Aurelija Tamulionienė, Nida Poderienė, Sonata Vaičiakauskienė. Lietuvos mokyklų lenkų ir rusų kalba mokinių kalbos vartojimo polinkiai ir kalbinės nuostatos

Recenzijos / Re iews 341 IRENA SMETONIENĖ Vilniaus uni e si e as Mokslinių y imų k yp ys: e o ika, s ilis ika, no mos eo ija i p ak ika, kalbos poli ika, kul ū inė ling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all90-15 Au elija Tamulionienė, Nida Pode ienė, Sona a Vaičiakauskienė LIETUVOS MOKYKLŲ LENKŲ IR RUSŲ KALBA MOKINIŲ KALBOS VARTOJIMO POLINKIAI IR KALBINĖS NUOSTATOS Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2023, 178 p. DOI doi.o g/10.35321/e-pub.63.mokyklu-lenku- usu-kalba ISBN 978-609-411-347-5 Šį ka ą p adėsiu nuo iš adų, kad skai y ojas iš ka o sup as ų, jog ai nebus ecenzija, ku ioje ieškoma, p ie ko p isikabin i – ši okios s udijos laukėme il- gai. Pagaliau u ime. Kalbos poli ikos o muo ojams ai pa ankinė knyga, be jos neįsi aizduoju būsimų gai ių, pokalbių su Š ie imo, mokslo i spo o minis e- ija, au inių bend ijų a s o ais. Mums, neabejingiems am, kas čia pasaky a, ai i gi bus da bų bei į ai ių paskai ų ams is, nes oliau ylė i i ikė is, kad is- kas išsisp ęs sa aime, nebegalima. S eikinu au o es, a likusias milžinišką da - bą. Skai ai puslapį po puslapio i jau i, kad joms skauda, kad joms ne is iek, kas yks a Lie u os š ie ime i isuomeniniame gy enime einan 34-iesiems Nep iklausomybės me ams. Tai isiškai naujas i ki oks y imas, negu įp as a skai y i Vilniaus uni e si- e o kolegių (Lo e os Vilkienės, Lau os Vilkai ės-Lozdienės, Jus inos B užai ės- Liseckienės i ki ų) da buose. Į kalbines nuos a as čia ž elgiama naujai, ki oks klausimynas i a sakymų analizė. Ge a y imų apž alga leidžia sup as i, koks y ėjų eo inis pag indas, ačiau eo ijomis nesekama aklai, ieškoma medžiagos IRENA SMETONIENĖ 342 Ac a Linguis ica Li huanica XC padik uo ų įž algų i apibend inimų. Tas pa pasaky ina i apie me odologiją. Jos pag indas aiškus – eo inį pag indą suda o Ho a do Gileso e noling is inio gy ybingumo koncepcija, ačiau apdo ojan anke ų duomenis pasi elk i i a i- inkami kokybiniai me odai. S udijos į ade skai y ojas anda s a bios s a is i- kos: kiek i ku iais me ais bu o au inių bend ijų mokyklose mokinių, kaip as skaičius ki o. Labai s a bu, kad pa eik a in o macija, koks y a au inių bend ijų mokinių ugdymas ki ose Bal ijos šalyse, panašių y imų apž alga. Kai kalbame apie ugdymą, isų akys k yps a į moky ojus – an jų pečių už- k au a ši sunki naš a, ačiau mažai kalbama, su kokiomis p oblemomis susidu ia moky ojai okiose mokyklose, kokios pagalbos jiems eikė ų. Apie ai skai o- me pi mame s udijos sky iuje. Džiugina pi mos dalies au o ės apibend inamoji min is, kad „[š]alies au inių mažumų mokyklose di ba didžiulę pa i į sukaupę lie u ių kalbos moky ojai, ak y iai daly aujan ys š ie imo p ocese i kaip kū ė- jai, i kaip ugdymo u inio o muo ojai, geban ys pasi ink i inkamas ugdy- mo o mas i k i iškai e in i ugdymo u inio p iemones i mokymo medžia- gą“ (p. 23). Tačiau moky ojų iškel os p oblemos ska ina sune im i, kokia auga jaunoji ka a, jeigu jos sku dus žodynas, ūks a mo y acijos moky is lie u ių kalbos, lie u ių kalbą mokiniai gi di ik pe lie u ių kalbos pamokas. Va gu, a padė is pasi aisy ų, jeigu į pagalbą a ei ų „[m]okyklų i adminis acijos a s o ai, ki ų dalykų moky ojai, ku ie paska in ų i į auk ų mokinius į enginius, p o- jek us, ki us kū ybinius užsiėmimus, ykdomus lie u ių kalba“ (p. 25), manau, kad čia u i bū i poli inis sp endimas, kaip y a kaimyninėse šalyse. Be abejo, mokinių kalbą eikia i aplinka (šeima, d augai, paieškų in e ne e kalba, ilmai, muzika, žaidimai, knygos). Kaip eigia y ime daly a ę moky ojai, „[k]al binės aplinkos nebu imas iesiogiai ko eliuoja su sku džiu mokinių žodynu“ (p. 25), ačiau aplinką pa eik i y a bejėgiai ne ik moky ojai, be i poli ikai. Sky iuje pa eikiama į ai ių me odikų, kaip galima paska in i mokinius moky is, apie p oblemų sp endimo būdus kalba pa ys moky ojai, be nesan šeimos palaiky- mo, inkamų ado ėlių mo y acijos ienas moky ojas suku i negali – „[M]o - ky ojas palik as ienas“ (p. 36). Ypač įdomūs i e ingi ki i du s udijos sky iai, ku iuose analizuojamos mo- kinių apklausos, jų asmenybinis san ykis su gim ąja i lie u ių kalba. Kai kalba- ma apie mokinius, besimokančius lenkų kalba, ikimasi, kad namuose jie a o- ja ik lenkų kalbą, ačiau y imas pa odė, kad „[l]enkų kalba šeimoje bend auja mažiau kaip pusė mokinių, ečdalis y a d ikalbiai a daugiakalbiai, penk adalis šeimoje bend auja usų kalba“ (p. 79). Kalba, kaip žinome, o muoja kul ū ą, e ybes, mąs ymą, odėl okie duomenys u i p i e s i suklus i isus: poli ikus, kalbos poli ikos o muo ojus, neabejingą isuomenės dalį, beje, i lenkų bend- uomenę. Tė ų į aka, ben jau jaunesniame amžiuje didžiulė: „[T]ė ai diegia a i ą a ba į a ų požiū į į žmones, pe duoda i palaiko adicijas, ugdo mo alines Au elija Tamulionienė, Nida Pode ienė, Sona a Vaičiakauskienė. Lie u os mokyklų lenkų i usų kalba mokinių kalbos a ojimo polinkiai i kalbinės nuos a os Recenzijos / Re iews 343 sa ybes, o muoja nuos a as dėl mokymosi eikalingumo, ugdo gy enimo bū- do įp očius, lemiančius kasdienio gy enimo, bui ies kokybę. Sa o nuos a as, e inius e inimus mokiniai g indžia ė ų su o muo omis e ybėmis“ (p. 47), „[Š]eimos kalba y auja daugumoje kasdienio mokinių gy enimo s ičių – bend- aujan su ė ais, b oliais, sese imis i seneliais, žiū in ele izijos laidas, žai- džian žaidimus, daly aujan pamaldose i daugelyje ki ų šeimos kalbos a - ojimo kon eks ų“ ( en pa ). A k eip inas dėmesys į 6 i 7 len eles, ku iomis kalbomis bend aujama su d augais, socialiniuose inkluose, ašomos žinu ės, 10 i 11 – ku iomis kalbomis žiū i ilmus i na šo in e ne e. I šioje s a biau- sioje e pėje (nuo šeimos iki in e ne o) iek daug usų kalbos lenkų šeimose? Koks džiaugsmas i a si e iančios galimybės ned augiškiems kaimynams! O kai kalbama apie lie u ių kalbos a ojimą, y ėjos ma o, kad „[I]šsky us skai ymą, isose ki ose kalbinės eiklos s i yse lie u ių kalba a ojimo ap ėp is labai siau- a“ (p. 61), no s pa ys mokiniai pab ėžia, kad s a bu ge ai mokė i lie u iškai, kad galė um isu susikalbė i, gau i ge ą da bą, aigi kalba u i aukš ą socialinę e ę. Tačiau i šiose mokyklose anglų kalba įgyja is didesnę e ę, „[k]uo y- esni mokiniai, uo anglų kalba užima is didesnę jų kasdienio gy enimo, aip pa – i kalbos a ojimo dalį“ (p. 66). Rusų dės omąja kalba ugdomose mokyklose besimokan ys mokiniai į uos pačius y ėjų klausimus a sakė kiek ki aip: „[ ]aikai dažniausiai nu odė, kad kasdien namuose kalba usų kalba (90 p oc.), i in e ai – lie u iškai (1 p oc.), kad a oja kelias kalbas – usų i lie u ių, nu odo ik 5 p oc. mokinių, kad kalba lenkiškai, pažymėjo 0,6 p oc. mokinių“ (p. 83). Iš esmės ik usų kalba bend aujama su d augais, socialiniuose inkluose, skai omos knygos, ji y auja enkan is ilmus, o š ai „[I]n o macijos in e ne e be eik isada ieško imis kal- bomis: didžioji dalis (69 p oc.) usų kalba, lie u ių kalba (15 p oc.), anglų kalba (14 p oc.) i pa ieniai a ejai (2 p oc.) lenkų kalba [...]“ (p. 98). 70 p oc. moki- nių sup an a, kad gy enan Lie u oje eikia mokė i lie u ių kalbą, ačiau s a - biau mokė i anglų, nes ji madinga. Da bū ina au o es pagi i už labai aiškią i logišką s udijos s uk ū a, jos a - ski as dalis sieja as pa s au o ių ikslas i idėja. A ski os y imo dalys pa em os moksliniais y imais, ad su eikia s udijai s o io i pa ikimumo. Pa auklu ai, kad išsamiai ap a iami isi a sakymai, da omos iš ados i , kas labai s a bu, pa- eikiamos ekomendacijos, kaip bū ų galima sp ęs i iškilusias p oblemas. Labai e ingi sky ių apibend inimai, jie sukelia daug minčių, pas a s ymų. Au o ės kukliai ašo, kam galė ų bū i naudingas oks y imas. Mano many- mu, jis neįkainojamas i , kaip minėjau, bū inas pe skai y i isiems. Iš o, ką sa- ko mokiniai i moky ojai, galima nesunkiai įž elg i, kokios u i bū i š ie imo i kalbos poli ikos s a egijos, ką da y i, kad au inių bend ijų mokyklose lie u ių kalba užim ų de amą ie ą. Manau, isiems mums (i lenkų bend uomenei) IRENA SMETONIENĖ 344 Ac a Linguis ica Li huanica XC eikia a k eip i dėmesį į usų kalbos domina imą, juk mūsų ikslas nuo pa Nep iklausomybės a kū imo – šiose gy enimo s i yse u i daugė i lie u ių kal- bos, o ne ku ios ki os. Taigi, mokslo s udija sukelia labai daug minčių – i ai y a jos ge oji ypa ybė. Siūlyčiau au o ėms oliau ęs i g ažiai p adė ą da bą, manau, oks y imas bū ų s a bus i lie u iškose mokyklose, kad i en ma y ume ealią kalbos si uaciją. S udija y a au o inis da bas. Su joje pa eik omis min imis galima disku uo i, aiškin is am ik us niuansus, be ai u i pe sikel i į kon e encijas, semina us, diskusijų enginius, o daba eikia kons a uo i, kad u ime puikų da bą, siūly- čiau isiems jį pe skai y i i pamąs y i… Į eik a 2024 m. gegužės 6 d. IRENA SMETONIENĖ Vilniaus uni e si e as Filologijos akul e as Taikomosios kalbo y os ins i u as Lie u ių kalbos ka ed a Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Lie u a i ena.sme [email p o ec ed]