S aipsniai / A icles 47
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8679-3253 Mokslischen
Fo schungs Rich ys: li auische Te minologija,
li auische medizinische Te minologijos is o ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-03
APIE KAI KURIUOS
DETERMINATYVINIUS
XIX A. PAB. XX A. PR.
MEDICINOS TERMINUS
DÜRINIUS SU
DAIKTAVARDINIU
ANTRUOJU SANDU
On Ce ain De e mina i e Medical Compound
Te ms o La e 19 h – Ea ly 20 h Cen u y wi h
Noun as he Second Componen
ANOTATIUM
Gegens andsweise haup sächlich s uk u inem Bezug behandel we den de e mina i ie XIX
a. pab. XX a. p . medizin und gesundhei s hema iken Publika ionen Te mininei dū inie, die (ode
nu de en Bedeu ungen) nich ixio i LKŽe, besp ochen wi d eine jene dū ischen
Da bie yps dū inie mi daik a a diniu zwei em Sandu und seine s uk u ä en Modelle,
pa adina dū iniai, kokios pi mųjų sandų eikšmės, sandų jungimo būdai, s a s omi p oble-
miniai sandų san ykio, pama inių žodžių pa inkimo i ki i susiję klausimai. Ti iamiesiems
e klä , welche Eigenscha en dū inien + D + D, B + D, V + D, P + D s uk u ä en Modelle haben.
P oduk i i iaus e dū inische, de en beide sandai sind daik a a džiai. Häu igs ens dū ischen
beide Sanden G unda z und ih Ve häl nis is leich beg ei ba , e minischen Bedeu ungen
aus ließ aus da yblichen Bedeu ungen, dahe nich schwe iden i izie ba . Dū inisch
e wä ija Kö pe eil, O ganus und K ankas. Alle dings einige dū ischen sandü G unda us
keblu be uhs i, möglich sele iopai ak ue en sandü sąsają ode aus all schwie ig sie zu besch eiben. D + D s uk u ellen Modells e s en sandaisiais häu ig angegeben
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Zugehö igkei und ūšies są oka, o B + D, V + D
besonde kei . D + D s uk u inio Model des dū ischen Sandai meis e bunden we den mi
jungiamaisiais S imsien ( y auja S imis -a-), als ohne sie, und B + D, V + D und P + D,
a i kščiai beide Sandai haup sächlich e bunden we den ohne jungiamųjų Balsiä.
ESMINIAI WORDŽI: medicina, Te minus, de e mina i is dū inys, daybos yp,
s uk ū inis modelis, e mininė eikšmė, da ybinė eikšmė.
ANNOTATION
The a icle akes a p edominan ly s uc u al app oach in analysing he de e mina i e cen u y,
compound e ms om medical and heal hca e publica ions o he la e 19 h – ea ly 20 h
which (o he meanings o which) we e no eco ded in The Dic iona y o he Li huanian
Language. I ocuses on a peculia ype o o ma ion o he said compounds, i.e., compounds
wi h he noun as he second componen , and i s s uc u al models; i ziel da au ab zu inden
wha is designa ed by compounds, wha meanings a e con eyed by he i s componen s and in
wha ways hese componen s a e combined; i also discusses he p oblema ic ques ions o
ela ionship be ween he componen s, he choice o base wo ds, e c. The compound e ms
unde analysis demons a e he ollowing s uc u al models: D + D, B + D, V + D, P + D (whe e D
s ands o noun, B s ands o adjec i e, V s ands o e b and P s ands o p eposi ion). The
mos p oduc i e compounds a e wi h nouns as hei bo h componen s. As a ule, he base wo d
o he wo componen s and hei ela ionship a e easy o iden i y; hei e minological
meanings de i e om hei wo d- o ma ion meanings, and hey a e he e o e easily
iden i iable. Compound e ms deno e body pa s, o gans and diseases. Howe e , he base
wo ds o ce ain componen s a e di icul o explain; he ela ionship be ween componen s
can be in e p e ed in di e en ways o i is di icul o desc ibe al oge he . The i s
componen s o he D + D s uc u al model usually designa e belonging and he concep o
ype/kind, whe eas he B + D and V + D s uc u al models a e usually combined wi hou linking
exp ess a ea u e. The componen s o he D + D s uc u al model a e mo e commonly
combined by means o linking owels (whe e he owel -a- akes he lead), whe eas in he
case o he B + D, V + D and P + D s uc u al models, on he con a y, bo h componen s
owels.
KEYWORDS: medicine, e m, de e mina i e compound, o ma ion ype,
s uc u al model, e minological meaning, wo d- o ma ion meaning.
INZIDINS NOTABES
T adiciškai lie u ių kalbo y oje dū inys sup an amas kaip uni e bacijos ke-
liu aus zwei sa a ankiischen Wö e n Ve bindung he ges ell es Wo , das ha
leksine und eibine Bedeu ung (pas a ąją bilde dėmenų leksinės éikšmės und
A ikeln A icles 49 /
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
ih e gegensei ige Beziehungie ung). Jį iden i izie en und de inie en li auischen
walb e gib p oblemiška1 (U bu is 1961: 65; LKG I 1965: 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148, 281, plg.
S undžia, Ja mala ičius 2019: 18–19, 52).
li auische Sp ache Wö e n de Da ybos Fo sche ojo P ano Ska džiaus
beme kėjimu, dū inių2 da umas e eich soga selbs indoeu opäischen p okalbės
s a biausia y a „žodžių idinė ( eikšminė) sąjunga“, i jie nuo seno daugiausia
bu o naudojami „specialinėje mokslo e minologijoje“. Būdami „specialesnio
Zei en. Dū nissen inhal ens, dū inische seinem cha ak e zu dienen haup sächlich
genaulese , kondensuo esniam und u iningesamem, bedeu ungs olle em
Ausd ucksweise, einem allgemeinen Subjek zu besch ei en (Ska džius 1996 [1943]:
396397, 401, 403). Li u iische Te minen dū inių da yb bene olls ändigs ens XX a. pab.
besp eekess Li huäischen Te minologies Klassike S asys Keinys3 wies
Au me ksamkei in didelį dū ybos ak i umą gegenwä ige li auens e minologijoje,
den e aiškinęs o allem inniniu e minologies po eikiu einnami i komplexe Beg i e.
Dü ybos Me hode pa ogus noch und dami , dass hil e gleichen ku ze A ennamen
zu bilden, heledan igen e meiden zu können, dass die Zeichen zusammen ilk en.
Dū inwe sind meis auch e miniške e als die en sp echenden Wo e bindungen
(Keinys 2005 [1983]: 129130). Dieses A ikels Objek e bilde 72 de e mina i ie medizin
Te mine dū inische4 mi daik a a diniais an aisiais sandais (be a ian ų5), die (ode
de en 1 Plačiau übe einen neuen Blick au dū inien und ih e Klassi ika ion sie. Liebe , Š ekaue 2009: 48;
Gue a a, Scalise 2009: 101128.
2 P . Ska džius dū inig nann e den Beg i zusammengese z es Wo (Ska džius 1996 [1943]: 39).
Abgesehen Beg i dū inys, linguis isch in de Li e a u noch e wende wi d Te min sudu inis Wo
(KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148, 281), komposi as (LKE 2008: 148; S undžia, Ja mala ičius 2019: 18). 3 Te minų
dū ybą meh ode wenige sind y inėję: Aukso iū ė 2001, 2015, 2016; Gai enis 2014 [1998]; Ged imas 2003;
Kaulakienė 2014 [1981, 1983]; Ku miņa 2012; Labanauskienė 2009, 2010; Pospelo a 2017; Ru kienė 2017, 2019,
2019a, 2021; S unžinas 2004; Umb asas 2005; Zemle ičiū ė 2016, 2019 und ande e. 4 S aipsnyje abgebau
on s uk u inem und (o ) bedeu ungsmäßigem Hinblick p oblemischen dū inien, de en einen on sanden
schwie ig g undeu i ode ausgesells unlaški (ne und aus kon eks ) und des eignen dū iniens bedeu ung,
beispielsweise., pachiese Tex en. Va ian hie e s eh sich engu ai, i. e. ihm gil o malioji des gleichen
kas ligē.
5 Kalbamojo laiko a pio publikacijose a ian inių dū inių iksuo a ne ik ski inguose, be i uose
Wo es a maine, haben die gleiche leksine und g amma ische bedeu ung sowie mo ologische sanda ą
(Miliūnai ė 2009: 141, plg. Mi ke ičienė 2004: 124, 140). Mi ande en Wo en, hie gehab im Sinn o musis
s uk u ellenis a ija imas, nich übe ennend Beg i iden i ä s g enzen und nich e wälzendes
keine seman ischen Te min poslinkių, i. i. e nesuchęs mi seman ine Te min inhal inio di e enciacija
(Ta a ino 2006: 173). Alle dings medizinische Te minen dū inių a ian iškkei is nich dieses A ikels
S aipsnyje ais a ejais, kai dū inys u i a ian ų ( isoje empi inėje medžiagoje a ijuoja 11 ski -
ingų medicinos e minų), pa eikiama jų eilu ė, a ski ian jos na ius pas i aisiais b ūkšniais.
Ziel, dahe Va ian en aus üh liche we den nich un e such , sie sind ein sepa a e
Un e suchungsobjek . Sage nu , dass einige dū inie a iie en un e schiedlich g a isch in o mi en
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Bedeu ungen) nich ž iksuo i LKŽe.
De e mina i en6 hie gel en solche dū inwe, de en no male weise e s e ademon
de e minίζει an ąjį dėmenį, susiau indend seine Bedeu ung (U bu is 1961: 68; 2009:
205; LKG I 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008:
148; S undžia, Ja mala ičius 2019: 52).
Dū inie zusammenge agen aus XIX a. pab. XX a. p . medizin und gesundhei
hema iken publika ionen knih und knygeln, gesch ieben ode ausgelös nich nu
A z ischen, abe und ande e P o essionen Ve e e , nich e gš i und des Me as
Zei e sch i en sowie Kalende ungen e kb i A ikel. Subykiniu (medizinischem)
hinsich lich jene Publika ionen gib es keine gleichwe igkei , jedoch ih en Inhal
ein linguis ischem Zweck zu […] ausnag inė i medizinische Te minen dū inių mi
daik a a diniu an uoju sandu S uk u […] zu e eichen keinen Ein luss.
Neapeinamas und seman ische Aspek aškinamasi, welche Beg i s-Ma kiiklie sind
i iamieji dū inie, welche e s en Sandü Bedeu ungen. Diesen P oblemen zu lösen
pa ank igs e analy ische besch eibomasis Me hode, da ybliche Analyses Me hode,
basiamasi in e p e a imo und, beding , g e inamuoju Me hode,
Be echnungsme hode quan i ieblichen dū inių Beziehungenem zu zeigen.
Ap ašomojede analy ische Teil des A ikels g e a dū inių angegeben: Quelleins
Absch umpnung, dū inio leksinė bedeu ung (jihe su o mulie a A ikel au o ės,
basie end Quelleins (-ių) In o ma ion)), und da ybinė bedeu ung aus yškεί aus
skus uliaen o ge e G undnis Wö e n. Wenn dū inis in den Quellen ixie sind mi
un e schiedlichen Bedeu ungen, gieb man jene Bedeu ungen mi bibliog aphischen
Da en de Quellen (su umpinem, Jah en, Nume iu (wenn es Zei ung is ), Sei enu).
Manchmal dū ischen Bedeu ungen sind nich pe azuojamas au o es, abe
angegeben ilius aciniai sakiniai ode de en Auszüge, besonde s in solchen Fällen, wo minimalus Kon ex us is in o ma i us dū inio de gebiebene Bedeu ungmo i a i.
S immen, beispielsweise., s o ža nē und s o ža nė. Tokie gel en Sch eib a ian en. O he s dū inie
a ijuoja galūnėmis, jungiamaisiais balsien, beispielsweise.: na ikaulis und na ykaulis, k iokligē und
k iokliga. Sie gel en als da ybiniais Va ian en (leich e übe sie siehe Vaskelienė 2013: 208 210).
Da ybinische Va ian en hie e s anden we den als uoselben G undlinienwö e und dasselbe
Da ybos a iksą ha igen da iniai, die un e scheiden du ch i gendeinen sei u lichen Da ybosmi eln
balsių kai a, jungiamuoju balsiu i (a ) galūne) (Vaskelienė 2019: 212). Čia į galūnę žiū ima ne
kai ybos, be da ybos aspek u, aigi a ian ai, besiski ian ys galūne, laikomi ne mo ologiniais
(šaknies (plg. Mi ke ičienė9). 2004: 133135), abe da yblichen Va ian en (b ei e e übe da yblichen und
mo ologischen Va ian en e häl nis siehe Vaskelienė 2019: 20 6 De e mina i inius dū inius P .
Ska džius nann e p ijung inigen, besp ęs lichen dū inischen, ma ih e s e dėmuo apscheid das
an iges dėmenì (Ska džius 1996 [1943]: 407, 410, plg. U bu is 1961: 68).
S aipsniai / A icles 51
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
MEDICINOS TERMINAI DŪRINIAI SU DAIKTAVARDINIU ANTRUOJU SANDU Li u ichs
e minen (kau und ein ache Wo e) dū inių seman inische und
g amma ikalische cen as is meis ens zweasis Sandas, den e s e Sandas einsap
ode ande s de inie , ma kie . Fo mal, mo phologisch, ski s an dū inius7
be ücksich ig sich in des zwei en sando G undnines Wo es sąsają mi des
Sp achen eils. Nach diese Klassi izie ung eine on g undlegenden und
o he aujenden Typen sind dū inlich mi daik a a diniu an endem Sandu, basie
daik a a džiu. Diese Typ dū inių e s e Sanden können au ande en
Sp achen eiligen be uhen, deshalb dū inische eine noch un e eil we den nach
dem, welche Sp achan eil gehö des e s en Sandes G undwo (U bu is 1961: 68104;
Keinys 2005 [1983]: 134, 164).
Ti i da ybos-Typs dū ischen genė u hinsich lich auszeichne en solche
s uk u ellen Modelle (ž . 1 len elę): dū inie aus: zweie daik a a džių (D + D),
būd a džio und daik a a džio (B + D), geschmazwo ds o men und daik a a džio
(V + D), p ielinksnio und daik a a džio (P + D), wei e umgegangen wei e . Diese
dü ischen daik a a dzungen basie e zwei e Sandes no male weise deu e
das ganze dū inio Bedeu ung (konk ečią ode abs akčią), und den g öß en Teil
diese dū ischen no male weise sind A ennamen Dinge, die ma kiimi g undlichen and ojo sando daik a a džiais
(plg. Keinys 2005 [1983]: 135).
1 LENTEL. De e mina y inių XIX a. pab. XX a. p . medizinische e minen dū inių
mi daik a a diniu an uoju sandu s uk u ellen Modelle nach e s em dėmens
sp ach Teil
S uk u elles Modell Dū inių Zahl P ozen ische Ausd ückung (%)
D + D 48 67
B + D 14 19
V + D 8 11
P + D 2 3
1.1. Dū inie aus zwei Dik a a dzungen. Dieses s uk u ischen Modells dū ischen
e minische Bedeu ung g öß em Teil sich o müh aus beide sands Bedeu ung,
ande s gesag , unge äh übe eins imm mi da ybine Bedeu ung ( ačiau, wie wi
sehen we den aus wei e besp ochenen Beispielen, die Übe eins immung is
nich gleichem G ad). Von jenen dū inių zwei oho sando häng , welche ūšies
daik as eingebenijams, und de e s e, bezeichnis kokį 7 Plačiau dū inių klasi ikacijas agimu z . Scalise, Bise o 2005: 319332.

PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
no s į a dijamojo daik o b uožą, nulemia, kad dū inys eina siau esnės eikšmės
A eninem Namen. Le z e oju, de e minuojančiuoju, sandu sind angegeben
olgende Themen:
1) Zugehö igkei :
• kö pe welche eil ode o gan zu gehö en zwei em sandu gesag das
daik as8: di ksnia inklis ‘s a biausi[as] ne [as] cen [as][,] esąs al e Zn 1911
107 (: di ksnis ‘ne as LKŽe + ne klas), inpilks a is ‘inks o geldelė KS 160 1911 (:
ink + al as 5. ‘įlinkimas LKŽe). Dieses dū iniens beide sandai geh o ganen
namensinimen, und dū inys į a dija o gano, dessen namens basie e s e
sandas, s uk ū inühe eil. Wie sch eib in de Menschenana omie-Handbuchäly,
sp echende Teil meis ähnlich an pil u ėlį, abe ih e Fo m seh e schieden (ŽA
2005: 200). 1 ig. sehen, dass im Buchs aben C ande e Dinge?
pažymė a inks o dalis a odo kiek išlinkusi. Sunku pasaky i, koks bu o knygos
au o iaus mo y as enkan is an ojo sando pama u daik a a dį pil as. Gal am
u ėjo į akos os dalies o ma, gal lo yniškasis a i ikmuo pel is enalis, o gal isai
1 PAV. Auslänge du chgeschni en ech e nis ens as; 1911 KS 160 8 Diese und die meis en
ande e dū ischen e s en sandes Bedeu ungen o muluo ionen basie en diesen Quellen:
U bu is 1961: 6871; Keinys 1983: 135176; LKG I 438472.
A ikeln A icles 53 /
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
oda aukiai ‘ e bind aus Hau da nissen adibalų liaukų p oduzie und ausgeschieden
wi d Fe S 1907 142 (: Hau + Fu e), Pel aodis ‘pil o plė ė S 1907 44 (: Bauchs + Hau 3.
‘plė ė (epide mis) LKŽe), smak akaulis ‘smak as LB 1887 5/6 58 (: smak as + Knoulas).
Zwei aue kann man behandeln dieses dū iniens e minine Bedeu ung. Eine sei s,
e mu en, dass le z e aus de da yblichen Bedeu ung en sp ing , jedoch diese
Hypo hese e ie zu zwei eln e mu lich, dass dū inys bedeu e nach o n
ai, kad os eologijos nomenkla ū oje oks eido kaulas neski iamas. Tad labiau
ausgeschiesene apa ische žandika kö pe eil smak ą (ž . ŽA 2005: 76),
smilksniokaulis ‘smilkinischen Knoulas S 1907 168 (: smilksnis 1 smilkinys ‘Pla z des
Kop es zwischen ausies und akien, plon LŽK + saddin + kaulas), sp anduliska sp ando
liga, die k anke kleine Kinde au g und supmu, nich de Name des Kö pe eils,
sonde n de Name des K anken, aubing obis Ka si Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Žuilio 6; 1912 378
a ba išk i us iš lopšio i su enkus sp andą’ MTV 1898 27, plg. sp andoligė (p. 5)
(: sp andas + liga). Šis da inys įdomus uo, kad jo an uoju sandu eina o gano,
LKW dieses du ian is nu in eine ißeinamischen Da ns Bedeu ung ixie , jedoch in
mininė eikšmė nu olusi nuo da ybinės,
Un e suchamuosi-Quellen wi d es auch mi ande en medizinischen Bedeu ungen
e wende s o oji da na Dž 21, 1903 išangės išk i imas (p olapsus ani) MTV 36, 1896
šiknaža nė išeinamoji, iesioji da na DN 28 ( šiknaž ‘pakalis, s + s LKŽe ža na), MG 2
11 ( + 1913 nosio kaulis bu žanga LKŽe bu anga);
• wem nach seine He kun gehö zwei em Sandu gesag e es Dik as:
balsodēžē ‘o gan, das sich an de Kehklės obenuje KS 1911 110 (: s imm +
dėžė). G eičiausiai hie geh sp ich übe s emme plyšį (la . ima glo idis)
(ŽA 2005: 191 ‘), dźio ga iai džio ingų ligonių gy enamųjų obų aikas LAK
1885 ( 59: džio a + ga ai ‘smalkės, aikas LKŽe), dźio nůdźiai ‘džio os
bak e ijos LAK 1885 60 (: džio a + 1ai 1. ‘o ganizmui kenksminga medžiaga
LKŽe),
auplapuliai ‘skiepai nuo aupų’ VL 1891 10 116 (: auplės + pūliai),
skil iaka szcziai ‘sk andžio ka š inė’ LAK 1885 57 (: skil is ‘sk andis’ + ka š-
čiai 1. ‘ka š inė, ka š ligė, šil inė’ LKŽe);
• dessen Objek es Teil bes eh aus dem Zwei en Sanduchen gesag e e
Objek : kaulgalis ‘beulo galas U 1892 6 234 (: koulas + galas), ie galis ‘s ėnos VL
1890 38/7 9 (: ie as 1. ‘šlaunis, kulšis, s aibis, 3. ‘ idinė šlaunies pusė, O
zwischen den šlaunien und dem un e en Teil des Bauchmens, ki kšnis, slėpsna, 4.
‘juos, s ėnos, pusia LKŽe + galas'. Au g und Minimalia-Zei
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Kon ex in o ma ion: ulose giminėse mės
ma ome ie galio ligą (hip. disease), nuga kaulio suda ką VL 1890 38 9 kann eine
Annahme machen, dass hie gesp ochen wi d
apie su nuga a, s ubu u susijusias ligas, o ai pag įs ų kalbamojo dū inio pi mo-
jo sando ie as eikšmę ‘juosmuo, s ėnos, pusiaujas’;
2) ūšies są oka:
• ku i ūšies beg i , eineinan i in den zwei en Sandu pasaky ą giminės beg i ,
ima gal oje:
udi ksnialigėne ų liga S 1907 255 (: di ksnis ‘ne as LKŽe + liga), d igan ligē (:
d igan as (l. d ygan ) ‘e žilas, kumelys LKŽe + liga). Mi dem Ri wi d je z sa ze
ašoma, kad „ a liga użpuola jaunus y us isz użsimanymo su didżiu no u mo e-
iszkēs“ MTV 1898 33. Hipo e iškai galima numany i, kad ašoma apie ligą, ku-
ode besaikiu des gašlumu (sa y iasis) MedŽ: džio aligė ‘džio os liga Žiny ia 1911 (:
492,
džio a + liga), kai aliga kaj aliga ‘d ugys LK 1890 27 (: kai a + liga), ki mē
‘ki mėlinė liga MTV (helmin hiasis) 1898 12 (: ki mē liga), k upligoj + k upinis
k upligingi as (c oup, NG la yngi is c ouposa) MTV 1896 167, 1886 13 (: us) k up +
k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up +
k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up +
k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up +
k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up +
k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up +
k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up +
k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up +
k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up +
k up + k up + k up + k up LKŽe ixie we bliche Va ian opaligė mi ganz
ande e Bedeu ung: ‘lä inis Susse nis Magen ode dwellikapi š ės Da ns opom,
aupleligė ‘ auplės S k 1913 4 15 (: auplės s . aupai ‘sunki ūminė zak echiama liga,
pasi eiškian i izbė imu, da ančiu odą g uoblę ( a iola) LKŽe + +), saldyligė
‘cuk aligė S k League 1913 2 7 (: saldyb 1. ‘nepap as um LKŽe liga). Dieses
Da innes uk u kann ges ü z we den als Beispiel genommennend ähnliche
Da ybos Wo is saldymedis, de , P . Ska džius behaup e , könn e sein en s anden
aus saldyb-medis (Ska džius 1996 [1943]: 421). Dahe analogisch wä e es möglich
kildin i und dū inio saldyligė e s e Kleidjįmenį saldyb-ligė. Wie gesehen, e s es
dėmens G undundu genommene abgekü z em G undinis daik a a džio saldybė kamienas. Tokį G undinio kamien o mung V. U bu is adinęs bloß u phone ischem G undinio kamien umpėjimu (U bu is 2009: 235),
sp andoligē ‘mażų aikų liga: a ba supan , a ba nesziojan , a ba jei aikas nu-
k in a nuo lopszio, nusik eczia sau sp andą’ MTV 1898 27, ž . sp andakaulis
(p. 4) (: sp andas + liga), auklige nom. sg. ‘? LKA 1907 79 (: aukai + liga). Das is aus
un e such en dū inien, dessen einzige e minische Bedeu ung keblu zu
iden i izie en, da sie di ek nich usida o aus sanden g undlichen daik a a džių
Bedeu ungen ‘ aukų liga. Va osenes Kon ex is nein o ma i us e min nu
A ikeln A icles 55 /
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
angegeben g e a ande e au ge üh e K ankhei enbenennungen, aigi
p oblemiška en scheiden, welche K ankhei is einge ass mi dem e wähn e en
u ēllige ‘u ėlių sukeliama odos liga’ DMS 1912 21 (: u ėlė + liga).
dū iniu, Dū inių džio aligė, k upligė, niežligė, opligė, aupleligė e minische
bedeu ung öllig übe eins imm mi pi muoju sandu gehenden daik a a džių
bedeu ung džio a, k upas, niežai, opa, auplės und ‘lig (plg. U bu is 1961: 71; LKG I 440).
Ki en dū inių pi maisiais sandais me kimi e schiedeni üs dinge. Eine da on sind
Kö pe eile und O ganenbenennungen (di ksnis, k ū is, sp andas), denen angegeben
wi d an uoju sandu pasaky o daik o lokacija. Aus diese G uppe ausschneiden
dū inische, de en e s e Sandas sind Tie e (d igan as, ki mėlė, u ėlė), Ma e ie
( aukai) ode Eigenscha en (kai a, saldybė) Namen, und die, hinsich lich de
leksinen Bedeu ung, ielleich ehe ikken zu sein g e a dū inių, de en e s em
Sandu angegeben ein Zeichen o ges ell we den. Obwohl alle e wähn en
dū ischen de e minuojan ieji sandai seman isch hinsich lich und gib nich
eine eikšmiai, jedoch selbs dū ische sind A ennamenige K ankhei en,
klassi ikuo inų un e schiedlichen G undlagen. Sie in eine Te mineng uppe läss sich zusammen agen sich wiede holende zwei e Sandes liga;
3) Zeichen:
• welchem Besi z heil auss eh zwei em Sandu gesag e es daik as:
dilge auplės ‘ischbė imai au Hau dėlei blogo żlebčiojimo; seh įky ųs
ausbė imai, die geben na a ną nieżėjimą und didelį ne amumą SK 1905 50 (:
dilgė z . dilgėlė 1. ‘He bliche P lanze, de en S iel und Blä e mi dilginan igen Haukeleln
(U ica) LKŽe + auplės), dilgia aupiai ‘użdeg as ausbe im pauschale nich
einodų puslelių, a siżyminčių deginimu und nep iemniu nieżėjimu[,]
no male weise [gims [ąs] aus nea sakančio żlebčiojimo SK 22 1905 (: dilgė +
aupai).
Diese de beidem dū ischen e s e Sandai basie en mi demselben daik a a džiu
dilgė, und dū inischen eingewä ijamas ausbė imas emena sudilginimą dem
P lanalu, dessen Namenem geh genann eis sandad, kai asłoges nom. pl.
‘slogos, paeinančios от kai os LK 1890 28 (: kai a + slogos siehe sloga 1. ‘ki o
ku io o gano gli inės uži is LKŽe), k auja iznē ‘dysen e ija (dysen e ia) MTV
1898 34 (: k aujas + izna ‘ idu ia imas LKŽe);
4) Ve wendungszweck:
• kam judė i (ei i, slink i, ekė i) inka an uoju sandu pasaky as daik as:
mēšlaža nē ‘ iesioji ža na’ KS 1911 240 (: mėšlas 2. ‘išma os’ LKŽe + ža na),
o angis ‘a a a zwischen s emme s yg KS 1911 278 (: ai + anga). Dū inis
e minische Bedeu ung is höchs wah scheinlich dieselbe wie und balsodėžės (ž .
p. 5). ohne kon ex gib es o ensich lich medicininė, ma und in diesem all
Sandüss e häl nisses anges ell e e minische bedeu ung und da ybliche
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
siu bgįslė ‘ža nos gau elis’ S 1907 245 (: siu bia, siu bė < siu b i + gysla). Šio
bedeu ung sind a sache, dū inische Sand wah scheinlich die e s e Funk ion
bezeichne , die du ch das zwei em Sandu gesag es Ding e üll , so dū inische
Da ybliche Bedeu ung is ‘gysla, in die Blu Nah ungs o e einzuso bien ,
aukpi dē ‘ i jesi gada noslung (p oc ospasmus) MTV 37 (: a, a ė < ė ė ė ė ė ė
ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė
ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė
ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė
ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė Hie wie besch eib
wi d diese dū inium e we e e Liga: a liga paein‘ on ilgo sessējimo, [...]
beginn paszonēj und ende Bau o skaudē i; po S undenos puol‘ in midu ius gēla,
wie kamuolys ima a y is po allen midu ius, wie ka ē kniaukdama. O wann begedi
aikszczio i, [...] isz mi u iens begedi budē i und pi dau i. Le a ige dū ischen
e s en Sanden G unda nea odo p oblemiškas aki aizdi ih e Soysaja mi eiksmažodžio Fo m auch auch wah scheinlich eikiamosios ūšies daly iu.
Wie beziehen wi V + D s uk u inio Modellio dū ischen sandai da ges ell in abel 2,
3. 1.4. Dū inie aus p ielinksnio und daik a a džio. Pass e nu zwei dieses
s uk u lichen Modells dū inie. Obwohl beide sie und ixie LKŽe, jedoch
in e essan s da in, dass in den Quellen ge unden pau o i mi ande en
Bedeu ungen, als angegeben im Wö e : zwischennosis ‘šne ė SK 1905 15 (:
zwischen zwischennosis nosies e mė, nosiaskylė LKŽe), plg. zwischennosis
‘ a pas an akių LKŽe, zwischennosis yjamoji s emplė [...] lieg in de Gangs aße
ganz k u , abe passei du ch die Gangdu ia zwischen 1912 (Žepsien) und Žeina zu
dem un e en Teil, wo sie sich mi G Kempel plg [lau ]s s s s s s s s s s s
s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s
s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s
s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s indliche Pa alpos maue , pe a a, pe da as LKŽe.
Šių da inių da ybinė Bedeu ung un e scheide on e minische Bedeu ung beide
Te mine dū inie benennen e schiedene O ganensys emen o ganen. Beje,
d ejopai kann sein e klä ama diese dū inių e s en Sando-Suchsaja. Eine sei s,
ih en pasika ijan į e s en e s en sandä wä e möglich zu näe i mi p ielinksniu
zwischen. einem solchen Fall dū inių s uk u elle Modelis wä e p ielinksnis +
daik a a dis. Ande e sei s, den e s en sandä kann ie en und mi daik a a džiu
a pas (plg. U bu is 1961: 103). Dann wä e dann diese dū inių s uk u elle
Modelis daik a a dis + daik a a dis. Dennoch V. U bu is, e schein , ehe geneh
sp achamus iges sandä zu kne i mi p ielinksniu zwischen. An ai dū inių, de en
zwei es Sandes bezeichne einen Kö pe eil ode o ganą, e s es Sande häl
p ielinksniniu, mi einem O ensbedeu ung (ž . U bu is 1961: 104). 12 In diesem und ang enzenden Sa zem e in a des A ikels au o es P. Z.

S aipsniai / A icles 63
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
IŠVADOS
XIX. a. pab. XX a. p . medizin und gesundhei s hema iken Publika ionen inden 72
de e mina i ie medizinische Te mine dū inlich mi zwei em daik a a diniu Sandu,
de en keine LKŽe ode ih e medizinischen Bedeu ungen wö de ne ne iksuo en.
Ihnen cha ak e is isch 4 s uk u ellen Modelle D + D, B + D, V + D und P + D, nach
da umą a liepienden gegenwä igen li auischen Sp ache Te minen, auch auch und
Wö e n, dū ybos polinkius.
Häu igs en, also und p oduk i s en, dū inische, de en beide Sandage sind
daik a o džiai (67 p ozen . aus allen un e such en Beispielen). Beinahe ün mal
wenige dū inių mi dem e s en Sandu būd a džiu (19 p ozen ), und dū inische mi
dem Sandu gehančia wi kmazwo ds o m und p elinksniu ganz sel en
Kai ku ių dū inių p iesky a ienam iš minė ųjų modelių gali bū i ak uojama
ne iena eikšmiškai, . y. gãlima d ejopai a ne ejopai aiškin i okių dū inių
sandų sąsają su iena a ki a kalbos dalimi.
(beziehungsweise 11 p ozen . und 3 p ozen .). Meh hei de dū ischen Sanden
G undlage und ih Ve häl nis sind kla , und e minische Bedeu ungen nich schwe
iden i izie ba sie unge äh übe eins imm mi da yblichen Bedeu ungen, obwohl
die Suchaup ung manchmal nich einige G ad. In den Fällen, wo sie nich so yški,
gelbs i a osenes Kon ex . Dū inischen no male weise bezeichne en
dinimais, no s esama pa ienių dū inių, ku ių sunku nusaky i sandų san ykį i
aiškiai pag įs i jų pama inių žodžių pasi inkimą, ad okių dū inių eikšmė ik
g undlegende medizinische Beg i e, . y. sie gehen Kö pe eile und O ganen und
K ankhei en pa aspėjamoji ode ga nich gelang sie zu bes immen. D + D
s uk u ellen Modells e s en sandais meis angegeben zugehö igkei (welche
Kö pe eil ode O gan gehö zwei em Sandu gesag e es daik as) und ūšies
sąwoka, ečiau Zeichen (womi Besi zim Gegenku un e scheide sich zwei em
Sandu gesag e es daik as), Zweck (kam judė i inka zwei em Sandu gesag e es
B + D, V + D s uk ū inių modelių dū inių pi mieji sandai daugiausia nu-
da) und ähnumas (was an į panėšiik as sandu gesag e em daik as). besonde kei ,
du ch die sich zeichne zeig zwei em sandu gesag e es daik as. Es wu de
es ges ell , dass D + D s uk u inio Modell des dū inių sandai meis e bunden
we den mi jungiamaisiais Balsien ( y auja s immis -a-), als ohne sie (dū inių
e häl nis 31 und 20), und B + D, V + D und P + D s uk u ischen Modellen dū inių, umgekeh beide sandai haup sächlich e bunden we den ohne jungi balsien (dū inių e häl nis 10 und 6,
7 i 1, 2 i 0).
Ty imas pa odė, kad iš dū inių an aisiais sandais einančių daik a a džių
-ligė -liga is das am ak i s en sandas A eninei e minen g uppe zu bilden. /
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
ŠALTINIAI
KNYGOS UND KNYGELS
BL Übe die badende K ankhei ode Syphilis ( ansus), nach d- o M. Člėno o
eikalėlį su aisė d- as A. V., Tilžėje, 1904.
BGL Būdai Behandlung neku ie K ankhei en, iszleido S eiklinkis ü gehalbs seinen
B ude n Li uenien, 1-oji laida, Tilžeje, 1895.
Dak a as kišeniue: kla ųs Un e ich nisse wie zalaiky i s eika ą und wie o K ankhei en zu
weh en, mi ielen Rezep en zusammen e on bes es en dak a ų, su aisė M. Pal ana ičia,
Wo ces e , Mass, DK: d uasdin a d uas uwege M. Pal ana ičiaus, 1908. DMS Dak a as und
wissenscha übe Gesundhei : neues e Buch, Philadelphia, Pa.: ausgegeben
The Philadelphia Medical clinic, 1912.
Dak a as zu Hause, ode , Ap aszymas K ankhei und ju Behandlung, nach dak a us
Basana iciu, Vileiszi, collins, S ou und ielen ande em su aise K. W. Gedeminas, So DN.
Bos on, Mass. : [ischleid. und] P esse Gedemino und Micke ičiaus, 1906. D . Knop Siegmund A.:
Džio a und Kämp e mi ih : popula iškas konku sinis da DžTilžė, 1902.
bas, apdo ano as an kong eso Be lyne (24–27 geg. 1899 m.), susi inkusio aps a s y i
ko os į ankius su džio a, su aisė D- as A. V., Tilžėje, 1903.
GŽK – Kaip apsi eiškia gy as is žmogaus kune? Su aisė pagal Lunke yčių D- as A. V.,
S eika a, ode , Tiesus und umpas weg in gesundhei , such e d . A. L. G aičiunas,
Chicago, Ill, KS 1911.
LP Ligoniû P ie elius. Rehodys wisiem denen, die zu e scheandancziû Ligû selbs saw
e s eję Hil e Hil e p i eik i no und das P ogai ge as Namû P yp owas be eiek i wélyjas, F.
F ied ich Adoph Rich e , Leipcikej’ Rik e io Iszleidimo I aisymas (D ukawo os p ie
Ad. Rich e & D augai, Rudols ad ), 1883.
MTV Medega musu au iszkai ais inykys ai, pa upino D . J. Basana iczius, abd uck isz
Di os, Shenandoah, Pa, 1898.
NamG – Naminis gydy ojis, pa ašė A. Ai a as, Ryga: lėšos A. Maceje skio, [i.e. 1906]
(Ryga: H. Hempel i ko), 1907.
NG Hausa z : Ku ze Besch eibung schlech e e K ankhei en und schlech e e Medikamen e in
de Kamp mi ihnen: D. 1. Menschenk ankhei en und ih e Behandlung, su aisė D- s A. Vileišis,
No Gyd – Isz dyka suglaudimas isz D . Ai y’o „No u ôs-gydymo-mokinimo“, a ba
Seinai, 1908. Is ikimas annwedism, nach dem ankiausey bei źmoniû en s ean anczias ligas pe
A ikeln A icles 65 /
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
p as as bey pe megin as p ip owas wi ay bey g ei ay selbs kann heilen: mi meh e opais in
asz o zodzius üd ukawo ais źmogaus, sena ûg ig ab ozais, pe a bei e D . Adolpo Rich e io,
is Rice ys po ogyziskous=ga bês=zenklo beyezis uniszko iszan isynoa zenklo ap u e o
icûe i=k yziaus auksinês we ybês=medalija is nußganys aymoki esi Pa yzuse bey
Neuls ad und Neuls ad , [sûn] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s]
[s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s]] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s]
[s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] ] ] S
1907.
S eika a, aus okiechs Sp ache übe se z kunigas J. Ge u is [Jonas Bal očius], Kaunas, SŽK Wie
such y as żmogaus kunas, pa ašé S. M., Plymou h: Pa, 1902. SŽL S a biausios żmoniu cho oby,
Pe o Nē io, Tilžeje, 1886. SŽL Wich igs e Menschen K ankhei en, D . Mikols, Tilžeje, 1906. D Was
b auch zu wissen übe džio ą, aus dänischen Sp ache übe se z D- as Bagdona ičius, Vilnius,
1913.
Žin Zinynas: ein Buch Kenn nisse aus My hologie, Geschich e, E hnog aphie, As onomie,
A i hme ik, Medizin und ande e Wissenscha en sowie ih en Zweikn aus e schiedenen
Quellen su inko J. Laukis [Dominikus Kunelia], Chicago, Ill.: Auš os Buchgynas, (Chicago, Ill.:
1911.
Lie u os d uuda), LAIKRAŠČIAI
A Auš a 1915 32 418.
LB Lie uwiszkasis Bałsas 1887 5/6 58.
Medicina und Na u MG 1913 2 11.
S k S eika a 1912 8 31; 1913 2 7; 4 15; 12 46; 1914 1 1; 2 6; 4 13; 1920 4 2.
Ukininkas 1890 4 5; 1891 9 419; 1892 6 234; 8 297.
V – Va pas 1890 3 38; 10 153; 1891 4 54.
VL – Vienybė lie u ninkų 1890 27 4; 28 6; 38 9; 1891 10 115–116.
Ž Zemė 1909 2 14.
KALENDORIEN
LAK Lie uwiszkas Ausz os Kalende au Zei 1885, Bi ēnai: Kasz u M. Jankaus und
J. Mikszo, 1885.
LK Lie uwiszkas Kalendo ius an Jah ... 1891, Vilniuje: Spauda und Kasz u Jůzapo
Za adskio, 1890.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
LKA Lie uwißkos Kalend os Su Ab ozais me ui 1907, Tilēje: D uck und Ve lag on
O o . Maude ode, 1907.
LUK Li huanian ukinįku Kalende an me o 1887, Tilžeje: Spauda i kasz a Veye io &
A nold o, 1886.
SK Se e os Kalende délei Lie u iu, W. F. Se e a Co. Ceda Rapids, Iowa, 1905. VK
Vilniaus Kalende ... 1914 jah , Vilnius: Juozapo Za adzkio d uus u e, 1913.
LITERATŪRA
Aukso iū ė Albina 2001: L. I inskio mine alogijos naujada ai. – Te minologija 8,
95–111.
Aukso iū ė Albina 2015: Naujieji deko a y inių augalų genčių a dai. –
Te minologija 22, 61–77.
Aukso iū ė Albina 2016: Lie u iški blakių pobū io a dai. – Te minologija 23,
175–194.
AV – Ana omijos a dynas [elek oninis iš eklius], au . R. S opus, N. Paužienė,
D. H. Pauža, J. Tu ku ienė, E. M. Jakima ičienė, P. Zemle ičiū ė, Kaunas: Lie u os
s eika os mokslų uni e si e o Leidybos namai, 2020.
Bui ydienė Vaida, Ru kienė Lina 2016: Daba inės echnikos mokslų kalbos lek-
sikos hib idizacija. – Bal u iloloģija 25(1), 5–19. P ieiga in e ne e: h ps://dspace.lu.l /
dspace/bi s eam/handle/7/38317/Bal u_Filologija_25_1.pd ?sequence=1#page=5.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid.,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas:
Š iesa.
Gai enis Kazimie as 2014 [1998]: Apie d i lie u iškų sudu inių e minų se ijas
su ais pačiais sandais. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 243–248.
Gue a a Emiliano, Scalise Se gio 2009: Sea ching o Uni e sals in
Compounding. – S udies in Na u al Language and Linguis ic Theo y 76, ed. by S. Scalise,
E. Magni, A. Bise o, Sp inge Science + Business Media B. V., 101–128.
Kaulakienė Angelė 2014 [1981]: Sudu iniai e iniai lie u ių poli echnikos e mi-
nijoje. – Te minologija. Te minog a ija. Te minija, Vilnius: Technika, 212–223.
S aipsniai / A icles 67
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
Kaulakienė Angelė 2014 [1983]: Sudu iniai e iniai būd a džiai lie u ių po-
li echnikos e minijoje. – Te minologija. Te minog a ija. Te minija, Vilnius: Technika,
224–232.
Keinys S asys 2005 [1967]: Dėl sudu inių e minų da ybos. – Daba inė lie u ių e -
minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 209–211.
Keinys S asys 2005 [1983]: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Daba inė lie u-
ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129–182.
Ku miņa Linda 2012: Me hods o plan name o ma ion used in he wo ks by Jānis
Ils e s. – Te minologija 19, 94–104.
KTŽ – Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas,
Kaunas: Š iesa.
Labanauskienė Sol i a 2009: Lie u ių i la ių kalbų augalų a dai Aplinkos ap-
saugos žodyne EnDic2004. – Te minologija 16, 93–114.
Labanauskienė Sol i a 2010: Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų
da ybos ypa umai. – Te minologija 17, 54–67.
Liebe Rochelle, Š ekaue Pa ol 2009: In oduc ion: s a us and de ini ion o
compounding. – The Ox o d Handbook o Compounding, ed. by R. Liebe , P. Š ekaue ,
Ox o d Uni e si y P ess, 3–19.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, 2-asis pa iksl. i papild. leidimas, sud. K. Mo kūnas,
ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008.
LKG I – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis,
skai a dis, į a dis), ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/.
MedŽ – As auskas Vy au as, Biziule ičius S asys, Pa ilonis Salezijus B.,
Vai ila ičius Adomas, Vileišis Aleksand as 1980: Medicinos e minų žodynas,
Vilnius: Mokslas.
Miliūnai ė Ri a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Mi ke ičienė As a 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian-
ai. – Te minologija 11, 119–144.

PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Pospelo a Ksenia 2017: Old F isian Compaunds: Kinship Te ms. – Žmogus
i žodis 19(3), 79–96. P ieiga in e ne e: h ps://po alc is. du.l /se e /api/co e/
bi s eams/84a32a1e-7eba-4d 8-8866-b 88a3cee9 1/con en .
Ru kienė Lina 2017: S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius-
seman inius sandų san ykius. – Te minologija 17, 164–176.
Ru kienė Lina 2019: Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epo-
ziciniais sie iniais kamienais. – Te minologija 26, 153–174.
Ru kienė Lina 2019a: 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polin-
kiai. – Bend inė kalba 92. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/
a icle/ iew/368/437.
Ru kienė Lina 2021: S a ybos e minijos dū iniai: o ma imasis i aida: dak a o dise -
acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Scalise Se gio, Bise o An onie a 2005: The classi ica ion o compounds. –
Lingue e linguaggio 4(2), 319–332.
Ska džius P anas 1996 [1943]: Lie u ių kalbos žodžių da yba. – Rink iniai aš ai 1,
pa . A. Rosinas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
S undžia Boni acas, Ja mala ičius Dalius 2019: Daik a a džių dū yba okiš-
kuose XVII–XVIII a. bal ų kalbų žodynuose, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
S unžinas Robe as 2004: Sudu iniai elek o echnikos e minijos būd a džiai. –
Te minologija 11, 52–69.
Ta a ino Vik o A. 2006: Татаринов, Виктор А. Теория терминоведения 1:
Теория термина: история и современное состояние [Teo ija e mino edenija 1: Teo ija
e mina: is o ija i so emennoe sos ojanie], Москва: Московский лицей [Mosk a:
Mosko skij licej].
U bu is Vincas 1961: Daba inės lie u ių kalbos sudu inių daik a a džių da yba. –
Daba inė lie u ių kalba, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla,
65–121.
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos cen as, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l .
Vaskelienė Jolan a 2013: Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i pa onimų pa-
našumai bei ski umai. – Žmogus i žodis 1, 206–214.
S aipsniai / A icles 69
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
Zemle ičiū ė Palmi a 2016: XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lie u os žodynų e mi-
nologinė medicinos leksika: monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Zemle ičiū ė Palmi a 2019: Словосложение литовской терминологической
медицинской лексики в большом польско-литовском словаре Симонаса
Даукантаса [Slo osloženie li o skoj e minologičeskoj medicinskoj leksi-
ki bol’šom pol’sko-li o skom slo a e Simonasa Daukan asa]. – Слово. Словарь.
Термин. Лексикограф: cборник статей по материалам Международной научно-
практической конференции памяти доктора филологических наук, профессора
Юрия Николаевича Марчука (г. Москва, 1–2 марта 2019 г.) [Slo o. Slo a ’. Te min.
Leksikog a : sbo nik s a ej po ma e ialam Mežduna odnoj naučno-p ak ičeskoj kon-
e encii pamja i dok o a ilologičeskich nauk, p o esso a Ju ija Nikolae iča Ma čuka
(g. Mosk a, 1–2 ma a 2019 g.)], Министерство образования Московской области
Государственное образовательное учреждение высшего образования Московской
области Московский государственный областной университет Лингвистический
факультет [Minis e s o ob azo anija Mosko skoj oblas i], 251–261. P ieiga in e ne e:
h ps://elib a y. u/i em.asp?id=38527972.
ŽA – S opus Rim ydas, Tamašauskas Kazys A., Paužienė Ne inga 2005: Žmogaus ana-
omija, 2-asis pa ais. i papild. leidimas, Kaunas: Vi ae li e a.
On Ce ain De e mina i e Medical Compound
Te ms o La e 19 h – Ea ly 20 h Cen u y wi h
Noun as he Second Componen
SUMMARY
De A ikel behandel he de e mina i e compound e ms om he medical and heal hca e
publica ions o he la e 19 h and ea ly 20 h cen u y wi h he noun as he second componen , die
nich e scheinen in The Dic iona y o he Li huanian Language ode ih e medizinischen
Bedeu ungen sind nich in he dic iona y au gezeichne ; es disku ie hei s uc u al models
ou wha is designa ed by compound e ms, wha meanings a e con eyed by hei i s
and a emp s o ind componen s, in wha ways he componen s a e combined; i also conside s
he p oblema ic ques ions o ela ionship be ween componen s, he choice o base wo ds, e c.
A o al o 72 compound e ms demons a ing D + D, B + D, V + D und P + D s uc u al Mos
models and esponding o he compounding endencies appa en in he e ms and wo ds o
Mode n Li huanian we e iden i ied in he s udy.
compound e ms ha e nouns as hei bo h componen s (67% o he examples). The e a e nea ly
i e imes less compounds ea u ing he adjec i e as he i s componen
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
(19%), woas he compounds wi h he e b and he p eposi ion as he i s componen a e
e y a e (11% and 3% espec i ely). The a ibu ion o ce ain compounds o one o he
abo e models may be a he ambiguous.
The base wo d o mos o he componen s and hei ela ionship a e anspa en , whe eas
hei e minological meanings a e easy o iden i y as hey oughly coincide wi h hei
wo d- o ma ion meanings. When he coincidence is no so p onounced, he con ex o usage is
o help. Compounds deno e body pa s, o gans and diseases. The ela ionship be ween
componen s is di icul o iden i y and he choice o hei base wo ds is di icul o
subs an ia e in isola ed cases only.
As a ule, he i s componen s o he D + D s uc u al model exp ess belonging ( o which body
pa o o gan he hing exp essed by he second componen belongs o) and he concep o
ype/kind; wenige allgemein, es designie a ea u e (wha makes he hing exp essed by he
second componen dis inc om o he s), pu pose (wha mo emen he hing exp essed by he
second componen is in ended o ) and simila i y (wha he hing exp essed by he second
componen is simila o). The i s componen s o compounds ea u ing he B + D and V + D
s uc u al models mos ly designa e a ea u e cha ac e is ic o he hing exp essed by he
second componen . The componen s o compounds which all o he D + D s uc u al model a e
mo e commonly combined by means o linking owels (wi h he owel -a aking he lead) han
wi hou hem (p opo ion 31:20), wäh end in he case o he B + D, V + D and P + D s uc u al
models, on he con a y, bo h componen s a e usually combined wi hou linking owels
(p opo ions 6, 10: 1, 7: 2: 0).
The s udy e ealed ha ou o all he nouns used as he second componen o compound
e ms, -ligė -liga is he mos ac i e componen in o ming he g oup o e ms exp essing
ype/kind.
Eingelie e m. 28. Mä z 2023
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
palmi a.zemle iciu [email protected]