S aipsniai / A icles 47
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8679-3253
Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių e minologija, lie u ių
medicinos e minologijos is o ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all88-03
APIE KAI KURIUOS
DETERMINATYVINIUS
XIX A. PAB. – XX A. PR.
MEDICINOS TERMINUS
DŪRINIUS SU
DAIKTAVARDINIU
ANTRUOJU SANDU
On Ce ain De e mina i e Medical Compound
Te ms o La e 19 h – Ea ly 20 h Cen u y wi h
Noun as he Second Componen
ANOTACIJA
S aipsnyje daugiausia s uk ū iniu a ž ilgiu nag inėjami de e mina y iniai XIX a. pab. –
XX a. p . medicinos i s eika os ema ikos publikacijų e minai dū iniai, ku ie (a ba ik jų
eikšmės) ne iksuo i LKŽe, – ap a iamas ienas ų dū inių da ybos ipas – dū iniai su
daik a a diniu an uoju sandu – i jo s uk ū iniai modeliai, aiškinamasi, kokius dalykus
pa adina dū iniai, kokios pi mųjų sandų eikšmės, sandų jungimo būdai, s a s omi p oble-
miniai sandų san ykio, pama inių žodžių pa inkimo i ki i susiję klausimai. Ti iamiesiems
dū iniams būdingi D + D, B + D, V + D, P + D s uk ū iniai modeliai. P oduk y iausi
dū iniai, ku ių abu sandai y a daik a a džiai. Dažniausiai dū inių abiejų sandų pama as i jų
san ykis y a leng ai su okiamas, e mininės eikšmės išplaukia iš da ybinių eikšmių, odėl
nesunkiai iden i ikuojamos. Dū iniai į a dija kūno dalis, o ganus i ligas. Tačiau kai ku ių
dū inių sandų pama us keblu pag įs i, galima kele iopai ak uo i sandų sąsają a ba iš is
sunku ją apibūdin i. D + D s uk ū inio modelio pi maisiais sandais dažniausiai nu odomas
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
p iklausymas i ūšies są oka, o B + D, V + D – ypa ybė. D + D s uk ū inio modelio dū-
inių sandai dažniausiai siejami su jungiamaisiais balsiais ( y auja balsis -a-), nei be jų, o
B + D, V + D i P + D, a i kščiai – abu sandai daugiausia siejami be jungiamųjų balsių.
ESMINIAI ŽODŽIAI: medicina, e minas, de e mina y inis dū inys, da ybos ipas,
s uk ū inis modelis, e mininė eikšmė, da ybinė eikšmė.
ANNOTATION
The a icle akes a p edominan ly s uc u al app oach in analysing he de e mina i e
compound e ms om medical and heal hca e publica ions o he la e 19 h – ea ly 20 h
cen u y, which (o he meanings o which) we e no eco ded in The Dic iona y o he
Li huanian Language. I ocuses on a peculia ype o o ma ion o he said compounds,
i.e., compounds wi h he noun as he second componen , and i s s uc u al models; i
aims o ind ou wha is designa ed by compounds, wha meanings a e con eyed by he
i s componen s and in wha ways hese componen s a e combined; i also discusses he
p oblema ic ques ions o ela ionship be ween he componen s, he choice o base wo ds,
e c. The compound e ms unde analysis demons a e he ollowing s uc u al models:
D + D, B + D, V + D, P + D (whe e D s ands o noun, B s ands o adjec i e, V s ands o
e b and P s ands o p eposi ion). The mos p oduc i e compounds a e wi h nouns as hei
bo h componen s. As a ule, he base wo d o he wo componen s and hei ela ionship a e
easy o iden i y; hei e minological meanings de i e om hei wo d- o ma ion meanings,
and hey a e he e o e easily iden i iable. Compound e ms deno e body pa s, o gans
and diseases. Howe e , he base wo ds o ce ain componen s a e di icul o explain; he
ela ionship be ween componen s can be in e p e ed in di e en ways o i is di icul o
desc ibe al oge he . The i s componen s o he D + D s uc u al model usually designa e
belonging and he concep o ype/kind, whe eas he B + D and V + D s uc u al models
exp ess a ea u e. The componen s o he D + D s uc u al model a e mo e commonly
combined by means o linking owels (whe e he owel -a- akes he lead), whe eas in he
case o he B + D, V + D and P + D s uc u al models, on he con a y, bo h componen s
a e usually combined wi hou linking owels.
KEYWORDS: medicine, e m, de e mina i e compound, o ma ion ype,
s uc u al model, e minological meaning, wo d- o ma ion
meaning.
ĮVADINĖS PASTABOS
T adiciškai lie u ių kalbo y oje dū inys sup an amas kaip uni e bacijos ke-
liu iš d iejų sa a ankiškų žodžių junginio susida ęs žodis, u in is leksinę i
da ybinę eikšmę (pas a ąją suda o dėmenų leksinės éikšmės i jų a pusa io
S aipsniai / A icles 49
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
san ykia imas). Jį iden i ikuo i i apib ėž i lie u ių kalboje nė a p oblemiška1
(U bu is 1961: 65; LKG I 1965: 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148, 281, plg.
S undžia, Ja mala ičius 2019: 18–19, 52).
Lie u ių kalbos žodžių da ybos y inė ojo P ano Ska džiaus pas ebėjimu,
dū inių2 da umas siekia ne pačios indoeu opiečių p okalbės laikus. Dū iniuose
s a biausia y a „žodžių idinė ( eikšminė) sąjunga“, i jie nuo seno daugiausia
bu o naudojami „specialinėje mokslo e minologijoje“. Būdami „specialesnio
u inio“, dū iniai „sa o pobūdžiu daugiausia inka ikslesniam, kondensuo es-
niam i u iningesniam, p asmingesniam eiškimo būdui“, ienam bend am da-
lykui nusaky i (Ska džius 1996 [1943]: 396–397, 401, 403).
Lie u iškų e minų dū inių da ybą bene išsamiausiai XX a. pab. ap a ęs lie-
u ių e minologijos klasikas S asys Keinys3 a k eipė dėmesį į didelį dū ybos
ak y umą daba inėje lie u ių e minologijoje, ku į jis aiškinęs pi miausia idi-
niu e minologijos po eikiu į a dy i sudė ines są okas. Dū ybos būdas pa ogus
da i uo, kad padeda suda y i palygin i umpus ūšinius pa adinimus, pade-
dančius iš eng i pažyminių susi elkimo. Dū iniai dažniausiai būna i e miniš-
kesni už a i inkamus žodžių junginius (Keinys 2005 [1983]: 129–130).
Šio s aipsnio objek ą suda o 72 de e mina y iniai medicinos e minai
dū iniai4 su daik a a diniais an aisiais sandais (be a ian ų5), ku ie (a ba jų
1 Plačiau apie naują požiū į į dū inius i jų klasi ikaciją ž . Liebe , Š ekaue 2009: 4–8;
Gue a a, Scalise 2009: 101–128.
2 P . Ska džius dū inį adino e minu sudė inis žodis (Ska džius 1996 [1943]: 393). Be e mino dū i-
nys, ling is inėje li e a ū oje da a ojamas e minas sudu inis žodis (KTŽ 1990: 196; LKE 2008:
148, 281), kompozi as (LKE 2008: 148; S undžia, Ja mala ičius 2019: 18).
3 Te minų dū ybą daugiau a mažiau y a y inėję: Aukso iū ė 2001, 2015, 2016;
Gai enis 2014 [1998]; Ged imas 2003; Kaulakienė 2014 [1981, 1983]; Ku miņa 2012;
Labanauskienė 2009, 2010; Pospelo a 2017; Ru kienė 2017, 2019, 2019a, 2021; S unžinas 2004;
Umb asas 2005; Zemle ičiū ė 2016, 2019 i ki i.
4 S aipsnyje a si ibo a nuo s uk ū iniu i (a ) eikšminiu a ž ilgiu p obleminių dū inių, ku ių ie-
ną iš sandų sunku pama uo i a ba iš is neaiški (ne i iš kon eks o) i pa ies dū inio eikšmė, p z.,
kas ligē.
5 Kalbamojo laiko a pio publikacijose a ian inių dū inių iksuo a ne ik ski inguose, be i uose
pačiuose eks uose. Va ian as čia sup an amas siau ai, . y. juo laikoma o malioji o pa ies žodžio
a maina, u in i ą pačią leksinę i g ama inę eikšmę bei mo ologinę sanda ą (Miliūnai ė 2009:
141, plg. Mi ke ičienė 2004: 124, 140). Ki aip a ian , čia u imas gal oje o malusis s uk ū inis
a ija imas, nepe žengian is e mino apa ybės ibų i nesukelian is jokių seman inių e mino po-
slinkių, . y. jis nesusijęs su seman ine e mino u inio di e enciacija (Ta a ino 2006: 173).
S aipsnyje ais a ejais, kai dū inys u i a ian ų ( isoje empi inėje medžiagoje a ijuoja 11 ski -
ingų medicinos e minų), pa eikiama jų eilu ė, a ski ian jos na ius pas i aisiais b ūkšniais.
Tačiau medicinos e minų dū inių a ian iškumas nė a šio s aipsnio ikslas, odėl a ian ai išsa-
miau nė a nag inėjami, jie y a a ski o y imo objek as. Pasaky ina ik, kad ieni dū iniai a ijuoja
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
eikšmės) neuž iksuo i LKŽe. De e mina y iniais6 čia laikomi okie dū iniai,
ku ių pap as ai pi masis dėmuo de e minuoja an ąjį dėmenį, susiau indamas jo
eikšmę (U bu is 1961: 68; 2009: 205; LKG I 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008:
148; S undžia, Ja mala ičius 2019: 52).
Dū iniai su ink i iš XIX a. pab. – XX a. p . medicinos i s eika os ema ikos
publikacijų – knygų i knygelių, pa ašy ų a iš e s ų ne ik gydy ojų, be i ki ų
p o esijų a s o ų, nepami š i i o me o laik aščiuose bei kalendo iuose skelb i
s aipsniai. Dalykiniu (medicininiu) a ž ilgiu os publikacijos nė a lygia e ės,
ačiau jų u inys g ynai ling is iniam ikslui – išnag inė i medicinos e mi-
nų dū inių su daik a a diniu an uoju sandu s uk ū ą – pasiek i į akos ne u i.
Neapeinamas i seman inis aspek as – aiškinamasi, kokių są okų žymikliai y a
i iamieji dū iniai, kokios pi mųjų sandų eikšmės. Šiems užda iniams išsp ęs i
pa ankiausias anali inis ap ašomasis me odas, da ybinės analizės me odas, e-
miamasi in e p e a imo i , p i eikus, g e inamuoju me odu, skaičia imo me o-
du kiekybiniams dū inių san ykiams pa ody i.
Ap ašomojoje anali inėje s aipsnio dalyje g e a dū inių nu odoma: šal i-
nio su umpinimas, dū inio leksinė eikšmė (ji su o muluo a s aipsnio au o ės,
emian is šal inio (-ių) in o macija)), o da ybinė eikšmė iš yškėja iš skliaus-
uose pa eik ų pama inių žodžių. Jei dū inys šal iniuose iksuo as ski ingomis
eikšmėmis, duodamos os eikšmės su šal inių bibliog a iniais duomenimis
(su umpinimu, me ais, nume iu (jei ai laik aš is), puslapiu). Ka ais dū inių
eikšmės nė a pe azuojamos au o ės, be pa eikiami ilius aciniai sakiniai a jų
iš aukos, ypač ais a ejais, kai minimalusis kon eks as y a in o ma y us dū i-
nio da ybinei eikšmei mo y uo i.
ski ingai g a iškai į o min omis balsėmis, p z., s o ža nē i s o ža nė. Tokie laikomi ašybos a-
ian ais. Ki i dū iniai a ijuoja galūnėmis, jungiamaisiais balsiais, p z.: na ikaulis i na ykaulis,
k iokligē i k iokliga. Jie laikomi da ybiniais a ian ais (plačiau apie juos ž . Vaskelienė 2013: 208–
210). Da ybiniai a ian ai čia sup an ami kaip „ uos pačius pama inius žodžius i ą pa į da ybos
a iksą u in ys da iniai, ku ie ski iasi kokiomis no s šalu inėmis da ybos p iemonėmis“ (šaknies
balsių kai a, jungiamuoju balsiu i (a ) galūne) (Vaskelienė 2019: 212). Čia į galūnę žiū ima ne
kai ybos, be da ybos aspek u, aigi a ian ai, besiski ian ys galūne, laikomi ne mo ologiniais
(plg. Mi ke ičienė 2004: 133–135), be da ybiniais a ian ais (plačiau apie da ybinių i mo olo-
ginių a ian ų san ykį ž . Vaskelienė 2019: 209).
6 De e mina y inius dū inius P . Ska džius adino p ijung iniais, apsp ęs iniais dū iniais, ma jų pi -
masis dėmuo apsp endžia an ąjį dėmenį (Ska džius 1996 [1943]: 407, 410, plg. U bu is 1961: 68).
S aipsniai / A icles 51
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
MEDICINOS TERMINAI DŪRINIAI SU
DAIKTAVARDINIU ANTRUOJU SANDU
Lie u iškų e minų (kaip i pap as ųjų žodžių) dū inių seman inis i g ama i-
nis cen as dažniausiai y a an asis sandas, ku į pi masis sandas ienaip a ki aip
apib ėžia, pažymi. Fo maliai, mo ologiškai, ski s an dū inius7 a siž elgiama į
an ojo sando pama inio žodžio sąsają su kalbos dalimi. Pagal šią klasi ikaciją
ienas iš pag indinių i y aujančių ipų y a dū iniai su daik a a diniu an uo-
ju sandu, pa em u daik a a džiu. Šio ipo dū inių pi mieji sandai gali em is
ki omis kalbos dalimis, odėl dū iniai smulkiau da ski s omi pagal ai, ku iai
kalbos daliai p iklauso pi mojo sando pama inis žodis (U bu is 1961: 68–104;
Keinys 2005 [1983]: 134, 164).
Ti iamojo da ybos ipo dū inių minė u a ž ilgiu išski iami okie s uk ū i-
niai modeliai (ž . 1 len elę): dū iniai iš: d iejų daik a a džių (D + D), būd a -
džio i daik a a džio (B + D), eiksmažodžio o mos i daik a a džio (V + D),
p ielinksnio i daik a a džio (P + D), oliau ap a iamų išsamiau. Šių dū inių
daik a a džiu pa em as an asis sandas pap as ai lemia iso dū inio eikšmę
(konk ečią a abs akčią), o didžiausioji ų dū inių dalis pap as ai y a ūšiniai
pa adinimai dalykų, ku ie žymimi pama iniais an ojo sando daik a a džiais
(plg. Keinys 2005 [1983]: 135).
1 LENTELĖ. De e mina y inių XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų dū inių su
daik a a diniu an uoju sandu s uk ū iniai modeliai pagal pi mojo dė-
mens kalbos dalį
S uk ū inis modelis Dū inių skaičius P ocen inė iš aiška (%)
D + D 48 67
B + D 14 19
V + D 8 11
P + D 2 3
1.1. Dū iniai iš d iejų daik a a džių. Šio s uk ū inio modelio dū inių
e mininė eikšmė didžia dalimi susi o muoja iš abiejų sandų eikšmės, ki aip
a ian , maždaug su ampa su da ybine eikšme ( ačiau, kaip ma ysime iš oliau
ap a iamų pa yzdžių, a su ap is nė a ienodo laipsnio). Nuo ų dū inių an o-
jo sando p iklauso, kokios ūšies daik as į a dijamas, o pi masis, žymin is kokį
7 Plačiau dū inių klasi ikacijos klausimu ž . Scalise, Bise o 2005: 319–332.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
no s į a dijamojo daik o b uožą, nulemia, kad dū inys eina siau esnės eikšmės
ūšiniu pa adinimu. Pas a uoju, de e minuojančiuoju, sandu y a nu odomi o-
kie dalykai:
1) p iklausymas:
• ku iai kūno daliai a o ganui p iklauso an uoju sandu pasaky as daik as8:
di ksnia inklis ‘s a biausi[as] ne ų cen [as][,] esąs pil e’ Žin 1911 107
(: di ksnis ‘ne as’ LKŽe + inklas),
inks apil is ‘inks o geldelė’ KS 1911 160 (: inks as + pil as 5. ‘įlinkimas’
LKŽe). Šio dū inio abu sandai eina o ganų pa adinimais, o dū inys į a dija
o gano, ku io pa adinimu pa em as pi masis sandas, s uk ū inę dalį. Kaip a-
šoma žmogaus ana omijos ado ėlyje, kalbamoji dalis dažniausiai panaši į pil-
u ėlį, be jos o ma labai į ai i (ŽA 2005: 200). 1 pa . ma y i, kad aide C
pažymė a inks o dalis a odo kiek išlinkusi. Sunku pasaky i, koks bu o knygos
au o iaus mo y as enkan is an ojo sando pama u daik a a dį pil as. Gal am
u ėjo į akos os dalies o ma, gal lo yniškasis a i ikmuo pel is enalis, o gal isai
ki i dalykai?
1 PAV. Išilgai pe pjau as dešinysis inks as; KS 1911 160
8 Ši i dauguma ki ų dū inių pi mųjų sandų eikšmių o muluočių pa em os šiais šal iniais:
U bu is 1961: 68–71; Keinys 1983: 135–176; LKG I 438–472.
S aipsniai / A icles 53
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
oda aukiai ‘ ieno iš odos da inių – iebalų liaukų – gaminami i išski iami
iebalai’ S 1907 142 (: oda + aukai),
pil aodis ‘pil o plė ė’ S 1907 44 (: pil as + oda 3. ‘plė ė (epide mis)’ LKŽe),
smak akaulis ‘smak as’ LB 1887 5/6 58 (: smak as + kaulas). D ejopai gali-
ma ak uo i šio dū inio e mininę eikšmę. Viena e us, įmanu, kad pas a o-
ji iesiogiai išplaukia iš da ybinės eikšmės, ačiau šia hipo eze e čia suabejo i
ai, kad os eologijos nomenkla ū oje oks eido kaulas neski iamas. Tad labiau
ikė ina, kad dū inys eiškia į p iekį a sikišusią apa inio žandikaulio kūno dalį –
smak ą (ž . ŽA 2005: 76),
smilksniokaulis ‘smilkinio kaulas’ S 1907 168 (: smilksnis ž . 1 smilkinys ‘gal-
os ie a a p ausies i akies, plonimas’ LKŽe + kaulas),
sp andakaulis ‘sp ando liga, ku ia se ga maži aikai dėl supimo, nešiojimo
a ba išk i us iš lopšio i su enkus sp andą’ MTV 1898 27, plg. sp andoligė (p. 5)
(: sp andas + liga). Šis da inys įdomus uo, kad jo an uoju sandu eina o gano,
pi muoju – kūno dalies pa adinimas, o pa s dū inys pa adina ligą, aigi jo e -
mininė eikšmė nu olusi nuo da ybinės,
subing obis ‘ iesioji ža na’ GŽK 1902 6; Šl 1912 37 583 (: subinė ‘užpakalis,
sėdmenys’ + g obas ‘ža na’ LKŽe). LKŽe šis dū inys iksuo as ik iena ‘išeina-
mosios ža nos’ eikšme, ačiau i iamuosiuose šal iniuose jis a ojamas i ki o-
kiomis medicininėmis eikšmėmis – ‘s o oji ža na’ Dž 1903 21, ‘išangės išk i i-
mas (p olapsus ani)’ MTV 1898 36,
šiknaža nė ‘išeinamoji, iesioji ža na’ DN 1906 28 (: šikna ‘užpakalis, sėdme-
nys’ LKŽe + ža na),
žio kaulis ‘žandikaulis (maxilla)’ MG 1913 2 11 (: žio is ‘anga iš bu nos į no-
sia yklę’ LKŽe + kaulas);
• kam pagal sa o kilmę p iklauso an uoju sandu pasaky as daik as:
balsodēžē ‘o ganas, esan is ge klės i šuje’ KS 1911 110 (: balsas + dėžė).
G eičiausiai čia eina kalba apie balso plyšį (lo . ima glo idis) (ŽA 2005: 191),
dźio ga iai ‘džio ingų ligonių gy enamųjų obų aikas’ LAK 1885 59
(: džio a + ga ai ‘smalkės, aikas’ LKŽe),
dźio nůdźiai ‘džio os bak e ijos’ LAK 1885 60 (: džio a + 1 nuodai 1. ‘o ga-
nizmui kenksminga medžiaga’ LKŽe),
auplapuliai ‘skiepai nuo aupų’ VL 1891 10 116 (: auplės + pūliai),
skil iaka szcziai ‘sk andžio ka š inė’ LAK 1885 57 (: skil is ‘sk andis’ + ka š-
čiai 1. ‘ka š inė, ka š ligė, šil inė’ LKŽe);
• ku io daik o dalį suda o an uoju sandu pasaky as daik as:
kaulgalis ‘kaulo galas’ U 1892 6/7 234 (: kaulas + galas),
ie galis ‘s ėnos’ VL 1890 38 9 (: ie as 1. ‘šlaunis, kulšis, s aibis’, 3. ‘ idi-
nė šlaunies pusė, ie a a p šlaunies i apa inės pil o dalies, ki kšnis, slėpsna’,
4. ‘juosmuo, s ėnos, pusiaujas’ LKŽe + galas). Remian is minimalia e mino
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
kon eks o in o macija: „ ulose giminėse mės ma ome ie galio ligą (hip. disease),
nuga kaulio suda ką“ VL 1890 38 9 galima da y i p ielaidą, kad čia kalbama
apie su nuga a, s ubu u susijusias ligas, o ai pag įs ų kalbamojo dū inio pi mo-
jo sando ie as eikšmę ‘juosmuo, s ėnos, pusiaujas’;
2) ūšies są oka:
• ku i ūšies są oka, įeinan i į an uoju sandu pasaky ą giminės są oką, u-
ima gal oje:
di ksnialigė ‘ne ų liga’ S 1907 255 (: di ksnis ‘ne as’ LKŽe + liga),
d igan ligē (: d igan as (l. d ygan ) ‘e žilas, kumelys’ LKŽe + liga). Šal inyje
ašoma, kad „ a liga użpuola jaunus y us isz użsimanymo su didżiu no u mo e-
iszkēs“ MTV 1898 33. Hipo e iškai galima numany i, kad ašoma apie ligą, ku-
i daba adinama sa y iaze a ba besaikiu y o gašlumu (sa y iasis) MedŽ 1980:
492,
dżio aligē ‘džio os liga’ Žin 1911 158 (: džio a + liga),
kai aliga / kaj aliga ‘d ugys’ LK 1890 27 (: kai a + liga),
ki melligē ‘ki mėlinė liga (helmin hiasis)’ MTV 1898 12 (: ki mėlė + liga),
k upligē / k upligė ‘k upinis la ingi as (c oup, la yngi is c ouposa)’
MTV 1898 13, NG (: k upas (l. k up, us. кpyп) ‘k ėpuojamosios ge klės i šu-
inės dalies uždegimas, di e ija’ LKŽe + liga),
k u lige ‘k ū inės liga’ No Gyd 1879 42 (: 1 k ū is ‘k ū inė’ LKŽe + liga),
niežligē / niežligė ‘niežai’ SŽL 1886 32, SŽL 1906 30 (: niežai + liga),
opligė ‘ne ų liga (ne osi as)’ S 1907 167 (: opa + liga). LKŽe iksuo as da-
ybinis a ian as opaligė su isai ki a eikšme: ‘lė inis susi gimas sk andžio a
d ylikapi š ės ža nos opomis’,
aupleligė ‘ auplės’ S k 1913 4 15 (: auplės ž . aupai ‘sunki ūminė užk ečia-
ma liga, pasi eiškian i išbė imu, da ančiu odą g uoblė ą ( a iola)’ LKŽe + liga),
saldyligė ‘cuk aligė’ S k 1913 2 7 (: saldybė 1. ‘nepap as as saldumas’ LKŽe +
liga). Šio da inio s uk ū ą galima pa em i kaip pa yzdį paėmus panašios da ybos
žodį saldymedis, ku is, P . Ska džiaus eigimu, galė ų bū i kilęs iš saldyb-medis
(Ska džius 1996 [1943]: 421). Taigi analogiškai bū ų galima kildin i i dū inio
saldyligė pi majį dėmenį – saldyb-ligė. Kaip ma y i, pi mojo dėmens pag indu
paim as su umpin as pama inio daik a a džio saldybė kamienas. Tokį pama i-
nio kamieno o ma imą V. U bu is adinęs pap as u one iniu pama inio ka-
mieno umpėjimu (U bu is 2009: 235),
sp andoligē ‘mażų aikų liga: a ba supan , a ba nesziojan , a ba jei aikas nu-
k in a nuo lopszio, nusik eczia sau sp andą’ MTV 1898 27, ž . sp andakaulis
(p. 4) (: sp andas + liga),
auklige nom. sg. ‘?’ LKA 1907 79 (: aukai + liga). Tai ienin elis iš i iamųjų
dū inių, ku io e mininę eikšmę keblu iden i ikuo i, nes ji iesiogiai nesusida o
iš sandų pama inių daik a a džių eikšmės ‘ aukų liga’. Va osenos kon eks as
S aipsniai / A icles 55
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
nein o ma y us – e minas ik pa eik as g e a ki ų iš a dy ų ligų pa adinimų,
aigi p oblemiška sp ęs i, kokia liga y a į a dy a minė uoju dū iniu,
u ēllige ‘u ėlių sukeliama odos liga’ DMS 1912 21 (: u ėlė + liga).
Dū inių džio aligė, k upligė, niežligė, opligė, aupleligė e mininė eikšmė i-
siškai su ampa su pi muoju sandu einančių daik a a džių eikšme – džio a, k u-
pas, niežai, opa, auplės i eiškia ‘ligą’ (plg. U bu is 1961: 71; LKG I 440). Ki ų
dū inių pi maisiais sandais žymimi į ai ūs dalykai. Vieni jų y a kūno dalių i o -
ganų pa adinimai (di ksnis, k ū is, sp andas), ku iais nu odoma an uoju sandu
pasaky o daik o lokacija. Iš šios g upės išsiski ia dū iniai, ku ių pi masis sandas
y a gy ūnų (d igan as, ki mėlė, u ėlė), medžiagos ( aukai) a ypa ybių (kai a, sal-
dybė) pa adinimai, i ku ie, a siž elgian į leksinę eikšmę, gal labiau ik ų bū i
pa eikiami g e a dū inių, ku ių pi muoju sandu nu odomas požymis. No s isų
minė ųjų dū inių de e minuojan ieji sandai seman iniu a ž ilgiu i nė a ie-
na eikšmiai, ačiau pa ys dū iniai y a ūšiniai pa adinimai ligų, klasi ikuo inų
ski ingais pag indais. Juos į ieną e minų g upę leidžia su elk i pasika ojan is
an asis sandas liga;
3) požymis:
• kokiu u imu dalyku išsiski ia an uoju sandu pasaky as daik as:
dilge auplės ‘išbė imai an odos dėlei blogo żlebčiojimo; labai įky ųs išbė-
imai, su eikian ys na a ną nieżėjimą i didelį ne amumą’ SK 1905 50 (: dilgė
ž . dilgėlė 1. ‘žolinis augalas, ku io s iebas i lapai su dilginančiais plaukeliais
(U ica)’ LKŽe + auplės),
dilgia aupiai ‘użdeg as išbe imas pa idale ne ienodų puslelių, a siżyminčių
deginimu i nep iimniu nieżėjimu[,] pap as ai [gims [ąs] iš nea sakančio żleb-
čiojimo’ SK 1905 22 (: dilgė + aupai).
Šių abiejų dū inių pi mieji sandai pa em i uo pačiu daik a a džiu dilgė, o
dū iniais į a dijamas išbė imas p imena sudilginimą uo augalu, ku io pa adi-
nimu eina minė asis sandas,
kai asłoges nom. pl. ‘slogos, paeinančios nuo kai os’ LK 1890 28 (: kai a +
slogos ž . sloga 1. ‘ki o ku io o gano glei inės uždegimas’ LKŽe),
k auja iznē ‘dizen e ija (dysen e ia)’ MTV 1898 34 (: k aujas + izna ‘ idu-
ia imas’ LKŽe);
4) paski is:
• kam judė i (ei i, slink i, ekė i) inka an uoju sandu pasaky as daik as:
mēšlaža nē ‘ iesioji ža na’ KS 1911 240 (: mėšlas 2. ‘išma os’ LKŽe + ža na),
o angis ‘a a a a p balso s ygų’ KS 1911 278 (: o as + anga). Dū inio e mi-
ninė eikšmė g eičiausiai okia pa i kaip i balsodėžės (ž . p. 5). Ji be kon eks o
nė a aki aizdžiai medicininė, ma i šiuo a eju sandų san ykio suponuo a e -
mininė eikšmė i da ybinė eikšmė y a a sajos,
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
siu bgįslė ‘ža nos gau elis’ S 1907 245 (: siu bia, siu bė < siu b i + gysla). Šio
dū inio pi masis sandas g eičiausiai žymi unkciją, ku ią a lieka an uoju sandu
pasaky as daik as, aigi dū inio da ybinė eikšmė y a ‘gysla, įsiu bian i į k aują
mais ines medžiagas’,
aukpi dē ‘ iesiosios ža nos mėšlungis (p oc ospasmus)’ MTV 1898 37
(: aukia, aukė < auk i 26. ‘apie skausmingą empimo, ie imo pojū į au-
menyse a gyslose’ + pi dė 1. ‘užpakalis, subinė’ a pi da ‘ga sus o o gadinimas’
LKŽe). Š ai kaip apibūdinama šiuo dū iniu į a dy a liga: „ a liga paein‘ nuo ilgo
sēdējimo, [...] p adeda paszonēj i galą pil o skaudē i; po alandos puol‘ į idu-
ius gēla, kaip kamuolys ima a y is po isus idu ius, kaip ka ē kniaukdama.
O kada p adedi aikszczio i, [...] isz idu ių p adedi budē i i pi dau i“.
Pas a ųjų dū inių pi mųjų sandų pama as nea odo p oblemiškas – aki aiz-
di jų sąsaja su eiksmažodžio o ma – aip pa g eičiausiai eikiamosios ūšies
daly iu.
Kaip siejami V + D s uk ū inio modelio dū inių sandai pa ody a 2, 3 len elėse.
1.4. Dū iniai iš p ielinksnio i daik a a džio. Pasi aikė ik du šio s uk-
ū inio modelio dū iniai. No s abu jie i iksuo i LKŽe, ačiau įdomūs uo, kad
šal iniuose as i pa a o i ki okiomis eikšmėmis, nei nu ody os žodyne:
a pnosis ‘šne ė’ SK 1905 15 (: a p / a pas + 1 nosis 2. ‘nosies e mė, no-
siaskylė’ LKŽe), plg. a pnosis ‘ a pas a p an akių’ LKŽe,
a psienis „ yjamoji s emplė [...] guli gang ei isa k u inėje, be paskui pe -
du ia a psienį12 (čepčių) i įeina į apa inę uščiąją kuno dalį, ku i susilieja su
pil u“ GŽK 1902 20, plg. „[s emplė] leidžiasi žemyn p ieš s ubu ą į i šu inį i
apa inį užpakalinį a puplaučius, pe e ia dia agmą i [...] pasibaigia sk andyje“
ŽA 2005: 169 (: a p / a pas + siena), plg. a psienis 2. ‘ idinė pa alpos siena,
pe a a, pe da as’ LKŽe.
Šių da inių da ybinė eikšmė ski iasi nuo e mininės eikšmės – abu e mi-
nai dū iniai pa adina ski ingų o ganų sis emų o ganus.
Beje, d ejopai gali bū i aiškinama šių dū inių pi mojo sando sąsaja. Viena
e us, jų pasika ojan į pi mąjį sandą bū ų galima sie i su p ielinksniu a p.
Tokiu a eju dū inių s uk ū inis modelis bū ų p ielinksnis + daik a a dis. Ki a
e us, pi mąjį sandą galima sie i i su daik a a džiu a pas (plg. U bu is 1961:
103). Tuome šių dū inių s uk ū inis modelis bū ų daik a a dis + daik a a dis.
Vis dėl o V. U bu is, odosi, labiau linkęs kalbamąjį sandą sie i su p ielinksniu
a p. An ai dū inių, ku ių an asis sandas nu odo kūno dalį a o ganą, pi mąjį
sandą laiko p ielinksniniu, u inčiu ie os eikšmę (ž . U bu is 1961: 104).
12 Šiame i g e imame sakinyje e in a s aipsnio au o ės – P. Z.
S aipsniai / A icles 63
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
IŠVADOS
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos i s eika os ema ikos publikacijose as-
i 72 de e mina y iniai medicinos e minai dū iniai su an uoju daik a a diniu
sandu, ku ių nė a LKŽe a ba jų medicininės eikšmės žodyne ne iksuo os.
Jiems būdingi 4 s uk ū iniai modeliai – D + D, B + D, V + D i P + D,
pagal da umą a liepian ys daba inės lie u ių kalbos e minų, aip pa i žodžių,
dū ybos polinkius.
Dažniausi, aigi i p oduk y iausi, dū iniai, ku ių abu sandai y a daik a a -
džiai (67 p oc. iš isų nag inėjamų pa yzdžių). Be eik penkis ka us mažiau dū-
inių su pi muoju sandu būd a džiu (19 p oc.), o dū iniai su uo sandu einančia
eiksmažodžio o ma i p ielinksniu – isai e i (a i inkamai 11 p oc. i 3 p oc.).
Kai ku ių dū inių p iesky a ienam iš minė ųjų modelių gali bū i ak uojama
ne iena eikšmiškai, . y. gãlima d ejopai a ne ejopai aiškin i okių dū inių
sandų sąsają su iena a ki a kalbos dalimi.
Daugumos dū inių sandų pama as i jų san ykis y a skaid us, o e mininės
eikšmės nesunkiai iden i ikuojamos – jos maždaug su ampa su da ybinėmis
eikšmėmis, no s a su ap is ka ais nė a ienodo laipsnio. Tais a ejais, kai ji
nė a okia yški, gelbs i a osenos kon eks as. Dū iniais pap as ai žymimos pa-
g indinės medicinos są okos, . y. jie eina kūno dalių i o ganų bei ligų pa a-
dinimais, no s esama pa ienių dū inių, ku ių sunku nusaky i sandų san ykį i
aiškiai pag įs i jų pama inių žodžių pasi inkimą, ad okių dū inių eikšmė ik
spėjamoji a ba iš is nepa yko jos nus a y i.
D + D s uk ū inio modelio pi maisiais sandais dažniausiai nu odomas p i-
klausymas (ku iai kūno daliai a o ganui p iklauso an uoju sandu pasaky as
daik as) i ūšies są oka, ečiau – požymis (kokiu u imu dalyku išsiski ia an -
uoju sandu pasaky as daik as), paski is (kam judė i inka an uoju sandu pa-
saky as daik as) i panašumas (į ką panėši an uoju sandu pasaky as daik as).
B + D, V + D s uk ū inių modelių dū inių pi mieji sandai daugiausia nu-
odo ypa ybę, ku ia pasižymi an uoju sandu pasaky as daik as.
Nus a y a, kad D + D s uk ū inio modelio dū inių sandai dažniausiai sie-
jami su jungiamaisiais balsiais ( y auja balsis -a-), nei be jų (dū inių san ykis
31 i 20), o B + D, V + D i P + D s uk ū inių modelių dū inių, a i kščiai –
abu sandai daugiausia siejami be jungiamųjų balsių (dū inių san ykis 10 i 6,
7 i 1, 2 i 0).
Ty imas pa odė, kad iš dū inių an aisiais sandais einančių daik a a džių
-ligė / -liga y a pa s ak y iausias sandas ūšinei e minų g upei suda y i.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
ŠALTINIAI
KNYGOS IR KNYGELĖS
BL – Apie blogąją ligą a ba sy ilį (p ancus), pagal d- o M. Člėno o eikalėlį su aisė
d- as A. V., Tilžėje, 1904.
BGL – Būdai gydymo neku ių ligų, iszleido S eiklinkis dėl pagelbos sa o b olems lie u-
iams, 1-oji laida, Tilžeje, 1895.
DK – Dak a as kišeniuje: aiškųs pamokinimai kaip užlaiky i s eika ą i kaip nuo ligų apsi-
gin i, su daugeliu ecep ų su ink ų nuo ge iausių dak a ų, su aisė M. Pal ana ičia, Wo ces e ,
Mass: spausdin a spaus u eje M. Pal ana ičiaus, 1908.
DMS – Dak a as bei mokslas apie s eika ą: naujausia knyga, Philadelphia, Pa.: išleido
The Philadelphia Medical clinic, 1912.
DN – Dak a as namuose, a ba, Ap aszymas ligu i ju gydymas, pagal dak a us Basana ičiu,
Vileiszi, collins, S ou i daugeli ki u su aise K. W. Gedeminas, So. Bos on, Mass.: [iš-
leid. i ] spauda Gedemino i Micke ičiaus, 1906.
Dž – D . Knop Siegmund A.: Džio a i ko a su ja: populia iškas konku sinis da -
bas, apdo ano as an kong eso Be lyne (24–27 geg. 1899 m.), susi inkusio aps a s y i
ko os į ankius su džio a, su aisė D- as A. V., Tilžėje, 1903.
GŽK – Kaip apsi eiškia gy as is žmogaus kune? Su aisė pagal Lunke yčių D- as A. V.,
Tilžė, 1902.
KS – S eika a, a ba, Tiesus i umpas kelias į s eika ą, su aisė d . A. L. G aičiunas,
Chicago, Ill, 1911.
LP – Ligoniû P ie elius. Kel odys wisiems iems, ku ie p ie a si andancziû Ligû pa ys
saw pi maję Pagalbą p isi eik i no i ai P ogai ge as Namû P yp owas įsi iek i wélyjas,
F ied ich Adoph Rich e , Leipcikej’ Rik e io Iszleidimo I aisymas (D ukawo os p ie
F. Ad. Rich e & D augai, Rudols ad ), 1883.
MTV – Medega musu au iszkai ais inykys ai, pa upino D . J. Basana iczius, a spauda
isz „Di os“, Shenandoah, Pa, 1898.
NamG – Naminis gydy ojis, pa ašė A. Ai a as, Ryga: lėšos A. Maceje skio, [i.e. 1906]
(Ryga: H. Hempel i ko), 1907.
NG – Naminis gydy ojas: T umpas ap ašymas p asčiausių ligų i p asčiausių ais ų ko o-
je su jomis: D. 1. Apie žmonių ligas i jų gydymą, su aisė D- s A. Vileišis, Seinai, 1908.
No Gyd – Isz dyka suglaudimas isz D . Ai y’o „No u ôs-gydymo-mokinimo“, a ba
Isz ikimas p iwedimas, pagal ku į ankiausey p ie źmoniû a si an anczias ligas pe p as as
S aipsniai / A icles 65
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
bey pe megin as p ip owas wi ay bey g ei ay pa s gali gydy i: su dauge opais į asz o zo-
dzius įd ukawo ais źmogaus, sena û dalykeliu ab ozais, pe di b as D . Adolpo Rich e io,
ku iai y a Rice ys po ogyzisko K is aus=ga bês=zenklo bey uneziseziszko niszan is i-
ka zenklo ap u e ojis ice iû=k yziaus bey auksinês we ybês=medalijôs nu gan ma y-
no d augsana is auksz aymoki û d augyscziû Pa yzuse bey Neapolyje i oliaus, Leipzig:
[s.n.], 1879 ([Rudols ad : d ukawo as pas F. Ad. Rich e & D augai, Rudols ad ]).
S – S eika a, iš okiečių kalbos e ė kunigas J. Ge u is [Jonas Bal očius], Kaunas,
1907.
SŽK – Kaip su aisy as żmogaus kunas, pa ašé S. M., Plymou h: Pa, 1902.
SŽL – S a biausios żmoniu ligos, Pe o Nē io, Tilžeje, 1886.
SŽL – S a biausios žmonių ligos, D . Mikols, Tilžeje, 1906.
ŽD – Kas eikia žino i apie džio ą, iš okiečių kalbos e ė D- as Bagdona ičius, Vilnius,
1913.
Žin – Žinynas: knyga žinių iš mi ologijos, his o ijos, e nog a ijos, as onomijos, a i me ikos,
medicinos i ki ų mokslų bei jų šakų / iš į ai ių šal inių su inko J. Laukis [Domininkas
Keliauninkas], Chicago, Ill.: „Auš os“ knygynas, (Chicago, Ill.: „Lie u os“ spauda),
1911.
LAIKRAŠČIAI
A – Auš a 1915 32 418.
LB – Lie uwiszkasis Bałsas 1887 5/6 58.
MG – Medicina i gam a 1913 2 11.
S k – S eika a 1912 8 31; 1913 2 7; 4 15; 12 46; 1914 1 1; 2 6; 4 13; 1920 4 2.
U – Ukininkas 1890 4 5; 1891 9 419; 1892 6/7 234; 8 294.
V – Va pas 1890 3 38; 10 153; 1891 4 54.
VL – Vienybė lie u ninkų 1890 27 4; 28 6; 38 9; 1891 10 115–116.
Ž – Žemė 1909 2 14.
KALENDORIAI
LAK – Lie uwiszkas Ausz os kalendo ius an me u 1885, Bi ēnai: Kasz u M. Jankaus i
J. Mikszo, 1885.
LK – Lie uwiszkas Kalendo ius an me ų... 1891, Vilniuje: Spauda i Kasz u Jůzapo
Za adskio, 1890.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
LKA – Lie uwißkos Kalend os Su Ab ozais me ui 1907, Tilēje: D uck und Ve lag on
O o . Maude ode, 1907.
LUK – Lie u os ukinįku kalendo ius an me o 1887, Tilžeje: Spauda i kasz a Veye io &
A nold o, 1886.
SK – Se e os kalendo ius délei Lie u iu, W. F. Se e a Co. Ceda Rapids, Iowa, 1905.
VK – Vilniaus kalendo ius ... 1914 me ams, Vilniuje: Juozapo Za adzkio spaus u ė, 1913.
LITERATŪRA
Aukso iū ė Albina 2001: L. I inskio mine alogijos naujada ai. – Te minologija 8,
95–111.
Aukso iū ė Albina 2015: Naujieji deko a y inių augalų genčių a dai. –
Te minologija 22, 61–77.
Aukso iū ė Albina 2016: Lie u iški blakių pobū io a dai. – Te minologija 23,
175–194.
AV – Ana omijos a dynas [elek oninis iš eklius], au . R. S opus, N. Paužienė,
D. H. Pauža, J. Tu ku ienė, E. M. Jakima ičienė, P. Zemle ičiū ė, Kaunas: Lie u os
s eika os mokslų uni e si e o Leidybos namai, 2020.
Bui ydienė Vaida, Ru kienė Lina 2016: Daba inės echnikos mokslų kalbos lek-
sikos hib idizacija. – Bal u iloloģija 25(1), 5–19. P ieiga in e ne e: h ps://dspace.lu.l /
dspace/bi s eam/handle/7/38317/Bal u_Filologija_25_1.pd ?sequence=1#page=5.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid.,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas:
Š iesa.
Gai enis Kazimie as 2014 [1998]: Apie d i lie u iškų sudu inių e minų se ijas
su ais pačiais sandais. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 243–248.
Gue a a Emiliano, Scalise Se gio 2009: Sea ching o Uni e sals in
Compounding. – S udies in Na u al Language and Linguis ic Theo y 76, ed. by S. Scalise,
E. Magni, A. Bise o, Sp inge Science + Business Media B. V., 101–128.
Kaulakienė Angelė 2014 [1981]: Sudu iniai e iniai lie u ių poli echnikos e mi-
nijoje. – Te minologija. Te minog a ija. Te minija, Vilnius: Technika, 212–223.
S aipsniai / A icles 67
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
Kaulakienė Angelė 2014 [1983]: Sudu iniai e iniai būd a džiai lie u ių po-
li echnikos e minijoje. – Te minologija. Te minog a ija. Te minija, Vilnius: Technika,
224–232.
Keinys S asys 2005 [1967]: Dėl sudu inių e minų da ybos. – Daba inė lie u ių e -
minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 209–211.
Keinys S asys 2005 [1983]: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Daba inė lie u-
ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129–182.
Ku miņa Linda 2012: Me hods o plan name o ma ion used in he wo ks by Jānis
Ils e s. – Te minologija 19, 94–104.
KTŽ – Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas,
Kaunas: Š iesa.
Labanauskienė Sol i a 2009: Lie u ių i la ių kalbų augalų a dai Aplinkos ap-
saugos žodyne EnDic2004. – Te minologija 16, 93–114.
Labanauskienė Sol i a 2010: Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų
da ybos ypa umai. – Te minologija 17, 54–67.
Liebe Rochelle, Š ekaue Pa ol 2009: In oduc ion: s a us and de ini ion o
compounding. – The Ox o d Handbook o Compounding, ed. by R. Liebe , P. Š ekaue ,
Ox o d Uni e si y P ess, 3–19.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, 2-asis pa iksl. i papild. leidimas, sud. K. Mo kūnas,
ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008.
LKG I – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis,
skai a dis, į a dis), ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/.
MedŽ – As auskas Vy au as, Biziule ičius S asys, Pa ilonis Salezijus B.,
Vai ila ičius Adomas, Vileišis Aleksand as 1980: Medicinos e minų žodynas,
Vilnius: Mokslas.
Miliūnai ė Ri a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Mi ke ičienė As a 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian-
ai. – Te minologija 11, 119–144.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
Pospelo a Ksenia 2017: Old F isian Compaunds: Kinship Te ms. – Žmogus
i žodis 19(3), 79–96. P ieiga in e ne e: h ps://po alc is. du.l /se e /api/co e/
bi s eams/84a32a1e-7eba-4d 8-8866-b 88a3cee9 1/con en .
Ru kienė Lina 2017: S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius-
seman inius sandų san ykius. – Te minologija 17, 164–176.
Ru kienė Lina 2019: Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epo-
ziciniais sie iniais kamienais. – Te minologija 26, 153–174.
Ru kienė Lina 2019a: 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polin-
kiai. – Bend inė kalba 92. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/
a icle/ iew/368/437.
Ru kienė Lina 2021: S a ybos e minijos dū iniai: o ma imasis i aida: dak a o dise -
acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Scalise Se gio, Bise o An onie a 2005: The classi ica ion o compounds. –
Lingue e linguaggio 4(2), 319–332.
Ska džius P anas 1996 [1943]: Lie u ių kalbos žodžių da yba. – Rink iniai aš ai 1,
pa . A. Rosinas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
S undžia Boni acas, Ja mala ičius Dalius 2019: Daik a a džių dū yba okiš-
kuose XVII–XVIII a. bal ų kalbų žodynuose, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
S unžinas Robe as 2004: Sudu iniai elek o echnikos e minijos būd a džiai. –
Te minologija 11, 52–69.
Ta a ino Vik o A. 2006: Татаринов, Виктор А. Теория терминоведения 1:
Теория термина: история и современное состояние [Teo ija e mino edenija 1: Teo ija
e mina: is o ija i so emennoe sos ojanie], Москва: Московский лицей [Mosk a:
Mosko skij licej].
U bu is Vincas 1961: Daba inės lie u ių kalbos sudu inių daik a a džių da yba. –
Daba inė lie u ių kalba, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla,
65–121.
U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos cen as, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l .
Vaskelienė Jolan a 2013: Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i pa onimų pa-
našumai bei ski umai. – Žmogus i žodis 1, 206–214.
S aipsniai / A icles 69
Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p .
medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu
Zemle ičiū ė Palmi a 2016: XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lie u os žodynų e mi-
nologinė medicinos leksika: monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Zemle ičiū ė Palmi a 2019: Словосложение литовской терминологической
медицинской лексики в большом польско-литовском словаре Симонаса
Даукантаса [Slo osloženie li o skoj e minologičeskoj medicinskoj leksi-
ki bol’šom pol’sko-li o skom slo a e Simonasa Daukan asa]. – Слово. Словарь.
Термин. Лексикограф: cборник статей по материалам Международной научно-
практической конференции памяти доктора филологических наук, профессора
Юрия Николаевича Марчука (г. Москва, 1–2 марта 2019 г.) [Slo o. Slo a ’. Te min.
Leksikog a : sbo nik s a ej po ma e ialam Mežduna odnoj naučno-p ak ičeskoj kon-
e encii pamja i dok o a ilologičeskich nauk, p o esso a Ju ija Nikolae iča Ma čuka
(g. Mosk a, 1–2 ma a 2019 g.)], Министерство образования Московской области
Государственное образовательное учреждение высшего образования Московской
области Московский государственный областной университет Лингвистический
факультет [Minis e s o ob azo anija Mosko skoj oblas i], 251–261. P ieiga in e ne e:
h ps://elib a y. u/i em.asp?id=38527972.
ŽA – S opus Rim ydas, Tamašauskas Kazys A., Paužienė Ne inga 2005: Žmogaus ana-
omija, 2-asis pa ais. i papild. leidimas, Kaunas: Vi ae li e a.
On Ce ain De e mina i e Medical Compound
Te ms o La e 19 h – Ea ly 20 h Cen u y wi h
Noun as he Second Componen
SUMMARY
The a icle add esses he de e mina i e compound e ms om he medical and heal hca e
publica ions o he la e 19 h and ea ly 20 h cen u y wi h he noun as he second componen ,
which do no appea in The Dic iona y o he Li huanian Language o hei medical meanings
a e no eco ded in he dic iona y; i discusses hei s uc u al models and a emp s o ind
ou wha is designa ed by compound e ms, wha meanings a e con eyed by hei i s
componen s, in wha ways he componen s a e combined; i also conside s he p oblema ic
ques ions o ela ionship be ween componen s, he choice o base wo ds, e c.
A o al o 72 compound e ms demons a ing D + D, B + D, V + D i P + D s uc u al
models and esponding o he compounding endencies appa en in he e ms and wo ds o
Mode n Li huanian we e iden i ied in he s udy.
Mos compound e ms ha e nouns as hei bo h componen s (67% o he examples).
The e a e nea ly i e imes less compounds ea u ing he adjec i e as he i s componen
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII
(19%), whe eas he compounds wi h he e b and he p eposi ion as he i s componen a e
e y a e (11% and 3% espec i ely). The a ibu ion o ce ain compounds o one o he
abo e models may be a he ambiguous.
The base wo d o mos o he componen s and hei ela ionship a e anspa en , whe eas
hei e minological meanings a e easy o iden i y as hey oughly coincide wi h hei
wo d- o ma ion meanings. When he coincidence is no so p onounced, he con ex o
usage is o help. Compounds deno e body pa s, o gans and diseases. The ela ionship
be ween componen s is di icul o iden i y and he choice o hei base wo ds is di icul o
subs an ia e in isola ed cases only.
As a ule, he i s componen s o he D + D s uc u al model exp ess belonging ( o
which body pa o o gan he hing exp essed by he second componen belongs o) and
he concep o ype/kind; less commonly, i designa es a ea u e (wha makes he hing
exp essed by he second componen dis inc om o he s), pu pose (wha mo emen he
hing exp essed by he second componen is in ended o ) and simila i y (wha he hing
exp essed by he second componen is simila o).
The i s componen s o compounds ea u ing he B + D and V + D s uc u al models
mos ly designa e a ea u e cha ac e is ic o he hing exp essed by he second componen .
The componen s o compounds which all o he D + D s uc u al model a e mo e
commonly combined by means o linking owels (wi h he owel -a- aking he lead) han
wi hou hem (p opo ion 31:20), whe eas in he case o he B + D, V + D and P + D
s uc u al models, on he con a y, bo h componen s a e usually combined wi hou linking
owels (p opo ions 10 : 6, 7 : 1, 2 : 0).
The s udy e ealed ha ou o all he nouns used as he second componen o compound
e ms, -ligė / -liga is he mos ac i e componen in o ming he g oup o e ms exp essing
ype/kind.
Į eik a 2023 m. ko o 28 d.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
palmi a.zemle iciu [email protected]
