Rainis ~
ainis ik-
a,
Va mana
papi s
a man
papi s,, -
a manas,
p.
100).
Li uiy
dialo y oje
nejabas a
se ios ai
habla é i
sob e
acciones
nomb inimy
da
di ec amen e
daik a a dziy
i8
(aplenkian
eiksmazodj),
jun o is
dél o añedan
y
eiksmazodz-
io p eesaga,
como que,
ejemziui, cual
ciema osana,
ac iongy en -
ie * esas
pada y as
iSul a a s,
gy en ie ée*
i8 eces su
su%odzio
p eesaga -0i
daik a a dzio
p ies -Sana (p
84), o ik
skoliniy
g ama inimo
(p ide oma),
one kon e siy
gal u izi bi y
bidi izio
akul a i is
gimineskai bei
daik a a dis,
como que
ie ak (p 98;
zaga is
zagai i iai
aplie u izi -
pa a los
pa icipan es
lingüís icos,
pe o es o no
es Li huiyen).
Neabejo ina,
que e ingg
lib o ecibió
no sólo
kalbininkai,
j ai iy s iciy
la iy
e minologij-
os
a ky ojai,
usua ios,
kalbos
kul i os
da bininkai, a
quienes ja
au o é i
sky é (p. 4, 25),
pe o y mismo
la iy kalbos
mokslas bei
bend oji
e mino y a.
Cuan o más
se á okiy
p o undugniy
e minologí-
as sepa idas
y inéjimy,
an o
o alesné,
cien í icesné
se á comúnji
e minologí-
as eo ia,
ku i, be y
a ski y kalby
y inéjimy,
a ody y
como
di b iniy,
lenguaoms i§
Sono
p ime amy
daZ
nesu inkanéiy
wi h ik uoju
kalby
eikala ima,
jy
a osenaim-
y, aisykliy y
eiginiy
inkinys.
Ty inéjan
a ski y kalby
e minus, jy
sis emas,
kalby ySiy,
inalmen e y
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
pap as ai
paaiskéja,
que y
eikala imy,
aisykliy jokiu
biidu no puede
absoliu in i.
Te minologij-
a, como y la
misma lengua,
es un i o,
ca ian e
ei8kinys, su
o oimas
incluso
obse imes
uz muchos
ki y sis ema
de lenguaje
daliy ki img,
además de
eso, más
depende de
alingas
Zmoniy
ac i idades.
Todo es o
g azía e se
y i8 V.
Skujinias
lib os. Tad
place de
lec u a,
pe skai¢ius,,-
La iy
e minologí-
as a eglo de
p incipios,
pe augo j
dziaugsma del
kaimyny
e minologí-
as y mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
El
conjun o
de ísica
li uana
san auky kalba
Li ua os isikos
inkinys, cuyo
isdeSim me is
ue paminé as
p ie§ d ejus
me us', cuen a
isiky ki y
mokslo s i¢iy
specialis y sólo
i
ne
Li uania,
pe o
i
uzsienyje.
Y en ella los
a ículos
se imp imen
usy angly
a
USpalis
K.
ísicos de
Li uania"
is akos//
k., ©
Físicos
Zinios.
1991.
No.
1.
P.
18-19,
90
a ículos-
niy
san auk-
os lie u iy
k. Sios
san auk-
os, como y
o as
cien í ici-
no s ilaus
publikacij-
os,
pasizymi
abs acc-
umu,
aiskumy,
logiskumn,
p ecizumu,
umpumu
y k .
ypa ybémi-
s,
no malme-
n e las
cuales
lemia
e minija,
nominacij-
a,
kons uk-
cijy bei
sakiniy
Zodziy
a kosp-
aio i. La
mayo ía,,-
Li uu as
isicas
ki inio
san auky
kalba es
sklandi,
sakiniai
iksliis,
aiSkis,
e mininai
eglasigi,
adecuada-
men e
escog i.
Taciau
pasabai o
y
cues iono-
iny
dalyky.
S ai uno
o o Sio
conjun o
del
conjun o
san auky
aseyn,
Nus a y -
a, jog dél
elek on-s-
kylinés
sq eikos a
E=20 Vicm,
elek ony
d ei inis
g ei is
sumaiéja
17%.
Kohe en i-
nés
s ieSos
spinduliy
sklidimo
p o lesius
y jy
ecip ocio
sq eikos
umpa
analizé
conduce al
op inés
a amien-
o de
in o maci-
ón o
ijsación
p incipy
iédés ymo.
Ul a iole-
iné
adiación
me y i
pa os
bégyje
kin a.
Kas klili a
Siuose
sakiniuos-
e? Sin
abejo, y
e mininai,
y Zodziai, y
es ilos. Sie
dalykai,
ypaé
e minija
y leksika,
iSsamiau y
se á
discu i en
a ículo.
Análisis
escog i
1990-1993
m.,,Li ua -
os ísica
ecopil*
p esen a-
doy
a ículos
sin auky
man addiai
1.
Te mininai.
Viena
undamen-
iniy
san auky
e minijos
bedy
,,Fizikos
e miny
Zodyne?
dichoy
e miny
nepaisima-
s.
No malme-
n e
nopaisoma
y gimininiy,
y a8iniy
e miny.
Po
ejemplozi,
zodyne
inclui
é minos
i smas,,-
medziagos
o ene gía
iSies
cie o
cambio;
S olis,sus-
i ución
biisenos
del
elec ón
(o
pozi ono)
(po
ejemplo,
S iesos
suge ies,
du an e la
emisión)*;
sandii a,, -
am
e dade -
os isies
sali se
elek os
co iés
ci cuiné,
cuando se
conec en
dos
in e med-
agos".
San auky
au o es
aún daZnai
odo Sias
sq okas
llama uno
ne eik inu
eikimés
e iniu
pe éjimas,
ej.: azinis
pe éjimas
(= azinis
i smas
393), a omo
pe éjimas
(=
b anduolio
i smas,
plg. 393
a omo
i smas
z .
b anduolio
i smas);
sob eéji-
mo de
elec ón
(=
elec ón
Suolis 339),
sob eéji-
mo de
po encial
(=
po encial
Suolis 339);
elec óni-
co-skylín
pe éjimo
(=
elec óni-
né skyliné
sandii a
265), p-n
pe éjimo
(= pn
sandii a
265). O en
luga
j ai iaIy -
és, o
he e oge-
ninés,
sandii os
sin auk-
as pasi o
ne aisykli-
ngas 2
Fisikos
e my
Zodynas.
V., 1979. 677
p, (aquí se
e ie e
sólo la
página
Zodyno).
91
y no des inado
é mino
he e ope éjim-
as (Didéjan
empe a i ai
he e ope éjimy
sqlygo i
d ei iniai
ba je ai iene
mazé i)
Ne eik inais
eikimés
e iniais
eike y
conside a
i
los e minus
pe siKlojima-
s,
susiklojimas,
plg.
us.nepexpusaie,
nepexpu ue, angl.
o e lap,
o e lappi-
ng, ok.
Ube lapp-
ung.,Fizik-
os
e miny
Zodyne*
Siai
sq okai
nomb i i
p opo cionado el é mino sanklo a.
Tad en luga
i
sudé inio é mino
juos y
pe siclojimas
a o inas juos y
sanklo a.
Nesilaikoma y
muchos ki y
sudé iniy e miny,
pa eik y,,Fizikos
e miny Zodyne,
pa yzdziui, daininé
ca ac e is ika 39
keiéiama dainumine
ca ac e is ika,
combinaciné sklaida
290 kombinaciniu
issklaidymu,
nepusiaus i asis
k ii ininkas,
pusiaus i asis
k ii ininkas 154
nepusiaus y iniu
k i ininku,
pusiaus y iniu
k i ininku,
sluoksniné sanda a
sluokso aumi
sanda a, s iimus
po en ial 229 264
a s anGiu
po encialu, alpiné
ma aza 382 alp
a za, ma aza 178
ma aa be
ma a imu ma a imu
i . Visai sin
necesalo san auky
au o iai en ez de
daik a a dzio
kilmininko a oja
biid a dj con
p e aja -inis, -é
Siusesudé iniuose
e minus: banginis
skaiéius (=
p obabilbangos
skaidius 281), baziné
s o ébaz (=
p obabilés s o é8),
31inis g ei is (=
d ei o g ei is 103),
elek inis
k ii iselek os
k i is 15 (922)),
ko eliaciné (=
unción de co ido
de elec icidad),
iibinacinis
iubinas (= 36
sqybines (= 922) y .
S. e mina o is béda
-da ybiskai ne a,
elec onica de la
ase de la
elec icidad,
elec onica de la
elec icidad,
elec onica de la
elec icidad, e c.
268),
(=
0
ne
An e
Sios
mic osis emas
p i ap y
i
sudé iniai
e mininai
elec ónicai
nega i o,
elec ónicai
s umlus
me alas,
elec ónicai
posi i o,
elec ónicai
auklus
me alas.
San aukes aún
se pueden
de ec a ya
hace mucho
iempo
i
ne a ojamy
ne aisyklin e -
miny, ejemziui,
s o es neséjas
gy
(S ebimas
po encialy
ski um,
nesusijes
ka s y s o és
neséjy
ka s yjy
k i ininky)
g adien e de
su
concen ación).
(=
92
Kai donde
no
acep abl-
es apéndices
-inis,
-¢
biid a dziai
is
ik iniy
a dy, ej.:
gausiné
unción
(=
Función
Gauss
91),
kuloninis
po encia-
las
(=
Po encial
Kulono
228)
i
. .
Tal
dehacimie-
n o en
é minos
ha sido
cues ionado ya
1958
m.
i8leis o
,,Físicos
e my
Zodyno
ecenzijo-
je.
Joje
keple iné
jéga
aisy a
Keple io
jéga,
b auninis
judejim
--
B auno
judéjimu,
aunho e iné
di akcija
—
F aunho e-
io
di akcija.
Lie u os
kalboje es
biid a dziai
bejégis, -é,
be o mis,
-é,
be eiksmis,
-é,
bes o is,
-é,
be andenis,
-é
i
. .
Tad
i
san auky
au o iai
u é y es o
j
a k eip i
démesj
a o ine
i
bedimensinés,
pe o
bedimensés
eikimeés,
bede ek iné,
ne
pe o
bede ek é
sis ema pan.
i
Ki y panasiy sude iniy
e my, ejemplo.:
bekon ak inis ju iklis,
bekon ak inis
ma uoklis isiniai
démenys keis ini
neig ing p iesp ieSq
u inéiais
biid a dziais, -y
nekon ak inis ju iklis,
nekon ak inis
ma uoklis. San aukos
paseeiko sudé iniy
e miny, ku iy iSiniai
démenys ne aisyklingi
sudu iniai p z.:
aukS adaznuminiai
auké adainiai)
s y a imai,
auks a empe a i inis
auks a empe a ii is)
láse mic oscopio,
d ikon ii iné
d ikon i e) schema,
skys ak is alinis
skys ak is alis)
--
i,
(=
(=
(=
(=
Swiosos
modulia o us,
s ambiadispe siné
(=
s ambiadispe sé)
acción.
T eéioji beda
pik naudziación
—
en e minales
in e nacionales.
San aukas se
puede halla okiy
skoliniy, ku iy ya
enunciada an e
año isleis ame
35
,,Físicos
e my
Zodyne", ej.:
diagonalé
js izainé),
(=
diáme o
(=ske smuo),
coaksialinis
comunaasis)
(=
bangolaidis, localinis
local) j empimo,
magne o ezis y iné
(=
magne o a ziné)
elec o a os jéga
esis y inis
(=
i
a zinis)
slégio
ju iklis,
pa cialiné
(=
(= daliné)
banga,
o
ki y
skoliniy,
como
speci iné
(=
sa i oji)
Siluma, a ia,
Slei as kilpa),
iskozime as
(=
klampoma is),
isualis
(=
(= egimasis)
indicado es
i . .
in en o de
enuncia
i
1979
m.
iSleis ame
,,Físicos
e my
Zodyne
Te mininai
ag ega o,
mecanizm
e mina
iggui i
muchos
isikiniy
eiskiniy
a
jy
ypa ybiy
lie u iskus
nomb esin,
ej.: po i ino
ag ega i
(=da iniy)
suzadinimo
dinámica;
o oZadinimy
anihiliación
pseudoizociani-
no
Y-ag ega uose
(=
da iniuose); de
<-->
conducción
eléc ica
> Zdanys
J.,
RemiSau-
skas
M,Cidas
A.,
KokS a V.
Más
démesio
e minol-
ogijai/
Jus icia,
oc ub e
195831
93
o
i
causel a
La
dispe sión
ecal es
elaxacioni-
nio pobi
¢
k ii io
anspo e
mecanismo
(= elaksacine
i
susel a
Salininio
k iw io
pe naios);
sob e
mecanismo
de
o mación de hielo
(=susida yma)
en la nube;
ul agásicos
eisk an iguos
lemia
acus oelec in-
is sq eikos
mechanizmas
akus oelek iné
sq eika), plonyjy
polik is aliniy
(=
seleno plé eliy
laidumo
mechanizmo
especí ica
sa i umas) pa }
se puede deci
sob e común
muchos ciencia
s igiy e ming
(=
s uk i a, pg.
i
Ta
i
lo .
s uc u e.
San y auk
au o iai
ji
a odami
iene
omenyje
du
emasus:
da inj
i
sanda q.
Tad kodél
así no
jy
nomb inus,
i
ej.: cen y
de cap u a
j aka
plé eliniy
s uk i
sandi y)
(=
ZnS: elec oliuminescencia;
Mn
semiclaidininkis-me al-semiclaidinink-
<...>
is s uk ii os, compuedanéios
monoc is alino de capasnio da iniai
monoc is alino de capasnio o
is
monoc is alino de capasnio da iniai)
pan.
(=
i
i
2.
Leksika.
I§
leksikos
dalyky más
kli i a
ne a o inos
eiksmés
Zodziai,
e alai
i
simplemen-
e s e imybés.
P z.
apa :
n.s e .
—
be, iisky us:
campo es
quan uojan e
unaly is, apa
issky us)
i
siau g kanalq;
abp es i
(=
mucho mejo
dem i, nulem i:
dependomybe
nuo aziy
—
di e umo
apsp endzia
lemia) dydziai,
ekombinaciniy
<...>
cen yki im
abp es a
nesiluminiais
p ocesos
<...>
(=
(=ki imq
lemia
nesiluminiai
yksmai);
duado(is)
ne a . .,Sis,
cie o.
Be
abejo,
okiai no
des ininai
eiksmei
apa ece
u éjo
j akos
usy
k.
pa icip is
aannui pig.
,
B
AaHOM
C oBape
-
Siame
Zodyne,
8
Aannuii
Momen --
Si o
momen o
i
pan.
Todel
aisy ina: se
<,..>
u iliza ese
mé odo, que
duo uoju
(=
Siuo)
caso es
más
con enie-
n e;
Sie
dydziai
isiskai
desc i di-
na
sukaup q
ene gijq
(=
duo uoju
am
ik u,
Siuo)
iempo momen o.
DaZnai
san auky
au o iai,
nusiZi i éje
j
usy kalba,
ne eik ina
eik:
a oja
me
daly j
i
uzduo as
,,speci icado,
eque ido;
p e is o;
seleccionado.
Eso
ampoco
ne
qué o a,
como no
sucekes
e alas
usy
iS
k.
Zodzio
salannwn ej.:
,
ibinés sqlygos
puede bii i
uzduo as
de e minadas,
seleccionadas)
es biidais,
(=
gau a
dependiomybé
desde
uZduo ojo
selec ojo)
<...>
p ecisión.
(=
En san auk
se puede
de ec a
incluso
i
sang aZinj
eiksmazodj
uzsiduo i,
ej.:
<...>
uzsida us
(=nus acius,
numaéius)
94
ieng y
is
pa ame e , o o
pa ame e se
con ie e
desc i éz u
desc i éz as);
(
bii ina uzsiduo i
<...>
elegi ) eikiamq
dydj; eilé, oda
(=
eilé mejo
nemaiai,
muchosybé,
muchos e c.:
y imy déka
susi o ma o eilé
—
naujy da by
a
1y
<...>
(=
is
siy
y imy
apa eció
muchos,
nemazai
naujy
da by); se
<...>
puede
sp es i
isq eile
plu alybe)
(=
debesy
c i uliy
i
isikos
klausimy;
pa alpin i
ne a .
—
.
,,jdé i*
a
"laiky i":
ab icadous
du e us
p obinius
pa alpinus
(=
jdéjus)
j
ezona o iy,
obu a; llenas
ne a .
.
,, isai,
isiskai":
<...>
mediu iné
alo es
pilna
isiskai)
(=
desc éz as
amaño;
paailado
<...>
comple ame-
n e isiskai)
(=
abSo buo os
suge os)
lujo de
(=
ene gía
cuiciamien o;
as is
ne a . .
,
bi i:
<...>ae ozoliy andasi
(=
son) desde has a
gene al a mos é ico
5
60%
SO,
can idad;
is i
ne a . .
,,see i*:
Gau a
eo iné
o mulaé
isan i
(=
siejan i)
del
obse ado
señal
padé j con
pa áme o
de o den;
—
sqs a as ne a .
.
,,sudé is:
<...>
jau io
dependomybé
nuo du e ojo
i palo
sqs a o
sudé ies);
(=
segan is
ne a .
.
,,8is,
Si oks,
al:
<...>
poSaknio
in eg alq
puede
is eiki i
sekanéiy
(=
Siy,
okiy)
in eg aly
suma;
acep a
ne a .
necesi 8m-
émis,,pas -
ebé i, de ec *
i
,,bii i,
pasi aiky i:s-
u in amas
j ai iausios
o mas
s o és
i
j ampos
(=y a
i ai iausiy
o me
s o iy
i
j ampy).
Como se
e,
san auky
e minijos
i
leksikos
nege o és
es
Sios:
1)
e miny
j ai ación
(cuando
nopaisoma
anks esniuose
e miny
Zodynuose
pa eik y
e miny),
2)
pe dé as
e minijos
in e au inimas
(kai demasiado
con iima o os
idiomas no
usaconas
Li uu iy idioma
is eklia) y3)
i
ne eik inos
eiksmés
Zodziai
(cuando
necesi és
SmZ da
mayo ía
clai se
p es an
i
ki y k.).
Hagiese,
sin auky
au o es pe
maZai domisi
su i as
e minija
lenguaje
kul i a,
galé y
i
daZniau
a si e s i,.-
Fizikos
e miny
Zodynq‘,
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyng",,,Kalbos
p ak ikas
pa a imus*,
Te minologijos
aisymus*
o os
i
publicaciones.
Todél
labiincos
ienen que
abaja
Sizi o
abajo,
cons an e-
men e
emenan ,
a ody y, ales
Zinomus
i
jg isusi-
us cosas.
Angelé
KAULAKIENE
95