Regresyvinė balsių asimiliacija: nomenklatūrinė požymio kaita plungiškių požiūriu

292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII SIMONA VYNIAUTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-9164-8026 Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija, socioling is ica. DOI: doi.o g/10.35321/all87-14 REGRESYVINĖ BALSIŲ ASIMILIACIJA: NOMENKLATŪRINĖ POŽYMIO KAITA PLUNGIŠKIŲ POŽIŪRIU Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al Change o Fea u e om he Poin o View o Plungė Residen s ANOTACIJA El a ículo analiza del p incipal dis ingui i o no es e ie asaicios elšiškių i k e ingiškių pa a mių požymio eg esy inės balsių asimiliacijos nomenkla ū inė kai a. Se busca de e mina , cuán o habi an es Plùngės pe cibe eg esy inę balsiów asimiliación como dis in i oja nó dicos ie aičių a minę peculia idad, y e alua es e señalio kai ą. Remiamasi dinamiškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos mé odos. Išanaliza us plungiškių in o man ų no a sob e eg esy inę balsių asimiliaciju y o os a minius no es de los zemaičių pa a mių a ibu os, se de e minó que balsių asimiliacija a a ez į a dijama no es de los zemaičių pa a mių dis inguidojo a ibu o. Más a menudo es a ca ac e ís ica se no a, sin emba go se le o o ga desconocía di e enciaciné signi icado. Impo an es, signi ica i oses conside ados o os oné icos, mo ologías, lexicicos ski umai. Reg esy inė balsiów asimiliació ambién se elaciona y con ne a minės lengua en aña. ESMINIAI ŽODŽIAI: šiau ės žemaičių pa a mės, eg esy inė balsių asimiliacija, a minių požymių nomenkla ū a, a minių požymių kai a, kalbinės nuos a os. ANNOTATION The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and A ículos A icles 293 / Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic dialec ology and pe cep ual dialec ology. A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian subdialec s. This ea u e is usually obse ed bu i is assigned a ma ginal di e en ial alue. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e impo an and signi ican . Reg essi e owel assimila ion is also associa ed wi h he in luence o non-dialec al speaking. KEYWORDS: No he Samogi ian subdialec s, eg essi e owel assimila ion, nomencla u e o dialec al ea u es, change o dialec al ea u es, linguis ic a i udes. ĮVADAS a. XXI. lingüino a ian izismo es udios esul a signi ica i a no sólo am sólo o a ian o a minių požymių ealizacia, sino y de los consumido es kalbinės nuos a os, kalbinė sa iiden i ikacija. Ellos hacen in luencia an o al eal de uno o o o a ian e us ohimen, como al posible (no)hispicimien o, p opo cionan da os adicionales language a ian iškumui en ende , alo a , ayuda cons ui p ognos inį modelį (plg. Aliūkai ė, Bakšienė y k . 2014: 130; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 19). Po es a azón en la mul imodalioja dialec ología pe cepción se conside a una de las dėmenas del modelo de es udio aplicado (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 3151; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2017: 169195; Mikulėnienė 2020: 1133 y k .). Di e sos mé odos de la dialec ología pe cep i iosa se ealiza cada ez más de la compe encia geoling is ía de usua ios de cie a a ian e lingüís ica (o de a ios a ian es), ej., de la lengua in e minable y gene al de imágenes, de la lengua na i a, del habla in e minable, de e aluaciones, de in es igaciones (Aliūkai ė, Mikulėnienė, 89120; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017; Bakšienė 2019: 117; Ge žo ai ė: 125; Aliūkai ė, Čeulėnienė, 2019, Mikulė, 2020, Čepai ienė, B azai ienė, e c.). La a ian idad de la lengua y su e aluación desde el pun o de is a de la dialec ología pe cep i iosa des inados es udios, en los que analizados y las disposiciones de los miemb os de la comunidad Plùngė, mues an que los jó enes plungiškiai del más al o g ado de a miškumo ienen la zona Plùngė a ealą, i. e. kalbinę na al, o 9674. p oc. jó enes que u ilizan a i man a mę (Aliūkai ė, Čeulėnienė, Mikpai ienė, Ge žo ai ė 94, 127, 2017: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2019: 11). Espé ase que noama SIMONA VYNIAUTAITĖ 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII sąmoningųjų y nesąmoningųjų disposiciones con lic o. Pab ėž ina, que y desde el pun o de is a de jó enes de o as localidades Plùngė más a menudo se conside a la más a mi icamen e ma cada zona que o os Žemai ijoje localiza a eales (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 280). De las ciudades de la egión Žemai ija más ac i amen e el código a miño se u iliza p ecisamen e Plùngėje, aquí miemb os de la comunidad más ienden a omen a a niños y jó enes habla a miškai (Kliukienė 2014: 3, 11). Op imis ines endencias mues an y plungiškių decla ándose in e conecciones con el código a minio, kalbančiu žmogumi. Plùngės gimnazis ų požiū iu s a bią ie ą užima paga ba, eikšmingesnę negu ki ų i ų ie o ių jaunuoliams (Aliūkai ė, Mikulėnienė, a miškai Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 97). P ecisamen e espe o, pa io ismo, lengua como na u al, inna o código asocia ai p e alece y en e a ias gene a plungiškių, que es o señala on p oyec o Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: op imización de ed de pun os y in e ac i aji a minės in o macijos dispaida du an e la ejecución1. Sob e Plùngę ixuojama besi o muojan i geolek inė zona, una de o ma ančių žemaičių egiolek ą (plačiau sob e los nue os a minius da inius é. Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 3940; Be u o 2010: 235236; Aue 2005: 742) (ž . 1 ig. ). Pong az ina, que es e geolek as es es able. Desde el pun o de is a e nocul u al Plùngė pe cibiama no como pe eiginė zona o pe i e ía de la egión. Valdo Pe ulio p opues o e del ac ual Žemai ijos e ninės sa imonės egióno e d inėje es uc u a Plùngė pe enece a b anduoli de la egión (Pe ulis 2005: 168). E nokul ú iniam Žemai ijos b anduoliu Plùngė ambién se a ibuye y inno esnėje e nokul ū inių egionų kompleksinėje s uk ū oje (Ragauskai ė 2016: 176179)2. Así Plùngés apilinkes se ía posible alo a como con enedo es bas an e sólida e nokul u al y a minį base, pe mi iendo a los miemb os de la comunidad ácilmen e sí pe cibi como žemaičius y iden i ica con es e k aš u. Sin emba go no es á cla o, cuán o plungiškiai gaba a miniu pun o de is a a iden i ica se con k e ingiškių pa a me y, con a iamen e, sepa a del elšiškių pe p incipal es os pa a mes di e enciaian e señamį eg esy inę balsių asimiliaciju. Es a a minė peculia idad, su ealización analizada Plùngės (LKA 156) en las a ian es a mónicas u ilizadas habi an es, pe o los p opios pa eikėjų ac i ud a asimiliación, su alo nomenkla ū iné aún no han i ados (Vyniau ai ė 2020: 119; 2021). Así el obje o de es e a ículo es eg esy ines balsios asimiliación nomenkla ū iné kai a. 1 En gene al odos k e ingiškiai y elšiškiai a mę pe cibe más como o aus señal de iden idadą, e ninę e ybę (Aliūkai ė, Bakšienė y k . 2014: 136137, 140). 2 Aunque iene sólida e nokul ū iné, egional sa imoné, signi ica i es cen o es a localidad no ha es ado como, ej., Vaniai, Raséiniai, K ãžiai (Kalnius 2012: 163164). A ipsniai A icles 295 1 PAV. Žemaičių Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu egiolek as i geolek-2 PAV. Žemaičių agmen om Ge žo ai ė, inis pjū is 2014: XIII žemėlapis i ko-Mikulėnienė, pa a mių dialek ome ai (žemėlapio (žemėlapio agmen om Mikulėnienė Čepai ienė i k . 2019: 240) men a as) 3 PAV. Žemaičių pa a mės An ano Salio a menes clasi icaciones (žemėlapio a mių men as de Salys 1933) 4 PAV. Žemaičių pa a mės Zigmo ag-Zinke ičiaus y Alekso Gi denio clasi icaciones 196 (žemėlapio agmen as iz Gi denis, Zinke ičius 1966) SIMONA VYNIAUTAITĖ 296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Plùngėje ijada no pocas peculia idades oné icas a míns, que son comunes an o nó dicos ie as k e ingiškių, como elšiškių adicionales ade míes: • díbalsiai ie, uo e ciami [eɪ], [o], ej.: [ˈkjeɪ jɪs] ~ kie is, [ˈjodjɪs] ~ juodis; • d ibalsinami de la palab a kamieno y c učiuo as galūnės la gie ocías ė, o, p z. : [pɛˈljɪɛ] ~ pelė, [ˈ ûɔʋje] ~ o ė; • nopla inami galūninas ocías i, u, kilę de seno inių ilgųjų i, u, p z. : [ʋˈjenjɪs] ~ inis (dgs. gal.), plg. [ʋˈjenjes] ~ inis ( ns. a d.), [ˈ o gs] ~ u gus (dgs. gal.), plg. [ oˈ gos] ~ u gus ( ns. a d.); • ienbalsinami díbalsia ai, ei, ej.: [dɑˈ ɑː] ~ da ai, [sɑˈkjɛː] ~ sakei; • ki čiuo i los ocales a, e an es ilgą skiemenį p onunciados co os, ej.: [ˈ ɑ ɑː] ~ a ai, [ˈmɑ ː] ~ me ai; • no u ilizadas a ika os č, dž (excep o los casos en que no hay kai o con , d, ambién skoliniuose, ga sažodžiuose), ej.: [ˈjɑ js] ~ jaučius, [ˈgɑɪdjs] ~ gaidžius; • ca ac e ís ica galūnių edukcija, ej.: [ˈdɛd] ~ deda, [ˈeɪnɑ] ~ šieną; • ca ac e ís ico uni e sal ki cio a i ac ion, ej.: [ˈʋɑ ljɪɛ] ~ a lė, [ˈjeɪmɑ] ~ žiema. El p incipal dis in i o dis in i o de los elšiškių y k e ingiškių pa a mių es eg esy inė negalūninių umpųjų balsių i, u asimiliacija (plačiau ž . Rokai ė 1961:153; Gi denis 1962: 149: 141150; LKTCh 2004: 235237; Zinke ičius 2006: 239241 y k .; ambién éase Vyniau ai ė 2021: 1525). Los ep esen an es de los pa a més k e ingiškių balsai i, u en odos los casos pla inami (p z.: [ˈlepjɪ] ~ lipi, [ˈoɪnj] ~ šunį), y elšiškių pa a mės con a umpuosius y longuguosius sonos del ascenso al iu ino man iene es os balsiusiko siau us (p z [ˈlɪpjɪ] ~ lipi, [ˈnjɪ] ~ šunį). Reg esy inė balsių asimilación puede lle a se a cabo en los siguien es casos: 1. T ump couldnųjų i, u (balsio i asimiliacia ocu e sólo an es minkš ąjį p iebalsį), ej.: [ˈgljɪ] ~ guli, [ˈgɪljɪ] ~ gili; 2. Cuando las oces i, u en aeina en doblea sios il, y, ul, u , d ibalsio ui sudė į, ej.: [ˈsjmlj] ~ smilčių, [ˈgjɪ jdjɪ] ~ gi di, [ˈdûljkj] ~ dulkių, [ˈgû jkjjnjs] ~ gu kšɪnius, [ˈpkjkj] ~ puiki; 3. Cuando las oces i, u son de o a o igen (d iga sias [on], [om], [en], [em] desde an, am, en, em, ej.: [ˈluŋgs] ~ langus, [smjˈdjːs] ~ samdys, [pjˈjɪŋkjɪs] ~ penkis, [ɪɪ jmjsjɪ] ~ iš empsi; los la gos [oː], [eː]·iš ą, ę, ejemplo.: [ɪˈkûːsjɪ] ~ įkąsi, [ɪjˈsjpj jːsjɪ] ~ išsp ęsi; d ibalsios [eɪ], [o] de ie, uo, ej., [ljɪɪpjns] ~ liepynas, [ˈpûːds] ~ puodus). Plùngėje (LKA 156), como y en odo k e ingiškių pa a mės plo e, balsiai i, u ne u ė ų bū i pla inami p ieš aukš u inio pakilimo ga sus. Vis dėl o eg esy i- nė balsių asimiliacija Plùngės apylinkėse iksuo a: pažymė a, kad negalūniniai balsiai i, u, ambién d iga sių il, i, ul, u pi muosius dėmenis suda an ys i, u, eikiami asimiliacijos (Zinke ičius 1966: žemėl. No. 19, 464; abajo. No 70, S aipsniai / A icles 297 Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu 515; žemėl. N . 71, 516); eg esy inės balsių asimiliacijos galė ų bū i eikia- mi d ibalsiai [eɪ], [oʊ] iš ie, uo (Zinke ičius 1966: žemėl. N . 58, 503, žemėl. No 59, 504, abajo. No 61, 506); ambién pod ían se man enidos es echos kai ki čiuo i pusilgiai i, u (G ina eckienė 1982: 38). Reg esy inės balsių asimi- liacijos elik ai iš yškėjo cen inės šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės, į ku ią pa enka Plùngė, eks uose (Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007: 11). To pa ies a minio plo o Kuli, Bud i, i šiam cen iniam a ealui nep i- klausančių Da bnų šnek ose, am ik o balsių i, u asimiliacijos eikimo ezul- a as apibūdin as ne kaip nauja onema ( elšiškių a eju), be kaip os pačios o- nemos a ian ai (siau esni [e], [o] alo onai) (Babickienė 1991: 15). P idu ina, kad k e ingiškių plo e am ik ais a ejais y a a liepiami negalūniniai siau ieji umpieji i, u, be šis siau umas nep iklauso nuo eg esy inės balsių asimiliaci- spo adišjos (G ina eckis 1978: 126). El uncionamien o de asimilación ambién con i ma y de la segunda mi ad del siglo XX. análisis de ma e ial a minal manusc i í an es del ascendimien o al u ino los sonidos oces i, u ecuen emen e no pla inami (Vyniau ai ė 2018: 151, 156158). Sin emba go, mé odos de dialec ome ía apoyados es udios cuan i a i os mues an que es e signo a la di e enciación de k e ingiškių y elšiškių pa a mių del no e zemaičių didelės į akos ne u i (Mikulėnienė, Čepai ienė and k . 2019: 229270, 312) (ž . ig. 2). a. Plùngės (LKA 156) en las a ian es in e mónicas u ilizadas po la población exis en casos, cuando ac úa eg esy inė balsių asimiliacija, algo más a io oya co oųjų balsių i, u, neįeinančių į d iga sių sudė į, a liepimas (Vyniau ai ė 2020: 119; 2021: 1032119). Así eg esy iné balsios asimiliación alida ina como bas an e a ijuojan e a minė Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, kiek Plùngės (LKA 156) gy en ojai su- okia eg esy inę balsių asimiliaciją kaip ski iamąją šiau ės žemaičių a mi- peculia idad. nę peculia idad, y e alua es e signo de nomenkla ū inę kai ą. miškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odais. Taikomas ienas iš Denniso R. P es ono pe cep y iojo y imo modelio komponen- Remiamasi dina ų la a ea de e aluación concep ual (P es on 1999: xxxi xxx ; Mikulėnienė 2016: 95–96; C ame 2016: 5–14). Kalban is lais u a miniu ko- du, pa eikėjų klaus a apie a minius šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiškių ski umus, aip pa užduo a klausimų, susijusių su pag indiniu ski iamuoju a - miniu požymiu – eg esy ine balsių asimiliacija. Užda iniai: 1) a si ink i medžiagą iš in e iu su in o man ais; 2) išanali- zuo i Plùngės (LKA 156) gy en ojų kalbines nuos a as, susijusias su eg esy i- nės balsių asimiliacijos (ne)a pažįs amumu; 3) į e in i eg esy inės balsių asi- miliacijos nomenkla ū inę kai ą. Ti iamąją medžiagą suda o 2019 m. Plùngės apylinkėse su ink- Aliūkai ė, i da os: sob e 9 al. sonido g abaciones. Esc i a po es di e en es eces pa eikėjus: jaunesniosios (has a 30 m.), idu inės (3149 m.), senio sias (50 m. y SIMONA VYNIAUTAITĖ 298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII elde ). Tal dis ibución se basa en el p oyec o Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: op imización de ed de pun os y in e ac i oji a minės in o macijos sklaida (N . VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028) me odika (Kalėdienė, Mikulėnienė 2014: 375). Pa eikėjai зашифруть ab e iados: las p ime as le as indican LKA punk o (PLN Plùngė), el segundo le a educinys deno a pa eikėjų amžiaus g upę (JAUN jaunesniaja ka a, VID idu inė ka a, VYR y esnioji ka a), el e ce o ski į (M ženska, V muž), y el núme o indica los esponden es ly ingus de la misma gene ación. 1.TERMIN (NE)IŠSKIRTINUMAS DUNGIŠIK PONEHURIU 1.1. Balsios asimiliación como di e enciacinis signo la minis Reg esi a a balsios asimilación emp enas en las clasi icaciones de a menes mayo impo ancia noap o ida An ano Ba anausko y An ano Salio, e isslinuso Kazimie o Jauniaus a menes despa imien o, en las clasi icaciones nó dicos en gene al no ue on asignados en pa a mes (ž . Salys 1933: mapa del e eno enklija; Salys 1992: 3036; Ge žo ai ė 2014: II mapapis y comen as; Ge žo ai ė 177179; Mikulienė 142152) (ž 2018: 3 177). Es a a minė peculia idad p incipal asgo dis inguido de los no es e bajos comenzó a conside a se Zigmo Zinke ičiaus y Alekso Gi denio en la clasi icación de los a minos li uanos (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147) (ž . 4 igu a.). Teig o, que a los p opios nó dicos bajos ca ac e iza in ui y i k e ingiškių y elšiškių šnek ų ca ac e is ika, cuando k e ingiškiai pap as ai no bi eg esy inę balsių asimiliaciju Sedõs, Telši, Mósėdžio y k . apylinkėse, a elšiškių pa a mės ep esen an es señalan a ención a balsių i, u pla inimą p ieš aukš u inio pakilimo sonus (Gi denis: 1981 23). Aunque y pocos, pe o insc i a casos, cuando asimiliación Plùngėje (LKA 156) á a ios, din a kaip yškus a minis požymis, ski ian is nuo kaimyninės pa a mės ie o- ej.: šuni če dice Telšē, elšėškē, Plungė dice šoni, o če šuni, če Telšē. Jėzau, nē, si ese zėnuokė , pa iždžiou, pas mumis ambién dė b no ėina muo e is, dab ana ė iš ažia osi, i Vuoki ėjė iz ažia a aka , eišk, ana elšėškė, o če g en i on anuos uoki kė a ski no, aš če ya eso eso ėk a plungėškė. Bueno, digo, p onuncik galininkas qué šunį, p onuncik, y ana dice šuni, a sakau če Plungė dice šoni. Tėi lab škē, oi as dėdėlē. Tas dėdėlē (PLN_VID_M3); Telšē sak u bul iu, če saks bol iu Plungie. Pla elē, Plungė aiškiausē bol iu, aiškiausē bol iu, aiškiausē A ículos A icles 299 / Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu (PLN_VID_M3)3. El núme o de pe sonas que pa icipan en el concu so se á de es. Pas ebimà balsio u y del mismo balsio, en encio en d iga sio compuí, asimiliacia ki čiuo as posiciones, en las cuales es e cuojas plungiškių a ojamų a minių a ian ų da os y es nuoseklesnis (plg. Vyniau ai ė 2021: 103119). Pa eikėja neabejo inai es a ca ac e ís ica į a dija como muy yškų a miną požymį, dis inguiendo plungiškius desde elšiškių pa a mės a s o ų. Reg esy ines balsios asimilación econocibilidad sie inas (quizás en pa e) y con lengbinas conocimien os, ej.: es o če as k e ingėškiu ė elšėškiu as skė om, euo ėšk aš on žėnau, pa iždžiou nomėni ėk mes sakuom ė, o elšėškė jau numini (PLN_VYR_V3)4. Už e in uma obse in balsio i a liepimo di e encias an e al ou inio ascendimien o ga są no es ie asaičius pa a mėse, una pa e, mos y ų eg esy ines balsios asimiliaciones di e cinę gali, su a pažįs amumu pa eikėjo pun o de is a, o a pa eus, conside s y ina, si sin dis inciones lingüís icas eó icas asimiliacia ambién se ía pe cepokiana como asimamasis b uojas. Como se e, in o man os disposiciones s y an desde el absolu o asimiliación enimien o ácilmen e econocible y nó dicos dis inguien es signo a minio has a un cie o conocimien o. Noa mes ía que la capacidad de ambos es os pa eikedo es de econoce asimiliación es á elacionada con sus speci ici ías conocimien os sob e ie asaichos a mines peculia idades. 1.2. Balsios asimilación como blankusis a minis signo Cuán que más ecuen e ija los casos, cuando eg esy inė balsių asimiliación no ue obse ada, ella no nomb ada como yškus a minis señymis. Balsio di usión o no di usión en la co espondien e posición en esencia se conside a i ele šmingo, ej.: no, šoni, mes zoiki, zuiki, zoiki, no, če ės ėik gal kažkuoki e oliucėjė ės ėik ks ū kalbū, no, kp sak ė. Bueno, zuiki, zoiki, ni siquie a zėnau, yo mismo no no ébo sa ės, no no ébo, zuiki, zoiki mon če pequeñas cė omas de ik ūju, zuiki, zoiki mon ės ėik in onacėjė žemai ėška, es o ėn no pasak kp ė, ėskas no malē (PLN_JA_UNV3). In o man o opina, más impo an e asojas es in onación, que en gene al bas an e a menudo no able, especialmen e nekalbančių a s o ę bei sug e inus abiemos nó dicos zemaičių pa a mėms pe enecenčių ie o ių 3 In o man ė iene ilologinį išsila inimą, es klausiusi dialek ologijos ku są. 4 Pa eikėjas in e esisi con Žemai ija žemai iškai žmonių. Asimiliacijos eikšmės neįž elgiama i išgi dus kalban elšiškių pa a mės elacionados asun os, ie aaičių ašyba, peculia idadesmis, a eces él mismo ašo ex os žemai iškai. SIMONA VYNIAUTAITĖ 300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII (Plùngės, Skuõdo) a mines peculia idades, ej.: ėš a a kalbuos a uod, que o ne uolėi Plungės če kažko gėmē. [...]. Tėn mucho nesiskė (PLN_VYR_V3). Skouds o skė ingėškė, umu, be Skouds panašē šnek (PLN_VID_V2). Anėi  elšėškē, be mes esam k e- pe o ėi skė om, cla o, que ėn anėi uokėi, o i ya spėcelė klaus ėis ėn ėina kė a ga sa kažko pama ė, ka ėn skė s, ya ēp šnekon pap as , eso... Jau ė dūninink ya kė s dalks ya (PLN_VYR_V3). Así puede deci se, que el alo de los dis in i os asgos se educe, es as peculia idades ecog ecog ecogícibilidad en esencia eque ida g an a iduma, asen lusamien o, y nó dicos ie as en gene al en endidos como bas an e ien isas lingüínicamen e pun o de is a á ea. Añu emos que el no e de ie as elšiškių bei k e ingiškių kalbinį ien isumą con i mó y un es udio ealizado mé odos quan i a i os (Mikulėnienė, Čepai ienė y k ., 2019: 229270, 312). Reikšminga, que sob e a idumą, no abumą pa a p onuncia di e encias one icas con i ma y o o in o man e men is, ej.: nežėnau, kp o če dab au iduomē ėi ga s, aš o bū nesulgėno ėik a idžē ū ga sū (PLN_JAUN_V2). Isola cie os di e enzos one icos en es e caso se con i ió bas an e complejo, donde lo más ácilmen e no ados ue on lexicikos di e encias, ej., palab as de knuisis, kiocis consumo de K e ingõs, Mósėdžio kilusių habi an es. Da n más ecun eg esy inė balsios asimiliacia iz yškėjo como oyen es desape cibido señas. Di isi as di e encias en e plungiškių y elšiškių mencionado la palab a así a lepima, pa a džių p iesagų da yba, ej.: que kažkp ne, mon a uod, ėns de ū uokiū pag indėniu as p, ēp, que, no, lab ne ė sakuom, a más no nē, mon a uod, kad žuodžė panašus (PLN_VID_M1); algúnkp yo a sėmėno mon sakda a a elšėškė, ka noso os sakuom Be nuo alė, -kalė, uo anėi dice -k ė (PLN_VID_M2). Jego sak Be nuo alė, anėi saka Be nuo ė (PLN_VYR_M2). Pakláusus quizás escuchimi alguna que sea di e umai elšiškių pa a mės a s o ės nuo Skuõdo kalbėjime, aunque y b e amen e, mencionado o o a ika ų a ojimas, ej.: negė do, ik siau diemesi, que a as uoks no č, y más (PLN_VID_M1). Pab ėž ina que Plùngė (LKA 156) cae en la misma á ea de a liepamien o a ika ų (en odas las o mas, excep o una cie a excepción, supues amen e , d), eó icamen e no debe ía se ski umų (LKT 1970: 19; Vanagienė 1982: 95, mapa. No. 80; Salys 1992: 2325; LKT 2004: 240, 257258). Sin emba go, al e alua el a ian izmismo ac ual debe ía ene se en cuen a los posibles cambios, pe o es e iden e que las di e sas ie as de los ada mios ep esen an es a ika os mucho más se no an que asimilación5. 5 Es o con i ma las p opias no as de los e enaicios, po ejemplo, a ículo au o ai u o que oí desde Telši kilusios mo e s susi úpenimą, incluso pasipimien o, po la o ma en uso en es a ciudad en la G an Wall de los e enaicios, po que, según ella, pe sonas, cuyos na al Telšia, así no dicen, ellos hablan e enaičiu; ie a iškės opinión, Plùngė, Telšia desde Rie ã o, T ẽ ų di e encia a ika ų a liepimu, y Vanių A ículos A icles 307 / Reg esy inė balsių asimiliacija: nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu Pe ulis Valdas 2005: Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė es uc u a. – Geog a ías me osas is 38(1), 163175. Dennis P es on R. 1999: In oduc ion. Él es uno de los mejo es jugado es del mundo. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed. by Dennis R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, xxiiixl. Ragauskai ė Alma 2016: Lie u os e nokul ū inis egiona imas: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u os muzikos i ea o akademija. Rokai ė Bi u ė 1961: Algunos nue os e enaičių dounininkų a mių oné ica de las ma e ias. Lie u ių kalbo y os p egun as 4, 141155. Salys An anas 1933: Kelios no as a la his o ia a mių. A chi um Philologicum 4, Salys 21–34. An anas 1968: Lie u os kalbos a mės. Lie u ių enciklopedija 15, Sou h Bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, 571589. Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių kalbos a mės, Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. Language Va ia ion Eu opean Pe spec i es: Selec ed Pape s om he Thi d In e na ional Con e ence on Language Va ia ion in Eu ope (ICLaVE 3), eds. F. Hinskens, Ams e dam: Benjamins, 233248. Vanagienė Bi u ė 1982: A ika ų č, dž a liepimas an es galūnę. A lás de la lengua Li uánica II. Foné ica, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 9396. Vyniau ai ė Simona 2018: Reg esy inė balsių asimiliacija šiau ės žemaičių pa a mių pa ibio šnek ose XX a. 69 dešim mečių ank aš inių šal inių duomenimis. Lenguas de his o ia y dialec ología p oblemos 5, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 140166. Vyniau ai ė Simona 2020: Plungės geolek as eg esy inės balsių i, u pun o de is a de asimiliación. Lie u ių kalba 14, 119. P iega en In e ne : h pswww.zu nalai. u.l / lie u iu-kalba://a icle/ iew/22465/21727. Vyniau ai ė Simona 2021: Te minio señimio es á ica y dinámica: zemaičių eg esy inės balsių asimiliacijos a ejis: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija: compa ginamoji a mių one ika i mo ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 2006: Li u ias a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. SIMONA VYNIAUTAITĖ 308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al Change o Fea u e om he Poin o View o Plungė Residen s SUMARY The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic dialec ology and pe cep ual dialec ology. A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian subdialec s. The in o man s end o conside eg essi e owel assimila ion a dis inguishing and weak dialec al ea u e, bu i is no ega ded a cha ac e is ic ea u e. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e signi ican . I is no ewo hy ha ano he alue ca ego y comes in o play when assimila ion is unde s ood as a ea u e o non-dialec al speaking; in his case, owel na owness is associa ed wi h he exp ession o s anda d language. The esea ch indings e eal a he high dialec al homogenei y o No he n Samogi ian om he poin o iew o he in o man s and implican ha as linguis ic a ia ion inc eases, eg essi e owel assimila ion will no be pe cei ed by communi y membe s as a mo e easily ecognizable dialec al ea u e wi h a high di e en ial powe . In oducida 2022 m. augpjücio 5 d. SIMONA VYNIAUTAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania simona. yniau ai [email protected]