CHRISTIANE SCHILLER Humboldt-Universität zu Berlin Technische Universität Darmstadt ORCID id: orcid.org/0009-0004-5792-7680 Mokslinių tyrimų kryptys: baltų, ypač prūsų ir lietuvių onomastika, vokiečių ir baltų kalbų, literatūros bei kultūros ryšiai, Kuršių nerijos kuršininkų kalba. DOI: doi.org/10.35321/all89-14

Justyna B. Walkowiak LIETUVIŠKOS LENKŲ PAVARDĖS. ETIMOLOGINIS IR DAŽNUMO ŽODYNAS

Poznanė: UAM Poznanės Neofilologijos fakultetas, 2019, 401 p. ISBN 978-83-954144-1-1

Čia aptariamas Justynos B. Walkowiak vardynas, išleistas dar 2019 m. ir pristatomas kaip žodynas, yra iki šiol išsamiausias šeimos vardų (toliau – FamN), kurių lietuviška kilmė dabartinėje Lenkijoje yra įrodyta arba numanoma, rinkinys. Jos darbas tęsia atitinkamus Wojciecho Smoczyńskio (1982, 2002) darbus ir Zigmo Zinkevičiaus (2010, 2011) darbus, susijusius tik su tiesioginėmis lietuvių ir lenkų kontaktų teritorijomis Suvalkų bei Augustavo apylinkių regionuose ir istorinei Balstogės vaivadijai priklausiusiomis vietovėmis, tačiau savo apimtimi juos gerokai pranoksta.

Dabartinėje Lenkijoje vartojami lietuviškos kilmės FamN, kuriuos autorė įtraukė į savo žodyną, atspindi įvairialypius istorinius lenkų ir lietuvių santykius bei sąveikas. Seniausiam vardų sluoksniui priklauso sulenkintos lietuviškų dvikamienių asmenvardžių formos, kurias dabartinėje Lenkijoje plačiai paplito lietuvių bajorų šeimų palikuonys (pvz., Radziwiłł). Šiame kontekste taip pat būtina paminėti Jagiello, kuris dėl savo vardo turėtojo, lietuvių didžiojo kunigaikščio Jogailos (Jagiełło), tapusio Lenkijos sosto karaliumi, taip pat išpopuliarėjo Lenkijoje kaip krikštavardis, kurį

Recenzijos / Reviews

303

CHRISTIANE SCHILLER

iš jo kilęs FamN Jagiella istoriškai ypač buvo paplitęs Krokuvos apylinkėse. Pačioje Lietuvoje dėl lenkiškai kalbančios administracijos lietuviški FamN buvo sulenkinti, vėliau lenkiški FamN – sulietuvinti. Abiejų vardų sluoksnių turėtojai, ypač po Antrojo pasaulinio karo, pateko į dabartinės Lenkijos teritoriją. Ypatinga lietuviškų FamN koncentracija būdinga autochtoninių lietuvių gyvenamai teritorijai dabartinėje Lenkijoje, pasienio su Lietuva regione, Suvalkų ir Augustavo apylinkėse. Teritorijose, nuo Antrojo pasaulinio karo priklausančiose Lenkijai ir anksčiau sudariusiose Rytų Prūsiją, išliko stipriai suvokietinti prūsų ir lietuvių kilmės FamN, kurie iš dalies buvo sulenkinti. Taigi žodyne galima tikėtis labai skirtingos genezės lietuviškos etimologijos arba sulietuvintos formos FamN.

Nors autorė to nenurodo pavadinime, savo žodyne ji taip pat atsižvelgia į latviškos ir senprūsiškos kilmės FamN bei lenkiškus ir vokiškus FamN, kilusius iš lietuviškos arba senprūsiškos kilmės gyvenviečių vardų. Todėl kūrinio pavadinimas tiksliau turėjo būti Baltyckie Nazwiska Polaków arba Nazwiska pochodzenia bałtyckiego w Polsce. Toks autorės įtrauktų FamN sluoksnių išvardijimas leidžia tikėtis itin heterogeniškos oniminės medžiagos.

Žodyno duomenų bazę sudaro kompaktiniame diske išleistas antrasis Słownik nazwisk używanych w Polsce na początku XXI wieku leidimas, parengtas Kazimierzo Rymuto, kuriame, remiantis 2002 m. gyventojų surašymu, pateikiami Lenkijoje paplitusių FamN dažnio duomenys, suskirstyti pagal apskritis. Iš šio milžiniško, daugiau kaip 13 000 puslapių apimančio korpuso autorė, remdamasi formaliais ir semantiniais kriterijais, atrenka tariamai baltiškos kilmės FamN, kuriuos pristato savo vardyne.

Jos metodas panašus į Zinkevičiaus (2010, 2011), kuris, tiesa, remiasi telefonų knygų duomenimis, tačiau skiriasi tuo, kad Walkowiak korpusas yra nepalyginamai didesnis, o nagrinėjamų FamN paplitimas geografiškai neapsiriboja istorinėmis lietuvių ir lenkų kontaktų teritorijomis Lenkijoje. Toks požiūris, matyt, yra vienintelis įmanomas, jei norima aprėpti visus lietuviškos kilmės FamN ir neapsiriboti FamN, turinčiais aiškius morfologinius ar grafinius požymius, rodančius lietuvių kalbą. Tačiau, kaip dar bus parodyta, jis kelia didelę riziką apsirikti dėl FamN baltiškos kilmės.

Autorė, kaip nurodo paantraštė, pateikia atitinkamų FamN etimologinį žodyną, nurodydama jų vartojimo dažnį

304

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX

Justyna B. Walkowiak. Litewskie nazwiska Polaków. Słownik etymologiczno-frekwencyjny

dabartinėje Lenkijoje. Pratarmėje autorė neaptaria lietuviškų tikrinių vardų grafinio ir fonetinio sulenkinimo principų. Jie taip pat nenagrinėjami atskiruose straipsniuose. Žodyno naudotojai turėtų juos išmanyti, jei nori patikrinti autorės pateikiamas etimologijas. Prieš žodyną pateikiamas lietuviškų vardų dėmenų ir jų reikšmių sąrašas.

Žodyne FamN pateikiami kaip antraštiniai ir nuorodiniai lemų vienetai. Arčiausiai tariamai lietuviško FamN esantis variantas arba pats FamN kiekvienu atveju sudaro pagrindinę lemą, į kurią nukreipiami rašybos variantai, kartais ir ilgesnėmis grandinėmis. Toliau pateikiami duomenys apie numanomą lietuvišką (baltišką) pradinę FamN formą, kuriai priskiriamas oniminis pagrindas arba vienas ar keli lietuviški, senprūsiški ar latviški etimonai. Duomenų apie žodžių darybą (pvz., mažybines formas su –elis/–ėlis arba patronimines formas su –aitis) autorė dažnai nepateikia. Kiekvieno straipsnio pabaigoje nurodomas FamN dažnis Lenkijoje ir dažnis pagal apskritis, kurį autorė perėmė iš Rymuto (2005). Čia naudotojas, be abejo, apgailestauja turėdamas spausdintą leidinį ir negalėdamas ad hoc patikrinti FamN paplitimo. Tačiau naudojantis puslapyje Nazwiska polskie. Rozkład występowania nazwisk w powiatach nurodyta kartografavimo programa (prieiga: http://nlp.actaforte.pl:8080/Nomina/Ndistry?nazwisko=)), kuri taip pat remiasi 2002 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenimis, tai galima lengvai padaryti.

Be FamN, turinčių aiškią lietuvišką (baltišką) etimologiją ir pagrįstas žodžių darybos formas, pavyzdžiui, Burba (p. 72), Gintowt (p. 124) arba Kalwajtys (p. 159), kurie lietuviška forma taip pat paplitę Lietuvoje, ypatingas autorės tikslas yra užfiksuoti paslėptus, iki šiol kituose vardynuose neįtrauktus lenkiškus lietuviškos, atitinkamai baltiškos, kilmės FamN. Tačiau dėl fonetinio FamN panašumo į lietuvišką bendrinį arba tikrinį vardą ji pernelyg greitai ima svarstyti lietuvišką kilmę, nuosekliai nepatikrindama, ar FamN apskritai paplitęs Lietuvoje, ar jo kildinimas yra pagrįstas ir ar lenkiškas, arba sulenkintas, FamN paplitęs vietovėse, kuriose nustatytas autochtoninis lietuvių gyvenimas arba tikėtina imigracija. Tai, be kita ko, taikytina straipsniams Batanda (p. 45), Diews (p. 91), Dulka (p. 100), Nawra (p. 235), Wojnar (p. 366), paminint tik keletą. Taip pat FamN su

^¹ Plg., pavyzdžiui, Diews, Dulka ir Nawra paplitimą 1890 m. Prieiga: https://nvk.genealogy.net/map/1890:Dulka,1890:Nawra,1890:Diews.

Recenzijos / Reviews

305

CHRISTIANE SCHILLER

galūne –as neturėtų būti besąlygiškai priskiriami lietuviškiems (sulenkinant lietuviškus FamN ji paprastai išnyksta), kaip, be kita ko, FamN Adamas (p. 27), Babilas (p. 40), Kieras (p. 168), Tarnas (p. 327), Warpas (p. 350) atveju; jiems taip pat reikia ieškoti nebaltiško aiškinimo.

Tariamai baltiškos kilmės FamN atranka pagal formalius ir semantinius požymius, kaip jau užsiminta, turi keblumų. Čia ypač svarbu atkreipti dėmesį į FamN dažnį. FamN, kurių korpuse užfiksuota mažiau nei 5 vartojimo atvejai, turėtų skatinti autorę būti atsargesnę, ypač kai FamN neįmanoma paaiškinti ir jis apskritai neaptinkamas Lietuvoje. Tai, pavyzdžiui, taikytina Detrait, plg. „DETRAIT – por. hipotetinę formą *^Detraitis26, Detreit²⁷. Būdingosios ML galūnės atmetimas. LPŽ nefiksuoja“ (p. 91). Kaip lietuviškos formos šaltinis pateikiama Detraitis tariama Anne Detraitis, nurodyta 1940 m. JAV gyventojų surašyme, tačiau ten esanti vardo forma lengvai paaiškinama kaip klaidingai užrašyta Petraitis forma. Kaip Detreit šaltinis nurodomas Jacobas Detreitas, kuris esą 1681 m. gyveno Vokietijoje. Tačiau pakanka žvilgtelėti į puslapį https://forebears.io, kad būtų aišku, jog FamN Detrait kilęs iš Prancūzijos arba Belgijos, kur atitinkamai užfiksuoti 615 ir 171 šio FamN vartojimo atvejis². Taigi, matyt, tai prancūziškas FamN, kurio turėtoja, regis, tik neseniai gyvena Lenkijoje. Galima būtų pateikti ir daugiau pavyzdžių: ^Baradat, ^Barat, ^Barbat (p. 48) ir kitų. Atrodo, kad naudotame korpuse taip pat yra klaidingai užrašytų FamN, kurių tokia forma neegzistuoja (plg. Cigua p. 78 vietoj Cigula; Narwot p. 234 vietoj Nawrot, Otrowski p. 242 vietoj Ostrowski ir kt.), kuriuos autorė iš anksto turėjo atmesti.

Taip pat įtartini autorei turėtų pasirodyti ir labai dažni FamN, kurie, kaip Wojnar (3778⁶, p. 366), Dziewulski (2414, p. 104, apie FamN žr. toliau) arba Darul (957, p. 87, apie FamN žr. toliau), Lietuvoje neaptinkami arba kurių paplitimas Lietuvoje ir Lenkijoje labai

^² Šaltinis: Prieiga: https://forebears.io/x/de/surnames/detrait. Forebears pateikiami skaičiai yra tik apytikriai. Tačiau jie patikimai parodo, ar FamN paplitęs šalyje ir kokio masto yra jo paplitimas.

^³ Baradat: 1097 vartojimo atvejų Prancūzijoje (prieiga: https://forebears.io/x/de/surnames/baradat).

^⁴ Barat: 106.786 vartojimo atvejų Kazachstane, 24.662 Afganistane, 13.066 Indijoje, 4.720 Prancūzijoje ir dar kitų vartojimo atvejų kitose šalyse (prieiga: https://forebears.io/de/surnames/barat).

^⁵ Barbat: 1330 vartojimo atvejų Prancūzijoje, 742 Rumunijoje (prieiga: https://forebears.io/de/surnames/barbat).

^⁶ Iškart po FamN pateikiami duomenys nurodo FamN dažnį korpuse.

306

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX

Justyna B. Walkowiak. Litewskie nazwiska Polaków. Słownik etymologiczno-frekwencyjny

skiriasi. FamN Wojnar ypač paplitęs Pietų Lenkijoje,^⁷ o tai prieštarauja lietuviškai kilmei. Autorė visiškai suvokia geografinio FamN paplitimo svarbą vertinant jo lietuvišką (baltišką) kilmę, kaip pabrėžia p. 17 ir tolesniuose puslapiuose, tačiau galbūt ne visada nuosekliai tikrino paplitimą arba iš paplitimo (pvz., didelės koncentracijos Pietų Lenkijoje, kuri niekaip negalėjo atsirasti dėl imigracijos) nepadarė būtinų išvadų. Lietuviškų formų, kaip Darul^⁸ ir Darulis (p. 87), buvimas jokiu būdu neturėtų skatinti į vardyną įtraukti ir lenkišką arba rytų slavų pradinę formą (plg. taip pat Fursa, p. 110).

Nors Walkowiak pripažįsta, kad jos siūlomos etimologijos kartais yra hipotetinės, o tai, atsižvelgiant į pateiktų FamN skaičių, visiškai suprantama, vis dėlto kruopšti ir tvarkinga etimologizacija bei lietuvių kalbos žodžių darybos principų paisymas būtų galėję užkirsti kelią kai kurioms akivaizdžioms klaidoms.

Ypač ryškus pavyzdys šiuo požiūriu yra FamN Baldyga (p. 45) aiškinimo bandymas, kuriam lenkų žodynai pateikia įtikinamą lenkišką paaiškinimą.^⁹

BALDYGA – plg. bendr. d. Bauda (vok. Baude, seniau taip pat Bauda, Bawde) < prūs. bendr. d. baudīntun ‘žadinti’, liet. baubti ‘rėkti, šaukti, baubti’. Plg. taip pat Bełdycki. GG Baldyga/Buldyga Vąsosz, Grajevo apskritis, 1705, Bałdyga Suvalkai 1725, Bełdygowna Miastkowo, Lomžos apskritis, 1743. GenWiki Bauda, Baude, Bawde (bendr. d.). [...]

Tik kalbotyros mėgėjai gali susieti senprūsių baudīntun (kuris, beje, nepateiktas nei PKEŽ, nei PJa^¹⁰ ir, regis, nėra paliudytas) su lietuvių baūbti. Čia autorė remiasi GenWiki kaip šaltiniu, tiksliau – puslapiu https://wiki.genealogy.net/Baude_(Fluss).. Jame pateiktas (nevykęs) upėvardžio Baude aiškinimo bandymas, kuriame jis kildinamas iš „prūsiško ‘baudint’ = žadinti“ arba „prūsiško-nadrauiško ‘baubti’ = riaumoti“. Nei upės Bauda vieta dera su

^⁷ Plg. Nazwiska polskie Rozkład występowania nazwisk w powiatach http://nlp.actaforte.pl:8080/Nomina/Ndistr?nazwisko=Wojnar.

^⁸ Plg. Nazwiska w Polsce: Dar-ul, trumpinys iš senovinių dvikamienių vardų, kurių antrojoje dalyje yra -dar, pavyzdžiui, Bogudar, Bożydar, NAp (prieiga: https://nazwiska.ijp.pan.pl/haslo/show/id/6826).

^⁹ Nazwiska w Polsce: Bałdyga, iš bendr. d. bałdyga ‘didelė, nerangi lazda’; perkeltine reikšme ‘nerangus žmogus, ilgšis’ SGP, SW (prieiga: https://nazwiska.ijp.pan.pl/haslo/show/id/1270).

^¹⁰ Abu standartiniai senprūsių kalbai skirti veikalai literatūros sąraše nepateikti.

Recenzijos / Reviews

307

CHRISTIANE SCHILLER

su FamN Baldyga paplitimu, be to, šiuo atveju taip pat neišaiškinta priesagos –(y)ga reikšmė. Jei būtų svarstomas baltiškas aiškinimas, daug artimesnė būtų sąsaja su liet. belsti, bāldyti ‘belsti, daužyti’.

Autorė sunkiai aiškina ir prūsų bei lietuvių kilmės FamN, nes etimologizuojant čia būtina atsižvelgti į fonetines ir grafines adaptacijas prie vokiečių kalbos. Pavyzdžiui, FamN Dirschuweit (p. 92) atveju reikia atsižvelgti į tai, kad lietuviška forma, kuria grindžiama vokiška vardo forma, be jos nurodytos *Diršuvaitis, taip pat galėjo būti *Diržuvaitis arba *Diržiuvaitis. Vokiečių kalboje, išskyrus svetimžodžius, nėra /ʒ/, jis pakeičiamas /ʃ/, be to, vokiečių kalba neturi minkštųjų priebalsių. Todėl Dirschuweit kildintinas ne iš vidurio aukštaičių vokiečių türs(e), kaip daro autorė (kaip šaltinį ji nurodo Kohlheim/Kohlheim 2005: 192, nors ten pateiktas tik Dirscherl, o ne jos nurodomi Dirsch ir Dirschuweit), bet iš liet. diržius ‘diržininkas, diržų meistras’ – vedinio su priesaga –ius, sudaryto profesijų pavadinimams, iš liet. diržas ‘diržas, juosta’.¹¹ Kitur, pavyzdžiui, FamN Steguweit (p. 300) atveju, autorė neieško etimologijos, nors ji jau pateikta Christiane Schiller (2008: 55), kurią autorė nurodo literatūros sąraše, tačiau akivaizdžiai neišnagrinėjo. Apskritai autorė, aiškindama FamN, beveik neatsižvelgia į lietuvių kalbos žodžių darybos taisykles. Kadangi, pavyzdžiui, vediniai su priesagos variantu –iuvaitis suponuoja formą su –ius kaip vedinio pagrindą, FamN Kailow eit (p. 157) negalima kildinti iš Keilis, kurį autorė laiko skoliniu iš vok. Keil, ypač todėl, kad kailius yra tinkamas lietuviškas etimonas. Todėl pirmojo aiškinimo nereikia. Balandat (p. 42) kildinamas iš liet. balandītis ‘jaunas balandis’, nors prūsų ir lietuvių kilmės FamN atveju visos pavardės su –a(i)t(is) turi būti kildinamos iš atitinkamos patroniminės priesagos. Nors tokio pobūdžio žodyne FamN pateikiami kaip pavieniai vardai (tai lemia pats dalykas), vis dėlto FamN turi būti nagrinėjami sisteminiame kontekste. Prūsų ir lietuvių kilmės FamN patroniminė priesaga –aitis/–atis yra būdinga, t. y. FamN, sudaryti su šiomis priesagomis, apskritai yra patronimai, o ne mažybinės formos.

Senprūsiškos kilmės FamN aiškinimas dėl prastai išlikusių šaltinių, nepakankamo paliudijimo ir perdavimo tradicijos tęstinumo stokos apskritai kelia didelių sunkumų

¹¹ Schiller 2012: 51–52, 55; Schiller 2022 (prieiga: http://www.namenforschung.net/id/name/202942/1).

308

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX

Justyna B. Walkowiak. Litewskie nazwiska Polaków. Słownik etymologiczno-frekwencyjny

ir iki šiol onomastinėje literatūroje tai padaryta tik fragmentiškai. Dažniausiai atitinkami aiškinimai liko hipotetiniai. Todėl stebina, kad autorė į savo darbą įtraukia senprūsiškos kilmės FamN, nors senprūsiškos kilmės FamN nepaminėtos nei pavadinime, nei struktūroje, tad tam nebūtų buvę būtinybės. Vis dėlto senprūsių ir lenkų kontaktų teritorijoje dabartinėje Lenkijoje galima tikėtis ir senprūsiškos kilmės FamN, todėl jų įtraukimas būtų svarbus indėlis aiškinant šiuos FamN. Tačiau autorės indėlis aiškinant senprūsiškos kilmės lenkiškus FamN yra ribotas. Siūlomas senprūsiškas aiškinimas dažnai mažai tikėtinas, ypač kai jau istorinis paplitimas rodo ne prūsiškas teritorijas, kaip Alke (p. 31), Makurat (p. 209), Man(n)igel (p. 210), Wysgalla _{(S. 273)}^¹² ir kt. Dažnai vokiško FamN aiškinimas yra įtikinamesnis, pvz., Man (p. 209, plg. taip pat Mann), Meinike (p. 217), Rajnike (p. 268) atveju. FamN, kuriems galima svarstyti senprūsišką aiškinimą, etimologijos duomenys yra netikslūs; dažnai autorė tik sugretina antrinės literatūros duomenis, kaip, pavyzdžiui, FamN Korinth^¹³ (p. 183) atveju.

KORINTH – plg. prūs. tikr. v. Corinth, Korin, Korreynen ir prūs. bendr. d. kurint ‘šildytis’. Tačiau E. Breza vardą veikiau sieja su vietovardžiu Korynt (Graikija). OG Corinth, Korinth. GenWiki Korinth (Familienname). Breza 2000a: 220, Trautmannas ir LPŽ nefiksuoja.

Kaip jau anksčiau FamN Baldyga atveju, Walkowiak, deja, ir čia naudojasi GenWiki šaltiniu, kurio įrašų, sukurtų kalbotyros ir onomastikos mėgėjų, ji, regis, taip pat kritiškai nepatikrino. Autorė nepaaiškina, kaip nurodytas FamN susijęs su Korin arba Korreynen (abu pastarieji istoriškai paliudyti kaip gyvenviečių vardai), taip pat šįkart nepatikrino, ar jos cituojamas senprūsiškas etimonas kurint egzistuoja prūsistikos žinynuose.^¹⁴

^¹² Plg. istorinį paplitimą 1890 m. (prieiga: https://nvk.genealogy.net/map/1890: Alke, 1890:Makurat,1890:Manigel,1890:Mannigel,1890:Wisgalla,1890:Wysgalla).

^¹³ Paskutinis aiškinimo bandymas pateiktas Graszildos Blažienė (2011: 114).

^¹⁴ Plg. duomenis https://wiki.genealogy.net/Korinth_%28Familienname%29 „Kilmė ir reikšmė: prūsiškas „kurint“ = įkaisti“ ir „Vardo variantai: Corinth, Korin, Korreynen“. Ten pateikti duomenys grindžiami Heinzo G. Podehlio (1987: 16) įrašu „Corinth – vietovė Korin/Korreynen, kurint = įkaisti“, knyga, iš esmės netinkama senprūsiškos kilmės FamN aiškinimui, nes jos autorius yra kalbotyros mėgėjas ir nesinaudojo moksline literatūra apie senprūsiškus asmenvardžius, pavyzdžiui, Reinholdo Trautmanno (1925) darbu.

Recenzijos / Reviews

309

CHRISTIANE SCHILLER

Antrasis, pavadinime taip pat nepaminėtas vardų sluoksnis, kurį autorė įtraukia į savo žodyną, yra latviškos kilmės FamN. Čia ji ypač daug dėmesio skiria imigracijai iš Latgalos (vok. taip pat Polnisch-Livland, lenk. Inflanty), kur praeityje būta intensyviausių lenkų ir latvių kontaktų. Identifikuodama atitinkamus FamN, autorė pirmiausia remiasi Ilmarso Mežo (2017) darbu. Tačiau greta latviškų FamN Berzin (p. 53), Jaunzems (p. 150) arba Kruminsz (p. 187), FamN, pavyzdžiui, Bokisz (p. 61), Kejster (p. 165) arba Gejda ^{(S. 115)} taip pat kildinami iš tariamai latviškų formų, kurios istoriškai jau buvo paplitusios šiandien Lenkijai priklausančiose teritorijose. Ir čia autorė nekritiškai remiasi šaltiniu (Mežsas yra istorikas, o ne kalbininkas), kai Kejster kildina iš liet. keisti ‘pakeisti, keisti, paversti’, nors tai niekaip neatrodo įtikinama, nes tokio vedinio su -er tikėtis negalima.

Aiškinant tariamai lietuviškos arba baltiškos kilmės FamN, visada reikėtų atsižvelgti ir į lenkiškų FamN žodžių darybos principus. Lenkų kalboje su priesaga -owicz arba -ewicz paprastai sudaromi patronimai iš krikštavardžių, pravardžių arba profesijų pavadinimų, o su priesaga -ski – kilmės vardai iš atitinkamų gyvenviečių vardų. Todėl FamN Azarewicz (p. 40) nėra pagrindo (čia autorė seka Zinkevičiumi 2010: 12) kildinti iš lietuvių ežeras, āžeras ‘ežeras’. Atsižvelgiant į kitus Rytų Europoje paplitusius FamN, pavyzdžiui, Azarenka, Azarov ir kt., čia turėjo būti aišku, kad Azar arba Azarij¹⁶ yra (nebaltiškas) krikštavardis. Kadangi lenkiški FamN su -ski paprastai gali būti kildinami iš gyvenviečių vardų, pirmiausia reikėtų ieškoti atitinkamo gyvenvietės vardo, o ne bandyti aiškinti bendriniu žodžiu. Taigi FamN Dziewulski (p. 104) kildintinas ne iš liet. dievas ‘Dievas’ (pagal LPŽ I 543, taip pat Zinkevičius 2010: 50), bet iš gyvenvietės vardo Dziewule (Siedlcų apskritis, Mazovijos vaivadija arba rečiau Lukovo apskritis, Liublino vaivadija),¹⁷ iš kurio kaip gyventojo vardas gali būti kildinamas ir Dziewulak (p. 104).

Pabaigoje – dar keli žodžiai apie citavimo praktiką. Vokietijos skaitmeninis pavardžių žodynas (DFD) 37 straipsniuose nurodomas kaip šaltinis

^¹⁵ Apie istorinį paplitimą žr. https://nvk.genealogy.net/map/1890:Bockisch, 1890:Keister,1890:Geida. Bokisz, Kejster ir Gejda yra sulenkintos vokiškų FamN Bockisch, Keister, Geida formos (plg. lenk. Gajda).

^¹⁶ Unbegaun 1972: 51.

^¹⁷ Plg. įrašą Dziewulski leidinyje Nazwiska w Polsce https://nazwiska.ijppan.pl/haslo/show/id/5372, taip pat Siwik (2010: 156).

310

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX

Justyna B. Walkowiak. Litewskie nazwiska Polaków. Słownik etymologiczno-frekwencyjny

paminėta, o recenzentė nurodyta kaip straipsnių autorė.¹⁸ Tačiau tuo metu didelės dalies FamN, prie kurių kaip šaltinis nurodomas DFD, straipsniai apie vardus dar nebuvo parengti (pvz., Dirschuweit, Kailoweit), ir iki šiol jie neparengti (Diews, Dewileit, Dirwelat ir kt.). Neaišku, kokią informaciją Verf.in, be to, kad atitinkamas FamN yra paplitęs Vokietijoje, išgavo iš DFD duomenų.

Tokio žodyno sudarymas, atsižvelgiant į sudėtingą kalbų kontaktų situaciją, dėl to atsiradusio medžiagos heterogeniškumo ir jos apimties, yra didelis iššūkis. Insofern Verf.in darbą sunku įvertinti per daug gerai. Jos nuopelnas yra tai, kad ji vėl įtraukė baltų kilmės lenkų FamN į mokslinį diskursą kaip bendros lenkų ir lietuvių istorijos išraišką. Nepaisydama kritinių pastabų, Justyna Walkowiak pateikė išsamų lenkų FamN, kilusių iš Lietuvos (baltų), žinyną ir taip svariai prisidėjo prie lenkų onomastikos. Ateities onomastikos tyrimai, galėsiantys remtis kitais istoriniais ir genealoginiais šaltiniais bei FamN kartografavimo galimybėmis, neabejotinai galės patvirtinti daugelį Verf.in pateiktų etimologijų.

LITERATŪRA

Blažienė Grasil­da 2011: Senosios prūsų kalbos pavardės vokiečių kalboje. – Familiennamen im Deutschen. Erforschung und Nachschlagewerke. Familiennamen aus fremden Sprachen im deutschen Sprachraum, t. 2, red. K. Hengst, D. Krüger, Leipzig: Leipziger Universitätsverlag, 105–129.

LPŽ I – Vanagas Aleksandras, Maciejauskienė Vitalija, Razmukaitė Marija. Lietuvių pavardžių žodynas 1 (A–K), wiss. Red. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985.

Mežs Ilmārs 2017: Latviešu uzvārdi arhīvu materiālos. Latgale, Rīga: Latviešu valodas aģentūra.

PKEŽ – Mažiulis Vytautas. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1–4, 1-asis leidimas, Vilnius: Mokslas (t. 1, 1988), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 2–3, 1993–1996), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 4, 1997).

Podehl Heinz G. 1987: 4444 ostpreußische Namen prußisch erklärt, Leer: Rautenberg.

¹⁸ „DFB (sic!) – Vokietijos skaitmeninis pavardžių žodynas (etimologinių pavardžių iš ML aiškinimų autorė – Christiane Schiller). http://www.namenforschung.net/dfd/woerterbuch/liste“ (p. 393).

Recenzijos / Reviews

311

CHRISTIANE SCHILLER

Pr] – Toporov Vladimir N. Prusskij jazyk. Slovar’ 1–4, Maskva: Nauka, 1975–1984.

Schiller Christiane 2008: Prūsiškosios ir lietuviškosios kilmės pavardės Vokietijos Federacinėje Respublikoje. – Zunamen 3/1, 38–58.

Schiller Christiane 2012: Profesijų pavadinimai prūsų-lietuvių kalboje. – Acta Linguistica Lithuanica 66, 48–63.

Schiller Christiane 2022: Dirschuweit. – Digitales Familiennamenwörterbuch Deutschlands. Prieiga: http://www.namenforschung.net/id/name/202942/1.

Siwik Jan 2010: Encyklopedia nazwisk i przydomków szlacheckich, 1-asis leid., Varšuva: Kastor.

Smoczyński Wojciech 1982: Lenkų pavardės, kilusios iš lietuvių kalbos. – Proceedings of ^13th International Congress of Onomastic Sciences, t. 2, red. K. Rymut, Krokuva: PWN, 437–446.

Smoczyński Wojciech 2002: „Lietuviškieji“ asmenvardžiai. Aiškinimo bandymas. – Słownik etymologiczno-motywacyjny staropolskich nazw osobowych. Część 7: Suplement. Rozwiązanie licznych zagadek staropolskiej antroponimii, red. A. Cieślikowa, Krokuva: Wydawnictwo Naukowe DWN, 19–30.

Trautmann Reinhold 1925: Die altpreußischen Personennamen. Ein Beitrag zur baltischen Philologie, Getingenas: Vandenhoeck & Ruprecht.

Unbegaun Boris O. 1972: Russian Surnames, Oksfordas: Clarendon Press.

Zinkevičius Zigmas 2010: Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse: polonizacijos apybraiža, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Zinkevičius Zigmas 2011: Lietuviškas (baltiškas) paveldas Balstogės vaivadijos Lenkijoje pavardėse: slavizacijos apybraiža, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Įteikta 2023 m. gegužės 25 d.

CHRISTIANE SCHILLER Humboldto universitetas Berlyne, Vokiečių kalbos ir lingvistikos institutas, Unter den Linden 6, D-10099 Berlinas, Vokietija [email protected]

Darmštato technikos universitetas, Kalbos ir literatūros mokslų institutas, Darmštato rezidencinė pilis, Residenzschloss 1, 64283 Darmštatas [email protected]

312

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX