FINCE L. SAMBEKA

Manado valstybinis universitetas

ORCID ID: orcid.org/0009-0008-6517-5115

Tyrimų sritis: sociolingvistika.

MUHAMMAD I. ALI

Manado valstybinis universitetas

ORCID ID: orcid.org/0009-0000-7700-7276

Tyrimų sritis: literatūros analizė.

DOI: doi.org/10.35321/all91-13

ABSTRAHUOJANČIŲ METAFORŲ RAIDA ŠIUOLAIKINĖS JAPONŲ J-POP MUZIKOS DAINŲ TEKSTUOSE: KALBOS PRIEMONIŲ ANALIZĖ

Abstrahuojančių metaforų raida šiuolaikiniuose japonų J-pop dainų tekstuose: kalbos priemonių analizė

SANTRAUKA

Šiame tyrime nagrinėjama metaforinės kalbos vartosena antrajame 25ji Nightcord de single, daugiausia dėmesio skiriant skirtingų metaforų tipų ir jų raiškos nustatymui bei analizei. Atliekant kokybinę aprašomąją analizę, taikant klausymosi ir užrašymo būdus bei referentinio susiejimo metodą, tyrime išskiriamos trys atskiros metaforų kategorijos. Rezultatai rodo, kad dažniausiai vartojamos abstraguojančios metaforos (18 atvejų), po jų eina antropomorfinės metaforos (3 atvejai) ir sinestezinės metaforos (1 atvejis). Išanalizavus šias 22 metaforines raiškas, nustatyta įvairių semantinių interpretacijų, kurios suteikia dainai meninio ir emocinio gilumo. Abstraguojančių metaforų vyravimas leidžia manyti, kad šiuolaikinių dainų tekstuose linkstama į konceptualią abstrakciją. Tolesniuose tyrimuose būtų galima nagrinėti metaforinių

310

Acta Linguistica Lithuanica XCI

Evolution of Abstracting Metaphors in Modern Japanese J-pop Lyrics: Analysis of Linguistic Devices

raiškos modelius keliuose single arba lyginti metaforų vartoseną skirtinguose muzikos žanruose panašiuose kalbiniuose kontekstuose.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: metaforinė analizė, dainų tekstai, kalbos stilius, abstraguojančios metaforos, šiuolaikinė dainų kūryba.

ANOTACIJA

Šiame tyrime nagrinėjamas metaforinės kalbos vartojimas antrajame „25ji Nightcord de“ single, daugiausia dėmesio skiriant skirtingų metaforų tipų ir jų išraiškų identifikavimui ir analizei. Atliekant kokybinę aprašomąją analizę, taikant klausymo ir įrašymo metodus, derinamus su referentinio poravimo metodu, tyrimas atskleidžia tris skirtingas metaforų kategorijas. Tyrimo rezultatai rodo, kad vyrauja abstrahuojančios metaforos (18 atvejų), antropomorfinės metaforos (3 atvejai) ir sinestezinė metafora (1 atvejis). Šių 22 metaforinių išraiškų analizė atskleidžia įvairias semantines interpretacijas, kurios prisideda prie dainos meninės ir emocinės gelmės. Abstrahuojančių metaforų paplitimas rodo, kad šiuolaikinėje dainų kūryboje vyrauja polinkis į konceptualiąją abstrakciją. Ateities tyrimai galėtų išanalizuoti metaforinių modelių raidą keliose singluose arba palyginti skirtingų muzikinių žanrų metaforų vartojimą panašiuose kalbiniuose kontekstuose.

ESMINIAI ŽODŽIAI: metaforų analizė, dainų tekstai, kalbos stilius, metaforų abstrakavimas, šiuolaikinė dainų kūryba.

ĮVADAS

Kalba yra pagrindinis žmonijos tiltas į emocinę raišką ir tarpasmeninį ryšį, atliekantis pagrindinio kanalo, kuriuo žmonės dalijasi savo slapčiausiomis mintimis, jausmais ir patirtimis su juos supančiu pasauliu, vaidmenį. Vis labiau skaitmeniniame XXI^st amžiaus kraštovaizdyje ši raiškos galimybė gerokai peržengė tradicinio žodinio ir rašytinio bendravimo ribas, įgydama naujas formas ir reikšmes technologijų bei meninės raiškos sankirtoje (Zhang, Matsumoto 2023). Skaitmeninių platformų ir virtualių asmenybių plitimas suteikė precedento neturinčių galimybių reikšti emocijas, ypač muzikinės kūrybos ir atlikimo srityje.

Šiame besikeičiančiame skaitmeninės raiškos kraštovaizdyje Japan tapo novatoriška jėga, jungiančia tradicinę meninę raišką ir technologines inovacijas. Yamaha Corporation sukurta Vocaloid technologija

Straipsniai / Articles

311

FINCE L. SAMBEKA, MUHAMMAD I. ALI

yra lūžio taškas šioje raidoje, keičiantis pačią muzikinės kūrybos prigimtį, nes pristatomi virtualūs dainininkai, galintys perteikti emocingus pasirodymus pasitelkdami sudėtingą vokalo sintezę (Yamamoto, Suzuki 2020). Šis technologinis proveržis ne tik sukėlė revoliuciją muzikos kūrimo procese, bet ir paskatino visiškai naujas kultūrinės raiškos bei bendruomenės įsitraukimo formas, ypač gyvybingoje Japan skaitmeninių pramogų ekosistemoje.

Mobiliųjų žaidimų platformos, kuriose integruota Vocaloid technologija, pavyzdžiui, „Project Sekai Colorful Stage“, dar labiau išplėtė skaitmeninės muzikinės raiškos ribas. Šios platformos sukūrė unikalias erdves, kuriose virtualūs atlikėjai ir originalūs veikėjai kartu perteikia emociškai paveikias muzikines patirtis. Virtualių pasirodymų rafinuotumas pasiekė tokį lygį, kad skirtumas tarp žmogiškosios ir sintetinės raiškos vis labiau nyksta, suteikdamas galimybę naujoms emocinio ryšio ir meninio vertinimo formoms (Chen et al. 2021).

Iš įvairių muzikinių vienetų šiame skaitmeniniame kraštovaizdyje Nightcord at 25:00 (25時, ナイトコードで) išsiskyrė giliu sudėtingų psichologinių temų ir emocinių būsenų tyrinėjimu. Grupės kūriniuose meistriškai vartojama metaforinė kalba, skirta tokioms jautrioms temoms kaip depresija, socialinė izoliacija ir asmens tapatybės paieškos aptarti (Kim, Lee 2022). Šios temos, nors ir universalios savo žmogiškąja reikšme, išreikštos virtualių atlikėjų priemonėmis įgyja naujų matmenų ir sukuria unikalią erdvę emociniam tyrinėjimui bei ryšiui.

Metaforos vartojimas Nightcord at 25:00 kūriniuose atspindi rafinuotą emocinės raiškos būdą, vertą atidaus akademinio nagrinėjimo. Kruopščiai sukurtos metaforinės struktūros grupės dainų tekstuose sukuria kelis reikšmės sluoksnius, leidžiančius klausytojams įsitraukti į sudėtingą emocinį turinį taip, kaip kitu atveju galbūt būtų neįmanoma arba pernelyg sunku. Virtualus atlikėjų pobūdis suteikia papildomą psichologinio atstumo sluoksnį, kuris paradoksaliai leidžia glaudžiau emociškai įsitraukti į sudėtingas temas (Rodriguez, Tanaka 2024).

Metaforinės raiškos ir emocinio poveikio ryšys virtualių dainininkų pasirodymuose kelia svarbių klausimų apie meninio bendravimo prigimtį skaitmeniniame amžiuje (Keraf 2010). Virtualių atlikėjų gebėjimas kruopščiai sukurta metaforine kalba perteikti tikrą emocinį gilumą verčia abejoti tradicinėmis prielaidomis apie autentiškai meninei raiškai būtinus reikalavimus. Šis reiškinys rodo naujas emocinio bendravimo ir psichologinės pagalbos galimybes pasitelkiant skaitmenines terpes,

312

Acta Linguistica Lithuanica XCI

Evolution of Abstracting Metaphors in Modern Japanese J-pop Lyrics: Analysis of Linguistic Devices

ypač jaunesnėms kartoms, kurios galbūt jaučiasi patogiau jautriomis temomis kalbėdamos per virtualius tarpininkus.

Naujausi tyrimai parodė, kad metaforinės kalbos vartojimas virtualių dainininkų platformose gali būti veiksminga priemonė psichikos sveikatos problemoms ir emociniams sunkumams spręsti, ypač tarp jaunesnės auditorijos (Chen et al. 2021). Sudėtingų kalbos priemonių ir virtualaus atlikimo derinys sukuria unikalią emocinio pastoliavimo formą, leidžiančią klausytojams per metaforinės raiškos prizmę tyrinėti ir apdoroti savo patirtis. Šis požiūris ypač veiksmingas Japan jaunimo kultūroje, kur tiesioginis pokalbis apie psichikos sveikatos problemas gali susidurti su kultūrinėmis kliūtimis.

Metaforinių konstrukcijų nagrinėjimas Nightcord at 25:00 kūriniuose atskleidžia sudėtingus būdus, kuriais kalba, technologijos ir emocijos susikerta šiuolaikinėje skaitmeninėje kultūroje. Analizuodami konkrečius vartojamų metaforų tipus ir jų semantinius ryšius su numatomomis reikšmėmis, galime geriau suprasti, kaip virtualios platformos skatina emocinę raišką ir ryšį šiuolaikinėje epochoje. Šis supratimas turi svarbių pasekmių tiek meninei kūrybai, tiek terapiniam taikymui skaitmeniniuose kontekstuose.

Platesnės šio tyrimo pasekmės peržengia tiesioginį virtualių dainininkų platformų kontekstą ir paliečia esminius klausimus apie emocinės raiškos bei žmogiškojo ryšio prigimtį vis labiau skaitmeniniame pasaulyje. Virtualiems pasirodymams ir skaitmeniniam bendravimui toliau užimant vis svarbesnį vaidmenį pasaulio kultūroje, tampa vis svarbiau suprasti, kaip šiomis aplinkybėmis veikia metaforinė kalba. Šios žinios gali padėti kurti veiksmingesnes skaitmenines emocinės raiškos ir paramos platformas, taip pat prisidėti prie platesnio supratimo, kaip kalba ir technologijos formuoja žmogaus patirtį XXI^st amžiuje.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Metaforų analizė

Metafora yra viena iš semantikos, būtent kalbos stiliaus, tyrimo sričių (Masoko 2019). Metafora – tai dviejų dalykų, kurie susilieja (susilydo), palyginimas arba tiesioginis palyginimas dėl konkrečių (realių), intuityvių ar suvokiamų panašumų (Ullmann 2011: 119–120). Metafora japonų

Straipsniai / Articles

313

FINCE L. SAMBEKA, MUHAMMAD I. ALI

vadinama inyu (隠喩). Knygoje Yoku Wakaru Gengogaku Nyumon (Machida, Yosuke 1997: 112) metafora apibrėžiama taip: 隠喩「メタファー」2つの事物。概念の何らかの類似性に基づき、一方の事物、概念を表す語で、他方の事物概念を表すという比喩です。

Du reiškiniai, remiantis tam tikru panašumu tarp sąvokų, yra viena reiškinio, sąvokos raišką išreiškianti kalba, o kita – kito reiškinio, sąvokos raišką išreiškianti kalba; tai metafora.

„Metafora – tai kalbos stilius, kai vienas dalykas ar reiškinys išreiškiamas kitu, remiantis jų prigimties ar sąvokos panašumais.“

Stephan Ullmann nurodo tokius metaforų tipus:

1) antropomorfinės metaforos – tai raiškos, kuriomis negyviems objektams priskiriami žmogaus kūnai ir galūnės arba žmogaus pojūčiai ir jausmai; 2) sinestezinė metafora – vieno pojūčio perkėlimas į kitą; 3) metaforinis abstragavimas – abstrakčių dalykų priešybė, kai su jais elgiamasi kaip su gyvais, kad jie galėtų veikti konkrečiai arba gyvai; 4) gyvūninė metafora – šioje metaforoje kažkas, susiję su gyvūnais, naudojama kitam dalykui įvaizdinti. Paprastai ji grindžiama gana akivaizdžiu formos panašumu, stokojančiu stipraus išraiškingumo.

Metaforos įveikia leksikos trūkumus ir ribotumus, suteikia susidomėjimo bei padeda išvengti monotonijos (Edy 2011). Kiekviename metaforos tipe glūdi metaforinės raiškos reikšmė. Reikšmę galima suprasti remiantis ją sudarančiais kalbiniais vienetais, todėl metaforinė raiška atitinka tai, kas metaforizuojama tarp metaforos kūrėjo ir jos skaitytojo.

1.2. Metaforinio supratimo raida ir kognityvinis pagrindas

Tradicinės metaforos sampratos gerokai evoliucionavo: nuo ankstyvo jos, kaip paprastos lyginamosios priemonės, vaidmens iki šiandieninio pripažinimo esminiu kognityviniu mechanizmu (Lakoff, Johnson 2003). Ankstyvieji teoretikai, tokie kaip Ullmann, padėjo pagrindus apibrėždami metaforą kaip sulietą objektų ar sąvokų palyginimą (隠喩, inyu japonų lingvistikoje), o šiuolaikiniai tyrimai atskleidė metaforos, kaip pagrindinės žmogaus mąstymo ir supratimo architektės, vaidmenį. Ši metaforos teorijos raida sutampa su kognityvinio mokslo ir neurolingvistikos raida, parodžiusia, kad metaforinis mąstymas nėra vien kalbinė puošmena, bet

314

Acta Linguistica Lithuanica XCI

Evolution of Abstracting Metaphors in Modern Japanese J-pop Lyrics: Analysis of Linguistic Devices

veikiau pagrindinis procesas, per kurį žmonės kuria ir naviguoja reikšmę tiek fizinėse, tiek skaitmeninėse srityse.

Kognityvinis metaforos matmuo veikia įvairiais žmogaus sąmonės lygmenimis, vienu metu aktyvindamas lingvistinius, vizualinius, emocinius ir kultūrinius smegenų apdorojimo centrus (Sompotan 2021). Šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad žmonėms susidūrus su metaforinėmis raiškomis, ypač skaitmeniniuose kontekstuose, pavyzdžiui, virtualių dainininkų pasirodymuose, jų smegenyse aktyvuojasi keli neuroniniai tinklai, susiję tiek su konkrečiu, tiek su abstrakčiu supratimu (Tarigan 1986). Šis daugiapakopis apdorojimas leidžia kurti naujas reikšmes ir konceptualias struktūras, peržengiančias paprasto palyginimo ribas, taip sukuriant turtingą supratimo audinį, kuriame susipina fizinė ir virtuali patirtis. Virtualių pasirodymų platformų atsiradimas papildė šį kognityvinį sudėtingumą naujais sluoksniais, nes auditorija apdoroja metaforines raiškas, vienu metu egzistuojančias fizinėje, emocinėje ir skaitmeninėje srityse.

Metaforinio apdorojimo gilumas ir rafinuotumas ypač išryškėja japonų virtualių dainininkų pasirodymų kontekste, kuriame tradicinės kultūrinės metaforos susikerta su šiuolaikine skaitmenine raiška. Ši sankirta sukuria unikalių kognityvinių iššūkių ir galimybių, nes klausytojai turi integruoti tradicinį japonų metaforinį supratimą (įsišaknijusį tokiose sąvokose kaip metų laikų nuorodos ir gamtos reiškiniai) su naujesnėmis skaitmeninėmis metaforomis, kylančiomis virtualaus atlikimo kontekstuose. Susidariusi kognityvinė sintezė rodo, kad metafora yra ne tik lyginamoji priemonė, bet ir esminis mechanizmas, padedantis kurti naują supratimą ir reikšmę per kultūrines bei technologines ribas.

2. TYRIMO METODAI

2.1. Tyrimo planas

Šio tyrimo pagrindą sudaro kokybinė aprašomoji metodologija, grindžiama John W. Creswell & Cheryl N. Poth (2023) išdėstyta teorine sistema. Šis požiūris leidžia subtiliai nagrinėti tekstinius elementus jų natūraliame kontekste, vengiant skaitinių transformacijų ir pirmenybę teikiant turtingam, kontekstiniam supratimui. Pasirinkus šį metodologinį kelią, tyrime sukuriama erdvė išsamiam lingvistiniam tyrinėjimui ir dainų tekstų semantinei analizei, leidžiant metaforinėms raiškoms natūraliai iškilti jų kultūriniuose ir skaitmeniniuose kontekstuose.

Straipsniai / Articles

315

FINCE L. SAMBEKA, MUHAMMAD I. ALI

Metodologinė sistema sujungia kelias analitines gijas, hermeneutinės interpretacijos principus derindama su Ullmann metaforų teorija. Šį teorinį audinį dar labiau praturtina šiuolaikinė skaitmeninio diskurso analizė, atsižvelgianti į unikalias virtualių dainininkų platformų ypatybes. Validavimas vykdomas taikant kruopštų trianguliacijos procesą, kai susilieja kelių ekspertų perspektyvos, siekiant užtikrinti analitinį griežtumą ir kultūrinį autentiškumą.

2.2. Duomenų šaltiniai ir korpusas

Šio tyrimo esmę sudaro dvi reikšmingos 25ji Nightcord de (25時ナイトコード antrojo single kompozicijos. Pirmasis kūrinys “限りなく灰色へ” (Kagirinaku Haiiro e), sukurtas Surii, giliai tyrinėja savivertę ir egzistencinę prasmę. Per Ena Shinonome veikėjos perspektyvą dainoje susipina suvokiamo talento nepakankamumo ir gyvenimo prasmės paieškos temos, plėtojamos „Insatiable Pale Color“ įvykio pasakojime.

Tai papildo “アイディスマイル” (ID Smile), Toa kūrinys, atliekamas Hatsune Miku ir Kagamine Rin virtualiais balsais. Šioje kompozicijoje išradingai jungiamos tapatybės, atstumo, mažumos statuso ir emocinės raiškos sąvokos, slypinčios pačiame jos pavadinime. Daina atliepia Mizuki Akiyama, kaip socialinės autsaiderės, patirtį, pavaizduotą „Secret Distance“ įvykio pasakojime, ir sukuria turtingą reikšmių audinį analizei.

Duomenų autentiškumas tikrinamas griežtai lyginant juos su oficialiais šaltiniais, kruopščiai kontroliuojant versijas ir dokumentuojant visus dainų tekstų ar interpretacijos variantus. Tyrime palaikoma nuolat atnaujinama pakeitimų ir naujinių duomenų bazė, užtikrinanti analitinį tikslumą viso tyrimo laikotarpiu.

2.3. Duomenų rinkimo procedūros

Tyrimo medžiaga renkama kruopščiai koordinuojant sistemingą klausymosi analizės procesą, kai keliose sesijose dėmesys sutelkiamas į skirtingus kompozicijų aspektus. Kiekviena klausymosi patirtis dokumentuojama, ypatingą dėmesį skiriant akustiniams elementams, emociniam rezonansui ir metaforinių raiškų atsiradimui (Sudaryanto 2015). Laiko žymomis pažymėti užrašai sukuria tikslų metaforinių atvejų įrašą, leidžiantį išsamiai juos kryžmiškai susieti ir analizuoti.

316

Acta Linguistica Lithuanica XCI

Evolution of Abstracting Metaphors in Modern Japanese J-pop Lyrics: Analysis of Linguistic Devices

Transkribavimas vykdomas pagal ne mažiau kruopštų protokolą: pradedama tiesiogine transkripcija japonų kalba, pereinama prie romanizacijos ir galiausiai prie vertimo į anglų kalbą. Kiekvieną etapą tikrina gimtakalbiai ir dalyko ekspertai, taip užtikrindami kalbinį bei kultūrinį tikslumą. Kontekstiniai elementai kruopščiai dokumentuojami, įskaitant susijusias įvykių istorijas, veikėjų aplinką ir žaidimo pasakojimo integraciją.

Kokybės kontrolės procesą sudaro keli tikrinimo lygmenys, įskaitant konsultacijas su gimtakalbiais ir kryžminį sutikrinimą su oficialia medžiaga. Ypatingas dėmesys skiriamas dviprasmiškiems atvejams, kai galimos kelios interpretacijos, taip užtikrinant išsamų interpretacinių galimybių dokumentavimą.

2.4. Duomenų analizės sistema

Analitinis procesas prasideda giliu įsigilinimu į diskursą: tyrėjai nagrinėja tekstą jį kelis kartus skaitydami ir klausydamiesi. Šis įtraukus požiūris leidžia išryškėti temoms ir naratyvinėms struktūroms, sudarančioms pagrindą tolesnei metaforų analizei. Metaforinių atvejų nustatymą reglamentuoja Pragglejaz metodas (2007), užtikrinantis sistemingą ir pakartojamą analizę.

Semantinė analizė plėtojama kruopščiai dokumentuojant tiek leksines, tiek kontekstines reikšmes, ypatingą dėmesį skiriant kultūrinėms nuorodoms ir skaitmeninės terpės įtakai. Šiame procese pripažįstamos unikalios virtualių dainininkų platformų ypatybės, kartu išlaikant jautrumą tradiciniams lingvistinės analizės metodams.

Ullmann teorinės sistemos taikymas suteikia struktūrą metaforų klasifikacijai, o šiuolaikinė metaforų teorija pasiūlo papildomų analitinių priemonių. Ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeniniam kontekstui, atsižvelgiant į tai, kaip virtualios platformos gali daryti įtaką metaforinei raiškai ir interpretacijai.

2.5. Validavimo procedūros

Validavimo procese taikomi keli kokybės užtikrinimo lygmenys, įskaitant ekspertų peržiūrą, gimtakalbių patikrą ir tarpkultūrinės interpretacijos validavimą. Ypatingas dėmesys skiriamas interpretacijų tinkamumui skaitmeniniame kontekste, atsižvelgiant į unikalias virtualių dainininkų platformų ypatybes.

Straipsniai / Articles

317

FINCE L. SAMBEKA, MUHAMMAD I. ALI

Patikimumo priemonės apima reguliarius kodavimo nuoseklumo patikrinimus, vertimo tikslumo verifikavimą ir kultūrinio konteksto validavimą. Skaitmeninės terpės įtaka viso validavimo proceso metu atidžiai apsvarstoma, taip užtikrinant, kad interpretacijos išliktų tinkamos unikalioms virtualių dainininkų platformų ypatybėms.

3. REZULTATAI

Antrajame 25ji Nightcord de single esančios metaforos turi skirtingą metaforinės reikšmės raišką. Taigi, remiantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad dainų tekstai, kuriuose pagal metaforų tipą esama metaforinių raiškų, yra šie:

1) Antropomorfinės metaforos

Antrojo single 25ji Nightcord de dainoje Kagirinaku Haiiro e aptikta 3 antropomorfinių metaforų atvejai, o dainoje ID Smile antropomorfinių metaforų nerasta. Šių tipų metaforos aptiktos 1, 6 ir 10 duomenyse, būtent:

1 LENTELĖ: Dainų tekstai ir reikšmės, kuriuose esama antropomorfinių metaforų

Nr. Duomenys Antropomorfinės metaforos Duomenų korpusas Metaforinių raiškų reikšmė 目に映った景 色の青さが羨 ましく思って いた。 Me ni utsutta keshiki no aosa ga urayamashiku omotte ita. Mane erzino prieš akis buvęs mėlynas peizažas. Pavydas kitų žmonių laimei. (1) 指先から伝わ っていく虚し さの色。 Yubisaki kara tsutawatte iku munashisa no iro. Gyvybės neturinčios spalvos, sklindančios iš pirštų galiukų. Jei tai, ką darai, nestokoja ambicijų ir aistros, nesukursi darbo, kuriuo galėtum mėgautis. (6)

318

Acta Linguistica Lithuanica XCI

Evolution of Abstracting Metaphors in Modern Japanese J-pop Lyrics: Analysis of Linguistic Devices

Nr. Duomenys

Antropomorfinės metaforos

Duomenų korpusas

Metaforinių raiškų reikšmė

(10)

(Tarp nerimo ir neapibrėžtumo sūkurio plūduriuoja, pajuodęs.

Nekantrumas ir nerimas gali priversti žmones prarasti kryptį bei tikslą.

Tarp pelenų ir plūduro juoduoja ir kybo.

Įstrigęs nekantrumo ir nesaugumo sūkuryje, mano protas aptemo.

2) Sinestezinė metafora

Dainoje Kagirinaku Haiiro e aptikta 1 sinestezinė metafora, o dainoje ID Smile jos nerasta, būtent 4 duomenyse:

2 LENTELĖ: Dainų tekstai ir reikšmės, kuriuose esama sinestezinių metaforų

Nr. Duomenys

Sinestezinė metafora

Duomenų korpusas

Metaforinių raiškų reikšmė

(4)

声は無情に散って。 Koe wa mujou ni chitte. Mano balsas pasklido be jausmo.

Nusivylimas neleidžia žmonėms reikšti savo nuomonės.

3) Abstraguojančios metaforos

Dviejose antrojo 25ji Nightcord de single dainose abstraguojančios metaforos aptinkamos dažniausiai. Dainoje Kagirinaku Haiiro e yra 12 abstraguojančių metaforų atvejų, konkrečiai 2, 3, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 duomenyse. Dainoje ID Smile yra 6 abstraguojančių metaforų atvejai, rasti 17, 18, 19, 20, 21 ir 22 duomenyse, būtent:

Straipsniai / Articles

319

FINCE L. SAMBEKA, MUHAMMAD I. ALI

3 LENTELĖ: Dainų tekstai ir reikšmės, kuriuose esama abstraguojančių metaforų

Abstraguojanti metafora

Duomenų korpusas

Duomenų korpusas

Duomenų korpusas

路肩に転がる人生アスファルトの温度下がってる。 Rokata ni korogaru jinsei asufaruto no ondo sagatteru. Gyvenimas, nuriedėjęs į kelkraštį, ir vėstančio asfalto temperatūra.

心閉まって待って！本当は叫びたいのよ。 Kokoro shimatte matte! hontou wa sakebitai no yo. Užverk širdį, palauk! Iš tiesų noriu rėkti.

孤独を奏る。 Kodoku o kanaderu. Groti vienatvės melodiją.

こんな才能なんて借り物。 Konna sainou nante karimono. Net ir šis talentas tėra pasiskolintas.

この感情奪って去ってよ。 Kono kanjou ubatte satte yo. Prašau, pavogk šį jausmą ir pasiimk jį.

ドロドロになってしまう前に。 Dorodoro ni natte shimau mae ni. Kol jie dar netapo purvini ir drumsti.

奇を衒った奴らの芸術アルスに飲み込まれて消えていく。 Ki o teratta yatsura no arusu ni nomikomarete kiete iku. Jų neįprasto teatrališkumo menas prarijo tai, ir tai išnyko.

Rainy Rainy lietumi nutekantis bergždžias jausmas. Rainy Rainy ame to nagarete iku toroukan. Rainy Rainy Mano bergždžias bandymas plaukti lietuje.

肩を濡らして残った冷たい記憶の体温。 Kata o nurashite nokotta tsumetai kioku no taion. Šaltų prisiminimų, likusių sudrėkinus pečius, kūno temperatūra.

焼けた才能を一つ置いてけ。 Yaketa sainou o hitotsu oiteke Palik vieną talentą, kuris tave degina.

ペルソナになんて越されんなよ！ Perusona ni nante kosarenna yo! Neleisk, kad persona tave aplenktų!

Oho…言の葉の意味飲み込んで。 Wow... kotonoha no imi nomikonde. Oho... prarijau savo žodžių reikšmę.

譲れないアイデンティティ。 Yuzurenai aიდენტiti. Tai tapatybė, kurios niekada neatsisakysiu.

飛び越えられない マイノリティ。 Tobikoerarenai mainoriti. Negaliu peršokti šios mažumos.

繋いでたいなら 外せない 秘め事。 Tsunaidetai nara hazusenai himegoto. Jei noriu palaikyti ryšį, negaliu atsisakyti savo paslapties.

320

Acta Linguistica Lithuanica XCI

Evolution of Abstracting Metaphors in Modern Japanese J-pop Lyrics: Analysis of Linguistic Devices

Abstraguojanti metafora

Duomenų korpusas

Duomenų korpusas

Duomenų korpusas

惹かれる 世界 逢って 存在 綴る セカイ 共鳴ならせた なら。 Hikare atte sonzai tsuzuru sekai naraseta nara. Jei tik galėtume priversti suskambėti pasaulį, kuris užrašo mūsų susižavėjimo kupiną egzistenciją.

思い余って隠れんぼ 迷って混在 メランコリー。 Omoiamatte kakurenbo mayotte konzai merankorii. Sumišę žaidėme slėpynių; pasiklydusi melancholija susimaišė.

想い 逢って 存在 映す セカイ 共鳴ならせた なら。 Omoi atte sonzai utsusu sekai naraseta nara. Jei būtume priverstę suskambėti šį pasaulį, atspindintį mūsų jausmų vienas kitam egzistenciją.

4) Gyvūninės metaforos

Antrajame 25ji Nightcord de single abiejose dainose – Kagirinaku Haiiro e ir ID smile – gyvūninių metaforų nerasta.

4. APTARIMAS

Remiantis atliktu tyrimu, antropomorfinės metaforos vartojamos veiksmažodžiams, pavyzdžiui, „spalvinti“, apibūdinti, siekiant perteikti vartojamą reikšmę. Sinestetinės metaforos vartojamos žmogaus pojūčiams, pavyzdžiui, klausai, regėjimo srityje apibūdinti. Animalistinės metaforos apskritai nevartojamos. Abstraktinančios metaforos vartojamos abstraktiems žodžiams paaiškinti ir kalbai pagražinti. Metaforų vartojimu šiame tyrime siekiama sukurti konkretesnį arba aiškesnį jausmų, patiriamų klausantis dainų, vaizdą.

Šiame tyrime kai kuriuose dainų tekstuose aptiktos abstraktinančios metaforos užrašytos parenkant tokius žodžius, kurie leidžia klausytojui pajusti arba įsivaizduoti norimą perteikti jausmą. Pavyzdžiui, gyvenimas, nukritęs kelio pakraštyje, liūdesio melodijos grojimas, šis talentas yra pasiskolintas. Dainų tekstų 25ji’s antrojo singlo, Nightcord de, tyrimo ir analizės rezultatas – 22 duomenų vienetai, kuriuose esama metaforų; jų išsamiau pateikiama toliau esančioje lentelėje:

Straipsniai / Articles

321

FINCE L. SAMBEKA, MUHAMMAD I. ALI

4 LENTELĖ. Metaforų tipų skaičius

Nr. Metaforos / dainos pavadinimas Antropomorfinės Sinestetinės Abstraktinančios Animalistinės Iš viso 1. Kagirinaku u Haiiro e – Surii 「限りなく灰色へ」 Begalinė pilkuma 3 1 12 – 16 2. ID smile – Toa 「アイディスマイル」 Akių atmetimas I-DISMILE“ – – 6 – 6 Iš viso 3 1 18 – 22

Remiantis pirmiau pateikta 5 metaforų tipų, kuriuos pasiūlė Stephen Ullmann, lentele, abstraktinančios metaforos yra plačiausiai vartojamos – jų rasta 18, antropomorfinių metaforų – 3, o sinestetinių – 1; tirtuose dainų tekstuose animalistinių metaforų apskritai nerasta. Dominuojanti metafora, aptikta Nightcord dé’s antrajame single, yra abstraktinanti metafora (nuo abstraktaus prie konkretaus). Tai rodo, kad dainose vartojama daug neaiškių posakių, kurie neturi aiškios formos arba yra abstraktūs. Žinoma, kad abstraktinančių metaforų žodyno parinktyje linkstama vartoti žodžius, skirtus dainų tekstų kalbiniam grožiui suteikti, pavyzdžiui, tu esi liūdesio melodija, būti purvinam, aš tirpstu, šalti prisiminimai ir pan.

Įvadas į metaforinę analizę 25ji Nightcord dé’s antrojo singlo metaforinių posakių analizė atskleidžia sudėtingą kalbinių priemonių sluoksniavimąsi, ypač išryškindama tris skirtingus metaforų tipus: abstraktinančias, antropomorfines ir sinestetines. Atidžiai išnagrinėjus 22 nustatytus metaforinius atvejus, šiame tyrime parodoma, kaip šiuolaikinė japoniškų dainų kūryba pasitelkia perkeltinę kalbą emociniam poveikiui sustiprinti

322

Acta Linguistica Lithuanica XCI

Evolution of Abstracting Metaphors in Modern Japanese J-pop Lyrics: Analysis of Linguistic Devices

ir klausytojų įsitraukimui. Kaip pažymi Lawrence Zhang (2023) savo šiuolaikinės Azijos popmuzikos lingvistikos tyrime, metaforinės priemonės yra itin svarbūs tiltai tarp abstrakčių emocinių sąvokų ir konkretaus patirtinio supratimo.

Metaforų tipų pasiskirstymas. Kiekybinė analizė atskleidžia aiškų abstraktinančių metaforų vyravimą: jos sudaro 18 iš visų 22 nustatytų metaforinių posakių. Po jų eina trys antropomorfinių metaforų atvejai ir vienas sinestetinės metaforos atvejis. Ypač reikšmingas visiškas animalistinių metaforų nebuvimas, rodantis sąmoningą stilistinį pasirinkimą, derantį su šiuolaikinės miesto muzikos raiška. Šis pasiskirstymo modelis siejasi su Hasegawa Chen (2024) išvadomis apie kintančias metaforų vartojimo pirmenybes šiuolaikinėje Azijos dainų kūryboje.

Abstraktinančios metaforos: pagrindinė raiškos priemonė. Abstraktinančios metaforos analizuotose dainose tampa dominuojančia perkeltinės raiškos forma. Tokie pavyzdžiai kaip „gyvenimas, nukritęs kelio pakraštyje“ ir „grojanti liūdesio melodija“ parodo, kaip abstrakčios sąvokos paverčiamos apčiuopiamais vaizdiniais. Pasak Jeehwan Kim (2022), ši abstraktinančių metaforų pirmenybė šiuolaikinėje muzikoje atspindi platesnę tendenciją siekti emocinio prieinamumo išlaikant poetinį rafinuotumą.

Antropomorfinių metaforų funkcija. Dainose nustatyti trys antropomorfinių metaforų atvejai atlieka konkrečias funkcijas, suteikdami nežmogiškiems elementams, ypač susijusiems su spalvų vaizdavimu, žmogiškų savybių. Šios metaforos sukuria tiesioginį emocinį ryšį, priskirdamos žmogiškus bruožus negyviems objektams arba abstrakčioms sąvokoms. Strateginis šių metaforų taikymas dera su tuo, ką Jui-Ching Wang (2020) vadina „naująja personifikacijos banga“ šiuolaikinėje Azijos muzikinėje raiškoje. Sinestetinė metaforinė inovacija. Vienas sinestetinės metaforos atvejis, kai jutiminiai išgyvenimai perkeliami iš vienos srities į kitą, yra rafinuota kalbinė technika. Šis apgalvotas skirtingų pojūčių metaforinės raiškos vartojimas sustiprina daugiajutiminę dainų tekstų patirtį ir kartu išlaiko reikšmės aiškumą. Terry Thompson (2021) tyrimai rodo, kad toks tikslus sinestetinių metaforų taikymas gali gerokai sustiprinti dainų tekstų emocinį poveikį neperkraudamas klausytojo.

Metaforinių pasirinkimų kontekstinė analizė. Atrodo, kad metaforinių posakių parinkimas kruopščiai pritaikytas prie kiekvienos dainos teminio turinio. „Kagirinaku u Haiiro e“ (限りなく灰色へ) didesnė metaforų koncentracija (16 atvejų) rodo sudėtingesnį emocinį pasakojimą, palyginti su „ID smile“ (6 atvejai). Šis metaforų tankio skirtumas rodo sąmoningus meninius emocinės raiškos ir pasakojimo pasirinkimus

Straipsniai / Articles

323

FINCE L. SAMBEKA, MUHAMMAD I. ALI

plėtojant. Lingvistinės ir kultūrinės implikacijos. Pastebėti metaforiniai modeliai atspindi tiek šiuolaikinės japonų kalbos preferencijas, tiek moderniosios muzikos estetiką. Abstraktinančių metaforų vyravimas kartu su atrankiniu antropomorfinių ir sinestetinių posakių vartojimu sukuria rafinuotą kalbinę paletę, atliepiančią dabartines kultūrines ir menines tendencijas. Ši kruopšti tradicinių ir šiuolaikinių elementų pusiausvyra iliustruoja tai, ką Wang (2020) vadina „neotradicine lyrika“.

Poveikis klausytojo patirčiai. Strategiškai pasitelkiant įvairius metaforų tipus, klausytojams sukuriami keli reikšmės ir interpretacijos lygmenys. Iš abstrakčių sąvokų metaforinės raiškos būdu kildinami konkretūs vaizdiniai palengvina emocinį ryšį ir kartu išlaiko meninį rafinuotumą. Šis prieinamumo ir sudėtingumo derinys būdingas sėkmingai šiuolaikinei dainų kūrybai, kaip pažymima naujausiuose klausytojų įsitraukimo į metaforinę muzikos kalbą tyrimuose.

METAFOROS VOCALOID KULTŪRINĖJE RAIŠKOJE

Metaforų analizė japoniškuose dainų tekstuose, ypač Vocaloid subkultūroje, reikalauja geriau suprasti japonų kultūrinius kontekstus, formuojančius kalbinę raišką. Turtinga japonų kalbos netiesioginio bendravimo tradicija ir dėmesys kontekstinei reikšmei sukuria unikalų pagrindą metaforinėms priemonėms. Tradiciniame japonų bendravime „aimai“ (dviprasmybė) dažnai vertinama, nes leidžia įvairiai interpretuoti ir sukuria gilesnį emocinį atgarsį. Šis kultūrinis polinkis į netiesioginę raišką šiuolaikiniuose japoniškuose dainų tekstuose reiškiasi rafinuotu metaforinių reikšmių sluoksniavimu: abstrakčios sąvokos kruopščiai įaudžiamos į konkrečius vaizdinius, atliepiančius japonų jautseną.

Tradicinės požiūrio į metaforą sampratos gerokai evoliucionavo: nuo ankstyvo jos vaidmens kaip paprastos lyginamosios priemonės iki dabartinio pripažinimo pagrindiniu kognityviniu mechanizmu. Vocaloid muzika, kuriama naudojant balso sintezės technologiją, išplėtojo savitą metaforinę kalbą, kuri ir remiasi tradicinėmis japonų kalbos konvencijomis, ir meta joms iššūkį. Virtualus Vocaloid atlikėjų pobūdis paskatino naujų metaforinių posakių atsiradimą, ištrinantį ribas tarp žmogaus ir skaitmeninės būties ir kuriantį turtingą reikšmių audinį, atspindintį šiuolaikinės Japonijos visuomenės santykį su technologijomis ir dirbtiniu intelektu. Šis kontekstas itin svarbus norint suprasti, kaip abstraktinančios metaforos, dominuojančios analizuotose dainose, veikia platesniame Vocaloid kultūrinės raiškos kontekste.

324

Acta Linguistica Lithuanica XCI

Evolution of Abstracting Metaphors in Modern Japanese J-pop Lyrics: Analysis of Linguistic Devices

Analizuotose dainose abstraktinančių metaforų vyravimas prieš animalistines išryškina aiškiai miesto ir į technologijas orientuotą estetiką, formuojančią didelę dalį šiuolaikinės Japonijos jaunimo kultūros (Takahashi 2022). Ši pirmenybė dera su Vocaloid subkultūros dėmesiu skaitmeninėms erdvėms ir virtualioms realybėms, kuriose tradicinės gamta paremtos metaforos gali būti mažiau aktualios. Rafinuotas sinestetinių ir antropomorfinių metaforų vartojimas šiose dainose rodo, kaip Japonijos dainų autoriai Vocaloid scenoje pritaiko tradicines japonų kalbines priemones šiuolaikiniams pojūčiams ir patirtims reikšti. Šių kultūrinių ir subkultūrinių kontekstų supratimas būtinas, kad užsienio auditorijos galėtų visiškai įvertinti niuansuotus būdus, kuriais metaforinės priemonės veikia japoniškuose dainų tekstuose.

Metaforos ir japonų kultūrinės raiškos ryšys peržengia vien lingvistinės analizės ribas ir apima vizualinius bei performatyvius elementus, ypač aktualius Vocaloid kontekste, kuriame virtualūs atlikėjai įkūnija metaforines sąvokas vien savo egzistavimu. Šis daugiamodalus metaforinės raiškos požiūris, jungiantis lingvistinius, vizualinius ir technologinius elementus, sukuria sudėtingą reikšmių tinklą, kuriam visiškai iššifruoti reikia kultūrinio raštingumo. Tam tikrų metaforų tipų (pavyzdžiui, animalistinių metaforų) nebuvimą ir kitų (abstraktinančių metaforų) vyravimą analizuotose dainose galima geriau suprasti pažvelgus per japonų kultūrinių preferencijų ir specifinių Vocaloid subkultūros estetinių vertybių prizmę.

IŠVADOS

Metaforinių posakių analizė 25ji Nightcord de’s antrajame single atskleidžia reikšmingus šiuolaikinės japonų dainų kūrybos technikos modelius, o abstraktinančios metaforos išryškėja kaip dominuojanti perkeltinės kalbos forma. Iš 22 nustatytų metaforinių atvejų pasiskirstymas rodo 18 abstraktinančių, 3 antropomorfines ir 1 sinestetinę metaforą, taip aiškiai parodant pirmenybę abstrakčioms emocinėms sąvokoms paversti apčiuopiamais vaizdiniais. Rafinuota šių metaforų tipų sąveika, ypač akivaizdi tokiose dainose kaip „Kagirinak u Haiiro e“, kurioje yra 16 atvejų, ir „ID smile“, kurioje jų yra 6, atskleidžia, kaip skirtingas metaforinės raiškos tankis veiksmingai perteikia nevienodą emocinio sudėtingumo lygį, išlaikydamas kalbinį prieinamumą ir meninį rafinuotumą. Būsimi šios srities tyrimai turėtų nagrinėti keletą perspektyvių krypčių, įskaitant lyginamąją skirtingų japonų muzikos žanrų analizę, išilginius metaforų raidos J-pop tyrimus ir

Straipsniai / Articles

325

FINCE L. SAMBEKA, MUHAMMAD I. ALI

tarpkultūrinius metaforų vartojimo preferencijų Azijos muzikos rinkose tyrimus. Be to, klausytojų skirtingų metaforų tipų supratimo ir emocinės reakcijos tyrimai galėtų suteikti vertingų įžvalgų tiek akademiniam supratimui, tiek praktiniam dainų kūrimui. Naujų teorinių modelių, specialiai pritaikytų šiuolaikinių Azijos popmuzikos dainų tekstų analizei, kūrimas kartu su skaitmeninės kultūros įtakos metaforų parinkčiai tyrimais reikšmingai prisidėtų prie mūsų šiuolaikinės muzikinės raiškos supratimo. Tokie tyrimai ne tik pagilintų mūsų kalbinių priemonių muzikoje supratimą, bet ir suteiktų praktinių gairių dainų autoriams, kompozitoriams bei kalbos pedagogams, dirbantiems su šiuolaikinėmis japonų muzikinės raiškos formomis.

REFERENCES

Chen Hasegawa 2024: Evolution of Figurative Language in Modern Japanese Music. – Asian Studies Quarterly 12(1), 45–62.

Chen Li, Wang Nianxin, Kengo Sato 2021: Digital Voices: The Role of Vocaloid in Modern Musical Expression. – Journal of Digital Culture Studies 15(3), 178–195.

Creswell John W., Cheryl Poth N. 2023: Qualitative Inquiry Research Design: Choosing Among Five Approaches, Alberta: Sage Books.

Edy Subroto 2011: Introduction to the Study of Semantics and Pragmatics, Surakarta: Cakrawala Media.

Keraf Gorys 2010: Diction and Language Style, Jakarta: PT Gramedia Pustaka Utama.

Kim Jeehwan, Lee Sairom 2022: Metaphorical Expressions in Virtual Singer Lyrics: A Linguistic Analysis. – Asian Journal of Communication 32(1), 45–62.

Kim Samnim 2022: Contemporary Trends in Musical Metaphor: A Cross-Cultural Perspective. – International Journal of Music Studies 8(4), 178–195.

Lakoff George, Johnson Mark 2003: Metaphors We Live By, Chicago: The University of Chicago Press.

Machida Ken, Yousuke Mimiyama 1997: Yoku Wakaru Gengogaku Nyumon, Tokyo: Babel Press.

Masoko Marly 2019: A Japanese Cultural Analysis of the Oshogatsu Celebration. – ABDIMAS Journal 12(3), 309–320.

Rakian Sandra 2021: PKM of Elementary Schools in Tountimomor and Totolan Villages, West Kakas Sub-district, Minahasa Regency. – EDUPRENEUR 4(2), 80–87

326

Acta Linguistica Lithuanica XCI

Evolution of Abstracting Metaphors in Modern Japanese J-pop Lyrics: Analysis of Linguistic Devices

Rodriguez Matos, Tanaka Yoshiya 2024: Mental Health Themes in Japanese Digital Music: Analysis of Project Sekai Songs. – International Journal of Cultural Studies 27(1), 89–107.

Somp​​otan Amelia 2021: Analysis of Setsuzokuјoshi in Japanese Sentences. – Syntax Litterate 6(5), 2091–2099.

Sudaryanto 2015: Methods and Various Techniques of Language Analysis, Yogyakarta: Sanata Dharma University.

Takahashi Masami 2022: Digital Horizons: Metaphorical Expression in Japanese Vocaloid Culture. – Contemporary Japan Studies Review 18(3), 112–134.

Tarigan Henry G. 1986: Indonesian Language Style, Bandung: Angkasa.

Thompson Terry 2021: Synesthetic Metaphors in Modern Songwriting: Impact and Innovation. – Music Analysis Journal 18(3), 156–173.

Ullmann Stephen 2011: Introduction to Semantics, Yogyakarta: Student Library.

Wang Jui-Ching 2020: Neo-Traditional Lyricism in Asian Pop Music. – Contemporary Music Review 39(2), 89–104.

Yamamoto Tetsuya, Suzuki Naho 2020: Evolution of Vocaloid Technology and Its Impact on Modern Music. – Technology and Culture Review 12(4), 267–284.

Zhang Lawrence J. 2023: Metaphorical Devices in Contemporary Asian Pop Music: A Linguistic Analysis. – Journal of Music and Language 15(3), 234–249.

Zhang Xiaoheng, Matsumoto Yumi 2023: Language and Emotion in Digital Age Music. – Contemporary Japanese Studies 18(2), 112–129.

Fandom.com. – Vocaloid Lyrics Wiki アイデスマイル (ID Smile). Available at: https://vocaloidlyrics.fandom.com/wiki/ [accessed 16.02.2024].

Fandom.com. – Vocaloid Lyrics Wiki 限りなく灰色へ (Kagirinaku Haiiroe). Available at: https://vocaloidlyrics.fandom.com/wiki/ [accessed 16.02.2024].

Straipsniai / Articles

327

FINCE L. SAMBEKA, MUHAMMAD I. ALI

Abstrahuojančių metaforų raida šiuolaikiniuose japonų J-pop dainų tekstuose: kalbos priemonių analizė

SANTRAUKA

Šiame tyrime nagrinėjamas metaforinės kalbos vartojimas antrajame japonų muzikos grupės „25ji Nightcord de“ single. Jame daugiausia dėmesio skiriama įvairių dainos tekstuose vartojamų metaforų tipų identifikavimui ir analizei. Tyrime taikomas kokybinis aprašomasis metodas, naudojant klausymo ir įrašymo techniką, taip pat referencinį poravimo metodą, siekiant suskirstyti ir išanalizuoti šias metaforas. Rezultatai atskleidžia tris pagrindinius metaforų tipus: abstrahuojančias metaforas, antropomorfines metaforas ir sinestezines metaforas. Iš 22 nustatytų metaforinių posakių labiausiai paplitusios yra abstrahuojančios metaforos (18 atvejų), antropomorfinės metaforos (3 atvejai) ir sinestezinė metafora (1 atvejis). Šios metaforinės išraiškos siūlo įvairias semantines interpretacijas, kurios prisideda prie dainos emocinio ir meninio nepaprastumo, sustiprindamos jos bendrąjį poveikį.

Tyrime pabrėžiamas abstrahuojančių metaforų dominavimas šiuolaikinėje J-pop dainų kūryboje, o tai rodo vyraujantį konceptualios abstrakcijos polinkį šiuolaikinėje muzikoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad metaforos yra ne tik pagrindinis lyrikos bruožas, bet ir atlieka lemiamą vaidmenį perteikiant gilesnes emocines ir menines prasmes, leidžiančias klausytojams užmegzti glaudesnį interpretacinį ryšį su daina. Būsimuose tyrimuose būtų galima toliau nagrinėti metaforų vartojimo raidą keliose dainose arba lyginti metaforinius modelius skirtinguose muzikos žanruose panašiuose kalbiniuose kontekstuose. Tai padėtų geriau suprasti, kaip metaforų kalba formuoja šiuolaikinę populiariąją muziką, ypač unikalioje japonų J-pop kultūrinėje ir kalbinėje aplinkoje.

Įteikta 2024 m. spalio 6 d.

FINCE L. SAMBEKA Department of Indonesian Language and Education Manado State University South Tondano, North Sulawesi, Indonesia Pos Code 95618 [email protected]

MUHAMMAD I. ALI Department of English Education Manado State University South Tondano, North Sulawesi, Indonesia Pos Code 95618 [email protected]

328

Acta Linguistica Lithuanica XCI