Recenzijos / Re iews 341
IRENA SMETONIENĖ
Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: e o ika, s ilis ika, no mos
eo ija i p ak ika, kalbos poli ika, kul ū inė ling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all90-15
Au elija Tamulionienė, Nida Pode ienė,
Sona a Vaičiakauskienė
LIETUVOS MOKYKLŲ LENKŲ
IR RUSŲ KALBA MOKINIŲ
KALBOS VARTOJIMO
POLINKIAI IR KALBINĖS
NUOSTATOS
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2023, 178 p.
DOI doi.o g/10.35321/e-pub.63.mokyklu-lenku- usu-kalba
ISBN 978-609-411-347-5
Šį ka ą p adėsiu nuo iš adų, kad skai y ojas iš ka o sup as ų, jog ai nebus
ecenzija, ku ioje ieškoma, p ie ko p isikabin i – ši okios s udijos laukėme il-
gai. Pagaliau u ime. Kalbos poli ikos o muo ojams ai pa ankinė knyga, be jos
neįsi aizduoju būsimų gai ių, pokalbių su Š ie imo, mokslo i spo o minis e-
ija, au inių bend ijų a s o ais. Mums, neabejingiems am, kas čia pasaky a, ai
i gi bus da bų bei į ai ių paskai ų ams is, nes oliau ylė i i ikė is, kad is-
kas išsisp ęs sa aime, nebegalima. S eikinu au o es, a likusias milžinišką da -
bą. Skai ai puslapį po puslapio i jau i, kad joms skauda, kad joms ne is iek,
kas yks a Lie u os š ie ime i isuomeniniame gy enime einan 34-iesiems
Nep iklausomybės me ams.
Tai isiškai naujas i ki oks y imas, negu įp as a skai y i Vilniaus uni e si-
e o kolegių (Lo e os Vilkienės, Lau os Vilkai ės-Lozdienės, Jus inos B užai ės-
Liseckienės i ki ų) da buose. Į kalbines nuos a as čia ž elgiama naujai, ki oks
klausimynas i a sakymų analizė. Ge a y imų apž alga leidžia sup as i, koks
y ėjų eo inis pag indas, ačiau eo ijomis nesekama aklai, ieškoma medžiagos
IRENA SMETONIENĖ
342 Ac a Linguis ica Li huanica XC
padik uo ų įž algų i apibend inimų. Tas pa pasaky ina i apie me odologiją.
Jos pag indas aiškus – eo inį pag indą suda o Ho a do Gileso e noling is inio
gy ybingumo koncepcija, ačiau apdo ojan anke ų duomenis pasi elk i i a i-
inkami kokybiniai me odai. S udijos į ade skai y ojas anda s a bios s a is i-
kos: kiek i ku iais me ais bu o au inių bend ijų mokyklose mokinių, kaip as
skaičius ki o. Labai s a bu, kad pa eik a in o macija, koks y a au inių bend ijų
mokinių ugdymas ki ose Bal ijos šalyse, panašių y imų apž alga.
Kai kalbame apie ugdymą, isų akys k yps a į moky ojus – an jų pečių už-
k au a ši sunki naš a, ačiau mažai kalbama, su kokiomis p oblemomis susidu ia
moky ojai okiose mokyklose, kokios pagalbos jiems eikė ų. Apie ai skai o-
me pi mame s udijos sky iuje. Džiugina pi mos dalies au o ės apibend inamoji
min is, kad „[š]alies au inių mažumų mokyklose di ba didžiulę pa i į sukaupę
lie u ių kalbos moky ojai, ak y iai daly aujan ys š ie imo p ocese i kaip kū ė-
jai, i kaip ugdymo u inio o muo ojai, geban ys pasi ink i inkamas ugdy-
mo o mas i k i iškai e in i ugdymo u inio p iemones i mokymo medžia-
gą“ (p. 23). Tačiau moky ojų iškel os p oblemos ska ina sune im i, kokia auga
jaunoji ka a, jeigu jos sku dus žodynas, ūks a mo y acijos moky is lie u ių
kalbos, lie u ių kalbą mokiniai gi di ik pe lie u ių kalbos pamokas. Va gu, a
padė is pasi aisy ų, jeigu į pagalbą a ei ų „[m]okyklų i adminis acijos a s o ai,
ki ų dalykų moky ojai, ku ie paska in ų i į auk ų mokinius į enginius, p o-
jek us, ki us kū ybinius užsiėmimus, ykdomus lie u ių kalba“ (p. 25), manau,
kad čia u i bū i poli inis sp endimas, kaip y a kaimyninėse šalyse. Be abejo,
mokinių kalbą eikia i aplinka (šeima, d augai, paieškų in e ne e kalba, ilmai,
muzika, žaidimai, knygos). Kaip eigia y ime daly a ę moky ojai, „[k]al binės
aplinkos nebu imas iesiogiai ko eliuoja su sku džiu mokinių žodynu“ (p. 25),
ačiau aplinką pa eik i y a bejėgiai ne ik moky ojai, be i poli ikai. Sky iuje
pa eikiama į ai ių me odikų, kaip galima paska in i mokinius moky is, apie
p oblemų sp endimo būdus kalba pa ys moky ojai, be nesan šeimos palaiky-
mo, inkamų ado ėlių mo y acijos ienas moky ojas suku i negali – „[M]o -
ky ojas palik as ienas“ (p. 36).
Ypač įdomūs i e ingi ki i du s udijos sky iai, ku iuose analizuojamos mo-
kinių apklausos, jų asmenybinis san ykis su gim ąja i lie u ių kalba. Kai kalba-
ma apie mokinius, besimokančius lenkų kalba, ikimasi, kad namuose jie a o-
ja ik lenkų kalbą, ačiau y imas pa odė, kad „[l]enkų kalba šeimoje bend auja
mažiau kaip pusė mokinių, ečdalis y a d ikalbiai a daugiakalbiai, penk adalis
šeimoje bend auja usų kalba“ (p. 79). Kalba, kaip žinome, o muoja kul ū ą,
e ybes, mąs ymą, odėl okie duomenys u i p i e s i suklus i isus: poli ikus,
kalbos poli ikos o muo ojus, neabejingą isuomenės dalį, beje, i lenkų bend-
uomenę. Tė ų į aka, ben jau jaunesniame amžiuje didžiulė: „[T]ė ai diegia
a i ą a ba į a ų požiū į į žmones, pe duoda i palaiko adicijas, ugdo mo alines
Au elija Tamulionienė, Nida Pode ienė, Sona a Vaičiakauskienė.
Lie u os mokyklų lenkų i usų kalba mokinių kalbos a ojimo
polinkiai i kalbinės nuos a os
Recenzijos / Re iews 343
sa ybes, o muoja nuos a as dėl mokymosi eikalingumo, ugdo gy enimo bū-
do įp očius, lemiančius kasdienio gy enimo, bui ies kokybę. Sa o nuos a as,
e inius e inimus mokiniai g indžia ė ų su o muo omis e ybėmis“ (p. 47),
„[Š]eimos kalba y auja daugumoje kasdienio mokinių gy enimo s ičių – bend-
aujan su ė ais, b oliais, sese imis i seneliais, žiū in ele izijos laidas, žai-
džian žaidimus, daly aujan pamaldose i daugelyje ki ų šeimos kalbos a -
ojimo kon eks ų“ ( en pa ). A k eip inas dėmesys į 6 i 7 len eles, ku iomis
kalbomis bend aujama su d augais, socialiniuose inkluose, ašomos žinu ės,
10 i 11 – ku iomis kalbomis žiū i ilmus i na šo in e ne e. I šioje s a biau-
sioje e pėje (nuo šeimos iki in e ne o) iek daug usų kalbos lenkų šeimose?
Koks džiaugsmas i a si e iančios galimybės ned augiškiems kaimynams! O kai
kalbama apie lie u ių kalbos a ojimą, y ėjos ma o, kad „[I]šsky us skai ymą,
isose ki ose kalbinės eiklos s i yse lie u ių kalba a ojimo ap ėp is labai siau-
a“ (p. 61), no s pa ys mokiniai pab ėžia, kad s a bu ge ai mokė i lie u iškai,
kad galė um isu susikalbė i, gau i ge ą da bą, aigi kalba u i aukš ą socialinę
e ę. Tačiau i šiose mokyklose anglų kalba įgyja is didesnę e ę, „[k]uo y-
esni mokiniai, uo anglų kalba užima is didesnę jų kasdienio gy enimo, aip
pa – i kalbos a ojimo dalį“ (p. 66).
Rusų dės omąja kalba ugdomose mokyklose besimokan ys mokiniai į uos
pačius y ėjų klausimus a sakė kiek ki aip: „[ ]aikai dažniausiai nu odė, kad
kasdien namuose kalba usų kalba (90 p oc.), i in e ai – lie u iškai (1 p oc.),
kad a oja kelias kalbas – usų i lie u ių, nu odo ik 5 p oc. mokinių, kad
kalba lenkiškai, pažymėjo 0,6 p oc. mokinių“ (p. 83). Iš esmės ik usų kalba
bend aujama su d augais, socialiniuose inkluose, skai omos knygos, ji y auja
enkan is ilmus, o š ai „[I]n o macijos in e ne e be eik isada ieško imis kal-
bomis: didžioji dalis (69 p oc.) usų kalba, lie u ių kalba (15 p oc.), anglų kalba
(14 p oc.) i pa ieniai a ejai (2 p oc.) lenkų kalba [...]“ (p. 98). 70 p oc. moki-
nių sup an a, kad gy enan Lie u oje eikia mokė i lie u ių kalbą, ačiau s a -
biau mokė i anglų, nes ji madinga.
Da bū ina au o es pagi i už labai aiškią i logišką s udijos s uk ū a, jos a -
ski as dalis sieja as pa s au o ių ikslas i idėja. A ski os y imo dalys pa em os
moksliniais y imais, ad su eikia s udijai s o io i pa ikimumo. Pa auklu ai,
kad išsamiai ap a iami isi a sakymai, da omos iš ados i , kas labai s a bu, pa-
eikiamos ekomendacijos, kaip bū ų galima sp ęs i iškilusias p oblemas. Labai
e ingi sky ių apibend inimai, jie sukelia daug minčių, pas a s ymų.
Au o ės kukliai ašo, kam galė ų bū i naudingas oks y imas. Mano many-
mu, jis neįkainojamas i , kaip minėjau, bū inas pe skai y i isiems. Iš o, ką sa-
ko mokiniai i moky ojai, galima nesunkiai įž elg i, kokios u i bū i š ie imo i
kalbos poli ikos s a egijos, ką da y i, kad au inių bend ijų mokyklose lie u ių
kalba užim ų de amą ie ą. Manau, isiems mums (i lenkų bend uomenei)
IRENA SMETONIENĖ
344 Ac a Linguis ica Li huanica XC
eikia a k eip i dėmesį į usų kalbos domina imą, juk mūsų ikslas nuo pa
Nep iklausomybės a kū imo – šiose gy enimo s i yse u i daugė i lie u ių kal-
bos, o ne ku ios ki os.
Taigi, mokslo s udija sukelia labai daug minčių – i ai y a jos ge oji ypa ybė.
Siūlyčiau au o ėms oliau ęs i g ažiai p adė ą da bą, manau, oks y imas bū ų
s a bus i lie u iškose mokyklose, kad i en ma y ume ealią kalbos si uaciją.
S udija y a au o inis da bas. Su joje pa eik omis min imis galima disku uo i,
aiškin is am ik us niuansus, be ai u i pe sikel i į kon e encijas, semina us,
diskusijų enginius, o daba eikia kons a uo i, kad u ime puikų da bą, siūly-
čiau isiems jį pe skai y i i pamąs y i…
Į eik a 2024 m. gegužės 6 d.
IRENA SMETONIENĖ
Vilniaus uni e si e as
Filologijos akul e as
Taikomosios kalbo y os ins i u as
Lie u ių kalbos ka ed a
Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Lie u a
i ena.sme [email p o ec ed]