292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-9164-8026
Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija,
socioling is ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-14
REGRESYVINĖ
BALSIŲ ASIMILIACIJA:
NOMENKLATŪRINĖ POŽYMIO
KAITA PLUNGIŠKIŲ POŽIŪRIU
Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al
Change o Fea u e om he Poin o View o
Plungė Residen s
ANOTACIJA
El a ículo analiza del p incipal dis ingui i o no es e ie asaicios elšiškių i k e ingiškių
pa a mių požymio eg esy inės balsių asimiliacijos nomenkla ū inė kai a. Se busca
de e mina , cuán o habi an es Plùngės pe cibe eg esy inę balsiów asimiliación como
dis in i oja nó dicos ie aičių a minę peculia idad, y e alua es e señalio kai ą. Remiamasi
dinamiškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos mé odos. Išanaliza us plungiškių
in o man ų no a sob e eg esy inę balsių asimiliaciju y o os a minius no es de los zemaičių
pa a mių a ibu os, se de e minó que balsių asimiliacija a a ez į a dijama no es de los
zemaičių pa a mių dis inguidojo a ibu o. Más a menudo es a ca ac e ís ica se no a, sin
emba go se le o o ga desconocía di e enciaciné signi icado. Impo an es, signi ica i oses
conside ados o os oné icos, mo ologías, lexicicos ski umai. Reg esy inė balsiów
asimiliació ambién se elaciona y con ne a minės lengua en aña.
ESMINIAI ŽODŽIAI: šiau ės žemaičių pa a mės, eg esy inė balsių asimiliacija, a minių
požymių nomenkla ū a, a minių požymių kai a, kalbinės nuos a os.
ANNOTATION
The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he
main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and
A ículos A icles 293 /
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o
eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and
o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic
dialec ology and pe cep ual dialec ology.
A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e
owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was
es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n
Samogi ian subdialec s. This ea u e is usually obse ed bu i is assigned a ma ginal
di e en ial alue. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed
mo e impo an and signi ican . Reg essi e owel assimila ion is also associa ed wi h he
in luence o non-dialec al speaking.
KEYWORDS: No he Samogi ian subdialec s, eg essi e owel assimila ion,
nomencla u e o dialec al ea u es, change o dialec al ea u es, linguis ic
a i udes.
ĮVADAS
a. XXI. lingüino a ian izismo es udios esul a signi ica i a no sólo am sólo o
a ian o a minių požymių ealizacia, sino y de los consumido es kalbinės nuos a os,
kalbinė sa iiden i ikacija. Ellos hacen in luencia an o al eal de uno o o o a ian e
us ohimen, como al posible (no)hispicimien o, p opo cionan da os adicionales
language a ian iškumui en ende , alo a , ayuda cons ui p ognos inį modelį (plg.
Aliūkai ė, Bakšienė y k . 2014: 130; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017:
19). Po es a azón en la mul imodalioja dialec ología pe cepción se conside a una
de las dėmenas del modelo de es udio aplicado (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė,
Ge žo ai ė 2017: 3151; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2017: 169195; Mikulėnienė 2020: 1133 y k .).
Di e sos mé odos de la dialec ología pe cep i iosa se ealiza cada ez más de la
compe encia geoling is ía de usua ios de cie a a ian e lingüís ica (o de a ios
a ian es), ej., de la lengua in e minable y gene al de imágenes, de la lengua na i a,
del habla in e minable, de e aluaciones, de in es igaciones (Aliūkai ė, Mikulėnienė,
89120; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017; Bakšienė 2019: 117;
Ge žo ai ė: 125; Aliūkai ė, Čeulėnienė, 2019, Mikulė, 2020, Čepai ienė, B azai ienė, e c.).
La a ian idad de la lengua y su e aluación desde el pun o de is a de la
dialec ología pe cep i iosa des inados es udios, en los que analizados y las
disposiciones de los miemb os de la comunidad Plùngė, mues an que los
jó enes plungiškiai del más al o g ado de a miškumo ienen la zona Plùngė
a ealą, i. e. kalbinę na al, o 9674. p oc. jó enes que u ilizan a i man a mę
(Aliūkai ė, Čeulėnienė, Mikpai ienė, Ge žo ai ė 94, 127, 2017: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2019: 11). Espé ase que noama
SIMONA VYNIAUTAITĖ
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII sąmoningųjų y nesąmoningųjų disposiciones
con lic o. Pab ėž ina, que y desde el pun o de is a de jó enes de o as localidades
Plùngė más a menudo se conside a la más a mi icamen e ma cada zona que o os
Žemai ijoje localiza a eales (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 280).
De las ciudades de la egión Žemai ija más ac i amen e el código a miño se u iliza
p ecisamen e Plùngėje, aquí miemb os de la comunidad más ienden a omen a a
niños y jó enes habla a miškai (Kliukienė 2014: 3, 11). Op imis ines endencias
mues an y plungiškių decla ándose in e conecciones con el código a minio,
kalbančiu žmogumi. Plùngės gimnazis ų požiū iu s a bią ie ą užima paga ba,
eikšmingesnę negu ki ų i ų ie o ių jaunuoliams (Aliūkai ė, Mikulėnienė,
a miškai Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 97). P ecisamen e espe o, pa io ismo, lengua
como na u al, inna o código asocia ai p e alece y en e a ias gene a plungiškių, que
es o señala on p oyec o Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: op imización
de ed de pun os y in e ac i aji a minės in o macijos dispaida du an e la
ejecución1. Sob e Plùngę ixuojama besi o muojan i geolek inė zona, una de
o ma ančių žemaičių egiolek ą (plačiau sob e los nue os a minius da inius é.
Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 3940; Be u o 2010: 235236; Aue 2005: 742) (ž .
1 ig. ).
Pong az ina, que es e geolek as es es able. Desde el pun o de is a e nocul u al
Plùngė pe cibiama no como pe eiginė zona o pe i e ía de la egión. Valdo Pe ulio
p opues o e del ac ual Žemai ijos e ninės sa imonės egióno e d inėje
es uc u a Plùngė pe enece a b anduoli de la egión (Pe ulis 2005: 168).
E nokul ú iniam Žemai ijos b anduoliu Plùngė ambién se a ibuye y inno esnėje
e nokul ū inių egionų kompleksinėje s uk ū oje (Ragauskai ė 2016: 176179)2. Así
Plùngés apilinkes se ía posible alo a como con enedo es bas an e sólida
e nokul u al y a minį base, pe mi iendo a los miemb os de la comunidad
ácilmen e sí pe cibi como žemaičius y iden i ica con es e k aš u.
Sin emba go no es á cla o, cuán o plungiškiai gaba a miniu pun o de is a a iden i ica se con
k e ingiškių pa a me y, con a iamen e, sepa a del elšiškių pe p incipal es os pa a mes
di e enciaian e señamį eg esy inę balsių asimiliaciju. Es a a minė peculia idad, su ealización
analizada Plùngės (LKA 156) en las a ian es a mónicas u ilizadas habi an es, pe o los p opios
pa eikėjų ac i ud a asimiliación, su alo nomenkla ū iné aún no han i ados (Vyniau ai ė 2020: 119;
2021). Así el obje o de es e a ículo es eg esy ines balsios asimiliación nomenkla ū iné kai a. 1 En
gene al odos k e ingiškiai y elšiškiai a mę pe cibe más como o aus señal de iden idadą, e ninę
e ybę (Aliūkai ė, Bakšienė y k . 2014: 136137, 140). 2 Aunque iene sólida e nokul ū iné, egional
sa imoné, signi ica i es cen o es a localidad no ha es ado como, ej., Vaniai, Raséiniai, K ãžiai
(Kalnius 2012: 163164).
A ipsniai A icles 295 1 PAV. Žemaičių
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
egiolek as i geolek-2 PAV. Žemaičių
agmen om Ge žo ai ė, inis pjū is
2014: XIII žemėlapis i ko-Mikulėnienė,
pa a mių dialek ome ai (žemėlapio
(žemėlapio agmen om Mikulėnienė
Čepai ienė i k . 2019: 240) men a as)
3 PAV. Žemaičių pa a mės An ano Salio
a menes clasi icaciones (žemėlapio
a mių men as de Salys 1933)
4 PAV. Žemaičių pa a mės Zigmo
ag-Zinke ičiaus y Alekso Gi denio
clasi icaciones 196 (žemėlapio
agmen as iz Gi denis, Zinke ičius 1966)
SIMONA VYNIAUTAITĖ
296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Plùngėje ijada no pocas peculia idades oné icas a míns, que son comunes
an o nó dicos ie as k e ingiškių, como elšiškių adicionales ade míes:
• díbalsiai ie, uo e ciami [eɪ], [o], ej.: [ˈkjeɪ jɪs] ~ kie is, [ˈjodjɪs] ~ juodis;
• d ibalsinami de la palab a kamieno y c učiuo as galūnės la gie ocías ė, o, p z. :
[pɛˈljɪɛ] ~ pelė, [ˈ ûɔʋje] ~ o ė;
• nopla inami galūninas ocías i, u, kilę de seno inių ilgųjų i, u, p z. :
[ʋˈjenjɪs] ~ inis (dgs. gal.), plg. [ʋˈjenjes] ~ inis ( ns. a d.), [ˈ o gs] ~ u gus (dgs.
gal.), plg. [ oˈ gos] ~ u gus ( ns. a d.);
• ienbalsinami díbalsia ai, ei, ej.: [dɑˈ ɑː] ~ da ai, [sɑˈkjɛː] ~ sakei;
• ki čiuo i los ocales a, e an es ilgą skiemenį p onunciados co os, ej.:
[ˈ ɑ ɑː] ~ a ai, [ˈmɑ ː] ~ me ai;
• no u ilizadas a ika os č, dž (excep o los casos en que no hay kai o con , d,
ambién skoliniuose, ga sažodžiuose), ej.: [ˈjɑ js] ~ jaučius, [ˈgɑɪdjs] ~
gaidžius;
• ca ac e ís ica galūnių edukcija, ej.: [ˈdɛd] ~ deda, [ˈeɪnɑ] ~ šieną;
• ca ac e ís ico uni e sal ki cio a i ac ion, ej.: [ˈʋɑ ljɪɛ] ~ a lė, [ˈjeɪmɑ] ~
žiema.
El p incipal dis in i o dis in i o de los elšiškių y k e ingiškių pa a mių es eg esy inė
negalūninių umpųjų balsių i, u asimiliacija (plačiau ž . Rokai ė 1961:153; Gi denis 1962: 149:
141150; LKTCh 2004: 235237; Zinke ičius 2006: 239241 y k .; ambién éase Vyniau ai ė 2021:
1525). Los ep esen an es de los pa a més k e ingiškių balsai i, u en odos los casos
pla inami (p z.: [ˈlepjɪ] ~ lipi, [ˈoɪnj] ~ šunį), y elšiškių pa a mės con a umpuosius y
longuguosius sonos del ascenso al iu ino man iene es os balsiusiko siau us (p z [ˈlɪpjɪ] ~
lipi, [ˈnjɪ] ~ šunį). Reg esy inė balsių asimilación puede lle a se a cabo en los siguien es
casos: 1. T ump couldnųjų i, u (balsio i asimiliacia ocu e sólo an es minkš ąjį p iebalsį),
ej.: [ˈgljɪ] ~ guli, [ˈgɪljɪ] ~ gili; 2. Cuando las oces i, u en aeina en doblea sios il, y, ul, u ,
d ibalsio ui sudė į, ej.: [ˈsjmlj] ~ smilčių, [ˈgjɪ jdjɪ] ~ gi di, [ˈdûljkj] ~ dulkių,
[ˈgû jkjjnjs] ~ gu kšɪnius, [ˈpkjkj] ~ puiki;
3. Cuando las oces i, u son de o a o igen (d iga sias [on], [om], [en], [em] desde an, am, en, em, ej.:
[ˈluŋgs] ~ langus, [smjˈdjːs] ~ samdys, [pjˈjɪŋkjɪs] ~ penkis, [ɪɪ jmjsjɪ] ~ iš empsi; los la gos [oː],
[eː]·iš ą, ę, ejemplo.: [ɪˈkûːsjɪ] ~ įkąsi, [ɪjˈsjpj jːsjɪ] ~ išsp ęsi; d ibalsios [eɪ], [o] de ie, uo, ej.,
[ljɪɪpjns] ~ liepynas, [ˈpûːds] ~ puodus).
Plùngėje (LKA 156), como y en odo k e ingiškių pa a mės plo e, balsiai i, u
ne u ė ų bū i pla inami p ieš aukš u inio pakilimo ga sus. Vis dėl o eg esy i-
nė balsių asimiliacija Plùngės apylinkėse iksuo a: pažymė a, kad negalūniniai
balsiai i, u, ambién d iga sių il, i, ul, u pi muosius dėmenis suda an ys i, u,
eikiami asimiliacijos (Zinke ičius 1966: žemėl. No. 19, 464; abajo. No 70,

S aipsniai / A icles 297
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
515; žemėl. N . 71, 516); eg esy inės balsių asimiliacijos galė ų bū i eikia-
mi d ibalsiai [eɪ], [oʊ] iš ie, uo (Zinke ičius 1966: žemėl. N . 58, 503, žemėl.
No 59, 504, abajo. No 61, 506); ambién pod ían se man enidos es echos
kai ki čiuo i pusilgiai i, u (G ina eckienė 1982: 38). Reg esy inės balsių asimi-
liacijos elik ai iš yškėjo cen inės šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės, į ku ią
pa enka Plùngė, eks uose (Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007:
11). To pa ies a minio plo o Kuli, Bud i, i šiam cen iniam a ealui nep i-
klausančių Da bnų šnek ose, am ik o balsių i, u asimiliacijos eikimo ezul-
a as apibūdin as ne kaip nauja onema ( elšiškių a eju), be kaip os pačios o-
nemos a ian ai (siau esni [e], [o] alo onai) (Babickienė 1991: 15). P idu ina,
kad k e ingiškių plo e am ik ais a ejais y a a liepiami negalūniniai siau ieji
umpieji i, u, be šis siau umas nep iklauso nuo eg esy inės balsių asimiliaci-
spo adišjos (G ina eckis 1978: 126). El uncionamien o de asimilación ambién
con i ma y de la segunda mi ad del siglo XX. análisis de ma e ial a minal
manusc i í an es del ascendimien o al u ino los sonidos oces i, u
ecuen emen e no pla inami (Vyniau ai ė 2018: 151, 156158). Sin emba go, mé odos
de dialec ome ía apoyados es udios cuan i a i os mues an que es e signo a la
di e enciación de k e ingiškių y elšiškių pa a mių del no e zemaičių didelės
į akos ne u i (Mikulėnienė, Čepai ienė and k . 2019: 229270, 312) (ž . ig. 2). a. Plùngės
(LKA 156) en las a ian es in e mónicas u ilizadas po la población exis en casos,
cuando ac úa eg esy inė balsių asimiliacija, algo más a io oya co oųjų balsių i,
u, neįeinančių į d iga sių sudė į, a liepimas (Vyniau ai ė 2020: 119; 2021: 1032119). Así
eg esy iné balsios asimiliación alida ina como bas an e a ijuojan e a minė
Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, kiek Plùngės (LKA 156) gy en ojai su-
okia eg esy inę balsių asimiliaciją kaip ski iamąją šiau ės žemaičių a mi-
peculia idad. nę peculia idad, y e alua es e signo de nomenkla ū inę kai ą.
miškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odais. Taikomas
ienas iš Denniso R. P es ono pe cep y iojo y imo modelio komponen-
Remiamasi dina ų la a ea de e aluación concep ual (P es on 1999: xxxi xxx ;
Mikulėnienė 2016: 95–96; C ame 2016: 5–14). Kalban is lais u a miniu ko-
du, pa eikėjų klaus a apie a minius šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiškių
ski umus, aip pa užduo a klausimų, susijusių su pag indiniu ski iamuoju a -
miniu požymiu – eg esy ine balsių asimiliacija.
Užda iniai: 1) a si ink i medžiagą iš in e iu su in o man ais; 2) išanali-
zuo i Plùngės (LKA 156) gy en ojų kalbines nuos a as, susijusias su eg esy i-
nės balsių asimiliacijos (ne)a pažįs amumu; 3) į e in i eg esy inės balsių asi-
miliacijos nomenkla ū inę kai ą.
Ti iamąją medžiagą suda o 2019 m. Plùngės apylinkėse su ink-
Aliūkai ė, i da os: sob e 9 al. sonido g abaciones. Esc i a po es di e en es
eces pa eikėjus: jaunesniosios (has a 30 m.), idu inės (3149 m.), senio sias (50 m. y
SIMONA VYNIAUTAITĖ
298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII elde ). Tal dis ibución se basa en el p oyec o
Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: op imización de ed de pun os y
in e ac i oji a minės in o macijos sklaida (N . VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028) me odika
(Kalėdienė, Mikulėnienė 2014: 375). Pa eikėjai зашифруть ab e iados: las p ime as le as
indican LKA punk o (PLN Plùngė), el segundo le a educinys deno a pa eikėjų amžiaus
g upę (JAUN jaunesniaja ka a, VID idu inė ka a, VYR y esnioji ka a), el e ce o
ski į (M ženska, V muž), y el núme o indica los esponden es ly ingus de la misma
gene ación.
1.TERMIN (NE)IŠSKIRTINUMAS
DUNGIŠIK PONEHURIU
1.1. Balsios asimiliación como di e enciacinis
signo la minis
Reg esi a a balsios asimilación emp enas en las clasi icaciones de a menes
mayo impo ancia noap o ida An ano Ba anausko y An ano Salio, e isslinuso
Kazimie o Jauniaus a menes despa imien o, en las clasi icaciones nó dicos en
gene al no ue on asignados en pa a mes (ž . Salys 1933: mapa del e eno enklija;
Salys 1992: 3036; Ge žo ai ė 2014: II mapapis y comen as; Ge žo ai ė 177179; Mikulienė
142152) (ž 2018: 3 177). Es a a minė peculia idad p incipal asgo dis inguido de los
no es e bajos comenzó a conside a se Zigmo Zinke ičiaus y Alekso Gi denio en la
clasi icación de los a minos li uanos (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147) (ž . 4
igu a.). Teig o, que a los p opios nó dicos bajos ca ac e iza in ui y i k e ingiškių
y elšiškių šnek ų ca ac e is ika, cuando k e ingiškiai pap as ai no bi
eg esy inę balsių asimiliaciju Sedõs, Telši, Mósėdžio y k . apylinkėse, a elšiškių
pa a mės ep esen an es señalan a ención a balsių i, u pla inimą p ieš aukš u inio
pakilimo sonus (Gi denis: 1981 23).
Aunque y pocos, pe o insc i a casos, cuando asimiliación Plùngėje (LKA 156) á a ios,
din a kaip yškus a minis požymis, ski ian is nuo kaimyninės pa a mės ie o-
ej.: šuni če dice Telšē, elšėškē, Plungė dice šoni, o če šuni, če Telšē. Jėzau, nē, si ese
zėnuokė , pa iždžiou, pas mumis ambién dė b no ėina muo e is, dab ana ė
iš ažia osi, i Vuoki ėjė iz ažia a aka , eišk, ana elšėškė, o če g en i on anuos uoki
kė a ski no, aš če ya eso eso ėk a plungėškė. Bueno, digo, p onuncik galininkas qué šunį,
p onuncik, y ana dice šuni, a sakau če Plungė dice šoni. Tėi lab škē, oi as dėdėlē. Tas
dėdėlē (PLN_VID_M3); Telšē sak u bul iu, če saks bol iu Plungie. Pla elē, Plungė aiškiausē
bol iu, aiškiausē bol iu, aiškiausē
A ículos A icles 299 /
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
(PLN_VID_M3)3. El núme o de pe sonas que pa icipan en el concu so se á de es.
Pas ebimà balsio u y del mismo balsio, en encio en d iga sio compuí, asimiliacia
ki čiuo as posiciones, en las cuales es e cuojas plungiškių a ojamų a minių
a ian ų da os y es nuoseklesnis (plg. Vyniau ai ė 2021: 103119). Pa eikėja neabejo inai
es a ca ac e ís ica į a dija como muy yškų a miną požymį, dis inguiendo
plungiškius desde elšiškių pa a mės a s o ų. Reg esy ines balsios asimilación
econocibilidad sie inas (quizás en pa e) y con lengbinas conocimien os, ej.: es o če
as k e ingėškiu ė elšėškiu as skė om, euo ėšk aš on žėnau, pa iždžiou nomėni ėk mes sakuom ė, o elšėškė jau
numini (PLN_VYR_V3)4.
Už e in uma obse in balsio i a liepimo di e encias an e al ou inio ascendimien o
ga są no es ie asaičius pa a mėse, una pa e, mos y ų eg esy ines balsios
asimiliaciones di e cinę gali, su a pažįs amumu pa eikėjo pun o de is a, o a
pa eus, conside s y ina, si sin dis inciones lingüís icas eó icas asimiliacia
ambién se ía pe cepokiana como asimamasis b uojas.
Como se e, in o man os disposiciones s y an desde el absolu o asimiliación
enimien o ácilmen e econocible y nó dicos dis inguien es signo a minio has a
un cie o conocimien o. Noa mes ía que la capacidad de ambos es os
pa eikedo es de econoce asimiliación es á elacionada con sus speci ici ías conocimien os sob e ie asaichos a mines peculia idades.
1.2. Balsios asimilación como
blankusis a minis signo
Cuán que más ecuen e ija los casos, cuando eg esy inė balsių asimiliación no ue obse ada, ella no
nomb ada como yškus a minis señymis. Balsio di usión o no di usión en la co espondien e posición en
esencia se conside a i ele šmingo, ej.: no, šoni, mes zoiki, zuiki, zoiki, no, če ės ėik gal kažkuoki
e oliucėjė ės ėik ks ū kalbū, no, kp sak ė. Bueno, zuiki, zoiki, ni siquie a zėnau, yo mismo no no ébo
sa ės, no no ébo, zuiki, zoiki mon če pequeñas cė omas de ik ūju, zuiki, zoiki mon ės ėik in onacėjė
žemai ėška, es o ėn no pasak kp ė, ėskas no malē (PLN_JA_UNV3). In o man o opina, más impo an e
asojas es in onación, que en gene al bas an e a menudo no able, especialmen e nekalbančių a s o ę
bei sug e inus abiemos nó dicos zemaičių pa a mėms pe enecenčių ie o ių 3 In o man ė iene
ilologinį išsila inimą, es klausiusi dialek ologijos ku są. 4 Pa eikėjas in e esisi con Žemai ija
žemai iškai žmonių.
Asimiliacijos eikšmės neįž elgiama i išgi dus kalban elšiškių pa a mės
elacionados asun os, ie aaičių ašyba, peculia idadesmis, a eces él mismo ašo ex os žemai iškai.
SIMONA VYNIAUTAITĖ
300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
(Plùngės, Skuõdo) a mines peculia idades, ej.: ėš a a kalbuos a uod, que o ne uolėi
Plungės če kažko gėmē. [...]. Tėn mucho nesiskė (PLN_VYR_V3). Skouds o skė ingėškė,
umu, be Skouds panašē šnek (PLN_VID_V2). Anėi  elšėškē, be mes esam k e-
pe o ėi skė om, cla o, que ėn anėi uokėi, o i ya spėcelė klaus ėis ėn ėina kė a
ga sa kažko pama ė, ka ėn skė s, ya ēp šnekon pap as , eso... Jau ė dūninink ya
kė s dalks ya (PLN_VYR_V3). Así puede deci se, que el alo de los dis in i os asgos se
educe, es as peculia idades ecog ecog ecogícibilidad en esencia eque ida g an
a iduma, asen lusamien o, y nó dicos ie as en gene al en endidos como bas an e
ien isas lingüínicamen e pun o de is a á ea. Añu emos que el no e de ie as
elšiškių bei k e ingiškių kalbinį ien isumą con i mó y un es udio ealizado mé odos
quan i a i os (Mikulėnienė, Čepai ienė y k ., 2019: 229270, 312).
Reikšminga, que sob e a idumą, no abumą pa a p onuncia di e encias one icas
con i ma y o o in o man e men is, ej.: nežėnau, kp o če dab au iduomē ėi ga s,
aš o bū nesulgėno ėik a idžē ū ga sū (PLN_JAUN_V2). Isola cie os di e enzos
one icos en es e caso se con i ió bas an e complejo, donde lo más ácilmen e
no ados ue on lexicikos di e encias, ej., palab as de knuisis, kiocis consumo de
K e ingõs, Mósėdžio kilusių habi an es.
Da n más ecun eg esy inė balsios asimiliacia iz yškėjo como oyen es
desape cibido señas. Di isi as di e encias en e plungiškių y elšiškių mencionado la
palab a así a lepima, pa a džių p iesagų da yba, ej.: que kažkp ne, mon a uod, ėns
de ū uokiū pag indėniu as p, ēp, que, no, lab ne ė sakuom, a más no nē, mon a uod,
kad žuodžė panašus (PLN_VID_M1); algúnkp yo a sėmėno mon sakda a a elšėškė, ka
noso os sakuom Be nuo alė, -kalė, uo anėi dice -k ė (PLN_VID_M2). Jego sak
Be nuo alė, anėi saka Be nuo ė (PLN_VYR_M2). Pakláusus quizás escuchimi alguna que
sea di e umai elšiškių pa a mės a s o ės nuo Skuõdo kalbėjime, aunque y
b e amen e, mencionado o o a ika ų a ojimas, ej.: negė do, ik siau diemesi, que
a as uoks no č, y más (PLN_VID_M1). Pab ėž ina que Plùngė (LKA 156) cae en la
misma á ea de a liepamien o a ika ų (en odas las o mas, excep o una cie a
excepción, supues amen e , d), eó icamen e no debe ía se ski umų (LKT 1970: 19;
Vanagienė 1982: 95, mapa. No. 80; Salys 1992: 2325; LKT 2004: 240, 257258).
Sin emba go, al e alua el a ian izmismo ac ual debe ía ene se en cuen a los
posibles cambios, pe o es e iden e que las di e sas ie as de los ada mios
ep esen an es a ika os mucho más se no an que asimilación5.
5 Es o con i ma las p opias no as de los e enaicios, po ejemplo, a ículo au o ai u o que oí desde
Telši kilusios mo e s susi úpenimą, incluso pasipimien o, po la o ma en uso en es a ciudad en la G an
Wall de los e enaicios, po que, según ella, pe sonas, cuyos na al Telšia, así no dicen, ellos hablan
e enaičiu; ie a iškės opinión, Plùngė, Telšia desde Rie ã o, T ẽ ų di e encia a ika ų a liepimu, y Vanių
A ículos A icles 307 /
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
Pe ulis Valdas 2005: Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė es uc u a. –
Geog a ías me osas is 38(1), 163175.
Dennis P es on R. 1999: In oduc ion. Él es uno de los mejo es jugado es del mundo.
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on, Ams e dam,
Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiiixl.
Ragauskai ė Alma 2016: Lie u os e nokul ū inis egiona imas: dak a o dise acija,
Vilnius: Lie u os muzikos i ea o akademija. Rokai ė Bi u ė 1961: Algunos nue os
e enaičių dounininkų a mių oné ica de las ma e ias. Lie u ių kalbo y os
p egun as 4, 141155.
Salys An anas 1933: Kelios no as a la his o ia a mių. A chi um Philologicum 4, Salys
21–34.
An anas 1968: Lie u os kalbos a mės. Lie u ių enciklopedija 15, Sou h Bos on
(Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, 571589. Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių
kalbos a mės, Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija.
Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed.
Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed.
Language Va ia ion Eu opean Pe spec i es: Selec ed Pape s om he Thi d In e na ional
Con e ence on Language Va ia ion in Eu ope (ICLaVE 3), eds. F. Hinskens, Ams e dam: Benjamins,
233248. Vanagienė Bi u ė 1982: A ika ų č, dž a liepimas an es galūnę. A lás de la lengua Li uánica II.
Foné ica, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 9396. Vyniau ai ė Simona 2018: Reg esy inė balsių
asimiliacija šiau ės žemaičių pa a mių pa ibio šnek ose XX a. 69 dešim mečių ank aš inių šal inių
duomenimis. Lenguas de his o ia y dialec ología p oblemos 5, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
140166. Vyniau ai ė Simona 2020: Plungės geolek as eg esy inės balsių i, u pun o de is a de
asimiliación. Lie u ių kalba 14, 119. P iega en In e ne : h pswww.zu nalai. u.l /
lie u iu-kalba://a icle/ iew/22465/21727.
Vyniau ai ė Simona 2021: Te minio señimio es á ica y dinámica: zemaičių eg esy inės balsių
asimiliacijos a ejis: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius
Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija: compa ginamoji a mių one ika i mo ologija, Vilnius:
Min is.
Zinke ičius Zigmas 2006: Li u ias a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.

SIMONA VYNIAUTAITĖ
308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al
Change o Fea u e om he Poin o View o
Plungė Residen s
SUMARY
The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he
main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and
K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o
eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and
o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic
dialec ology and pe cep ual dialec ology.
A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e
owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was
es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n
Samogi ian subdialec s. The in o man s end o conside eg essi e owel assimila ion a
dis inguishing and weak dialec al ea u e, bu i is no ega ded a cha ac e is ic ea u e.
O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e signi ican . I is
no ewo hy ha ano he alue ca ego y comes in o play when assimila ion is unde s ood as a
ea u e o non-dialec al speaking; in his case, owel na owness is associa ed wi h he
exp ession o s anda d language.
The esea ch indings e eal a he high dialec al homogenei y o No he n Samogi ian om
he poin o iew o he in o man s and implican ha as linguis ic a ia ion inc eases,
eg essi e owel assimila ion will no be pe cei ed by communi y membe s as a mo e easily
ecognizable dialec al ea u e wi h a high di e en ial powe .
In oducida 2022 m. augpjücio 5 d.
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
simona. yniau ai [email protected]