Regresyvinė balsių asimiliacija: nomenklatūrinė požymio kaita plungiškių požiūriu

292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII SIMONA VYNIAUTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-9164-8026 Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija, socioling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all87-14 REGRESYVINĖ BALSIŲ ASIMILIACIJA: NOMENKLATŪRINĖ POŽYMIO KAITA PLUNGIŠKIŲ POŽIŪRIU Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al Change o Fea u e om he Poin o View o Plungė Residen s ANOTACIJA A ipsnyje behandel em Haup ens un e scheidenden nö dlichen zemaičių elšiškių und k e ingiškių pa a mių požymos eg esy inės balsių asimiliacijos nomenkla ū inė kai a. Siegie wi d es zus ellen, wie iel Plùngės Bewohne wah nehme eg esy inę balsiů assimilia ion als un e scheidendem die nö dlichen un e aičių a minę besonde kei , und zu bewe en dieses Zeichenio kai ą. Remiamasi dinamiškosios dialek ologies, pe cep y iosios dialek ologies Me hoden. Išanaliza us plungiškių in o man ů Anme kung übe eg esy inę balsių asimiliaciju und ande e a minius nö dliche un e aičių pa a mių me kmalen, es ges ell , dass balsių asimiliacija sel en einge üh ijama nö dlichen un e aičių pa a mių bes immendem Me kmalu. Am häu igs en diese Eigenscha beme k , jedoch wi d ih gegeben nich ymi di e encinė Bedeu ung. Wich ige n, bedeu ungsesnen gel en ande e Phonikos, Mo phologies, Leksikos ski umai. Reg esy inė balsių asimiliacija wi d auch auch e bunden und mi ne a mines Sp achen ein luß. ESMINIAI ŽODŽIAI: šiau ės žemaičių pa a mės, eg esy inė balsių asimiliacija, a minių požymių nomenkla ū a, a minių požymių kai a, kalbinės nuos a os. ANNOTATION The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and A ikeln A icles 293 / Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic dialec ology and pe cep ual dialec ology. A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian subdialec s. This ea u e is usually obse ed bu i is assigned a ma ginal di e en ial alue. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e impo an and signi ican . Reg essi e owel assimila ion is also associa ed wi h he in luence o non-dialec al speaking. KEYWORDS: No he Samogi ian subdialec s, eg essi e owel assimila ion, nomencla u e o dialec al ea u es, change o dialec al ea u es, linguis ic a i udes. ĮVADAS a. XXI. sp achlichen a ian ikei s un e suchungen bedeu end wi d nich nu am nu o a ian o a mlichen me kmalen Realisie ung, abe und de Ve b auche s kalbines Bes immungen, kalbinė sa iiden i ikacija. Sie machen Ein luss sowohl ealem eines ode ande en Va ian en e oichem als auch möglichem (ne)ischlie en, lie e n zusä zliche Da en sp ach a ian iškkei zu e s ehen, zu bewe en, hil zu en wickeln p ognos isches Model (plg. Aliūkai ė, Bakšienė und k . 2014: 130; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 19). Aus diesem G und wi d in mul imodalioje Dialek ik pe cep ion als eines de angewand en Un e suchungsmodells dėmen (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 3151; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2017: 169195; Mikulėnienė 2020: 1133 und k .). Va iie enden Me hoden de pe zep i en Dialek ologie wi d du chge üh imme meh de geoling is ischen Kompe enz (a meh e en Va ian en) on Ve b auche n gewisse sp achliche Va ian e (e. G. Ve mines und gene ines Sp achen bildlichen, sp achbinene , Ve mines Sp echens Bewe ung, Un e suchungen (Aliūkai ė, Mikulėnienė 89120; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017; Bakšienė 2019: 117; Ge žo ai ė: 125; Aliūkai ė, Čepai ienė, 2016: 2020, B azai ienė, e c.). Sp ach a ian ich igkei und seine Bewe ung aus dem Blickwinkel pe zep i iöse Dialek ologie bes imm en Un e suchungen, in denen analysie e und Plünges Gemeinscha s Mi gliede Bes immungen, zeigen, dass die jünge en Plungiškiai des höchs en G ades a milichkei hal en die Zone Plünges a eal, . i. kalbinä Homm in, o 9674, die Jugendlichen e wenden, behaup en p ocenie die a mę (Aliūkai ė, Čeulėnienė, Mikpai ienė, Ge žo ai ė 94, 2017, 12 129; 2017: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2019: 11). E wa e , dass nich ama SIMONA VYNIAUTAITĖ 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII sąmoningųjų und nesąmoningųjų Bes immungen Kon lik . P lėž ina, dass auch ande e O ses Jugendliche Sich weise Plùngė häu ige als die meis en a miisch ma kie e Zona negu ande e Žemai ijoje lokalisie e A eale (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 280). Aus de Žemai ischen Region S äd e am ak i s en sp achliche Code wi d genau Plùngėje e wende , hie Gemeinscha smi gliede am meis en geneig zu ö de n Kinde und Jugend im sp echen sp ichlich (Kliukienė 2014: 3, 11). Op imis inen Tendenzien zeigen und plungiškių dekla ie e Ve bindungen mi a miniu Code, kalbančiu žmogumi. Plùngės gimnazis ų požiū iu s a bią ie ą užima paga ba, eikšmingesnę negu ki ų i ų ie o ių jaunuoliams (Aliūkai ė, Mikulėnienė, a miškai Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 97). Ge ade Respek es, Pa io iškumo, Sp achen als na u alischem, angebo enen Codes Associa ii he sch und un e e schiedenen Gene a ionen plungiškių, die das angegeben P ojek Neue aikinige Geoling is ike o schungen Li uanien: Punk enne z Op imie ung und in e ak i ei In e minės In o ma ionen e leide bei de Du ch üh ung1. Übe Plùngę iksuojama besi o muojan i geolek inė zona, eine on suda ančių žemaičių egiolek ą (b ei e e übe neue a minius da inius siehe Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 3940; Be u o 2010: 235236; Aue 2005: 742) (ž . 1 ig. ). P lėž ina, dass diese geolek as is s abilus. E nokul u iniu Sich weise Plùngė beg ei en wi d nich als pe eiginė zona ode Regiono pe i e ija. Valdo Pe ulio o geschlagel e des heu igen Žemai ijas e ninės sa imonės Regiono e d inėje S uk u en Plùngė gehö Regionos b anduoliu (Pe ulis 2005: 168). E nokul ü ischem Žemai ijos b anduoliu Plùngė wi d auch zugesch ieben und neue esnesse e nokul ü ischen egionä komplex in S uk u (Ragauskai ė 2016: 176179)2. Dahe Plùngės apellinkes wä e möglich zu bewe en als en hal ene ziemlich solide e nokul ū ines und a minį G undlage, e laubendes Gemeinscha smi gliede n leich sich selbs zu wah nehmen als nied igaičius und iden i izie en mi diesem Land. T o zdem unkla ku, wie iel plungiškiai geba a miniu Sich weise sich mi k e ingiškių pa a me zu iden i izie en und, gegen eils, ge enn on elšiškių pe diesen Haup a mes di e enziie endes Zeichen eg esy inę balsių asimiliaciju. Diese a minė Eigenscha , ih e Realisie ung analysie in Plùngės (LKA 156) Be ölke ung e b auch en a mlichen Va ian en, abe sel sch hanke s Eins ellung zu Assimilia ion, ih e nomenkla ū inen We noch nich i e (Vyniau ai ė 2020: 119; 2021). Dahe de Objek dieses A ikels is eg esy ines balsių asimiliacijos nomenkla ū inė kai a. 1 Im Allgemeinen alle k e ingiškiai und elšiškiai a mę wah nehme meh als o aus Iden i ä szeichen mi , e ninę e ybę (Aliūkai ė, Bakšienė und k . 2014: 136137, 140). 2 Obwohl ha eine s a ke e nokul ū inę, egionale sa imonę, bedeu ungsmesse igen Zen um diese Gegend nich gewesen is wie, z. Vaniai, Raséiniai, K ãžiai (Kalnius 2012: 163164). S apsniai A icles 295 1 PAV. / Zemaičių Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu egiolek as und geolek-2 PAV. Zemaičių agmen aus Ge žo ai ė, inis pjū is 2014: XIII ka ėlapis und ko-Mikulėnienė, pa a mių dialek ome ai (zemėlapio (zemėlapio agmen aus Mikulėnienė Čepai ienė und k . 2019: 240) men a as) 3 PAV. Žemaičių pa a mės An ano Salio a mių klassi ika ion (zemėlapio a mių men as aus Salys 1933) 4 PAV. Žemaičių pa a mės Zigmo ag-Zinke ičiaus und Alekso Gi denio klassi ika ion 196 (zemėlapio agmen as aus Gi denis, Zinke ičius 1966) SIMONA VYNIAUTAITĖ 296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Plùngėje ixie eine Reihe on a mlichen Phone ika-Eigenscha en, die gemeinsam sind sowohl nö dliche zemai ige k e ingiškies, als auch elšiškies adi ionellen Pa e n: • zweibalsigen ie, uo e chiami [eɪ], [o], beispielsweise.: [ˈkjeɪ jɪs] ~ kie is, [ˈjodjɪs] ~ juodis; • d ibalsiminie en Wo es kamieno und ki čiuo as galūnės langieji Laue ė, o, beispielsweise. : [pɛˈljɪɛ] ~ pelė, [ˈ ûɔʋje] ~ o ė; • nich pla inamien Galūninie-S imme i, u, kilę aus seno inių längųjų i, u, beispielsweise. : [ʋˈjenjɪs] ~ inis (dgs. gal.), plg. [ˈʋjenjes] ~ inis ( ns. a d.), [ˈ o gs] ~ u gus (dgs. gal.), plg. [ˈ o gos] ~ u gus ( ns. a d.); • einbalsinami Zweibalsiai ai, ei, beispielsweise: [dɑˈ ɑː] ~ da ai, [sɑˈkjɛː] ~ sakei; • ki čiuo i S immen a, e o längą skiemenį gesag we den ku z, beispielsweise: [ˈ ɑ ɑː] ~ a ai, [ˈmɑ ː] ~ me ai; • un e ojame a ika os č, dž (ausse den Fällen, wo es keinen Kai o mi , d, auch Skolnissen, ga sažodžiuose) beispielsweise.: [ˈjɑ js] ~ jaučius, [ˈgɑɪdjs] ~ gaidžius; • cha ak e ige galūnių eduk ion, beispielsweise.: [ˈdɛd] ~ deda, [ˈeɪnɑ] ~ šieną; • cha ak e is ische uni e selle Ki ius abgzug, beispielsweise: [ˈʋɑ ljɪɛ] ~ a lė, [ˈjeɪmɑ] ~ žiema. Haup liches Un e scheidnis elšiškių und k e ingiškių pa a mių Me kmal is eg esy inė negalūninių umpųjų balsių i, u asimiliacija (plačiau ž . Rokai ė 1961:153; Gi denis 1962 149: 141150; LKTCh 2004: 235237; Zinke ičius 2006: 239241 und k .; noch siehe Vyniau ai ė 2021: 1525). No d un e aiße k e ingiškių pa a mės plo e balsiai i, u in allen Fällen pla inami (p z.: [ˈlepjɪ] ~ lipi, [ˈoɪnj] ~ šunį), a elšiškių pa a mės Ve e e gegen umpuosius und langguosius hochu nen Au s iegssousen diese balsiusiko siau us (p z [ˈlɪpjɪ] ~ lipi, [ˈnjɪ] ~ šunį). Reg esy inė balsių asimiliacija kann s a inden in den olgenden Fällen: 1. T umųjų negalūninių i, u (balsio i asimiliacija e olg nu o minkš ąjį p iebalsį), beispielsweise: [ˈgljɪ] ~ guli, [ˈgɪljɪ] ~ gili; 2. Kai-S imme i, u eineina in doppa sien il, und, ul, u , d ibalsio ui zusammį, beispielsweise: [ˈsjmlj] ~ smilčių, [ˈgjɪ jdjɪ] ~ gi di, [ˈdûljkj] ~ dulkių, [ˈgû jkjjnjs] ~ gu kšɪnius, [ˈpkjkj] ~ g oßa ige; 3. Kai-S imme i, u sind ande e He kun (d iga sie en [on], [om], [en], [em] aus an, am, en, em, beispielsweise: [ˈluŋgs] ~ langus, [smjˈdjːs] ~ samdys, [pjˈjɪŋkjɪs] ~ penkis, [ɪɪ jmjsjɪ] ~ aus empsi; langieji [oː], [eː]·iš ą, ę, beispielsweise.: [ɪˈkûːsjɪ] ~ įkąsi, [ɪjˈsjpj jːsjɪ] ~ ausp ęsi; d ibalsien [eɪ], [o] aus ie, uo, beispielsweise.: [ljɪɪpjns] ~ liepynas, [ˈpûːds] ~ puodus). Plùngėje (LKA 156), wie und übe all k e ingiškių pa a mės plo e, balsiai i, u ne u ė ų bū i pla inami p ieš aukš u inio pakilimo ga sus. Vis dėl o eg esy i- nė balsių asimiliacija Plùngės apylinkėse iksuo a: pažymė a, kad negalūniniai balsiai i, u, auch d iga sių il, und, ul, u pi muosius dėmenis bildenden i, u, wi kiami assimilia ionen (Zinke ičius 1966: mapėl. No. 19, 464; un e l. N . 70, S aipsniai / A icles 297 Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu 515; žemėl. N . 71, 516); eg esy inės balsių asimiliacijos galė ų bū i eikia- mi d ibalsiai [eɪ], [oʊ] iš ie, uo (Zinke ičius 1966: žemėl. N . 58, 503, žemėl. No. 59, 504, un en. No. 61, 506); auch könn en we den gehal en enge spo adišji kai ki čiuo i pusilgiai i, u (G ina eckienė 1982: 38). Reg esy inės balsių asimi- liacijos elik ai iš yškėjo cen inės šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės, į ku ią pa enka Plùngė, eks uose (Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007: 11). To pa ies a minio plo o Kuli, Bud i, i šiam cen iniam a ealui nep i- klausančių Da bnų šnek ose, am ik o balsių i, u asimiliacijos eikimo ezul- a as apibūdin as ne kaip nauja onema ( elšiškių a eju), be kaip os pačios o- nemos a ian ai (siau esni [e], [o] alo onai) (Babickienė 1991: 15). P idu ina, kad k e ingiškių plo e am ik ais a ejais y a a liepiami negalūniniai siau ieji umpieji i, u, be šis siau umas nep iklauso nuo eg esy inės balsių asimiliaci- (G ina eckis 1978: 126). Assimilia ionswi ksamkei bes ä ig auch auch de 20. S. zwei en Halbes handsch i liche Talminesma e ial Analyse o hochu lichen Au s iegskönnen S immen S immen i, u o nich pla inie (Vyniau ai ė 2018: 151, 156158). Nich sdes o o z dialek ome ischen Me hoden ges ü z en quan i a i en Un e suchungen zeigen, dass dieses Me kmal nö dliche zemaiische k e ingiškių und elšiškių pa a mių di e enzie ung g oßen Ein luss ha (Mikulėnienė, Čepai ienė und k . 2019: 229270, 312) (ž . 2. Fig.). a. Plùngės (LKA 156) de Be ölke ung e wende en a mlichen Va ian en in gib es Fälle, wo wi k eg esy inė balsių asimiliacija, e was meh di e si izie ku ųjų balsių i, u, nich einančių į d iga sių sudė į, abliepung (Vyniau ai ė 2020: 119; 2021: 1032119). Dahe eg esy inė balsių asimiliacija we enina als ziemlich a ijuojan i a minė Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, kiek Plùngės (LKA 156) gy en ojai su- okia eg esy inę balsių asimiliaciją kaip ski iamąją šiau ės žemaičių a mi- Eigenscha en. nę Besonde hei , und zu bewe en dieses Zeichens nomenkla u inę miškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odais. Taikomas ienas iš Denniso R. P es ono pe cep y iojo y imo modelio komponen- kai ą. Remiamasi dina ų konzep ionellen Bewe ungsau gaben (P es on 1999: Mikulėnienė 2016: 95–96; C ame 2016: 5–14). Kalban is lais u a miniu ko- du, pa eikėjų klaus a apie a minius šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiškių ski umus, aip pa užduo a klausimų, susijusių su pag indiniu ski iamuoju a - miniu požymiu – eg esy ine balsių asimiliacija. Užda iniai: 1) a si ink i medžiagą iš in e iu su in o man ais; 2) išanali- zuo i Plùngės (LKA 156) gy en ojų kalbines nuos a as, susijusias su eg esy i- nės balsių asimiliacijos (ne)a pažįs amumu; 3) į e in i eg esy inės balsių asi- miliacijos nomenkla ū inę kai ą. Ti iamąją medžiagą suda o 2019 m. Plùngės apylinkėse su ink- xxxi xxx ; Aliūkai ė, i Da en: übe 9 kl. Audioau zeichnungen. Eingesch ieben nach d ei e schiedenen Zei en Dankėjus: jaunesniosios (bis 30 m.), mi u inės (3149 m.), älniosios (50 m. und SIMONA VYNIAUTAITĖ 298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII äl e ). Solche Ve eilung basie au dem P ojek Šiuolaikinie geoling is ikos o schung in Li uanien: Punk ne zop imisie ung und in e ak i ioji a minės in o macijos sklaida (N . VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028) Me hodik (Kalėdienė, Mikulėnienė 2014: 375). Pa eikėjai ü sch i ue n Abkü zungen: e s e e Buchs abe weis LKA punk o (PLN Plùngė), zwei e Buchs abe ku zinys zeichne pa eikėjų amžiaus g upę (JAUN jaunesniji ka a, VID idu inė ka a, VYR y esnioji ka a), d i e s ski į (M žena, V muž), und Zahl weis de selben Gene a ion geschlech liche Responden us an. 1.TERMIN (NE)IŠSKIRTINUMAS DUNGIŠKI POHÜRIU 1.1. Balsių asimiliacija als di e encinis la minis Me kmal Reg esi ene balsie Assimilia ion ühessischen a mių Klassi ika ionen g öße e Bedeu ung nich gegeben An ano Ba anausko und An ano Salio, pa ikslinusio Kazimie o Jauniaus a mių ski s ymą, Klassi ika ionen nö dlichen landaičiai apsk i ai wu den nich assignie en in pa a mes (ž . Salys 1933: bodėlapio įklija; Salys 1992: 3036; Ge žo ai ė 2014: II ka ėlapis i komen a ; Ge žo ai ė 177149; Mikulėnienė 142152) (ž 2018: 3 177). Diese a minische Eigenscha haup sächlichem un e scheidendem Zeichen de nö dlichen niede aičius begonnen zu hal en Zigmo Zinke ičiaus und Alekso Gi denio li auens a mių klassi ika ionen (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147) (z . 4 bild.). Ge eil e, dass den nö dlichen niede aißen selbs cha ak e is isch is in ui y i k e ingiškių und elšiškių šnek ų cha ak e is ika, wenn k e ingiškiai no male weise beme bi eg esy inę balsių asimiliaciju Sedõs, Telši, Mósėdžio und k . umylinkėse, und elšiškių pa a mės Ve e e ich en Au me ksamkei au balsių i, u pla inimą o hochu inioem Klingen (Gi denis: 1981 23). Obwohl und wenig, abe au gezeichne Fall, wenn Assimilia ion Plùngėje (LKA 156) din a kaip yškus a minis požymis, ski ian is nuo kaimyninės pa a mės ie o- in a ių, beispielsweise: šuni če sag Telšē, elšėškē, Plungė sag šoni, o če šuni, če Telšē. Jėzau, nē, če as žėnuokė , pa iždžiou, bei unsis auch dė b no ėina muo e is, dab ana aus ažia osi, i Vuoki ėjė aus ažia a aka , eišk, ana elšėškė, o če g en i on anuos uoki k ski no, aš če už eso eso ėk a plungėškė. Nun, sage ich, aus a k galininkas was šunį, aus a k, und ana sag šuni, und sageu če Plungė sag šoni. Va e i lab škē, oi as dėdėlē. Tas dėdėlē (PLN_VID_M3); Telšē sak u bul iu, če saks bol iu Plungie. Pla elē, Plungė aiškiausē bol iu, kla iausē bol iu, kla iausē A ikeln A icles 299 / Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu (PLN_VID_M3)3. Pas ebimà balsio u und des gleichen balsio, eingehenden in doppa sio zusammį, assimiliació ki čiuo ene posi ionen, in denen diese b uožas plungiškių a ojamų a minių a ian ů Da en und is nuoseklesnis (plg. Vyniau ai ė 2021: 103119). Pa eikėja neabejo inai diese Eigenscha e wä ija als seh yischen a minigem Zeichen, un e scheidenden plungiškius om elšiškių pa a mės Ve e e . Reg esy ines balsie Assimilia ions e kenn ä igkei sie inas ( ielleich eilweise) und mi sp achbinigen Kenn nis, beispielsweise: das če as k e ingėškiu ė elšėškiu as skė om, euo ėšk ach on žėnau, pa iždžiou nomėni ėk wi sakuom ė, o elšėškē jau numini (PLN_VYR_V3)4. Zu ück in umas beme kin balsio i a liepimo un e schiedumus o hochu inioem au s iege ga są nö dliche landaičių pa a mėse, eine handes, ody ų eg esy ines balsien assimilia ions di e encinę galię, ih e a pažįs amkei dankelui be ach ung, ande e handes, e ws y iba, ob ohne heo e ischen sp achlichen kenn nisse auch assimilia ion wä e wah genäh als un e sammamasis b uožas. Wie gesehen, in o man ų Bes immungen s y uie en om ölliges Assimilia ionshal en leich e kenn lichem und nö dlichen un e aičius un e scheidendem e minem Me kmal bis zu einem gewissen Wissen. Nich a mes e , dass beide diese Thankeien die Fähigkei zu e kennen Assimilia ion e bunden mi ih en speci ici ischen Kenn nissen übe niede aiße a mines Besonde hei en. 1.2. Balsiä assimilia ion als blankusis a minis Me kmal Wo was häu ige ixie en Fälle, wo eg esy inė balsių assimilia ion nich beme k wu de, sie nich namig als yškus a minis Zeichenis. Balsio Pla ie ung ode Nich pla igung in en sp echende Posi ion im Wesen lichen be ach e une leichšmingu, z. B.: no, šoni, mes zoiki, zuiki, zoiki, no, če ės ėik gal kažkuoki e oliucėjė ės ėik ks ū kalbū, no, kp sak ė. Nun, zuiki, zoiki, auch nich gewėne, ich selbs habe nich beme k selbes, nich beme k , zuiki, zoiki mon če kleinen Schė omen aus ik ūju, zuiki, zoiki mon ės ėik in onacėjė žemai ėška, das pasak ėn no kp ė, ėskas no malē (PLN_JA_UNV3). In o man ens Meinung nach, wich ige e Me ožas is in ona ion, die im Allgemeinen ziemlich o beme kba is , besonde s nekalban ige Ve e e in und sug e inus abiem nö dlichen un e aiischen pa a mnissen gehö enden O en 3 In o man ä ha ilologisches Ausbilden, is klausiusi Ku s de žemai iškai žmonių. Asimiliacijos eikšmės neįž elgiama i išgi dus kalban elšiškių pa a mės Dialek ologie. 4 Pa eikende in e essisi mi Žemai ija e bundenen Sachen, zemaičių sch i , besonde hei en, manchmal selbs ašo ex us žemai iškai. SIMONA VYNIAUTAITĖ 300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII (Plùngės, Skuõdo) e mines Eigenscha en, beispielsweise.: ėš a a kalbuos a uod, dass o ne uolėi Plungės če kažko gėmē. [...]. Tėn iel nesiskė (PLN_VYR_V3). Skouds o umu, be Skouds panašē šnek (PLN_VID_V2). Anėi  elšėškē, be mes esam k e- skė ingėškė, abe ėi skė om, jaško, dass ėn anėi uokėi, o i schon spėcelē ag ėis ėn ėina kė a ge sa kažko gesehen ė, ka ėn skė s, schon ēp šnekon ein ach, das... Jau ė dunninink schon kė s dalks schon (PLN_VYR_V3). Dahe kann man sagen, dass Un e scheidungsmi elzeichen we eduzie wi d, diese Eigenscha en e kenn nisba kei im Wesen lichen e o de lich g oße a idumus, Einglausung, und nö dlichen landaičiai im Allgemeinen e s anden we den als ziemlich ien isas sp achiniu Sich weise lächen. Zu ü de wi d, dass nö dlich niede aiße elšiškių sowie k e ingiškių kalbinį ein isumą bes ä ig e und quan i a i is ischen Me hoden du chge üh e Un e suchung (Mikulėnienė, Čepai ienė und k ., 2019: 229270, 312). Reikšminge, dass übe a idumą, no abumą um auszusehen phone ische Un e schiede bes ä ig und eines ande en In o man en Men in, z.: nežėnau, kp o če dab au iduomē ėi ga s, ich o bū nesulgėno ėik a idžē ūi ga sū (PLN_JAUN_V2). Auszuschließen gewisse phone ische Un e schiede in diesem Fall wu de ziemlich schwie ig, wo was leich e beme kba en wa en leksikos Un e scha en, beispielsweise., Wö e knuisis, kiocis Ve b auchim aus K e ingõs, Mósėdžio kilusių Be ölke ung. Da nliche häu ige eg esy inė balsiä assimilia ion aus yße e als hö e igen unbeme k es Zeichen. Schä sches en Un e schiedenen zwischen plungiškių und elšiškių e wähn Wo es so a lepimas, pau džių p eesagų daiba, z..: dass kažkp ne, mon a uod, ėns aus ū uokiū g undėniu das p, ēp, dass, no, lab ne ė sakuom, a meh no nē, mon a uod, kad žuodžė panašus (PLN_VID_M1); i gendkp ich ansėmėno mon sakda a a elšėškē, ka wi sakuom Be nuo alė, -kalė, uo anėi sag -k ė (PLN_VID_M2). seines sak Be nuo alė, anėi saka Be nuo ė (PLN_VYR_M2). Pakláusus ielleich hö imi i gendwelche un e schiedumai elšiškių pa a mės a s o ės on Skuõdo gesp ochenėjime, wenn auch am ku zen, gemenn andoks a ika ų Bezugung, z. negė do, ik s e wendiau diemesi, dass a as uoks nich č, und meh (PLN_VID_M1). P lüng ina, dass Plùngė (LKA 156) in dasselbe a ika ų a liepungsgebie äll (in allen Fo men, auße eine gewissen Ausnahme, angeblich , d), heo e isch soll e nich sein un e schied Ch (LKT 1970: 19; Vanagienė 1982: 95, un e . N . 80; Salys 1992: 2325; LKT 2004: 240, 257258). Dennoch soll e bei de Beu eilung gegenwä ige Va ian iskkei au mögliche Ve ände ungen eingegangen we den, abe kla is , dass die e schiedenen niede aich schen ba a mių Ve e e a ika os iel was meh beme kba als Assimilia ion5. 5 Dies bes ä ig selbe zemaiße Anme kungen, z. A ikelau o i muß e hö en aus Telši kilusios mo e s susi ūp imą, soga pas igie ung, wegen diese in diese S ad s ehenden G oßen Zemaičių wände e wende en Fo m žemai iu, denn, sag sie, Menschen, de en Geb inė Telšia, so nich sagen, sie spü en zemaičiu; ie a iškės Meinung nach, Plùngė, Telšia on Rie ã o, T ẽ ų un e scheide a ika ų a liepimu, o Vanių A ikeln A icles 307 / Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu Pe ulis Valdas 2005: Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė S uk u . – Geog a ijas me aš is 38(1), 163175. Dennis P es on R. 1999: In oduc ion. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiiixl. Ragauskai ė Alma 2016: Lie u os e nokul ū inis egiona imas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u os muzikos i ea o akademija. Rokai ė Bi u ė 1961: Einige neue un e aičių dounininkų a mių Phone ikos Dinge. Lie u os kalbo y os F agen 4, 141155. Salys An anas 1933: Kelios Anme kungen a mių Geschich e. A chi um Philologicum 4, 21–34. Salys An anas 1968: Lie u ių kalbos a mės. Lie u ių enciklopedija 15, Sou h Bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos išykla, 571589. Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių kalbos a mės, Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. Language Va ia ion Eu opean Pe spec i es: Selec ed Pape s om he Thi d In e na ional Con e ence on Language Va ia ion in Eu ope (ICLaVE 3), eds. F. Hinskens, Ams e dam: Benjamins, 233248. Vanagienė Bi u ė 1982: A ika ų č, dž a liepimas o galūnę. Lie u os kalbos a las II. Fone ika, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 9396. Vyniau ai ė Simona 2018: Reg esy inė balsių asimiliacija šiau ės žemaičių pa a mių pa ibio šnek ose XX a. 69 zehnmečių ank aš ischen Quellen Da en. Sp achgeschich e und Dialek ologies p oblemos 5, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 140166. Vyniau ai ė Simona 2020: Plungės geolek as eg esy inės balsių i, u assimiliacijos požiū u. Lie u ių kalba 14, 119. P ieiga in e ne : h pswww.zu nalai. u.l / lie u iu-kalba://a icle/ iew/22465/21727. Vyniau ai ė Simona 2021: Te miniozeichen s a ika und dynamika: zemaičių eg esy inės balsių asimiliacijos a ejis: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija: e gleichamoji a mių one ika und mo ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. SIMONA VYNIAUTAITĖ 308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al Change o Fea u e om he Poin o View o Plungė Residen s SUMMARY The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic dialec ology and pe cep ual dialec ology. A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian subdialec s. The in o man s end o conside eg essi e owel assimila ion a dis inguishing and weak dialec al ea u e, bu i is no ega ded a cha ac e is ic ea u e. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e signi ican . I is no ewo hy ha ano he alue ca ego y comes in o play when assimila ion is unde s ood as a ea u e o non-dialec al speaking; in his case, owel na owness is associa ed wi h he exp ession o s anda d language. The esea ch indings e eal a he high dialec al homogenei y o No he n Samogi ian om he poin o iew o he in o man s and imply ha as linguis ic a ia ion inc eases, eg essi e owel assimila ion will no be pe cei ed by communi y membe s as a mo e easily ecognizable dialec al ea u e wi h a high di e en ial powe . Eingelie e 2022 m. Augpjü s 5 d. SIMONA VYNIAUTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanien simona. yniau ai [email protected]