Regresyvinė balsių asimiliacija: nomenklatūrinė požymio kaita plungiškių požiūriu

292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII SIMONA VYNIAUTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-9164-8026 Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija, socioling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all87-14 REGRESYVINĖ BALSIŲ ASIMILIACIJA: NOMENKLATŪRINĖ POŽYMIO KAITA PLUNGIŠKIŲ POŽIŪRIU Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al Change o Fea u e om he Poin o View o Plungė Residen s ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjama pag indinio ski iamojo šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiš- kių pa a mių požymio – eg esy inės balsių asimiliacijos – nomenkla ū inė kai a. Siekiama nus a y i, kiek Plùngės gy en ojai su okia eg esy inę balsių asimiliaciją kaip ski iamąją šiau ės žemaičių a minę ypa ybę, i į e in i šio požymio kai ą. Remiamasi dinamiškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odais. Išanaliza us plungiškių in o man ų pas abas apie eg esy inę balsių asimiliaciją i ki us a minius šiau ės žemaičių pa a mių požymius, nus a y a, kad balsių asimiliacija e ai į a - dijama šiau ės žemaičių pa a mių ski iamuoju požymiu. Dažniausiai ši ypa ybė pas ebima, ačiau jai su eikiama nežymi di e encinė eikšmė. S a besniais, eikšmingesniais laikomi ki i one ikos, mo ologijos, leksikos ski umai. Reg esy inė balsių asimiliacija aip pa siejama i su ne a minės kalbos į aka. ESMINIAI ŽODŽIAI: šiau ės žemaičių pa a mės, eg esy inė balsių asimiliacija, a minių požymių nomenkla ū a, a minių požymių kai a, kalbinės nuos a os. ANNOTATION The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and S aipsniai / A icles 293 Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic dialec ology and pe cep ual dialec ology. A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian subdialec s. This ea u e is usually obse ed bu i is assigned a ma ginal di e en ial alue. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e impo an and signi ican . Reg essi e owel assimila ion is also associa ed wi h he in luence o non-dialec al speaking. KEYWORDS: No he Samogi ian subdialec s, eg essi e owel assimila ion, nomencla u e o dialec al ea u es, change o dialec al ea u es, linguis ic a i udes. ĮVADAS XXI a. kalbinio a ian iškumo y imuose eikšminga ampa ne ik am ik o a ian o a minių požymių ealizacija, be i a o ojų kalbinės nuos a os, kal- binė sa iiden i ikacija. Jos da o į aką iek ealiam ieno a ki o a ian o a oji- mui, iek galimam (ne)išlikimui, eikia papildomų duomenų kalbos a ian išku- mui sup as i, e in i, padeda ku i p ognos inį modelį (plg. Aliūkai ė, Bakšienė i k . 2014: 130; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 19). Dėl šios p iežas ies mul imodaliojoje dialek ologijoje pe cepcija laikoma ienu iš ai- komo y imo modelio dėmenų (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 31–51; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2017: 169–195; Mikulėnienė 2020: 11–33 i k .). Į ai iais pe cep y iosios dialek ologijos me odais a liekama is daugiau am ik o kalbinio a ian o (a kelių a ian ų) a o ojų geoling is inės kompe encijos, p z., a minės i bend inės kalbos aizdinių, kalbinės gim inės, a minio kalbėjimo e inimo, y imų (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 89–120; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017; Bakšienė 2019: 1–17; Ge žo ai ė 2019: 1–25; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, B azai ienė 2020 i k .). Kalbos a ian iškumo i jo e inimui pe cep y iosios dialek ologijos po- žiū iu ski i y imai, ku iuose analizuo os i Plùngės bend uomenės na- ių nuos a os, odo, kad jaunieji plungiškiai aukščiausio a miškumo laipsnio zona laiko Plùngės a ealą, . y. kalbinę gim inę, o 94,67 p oc. jaunuolių ei- gia a ojan ys a mę (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 94, 127, 129; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2019: 11). Tikė ina, kad nesama SIMONA VYNIAUTAITĖ 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII sąmoningųjų i nesąmoningųjų nuos a ų kon lik o. Pab ėž ina, kad i ki ų ie- o ių jaunuolių požiū iu Plùngė dažniau laikoma labiausiai a miškai žymė a zo- na negu ki i Žemai ijoje lokalizuo i a ealai (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 280). Iš Žemai ijos egiono mies ų ak y iausiai a minis kodas a ojamas bū en Plùngėje, čia bend uomenės na iai labiausiai linkę ska in i aikus i jaunimą kalbė i a miškai (Kliukienė 2014: 3, 11). Op imis ines en- dencijas odo i plungiškių dekla uojamos sąsajos su a miniu kodu, a miškai kalbančiu žmogumi. Plùngės gimnazis ų požiū iu s a bią ie ą užima paga ba, eikšmingesnę negu ki ų i ų ie o ių jaunuoliams (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 97). Bū en paga bos, pa io iškumo, kalbos kaip na ū alaus, p igim inio kodo asocia ai y auja i a p į ai ių ka ų plungiškių, ku ie ai nu odė p ojek o Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida ykdymo me u1. Apie Plùngę iksuojama besi o muojan i geolek inė zona, iena iš suda an- čių žemaičių egiolek ą (plačiau apie naujuosius a minius da inius ž . Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 39–40; Be u o 2010: 235–236; Aue 2005: 7–42) (ž . 1 pa .). Pab ėž ina, kad šis geolek as y a s abilus. E nokul ū iniu požiū iu Plùngė su okiama ne kaip pe eiginė zona a egiono pe i e ija. Valdo Pe ulio pasiū- ly oje daba inio Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inėje s uk ū oje Plùngė p iklauso egiono b anduoliui (Pe ulis 2005: 168). E nokul ū iniam Žemai ijos b anduoliui Plùngė aip pa p iski iama i naujesnėje e nokul ū i- nių egionų kompleksinėje s uk ū oje (Ragauskai ė 2016: 176–179)2. Taigi Plùngės apylinkes bū ų galima e in i kaip u inčias gana i ą e nokul ū inį i a minį pag indą, leidžian į bend uomenės na iams leng ai sa e su ok i kaip žemaičius i apa in i su šiuo k aš u. Vis dėl o neaišku, kiek plungiškiai geba a miniu požiū iu sa e iden i ikuo i su k e ingiškių pa a me i , p iešingai, a ski i nuo elšiškių pe pag indinį šias pa a mes di e encijuojan į požymį – eg esy inę balsių asimiliaciją. Ši a minė ypa ybė, jos ealizacija analizuo a Plùngės (LKA 156) gy en ojų a ojamuo- se a miniuose a ian uose, be pačių pa eikėjų požiū is į asimiliaciją, jos no- menkla ū inę e ę da nebu o i os (Vyniau ai ė 2020: 1–19; 2021). Taigi šio s aipsnio objek as y a eg esy inės balsių asimiliacijos nomenkla ū inė kai a. 1 Apsk i ai isi k e ingiškiai i elšiškiai a mę su okia labiau kaip o aus apa umo ženklą, e ninę e ybę (Aliūkai ė, Bakšienė i k . 2014: 136–137, 140). 2 No s u i i ą e nokul ū inę, egioninę sa imonę, eikšmingesniu cen u ši ie o ė nė a bu usi kaip, p z., Vaniai, Raséiniai, K ãžiai (Kalnius 2012: 163–164). S aipsniai / A icles 295 Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu 1 PAV. Žemaičių egiolek as i geolek- ai (žemėlapio agmen as iš Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: XIII žemėlapis i ko- men a as) 2 PAV. Žemaičių pa a mių dialek ome- inis pjū is (žemėlapio agmen as iš Mikulėnienė, Čepai ienė i k . 2019: 240) 3 PAV. Žemaičių pa a mės An ano Salio a mių klasi ikacijoje (žemėlapio ag- men as iš Salys 1933) 4 PAV. Žemaičių pa a mės Zigmo Zinke ičiaus i Alekso Gi denio a mių klasi ikacijoje (žemėlapio agmen as iš Gi denis, Zinke ičius 1966) SIMONA VYNIAUTAITĖ 296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Plùngėje iksuo a nemažai a minių one ikos ypa ybių, ku ios bend os iek šiau ės žemaičių k e ingiškių, iek elšiškių adicinėms pa a mėms: • d ibalsiai ie, uo e čiami [eɪ], [oʊ], p z.: [ˈkʲeɪ ʲɪs] ~ kie is, [ˈjoʊdʲɪs] ~ juodis; • d ibalsinami žodžio kamieno i ki čiuo os galūnės ilgieji balsiai ė, o, p z.: [ˈpɛˌlʲɪɛ] ~ pelė, [ˈ ûɔʋʲe] ~ o ė; • nepla inami galūniniai balsiai i, u, kilę iš seno inių ilgųjų i, u, p z.: [ˈʋʲeˌnʲɪs] ~ inis (dgs. gal.), plg. [ˈʋʲeˌnʲes] ~ inis ( ns. a d.), [ˈ oˑ ˌgʊs] ~ u gus (dgs. gal.), plg. [ˈ oˑ ˌgos] ~ u gus ( ns. a d.); • ienbalsinami d ibalsiai ai, ei, p z.: [dɑˈ ɑː] ~ da ai, [sɑˈkʲɛː] ~ sakei; • ki čiuo i balsiai a, e p ieš ilgą skiemenį a iami umpai, p z.: [ˈ ɑˌ ɑː] ~ a ai, [ˈmɛˌ ɑː] ~ me ai; • ne a ojamos a ika os č, dž (išsky us a ejus, kai nė a kai os su , d, aip pa skoliniuose, ga sažodžiuose), p z.: [ˈjɑˑʊ ʲʊs] ~ jaučius, [ˈgɑˑɪˌdʲʊs] ~ gaidžius; • būdinga galūnių edukcija, p z.: [ˈdɛd] ~ deda, [ˈʃeɪnɑ] ~ šieną; • būdingas isuo inis ki čio a i aukimas, p z.: [ˈʋɑ ˌlʲɪɛ] ~ a lė, [ˈʒʲeɪˌmɑ] ~ žiema. Pag indinis ski iamasis šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiškių pa a mių požymis y a eg esy inė negalūninių umpųjų balsių i, u asimiliacija (plačiau ž . Rokai ė 1961: 149–153; Gi denis 1962: 141–150; LKTCh 2004: 235–237; Zinke ičius 2006: 239–241 i k .; da ž . Vyniau ai ė 2021: 15–25). Šiau ės žemaičių k e ingiškių pa a mės plo e balsiai i, u isais a ejais pla inami (p z.: [ˈleˌpʲɪ] ~ lipi, [ˈʃoˌnʲɪ] ~ šunį), o elšiškių pa a mės a s o ai p ieš umpuosius i ilguosius aukš u inio pakilimo ga sus šiuos balsius išlaiko siau us (p z.: [ˈlɪˌpʲɪ] ~ lipi, [ˈʃʊˌnʲɪ] ~ šunį). Reg esy inė balsių asimiliacija gali yk i šiais a ejais: 1. T umpųjų negalūninių i, u (balsio i asimiliacija yks a ik p ieš minkš ąjį p iebalsį), p z.: [ˈgʊˌlʲɪ] ~ guli, [ˈgɪˌlʲɪ] ~ gili; 2. Kai balsiai i, u įeina į d iga sių il, i , ul, u , d ibalsio ui sudė į, p z.: [ˈsʲmˑlʲ ʲʊ] ~ smilčių, [ˈgʲɪˑ ʲˌdʲɪ] ~ gi di, [ˈdûˑlʲkʲʊ] ~ dulkių, [ˈgûˑ ʲkʲʃʲnʲʊs] ~ gu kšnius, [ˈpʊɪˌkʲɪ] ~ puiki; 3. Kai balsiai i, u y a ki os kilmės (d iga siuose [on], [om], [en], [em] iš an, am, en, em, p z.: [ˈluˑŋgʊs] ~ langus, [sʊmʲˈdʲːs] ~ samdys, [ˈpʲɪˑŋʲˌkʲɪs] ~ penkis, [ɪʃˈ ʲɪˑmʲsʲɪ] ~ iš empsi; ilgieji [oː], [eː]·iš ą, ę, p z.: [ɪˈkûːsʲɪ] ~ įkąsi, [ɪʃʲˈsʲpʲ ʲːsʲɪ] ~ išsp ęsi; d ibalsiuose [eɪ], [oʊ] iš ie, uo, p z.: [lʲɪɪpʲˑns] ~ liepynas, [ˈpûːʊdʊs] ~ puodus). Plùngėje (LKA 156), kaip i isame k e ingiškių pa a mės plo e, balsiai i, u ne u ė ų bū i pla inami p ieš aukš u inio pakilimo ga sus. Vis dėl o eg esy i- nė balsių asimiliacija Plùngės apylinkėse iksuo a: pažymė a, kad negalūniniai balsiai i, u, aip pa d iga sių il, i , ul, u pi muosius dėmenis suda an ys i, u, eikiami asimiliacijos (Zinke ičius 1966: žemėl. N . 19, 464; žemėl. N . 70, S aipsniai / A icles 297 Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu 515; žemėl. N . 71, 516); eg esy inės balsių asimiliacijos galė ų bū i eikia- mi d ibalsiai [eɪ], [oʊ] iš ie, uo (Zinke ičius 1966: žemėl. N . 58, 503, žemėl. N . 59, 504, žemėl. N . 61, 506); aip pa galė ų bū i išlaikomi siau i spo adiš- kai ki čiuo i pusilgiai i, u (G ina eckienė 1982: 38). Reg esy inės balsių asimi- liacijos elik ai iš yškėjo cen inės šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės, į ku ią pa enka Plùngė, eks uose (Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007: 11). To pa ies a minio plo o Kuli, Bud i, i šiam cen iniam a ealui nep i- klausančių Da bnų šnek ose, am ik o balsių i, u asimiliacijos eikimo ezul- a as apibūdin as ne kaip nauja onema ( elšiškių a eju), be kaip os pačios o- nemos a ian ai (siau esni [e], [o] alo onai) (Babickienė 1991: 15). P idu ina, kad k e ingiškių plo e am ik ais a ejais y a a liepiami negalūniniai siau ieji umpieji i, u, be šis siau umas nep iklauso nuo eg esy inės balsių asimiliaci- jos (G ina eckis 1978: 126). Asimiliacijos eikimą aip pa pa i ina i XX a. an osios pusės ank aš inės a minės medžiagos analizė – p ieš aukš u inio pa- kilimo ga sus balsiai i, u dažnai nepla inami (Vyniau ai ė 2018: 151, 156–158). Vis dėl o dialek ome ijos me odais pa em i kiekybiniai y imai odo, kad šis požymis šiau ės žemaičių k e ingiškių i elšiškių pa a mių di e enciacijai didelės į akos ne u i (Mikulėnienė, Čepai ienė i k . 2019: 229–270, 312) (ž . 2 pa .). XXI a. Plùngės (LKA 156) gy en ojų a ojamuose a miniuose a- ian uose esama a ejų, kai eikia eg esy inė balsių asimiliacija, šiek iek la- biau į ai uoja umpųjų balsių i, u, neįeinančių į d iga sių sudė į, a liepimas (Vyniau ai ė 2020: 1–19; 2021: 103–119). Taigi eg esy inė balsių asimiliacija e in ina kaip gana a ijuojan i a minė ypa ybė. Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, kiek Plùngės (LKA 156) gy en ojai su- okia eg esy inę balsių asimiliaciją kaip ski iamąją šiau ės žemaičių a mi- nę ypa ybę, i į e in i šio požymio nomenkla ū inę kai ą. Remiamasi dina- miškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odais. Taikomas ienas iš Denniso R. P es ono pe cep y iojo y imo modelio komponen- ų – koncep ualiojo e inimo užduo is (P es on 1999: xxxi –xxx ; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 95–96; C ame 2016: 5–14). Kalban is lais u a miniu ko- du, pa eikėjų klaus a apie a minius šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiškių ski umus, aip pa užduo a klausimų, susijusių su pag indiniu ski iamuoju a - miniu požymiu – eg esy ine balsių asimiliacija. Užda iniai: 1) a si ink i medžiagą iš in e iu su in o man ais; 2) išanali- zuo i Plùngės (LKA 156) gy en ojų kalbines nuos a as, susijusias su eg esy i- nės balsių asimiliacijos (ne)a pažįs amumu; 3) į e in i eg esy inės balsių asi- miliacijos nomenkla ū inę kai ą. Ti iamąją medžiagą suda o 2019 m. Plùngės apylinkėse su ink- i duomenys: apie 9 al. ga so į ašų. Į ašy a po is ski ingų ka ų pa eikė- jus: jaunesniosios (iki 30 m.), idu inės (31–49 m.), y esniosios (50 m. i SIMONA VYNIAUTAITĖ 298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII y esni). Toks ski s ymas pa em as p ojek o Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklai- da (N . VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028) me odika (Kalėdienė, Mikulėnienė 2014: 375). Pa eikėjai užši uo i san umpomis: pi mosios aidės nu odo LKA punk- ą (PLN – Plùngė), an asis aidžių umpinys žymi pa eikėjų amžiaus g upę (JAUN – jaunesnioji ka a, VID – idu inė ka a, VYR – y esnioji ka a), e- čiasis – ly į (M – mo e is, V – y as), o skaičius nu odo os pačios ka os ski - ingus esponden us. 1. TARMINIS (NE)IŠSKIRTINUMAS PLUNGIŠKIŲ POŽIŪRIU 1.1. Balsių asimiliacija kaip di e encinis a minis požymis Reg esy inei balsių asimiliacijai anks esnėse a mių klasi ikacijose dides- nės eikšmės nesu eik a – An ano Ba anausko i An ano Salio, pa ikslinusio Kazimie o Jauniaus a mių ski s ymą, klasi ikacijose šiau ės žemaičiai apsk i- ai nebu o ski iami į pa a mes (ž . Salys 1933: žemėlapio įklija; Salys 1992: 30–36; Ge žo ai ė 2014: II žemėlapis i komen a as; Ge žo ai ė 2018: 177–179; Mikulėnienė 2018: 142–152) (ž . 3 pa .). Ši a minė ypa ybė pag indiniu šiau- ės žemaičius ski iančiu požymiu p adė a laiky i Zigmo Zinke ičiaus i Alekso Gi denio lie u ių a mių klasi ikacijoje (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139–147) (ž . 4 pa .). Teig a, kad pa iems šiau ės žemaičiams būdinga in ui y i k e ingiš- kių i elšiškių šnek ų cha ak e is ika, kai k e ingiškiai pap as ai pas ebi eg e- sy inę balsių asimiliaciją Sedõs, Telši, Mósėdžio i k . apylinkėse, o elšiškių pa a mės a s o ai a k eipia dėmesį į balsių i, u pla inimą p ieš aukš u inio paki- limo ga sus (Gi denis 1981: 23). No s i nedaug, be už ašy a a ejų, kai asimiliacija Plùngėje (LKA 156) į a - din a kaip yškus a minis požymis, ski ian is nuo kaimyninės pa a mės ie o- ių, p z.: „šuni“ če saka Telšē, elšėškē, Plungė saka „šoni“, o če „šuni“, če  Telšē. Jėzau, nē, če as žėnuokė  , pa iždžiou, pas mumis i gi dė b no ėina muo e is, dab ana  iš ažia osi, i Vuoki ėjė iš ažia a aka , eišk, ana  elšėškė, o če g en i on anuos uoki kė a ski „no, aš če jau eso ėk a plungėškė“. No, sakau, iš a k galinin- kas ką „šunį“, iš a k, i ana saka „šuni“, o sakau če Plungė saka „šoni“. Tėi  lab škē, oi as  dėdėlē. Tas  dėdėlē (PLN_VID_M3); Telšē sak u „bul iu“, če saks „bol iu“ Plungie. Pla elē, Plungė aiškiausē „bol iu“, aiškiausē „bol iu“, aiškiausē S aipsniai / A icles 299 Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu (PLN_VID_M3)3. Pas ebimà balsio u i o pa ies balsio, įeinančio į d iga sio sudė į, asimiliacija ki čiuo ose pozicijose, ku iose šis b uožas plungiškių a o- jamų a minių a ian ų duomenimis i y a nuoseklesnis (plg. Vyniau ai ė 2021: 103–119). Pa eikėja neabejo inai šią ypa ybę į a dija kaip labai yškų a minį požymį, ski ian į plungiškius nuo elšiškių pa a mės a s o ų. Reg esy inės balsių asimiliacijos a pažįs amumas sie inas (galbū iš dalies) i su kalbinėmis žiniomis, p z.: ai če  as k e ingėškiu ė elšėškiu as skė oms, euo ėšk aš on žėnau, pa iždžiou „nomėni“ ėk  mes sakuom „ė“, o elšėškē jau „numini“ (PLN_VYR_V3)4. Už ik in umas pas ebin balsio i a liepimo ski umus p ieš aukš u inio paki- limo ga są šiau ės žemaičių pa a mėse, iena e us, ody ų eg esy inės balsių asimiliacijos di e encinę galią, jos a pažįs amumą pa eikėjo požiū iu, ki a e us, s a s y ina, a be eo inių kalbinių žinių aip pa asimiliacija bū ų su okiama kaip ski iamasis b uožas. Kaip ma y i, in o man ų nuos a os s y uoja nuo isiško asimiliacijos laiky- mo leng ai a pažįs amu i šiau ės žemaičius ski iančiu a miniu požymiu iki am ik o žinojimo. Nea mes ina, kad abiejų šių pa eikėjų gebėjimas a pažin i asimiliaciją susijęs su jų speci inėmis žiniomis apie žemaičių a mines ypa ybes. 1.2. Balsių asimiliacija kaip blankusis a minis požymis Ku kas dažniau iksuo i a ejai, kai eg esy inė balsių asimiliacija nebu o pas ebė a, ji neį a din a kaip yškus a minis požymis. Balsio pla inimas a nepla inimas a i inkamoje pozicijoje iš esmės laikomas ne eikšmingu, p z.: no, „šoni“, mes „zoiki“, „zuiki“, „zoiki“, no, če ės ėik gal kažkuoki e oliucėjė ės ėik ks ū kalbū, no, kp sak ė. No, „zuiki“, „zoiki“, ne nežėnau, aš pa s nepas ebo sa ės, nepas ebo, „zuiki“, „zoiki“ – mon če mažos skė - oms iš ik ūju, „zuiki“, „zoiki“ mon ės ėik in onacėjė  žemai ėška, ai ėn no kp pasak ė, ėskas no malē (PLN_JAUN_V3). In o man o nuomone, s a besnis b uožas y a in onacija, ku i apsk i ai gana dažnai pas ebima, ypač nekalbančių žemai iškai žmonių. Asimiliacijos eikšmės neįž elgiama i išgi dus kalban elšiškių pa a mės a s o ę bei sug e inus abiems šiau ės žemaičių pa a mėms p iklausančių ie o ių 3 In o man ė u i ilologinį išsila inimą, y a klausiusi dialek ologijos ku są. 4 Pa eikėjas domisi su Žemai ija susijusiais dalykais, žemaičių ašyba, ypa ybėmis, ka ais pa s ašo eks us žemai iškai. SIMONA VYNIAUTAITĖ 300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII (Plùngės, Skuõdo) a mines ypa ybes, p z.: ėš a a kalbuos a uod, kad o ne uolėi Plungės če kažko gėmē. [...]. Tėn daug nesiskė (PLN_VYR_V3). Skouds o skė - umu, be Skouds panašē šnek (PLN_VID_V2). Anėi  elšėškē, be mes esam k e- ingėškē, be ėi skė om, aiško, kad ėn anėi  uokėi, o i jau spėcelē klaus ėis ėn ėina kė a ga sa kažko pama  ė, ka ėn skė s, jau ēp šnekon pap as , ai... Jau dūninink jau kė s dalks jau ėn (PLN_VYR_V3). Taigi galima saky i, kad ski iamųjų požymių e ė sumažinama, šių ypa y- bių a pažįs amumui iš esmės eikalingas didelis a idumas, įsiklausymas, o šiau- ės žemaičiai apsk i ai sup an ami kaip gana ien isas kalbiniu požiū iu plo as. P idu ina, kad šiau ės žemaičių elšiškių bei k e ingiškių kalbinį ien isumą pa i ino i kiekybiniais me odais a lik as y imas (Mikulėnienė, Čepai ienė i k ., 2019: 229–270, 312). Reikšminga, kad apie a idumą, pas abumą no in išgi s i one inius ski u- mus pa i ina i ki o in o man o min is, p z.: nežėnau, kp o če dab au iduomē ėi ga s, aš o bū nesulgėno ėik a idžē ū ga sū (PLN_JAUN_V2). Išski i am ik us one inius ski umus šiuo a eju apo gana sudė inga, ku kas leng iau pas ebimos bu o leksikos ski ybės, p z., žodžių knuisis, kiocis a ojimas iš K e ingõs, Mósėdžio kilusių gy en ojų. Da dažniau eg esy inė balsių asimiliacija iš yškėjo kaip klausy ojų nepas- ebimas požymis. Ryškesniais ski umais a p plungiškių i elšiškių minė as žo- džio aip a liepimas, pa a džių p iesagų da yba, p z.: kad kažkp ne, mon a uod, ėns iš ū uokiū pag indėniu as „ p“, „ ēp“, kad, no, lab ne ėinuod sakuom, o daugiau no nē, mon a uod, kad žuodžē panašus (PLN_VID_M1); kažkp aš a sė- mėno mon sakda a a elšėškē, ka mes sakuom Be nuo alė, -kalė, uo anėi saka -k ė (PLN_VID_M2). Jego sak Be nuo alė, anėi saka Be nuo  ė (PLN_VYR_M2). Pakláusus galbū gi dimi kokie no s ski umai elšiškių pa a mės a s o ės nuo Skuõdo kalbėjime, no s i umpame, minė as ki oks a ika ų a ojimas, p z.: negė do, ik s a k eipiau diemesi, kad a as uoks ne „č“, o „ “ daugiau (PLN_VID_M1). Pab ėž ina, kad Plùngė (LKA 156) pa enka į ą pa į a ika ų a liepimo plo ą ( isose o mose, išsky us am ik as išim is, a iama , d), eo iš- kai ne u ė ų bū i ski umų (LKT 1970: 19; Vanagienė 1982: 95, žemėl. N . 80; Salys 1992: 23–25; LKTCh 2004: 240, 257–258). Vis dėl o e inan daba inį a ian iškumą eikė ų a siž elg i į galimus po- kyčius, be aki aizdu, kad į ai ių žemaičių pa a mių a s o ų a ika os ku kas labiau pas ebimos negu asimiliacija5. 5 Tai pa i ina pačių žemaičių pas abos, p z., s aipsnio au o ei eko gi dė i iš Telši kilusios mo e s susi ūpinimą, ne gi pasipik inimą, dėl šiame mies e esančioje Didžiojoje Žemaičių sienoje a o- jamos o mos žemai iu, nes, pasak jos, žmonės, ku ių gim inė Telšia, aip nesako, jie a ia žemai- čiu; ie a iškės nuomone, Plùngė, Telšia nuo Rie ã o, T ẽ ų ski iasi a ika ų a liepimu, o Vanių S aipsniai / A icles 307 Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu Pe ulis Valdas 2005: Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė s uk ū a. – Geog a ijos me aš is 38(1), 163–175. P es on Dennis R. 1999: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiii–xl. Ragauskai ė Alma 2016: Lie u os e nokul ū inis egiona imas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u os muzikos i ea o akademija. Rokai ė Bi u ė 1961: Kai ku ie nauji žemaičių dounininkų a mių one ikos daly- kai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 4, 141–155. Salys An anas 1933: Kelios pas abos a mių is o ijai. – A chi um Philologicum 4, 21–34. Salys An anas 1968: Lie u ių kalbos a mės. – Lie u ių enciklopedija 15, Sou h Bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, 571–589. Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių kalbos a mės, Roma: Lie u ių ka alikų moks- lo akademija. Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. – Language Va ia ion – Eu opean Pe spec i es: Selec ed Pape s om he Thi d In e na ional Con e ence on Language Va ia ion in Eu ope (ICLaVE 3), eds. F. Hinskens, Ams e dam: Benjamins, 233–248. Vanagienė Bi u ė 1982: A ika ų č, dž a liepimas p ieš galūnę. – Lie u ių kalbos a - lasas II. Fone ika, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 93–96. Vyniau ai ė Simona 2018: Reg esy inė balsių asimiliacija šiau ės žemaičių pa a mių pa ibio šnek ose XX a. 6–9 dešim mečių ank aš inių šal inių duomenimis. – Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 5, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 140–166. Vyniau ai ė Simona 2020: Plungės geolek as eg esy inės balsių i, u asimiliaci- jos požiū iu. – Lie u ių kalba 14, 1–19. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / lie u iu-kalba/a icle/ iew/22465/21727. Vyniau ai ė Simona 2021: Ta minio požymio s a ika i dinamika: žemaičių eg esy- inės balsių asimiliacijos a ejis: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija: lyginamoji a mių one ika i mo - ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. SIMONA VYNIAUTAITĖ 308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al Change o Fea u e om he Poin o View o Plungė Residen s SUMMARY The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic dialec ology and pe cep ual dialec ology. A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian subdialec s. The in o man s end o conside eg essi e owel assimila ion a dis inguishing and weak dialec al ea u e, bu i is no ega ded a cha ac e is ic ea u e. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e signi ican . I is no ewo hy ha ano he alue ca ego y comes in o play when assimila ion is unde s ood as a ea u e o non-dialec al speaking; in his case, owel na owness is associa ed wi h he exp ession o s anda d language. The esea ch indings e eal a he high dialec al homogenei y o No he n Samogi ian om he poin o iew o he in o man s and imply ha as linguis ic a ia ion inc eases, eg essi e owel assimila ion will no be pe cei ed by communi y membe s as a mo e easily ecognizable dialec al ea u e wi h a high di e en ial powe . Į eik a 2022 m. ugpjūčio 5 d. SIMONA VYNIAUTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a simona. yniau ai [email protected]