292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-9164-8026
Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija,
socioling is ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-14
REGRESYVINĖ
BALSIŲ ASIMILIACIJA:
NOMENKLATŪRINĖ POŽYMIO
KAITA PLUNGIŠKIŲ POŽIŪRIU
Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al
Change o Fea u e om he Poin o View o
Plungė Residen s
ANOTACIJA
O a igo a a-se do p incipal dis in i o dos elšiškių e k e ingiškių pa a mių eg essy inės
balsių asimiliacijos nomenkla ū inė kai a. Busca-se de e mina , quan o os habi an es Plùngês
pe cebem eg esy inę balsiów asimiliację como dis inçãojąją šiau ės žemaičių a minę
peculia idade, e a alia des e sinalio kai ą. Remiamasi dinamiškosios dialek ologijos,
pe cep y iosios dialek ologijos mé odosis. Išanaliza us plungiškių in o man ų ano ações
sob e eg esy inę balsių asimiliaciju i ki us a minius šiau ės žemaičių pa a mių požymus,
de e minou que balsių asimiliacija a amen e į a dijama šiau ės žemaičių pa a mių
ski iamuoju požymu. Mais equen emen e es a peculia idade é no ada, po ém lhe é dada
nãoymi di e enciacinė signi icado. Mais impo an es, signi ica i oses conside am-se ou os
oné icos, mo ologias, lexicicos ski umai. Reg esy inė balsių asimiliacija ambém se
elaciona e com a ne a minės língua į aka.
ESMINIAI ŽODŽIAI: šiau ės žemaičių pa a mės, eg esy inė balsių asimiliacija, a minių
požymių nomenkla ū a, a minių požymių kai a, kalbinės nuos a os.
ANNOTATION
The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he
main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and
A igos A icles 293 /
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o
eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and
o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic
dialec ology and pe cep ual dialec ology.
A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e
owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was
es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n
Samogi ian subdialec s. This ea u e is usually obse ed bu i is assigned a ma ginal
di e en ial alue. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed
mo e impo an and signi ican . Reg essi e owel assimila ion is also associa ed wi h he
in luence o non-dialec al speaking.
KEYWORDS: No he Samogi ian subdialec s, eg essi e owel assimila ion,
nomencla u e o dialec al ea u es, change o dialec al ea u es, linguis ic
a i udes.
ĮVADAS
a. XXI. linguino a ian iškumo es udos o na signi ica i a não só am só o a ian o
a minių a ibuições ealização, mas e dos consumido es kalbinės nuos a os,
kalbinė sa iiden i ikacija. Elas azem in luência an o ao eal de um ou ou o
a ian e us oim, quan o ao possí el (ne)isul ião, o necem dados adicionais à
a ian e linguís ica en ende , a alia , ajuda a cons ui p ognos inį modelį (plg.
Aliūkai ė, Bakšienė e k . 2014: 130; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017:
19). Po es a azão, na dialec ologia mul imodalia, a pe cepção é conside ada uma
das peças do modelo de pesquisa aplicada (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė,
Ge žo ai ė 2017: 3151; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2017: 169195; Mikulėnienė 2020: 1133 e k .).
Di e sos mé odos de dialec ologia pe cep i ia são ealizados cada ez mais de uma
de e minada a ian e linguís ica (o de á ias a ian es) dos consumido es de
compe ências geoling is as, ex. de in e miná el e gene inha, de linguís ica na i a,
de in e miná el, de a aliação, de pesquisas (Aliūkai ė, Mikulėnienė 89120; Aliūkai ė,
Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017; Bakšienė 2019: 117; Ge žo ai ė: 125; Aliūkai ė,
Čeulėnienė, Mikulė, 2020, B azai ienė, e c.).
A a ian idade da língua e sua a aliação do pon o de is a da dialec ologia
pe cep í ia des inadas pesquisas, nas quais analisadas e as disposições dos
memb os da comunidade de Plùngė, mos am que os jo ens plungiškiai êm o
mais al o g au de a miškumo na zona Plùngė a ealą, i. e. kalbinę na i idade, e
967% dos jo ens que u ilizam dizem p oclaim a mę (Aliūkai ė, Čeulėnienė,
Mikpai ienė, Ge žo ai ė 94, 1297, 2017: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2019: 11). Espe a- se que não ma
SIMONA VYNIAUTAITĖ
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII con li o de disposições sąmoningųjų e
nesąmoningųjų. Pombėž ina, que e do pon o de is a de jo ens de ou as localidades
Plùngė mais eqüen emen e é conside ada a mais a miquemen ma cada zona negu
ou as Žemai ijoje localiza á eas (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė
2017: 280). Das cidades da egião de Žemai ija mais a i amen e o código lingual é usado
p ecisamen e Plùngėje, aqui memb os da comunidade mais endem a p omo e
c ianças e jo ens a ala a miškai (Kliukienė 2014: 3, 11). Op imis ines endências
mos am e plungiškių decla á eis in e ações com a miniu código, a miškai
kalbančiu žmogumi. Plùngės gimnazis ų požiū iu s a bią ie ą užima paga ba,
eikšmingesnę negu ki ų i ų ie o ių jaunuoliams (Aliūkai ė, Mikulėnienė,
Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 97). P ecisamen e de espei o, pa io ismo, linguagem
como na u al, do código ina o asocia ai p e alece e en e á ias ge ações plungiškių,
que isso indica am do p oje o Con empo âneas pesquisas geoling is icas na Li uânia:
ede de pon os op imização e in e a i ajija in e minės in o mação dispaisa du an e
a execução1. Sob e Plùngę ixuojama besi o muojan i geolek inė zona, uma de
o ma ančių žemaičių egiolek ą (plačiau sob e os no os a minius da inius s .
Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 3940; Be u o 2010: 235236; Aue 2005: 742) (ž .
1 ig. ).
Pombėž ina, que es e geolek as é es áus. Do pon o de is a e nokul u á io Plùngė
pe cebe-se não como pe eiginė zona ou pe i e ija da egião. Valdo Pe ulio
p opos o na a ual es u u a da egião e ninesa sa imonesa de Žemai ija, Plùngė
pe ence ao b anduoli da egião (Pe ulis 2005: 168). E nokul ú niu Žemai ijos
b anduoliu Plùngė ambém é a ibuída e ino esnėje e nokul ū inių egionų
kompleksinėje s uk ū oje (Ragauskai ė 2016: 176179)2. Assim Plùngês apilinkes
se ia possí el a alia como con endo bas an e sólida e nokul ū inha e a minį
base, pe mi indo aos memb os da comunidade acilmen e se pe cebe como
žemaiços e iden i ica -se com es e país.
No en an o, não es á cla o, quan o plungiškiai gaba a miniu pon o de is a se iden i ica com
k e ingiškių pa a me e, ao con á io, sepa a do elšiškių pe p incipal es es pa a mes
di e enciando o a ibu o eg esy inę balsių asimiliaciju. Es a a minė peculia idade, sua ealização
analisada Plùngės (LKA 156) nas a ian es a má ias consumidas pela população, mas os p óp ios
pa eikėjų abo dagem à assimiliação, sua nomenkla ū ină alê ainda não o am i os (Vyniau ai ė
2020: 119; 2021). Assim, o obje o des e a igo é eg y inės balsių asimiliacijos nomenkla ū inė kai a. 1
Em ge al odos k e ingiškiai e elšiškiai a mę pe cebe mais como o aus sinal de iden idadeą, e ninę
e ybę (Aliūkai ė, Bakšienė e k . 2014: 136137, 140). 2 Embo a enha o e e nokul ū inę, egional
sa imonę, signi ican e mais cen o es a locali ê não enha sido como, po exemplo, Vaniai, Raséiniai,
K ãžiai (Kalnius 2012: 163164).
A igos A icle 295 1 PAV. Žemaičių
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
egiolek as i geolek-2 PAV. Zemaičių
agmen a de Ge žo ai ė, inis pjū is
2014: XIII mapėlapis i ko-Mikulėnienė,
pa a mių dialek ome ai (zemėlapio
(zemėlapio agmen a de Mikulėnienė
Čepai ienė i k . 2019: 240) men a as)
3 PAV. Žemaičių pa a mės An ano Salio
a mių classi icação (žemėlapio
a mių men as de Salys 1933)
4 PAV. Žemaičių pa a mės Zigmo
ag-Zinke ičiaus e Alekso Gi denio
classi icação 196 (žemėlapio
agmen as iš Gi denis, Zinke ičius 1966)
SIMONA VYNIAUTAITĖ
296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Plùngėje ixada conside á el das peculia idades oné icas a mínas, que são
comuns an o a g e ingiškių dos e as do no e, quan o a elšiškių adicionais ade m:
• d iblásias ie, uo e ciami [eɪ], [o], например.: [ˈkjeɪ jɪs] ~ kie is, [ˈjodjɪs] ~ juodis;
• d ibalsinami da pala a kamieno e c učiuo as galūnės longiei oias ė, o, p z. :
[pɛˈljɪɛ] ~ pelė, [ˈ ûɔʋje] ~ o ė;
• nãopla inami galūninhas oias i, u, kilę de seno inių ilgųjų i, u, например. :
[ʋˈjenjɪs] ~ inis (dgs. gal.), plg. [ʋˈjenjes] ~ inis ( ns. a d.), [ˈ o gs] ~ u gus (dgs.
gal.), plg. [ oˈ gos] ~ u gus ( ns. a d.);
• ienbalsinami d ibalsias ai, ei, exemplo: [dɑˈ ɑː] ~ da ai, [sɑˈkjɛː] ~ sakei;
• ki čiuo os ozes a, e an es longa skiemenį p onunciam cu as, exemplo:
[ˈ ɑ ɑː] ~ a ai, [ˈmɑ ː] ~ me ai;
• não ojadas a ika os č, dž (exce o os casos em que não há kai o com , d,
ambém skoliniuose, ga sažodžiuose), ej.: [ˈjɑ js] ~ jaučius, [ˈgɑɪdjs] ~
gaidžius;
• ca ac e ís ica galūnių edukcija, exemplo.: [ˈdɛd] ~ deda, [ˈeɪnɑ] ~ šieną;
• ca ac e ís ico uni e sal a aução ki cio, exemplo: [ˈʋɑ ljɪɛ] ~ a lė, [ˈjeɪmɑ] ~
žiema.
O p incipal dis in i o dis in i o dos elšiškių e k e ingiškių pa a mių do no e é
eg esy inė negalūninių umpųjų balsių i, u asimiliacija (plačiau ž . Rokai ė 1961:153;
Gi denis 1962: 149: 141150; LKTCh 2004: 235237; Zinke ičius 2006: 239241 e k .; ainda e
Vyniau ai ė 2021: 1525). Os ep esen an es das pa a mês k e ingiškių bal ai i, u em odos
os casos pla inami (p z.: [ˈlepjɪ] ~ lipi, [ˈoɪnj] ~ šunį), e elšiškių pa a mės con a
umpuosius e longuguosius sons de ascensão al u ina man êm es es balsiusiko siau us
(p z [ˈlɪpjɪ] ~ lipi, [ˈnjɪ] ~ šunį). Reg esy inė balsių asimilacija pode oco e nas
seguin es si uações: 1. T ump dos negalūninių i, u (balsio i assimiliação oco e só an es
minkš ąjį p iebalsį), exemplo: [ˈgljɪ] ~ guli, [ˈgɪljɪ] ~ gili; 2. Kai ocais i, u en oueina em
d iga sios il, e, ul, u , d ibalsio ui sudė į, exemplo: [ˈsjmlj] ~ smilčių, [ˈgjɪ jdjɪ] ~ gi di,
[ˈdûljkj] ~ dulkių, [ˈgû jkjjnjs] ~ gu kšɪnius, [ˈpkjkj] ~ puiki;
3. Quando as ozes i, u são de ou a o igem (di a siças [on], [om], [en], [em] de an, am, en, em, po
exemplo: [ˈluŋgs] ~ langus, [smjˈdjːs] ~ samdys, [pjˈjɪŋkjɪs] ~ penkis, [ɪɪ jmjsjɪ] ~ из empsi;
longos [oː], [eː]·iš ą, ę, po exemplo.: [ɪˈkûːsjɪ] ~ įkąsi, [ɪjˈsjpj jːsjɪ] ~ exp essęsi;
di ibalsiamen os [eɪ], [o] de ie, uo, exemplo.: [ljɪɪpjns] ~ liepynas, [ˈpûːds] ~ puodus).
Plùngėje (LKA 156), como e em odo k e ingiškių pa a mės plo e, balsiai i, u
ne u ė ų bū i pla inami p ieš aukš u inio pakilimo ga sus. Vis dėl o eg esy i-
nė balsių asimiliacija Plùngės apylinkėse iksuo a: pažymė a, kad negalūniniai
balsiai i, u, ambém d iga sių il, i, ul, u pi muosius dėmenis suda an ys i, u,
eikiami asimilacijos (Zinke ičius 1966: žemėl. No. 19, 464; abaixo. No 70,

S aipsniai / A icles 297
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
515; žemėl. N . 71, 516); eg esy inės balsių asimiliacijos galė ų bū i eikia-
mi d ibalsiai [eɪ], [oʊ] iš ie, uo (Zinke ičius 1966: žemėl. N . 58, 503, žemėl.
No 59, 504, žemėl. No 61, 506); ambém pode iam se man idas es ei as spo adišjas
kai ki čiuo i pusilgiai i, u (G ina eckienė 1982: 38). Reg esy inės balsių asimi-
liacijos elik ai iš yškėjo cen inės šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės, į ku ią
pa enka Plùngė, eks uose (Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007:
11). To pa ies a minio plo o Kuli, Bud i, i šiam cen iniam a ealui nep i-
klausančių Da bnų šnek ose, am ik o balsių i, u asimiliacijos eikimo ezul-
a as apibūdin as ne kaip nauja onema ( elšiškių a eju), be kaip os pačios o-
nemos a ian ai (siau esni [e], [o] alo onai) (Babickienė 1991: 15). P idu ina,
kad k e ingiškių plo e am ik ais a ejais y a a liepiami negalūniniai siau ieji
umpieji i, u, be šis siau umas nep iklauso nuo eg esy inės balsių asimiliaci-
(G ina eckis 1978: 126). Funcionamen o da assimiliação ambém con i ma e da
segunda me ade do século XX. análise de ma e ial a minês manusc i a an es do
ascendimen o ascenden e os sons ozes i, u equen emen e não pla inami
(Vyniau ai ė 2018: 151, 156158). No en an o, mé odos de dialec ome ia baseados em
pesquisas quan i a i as mos am que es e a ibu o no e lowaičių k e ingiškių e
elšiškių pa a mių di e enciação in luencia didelės ne u i (Mikulėnienė, Čepai ienė
and k . 2019: 229270, 312) (ž . ig. 2). a. Plùngės (LKA 156) nas a ian es in e minais
usadas pela população exis em casos, quando a ua eg esy inė balsių asimiliacija,
um pouco mais a io uja cu ųjų balsių i, u, neįeinančių į d iga sių sudė į,
a liepimas (Vyniau ai ė 2020: 119; 2021: 1032119). En ão eg esy inė balsių asimiliacija
alen ina como bas an e a ijuojan e a minė peculia idade. nę peculia idade, e
Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, kiek Plùngės (LKA 156) gy en ojai su-
okia eg esy inę balsių asimiliaciją kaip ski iamąją šiau ės žemaičių a mi-
a alia des e p esságio nomenkla ū inę kai ą. Remiamasi dina ų a e a de
miškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odais. Taikomas
ienas iš Denniso R. P es ono pe cep y iojo y imo modelio komponen-
a aliação concei ual (P es on 1999: xxxi xxx ; Aliūkai ė, i dados: sob e 9 ho as.
Mikulėnienė 2016: 95–96; C ame 2016: 5–14). Kalban is lais u a miniu ko-
du, pa eikėjų klaus a apie a minius šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiškių
ski umus, aip pa užduo a klausimų, susijusių su pag indiniu ski iamuoju a -
miniu požymiu – eg esy ine balsių asimiliacija.
Užda iniai: 1) a si ink i medžiagą iš in e iu su in o man ais; 2) išanali-
zuo i Plùngės (LKA 156) gy en ojų kalbines nuos a as, susijusias su eg esy i-
nės balsių asimiliacijos (ne)a pažįs amumu; 3) į e in i eg esy inės balsių asi-
miliacijos nomenkla ū inę kai ą.
Ti iamąją medžiagą suda o 2019 m. Plùngės apylinkėse su ink-
egis os de som. Insc i a po ês di e en es ezes pa eikėjus: jaunesniosios
(a é 30 m.), idu inės (3149 m.), seniosios (50 m. e
SIMONA VYNIAUTAITĖ
298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII sênio ). Tal classi icação baseia-se no p oje o
Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: op imiza ion o he poin ne wo k and
in e ac i ejoji a minės in o macijos sklaida (N . VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028) me odika
(Kalėdienė, Mikulėnienė 2014: 375). Pa eikei zaci ua ab e ia u as: p imei as le as
indicam LKA punk o (PLN Plùngė), segundo le a ab einys deno a pa eikėjų amžiaus
g upę (JAUN jaunesniaja ka a, VID idu inė ka a, VYR y esnioji ka a), e cei o
ski į (M mo e is, V muž), e núme o indica os esponden es ly ingus da mesma
ge ação.
1.TERMIN (NE)IŠSKIRTINUMAS
DUNGIŠKI PÓUHURIU
1.1. Balsių asimiliacija como di e enciacinis signo
la minis
Reg esi a assimiliação balsias nas classi icações an e io es das a mies não
concedida An ano Ba anausko e An ano Salio, e isslinhos Kazimie o Jauniaus
a mies ski s ymą, classi icações nó dios em ge al não o am a ibuídos em
pa a mes (ž . Salys 1933: mapélapio įklija; Salys 1992: 3036; Ge žo ai ė 2014: II mapapis
e comen á io; Ge žo ai ė 177149; Mikulėnienė 142152) (ž 2018: 3 177). Es a
pa icula idade a minha p incipal aço dis inguin e dos se o es do no e
começou a se conside ada Zigmo Zinke ičiaus e Alekso Gi denio na classi icação de
a minos li uãos (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147) (ž . 4 igu a.). A i mou-se que
aos p óp ios lowaiços do no e ca ac e iza in ui y i k e ingiškių e elšiškių
šnek ų ca ac e is ika, quando k e ingiškiai ge almen e apon abi eg esy inę
balsių asimiliaciju Sedõs, Telši, Mósėdžio e k . apylinkėse, e os ep esen an es
elšiškių pa a mės chamam a enção a balsių i, u pla inação an es do al u ino
ascenso (Gi denis: 1981 23).
Embo a e poucos, mas insc i a casos, quando asimiliação Plùngėje (LKA 156) em a ios,
din a kaip yškus a minis požymis, ski ian is nuo kaimyninės pa a mės ie o-
exemplo: šuni če diz Telšē, elšėškē, Plungė diz šoni, o če šuni, če Telšē. Jėzau, nē, se esse
zênuokė , pa iždžiou, com mumis ambém dė b no ėina muo e is, dab ana
i ažia osi, i Vuoki ėjė i ažia a on , eišk, ana elšėškė, o če g en i on anuos uoki k
ski no, aš če já eso ėk a plungėškė. Bem, digo, p onuncik galionis a o šunį, p onuncik, e
ana diz šuni, e digo če Plungė diz šoni. Tėi lab škē, oi as dėdėlē. Tas dėdėlē
(PLN_VID_M3); Telšē sak u bul iu, če saks bol iu Plungie. Pla elē, Plungė aiškiausē bol iu,
aiškiausē bol iu, aiškiausē
A igos A icles 299 /
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
(PLN_VID_M3)3. Pas ebimà balsio u e do mesmo balsio, ing essando em d iga sio
compos o, assimiliação ki čiuo as posições, nas quais es e aužas plungiškių
a ojamų a minių a ian ų dados e é nuoseklesnis (plg. Vyniau ai ė 2021: 103119).
Pa eikėja neabejo inai es a peculia idade ia a dia como mui o yškų a minį
a ibum, dis inguindo plungiškius dos elšiškių pa a mės ep esen an esų.
Reg esy inês balsios assimiliação econhecí elidade sie inas ( al ez em pa e) e com
lingubinhas conhecimas, ex.: isso če as k e ingėškiu ė elšėškiu as skė om,
euo ėšk aš on žėnau, pa iždžiou nomėni ėk mes sakuom ė, o elšėškė jau
numini (PLN_VYR_V3)4.
Už e in uma obse in balsio i a liepimo di e enças con a al ou inio ascensão
ga są nó dios e asaičių pa a mėse, uma po um lado, mos y ų eg esy ines
balsios asimiliação di e encinę galią, sua a pažįs amumu pa eikėjo pon o de is a,
ou a po ou o lado, conside s y ina, se sem dis inções lingüís icas eó icas
assim ambém assimiliação se ia pe cogiama como ca ac e as.
Como is o, in o man os disposições s y uam do absolu o assimiliação
conside ação acilmen e econhecí el e se o es do no e lowaiços a é a um
ce o conhecimen o. Nãoa mes ina, que a capacidade de ambos es es
ap esen ado es econhece assimiliação es á elacionada com seus speci icinhas conhecimen os sob e e asaiços a mines peculia idades.
1.2. Balsiões assimiliação como
blankusis a minis a ibu o
Qual que mais eqüen emen e ixa os casos, quando eg esy inė balsių asimiliação não oi obse ada,
ela não nomeada como yškus a minis sinais. Balsio pla inação ou nãopla inação na co esponden e
posição em essência é conside ado i ele šmingo, po exemplo: no, šoni, mes zoiki, zuiki, zoiki, no, če ės
ėik gal kažkuoki e oliucėjė ės ėik ks ū kalbū, no, kp sak ė. Bem, zuiki, zoiki, nem seênau, eu mesmo
não pe cebeu sa ês, não pe cebeu, zuiki, zoiki mon če pequenas cê omas de ce oūju, zuiki, zoiki mon
ês ėik in onacėjė žemai ėška, isso pain no kp ė, ėskas no malē (PLN_JA_UNV3). In o man o opinião,
mais impo an e aožas é in onação, que em ge al bas an e equen emen e no ada, especialmen e
não-albanços ep esen an eę e sug e inus abiems se o es pe ence en es 3 In o man ê em ilologico
educa imen o, é klaususi dialec ologijas ku są. 4 Pa eikês in e isi com Žemai ija elacionados
žemai iškai žmonių.
Asimiliacijos eikšmės neįž elgiama i išgi dus kalban elšiškių pa a mės
assun os, žemaičių ašyba, peculia idades, às ezes ele mesmo ašo ex os žemai iškai.
SIMONA VYNIAUTAITĖ
300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
(Plùngės, Skuõdo) e mines peculia idades, например.: ėš a a kalbuos a uod, que o
ne uolėi Plungės če kažko gėmē. [...]. Tėn mui o nesiskė (PLN_VYR_V3). Skouds o
umu, be Skouds panašē šnek (PLN_VID_V2). Anėi  elšėškē, be mes esam k e-
skė ingėškė, mas ái skė om, é cla o, que ėn anėi uokėi, o i já spėcelė klaus ėis ėn
ėina kė a ga sa kažko pama ė, ka ėn skė s, já ēp šnekon pap as , isso... Já ė
dūninink já kė s dalks ján (PLN_VYR_V3). Assim pode-se dize , que alo dos dis in i os
a ibu os eduz-se, dessas peculia idades econhecí eismen e em essencial eque ida
g ande a iduma, įsiklausimen o, e nó dicos e as em ge al en endidos como bas an e
ien isas linguiniu pon o de is a á ea. Agiu a-se que os elšiškių e k e ingiškių
linguís icos do no e o am con i mados e unidadeis po meio de mé odos quan i a i os
(Mikulėnienė, Čepai ienė e k ., 2019: 229270, 312).
Reikšminga, que sob e a idumą, no abumą pa a auscul a di e enças one icas
con i ma e ou o in o man min is, ex.: nežėnau, kp o če dab au iduomē ėi ga s,
aš o bū nesulgėno ėik a idžē ūi ga sū (PLN_JAUN_V2). Isola ce os di e enças
one icos nes e caso o nou-se bas an e complicado, onde o que mais acilmen e
no ados o am lexicikos di e enças, p z., pala as de knuisis, kiocis consumo de
K e ingõs, Mósėdžio kilusių habi an es.
Da n mais eqüen emen e eg esy inė balsių asimilação em yškėjo como ou in es
impe cep í el sinaisis. Di e enças mais b ilhan es en e plungiškių e elšiškių
mencionado pala a assim a lepamen o, pa a džių p iesagų da yba, eg.: que kažkp ne,
mon a uod, ėns is ū uokiū pag indėniu as p, ēp, que, no, lab ne ėė sakuom, a mais
no nē, mon a uod, kad žuodžė panašus (PLN_VID_M1); algumkp eu a sėmėno mon
sakda a a elšėškė, ka nós sakuom Be nuo alė, -kalė, uo anėi saka -k ė (PLN_VID_M2).
Jego sak Be nuo alė, anėi saka Be nuo ė (PLN_VYR_M2). Pakláusus al ez ou imi
alguma que seja di e umai elšiškių pa a mės a s o ės nuo Skuõdo kalbėjime, embo a
e b e amen e, mencionado ou o a ika ų a ojimas, p z.: negė do, ik siau diemesi,
que a as uoks não č, e mais (PLN_VID_M1). Pon oėž ina, que Plùngė (LKA 156) en a
na mesma á ea de a liepamen o a ika ų (em odas as o mas, exce o uma ce a
exceção, supos amen e , d), eo icamen e não de e ia se di e ências (LKT 1970: 19;
Vanagienė 1982: 95, mapa. N . 80; Salys 1992: 2325; LKT 2004: 240, 257258).
No en an o, ao a alia a a ian izkidade a ual de e ia e em con a as
possí eis mudanças, mas é ób io que as di e sas e as de consa mios
ep esen an es a ika os mui o mais se no am do que assimiliação5.
5 Isso con i ma as p óp ias e aschias obse ações, po exemplo, a igo au o ai e e que ou i ou i
de Telši kilusios mo e s susi ūpinimą, a é mesmo pas idão, po causa des a cidade na G ande Zemaičių
pa ede usada na o ma zemeai iu, po que, segundo ela, pessoas, cujas nascida Telšia, assim não dizem,
eles dizem zemaičiu; ie a iškės opinião, Plùngė, Telšia do Rie ã o, T ẽ ų di e encia a ika ų a liepimu, e Vanių
A igos A icles 307 /
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
Pe ulis Valdas 2005: Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė es u u a. –
Geog a ia me osas is 38(1), 163175.
Dennis P es on R. 1999: In oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by
Dennis R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company,
xxiiixl.
Ragauskai ė Alma 2016: Lie u os e nokul ū inis egiona imas: dak a o dise acija,
Vilnius: Lie u os muzikos i ea o akademija. Rokai ė Bi u ė 1961: Alguns no os
assun os oné icos dos dounininkų a men os. Li u ians kalbo y os ques ões 4,
141155.
Salys An anas 1933: Kelios ano ações a mių his ó ia. A chi um Philologicum 4, Salys
21–34.
An anas 1968: Li u ias pala as de língua. Li huanian encyclopedia 15, Sou h Bos on
(Mass.): Li huanian encyclopedia publikla, 571589. Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių
kalbos a mės, Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija.
Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. Language Va ia ion Eu opean Pe spec i es:
Selec ed Pape s om he Thi d In e na ional Con e ence on Language Va ia ion in Eu ope
(ICLaVE 3), eds. F. Hinskens, Ams e dam: Benjamins, 233248. Vanagienė Bi u ė 1982: A ika ų č, dž
a liepimas an es galūnę. A las da língua Li uânica II. Foné ica, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius:
Mokslas, 9396. Vyniau ai ė Simona 2018: Reg esy inė balsių asimiliacija šiau ės žemaičių pa a mių
pa ibio šnek ose XX a. 69 dešim mečių ank aš inių šal inių duomenimis. Linguas de his ó ia e
dialec ologia p oblemos 5, Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 140166. Vyniau ai ė Simona 2020:
Plungės geolek as eg esy inės balsių i, u pon o de is a da assimiliação. Li u ians kalba 14, 119.
P iega na in e ne : h pswww.zu nalai. u.l / lie u iu-kalba://a icle/ iew/22465/21727.
Vyniau ai ė Simona 2021: Te minio signos s a ica e dinamica: žemaičių eg esy inės balsių
asimiliacijos a ejis: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius
Zigmas 1966: Li u ians dialek ologija: ligignamoji a mių one ika i mo ologija, Vilnius:
Min is.
Zinke ičius Zigmas 2006: Li huanian a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.

SIMONA VYNIAUTAITĖ
308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al
Change o Fea u e om he Poin o View o
Plungė Residen s
SUMARY
The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he
main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and
K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o
eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and
o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic
dialec ology and pe cep ual dialec ology.
A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e
owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was
es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n
Samogi ian subdialec s. The in o man s end o conside eg essi e owel assimila ion a
dis inguishing and weak dialec al ea u e, bu i is no ega ded a cha ac e is ic ea u e.
O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e signi ican . I is
no ewo hy ha ano he alue ca ego y comes in o play when assimila ion is unde s ood as a
ea u e o non-dialec al speaking; in his case, owel na owness is associa ed wi h he
exp ession o s anda d language.
The esea ch indings e eal a he high dialec al homogenei y o No he n Samogi ian om
he poin o iew o he in o man s and imply ha as linguis ic a ia ion inc eases,
eg essi e owel assimila ion will no be pe cei ed by communi y membe s as a mo e easily
ecognizable dialec al ea u e wi h a high di e en ial powe .
In oducida 2022 m. augpjücio 5 d.
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia
simona. yniau ai [email protected]