S aipsniai / A icles 47
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8679-3253 Mokslinių y imų
k yp ys: lie u ių e minologija, lie u ių medicinos
e minologijos is o ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-03
APIE KAI KURIUOS
DETERMINATYVINIUS
A. XIX PAB. XX A. PR.
MEDICINOS TERMINUS
DŪRINIUS SU
DAIKTAVARDINIU
ANTRUOJU SANDU
On Ce ain De e mina i e Medical Compound
Te ms o La e 19 h – Ea ly 20 h Cen u y wi h
Noun as he Second Componen
ANOTATIA
L'a icolo igua da p incipalmen e dal pun o di is a s u u ale esamina i de e mina i i XIX
a. pab. XX a. p . e mini dū inie di pubblicazioni ema iche di medicina e salu e, che (o solo i lo o
signi ica i i) non ici ica i LKŽe, discussibile uno di quei dū ini da ybos ipo dū inie con
daik a a dinio secondo sandu e i suoi modelli s u u ali, spiegandosi, quali sono i
pa adina dū iniai, kokios pi mųjų sandų eikšmės, sandų jungimo būdai, s a s omi p oble-
miniai sandų san ykio, pama inių žodžių pa inkimo i ki i susiję klausimai. Ti iamiesiems
ca a e is ici dū ini + D + D, B + D, V + D, P + D s u u ali. P odu i i dū inie, i quali en ambi
sandai sono daik a a džiai. Più spesso dū inių en ambi sandù ondamen o e il lo o appo o
è acilmen e pe cepibile, e miniche signi icazioni esclama da da ybinių signi icazioni, quindi
noncesia iden i icoza e. Dū inie į a dia pa i del co po, o ganus e mala ie. Tu a ia di alcuni
dū inių sandų ondamen i keblu ondsi, si può ele iopai a ua e sandų sąsają o in is
di icile lei desc i e e. D + D s u u ale modello p imi sandaisiais più spesso indica o
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII appa enimen o e specie są oka, o B + D, V + D
ca a e is ica. D + D s u u inio modello dū inių sandai più spesso si collegano con
jungiamaisiais osi ( y auja osi -a-), né senza lo o, men e B + D, V + D e P + D, a e si
en ambi sandai p incipalmen e si collegano be jungiamųjų balsių. ESMINIAI WORDS:
medicina, e mine, de e mina i is dū inys, da ybos ipo,
s uk ū inis modelis, e mininė eikšmė, da ybinė eikšmė.
ANNOTATION
The a icle akes a p edominan ly s uc u al app oach in analysing he de e mina i e cen u y,
compound e ms om medical and heal hca e publica ions o he la e 19 h – ea ly 20 h
which (o he meanings o which) we e no eco ded in The Dic iona y o he Li huanian
Language. I ocalizza on a peculia ype o o ma ion o he said compounds, i.e., compounds
wi h he noun as he second componen , and i s s uc u al models; i mi a a scop i e wha is
designa ed by compounds, wha meanings a e con eyed by he i s componen s and in wha
ways hese componen s a e combined; i also discusses he p oblema ic ques ions o
ela ionship be ween he componen s, he choice o base wo ds, e c. The compound e ms
unde analysis demons a e he ollowing s uc u al models: D + D, B + D, V + D, P + D (whe e D
s ands o noun, B s ands o adjec i e, V s ands o e b and P s ands o p eposi ion). The
mos p oduc i e compounds a e wi h nouns as hei bo h componen s. As a ule, he base wo d
o he wo componen s and hei ela ionship a e easy o iden i y; hei e minological
meanings de i e om hei wo d- o ma ion meanings, and hey a e he e o e easily
iden i iable. Compound e ms deno e body pa s, o gans and diseases. Howe e , he base
wo ds o ce ain componen s a e di icul o explain; he ela ionship be ween componen s
can be in e p e ed in di e en ways o i is di icul o desc ibe al oge he . The i s
componen s o he D + D s uc u al model usually designa e belonging and he concep o
ype/kind, whe eas he B + D and V + D s uc u al models a e usually combined wi hou linking
exp ess a ea u e. The componen s o he D + D s uc u al model a e mo e commonly
combined by means o linking owels (whe e he owel -a- akes he lead), whe eas in he
case o he B + D, V + D and P + D s uc u al models, on he con a y, bo h componen s
owels.
KEYWORDS: medicine, e m, de e mina i e compound, o ma ion ype,
s uc u al model, e minological meaning, wo d- o ma ion meaning.
INTADINS NOTABLE
T adiciškai lie u ių kalbo y oje dū inys sup an amas kaip uni e bacijos ke-
liu da due sil a ankiche pa ole unione sussis i a pa ola, che ha lessina e delibino
signi ica o (pas a ąją cos i uisce dėmenų leksinės éikšmės e la lo o ecip oca
A icoli A icles 49 /
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
elazionezione). Jį iden i ica e e de ini e in lingue Li uanee non p oblemiška1
(U bu is 1961: 65; LKG I 1965: 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148, 281, plg.
S undžia, Ja mala ičius 2019: 18–19, 52).
delle pa ole Li uanee da ybos ice ca o e P ano Ska džiaus osse ėjimu, dū inių2
da umas aggiunge anche s esse indoeu opiečių p okalbės empi. Dū iniuose
s a biausia y a „žodžių idinė ( eikšminė) sąjunga“, i jie nuo seno daugiausia
bu o naudojami „specialinėje mokslo e minologijoje“. Būdami „specialesnio
con enu o, dū inie di lo o na u a p incipalmen e si addiceam acclesiam,
condensuo esniam e u iningam, più signi ica i iam modo di esp essione, a uno
comune sogge o p esace e (Ska džius 1996 [1943]: 396397, 401, 403). Lie u iškų e minų
dū inių da ybą bene più de aglia amen e XX a. pab. discusęs lie u ių e minologijos
klasikas S asys Keinys3 a i ò a enzione a didelį dū ybos ak y umą a uale nella
lie u ių e minologijoje, che egli aiškinęs sop a u o in e niniu e minologijos
po eikiu innomina e sudė ines concep os. Dū ybos me odo con o uoso anco a e nel
a o, che aiu a a compa a e cos i u b e i specie nomiini, aiu ančius e i a e
pažyminių susi elkimo. Dū inali spesso engono e e miniškesni pe i co isponden i
combinamen i di pa ole (Keinys 2005 [1983]: 129130). Ques o a icolo ogge o cos i uisce
72 de e mina i ie e mini medici dū inie4 con daik a a dinie an aisiais sandais
(senza a ių5) i quali (o lo o 1 Plačiau abou nuo o app occio į dū inius and hei
classi ica ion см. Liebe , Š ekaue 2009: 48;
Gue a a, Scalise 2009: 101128.
2 P . Ska džius dū inì chiamò e mine compos o un e bo (Ska džius 1996 [1943]: 39). Ol e e mine
dū inys, nella linguis ica le e a u a si usa anco a e mine sudu inis e odis (KTŽ 1990: 196; LKE 2008:
148, 281), kompozi as (LKE 2008: 148; S undžia, Ja mala ičius 2019: 18). 3 Te minų dū ybą più o meno sono
y inėję: Aukso iū ė 2001, 2015, 2016; Gai enis 2014 [1998]; Ged imas 2003; Kaulakienė 2014 [1981, 1983];
Ku miņa 2012; Labanauskienė 2009, 2010; Pospelo a 2017; Ru kienė 2017, 2019, 2019a, 2021; S unžinas 2004;
Umb asas 2005; Zemle ičiū ė 2016, 2019 e al i. 4 A icolisnyje asibi a a dal s u u inio e (o)
signi icminio pun o di is a p oblemici dū inių, di cui uno da sandų di icile pama oa e oppu e iš is
neaiški (neanche e dal con es o) e s esso dū inio signi ica o, zg., ma chiose es i. Va ian a qui
in esou a s u ai, i. e. dallo è conside a a o malioji dello s esso e bo a maina, a en i la s essa
kas ligē.
5 Kalbamojo laiko a pio publikacijose a ian inių dū inių iksuo a ne ik ski inguose, be i uose
lessina e g amma icina signi ica o nonché mo ologica sanda ą (Miliūnai ė 2009: 141, plg. Mi ke ičienė
2004: 124, 140). In al e pa ole, qui eso a men e o musis s u u uni is a ija imas, non ascendan e
e mine iden i à con ini e nonucelian jokių seman inių e mine poslinkių, i. i. egli nesogneęs con
seman ine e mine con inio di e enciacija (Ta a ino 2006: 173). Tu a ia, la a ian iški à dei e mini
medici dū inių non è lo scopo di ques o a icolo, quindi le a ian i più de aglia amen e non engono
S aipsnyje ais a ejais, kai dū inys u i a ian ų ( isoje empi inėje medžiagoje a ijuoja 11 ski -
ingų medicinos e minų), pa eikiama jų eilu ė, a ski ian jos na ius pas i aisiais b ūkšniais.
esamina e, essi sono un ogge o di s udio sepa a o. Di ei a solo che alcuni dū inie a iguano
di e samen e g a icamen e in o mi omi oci, ecc., s o ža nē e s o ža nė. Tokie sono conside a e
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII signi icazioni) nonž iksuo i LKŽe.
De e mina i i6 qui sono conside a i quei du ianni, di cui no malmen e il p imo
dėmeno de e mine à il secondo dėmenì, susiau endone il signi ica o (U bu is 1961:
68; 2009: 205; LKG I 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008:
148; S undžia, Ja mala ičius 2019: 52).
Dū inie accol e da XIX a. pab. XX a. p . pubblicazioni di medicina e salu e ema iche
lib i e lib ielli, sc i oy ų o s els u non solo medici, ma e di al e p o essioni
app esen u, non dimen iš i e di quel me o gio nalis i e calenda i pubblicb i a icoli.
Dal pun o (medicino) di is a di quelle pubblicazioni non esis e un eguo alen e,
u a ia il lo o con enu o pe scopo pu amen e linguis ico isnag ina e medici
e mini di dū inių con daik a a diniu an uoju sandu s u u a non ha in luenza.
Nonapeinamas e aspe o seman ico si aiškinamasi, quali dei conce i dei ma cicli sono
s udiamieji dū inie, quale p imi dei sandų signi ica i i. Essi p oblemi isol e e
pa ankissimo anali ico desc i omasis me odo, da ybinės analizės me odo, emiamasi
in e p e azione e, o e necessa io, g e inamuoju me odo, me odo di calcolo
quan i ybiniams dū inių appo iem mos a e. Ap ašomojoje anali inėje pa e
dell'a icolo g e a dū inių indica o: sos a amen o del on e, dū inio leksinė
eikšmė (ji su o mula a au o e dell'a icolo, sulla base on e(ių) in o mazioni)), e
da ybinė eikšmė iš yškėja iš skus uliaose pa eik ų pama inių žodžių. Se dū incio
nelle on i è issa o con signi ica i di e si, si danno quelle signi ica i con i da i
bibliog a ici delle on i (su umpinimu, negli, nume iu (se si a a di gio nalis a),
paginau). A ol e dū inių signi icazioni non sono pe azuojamas au o ės, ma
engono o ni i ilius aciniai sakiniai o i lo o es a i, pa icola men e in quei casi,
do e minimoi con es o sono in o mi us dū inio c eibinea signi icmei mo y a i.
a ian i di sc i u a. Al e dū inie a iano galūnėmis, jungiamaisiais oiais, ecc.: na ikaulis e na ykaulis,
k iokligē e k iokliga. Essi sono conside a i da ybiniais a ian i (pe più su lo o c . Vaskelienė 2013: 208
210). Da ybinie a ian i qui in esi come uo gli s essi ondamen i pa ole e lo s esso da ybos a iksą
u in ys da iniai, che di e iscono da qualche seconda ie mezzi di da ybos (šaknies (plg. Mi ke ičienė9).
2004: 133135), ma da da ybiniais a ian i (plčiau apie da ybinių i mo ologinių a ian į san ykį ž .
balsių kai a, jungiamuoju balsiu i (a ) galūne) (Vaskelienė 2019: 212). Čia į galūnę žiū ima ne
kai ybos, be da ybos aspek u, aigi a ian ai, besiski ian ys galūne, laikomi ne mo ologiniais
Vaskelienė 2019: 20 6 De e mina i inius dū inius P . Ska džius chiama a p ijung iniais, apsp ęs iniais
dū iniais, ma lo o p imo dėmuo apsp endzia an ąjį dėmenį (Ska džius 1996 [1943]: 407, 410, plg. U bu is
1961: 68).
S aipsniai / A icles 51
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
MEDICINOS TERMINAI DŪRINIAI SU DAIKTAVARDINIU ANTRUOJU SANDU Li u iškų
e minų (caim e sempliųjų žodžių) dū inių seman inis e g amma icalis cen as è
spesso il secondo sandas, che il p imo sandas unaip o al imen i de inièzza, segna.
Fo malmen e, mo ologicamen e, ski s an dū inius7 iene p esa in conside azione
alla seconda sando di base della pa ola sąsają con pa e della lingua. Secondo ques a
classi icazione uno dei p incipali e p e alujan i iphi sono dū inni con daik a a diniu
an uoju sandu, suppo u daik a a džiu. Ques o ipo dū inių le p ime sandhe
possono basa si in al e pa i del linguaggio, quindi dū inie più inemen e anco a
suddi ise secondo quello a cui pa e del linguaggio appa iene il p imo sando
ondamen ale (U bu is 1961: 68104;
Keinys 2005 [1983]: 134, 164).
Ti i daybos ipo dū inių menė u igua do dis inguiamo ali s u u ali modelli
(ž . 1 len elę): dū inie da: due daik a a džių (D + D), būd a džio e daik a a džio (B
+ D), o me di azionemažodžio e daik a a džio (V + D), p ielinksnio e
daik a a džio (P + D), ul e io men e discussi più de aglia amen e. Šių dū inių
daik a a džiu basa o il secondo sandas soli o de e mina u o dū inio
signi ica o (konk ečią o abs akčią), e la maggio osia di quei dū inių soli o sono
specie nomiinimi di cose, che žymimi pama iniais del secondo sando daik a a džiais
(plg. Keinys 2005 [1983]: 135).
1 LENTEL. De e mina y inių XIX a. pab. XX a. p . e mini medici dū inių su
daik a a diniu an uoju sandu modelli s u u ali secondo il p imo dėmens
pa e del linguaggio
Modello s u u ale Dū inių nume o Pe cen inė esp essione (%)
D + D 48 67
B + D 14 19
V + D 8 11
P + D 2 3
1.1. Dū inie da due daik a a dzii. Ques o modello s u u ale dū inių e mininė
signi ica o si o ma pe g an pa e da en ambi sandų signi ica o, in al i
e mini, app ossima i amen e coincide con da ybine signi ica o ( ačiau, come
ed emo da segui o discussi esempi, quella coincidenza non di uni o me g ado). Da
quei dū inių secondojo sando dipende, di quale specie daik as a enniaamo, e il
p imo, ma can is kokį 7 Plačiau dū inių klasi ikacijos klausimu z . Scalise, Bise o 2005: 319332.

PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
no s į a dijamojo daik o b uožą, nulemia, kad dū inys eina siau esnės eikšmės
specieinu nome. Ques 'ul imo, de e minuojančiuoju, sandu sono indica i i
seguen i a gomen i:
1) appa enenza:
• a quale pa e del co po o o gano appa iene secondo sandu de o daik as8:
di ksnia inklis ‘s a biausi[as] ne ų cen [as][,] esąs pil e Žin 1911 107 (: di ksnis
‘ne as LKŽe + e klas), inpilks a is ‘inks o geldelė KS 160 1911 (: ink + pil as 5.
‘įlinkimas LKŽe). Ques o dū inio en ambi sandai a o ganų pa adinimais, e
dū inys į a dija o gano, del cui nome suppo a o p imo sandas, s u u ū inę
pa e. Come sc i e in manuale di ana omia umana, la pa e pa lan e più spesso
simile a pil u ėlį, ma la sua o ma mol o di e sa (ŽA 2005: 200). Fig. 1 ede e, che
alla le e a C al i ogge i?
pažymė a inks o dalis a odo kiek išlinkusi. Sunku pasaky i, koks bu o knygos
au o iaus mo y as enkan is an ojo sando pama u daik a a dį pil as. Gal am
u ėjo į akos os dalies o ma, gal lo yniškasis a i ikmuo pel is enalis, o gal isai
1 PAV. Islunga i aglia o des iniso ens as; 1911 KS 160 8 Ques a e la maggio pa e degli al i
dū inių pi mųjų sandų eikšmių o muluočių pag įs os šiais šal iniais: U bu is 1961: 6871;
Keinys 1983: 135176; LKG I 438472.
A icoli A icles 53 /
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
oda aukiai ‘combine da de ini adibalų liaukų p odo i e sec e i da g assi S 1907 142 (:
pelle + g ukai), pel aodis ‘pil o plė ė S 1907 44 (: pan as + pelle 3. ‘plė ė (epide mis)
LKŽe), smak akaulis ‘smak as LB 1887 5/6 58 (: smak as + ossa). Dweioppo si può
a a e ques o dū inio signi ica o e minino. Da una pa e, si amme e che
l'ul imo sco a dal signi ica o doybinske, u a ia ques a ipo ese ne a scep ica e
si p esume che dū inys signi ichi di e amen e la pa e del co po del giandino
ai, kad os eologijos nomenkla ū oje oks eido kaulas neski iamas. Tad labiau
apa ino a chiusciu a in a an i smak ą (ž . ŽA 2005: 76), smilksniokaulis ‘smilkinio
osulas S 1907 168 (: smilksnis 1 smilkinys ‘luogo della es a a ausies e akies, plon LŽK
+ kaulas), sp andulis sp ando liga, che malga i piccoli bambini a causa del supmu, non il
nome della pa e del co po, e dŽa naus aubing obis pak iesŽŽŽŽŽlČ 6; G 1912 583
LKSe ques o du ino è issa o solo in una sola signi icazione ‘išineinamosios
a ba išk i us iš lopšio i su enkus sp andą’ MTV 1898 27, plg. sp andoligė (p. 5)
(: sp andas + liga). Šis da inys įdomus uo, kad jo an uoju sandu eina o gano,
ža nos, pe ò nei on i in es igamuosi lo si usa e in al i signi ica i medici s o oji
mininė eikšmė nu olusi nuo da ybinės,
ža na Dž 21, 1903 išangės išk i imas (p olapsus ani) MTV 36, 1898 šiknaža nė
‘išineamoji, iesioji ža na DN 28 (ž: šiknaž ‘pakalis, s +menys LKŽe ža na), M G 2 11 (
maxilla) MG 2 ( LKŽe bu anga ė įnosa yklę) + 1913);
• a cui secondo la sua o igine appa iene secondo il sanduccio de o le
cose: balsodēžē ‘o gano, che si o a ge klės i šuje KS 1911 110 (: oce +
dėžė). G eičiausiai qui a pa la di oce plyšį (la . ima glo idis) (ŽA 2005: 191
‘), dźio ga iai džio ingų ligonių gy enamųjų obų aikas LAK 1885 ( 59:
džio a + ga ai ‘smalkės, aikas LKŽe), dźio nůdźiai ‘džio os bak e ijos
LAK 1885 60 (: džio a + 1ai 1. ‘o ganizmui kenksminga medžiaga LKŽe),
auplapuliai ‘skiepai nuo aupų’ VL 1891 10 116 (: auplės + pūliai),
skil iaka szcziai ‘sk andžio ka š inė’ LAK 1885 57 (: skil is ‘sk andis’ + ka š-
čiai 1. ‘ka š inė, ka š ligė, šil inė’ LKŽe);
• di cui pa e dell'ogge o cos i uisce il secondo sanduca o d'ogge o: kaulgalis
‘cosso galas U 1892 6 234 (: ossa + galas), ie galis ‘s ėnos VL 1890 38/7 9 (: ie as
1. ‘šlaunis, kulšis, s aibis, 3. ‘ idinė šlaunies pusė, luogo a šlaunies e in e io is
abdominalis, ki kšnis, slėpsna, 4. ‘juos, s ėnos, pusia LKŽe + galas'. Sulla base
del e mine minimalia
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII in o mazione di con es o: ulose giminėse
mės ma ome ie galio ligą (hip. disease), nuga kaulio suda ką VL 1890 38 9 si può a e
p esunzione che qui si pa la
apie su nuga a, s ubu u susijusias ligas, o ai pag įs ų kalbamojo dū inio pi mo-
jo sando ie as eikšmę ‘juosmuo, s ėnos, pusiaujas’;
2) ūšies są oka:
• ku i ūšies conce o, en einan i in secondo sandu de oi a giminė conce o,
ima gal oje:
udi ksnialigėne ų liga S 1907 255 (: di ksnis ‘ne as LKŽe + liga), d igan ligē (:
d igan as (l. d ygan ) ‘e žilas, kumelys LKŽe + liga). La ial ina o a si chiama sa ze
ašoma, kad „ a liga użpuola jaunus y us isz użsimanymo su didżiu no u mo e-
iszkēs“ MTV 1898 33. Hipo e iškai galima numany i, kad ašoma apie ligą, ku-
o besaikiu uomo gašlumu (sa y iasis) MedŽinia: džio aligė ‘džio os liga Žiny ia 1911 (:
492,
džio a + liga), kai aliga kaj aliga ‘d ugys LK 1890 27 (: kai a + liga), ki mē
‘ki mėlinė liga MTV (helmin hiasis) 1898 12 (: ki mē liga), k upligė + k upinis
k upingi as (c oup, NG la yngi is c ouposa) MTV 1896 13 + 167 (: 1908 - Lupa di K up,
k up, S. K. K. S.) Lupa di ge klėklės uppe inės, L. LKŽe issa o acol a i o a ian e
opaligė con u o al o signi ica o: ‘lė inis susci is s omaco o d allikapi š ės
in es inos opom, aupleligė ‘ auplės S k 1913 4 15 (: auplės s aupai ‘sunki ūminė
užk ečiama liga, pasi eiškian i išbė imu, da ančiu odą g uoblę ( a iola) LKŽe + +),
saldyligė ‘cuk aligė S k League 1913 2 7 (: saldybė 1. ‘nepap as umas LKŽe liga).
Ques a s u u a del da inio può esse e suppo a a come esempio p ė endo
analoga da iby pa ola saldymedis, che, P . Ska džius sos iene, po ebbe esse e
de i ęs da saldyb-medis (Ska džius 1996 [1943]: 421). Quindi analogicamen e sa ebbe
possibile kildin i e dū inio saldyligė p imo dėjįmenį saldyb-ligė. Come ede e,
p imojo dėmens pag indu p eso o acco a o ondinio daik a a džio saldybė
kamienas. Tokį o mazione di baseini kamien V. U bu is adinęs semplicu one iniu
umpėjimu di baseini kamien (U bu is 2009: 235),
sp andoligē ‘mażų aikų liga: a ba supan , a ba nesziojan , a ba jei aikas nu-
k in a nuo lopszio, nusik eczia sau sp andą’ MTV 1898 27, ž . sp andakaulis
(p. 4) (: sp andas + liga), auklige nom. sg. ‘? LKA 1907 79 (: aukai + liga). Ques o da
s udiabili dū inių, il cui unico signi ica o e minino keblu iden i ica e, pe ché essa
di e amen e non esusida o da sandų pama inių daik a a džių signi ica o ‘ aukų
liga. Va osenos con es o con es o nonin o ma i us e mine solo ipo a o g e a
A icoli A icles 55 /
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
degli al i elenca i nomi di mala ie, aigi p oblemiška isol e e, quale mala ia è
innomina a innomina o dū iniu, Dū inių džio aligė, k upligė, niežligė, opligė, aupleligė
u ēllige ‘u ėlių sukeliama odos liga’ DMS 1912 21 (: u ėlė + liga).
e mininė signi ica o coincide comple amen e con il p imo sanduccio dei
daik a a džių džio a, k upas, niežai, opa, auplės e ‘ligą (plg U bu is 1961: 71; LKG I
440). Al ų dū inių pi maisiais sandais žymimi į ai ūs dalyki. Uneni di lo o sono pa i del
co po e o ganì denominazioni (di ksnis, k ū is, sp andas) con cui indica a an uoju
sandu pasaki o daik o lokacija. Da ques o g uppo si dis inguono dū inie, il cui p imo
sandas sono animali (d igan as, ki mėlė, u ėlė), sos anze ( aukai) o ca a e is iche
(kai a, saldybė) nomi, e che, conside ando il lessino signi ica o, o se più
ik ebbe o esse e p esen a i g e a dū inių, il cui p imo sandu indica o segno.
Anche se di u i menziona i dū ini de e minuojan iezi sandai seman icamen e
igua do e non esis e uni eicšmiai, u a ia gli s essi dū ini sono specie nominazioni
di mala ie, classi ica eo inų di e en i basamen i. Lios in una sola g uppo di
e mini pe me e di agg ega si si ico en e secondo sandis liga;
3) segno:
• in che possedu o sogge o si dis ingue al secondo sandu de o daik as:
dilge auplės ‘išbė imai su pelle dėlei blogo żlebčiojimo; mol o įky ųs
izbė imai, dando na a ną nieżėjimą i didelį ne amumą SK 1905 50 (: dilgė ž .
dilgėlė 1. ‘e bine pian a, il cui s elo e oglie con dilginanziali pelucheli
(U ica) LKŽe + auplės), dilgia aupiai ‘użdeg as isbe im pa idale non uniodų
puslelių, a siżyminčių deginimu e nep iemniu nieżėjimu[,] pap as ai [gims [ąs]
iš nea sakančio żlebčiojimo SK 22 1905 (: dilgė + aupai).
Šių abiejų dū inių p imi sandai sos ene e i nello s esso daik a a džiu dilgė, a
dū iniais innominijamas išbė imas icena sudilginimą quel pian uolo, del cui nome
a menziona ois sandad, kai asłoges nom. pl. ‘slogos, paeinančios nuo kai os
LK 1890 28 (: kai a + slogos s . sloga 1. ‘ki o ku io o gano gli inės uži is LKŽe),
k auja iznē ‘dizen e ija (dysen e ia) MTV 1898 34 (: k aujas + izna
‘ idu ia imas LKŽe);
4) des inazione:
• kam judė i (ei i, slink i, ekė i) inka an uoju sandu pasaky as daik as:
mēšlaža nē ‘ iesioji ža na’ KS 1911 240 (: mėšlas 2. ‘išma os’ LKŽe + ža na),
o angis ‘a a a a oce s ygų KS 1911 278 (: ai + anga). Dū inio e mininė
signi ica o p obabilmen e la s essa come e balsodėžės (ž . p. 5). senza con es o
non c'è e iden emen e medicininė, ma e in ques o caso del appo o di sandà la
suppos a e minica signi icazione e da ybinė signi icazione sono a sazioni, dū inio
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
siu bgįslė ‘ža nos gau elis’ S 1907 245 (: siu bia, siu bė < siu b i + gysla). Šio
sandas p obabilmen e deno a la p ima unzione, che s olge il secondo sandu de o
da daik as, aigi dū inio da ybinė signi icazione è ‘gysla, įsiu bian i į k aują
nu imen e, aukpi dē ‘ i žesi auka noslung mėšukiais (p oc ospasmus) MTV
37 (: a, a < < 1898 26. Ecco come iene desc i a ques a dū inio in a a a liga: a
liga paein‘ nuo ilgo siedējimo, [...] comincia paszonēj e iną pel o skaudē i; po
alandos puol‘ in idu ius gēla, come kamuolys ima a i si po u i idu ius, come
ka ē kniaukdama. O quando cominciedi aikszczia e, [...] isz idu ių cominciedi
budē i e pi dau i. Ques ia ųjų dū inių pi mųjų sandų pama as nea odo
p oblemiškas aki aizdi lo o sąsaja con eiksmažodžio o ma anche p obabilmen e
eikiamosios ūšies daly iu.
Come si collegano V + D s u u inio modelloio dū inių sandai mos a a abel 2, 3
nelle. 1.4. Dū inie da p ielinksnio e daik a a dzio. Si sono e i ica e solo due dū inie
di ques o modello s u u ino. Anche en ambi essi e issa i LKŽe, pe ò sono
in e essan i nel a o che nelle on i o a i pa a o i con signi ica i di e si, che
indica i nel ocabolo: a pnosis ‘šne ė SK 1905 15 (: a pnosis ‘nosies e mė,
nosiaskylė LKŽe), plg. a pnosis ‘ a pas a p an akių LKŽe, a pnosis yjamoji
s emplė [...] si o a nella ganglia u a c u , ma passando i pe la ia a 1912
(Žepsien) e Žešina a ino alla pa e in e io e, do e e si congiunge con il pil Gempilija
20, plg. [lau]s ė] plg la ina si lascia pe eni e da an i e sop a lappa di dia agma, [...]
be ween he wo and he sie a (A e ia: 1999). ‘ idinė pa alpos pa e a, pe a a,
pe da as LKŽe.
Šių da inių da ybinė signi ica o di e isce dal e mininė signi ica o en ambi i
e mini dū inamen e chiamano di e si o ganų sis emų o gans. By he way,
d ejopai può esse e spagna a ques i dū inių p imojo sando sąsaja. Una pa e
as a, il lo o siici e jan ì p imo p imo sandà sa ebbe possibile sie i con
p elinksniu a. in ale caso dū inių s u u ale modelis sa ebbe p ielinksnis +
daik a a dis. Al imen i, il p imo sandà si può lega e e con daik a a džiu a pas
(plg. U bu is 1961: 103). Allo a ques i dū ini modello s u u aleis sa ebbe
daik a a dis + daik a a dis. Nonos an e V. U bu is, pa e, più incline a
pa la eamo il sandà sie i con p elinksniu a. An ai dū inių, il cui secondo sandas
indica pa e del co po o o ganą, il p imo sandà conside a p ielinksniniu, a en e
signi ica o di luogo (ž . U bu is 1961: 104). 12 In ques a e congiun a sen enza e in a dell'a icolo au o e […] P. Z.

S aipsniai / A icles 63
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
IŠVADOS
XIX a. pab. XX a. p . pubblicazioni di medicina e salu e ema iche o a e 72
de e mina i ie e mini medici dū inie con secondo daik a a dinio sandu, dei quali
non c'è LKŽe oppu e le lo o medicinines signi icazioni dizodine ne iksua e. Essi
sono ca a e is ici 4 s u u ali modelli D + D, B + D, V + D e P + D, secondo da umą
a liepian i a uali lingue li uane e mini di, anche e pa ole, dū ybos polinkius.
Più equen i, aí e più p odu i i, dū inie, le cui en ambe sandhi sono
daik a a džiai (67 pe c. di u i gli esempi esamina i). Quasi cinque ol e meno
dū inių con il p imo sanduccio būd a džiu (19 pe cen o), e dū iniai con quel sanduccio
andančia o ma dell'azionemažodžio e p elinksniu u a a a ( ispe i amen e 11
Kai ku ių dū inių p iesky a ienam iš minė ųjų modelių gali bū i ak uojama
ne iena eikšmiškai, . y. gãlima d ejopai a ne ejopai aiškin i okių dū inių
sandų sąsają su iena a ki a kalbos dalimi.
pe c. e 3 pe cen o). La maggio pa e dū inių sandų ondamen o e la lo o elazione
sono chia a, e e minine signi icazioni non di icilmen e iden i ica e le lo o
app ossima i amen e coincide con da ybiniene signi icazioni, sebbene quella
coinci is a ol e non di uni o me g ado. In quei casi, quando lei non è così yški,
gelbs i a osenos con es o. Dū inii gene almen e segnala i p incipali conce i
dinimais, no s esama pa ienių dū inių, ku ių sunku nusaky i sandų san ykį i
aiškiai pag įs i jų pama inių žodžių pasi inkimą, ad okių dū inių eikšmė ik
medici, . i. essi anno pa i del co po e o ganų e mala ie pa aspėjamoji o a a o
non è iusci o a de ini le. D + D modello s u u ale p imi sandai più spesso indica i
appa enenza (a cui pa e del co po o o gano appa iene secondoju sandu de o
daik as) e ūšies są oka, ečiau segno (a che cosa possimo ogge o si dis ingue
secondoju sandu de o daik as), paski is (kam judė i inka secondoju sandu
pasaky as da) e similumas (ka ą panėši pasaky as sandu daik as). peculia i à, dalla
B + D, V + D s uk ū inių modelių dū inių pi mieji sandai daugiausia nu-
quale si con assegna indica secondo sandu de o le cose. È s a o s abili o che D +
D s u u inio modello dū inių sandai più spesso si collegano con jungiamaisiais balsi
( y auja ois -a-), piu os o che senza di lo o (dū inių appo o 31 e 20), men e B +
D, V + D e P + D s u u inių modelų dū inių, in e so en ambi sandai p incipalmen e
si collegano senza jungi balsių (dū inių appo o 10 e 6,
7 i 1, 2 i 0).
Ty imas pa odė, kad iš dū inių an aisiais sandais einančių daik a a džių
-ligė -liga è il più a i o sandas a specie e mì g uppo di o ma e /.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
ŠALTINIAI
KNYGOS IR KNYGELS
BL Su badąją ligą a ba sy ilį ( enchus), secondo d- o M. Člėno o eikalėlį su aisė
d- as A. V., Tilžėje, 1904.
BGL Būdai a amen o neku ių ligų, iszleido S eiklinkis pe pagelbos ai suoi a elli
li uani, 1-oji laida, Tilžeje, 1895.
Dak a as kišeniuje: chia oųs esokinimai come zalaiky i s eika ą and how om diseases
app ehende si, con mol eplici ecep ų accol e da miglio i dak a ų, su aisė M. Pal ana ičia,
Wo ces e , Mass, DK: spausdin a p in eje M. Pal ana ičiaus, 1908. DMS Dak a ias e scienza
sulla salu e: più ecen e lib o, Philadelphia, Pa.: pb.
The Philadelphia Medical clinic, 1912.
Do as a casa, o, Ap aszymas mala ia e ju a amen o, secondo dak a us Basana iciu,
Vileiszi, collins, S ou e mol i al o su aise K. W. Gedeminas, So DN. Bos on, Mass. : [isleid. i ]
s ampa Gedemino e Micke ičiaus, 1906. D . Knop Siegmund A.: Džio a e la lo a con ella:
popula i Dž konku sinis da Tilžė, 1902.
bas, apdo ano as an kong eso Be lyne (24–27 geg. 1899 m.), susi inkusio aps a s y i
ko os į ankius su džio a, su aisė D- as A. V., Tilžėje, 1903.
GŽK – Kaip apsi eiškia gy as is žmogaus kune? Su aisė pagal Lunke yčių D- as A. V.,
S eika a, o, Tiesus e umpas kelias į s eika ą, su co ezione d . A. L. G aičiunas,
Chicago, Ill, KS 1911.
LP Ligoniû P ie elius. Vi odys wisiem colo o, che alla appa andancziû Ligû s essi saw
p imaję Aiu o si p endiik i no e ques o P ogai ge as Namû P yp owas įsi iek i wélyjas, F.
F ied ich Adoph Rich e , Leipcikej’ Rik e io Iszleidimo I aisymas (D ukawo os p ie
Ad. Rich e & D augai, Rudols ad ), 1883.
MTV Medega musu au iszkai ais inykys ai, pa upino D . J. Basana iczius, a acuda
isz Di os, Shenandoah, Pa, 1898.
NamG – Naminis gydy ojis, pa ašė A. Ai a as, Ryga: lėšos A. Maceje skio, [i.e. 1906]
(Ryga: H. Hempel i ko), 1907.
NG Dominis medico: B e e desc izione dei peggio mala ie e dei peggio a maci nel comba e e
con esse: D. 1. sulle mala ie delle pe sone e lo o a amen o, su aisè D- s A. Vileišis, Seinai,
No Gyd – Isz dyka suglaudimas isz D . Ai y’o „No u ôs-gydymo-mokinimo“, a ba
1908. Is icimas acc edimen o, secondo il quale ankiausey p esso źmoniû appa an anczias ligas
A icoli A icles 65 /
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
pe p as as bey pe megin as p ip owas wi ay bey g ei ay s esso può cu a e: su
mol ee opais in o asz o zodzius įd ukawo ais źmogaus, sena û subjec ab ozais, pe di b o
D . Adolpo Rich e io, è Rice ys po inoziskous=ga bês=zenklo beyezisezko bey niszan isynoa
zenklo ap u e o icûe i=k yziaus auksinês we ybês=medalija is nušs haymoki ezi Pa yz bey
ma ma ma ik Neups ad i auk, [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s]
[s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s]
[s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] S S eika a, da okečių kalbos e ė kunigas J. Ge u is [Jonas
1907.
Bal očius], Kaunas, SŽK Kaip su aisy as żmogaus kunas, pa ašé S. M., Plymou h: Pa, 1902. SŽL
S a biausios żmoniu ligos, Pe o Nē io, Tilžeje, 1886. SŽL Impo biausios žmonių ligos, D . Mikols,
Tilžeje, 1906. D Cosa bisogna sape e su džio ą, da edeschi lingua adu o e D- as
Bagdona ičius, Vilnius, Žin Žinynas: lib o conoscenze da mi ologia, s o ia, e nog a ia,
1913.
as onomia, a i me ica, medicina e al e scienze e le lo o amichì da a ie on i adinko J.
Laukis [Domininkas Kuneliainkas], Chicago, Ill.: Auš os knygynas, (Chicago, Ill.: Lie u os p uda),
LAIKRAŠČIAI
1911.
A Auš a 1915 32 418.
LB Lie uwiszkasis Bałsas 1887 5/6 58.
Medicina e na u a MG 1913 2 11.
S k S eika a 1912 8 31; 1913 2 7; 4 15; 12 46; 1914 1 1; 2 6; 4 13; 1920 4 2. U
Ukininkas 1890 4 5; 1891 9 419; 1892 6 234; 8 297.
V – Va pas 1890 3 38; 10 153; 1891 4 54.
VL – Vienybė lie u ninkų 1890 27 4; 28 6; 38 9; 1891 10 115–116.
Ž Zemė 1909 2 14.
CALENDORI
LAK Lie uwiszkas Ausz os calenda io an empo 1885, Bi ēnai: Kasz u M. Jankaus e
J. Mikszo, 1885.
LK Lie uwiszkas Kalendo ius an года... 1891, Vilniuje: Spauda i Kasz u Jůzapo
Za adskio, 1890.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
LKA Lie uwißkos Kalend os Su Ab ozais me ui 1907, Tilēje: D uck und Ve lag on
O o . Maude ode, 1907.
LUK Li uania ukinįku calenda io an o 1887, Tilžeje: Spauda i kasz a Veye io &
A nold o, 1886.
SK Se e os kalendo ius délei Lie u iu, W. F. Se e a Co. Ceda Rapids, Iowa, 1905. VK
Calenda io Vilniaus... pe l'anno 1914, Vilnius: Juozapo Za adzkio spaus u ė, 1913.
LITERATŪRA
Aukso iū ė Albina 2001: L. I inskio mine alogijos naujada ai. – Te minologija 8,
95–111.
Aukso iū ė Albina 2015: Naujieji deko a y inių augalų genčių a dai. –
Te minologija 22, 61–77.
Aukso iū ė Albina 2016: Lie u iški blakių pobū io a dai. – Te minologija 23,
175–194.
AV – Ana omijos a dynas [elek oninis iš eklius], au . R. S opus, N. Paužienė,
D. H. Pauža, J. Tu ku ienė, E. M. Jakima ičienė, P. Zemle ičiū ė, Kaunas: Lie u os
s eika os mokslų uni e si e o Leidybos namai, 2020.
Bui ydienė Vaida, Ru kienė Lina 2016: Daba inės echnikos mokslų kalbos lek-
sikos hib idizacija. – Bal u iloloģija 25(1), 5–19. P ieiga in e ne e: h ps://dspace.lu.l /
dspace/bi s eam/handle/7/38317/Bal u_Filologija_25_1.pd ?sequence=1#page=5.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid.,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas:
Š iesa.
Gai enis Kazimie as 2014 [1998]: Apie d i lie u iškų sudu inių e minų se ijas
su ais pačiais sandais. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 243–248.
Gue a a Emiliano, Scalise Se gio 2009: Sea ching o Uni e sals in
Compounding. – S udies in Na u al Language and Linguis ic Theo y 76, ed. by S. Scalise,
E. Magni, A. Bise o, Sp inge Science + Business Media B. V., 101–128.
Kaulakienė Angelė 2014 [1981]: Sudu iniai e iniai lie u ių poli echnikos e mi-
nijoje. – Te minologija. Te minog a ija. Te minija, Vilnius: Technika, 212–223.
S aipsniai / A icles 67
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
Kaulakienė Angelė 2014 [1983]: Sudu iniai e iniai būd a džiai lie u ių po-
li echnikos e minijoje. – Te minologija. Te minog a ija. Te minija, Vilnius: Technika,
224–232.
Keinys S asys 2005 [1967]: Dėl sudu inių e minų da ybos. – Daba inė lie u ių e -
minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 209–211.
Keinys S asys 2005 [1983]: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Daba inė lie u-
ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129–182.
Ku miņa Linda 2012: Me hods o plan name o ma ion used in he wo ks by Jānis
Ils e s. – Te minologija 19, 94–104.
KTŽ – Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas,
Kaunas: Š iesa.
Labanauskienė Sol i a 2009: Lie u ių i la ių kalbų augalų a dai Aplinkos ap-
saugos žodyne EnDic2004. – Te minologija 16, 93–114.
Labanauskienė Sol i a 2010: Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų
da ybos ypa umai. – Te minologija 17, 54–67.
Liebe Rochelle, Š ekaue Pa ol 2009: In oduc ion: s a us and de ini ion o
compounding. – The Ox o d Handbook o Compounding, ed. by R. Liebe , P. Š ekaue ,
Ox o d Uni e si y P ess, 3–19.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, 2-asis pa iksl. i papild. leidimas, sud. K. Mo kūnas,
ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008.
LKG I – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis,
skai a dis, į a dis), ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/.
MedŽ – As auskas Vy au as, Biziule ičius S asys, Pa ilonis Salezijus B.,
Vai ila ičius Adomas, Vileišis Aleksand as 1980: Medicinos e minų žodynas,
Vilnius: Mokslas.
Miliūnai ė Ri a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Mi ke ičienė As a 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian-
ai. – Te minologija 11, 119–144.

PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Pospelo a Ksenia 2017: Old F isian Compaunds: Kinship Te ms. – Žmogus
i žodis 19(3), 79–96. P ieiga in e ne e: h ps://po alc is. du.l /se e /api/co e/
bi s eams/84a32a1e-7eba-4d 8-8866-b 88a3cee9 1/con en .
Ru kienė Lina 2017: S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius-
seman inius sandų san ykius. – Te minologija 17, 164–176.
Ru kienė Lina 2019: Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epo-
ziciniais sie iniais kamienais. – Te minologija 26, 153–174.
Ru kienė Lina 2019a: 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polin-
kiai. – Bend inė kalba 92. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/
a icle/ iew/368/437.
Ru kienė Lina 2021: S a ybos e minijos dū iniai: o ma imasis i aida: dak a o dise -
acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Scalise Se gio, Bise o An onie a 2005: The classi ica ion o compounds. –
Lingue e linguaggio 4(2), 319–332.
Ska džius P anas 1996 [1943]: Lie u ių kalbos žodžių da yba. – Rink iniai aš ai 1,
pa . A. Rosinas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
S undžia Boni acas, Ja mala ičius Dalius 2019: Daik a a džių dū yba okiš-
kuose XVII–XVIII a. bal ų kalbų žodynuose, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
S unžinas Robe as 2004: Sudu iniai elek o echnikos e minijos būd a džiai. –
Te minologija 11, 52–69.
Ta a ino Vik o A. 2006: Татаринов, Виктор А. Теория терминоведения 1:
Теория термина: история и современное состояние [Teo ija e mino edenija 1: Teo ija
e mina: is o ija i so emennoe sos ojanie], Москва: Московский лицей [Mosk a:
Mosko skij licej].
U bu is Vincas 1961: Daba inės lie u ių kalbos sudu inių daik a a džių da yba. –
Daba inė lie u ių kalba, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla,
65–121.
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos cen as, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l .
Vaskelienė Jolan a 2013: Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i pa onimų pa-
našumai bei ski umai. – Žmogus i žodis 1, 206–214.
S aipsniai / A icles 69
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
Zemle ičiū ė Palmi a 2016: XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lie u os žodynų e mi-
nologinė medicinos leksika: monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Zemle ičiū ė Palmi a 2019: Словосложение литовской терминологической
медицинской лексики в большом польско-литовском словаре Симонаса
Даукантаса [Slo osloženie li o skoj e minologičeskoj medicinskoj leksi-
ki bol’šom pol’sko-li o skom slo a e Simonasa Daukan asa]. – Слово. Словарь.
Термин. Лексикограф: cборник статей по материалам Международной научно-
практической конференции памяти доктора филологических наук, профессора
Юрия Николаевича Марчука (г. Москва, 1–2 марта 2019 г.) [Slo o. Slo a ’. Te min.
Leksikog a : sbo nik s a ej po ma e ialam Mežduna odnoj naučno-p ak ičeskoj kon-
e encii pamja i dok o a ilologičeskich nauk, p o esso a Ju ija Nikolae iča Ma čuka
(g. Mosk a, 1–2 ma a 2019 g.)], Министерство образования Московской области
Государственное образовательное учреждение высшего образования Московской
области Московский государственный областной университет Лингвистический
факультет [Minis e s o ob azo anija Mosko skoj oblas i], 251–261. P ieiga in e ne e:
h ps://elib a y. u/i em.asp?id=38527972.
ŽA – S opus Rim ydas, Tamašauskas Kazys A., Paužienė Ne inga 2005: Žmogaus ana-
omija, 2-asis pa ais. i papild. leidimas, Kaunas: Vi ae li e a.
On Ce ain De e mina i e Medical Compound
Te ms o La e 19 h – Ea ly 20 h Cen u y wi h
Noun as he Second Componen
SUMARY
L'a icolo a on a he de e mina i e compound e ms om he medical and heal hca e
publica ions o he la e 19 h and ea ly 20 h cen u y wi h he noun as he second componen , che
non appaiono in The Dic iona y o he Li huanian Language o i lo o signi ica i medici non sono
egis a i in he dic iona y; i discusses hei s uc u al models and a emp s o ind
ou wha is designa ed by compound e ms, wha meanings a e con eyed by hei i s
componen s, in wha ways he componen s a e combined; i also conside s he p oblema ic
ques ions o ela ionship be ween componen s, he choice o base wo ds, e c. A o al o 72
compound e ms demons a ing D + D, B + D, V + D i P + D s uc u al Mos compound e ms ha e
models and esponding o he compounding endencies appa en in he e ms and wo ds o
Mode n Li huanian we e iden i ied in he s udy.
nouns as hei bo h componen s (67% o he examples). The e a e nea ly i e imes less
compounds ea u ing he adjec i e as he i s componen
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
(19%), men e he compounds wi h he e b and he p eposi ion as he i s componen a e
e y a e (11% and 3% espec i ely). The a ibu ion o ce ain compounds o one o he
abo e models may be a he ambiguous.
The base wo d o mos o he componen s and hei ela ionship a e anspa en , whe eas
hei e minological meanings a e easy o iden i y as hey oughly coincide wi h hei
wo d- o ma ion meanings. When he coincidence is no so p onounced, he con ex o usage is
o help. Compounds deno e body pa s, o gans and diseases. La elazione a componen s è
di icile da iden i ica e and he choice o hei base wo ds is di icul o subs an ia e in
isola ed cases only.
As a ule, he i s componen s o he D + D s uc u al model exp ess belonging ( o which body
pa o o gan he hing exp essed by he second componen belongs o) and he concep o
ype/kind; meno comunemen e, designa a ea u e (wha makes he hing exp essed by he
second componen dis inc om o he s), pu pose (wha mo emen he hing exp essed by he
second componen is in ended o ) and simila i y (wha he hing exp essed by he second
componen is simila o). The i s componen s o compounds ea u ing he B + D and V + D
s uc u al models mos ly designa e a ea u e cha ac e is ic o he hing exp essed by he
second componen . The componen s o compounds which all o he D + D s uc u al model a e
mo e commonly combined by means o linking owels (wi h he owel -a aking he lead) han
wi hou hem (p opo ion 31:20), men e in he case o he B + D, V + D and P + D s uc u al
models, on he con a y, bo h componen s a e usually combined wi hou linking owels
(p opo ions 6, 10: 1, 7: 2: 0).
The s udy e ealed ha ou o all he nouns used as he second componen o compound
e ms, -ligė -liga is he mos ac i e componen in o ming he g oup o e ms exp essing
ype/kind.
inse i a m. 28 ma zo 2023 d.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
palmi a.zemle iciu [email protected]