292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-9164-8026
Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija,
socioling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-14
REGRESYVINĖ
BALSIŲ ASIMILIACIJA:
NOMENKLATŪRINĖ POŽYMIO
KAITA PLUNGIŠKIŲ POŽIŪRIU
Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al
Change o Fea u e om he Poin o View o
Plungė Residen s
ANOTACIJA
A ipsnyje behandel em Haup ens un e scheidenden nö dlichen zemaičių elšiškių und
k e ingiškių pa a mių požymos eg esy inės balsių asimiliacijos nomenkla ū inė kai a.
Siegie wi d es zus ellen, wie iel Plùngės Bewohne wah nehme eg esy inę balsiů
assimilia ion als un e scheidendem die nö dlichen un e aičių a minę besonde kei , und zu
bewe en dieses Zeichenio kai ą. Remiamasi dinamiškosios dialek ologies, pe cep y iosios
dialek ologies Me hoden. Išanaliza us plungiškių in o man ů Anme kung übe eg esy inę
balsių asimiliaciju und ande e a minius nö dliche un e aičių pa a mių me kmalen,
es ges ell , dass balsių asimiliacija sel en einge üh ijama nö dlichen un e aičių pa a mių
bes immendem Me kmalu. Am häu igs en diese Eigenscha beme k , jedoch wi d ih gegeben
nich ymi di e encinė Bedeu ung. Wich ige n, bedeu ungsesnen gel en ande e Phonikos,
Mo phologies, Leksikos ski umai. Reg esy inė balsių asimiliacija wi d auch auch e bunden und mi ne a mines Sp achen ein luß.
ESMINIAI ŽODŽIAI: šiau ės žemaičių pa a mės, eg esy inė balsių asimiliacija, a minių
požymių nomenkla ū a, a minių požymių kai a, kalbinės nuos a os.
ANNOTATION
The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he
main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and
A ikeln A icles 293 /
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o
eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and
o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic
dialec ology and pe cep ual dialec ology.
A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e
owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was
es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n
Samogi ian subdialec s. This ea u e is usually obse ed bu i is assigned a ma ginal
di e en ial alue. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed
mo e impo an and signi ican . Reg essi e owel assimila ion is also associa ed wi h he
in luence o non-dialec al speaking.
KEYWORDS: No he Samogi ian subdialec s, eg essi e owel assimila ion,
nomencla u e o dialec al ea u es, change o dialec al ea u es, linguis ic
a i udes.
ĮVADAS
a. XXI. sp achlichen a ian ikei s un e suchungen bedeu end wi d nich nu am nu
o a ian o a mlichen me kmalen Realisie ung, abe und de Ve b auche s
kalbines Bes immungen, kalbinė sa iiden i ikacija. Sie machen Ein luss sowohl
ealem eines ode ande en Va ian en e oichem als auch möglichem (ne)ischlie en,
lie e n zusä zliche Da en sp ach a ian iškkei zu e s ehen, zu bewe en, hil
zu en wickeln p ognos isches Model (plg. Aliūkai ė, Bakšienė und k . 2014: 130;
Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 19). Aus diesem G und wi d in
mul imodalioje Dialek ik pe cep ion als eines de angewand en
Un e suchungsmodells dėmen (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017:
3151; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2017: 169195; Mikulėnienė 2020: 1133 und k .). Va iie enden
Me hoden de pe zep i en Dialek ologie wi d du chge üh imme meh de
geoling is ischen Kompe enz (a meh e en Va ian en) on Ve b auche n gewisse
sp achliche Va ian e (e. G. Ve mines und gene ines Sp achen bildlichen,
sp achbinene , Ve mines Sp echens Bewe ung, Un e suchungen (Aliūkai ė,
Mikulėnienė 89120; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017; Bakšienė 2019:
117; Ge žo ai ė: 125; Aliūkai ė, Čepai ienė, 2016: 2020, B azai ienė, e c.).
Sp ach a ian ich igkei und seine Bewe ung aus dem Blickwinkel
pe zep i iöse Dialek ologie bes imm en Un e suchungen, in denen
analysie e und Plünges Gemeinscha s Mi gliede Bes immungen, zeigen,
dass die jünge en Plungiškiai des höchs en G ades a milichkei hal en die
Zone Plünges a eal, . i. kalbinä Homm in, o 9674, die Jugendlichen e wenden,
behaup en p ocenie die a mę (Aliūkai ė, Čeulėnienė, Mikpai ienė, Ge žo ai ė 94, 2017, 12 129; 2017: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2019: 11). E wa e , dass nich ama
SIMONA VYNIAUTAITĖ
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII sąmoningųjų und nesąmoningųjų
Bes immungen Kon lik . P lėž ina, dass auch ande e O ses Jugendliche
Sich weise Plùngė häu ige als die meis en a miisch ma kie e Zona negu ande e
Žemai ijoje lokalisie e A eale (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017:
280). Aus de Žemai ischen Region S äd e am ak i s en sp achliche Code wi d genau
Plùngėje e wende , hie Gemeinscha smi gliede am meis en geneig zu ö de n
Kinde und Jugend im sp echen sp ichlich (Kliukienė 2014: 3, 11). Op imis inen
Tendenzien zeigen und plungiškių dekla ie e Ve bindungen mi a miniu Code,
kalbančiu žmogumi. Plùngės gimnazis ų požiū iu s a bią ie ą užima paga ba,
eikšmingesnę negu ki ų i ų ie o ių jaunuoliams (Aliūkai ė, Mikulėnienė,
a miškai Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 97). Ge ade Respek es, Pa io iškumo,
Sp achen als na u alischem, angebo enen Codes Associa ii he sch und un e
e schiedenen Gene a ionen plungiškių, die das angegeben P ojek Neue aikinige
Geoling is ike o schungen Li uanien: Punk enne z Op imie ung und in e ak i ei
In e minės In o ma ionen e leide bei de Du ch üh ung1. Übe Plùngę iksuojama
besi o muojan i geolek inė zona, eine on suda ančių žemaičių egiolek ą (b ei e e
übe neue a minius da inius siehe Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 3940; Be u o 2010: 235236; Aue 2005: 742) (ž .
1 ig. ).
P lėž ina, dass diese geolek as is s abilus. E nokul u iniu Sich weise Plùngė
beg ei en wi d nich als pe eiginė zona ode Regiono pe i e ija. Valdo Pe ulio
o geschlagel e des heu igen Žemai ijas e ninės sa imonės Regiono e d inėje
S uk u en Plùngė gehö Regionos b anduoliu (Pe ulis 2005: 168).
E nokul ü ischem Žemai ijos b anduoliu Plùngė wi d auch zugesch ieben und
neue esnesse e nokul ü ischen egionä komplex in S uk u (Ragauskai ė 2016:
176179)2. Dahe Plùngės apellinkes wä e möglich zu bewe en als en hal ene
ziemlich solide e nokul ū ines und a minį G undlage, e laubendes
Gemeinscha smi gliede n leich sich selbs zu wah nehmen als nied igaičius und iden i izie en mi diesem Land.
T o zdem unkla ku, wie iel plungiškiai geba a miniu Sich weise sich mi k e ingiškių pa a me zu
iden i izie en und, gegen eils, ge enn on elšiškių pe diesen Haup a mes di e enziie endes
Zeichen eg esy inę balsių asimiliaciju. Diese a minė Eigenscha , ih e Realisie ung analysie in
Plùngės (LKA 156) Be ölke ung e b auch en a mlichen Va ian en, abe sel sch hanke s
Eins ellung zu Assimilia ion, ih e nomenkla ū inen We noch nich i e (Vyniau ai ė 2020: 119; 2021).
Dahe de Objek dieses A ikels is eg esy ines balsių asimiliacijos nomenkla ū inė kai a. 1 Im
Allgemeinen alle k e ingiškiai und elšiškiai a mę wah nehme meh als o aus Iden i ä szeichen mi ,
e ninę e ybę (Aliūkai ė, Bakšienė und k . 2014: 136137, 140). 2 Obwohl ha eine s a ke e nokul ū inę,
egionale sa imonę, bedeu ungsmesse igen Zen um diese Gegend nich gewesen is wie, z. Vaniai,
Raséiniai, K ãžiai (Kalnius 2012: 163164).
S apsniai A icles 295 1 PAV. / Zemaičių
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
egiolek as und geolek-2 PAV. Zemaičių
agmen aus Ge žo ai ė, inis pjū is
2014: XIII ka ėlapis und ko-Mikulėnienė,
pa a mių dialek ome ai (zemėlapio
(zemėlapio agmen aus Mikulėnienė
Čepai ienė und k . 2019: 240) men a as)
3 PAV. Žemaičių pa a mės An ano Salio
a mių klassi ika ion (zemėlapio
a mių men as aus Salys 1933)
4 PAV. Žemaičių pa a mės Zigmo
ag-Zinke ičiaus und Alekso Gi denio
klassi ika ion 196 (zemėlapio
agmen as aus Gi denis, Zinke ičius 1966)
SIMONA VYNIAUTAITĖ
296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Plùngėje ixie eine Reihe on a mlichen Phone ika-Eigenscha en, die
gemeinsam sind sowohl nö dliche zemai ige k e ingiškies, als auch elšiškies adi ionellen Pa e n:
• zweibalsigen ie, uo e chiami [eɪ], [o], beispielsweise.: [ˈkjeɪ jɪs] ~ kie is, [ˈjodjɪs] ~ juodis;
• d ibalsiminie en Wo es kamieno und ki čiuo as galūnės langieji Laue ė, o, beispielsweise. :
[pɛˈljɪɛ] ~ pelė, [ˈ ûɔʋje] ~ o ė;
• nich pla inamien Galūninie-S imme i, u, kilę aus seno inių längųjų i, u, beispielsweise. :
[ʋˈjenjɪs] ~ inis (dgs. gal.), plg. [ˈʋjenjes] ~ inis ( ns. a d.), [ˈ o gs] ~ u gus (dgs.
gal.), plg. [ˈ o gos] ~ u gus ( ns. a d.);
• einbalsinami Zweibalsiai ai, ei, beispielsweise: [dɑˈ ɑː] ~ da ai, [sɑˈkjɛː] ~ sakei;
• ki čiuo i S immen a, e o längą skiemenį gesag we den ku z,
beispielsweise: [ˈ ɑ ɑː] ~ a ai, [ˈmɑ ː] ~ me ai;
• un e ojame a ika os č, dž (ausse den Fällen, wo es keinen Kai o mi , d,
auch Skolnissen, ga sažodžiuose) beispielsweise.: [ˈjɑ js] ~ jaučius, [ˈgɑɪdjs] ~
gaidžius;
• cha ak e ige galūnių eduk ion, beispielsweise.: [ˈdɛd] ~ deda, [ˈeɪnɑ] ~ šieną;
• cha ak e is ische uni e selle Ki ius abgzug, beispielsweise: [ˈʋɑ ljɪɛ] ~ a lė,
[ˈjeɪmɑ] ~ žiema.
Haup liches Un e scheidnis elšiškių und k e ingiškių pa a mių Me kmal is eg esy inė
negalūninių umpųjų balsių i, u asimiliacija (plačiau ž . Rokai ė 1961:153; Gi denis 1962 149:
141150; LKTCh 2004: 235237; Zinke ičius 2006: 239241 und k .; noch siehe Vyniau ai ė 2021: 1525).
No d un e aiße k e ingiškių pa a mės plo e balsiai i, u in allen Fällen pla inami (p z.:
[ˈlepjɪ] ~ lipi, [ˈoɪnj] ~ šunį), a elšiškių pa a mės Ve e e gegen umpuosius und
langguosius hochu nen Au s iegssousen diese balsiusiko siau us (p z [ˈlɪpjɪ] ~ lipi, [ˈnjɪ]
~ šunį). Reg esy inė balsių asimiliacija kann s a inden in den olgenden Fällen: 1.
T umųjų negalūninių i, u (balsio i asimiliacija e olg nu o minkš ąjį p iebalsį),
beispielsweise: [ˈgljɪ] ~ guli, [ˈgɪljɪ] ~ gili; 2. Kai-S imme i, u eineina in doppa sien il, und, ul,
u , d ibalsio ui zusammį, beispielsweise: [ˈsjmlj] ~ smilčių, [ˈgjɪ jdjɪ] ~ gi di, [ˈdûljkj] ~
dulkių, [ˈgû jkjjnjs] ~ gu kšɪnius, [ˈpkjkj] ~ g oßa ige;
3. Kai-S imme i, u sind ande e He kun (d iga sie en [on], [om], [en], [em] aus an, am, en, em,
beispielsweise: [ˈluŋgs] ~ langus, [smjˈdjːs] ~ samdys, [pjˈjɪŋkjɪs] ~ penkis, [ɪɪ jmjsjɪ] ~
aus empsi; langieji [oː], [eː]·iš ą, ę, beispielsweise.: [ɪˈkûːsjɪ] ~ įkąsi, [ɪjˈsjpj jːsjɪ] ~ ausp ęsi;
d ibalsien [eɪ], [o] aus ie, uo, beispielsweise.: [ljɪɪpjns] ~ liepynas, [ˈpûːds] ~ puodus).
Plùngėje (LKA 156), wie und übe all k e ingiškių pa a mės plo e, balsiai i, u
ne u ė ų bū i pla inami p ieš aukš u inio pakilimo ga sus. Vis dėl o eg esy i-
nė balsių asimiliacija Plùngės apylinkėse iksuo a: pažymė a, kad negalūniniai
balsiai i, u, auch d iga sių il, und, ul, u pi muosius dėmenis bildenden i, u,
wi kiami assimilia ionen (Zinke ičius 1966: mapėl. No. 19, 464; un e l. N . 70,

S aipsniai / A icles 297
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
515; žemėl. N . 71, 516); eg esy inės balsių asimiliacijos galė ų bū i eikia-
mi d ibalsiai [eɪ], [oʊ] iš ie, uo (Zinke ičius 1966: žemėl. N . 58, 503, žemėl.
No. 59, 504, un en. No. 61, 506); auch könn en we den gehal en enge spo adišji
kai ki čiuo i pusilgiai i, u (G ina eckienė 1982: 38). Reg esy inės balsių asimi-
liacijos elik ai iš yškėjo cen inės šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės, į ku ią
pa enka Plùngė, eks uose (Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007:
11). To pa ies a minio plo o Kuli, Bud i, i šiam cen iniam a ealui nep i-
klausančių Da bnų šnek ose, am ik o balsių i, u asimiliacijos eikimo ezul-
a as apibūdin as ne kaip nauja onema ( elšiškių a eju), be kaip os pačios o-
nemos a ian ai (siau esni [e], [o] alo onai) (Babickienė 1991: 15). P idu ina,
kad k e ingiškių plo e am ik ais a ejais y a a liepiami negalūniniai siau ieji
umpieji i, u, be šis siau umas nep iklauso nuo eg esy inės balsių asimiliaci-
(G ina eckis 1978: 126). Assimilia ionswi ksamkei bes ä ig auch auch de 20. S.
zwei en Halbes handsch i liche Talminesma e ial Analyse o hochu lichen
Au s iegskönnen S immen S immen i, u o nich pla inie (Vyniau ai ė 2018: 151,
156158). Nich sdes o o z dialek ome ischen Me hoden ges ü z en
quan i a i en Un e suchungen zeigen, dass dieses Me kmal nö dliche
zemaiische k e ingiškių und elšiškių pa a mių di e enzie ung g oßen Ein luss
ha (Mikulėnienė, Čepai ienė und k . 2019: 229270, 312) (ž . 2. Fig.). a. Plùngės (LKA 156)
de Be ölke ung e wende en a mlichen Va ian en in gib es Fälle, wo wi k
eg esy inė balsių asimiliacija, e was meh di e si izie ku ųjų balsių i, u,
nich einančių į d iga sių sudė į, abliepung (Vyniau ai ė 2020: 119; 2021: 1032119). Dahe
eg esy inė balsių asimiliacija we enina als ziemlich a ijuojan i a minė
Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, kiek Plùngės (LKA 156) gy en ojai su-
okia eg esy inę balsių asimiliaciją kaip ski iamąją šiau ės žemaičių a mi-
Eigenscha en. nę Besonde hei , und zu bewe en dieses Zeichens nomenkla u inę
miškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odais. Taikomas
ienas iš Denniso R. P es ono pe cep y iojo y imo modelio komponen-
kai ą. Remiamasi dina ų konzep ionellen Bewe ungsau gaben (P es on 1999:
Mikulėnienė 2016: 95–96; C ame 2016: 5–14). Kalban is lais u a miniu ko-
du, pa eikėjų klaus a apie a minius šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiškių
ski umus, aip pa užduo a klausimų, susijusių su pag indiniu ski iamuoju a -
miniu požymiu – eg esy ine balsių asimiliacija.
Užda iniai: 1) a si ink i medžiagą iš in e iu su in o man ais; 2) išanali-
zuo i Plùngės (LKA 156) gy en ojų kalbines nuos a as, susijusias su eg esy i-
nės balsių asimiliacijos (ne)a pažįs amumu; 3) į e in i eg esy inės balsių asi-
miliacijos nomenkla ū inę kai ą.
Ti iamąją medžiagą suda o 2019 m. Plùngės apylinkėse su ink-
xxxi xxx ; Aliūkai ė, i Da en: übe 9 kl. Audioau zeichnungen. Eingesch ieben nach
d ei e schiedenen Zei en Dankėjus: jaunesniosios (bis 30 m.), mi u inės (3149 m.), älniosios (50 m. und
SIMONA VYNIAUTAITĖ
298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII äl e ). Solche Ve eilung basie au dem
P ojek Šiuolaikinie geoling is ikos o schung in Li uanien: Punk ne zop imisie ung
und in e ak i ioji a minės in o macijos sklaida (N . VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028)
Me hodik (Kalėdienė, Mikulėnienė 2014: 375). Pa eikėjai ü sch i ue n Abkü zungen:
e s e e Buchs abe weis LKA punk o (PLN Plùngė), zwei e Buchs abe ku zinys
zeichne pa eikėjų amžiaus g upę (JAUN jaunesniji ka a, VID idu inė ka a, VYR
y esnioji ka a), d i e s ski į (M žena, V muž), und Zahl weis de selben
Gene a ion geschlech liche Responden us an.
1.TERMIN (NE)IŠSKIRTINUMAS
DUNGIŠKI POHÜRIU
1.1. Balsių asimiliacija als di e encinis la minis
Me kmal
Reg esi ene balsie Assimilia ion ühessischen a mių Klassi ika ionen g öße e
Bedeu ung nich gegeben An ano Ba anausko und An ano Salio, pa ikslinusio
Kazimie o Jauniaus a mių ski s ymą, Klassi ika ionen nö dlichen landaičiai
apsk i ai wu den nich assignie en in pa a mes (ž . Salys 1933: bodėlapio įklija;
Salys 1992: 3036; Ge žo ai ė 2014: II ka ėlapis i komen a ; Ge žo ai ė 177149;
Mikulėnienė 142152) (ž 2018: 3 177). Diese a minische Eigenscha haup sächlichem
un e scheidendem Zeichen de nö dlichen niede aičius begonnen zu hal en Zigmo
Zinke ičiaus und Alekso Gi denio li auens a mių klassi ika ionen (Gi denis,
Zinke ičius 1966: 139147) (z . 4 bild.). Ge eil e, dass den nö dlichen niede aißen selbs
cha ak e is isch is in ui y i k e ingiškių und elšiškių šnek ų cha ak e is ika,
wenn k e ingiškiai no male weise beme bi eg esy inę balsių asimiliaciju Sedõs,
Telši, Mósėdžio und k . umylinkėse, und elšiškių pa a mės Ve e e ich en
Au me ksamkei au balsių i, u pla inimą o hochu inioem Klingen (Gi denis: 1981 23).
Obwohl und wenig, abe au gezeichne Fall, wenn Assimilia ion Plùngėje (LKA 156)
din a kaip yškus a minis požymis, ski ian is nuo kaimyninės pa a mės ie o-
in a ių, beispielsweise: šuni če sag Telšē, elšėškē, Plungė sag šoni, o če šuni, če
Telšē. Jėzau, nē, če as žėnuokė , pa iždžiou, bei unsis auch dė b no ėina muo e is,
dab ana aus ažia osi, i Vuoki ėjė aus ažia a aka , eišk, ana elšėškė, o če g en i
on anuos uoki k ski no, aš če už eso eso ėk a plungėškė. Nun, sage ich, aus a k
galininkas was šunį, aus a k, und ana sag šuni, und sageu če Plungė sag šoni. Va e i
lab škē, oi as dėdėlē. Tas dėdėlē (PLN_VID_M3); Telšē sak u bul iu, če saks bol iu Plungie.
Pla elē, Plungė aiškiausē bol iu, kla iausē bol iu, kla iausē
A ikeln A icles 299 /
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
(PLN_VID_M3)3. Pas ebimà balsio u und des gleichen balsio, eingehenden in doppa sio
zusammį, assimiliació ki čiuo ene posi ionen, in denen diese b uožas plungiškių
a ojamų a minių a ian ů Da en und is nuoseklesnis (plg. Vyniau ai ė 2021: 103119).
Pa eikėja neabejo inai diese Eigenscha e wä ija als seh yischen a minigem
Zeichen, un e scheidenden plungiškius om elšiškių pa a mės Ve e e .
Reg esy ines balsie Assimilia ions e kenn ä igkei sie inas ( ielleich eilweise) und
mi sp achbinigen Kenn nis, beispielsweise: das če as k e ingėškiu ė elšėškiu as
skė om, euo ėšk ach on žėnau, pa iždžiou nomėni ėk wi sakuom ė, o elšėškē jau
numini (PLN_VYR_V3)4.
Zu ück in umas beme kin balsio i a liepimo un e schiedumus o hochu inioem
au s iege ga są nö dliche landaičių pa a mėse, eine handes, ody ų eg esy ines
balsien assimilia ions di e encinę galię, ih e a pažįs amkei dankelui be ach ung,
ande e handes, e ws y iba, ob ohne heo e ischen sp achlichen kenn nisse auch
assimilia ion wä e wah genäh als un e sammamasis b uožas.
Wie gesehen, in o man ų Bes immungen s y uie en om ölliges
Assimilia ionshal en leich e kenn lichem und nö dlichen un e aičius
un e scheidendem e minem Me kmal bis zu einem gewissen Wissen.
Nich a mes e , dass beide diese Thankeien die Fähigkei zu e kennen Assimilia ion e bunden mi ih en speci ici ischen Kenn nissen übe niede aiße a mines Besonde hei en.
1.2. Balsiä assimilia ion als blankusis
a minis Me kmal
Wo was häu ige ixie en Fälle, wo eg esy inė balsių assimilia ion nich beme k wu de, sie
nich namig als yškus a minis Zeichenis. Balsio Pla ie ung ode Nich pla igung in en sp echende
Posi ion im Wesen lichen be ach e une leichšmingu, z. B.: no, šoni, mes zoiki, zuiki, zoiki, no, če ės ėik
gal kažkuoki e oliucėjė ės ėik ks ū kalbū, no, kp sak ė. Nun, zuiki, zoiki, auch nich gewėne, ich selbs
habe nich beme k selbes, nich beme k , zuiki, zoiki mon če kleinen Schė omen aus ik ūju, zuiki, zoiki
mon ės ėik in onacėjė žemai ėška, das pasak ėn no kp ė, ėskas no malē (PLN_JA_UNV3).
In o man ens Meinung nach, wich ige e Me ožas is in ona ion, die im Allgemeinen ziemlich o
beme kba is , besonde s nekalban ige Ve e e in und sug e inus abiem nö dlichen un e aiischen
pa a mnissen gehö enden O en 3 In o man ä ha ilologisches Ausbilden, is klausiusi Ku s de
žemai iškai žmonių.
Asimiliacijos eikšmės neįž elgiama i išgi dus kalban elšiškių pa a mės
Dialek ologie. 4 Pa eikende in e essisi mi Žemai ija e bundenen Sachen, zemaičių sch i ,
besonde hei en, manchmal selbs ašo ex us žemai iškai.
SIMONA VYNIAUTAITĖ
300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
(Plùngės, Skuõdo) e mines Eigenscha en, beispielsweise.: ėš a a kalbuos a uod, dass
o ne uolėi Plungės če kažko gėmē. [...]. Tėn iel nesiskė (PLN_VYR_V3). Skouds o
umu, be Skouds panašē šnek (PLN_VID_V2). Anėi  elšėškē, be mes esam k e-
skė ingėškė, abe ėi skė om, jaško, dass ėn anėi uokėi, o i schon spėcelē ag ėis
ėn ėina kė a ge sa kažko gesehen ė, ka ėn skė s, schon ēp šnekon ein ach, das...
Jau ė dunninink schon kė s dalks schon (PLN_VYR_V3). Dahe kann man sagen, dass
Un e scheidungsmi elzeichen we eduzie wi d, diese Eigenscha en
e kenn nisba kei im Wesen lichen e o de lich g oße a idumus, Einglausung, und
nö dlichen landaičiai im Allgemeinen e s anden we den als ziemlich ien isas sp achiniu
Sich weise lächen. Zu ü de wi d, dass nö dlich niede aiße elšiškių sowie
k e ingiškių kalbinį ein isumą bes ä ig e und quan i a i is ischen Me hoden
du chge üh e Un e suchung (Mikulėnienė, Čepai ienė und k ., 2019: 229270, 312).
Reikšminge, dass übe a idumą, no abumą um auszusehen phone ische
Un e schiede bes ä ig und eines ande en In o man en Men in, z.: nežėnau, kp o
če dab au iduomē ėi ga s, ich o bū nesulgėno ėik a idžē ūi ga sū
(PLN_JAUN_V2). Auszuschließen gewisse phone ische Un e schiede in diesem Fall
wu de ziemlich schwie ig, wo was leich e beme kba en wa en leksikos
Un e scha en, beispielsweise., Wö e knuisis, kiocis Ve b auchim aus K e ingõs, Mósėdžio kilusių Be ölke ung.
Da nliche häu ige eg esy inė balsiä assimilia ion aus yße e als hö e igen
unbeme k es Zeichen. Schä sches en Un e schiedenen zwischen plungiškių und
elšiškių e wähn Wo es so a lepimas, pau džių p eesagų daiba, z..: dass kažkp ne,
mon a uod, ėns aus ū uokiū g undėniu das p, ēp, dass, no, lab ne ė sakuom, a
meh no nē, mon a uod, kad žuodžė panašus (PLN_VID_M1); i gendkp ich ansėmėno mon
sakda a a elšėškē, ka wi sakuom Be nuo alė, -kalė, uo anėi sag -k ė (PLN_VID_M2).
seines sak Be nuo alė, anėi saka Be nuo ė (PLN_VYR_M2). Pakláusus ielleich hö imi
i gendwelche un e schiedumai elšiškių pa a mės a s o ės on Skuõdo
gesp ochenėjime, wenn auch am ku zen, gemenn andoks a ika ų Bezugung, z.
negė do, ik s e wendiau diemesi, dass a as uoks nich č, und meh
(PLN_VID_M1). P lüng ina, dass Plùngė (LKA 156) in dasselbe a ika ų a liepungsgebie
äll (in allen Fo men, auße eine gewissen Ausnahme, angeblich , d), heo e isch
soll e nich sein un e schied Ch (LKT 1970: 19; Vanagienė 1982: 95, un e . N . 80; Salys
1992: 2325; LKT 2004: 240, 257258).
Dennoch soll e bei de Beu eilung gegenwä ige Va ian iskkei au mögliche
Ve ände ungen eingegangen we den, abe kla is , dass die e schiedenen
niede aich schen ba a mių Ve e e a ika os iel was meh beme kba als Assimilia ion5.
5 Dies bes ä ig selbe zemaiße Anme kungen, z. A ikelau o i muß e hö en aus Telši kilusios mo e s
susi ūp imą, soga pas igie ung, wegen diese in diese S ad s ehenden G oßen Zemaičių wände
e wende en Fo m žemai iu, denn, sag sie, Menschen, de en Geb inė Telšia, so nich sagen, sie spü en
zemaičiu; ie a iškės Meinung nach, Plùngė, Telšia on Rie ã o, T ẽ ų un e scheide a ika ų a liepimu, o Vanių
A ikeln A icles 307 /
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
Pe ulis Valdas 2005: Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė S uk u . –
Geog a ijas me aš is 38(1), 163175.
Dennis P es on R. 1999: In oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by
Dennis R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company,
xxiiixl.
Ragauskai ė Alma 2016: Lie u os e nokul ū inis egiona imas: dak a o dise acija,
Vilnius: Lie u os muzikos i ea o akademija. Rokai ė Bi u ė 1961: Einige neue
un e aičių dounininkų a mių Phone ikos Dinge. Lie u os kalbo y os F agen 4, 141155.
Salys An anas 1933: Kelios Anme kungen a mių Geschich e. A chi um Philologicum 4,
21–34.
Salys An anas 1968: Lie u ių kalbos a mės. Lie u ių enciklopedija 15, Sou h Bos on
(Mass.): Lie u ių enciklopedijos išykla, 571589. Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių
kalbos a mės, Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija.
Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. Language Va ia ion Eu opean Pe spec i es:
Selec ed Pape s om he Thi d In e na ional Con e ence on Language Va ia ion in Eu ope
(ICLaVE 3), eds. F. Hinskens, Ams e dam: Benjamins, 233248. Vanagienė Bi u ė 1982: A ika ų č, dž
a liepimas o galūnę. Lie u os kalbos a las II. Fone ika, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas,
9396. Vyniau ai ė Simona 2018: Reg esy inė balsių asimiliacija šiau ės žemaičių pa a mių pa ibio
šnek ose XX a. 69 zehnmečių ank aš ischen Quellen Da en. Sp achgeschich e und Dialek ologies
p oblemos 5, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 140166. Vyniau ai ė Simona 2020: Plungės geolek as
eg esy inės balsių i, u assimiliacijos požiū u. Lie u ių kalba 14, 119. P ieiga in e ne :
h pswww.zu nalai. u.l / lie u iu-kalba://a icle/ iew/22465/21727.
Vyniau ai ė Simona 2021: Te miniozeichen s a ika und dynamika: zemaičių eg esy inės
balsių asimiliacijos a ejis: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija: e gleichamoji a mių one ika und
mo ologija, Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.

SIMONA VYNIAUTAITĖ
308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al
Change o Fea u e om he Poin o View o
Plungė Residen s
SUMMARY
The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he
main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and
K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o
eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and
o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic
dialec ology and pe cep ual dialec ology.
A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e
owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was
es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n
Samogi ian subdialec s. The in o man s end o conside eg essi e owel assimila ion a
dis inguishing and weak dialec al ea u e, bu i is no ega ded a cha ac e is ic ea u e.
O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e signi ican . I is
no ewo hy ha ano he alue ca ego y comes in o play when assimila ion is unde s ood as a
ea u e o non-dialec al speaking; in his case, owel na owness is associa ed wi h he
exp ession o s anda d language.
The esea ch indings e eal a he high dialec al homogenei y o No he n Samogi ian om
he poin o iew o he in o man s and imply ha as linguis ic a ia ion inc eases,
eg essi e owel assimila ion will no be pe cei ed by communi y membe s as a mo e easily
ecognizable dialec al ea u e wi h a high di e en ial powe .
Eingelie e 2022 m. Augpjü s 5 d.
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanien
simona. yniau ai [email protected]