy enimo kokybės. Tokiomis
sąlygomis kaimo jaunimas no iai paliko šią sa o pa eldo dalį. Tačiau jauni žmonės, po
o, kai baigė išsila inimą, pe ėmė šeimos ūkį, pap as ai am ik u mas u ėl naudojo
dialek ą. Ki a e us, ie, ku ie pe sikėlė į mies us, jį isiškai a sisakė.
Galiausiai ši padė is adikaliai pasikei ė. Lenkijoje dialek ų naudojimo liudijimas bu o susijęs su
poli inėmis ans o macijomis i ėlesniais ekonominiais pokyčiais. T adicinis dialek as apibūdina
pasaulį, ku iame žinios apie iek ma e ialius, iek d asinius gy enimo aspek us bu o pe duodamos iš
ka os į ka ą. Tuo a pu pas a aisiais me ais kaimo ekonominė s uk ū a adikaliai pasikei ė. Maži
ūkiai apo pelningūs. Pag indinis dėmesys ski iamas ganyklų e i o ijų konsolida imui į pasi ink ų
ūkininkų ankas i konku encijai žemės ūkio p oduk ų gamybos inkoje. Dialek as iš ik ųjų eikė
ik žodinėje adicijoje, odėl nebu o įmanoma, kad eks ą skai y ų nespecialis as.
S aipsniai 49 s aipsnis
Ve nacula Li e a u e as a Widening Field o S udy
in Con empo a y Dialec ology (On he Example
o Podhale Region in Poland)
p i e ė keis i echnologijas. Anks esnis adicinio šeimos ūkio ipas bu o pakeis as
a naujin omis žemės ūkio įmonėmis, gaminančiomis mais ą didesniu mas u. Šis naujas
ealybės s anda iza imas aip pa a nešė naują s anda inę kalbą. Dialek as bu o
neiš engiamai susijęs su ki u pasauliu i laiku, pag įs u ki ais p incipais, i su ki a
e ybių sis ema. Da iena s a bi dialek o pozicijos kaimo ie o ėse silpninimo
p iežas is bu o esminis pla esnės socialinės komunikacijos pasikei imas, susijęs su
kul ū os pe a kymu i , iksliau, su pe ėjimu iš analoginės azės į skai meninę azę,
susijusią su pokyčiais (Hop inge 2009: 295 […] 297). In e ne o i socialinių inklų plačiai
papli imas pag ei ino kalbos s anda izacijos p ocesą. Be o, kul ū a apo is labiau
globalizuo a. Šiuolaikinė mokykla nebegali ko o i su dialek ais, be aip pa jų kasdien
nepa i ia a p sa o mokinių. Kaimo kaimai p a anda sa o kalbą i aip pa p a anda
sa o apa ybę. Laimei, šis pi miau ap ašy as eiškinys ne aikomas isoms Lenkijos
ie o ėms. Tačiau y a egionų, ku ie išlaiko sa o kalbinį i kul ū inį išski inumą. Tai
yko pi miausia ose ie o ėse, ku iose ie iniam dialek ui i kul ū inei speci iškumui
bu o su eik a labai didelė socialinė e ė. Tokie egionai y a daugiausia Silezija,
Kaszuby, Ku pie, Spisz, O awa i Podhale. Kiek ienoje iš šių egionų bu o naudojami
ski ingi keliai, siekian suku i socialinį įsi ikinimą, kad eikia išsaugo i egioninę
apa ybę, įskai an egioninę kalbą. Kiek ienas iš šių kelių gali bū i a ski o s aipsnio
objek as, ačiau šio s aipsnio balanse aš su elksiu dėmesį į Podhale egioną, ku į
pažįs u ge iausiai i iš ku io aš esu kilęs. Podhale y a pie inėje Lenkijoje, Ta ų kalnų
papėdėje, aukščiausiuose Alpių ipo kalnuose Lenkijoje, p iklausančiuose Ka pa ų
g andinei. Sunkus di ožemis i sunkios gam os sąlygos p isidėjo p ie ganyklos
ys ymosi. Speci inė ganyklos kul ū a bu o su o muo a esan s ip iam alakų
po eikiui, ku ie ka u su sa o bandomis pe sikėlė iš Balkanų pusiasalio pe Ka pa ų
lanką į aka us. Jie paliko pėdsakus ne ik isuo inėje kul ū oje, be i lenkų kalnų
gy en ojų kalboje. Šim mečius, sunkiai pasiekiamas, p a as as a p kalnų i miškų,
Podhale bu o izoliuo as nuo likusios šalies. Iš šiau ės a yko lenkų kolonis ai, ku ie iš
ka alių ga o daugybę p i ilegijų, iš alė miškus i įkū ė gy en ie es. Šim mečius šie
gy en ojai gy eno na ū aliai izoliuo i, suku dami o iginalią kul ū ą i išsaugodami sa o
a chajišką kalbą. Tik XIX amžiuje į šį kampą a yko suin e esuo i in elek ualių
a s o ai; Jie a yko į Ta as mokslinių y imų ikslais (geologai, geog a ai i gam os
y ėjai), o ėliau aip pa dėl klima o naudos, kad page in ų sa o s eika ą i lais alaikį.
Naujieji a ykėliai a ado egzo iškus pusiau laukinius i pusiau pagoniškus žmones,
ku ie bu o labai didžiuliai i nep iklausomi,

ANNA MLEKODAJ
50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
nes jie niekada nežinojo nei e go ės, nei e go ės. Dėl šios p iežas ies šim mečio
p adžioje ie iniai gy en ojai apo isuo inio ža ėjimo i am ik os mados
objek u. Panašiai i Ta ų kalnų gy en ojų kul ū oje žmonės pas ebėjo nacionalinį
po encialą, ku is padė ų a s a y i lenkų apa ybę po nacionalinės
nep iklausomybės paskelbimo. Dėl šios p iežas ies nacionaliniai lyde iai no ėjo šią
kul ū ą apsup i isapusiška p iežiū a i dėmesys. Įk ėp i okio nacionalinių lyde ių
susidomėjimo, kalnų gy en ojai pa ys į e ino sa o kul ū os e ę i nusp endė ją
apsaugo i, pi miausia įkū ę kalnų gy en ojų asociaciją (1904) i ėliau Lenkijos kalnų
gy en ojų aljansą. Ta p naujai įku ų Aljanso na ių aip pa padidėjo
sąmoningumas dėl š ie imo po eikio. Daugelis kalnų gy en ojų įgijo uni e si e inį
laipsnį i , no s Podhale negalėjo as i da bo, ska ino jos kul ū os ys ymąsi.
Tu is ai, a ykę iš oli, pi mą ka ą susipažino su kalnų olklo u daugiausia pe kalnų
ekspedicijas. Pagal o me o ie inius pap očius, ekspediciją į kalnus lydėjo daugybės kalnų
ado ų, muzikan ų i padėjėjų […] nešėjų kompanija. Pap as ai eksku sijos uko kelias dienas.
Vaka e p ie ugnies s ečiai gi dėjo kalnų pasakojimus, muziką, dainas i šokius. Rašy ojus
daugiausia ža ėjo kalnų pasakojimai. Pi mieji eks ai, p is a an ys Podhale dialek ą, bu o
paskelb i 1889 m. Pi masis bu o "Sabala" pasakos", ku ią pa ašė ašy ojas Hen yk Sienkiewicz,
ku is ėliau bu o apdo ano as Nobelio li e a ū os p emija. XX a. p adžioje da ienas ga sus
lenkų ašy ojas Kazimie z Te maje is sukū ė is o ijų se iją "Iš Kalninio Podhale" (1914),
ku ioje dauguma kū inių pa ašy a s ilizuo o Podhale dialek o kalba. No s Sienkiewicz'as
ne u ėjo jokių anks esnių yšių su Podhale, pa s Te maje 'as gimė i be ai nebu o jo gim oji
kalba, nes jis kilęs iš kilmingos šeimos, o ne iš kalnų šeimos. Dėl šios p iežas ies nei "Sabala"
pasakos, nei Te maje pasakojimai negali bū i laikomi au en iškais dialek iniais eks ais. Tai
ienin eliai dialek o s ilizacijų a meninių imp o izacijų pa yzdžiai. Su ie inių išsila inusių kalnų
spen he i s 8 yea s o his li e he e. He knew he dialec and unde s ood i ,
gy en ojų, ku ie bu o labai įsi aukę į egioninės apa ybės judėjimą, o ma imu jie p adėjo
k yžiaus žygį, kad su o muo ų egioninį li e a ū inį da bą. Vie iniai aukš umų gy en ojai iš
Podhale p adėjo ašy i sa o eilė aščius sa o ie ine kalba a dialek u. Pi masis iš jų bu o
And ew S opka, ie inis alpinis as iš Koscielisko kaimo Zakopane papėdėje, ku is pe ašė daug
is o ijų apie Sabala - sa o kaimyną. 2 Sabala y a ga saus kalnų pasakojėjo Johno K zep owski
(1809-1894) slapy a dis, ku is apo Podale kalnų ikona.
S aipsniai 51 s aipsnis
Ve nacula Li e a u e as a Widening Field o S udy
in Con empo a y Dialec ology (On he Example
o Podhale Region in Poland)
S opka aip pa y a o iginalaus dialek inio eks o au o ius, ku iame bu o iš ys y a Ta ų kalnuose
miegančių i e ų ema. Abu eks ai bu o pa ašy i i paskelb i XIX a. pabaigoje. Šiandienos kalnų
dialek o y inė ojams S opkos aš ai y a pa ikimas žinių šal inis apie jo laikų dialek o o mą, no s
jie neabejo inai u i didelį meninį kles ėjimą, o juose naudojamas dialek as y a šiek iek ki oks nei
kasdienėje kalboje. Panašią iš adą galima pada y i i apie ki o išsila inusio aukš umų gy en ojo iš
Zakopane […] Wojciech B zega […], ku is išleido umpų is o ijų inkinį, pa ašy ą dialek u pa adinimu
Posiady. Is o ijos iš Podhale (1913) XX a. p adžioje. Būdamas gim oji kalnų gy en oja, B žega
naudojo sa o pi mąją kalbą a ba dialek ą. Tiek S opkai, iek B žegai dialek as bu o jų pi moji,
na ū ali kalba, o lenkų s anda inė kalba bu o išmok a daug ėliau (i ik iausiai su sunkumais) dėl jų
mokyklos i uni e si e o išsila inimo. Jų da bas padėjo pag indą Podhalės egioniniam ašymui, o
Ta os dialek as jau gy eno, kad pama y ų sa o li e a ū ą. P ieš An ąjį pasaulinį ka ą pasi odė
ys sa a ankiškai išleis i giesmių inkiniai kalnų dialek e (An hony Zachemski Gęśle z jawo a 1935
m., S anislaw Nedza-Kubinec Na nowa pe ć 1936 m. i Jan Mazu Z wysokik Ta e wia e ny sum 1937
m.). Papildomi eilė aščiai kalnų dialek e pasi odė spaudoje iek egioninėse, iek nacionalinėse
publikacijose. 1937 m. Jagiellono uni e si e e K ako e bu o išleis a an ologija "Poezija mlodego
podhala" (Poezija mlodego podhala). Jame daugiausia dėmesio bu o ski iama jaunų kalnų au o ių,
ašančių dialek u, kū iniams. Ta p au o ių bu o i uni e si e ų absol en ai, i sa a ankiškai mokomi
kalnų gy en ojai, mo e ys i y ai; Išsky us ieną mo e į, jos aikys ė a p kalnų aikų, ku i
su o ma o jos kalbą i požiū į į pasaulį. Pe isą sa o gy enimą Nowobielska ašė eilė aščius
dialek u (ji mi ė 1992 m.) i apo plačiai žinoma kalnų poe ė. Įk ėp as naujaku ių iš ki ų Lenkijos
egionų, Ta ų li e a ū inis judėjimas, p adė as XX amžiuje, nuola skleidė į aką kaimyniniams
egionams. Šiandien jau galime kalbė i apie penkias Ta os kalnų gy en ojų ka as, ašančias i
skelbiančias sa o eilė aščius i p ozę podalų dialek e. Ši li e a ū a bu o plačiai papli usi a p
daugybės kalnų gy en ojų. "Ta a dialek as, kaip lenkų kalbos dialek as, nė a sunkiai sup an amas
hey we e all bo n in highlande amilies in Podhale, and he dialec was hei
i s language. Only Anna Nowobielska did no o igina e om Podhale; howe -
e , she a i ed he e wi h he mo he - eache a he age o wo yea s and spen
idu iniškam lenkų gy en ojui. ""Padalų dialek o i kul ū os ilius uo os leksikos"" au o ius
Joze as Košas (Joseph Koš) y a ienas iš s a biausių lenkų dialek ų ašy ojų."
ANNA MLEKODAJ
52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX i jo ašymas4 nu odo lenkų o og a iją, dialek o
li e a ū a y a puikus šal inis susipažin i su Podhale Highlande s men ali e u i
pasauliu, ku iame jie gy ena.
Anks y ojoje dialek o ys ymosi s adijoje Podhale li e a ū oje a si ado d i
pag indinės endencijos. Pi masis išsi ys ė glaudžiai susijęs su ie inio olklo o
adicijomis, kalban apie liaudies pasaką, adinamą godka Podhale, i apie liaudies
dainas iš poezijos pe spek y os. Šios nuo odos y a iek eminės, iek o malios.
Ke u ių eilu ės imas y a ipiškas Podhale i nus a ė pag indinę aukš umų poezijos
o mą. Be o, pa eik o u inio s i yje ši endencija y a adicinių olklo o mo y ų
i siūlių ęsinys.
An ąją endenciją nus a o menininkai, įk ėp i šiuolaikinės lenkų p ozės i
poezijos pasiekimų, iš ku ių jie daugiausia gauna sa o įk ėpimą. Tai ypač
pasaky ina apie poe us, u in is aukš esnį išsila inimą i pažįs amus sa o
poe išką echniką. Jų da bo ikslas - išplės i dialek ą i su eik i galimybę iš eikš i
u inį, ku io jie egulia iai nepalie ė kasdien. Mes aip pa skolingi jiems už įdomų
dialek inį aizdą, dėl ku io apo įmanoma už iksuo i u inį, ku is pe žengia
kasdienybės pa i į, gy enan kalnų kaime.
Pa adoksalu, kad dėl šio kū ybinio da bo dialek inė poezija dažnai lieka už dialek ologijos in e esų ibų,
ku i daugiausia o ien uo a į apib ėž os s abilios sis emos, ku ioje kalba y a iesioginis ealybės
a spindys, ap ašymą. Dialek inis p oduk as, daugiausia šios ne liaudies endencijos poezija, suku ia
dialek o s i į, ku iai u ė ų bū i suku os inkamos mokslinių y imų p iemonės. Y a kelios p iežas ys,
kodėl dialek inis ašymas, ypač poezija už olklo inės endencijos ibų, nė a laikomas ge u žinių šal iniu.
Dauguma dialek ų y a gy a kalba, be eks ų. Ši sąlyga is da aikoma daugeliui ki ų lenkų dialek ų. Š ai
kodėl dialek ologai naudojo one inius į ašus. Tačiau šis į ašų ipas y a he me inis, o jo naudojimas
4 The spelling o he Podhale dialec is a di e en issue. Acco ding o he classical app oach, he
pap as ai ibojamas siau oje ling is ų aplinkoje. Poe iui, ašančiam kalnų dialek u, lenkų kalba apo
ansk ipcijos pag indu. Iš p adžių bu o į edami kai ku ie bend i ženklai, ku ie u ėjo a ski i ski ingą
a ski ų ga sų įgy endinimą, ačiau laikui bėgan ai bu o a sisaky a dėl bend o bend uomenės
sup a imo. Podale dialek o o og a ija is da nė a s abilizuo a i isuo inai apib ėž a. Kiek ienas
au o ius ašo aip, kaip jis mano inkamu. Tačiau pap as ai šis me odas ne ukdo iden i ikuo i dialek ą.
Rašy inės am ik os kalbos e sijos sukū imas y a ilgalaikis p ocesas. Tuo a pu ilgiausios
li e a ū inės adicijos, ku ias u ime Podhale, y a ik 120 me ų senos. Galbū dėl olesnio li e a ū os
ys ymosi šiame egione bus suku as ienodas ašymas. Daugeliu a ejų ai gali bū i dėl p o eso iaus
Józe o Kąso "Illus a ed Lexicon o Dialec and Cul u e o Podhale" kū inio. Dėl au o iaus au o i e o,
joje naudojamas ašymas a o og a ija gali laikui bėgan ap i no ma.
S aipsniai 53 s aipsnis
Ve nacula Li e a u e as a Widening Field o S udy
in Con empo a y Dialec ology (On he Example
o Podhale Region in Poland)
dialek ologai. S a biausias iš jų y a susijęs su au o iaus indi idualiu požiū iu į kalbą.
Kai ku ie dialek ologai mano, kad au o iaus eilė aš is aip pa gali duo i sa o iziją
apie dialek ą. Pa yzdžiui, jis gali sus ip in i kai ku ias jo sa ybes, o ki as -
susilpnin i. Jo dialek as gali u ė i p ojekcijos cha ak e į a ba indi idualią iziją,
įsišaknijusią o asmens p aei ies pa i yje. Šiame ma menyje dialek as gali pabėg i
nuo iki šiol naudojamų į ankių pag indu su o muo o į aizdžio. Tačiau, jei dialek inį
meninį kū inį laikysime iena iš dialek o gy enimo o mų, jo įž algi analizė galė ų
su eik i daug e ingos in o macijos apie dialek inės iš aiškos indi idualiza imą a
in a-s ilizuo ą s ilizaciją. Dialek as, kaip i be ku i kalba, u i eisę sa o
e i o ijoje suku i į ai ių ūšių a ian us, iš ku ių kai ku ie liudija apie bend ą
kalbos sis emą, o ki i - apie jos idines s ilis ines iš es ines. Dialek inė li e a ū a
y a iena iš jų.
Ki a p iežas is y a įsi ikinimas, kad ne olklo inės endencijos dialek inė li e a ū a
y a iš esmės dialek ui nepažįs amas eiškinys […] am ik a p asme nena ū alus.
Pap as ai jis siejamas su pasaulio izijos sukū imu, ku i nė a sude inama su
adiciniu olklo u, už ašy u eks uose. Jis p is a o ki okią pe spek y ą, kaip
žiū ė i į ealybę, iša dydamas esamus s e eo ipus. Tai y a am ik a
įgy endinimas, ku is iš engia anks esnių ap ašymo aisyklių. Tačiau y a gana
izikinga igno uo i šią ling is inės eiklos o mą ik odėl, kad ji nea i inka isiškos
dialek o izijos kaip isumos. Šiuo me u kaimo ( aip pa Podhale) kasdienėje kalboje
pas ebime plačiai papli usią dialek o nuk ypimą. Tačiau uo pačiu me u dialek inę
li e a ū ą šiandien u ė ume išmok i e in i im ai i iš jos išmok i apie dialek o
is s ill de eloping. New olumes o poems a e published; au ho s use S anda d
Polish daily, while emaining ai h ul o i in w i en poe y. O e ime, li e a-
u e can become an impo an , i no he only, a ea o dialec al li e. The e o e,
aidmenį i ie ą šiuolaikiniame pasaulyje.
Nuo odos
Ande wald Lieselo e, Szm ecsanyi Benedik 2009: Ko pus Linguis ika i Dialek ologija.
[…] Linguis ikos i komunikacijos mokslų ado ėliai, Lüdeling Anke, Ky ö Me ja
( edakcijos). Wal e is de G uy e is. Be lynas Niujo kas, 1126 […] 1139 Aue Pe e 2004:
Sp ache, G enze, Raum. […] Zei sch i ü Sp achwissenscha 23, Biela owicz 1937 m.
149–179.
sausio mėn.: Poezja młodego Podhala. K ako as: Koło Naukowe Polonis ów UJ. Da id
B i ain 2010: Dialek ologija. […] Linguis ikos enciklopedija, d. Malmkjae
Ki s en. Londonas, Rau ledžas.