Rainis ~
ainis ik-
a,
Va mana
papi s
a man
papi s,, -
a manas,
p.
100).
na língua
Li uiyo y oje
nejo mas a
se iamen e
ala é i
sob e ações
nomeinimy
mais
di e amen e
daik a a dziy
(aplenkian
i8
eiksmazodj),
jun o is
dél o
adiedan e
eiksmazodz-
io p eesaga,
como que,
exempziui,
qual
ciema osana,
ac iongy en -
ie * esas
pada y as
iSul a a s,gy-
en ie ée* i8
ezes
su%odzio
p eesaga -0i
daik a a dzio
p ies -Sana (p
84), ou apenas
skoliniy
g ama inimo
(p ide oma),
one kon e sio
gal kui iy bi y
bidi izio
akul a i is
giminéskai bei
daik a a d,
como que
ie ak (p 98;
zaga iski
zagai izii
apple i izii -
pa a os
pa icipan es
da língua
lie uya), mas
isso não é
conside ado.
Neabejo ina,
que e ingg
li o ecebeu
não só
kalbininkai,
j ai iy s iciy
la iy
e minologij-
os
a ky ojai,
consumido e-
s, kalbos
kul i os
da bininkai,
aos quais ja
au o é i
sky é (p. 4, 25),
mas e mesmo
la iy kalbos
mokslas bei
bend oji
e mino y a.
Quão mais
se á okiy
p o undugniy
sepa i as
linguagem
e minologias
y inéjimy,
an o
o eesné,
moksliskesné
se á uma
eo ia ge al
e minologij-
as, qui, be y
a ski y kalby
y inéjimy,
a ody y
como
di b iniy,
idiomas i§
Sono
p ime amy
daZ
nesu inkanéiy
wi h ik uoju
kalby
eikala ima,
jy
a osenaim-
y, aisykliy i
eiginiy
inkinys.
Ty inéjan
a ski y kalby
e minus, jy
sis emas,
kalby ySiy,
inalmen e e
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
pap as ai
paaiskéja,
que y
eikala imy,
aisykliy jokiu
biidu não pode
absoliu in i.
Te minologij-
a, como e
mesma língua,
é um i o,
a ian e
ei8kinys, sua
ou ais ainda
obse imes
uz mui os ki y
sis ema de
linguagem
daliy ki img,
além disso,
mais depende
de alingas
Zmoniy
a i idades.
Tudo isso
g azia e e i8
V. Skujinias
li os. Tad
p aze do
lei o,
pe skai¢ius,,-
La iy
e minologij-
os a kymo
p inciples,
pe augo j
dziaugsma del
kaimyny
e minologij-
os i mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
Colleção
de ísica
li uana
san au-
ky kalba
Li uu os isikos
inkinys, cujo
isdeSim me is
oi paminé as
p ie§ d ejus
me us',
conside a-se
isiky ki y
mokslo s i¢iy
specialis y só
i
ne
na
Li uânia,
i
mas uzsienyje.
Nele os
a igos
imp imiam--
se usy
a
angly
USpalis
K.
Li huanian
physikos
inkinio"
is akos//
Físicos
Zinios.
1991.
No.
1.
P.
18-19,
90
k., ©
s aipsniy
san auk-
os lie u iy
k. Sios
san auk-
os, como e
ou as
cien í ici-
no s ilaus
publikacij-
os,
pasizymi
abs ak -
umu,
aiskumy,
logiskumn,
p ecizumu,
umpumu
e k .
ypa ybémi-
s,
simplesme-
n e que
lemia
e minija,
nominacij-
a,
kons uk-
cijy bei
sakiniy
Zodziy
a kosp-
aio i.
Maio ias,,-
Li uu as
ísica
cole inho
san auky
língua é
sklandi,
sakiniai
iksliis,
aiSkis,
e mininai
eg asingi,
adequada-
men e
escol i.
Taciau
pas ou e
abejo iny
dalyky.
S ai um
ou o Sio
conjun o
de
san auky
sen yn,
Nus a i -
a, jog dél
elek on-s-
kylinés
sq eikos à
E=20 Vicm,
elek ony
d ei inis
g ei is
sumaiéja
17%.
Kohe en i-
nés
s ieSos
spinduliy
sklidimo
p o lesius
e jy
ecip ocio
sq eikos
umpa
analé le a
ao op inés
a amen-
o de
in o maç-
ão ou
ixação
p incipy
iédés ymo.
Ul a iole-
iné
adiação
me y e
pa os
bégyje
cin a.
Kas klili a
Siuose
sakiniuos-
e? De
abejo, e
e mininai,
e Zodziai, e
es ilos. Sie
dalykai,
ypaé
e minija
e leksika,
iSsamiau e
se á
discu i no
a igo.
Análises
selecion i
1990-1993
m.,,Li ua -
os ísica
compilaçã-
o*
ap esen y
a igosniy
san auky
hand addi-
ai 1.
Te inai.
Viena
undamen-
aliniy
san auky
e minijos
bedy
,,Fizikos
e miny
Zodyne?
di oy
e my
nepaisima-
s.
No malme-
n e
nãopaiso-
ma e
gimininiy, e
a8iniy
e miny.
Po
exemplo,
zodyne
inclui
e mos
i smas,,-
medziagos
ou ene gia
iSies
ce a
a iação;
S olis,sub-
s i uição
da ele ão
(ou
pozi ono)
biisenosa
(po
exemplo,
S iesos
suge ies,
du an e a
emissão)*;
sandii a,, -
am
e dadei -
os isies
sali se
ele
co és
ci cuinéi,
quando se
conecam
dois
in e medi-
agos".
San auky
au o es
ainda
daZnai
odo Sias
sq okas
chama um
ne eik inu
eikimés
e iniu
pe éjimas,
exemplo.:
azinis
pe éjimas
(= azinis
i smas
393), a omo
pe éjimas
(=
b anduolio
i smas,
plg. 393
a omo
i smas
z .
b anduolio
i smas);
ansmis-
são de
elé on (=
elé on
Suolis 339),
ansmis-
são de
po encial
(=
po encial
Suolis 339);
ele ônic-
o-skylinis
pe éjimo
(= ele iné
skyliné
sandii a
265), p-n
pe éjimo
(= pn
sandii a
265). O
luga
j ai iaIy -
és, ou
he e oge-
ninés,
sandii os
sin auk-
as
apascu o
ne aisykli-
ngas 2
Fisikos
e my
Zodynas.
V., 1979. 677
p, (aquí
e e e-se
apenas a
página
Zodyno).
91
e não des inado
e mo
he e ope éjim-
as (Didéjan
empe a i ai
he e ope éjimy
sqlygo i
d ei iniai
ba je ai u i
mazé i)
Ne eik inais
eikimés
e iniais
eike y
conside a
i
e minus
pe siKlojima-
s,
susiklojimas,
plg.
us.nepexpusaie,
nepexpu ue, angl.
o e lap,
o e lappi-
ng, ok.
Ube lapp-
ung.,Fizik-
os
e miny
Zodyne*
Siai
sq okai
pa adi i
o necido e mo sanklo a.
Tad no luga
i
sudé inio e mo
juos y
pe siklojimas
a o inas juos y
sanklo a.
Nesilaikoma e mui os
ki y sudé iniy
e miny,
pa eik y,,Fizikos
e miny Zodyne,
pa yzdziui, daininé
ca ac e is ika 39
keiéiama dainumine
ca ac e is ika,
combinaciné sklaida
290 kombinaciniu
issklaidymu,
nepusiaus i asis
k ii ininkas,
pusiaus i asis
k ii ininkas 154
nepusiaus y iniu
k i ininku,
pusiaus y iniu
k i ininku,
sluoksniné sanda a
sluokso aumi
sanda a, s iimos
po en ial 229 264
a s anGiu
po encialu, alpiné
ma aza 382 alp
ma aza, 178
ma aa be
ma a imu ma azimu.
Visai sem
necessidade
san auky au o iai
ao in és
daik a a dzio
kilmininko a oja
biid a dj com
p e ixagem -inis, -é
Siuose sudé iniuose
e minus: banginis
skaiéius (=
p obabilbangos
skaidius 281), baziné
s o ébaz (=
p obabilés s o é8),
31inis g ei is (=
d ei o g ei is 103),
elek inis
k ii iselek os
k i is 15 (15), plasma
elec inésky modul
elek ony i skydym
220), ko eliaciné (=
unção de co agem),
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i i i i i i
i
268),
(=
0
ne
Ao
Sios
mic osis emas
p i ap y
i
sudé iniai
e minai
ele iskai
nega i o,
ele iskai
s umlus me al,
ele iskai
posi i o,
ele iskai
auklus me al.
San aukes
ainda podem se
de ec ados já
há mui o empo
ne a ojamy
ne aisyklin e -
miny, exempziui,
i
s o es neséjas
(Moni imas
po encialy
ski um,
gy
nesusijes
ka s y s o és
neséjy
ka s yjy
k i ininky)
g adien o de
concen ação).
su
(=
92
Kai onde
não
acei á eis
p endas
-inis,
-¢
biid a dziai
is
ik iniy
a dy, p z.:
gausiné
unção
(=
Função
Gauss
91),
kuloninis
po encia-
las
(=
Po encial
Kulono
228)
i
. .
Tal dedo
nos
e mos oi
ques iona-
do já
1958
m.
i8leis o
,,Físicos
e my
Zodyno
ecenzijo-
je.
Joje
keple iné
jéga
aisy a
Keple io
jéga,
b auninis
judejim
--
B auno
judéjimu,
aunho e iné
di akcija
—
F aunho e-
io
di akção.
Li uiy
alboje é
biid a dziai
bejégis, -é,
be o mis,
-é,
be eiksmis,
-é,
bes o is,
-é,
be andenis,
-é
i
. .
Tad
i
san auky
au o iai
u é y isso
j
a k eip i
démesj
a o ine
i
bedimensinés,
mas
bedimensés
eikimeés,
bede ek iné,
ne
mas
bede ek é
sis ema pan.
i
Ki y panasiy sude iniy
e my, например.:
bekon ak inis ju iklis,
bekon ak inis
ma uoklis isiniai
démenys keis ini
neig ing p iesp ieSq
u inéiais
biid a dziais, -y
nekon ak inis ju iklis,
nekon ak inis
ma uoklis. San aukos
apasciko sudé iniy
e miny, ku iy iSiniai
démenys ne aisyklingi
sudu iniai p z.:
aukS adaznuminiai
auké adainiai)
s y a imai,
auks a empe a i inis
auks a empe a ii is)
lase in mik oskopio,
d ikon ii iné
d ikon i e) schema,
skys ak is alinis
skys ak is alis)
--
i,
(=
(=
(=
(=
S esos
modulia o us,
s ambiadispe siné
(=
s ambiadispe sé)
acção.
T eéioji beda
pik naudziação
—
em e minais
in e nacionais.
San aukas pode
acha okiy
skoliniy, ku iy já
enunciada an e
ano isleis ame
35
,,Físicos
e my
Zodyne", po
exemplo: diagonalé
js izainé),
(=
diâme o
(=ske smuo),
coaksialinis
ge alasis)
(=
bangolaidis, localinis
localin) j empimo,
magne o ezis y iné
(=
magne o a ziné)
elec o a os jéga
esis y inis
(=
i
a zinis)
slégio
ju iklis,
pa cialiné
(=
(= daliné)
banga,
o
ki y
skoliniy,
como
speci iné
(=
sa i oji)
Siluma, a ia,
Slei as kilpa),
iskozime as
(=
klampoma is),
isualis
(=
(= egimasis)
indicado es
i . .
en a i a
de
i
1979
m.
enuncia iSleis ame
,,Físicos
e my
Zodyne
Te minai
ag ega o,
mechanism
baigia iggui i
mui os
isikiniy
eiskiniy
ypa ybiy
a
jy
lie u iskus
nomes, p z.:
po i ino
ag ega y
(=da iniy)
suzadinimo
dinâmica;
o oZadinimy
anihiliacia
pseudoizociani-
no
Y-ag ega uose
(=
da iniuose); de
<-->
condução
elé ica
> Zdanys
J.,
RemiSau-
skas
M,Cidas
A.,
KokS a V.
Máis
démesio
e minol-
ogijai/
Jus iça,
1958
ou ub o31
93
o
i
causel a
A dispe são
ecal é
elaxacinio
pobi k ii io
anspo e
¢
mechanismo
(= elaksacine
i
susel a
Salinho
k iw io
pe naios);
sob e
mecanismo
de
o mação de gelo
(=susida yma)
na nu em;
ul ag acinius
eisk en ão
lemia
acus oelek in-
is sq eikos
mechanizmas
akus oelek iné
sq eika), plonyjy
polik is aliniy
(=
seleno plé eliy
laidumo
mechanizmo
speci ika
sa i umas) pa }
pode dize sob e
ge al mui os
ciência s igiy
e ming
(=
s uk i a, pg.
i
Ta
i
lo .
s uc u e.
San y auk
au o iai
ji
a odami
em
omenyje
du
emasus:
da inj
i
sanda q.
Tadél kode
assim não
jy
nomeinus,
i
exemplo:
cap u e
cen y
j aka
plé eliniy
s uk i
sandi y)
(=
ZnS: ele oliuminescência;
Mn
semiclaidininkis-me al-semiclaidinink-
<...>
is s uk ii os, compedanéios
monoc is alino de camada da iniai
monok is alino de camada ou
is
monok is alino de camada da iniai)
pan.
(=
i
i
2.
Leksika.
I§
leksikos
dalyky mais
kli i a
ne a o inos
eiksmés
Zodziai,
e alai
i
simplesmen-
e s e imybés.
P z.
apa :
n.s e .
—
be, iisky us:
campo é
quan uojan e
uni o maly is,
apa
i
issky us)
siau g kanalq;
(=
abp es i mui o
melho dem i,
nulem i:
dependomybe
—
do aziy
di e imen o
apsp endzia
lemia) dydziai,
<...>
ekombinaciniy
cen yki ism
abp es a
nesiluminiais
<...>
p ocessos
(=
(=ki imq
lemia
nesiluminiai
yksmai);
duado(is)
ne a . .,Sis,
ce o.
Be
abejo,
okiai não
des ininai
eiksmei
apa ece
u éjo
j akos
usy
k.
daly is
aannui pig.
,
B
AaHOM
C oBape
-
Siame
Zodyne,
8
Aannuii
Momen --
Si o
momen o
i
pan.
Todel
aisy ina: é
<,..>
usado
aquele
mé odo que
duo uoju
(=
Siuo)
caso é
mais
con enie-
n e;
Sie
dydziai
isiskai
desc i di-
na
sukaup q
ene gijq
(=
duo uoju
am
ik u,
Siuo)
empo momen o.
DaZnai
san auky
au o iai,
nusiZi i éje
j
usy kalba,
ne eik ina
eik:
a oja
me
daly j
i
uzduo as
,,speci icado,
eque ido;
p e is o;
escolhido.
Isso
ambém
ne
o que
mais,
como não
uncion-
es
iS
e alas usy
k.
Zodzio
salannwn
,
exemplo.:
ibinés sqlygos
pode bii i
uzduo as
de e minadas,
escolhidas)
(=
ês biidais,
gau a
dependomybé
do uZduo ojo
escolh ojo)
<...>
p ecisão.
(=
Nas
con ações
pode
de e a -se
i
a é
sang aZinj
eiksmazodj
uzsiduo i,
<...>
ex.: uzsida us
(=nus acius,
numaéius)
94
ieng y
is
pa ame e ,
ou o pa ame o
o na-se
desc éz u
desc éz as);
(
bii ina uzsiduo i
<...>
escolhe )
eikiamq dydj;
(=
eilé, oda eilé
melho nemaiai,
mui osybé,
mui os e c.:
y imy déka
susi o ma o eilé
—
naujy da by
a
1y
<...>
(=
is
siy
y imy
apa eceu
mui os,
nemazai
naujy
da by);
<...>
pode
sp es i
isq eile
plu alybe)
(=
debesy
k i uliy
i
isikos
klausimy;
colocin i
ne a .
—
.
,,jdé i*
a
"laiky i":
p oduzidous
du e us
p o inius
pa alpinus
(=
jdéjus)
j
ezona o iy,
ecu a;
plenos
ne a .
.
,, isai,
isiskai":
<...>
mediu iné
e e é
pilna
isiskai)
(=
desc i éz is
amanho;
paailhado
<...>
o almen e
isiskai)
(=
abSo buo os
suge os)
luxo de
(=
ene gia
skaici icaçã-
o; as is
ne a . .
,
bi i:
<...>ae ozoliy andasi
(=
são) de a é ao ge al
a mos é ico
5
60%
SO,
quan ida-
de; is i
ne a . .
,,see i*:
Gau a
eo iné
o mulaé
isan i
(=
siejan i) do
sinal de
obse ação
padé j com
pa âme o
de o dem;
sqs a as
—
ne a .
.
,,sudé is:
<...>
jau io
dependomybé
nuo que ojo
u palo
sqs a o
sudé ies);
(=
seguin e
ne a .
.
,,8is,
Si oks,
al:
<...>
poSaknio
in eg alq
pode
is eiki i
sekanéiy
(=
Siy,
okiy)
in eg aly
soma;
conco da
ne a .
p ecisamo-
s8mémis,,p-
as ebé i, de e a *
i
,,bii i,
pasi aiky i:s-
u in amas
j ai iausios
o mas
s o és
i
j ampos
(=y a
i ai iausiy
o me
s o iy
i
j ampy).
Como ê,
san auky
e minijos
leksikos
i
nege o és
é
Sios:
1)
e miny
j ai ação
(quando
nãopaisoma
an e io es
e miny
Zodynuose
pa eik y
e miny),
2)
pe dé as
e minijos
in e s au inion
(kai mui o
con iima em
ou as línguas
não usacam
Li uu iy idioma
is eklia) e3)
i
ne eik inos
eiksmés
Zodziai
(quando
Smés daZ
mais clai
emp es a-
m-se ki y
k.).
i
Hen ise,
sin auky
au o es pe
maZai domisi
seu i as
e minija
linguagem
kul i a,
galé y
i
daZniau
a si e s i,.-
Fizikos
e miny
Zodynq‘,
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyng",,,Kalbos
p ak ikos
pa a imus*,
Te minologijos
aisymus*
ou os
i
publicações.
Todél
palbininhos
em que
abalha
Sizi o
abalho,
cons an e-
men e
emenan ,
a ody y, ais
Zinomus
i
jg isusi-
us coisas.
Angelé
KAULAKIENE
95