292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-9164-8026
Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, dialek ologija,
socioling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-14
REGRESYVINĖ
BALSIŲ ASIMILIACIJA:
NOMENKLATŪRINĖ POŽYMIO
KAITA PLUNGIŠKIŲ POŽIŪRIU
Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al
Change o Fea u e om he Poin o View o
Plungė Residen s
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjama pag indinio ski iamojo šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiš-
kių pa a mių požymio – eg esy inės balsių asimiliacijos – nomenkla ū inė kai a. Siekiama
nus a y i, kiek Plùngės gy en ojai su okia eg esy inę balsių asimiliaciją kaip ski iamąją
šiau ės žemaičių a minę ypa ybę, i į e in i šio požymio kai ą. Remiamasi dinamiškosios
dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odais.
Išanaliza us plungiškių in o man ų pas abas apie eg esy inę balsių asimiliaciją i ki us
a minius šiau ės žemaičių pa a mių požymius, nus a y a, kad balsių asimiliacija e ai į a -
dijama šiau ės žemaičių pa a mių ski iamuoju požymiu. Dažniausiai ši ypa ybė pas ebima,
ačiau jai su eikiama nežymi di e encinė eikšmė. S a besniais, eikšmingesniais laikomi ki i
one ikos, mo ologijos, leksikos ski umai. Reg esy inė balsių asimiliacija aip pa siejama
i su ne a minės kalbos į aka.
ESMINIAI ŽODŽIAI: šiau ės žemaičių pa a mės, eg esy inė balsių asimiliacija, a minių
požymių nomenkla ū a, a minių požymių kai a, kalbinės nuos a os.
ANNOTATION
The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he
main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and
S aipsniai / A icles 293
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o
eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and
o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic
dialec ology and pe cep ual dialec ology.
A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e
owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was
es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n
Samogi ian subdialec s. This ea u e is usually obse ed bu i is assigned a ma ginal
di e en ial alue. O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed
mo e impo an and signi ican . Reg essi e owel assimila ion is also associa ed wi h he
in luence o non-dialec al speaking.
KEYWORDS: No he Samogi ian subdialec s, eg essi e owel assimila ion,
nomencla u e o dialec al ea u es, change o dialec al ea u es,
linguis ic a i udes.
ĮVADAS
XXI a. kalbinio a ian iškumo y imuose eikšminga ampa ne ik am ik o
a ian o a minių požymių ealizacija, be i a o ojų kalbinės nuos a os, kal-
binė sa iiden i ikacija. Jos da o į aką iek ealiam ieno a ki o a ian o a oji-
mui, iek galimam (ne)išlikimui, eikia papildomų duomenų kalbos a ian išku-
mui sup as i, e in i, padeda ku i p ognos inį modelį (plg. Aliūkai ė, Bakšienė
i k . 2014: 130; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 19). Dėl
šios p iežas ies mul imodaliojoje dialek ologijoje pe cepcija laikoma ienu iš ai-
komo y imo modelio dėmenų (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė
2017: 31–51; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2017: 169–195; Mikulėnienė 2020:
11–33 i k .). Į ai iais pe cep y iosios dialek ologijos me odais a liekama is
daugiau am ik o kalbinio a ian o (a kelių a ian ų) a o ojų geoling is inės
kompe encijos, p z., a minės i bend inės kalbos aizdinių, kalbinės gim inės,
a minio kalbėjimo e inimo, y imų (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 89–120;
Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017; Bakšienė 2019: 1–17;
Ge žo ai ė 2019: 1–25; Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, B azai ienė 2020 i
k .).
Kalbos a ian iškumo i jo e inimui pe cep y iosios dialek ologijos po-
žiū iu ski i y imai, ku iuose analizuo os i Plùngės bend uomenės na-
ių nuos a os, odo, kad jaunieji plungiškiai aukščiausio a miškumo laipsnio
zona laiko Plùngės a ealą, . y. kalbinę gim inę, o 94,67 p oc. jaunuolių ei-
gia a ojan ys a mę (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017:
94, 127, 129; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2019: 11). Tikė ina, kad nesama
SIMONA VYNIAUTAITĖ
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
sąmoningųjų i nesąmoningųjų nuos a ų kon lik o. Pab ėž ina, kad i ki ų ie-
o ių jaunuolių požiū iu Plùngė dažniau laikoma labiausiai a miškai žymė a zo-
na negu ki i Žemai ijoje lokalizuo i a ealai (Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė,
Ge žo ai ė 2017: 280). Iš Žemai ijos egiono mies ų ak y iausiai a minis kodas
a ojamas bū en Plùngėje, čia bend uomenės na iai labiausiai linkę ska in i
aikus i jaunimą kalbė i a miškai (Kliukienė 2014: 3, 11). Op imis ines en-
dencijas odo i plungiškių dekla uojamos sąsajos su a miniu kodu, a miškai
kalbančiu žmogumi. Plùngės gimnazis ų požiū iu s a bią ie ą užima paga ba,
eikšmingesnę negu ki ų i ų ie o ių jaunuoliams (Aliūkai ė, Mikulėnienė,
Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017: 97). Bū en paga bos, pa io iškumo, kalbos kaip
na ū alaus, p igim inio kodo asocia ai y auja i a p į ai ių ka ų plungiškių,
ku ie ai nu odė p ojek o Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų
inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida ykdymo me u1.
Apie Plùngę iksuojama besi o muojan i geolek inė zona, iena iš suda an-
čių žemaičių egiolek ą (plačiau apie naujuosius a minius da inius ž . Aliūkai ė,
Mikulėnienė 2014: 39–40; Be u o 2010: 235–236; Aue 2005: 7–42) (ž .
1 pa .).
Pab ėž ina, kad šis geolek as y a s abilus. E nokul ū iniu požiū iu Plùngė
su okiama ne kaip pe eiginė zona a egiono pe i e ija. Valdo Pe ulio pasiū-
ly oje daba inio Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inėje s uk ū oje
Plùngė p iklauso egiono b anduoliui (Pe ulis 2005: 168). E nokul ū iniam
Žemai ijos b anduoliui Plùngė aip pa p iski iama i naujesnėje e nokul ū i-
nių egionų kompleksinėje s uk ū oje (Ragauskai ė 2016: 176–179)2. Taigi
Plùngės apylinkes bū ų galima e in i kaip u inčias gana i ą e nokul ū inį
i a minį pag indą, leidžian į bend uomenės na iams leng ai sa e su ok i kaip
žemaičius i apa in i su šiuo k aš u.
Vis dėl o neaišku, kiek plungiškiai geba a miniu požiū iu sa e iden i ikuo i
su k e ingiškių pa a me i , p iešingai, a ski i nuo elšiškių pe pag indinį šias
pa a mes di e encijuojan į požymį – eg esy inę balsių asimiliaciją. Ši a minė
ypa ybė, jos ealizacija analizuo a Plùngės (LKA 156) gy en ojų a ojamuo-
se a miniuose a ian uose, be pačių pa eikėjų požiū is į asimiliaciją, jos no-
menkla ū inę e ę da nebu o i os (Vyniau ai ė 2020: 1–19; 2021). Taigi šio
s aipsnio objek as y a eg esy inės balsių asimiliacijos nomenkla ū inė kai a.
1 Apsk i ai isi k e ingiškiai i elšiškiai a mę su okia labiau kaip o aus apa umo ženklą, e ninę
e ybę (Aliūkai ė, Bakšienė i k . 2014: 136–137, 140).
2 No s u i i ą e nokul ū inę, egioninę sa imonę, eikšmingesniu cen u ši ie o ė nė a bu usi
kaip, p z., Vaniai, Raséiniai, K ãžiai (Kalnius 2012: 163–164).
S aipsniai / A icles 295
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
1 PAV. Žemaičių egiolek as i geolek-
ai (žemėlapio agmen as iš Ge žo ai ė,
Mikulėnienė 2014: XIII žemėlapis i ko-
men a as)
2 PAV. Žemaičių pa a mių dialek ome-
inis pjū is (žemėlapio agmen as iš
Mikulėnienė, Čepai ienė i k . 2019: 240)
3 PAV. Žemaičių pa a mės An ano Salio
a mių klasi ikacijoje (žemėlapio ag-
men as iš Salys 1933)
4 PAV. Žemaičių pa a mės Zigmo
Zinke ičiaus i Alekso Gi denio a mių
klasi ikacijoje (žemėlapio agmen as iš
Gi denis, Zinke ičius 1966)
SIMONA VYNIAUTAITĖ
296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Plùngėje iksuo a nemažai a minių one ikos ypa ybių, ku ios bend os iek
šiau ės žemaičių k e ingiškių, iek elšiškių adicinėms pa a mėms:
• d ibalsiai ie, uo e čiami [eɪ], [oʊ], p z.: [ˈkʲeɪ ʲɪs] ~ kie is, [ˈjoʊdʲɪs] ~ juodis;
• d ibalsinami žodžio kamieno i ki čiuo os galūnės ilgieji balsiai ė, o, p z.:
[ˈpɛˌlʲɪɛ] ~ pelė, [ˈ ûɔʋʲe] ~ o ė;
• nepla inami galūniniai balsiai i, u, kilę iš seno inių ilgųjų i, u, p z.:
[ˈʋʲeˌnʲɪs] ~ inis (dgs. gal.), plg. [ˈʋʲeˌnʲes] ~ inis ( ns. a d.), [ˈ oˑ ˌgʊs] ~
u gus (dgs. gal.), plg. [ˈ oˑ ˌgos] ~ u gus ( ns. a d.);
• ienbalsinami d ibalsiai ai, ei, p z.: [dɑˈ ɑː] ~ da ai, [sɑˈkʲɛː] ~ sakei;
• ki čiuo i balsiai a, e p ieš ilgą skiemenį a iami umpai, p z.: [ˈ ɑˌ ɑː] ~
a ai, [ˈmɛˌ ɑː] ~ me ai;
• ne a ojamos a ika os č, dž (išsky us a ejus, kai nė a kai os su , d, aip
pa skoliniuose, ga sažodžiuose), p z.: [ˈjɑˑʊ ʲʊs] ~ jaučius, [ˈgɑˑɪˌdʲʊs] ~
gaidžius;
• būdinga galūnių edukcija, p z.: [ˈdɛd] ~ deda, [ˈʃeɪnɑ] ~ šieną;
• būdingas isuo inis ki čio a i aukimas, p z.: [ˈʋɑ ˌlʲɪɛ] ~ a lė, [ˈʒʲeɪˌmɑ] ~
žiema.
Pag indinis ski iamasis šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiškių pa a mių
požymis y a eg esy inė negalūninių umpųjų balsių i, u asimiliacija (plačiau
ž . Rokai ė 1961: 149–153; Gi denis 1962: 141–150; LKTCh 2004: 235–237;
Zinke ičius 2006: 239–241 i k .; da ž . Vyniau ai ė 2021: 15–25). Šiau ės
žemaičių k e ingiškių pa a mės plo e balsiai i, u isais a ejais pla inami (p z.:
[ˈleˌpʲɪ] ~ lipi, [ˈʃoˌnʲɪ] ~ šunį), o elšiškių pa a mės a s o ai p ieš umpuosius i
ilguosius aukš u inio pakilimo ga sus šiuos balsius išlaiko siau us (p z.: [ˈlɪˌpʲɪ] ~
lipi, [ˈʃʊˌnʲɪ] ~ šunį). Reg esy inė balsių asimiliacija gali yk i šiais a ejais:
1. T umpųjų negalūninių i, u (balsio i asimiliacija yks a ik p ieš minkš ąjį
p iebalsį), p z.: [ˈgʊˌlʲɪ] ~ guli, [ˈgɪˌlʲɪ] ~ gili;
2. Kai balsiai i, u įeina į d iga sių il, i , ul, u , d ibalsio ui sudė į, p z.:
[ˈsʲmˑlʲ ʲʊ] ~ smilčių, [ˈgʲɪˑ ʲˌdʲɪ] ~ gi di, [ˈdûˑlʲkʲʊ] ~ dulkių, [ˈgûˑ ʲkʲʃʲnʲʊs] ~
gu kšnius, [ˈpʊɪˌkʲɪ] ~ puiki;
3. Kai balsiai i, u y a ki os kilmės (d iga siuose [on], [om], [en], [em] iš an,
am, en, em, p z.: [ˈluˑŋgʊs] ~ langus, [sʊmʲˈdʲːs] ~ samdys, [ˈpʲɪˑŋʲˌkʲɪs] ~ penkis,
[ɪʃˈ ʲɪˑmʲsʲɪ] ~ iš empsi; ilgieji [oː], [eː]·iš ą, ę, p z.: [ɪˈkûːsʲɪ] ~ įkąsi, [ɪʃʲˈsʲpʲ ʲːsʲɪ] ~
išsp ęsi; d ibalsiuose [eɪ], [oʊ] iš ie, uo, p z.: [lʲɪɪpʲˑns] ~ liepynas, [ˈpûːʊdʊs] ~
puodus).
Plùngėje (LKA 156), kaip i isame k e ingiškių pa a mės plo e, balsiai i, u
ne u ė ų bū i pla inami p ieš aukš u inio pakilimo ga sus. Vis dėl o eg esy i-
nė balsių asimiliacija Plùngės apylinkėse iksuo a: pažymė a, kad negalūniniai
balsiai i, u, aip pa d iga sių il, i , ul, u pi muosius dėmenis suda an ys i, u,
eikiami asimiliacijos (Zinke ičius 1966: žemėl. N . 19, 464; žemėl. N . 70,

S aipsniai / A icles 297
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
515; žemėl. N . 71, 516); eg esy inės balsių asimiliacijos galė ų bū i eikia-
mi d ibalsiai [eɪ], [oʊ] iš ie, uo (Zinke ičius 1966: žemėl. N . 58, 503, žemėl.
N . 59, 504, žemėl. N . 61, 506); aip pa galė ų bū i išlaikomi siau i spo adiš-
kai ki čiuo i pusilgiai i, u (G ina eckienė 1982: 38). Reg esy inės balsių asimi-
liacijos elik ai iš yškėjo cen inės šiau ės žemaičių k e ingiškių a mės, į ku ią
pa enka Plùngė, eks uose (Babickienė, Jasiūnai ė, Pečeliūnai ė, Bagužy ė 2007:
11). To pa ies a minio plo o Kuli, Bud i, i šiam cen iniam a ealui nep i-
klausančių Da bnų šnek ose, am ik o balsių i, u asimiliacijos eikimo ezul-
a as apibūdin as ne kaip nauja onema ( elšiškių a eju), be kaip os pačios o-
nemos a ian ai (siau esni [e], [o] alo onai) (Babickienė 1991: 15). P idu ina,
kad k e ingiškių plo e am ik ais a ejais y a a liepiami negalūniniai siau ieji
umpieji i, u, be šis siau umas nep iklauso nuo eg esy inės balsių asimiliaci-
jos (G ina eckis 1978: 126). Asimiliacijos eikimą aip pa pa i ina i XX a.
an osios pusės ank aš inės a minės medžiagos analizė – p ieš aukš u inio pa-
kilimo ga sus balsiai i, u dažnai nepla inami (Vyniau ai ė 2018: 151, 156–158).
Vis dėl o dialek ome ijos me odais pa em i kiekybiniai y imai odo, kad
šis požymis šiau ės žemaičių k e ingiškių i elšiškių pa a mių di e enciacijai
didelės į akos ne u i (Mikulėnienė, Čepai ienė i k . 2019: 229–270, 312) (ž .
2 pa .). XXI a. Plùngės (LKA 156) gy en ojų a ojamuose a miniuose a-
ian uose esama a ejų, kai eikia eg esy inė balsių asimiliacija, šiek iek la-
biau į ai uoja umpųjų balsių i, u, neįeinančių į d iga sių sudė į, a liepimas
(Vyniau ai ė 2020: 1–19; 2021: 103–119). Taigi eg esy inė balsių asimiliacija
e in ina kaip gana a ijuojan i a minė ypa ybė.
Šio s aipsnio ikslas – nus a y i, kiek Plùngės (LKA 156) gy en ojai su-
okia eg esy inę balsių asimiliaciją kaip ski iamąją šiau ės žemaičių a mi-
nę ypa ybę, i į e in i šio požymio nomenkla ū inę kai ą. Remiamasi dina-
miškosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odais. Taikomas
ienas iš Denniso R. P es ono pe cep y iojo y imo modelio komponen-
ų – koncep ualiojo e inimo užduo is (P es on 1999: xxxi –xxx ; Aliūkai ė,
Mikulėnienė 2016: 95–96; C ame 2016: 5–14). Kalban is lais u a miniu ko-
du, pa eikėjų klaus a apie a minius šiau ės žemaičių elšiškių i k e ingiškių
ski umus, aip pa užduo a klausimų, susijusių su pag indiniu ski iamuoju a -
miniu požymiu – eg esy ine balsių asimiliacija.
Užda iniai: 1) a si ink i medžiagą iš in e iu su in o man ais; 2) išanali-
zuo i Plùngės (LKA 156) gy en ojų kalbines nuos a as, susijusias su eg esy i-
nės balsių asimiliacijos (ne)a pažįs amumu; 3) į e in i eg esy inės balsių asi-
miliacijos nomenkla ū inę kai ą.
Ti iamąją medžiagą suda o 2019 m. Plùngės apylinkėse su ink-
i duomenys: apie 9 al. ga so į ašų. Į ašy a po is ski ingų ka ų pa eikė-
jus: jaunesniosios (iki 30 m.), idu inės (31–49 m.), y esniosios (50 m. i
SIMONA VYNIAUTAITĖ
298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
y esni). Toks ski s ymas pa em as p ojek o Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai
Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklai-
da (N . VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028) me odika (Kalėdienė, Mikulėnienė 2014:
375). Pa eikėjai užši uo i san umpomis: pi mosios aidės nu odo LKA punk-
ą (PLN – Plùngė), an asis aidžių umpinys žymi pa eikėjų amžiaus g upę
(JAUN – jaunesnioji ka a, VID – idu inė ka a, VYR – y esnioji ka a), e-
čiasis – ly į (M – mo e is, V – y as), o skaičius nu odo os pačios ka os ski -
ingus esponden us.
1. TARMINIS (NE)IŠSKIRTINUMAS
PLUNGIŠKIŲ POŽIŪRIU
1.1. Balsių asimiliacija kaip di e encinis a minis
požymis
Reg esy inei balsių asimiliacijai anks esnėse a mių klasi ikacijose dides-
nės eikšmės nesu eik a – An ano Ba anausko i An ano Salio, pa ikslinusio
Kazimie o Jauniaus a mių ski s ymą, klasi ikacijose šiau ės žemaičiai apsk i-
ai nebu o ski iami į pa a mes (ž . Salys 1933: žemėlapio įklija; Salys 1992:
30–36; Ge žo ai ė 2014: II žemėlapis i komen a as; Ge žo ai ė 2018: 177–179;
Mikulėnienė 2018: 142–152) (ž . 3 pa .). Ši a minė ypa ybė pag indiniu šiau-
ės žemaičius ski iančiu požymiu p adė a laiky i Zigmo Zinke ičiaus i Alekso
Gi denio lie u ių a mių klasi ikacijoje (Gi denis, Zinke ičius 1966: 139–147)
(ž . 4 pa .). Teig a, kad pa iems šiau ės žemaičiams būdinga in ui y i k e ingiš-
kių i elšiškių šnek ų cha ak e is ika, kai k e ingiškiai pap as ai pas ebi eg e-
sy inę balsių asimiliaciją Sedõs, Telši, Mósėdžio i k . apylinkėse, o elšiškių
pa a mės a s o ai a k eipia dėmesį į balsių i, u pla inimą p ieš aukš u inio paki-
limo ga sus (Gi denis 1981: 23).
No s i nedaug, be už ašy a a ejų, kai asimiliacija Plùngėje (LKA 156) į a -
din a kaip yškus a minis požymis, ski ian is nuo kaimyninės pa a mės ie o-
ių, p z.: „šuni“ če saka Telšē, elšėškē, Plungė saka „šoni“, o če „šuni“, če  Telšē.
Jėzau, nē, če as žėnuokė  , pa iždžiou, pas mumis i gi dė b no ėina muo e is, dab
ana  iš ažia osi, i Vuoki ėjė iš ažia a aka , eišk, ana  elšėškė, o če g en i on
anuos uoki kė a ski „no, aš če jau eso ėk a plungėškė“. No, sakau, iš a k galinin-
kas ką „šunį“, iš a k, i ana saka „šuni“, o sakau če Plungė saka „šoni“. Tėi  lab
škē, oi as  dėdėlē. Tas  dėdėlē (PLN_VID_M3); Telšē sak u „bul iu“, če saks
„bol iu“ Plungie. Pla elē, Plungė aiškiausē „bol iu“, aiškiausē „bol iu“, aiškiausē
S aipsniai / A icles 299
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
(PLN_VID_M3)3. Pas ebimà balsio u i o pa ies balsio, įeinančio į d iga sio
sudė į, asimiliacija ki čiuo ose pozicijose, ku iose šis b uožas plungiškių a o-
jamų a minių a ian ų duomenimis i y a nuoseklesnis (plg. Vyniau ai ė 2021:
103–119). Pa eikėja neabejo inai šią ypa ybę į a dija kaip labai yškų a minį
požymį, ski ian į plungiškius nuo elšiškių pa a mės a s o ų.
Reg esy inės balsių asimiliacijos a pažįs amumas sie inas (galbū iš dalies)
i su kalbinėmis žiniomis, p z.: ai če  as k e ingėškiu ė elšėškiu as skė oms,
euo ėšk aš on žėnau, pa iždžiou „nomėni“ ėk  mes sakuom „ė“, o elšėškē jau
„numini“ (PLN_VYR_V3)4.
Už ik in umas pas ebin balsio i a liepimo ski umus p ieš aukš u inio paki-
limo ga są šiau ės žemaičių pa a mėse, iena e us, ody ų eg esy inės balsių
asimiliacijos di e encinę galią, jos a pažįs amumą pa eikėjo požiū iu, ki a e us,
s a s y ina, a be eo inių kalbinių žinių aip pa asimiliacija bū ų su okiama
kaip ski iamasis b uožas.
Kaip ma y i, in o man ų nuos a os s y uoja nuo isiško asimiliacijos laiky-
mo leng ai a pažįs amu i šiau ės žemaičius ski iančiu a miniu požymiu iki
am ik o žinojimo. Nea mes ina, kad abiejų šių pa eikėjų gebėjimas a pažin i
asimiliaciją susijęs su jų speci inėmis žiniomis apie žemaičių a mines ypa ybes.
1.2. Balsių asimiliacija kaip blankusis
a minis požymis
Ku kas dažniau iksuo i a ejai, kai eg esy inė balsių asimiliacija nebu o
pas ebė a, ji neį a din a kaip yškus a minis požymis.
Balsio pla inimas a nepla inimas a i inkamoje pozicijoje iš esmės laikomas
ne eikšmingu, p z.: no, „šoni“, mes „zoiki“, „zuiki“, „zoiki“, no, če ės ėik gal
kažkuoki e oliucėjė ės ėik ks ū kalbū, no, kp sak ė. No, „zuiki“, „zoiki“, ne
nežėnau, aš pa s nepas ebo sa ės, nepas ebo, „zuiki“, „zoiki“ – mon če mažos skė -
oms iš ik ūju, „zuiki“, „zoiki“ mon ės ėik in onacėjė  žemai ėška, ai ėn no kp
pasak ė, ėskas no malē (PLN_JAUN_V3). In o man o nuomone, s a besnis
b uožas y a in onacija, ku i apsk i ai gana dažnai pas ebima, ypač nekalbančių
žemai iškai žmonių.
Asimiliacijos eikšmės neįž elgiama i išgi dus kalban elšiškių pa a mės
a s o ę bei sug e inus abiems šiau ės žemaičių pa a mėms p iklausančių ie o ių
3 In o man ė u i ilologinį išsila inimą, y a klausiusi dialek ologijos ku są.
4 Pa eikėjas domisi su Žemai ija susijusiais dalykais, žemaičių ašyba, ypa ybėmis, ka ais pa s ašo
eks us žemai iškai.
SIMONA VYNIAUTAITĖ
300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
(Plùngės, Skuõdo) a mines ypa ybes, p z.: ėš a a kalbuos a uod, kad o ne uolėi
Plungės če kažko gėmē. [...]. Tėn daug nesiskė (PLN_VYR_V3). Skouds o skė -
umu, be Skouds panašē šnek (PLN_VID_V2). Anėi  elšėškē, be mes esam k e-
ingėškē, be ėi skė om, aiško, kad ėn anėi  uokėi, o i jau spėcelē klaus ėis ėn
ėina kė a ga sa kažko pama  ė, ka ėn skė s, jau ēp šnekon pap as , ai... Jau
dūninink jau kė s dalks jau ėn (PLN_VYR_V3).
Taigi galima saky i, kad ski iamųjų požymių e ė sumažinama, šių ypa y-
bių a pažįs amumui iš esmės eikalingas didelis a idumas, įsiklausymas, o šiau-
ės žemaičiai apsk i ai sup an ami kaip gana ien isas kalbiniu požiū iu plo as.
P idu ina, kad šiau ės žemaičių elšiškių bei k e ingiškių kalbinį ien isumą
pa i ino i kiekybiniais me odais a lik as y imas (Mikulėnienė, Čepai ienė i
k ., 2019: 229–270, 312).
Reikšminga, kad apie a idumą, pas abumą no in išgi s i one inius ski u-
mus pa i ina i ki o in o man o min is, p z.: nežėnau, kp o če dab au iduomē
ėi ga s, aš o bū nesulgėno ėik a idžē ū ga sū (PLN_JAUN_V2). Išski i am
ik us one inius ski umus šiuo a eju apo gana sudė inga, ku kas leng iau
pas ebimos bu o leksikos ski ybės, p z., žodžių knuisis, kiocis a ojimas iš
K e ingõs, Mósėdžio kilusių gy en ojų.
Da dažniau eg esy inė balsių asimiliacija iš yškėjo kaip klausy ojų nepas-
ebimas požymis. Ryškesniais ski umais a p plungiškių i elšiškių minė as žo-
džio aip a liepimas, pa a džių p iesagų da yba, p z.: kad kažkp ne, mon a uod,
ėns iš ū uokiū pag indėniu as „ p“, „ ēp“, kad, no, lab ne ėinuod sakuom, o
daugiau no nē, mon a uod, kad žuodžē panašus (PLN_VID_M1); kažkp aš a sė-
mėno mon sakda a a elšėškē, ka mes sakuom Be nuo alė, -kalė, uo anėi saka -k ė
(PLN_VID_M2). Jego sak Be nuo alė, anėi saka Be nuo  ė (PLN_VYR_M2).
Pakláusus galbū gi dimi kokie no s ski umai elšiškių pa a mės a s o ės
nuo Skuõdo kalbėjime, no s i umpame, minė as ki oks a ika ų a ojimas,
p z.: negė do, ik s a k eipiau diemesi, kad a as uoks ne „č“, o „ “ daugiau
(PLN_VID_M1). Pab ėž ina, kad Plùngė (LKA 156) pa enka į ą pa į a ika ų
a liepimo plo ą ( isose o mose, išsky us am ik as išim is, a iama , d), eo iš-
kai ne u ė ų bū i ski umų (LKT 1970: 19; Vanagienė 1982: 95, žemėl. N . 80;
Salys 1992: 23–25; LKTCh 2004: 240, 257–258).
Vis dėl o e inan daba inį a ian iškumą eikė ų a siž elg i į galimus po-
kyčius, be aki aizdu, kad į ai ių žemaičių pa a mių a s o ų a ika os ku kas
labiau pas ebimos negu asimiliacija5.
5 Tai pa i ina pačių žemaičių pas abos, p z., s aipsnio au o ei eko gi dė i iš Telši kilusios mo e s
susi ūpinimą, ne gi pasipik inimą, dėl šiame mies e esančioje Didžiojoje Žemaičių sienoje a o-
jamos o mos žemai iu, nes, pasak jos, žmonės, ku ių gim inė Telšia, aip nesako, jie a ia žemai-
čiu; ie a iškės nuomone, Plùngė, Telšia nuo Rie ã o, T ẽ ų ski iasi a ika ų a liepimu, o Vanių
S aipsniai / A icles 307
Reg esy inė balsių asimiliacija:
nomenkla ū inė požymio kai a plungiškių požiū iu
Pe ulis Valdas 2005: Žemai ijos e ninės sa imonės egiono e d inė s uk ū a. –
Geog a ijos me aš is 38(1), 163–175.
P es on Dennis R. 1999: In oduc ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, ed.
by Dennis R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company,
xxiii–xl.
Ragauskai ė Alma 2016: Lie u os e nokul ū inis egiona imas: dak a o dise acija,
Vilnius: Lie u os muzikos i ea o akademija.
Rokai ė Bi u ė 1961: Kai ku ie nauji žemaičių dounininkų a mių one ikos daly-
kai. – Lie u ių kalbo y os klausimai 4, 141–155.
Salys An anas 1933: Kelios pas abos a mių is o ijai. – A chi um Philologicum 4,
21–34.
Salys An anas 1968: Lie u ių kalbos a mės. – Lie u ių enciklopedija 15, Sou h
Bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, 571–589.
Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių kalbos a mės, Roma: Lie u ių ka alikų moks-
lo akademija.
Taeldeman Johan 2005: Pola isa ion Re isi ed. – Language Va ia ion – Eu opean
Pe spec i es: Selec ed Pape s om he Thi d In e na ional Con e ence on Language Va ia ion
in Eu ope (ICLaVE 3), eds. F. Hinskens, Ams e dam: Benjamins, 233–248.
Vanagienė Bi u ė 1982: A ika ų č, dž a liepimas p ieš galūnę. – Lie u ių kalbos a -
lasas II. Fone ika, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 93–96.
Vyniau ai ė Simona 2018: Reg esy inė balsių asimiliacija šiau ės žemaičių pa a mių
pa ibio šnek ose XX a. 6–9 dešim mečių ank aš inių šal inių duomenimis. – Kalbos
is o ijos i dialek ologijos p oblemos 5, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 140–166.
Vyniau ai ė Simona 2020: Plungės geolek as eg esy inės balsių i, u asimiliaci-
jos požiū iu. – Lie u ių kalba 14, 1–19. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /
lie u iu-kalba/a icle/ iew/22465/21727.
Vyniau ai ė Simona 2021: Ta minio požymio s a ika i dinamika: žemaičių eg esy-
inės balsių asimiliacijos a ejis: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija: lyginamoji a mių one ika i mo -
ologija, Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.

SIMONA VYNIAUTAITĖ
308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Reg essi e Vowel Assimila ion: Nomencla u al
Change o Fea u e om he Poin o View o
Plungė Residen s
SUMMARY
The a icle add esses he nomencla u al change o eg essi e owel assimila ion as he
main dis inguishing ea u e o he subdialec s o he No he n Samogi ian o Telšiai and
K e inga. I a emp s o de e mine o wha ex en he esiden s o Plungė a e awa e o
eg essi e owel assimila ion as he dis inguishing ea u e o No he n Samogi ian and
o e alua e he change o his ea u e. The a icle d aws upon he me hods o dynamic
dialec ology and pe cep ual dialec ology.
A e analysing he commen s p o ided by he in o man s om Plungė on eg essi e
owel assimila ion and o he dialec al ea u es o No he n Samogi ian subdialec s, i was
es ablished ha owel assimila ion is a ely conside ed a dis inguishing ea u e o No he n
Samogi ian subdialec s. The in o man s end o conside eg essi e owel assimila ion a
dis inguishing and weak dialec al ea u e, bu i is no ega ded a cha ac e is ic ea u e.
O he phone ic, mo phological and lexical di e ences a e conside ed mo e signi ican . I
is no ewo hy ha ano he alue ca ego y comes in o play when assimila ion is unde s ood
as a ea u e o non-dialec al speaking; in his case, owel na owness is associa ed wi h he
exp ession o s anda d language.
The esea ch indings e eal a he high dialec al homogenei y o No he n Samogi ian
om he poin o iew o he in o man s and imply ha as linguis ic a ia ion inc eases,
eg essi e owel assimila ion will no be pe cei ed by communi y membe s as a mo e easily
ecognizable dialec al ea u e wi h a high di e en ial powe .
Į eik a 2022 m. ugpjūčio 5 d.
SIMONA VYNIAUTAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
simona. yniau ai [email protected]