scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Lietuvos fizikos rinkinio“ santraukų kalba

Author: Angelė Kaulakienė
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/780/871
Rainis ~
ainis ik-
a,
Va mana
papi s
a man
papi s,, -
a manas,
p.
100).
Li uiy
dialo y oje
nejabas a
se ios ai
habla é i
sob e
acciones
nomb inimy
da
di ec amen e
daik a a dziy
i8
(aplenkian
eiksmazodj),
jun o is
dél o añedan
y
eiksmazodz-
io p eesaga,
como que,
ejemziui, cual
ciema osana,
ac iongy en -
ie * esas
pada y as
iSul a a s,
gy en ie ée*
i8 eces su
su%odzio
p eesaga -0i
daik a a dzio
p ies -Sana (p
84), o ik
skoliniy
g ama inimo
(p ide oma),
one kon e siy
gal u izi bi y
bidi izio
akul a i is
gimineskai bei
daik a a dis,
como que
ie ak (p 98;
zaga is
zagai i iai
aplie u izi -
pa a los
pa icipan es
lingüís icos,
pe o es o no
es Li huiyen).
Neabejo ina,
que e ingg
lib o ecibió
no sólo
kalbininkai,
j ai iy s iciy
la iy
e minologij-
os
a ky ojai,
usua ios,
kalbos
kul i os
da bininkai, a
quienes ja
au o é i
sky é (p. 4, 25),
pe o y mismo
la iy kalbos
mokslas bei
bend oji
e mino y a.
Cuan o más
se á okiy
p o undugniy
e minologí-
as sepa idas
y inéjimy,
an o
o alesné,
cien í icesné
se á comúnji
e minologí-
as eo ia,
ku i, be y
a ski y kalby
y inéjimy,
a ody y
como
di b iniy,
lenguaoms i§
Sono
p ime amy
daZ
nesu inkanéiy
wi h ik uoju
kalby
eikala ima,
jy
a osenaim-
y, aisykliy y
eiginiy
inkinys.
Ty inéjan
a ski y kalby
e minus, jy
sis emas,
kalby ySiy,
inalmen e y
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
pap as ai
paaiskéja,
que y
eikala imy,
aisykliy jokiu
biidu no puede
absoliu in i.
Te minologij-
a, como y la
misma lengua,
es un i o,
ca ian e
ei8kinys, su
o oimas
incluso
obse imes
uz muchos
ki y sis ema
de lenguaje
daliy ki img,
además de
eso, más
depende de
alingas
Zmoniy
ac i idades.
Todo es o
g azía e se
y i8 V.
Skujinias
lib os. Tad
place de
lec u a,
pe skai¢ius,,-
La iy
e minologí-
as a eglo de
p incipios,
pe augo j
dziaugsma del
kaimyny
e minologí-
as y mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
El
conjun o
de ísica
li uana
san auky kalba
Li ua os isikos
inkinys, cuyo
isdeSim me is
ue paminé as
p ie§ d ejus
me us', cuen a
isiky ki y
mokslo s i¢iy
specialis y sólo
i
ne
Li uania,
pe o
i
uzsienyje.
Y en ella los
a ículos
se imp imen
usy angly
a
USpalis
K.
ísicos de
Li uania"
is akos//
k., ©
Físicos
Zinios.
1991.
No.
1.
P.
18-19,
90
a ículos-
niy
san auk-
os lie u iy
k. Sios
san auk-
os, como y
o as
cien í ici-
no s ilaus
publikacij-
os,
pasizymi
abs acc-
umu,
aiskumy,
logiskumn,
p ecizumu,
umpumu
y k .
ypa ybémi-
s,
no malme-
n e las
cuales
lemia
e minija,
nominacij-
a,
kons uk-
cijy bei
sakiniy
Zodziy
a kosp-
aio i. La
mayo ía,,-
Li uu as
isicas
ki inio
san auky
kalba es
sklandi,
sakiniai
iksliis,
aiSkis,
e mininai
eglasigi,
adecuada-
men e
escog i.
Taciau
pasabai o
y
cues iono-
iny
dalyky.
S ai uno
o o Sio
conjun o
del
conjun o
san auky
aseyn,
Nus a y -
a, jog dél
elek on-s-
kylinés
sq eikos a
E=20 Vicm,
elek ony
d ei inis
g ei is
sumaiéja
17%.
Kohe en i-
nés
s ieSos
spinduliy
sklidimo
p o lesius
y jy
ecip ocio
sq eikos
umpa
analizé
conduce al
op inés
a amien-
o de
in o maci-
ón o
ijsación
p incipy
iédés ymo.
Ul a iole-
iné
adiación
me y i
pa os
bégyje
kin a.
Kas klili a
Siuose
sakiniuos-
e? Sin
abejo, y
e mininai,
y Zodziai, y
es ilos. Sie
dalykai,
ypaé
e minija
y leksika,
iSsamiau y
se á
discu i en
a ículo.
Análisis
escog i
1990-1993
m.,,Li ua -
os ísica
ecopil*
p esen a-
doy
a ículos
sin auky
man addiai
1.
Te mininai.
Viena
undamen-
iniy
san auky
e minijos
bedy
,,Fizikos
e miny
Zodyne?
dichoy
e miny
nepaisima-
s.
No malme-
n e
nopaisoma
y gimininiy,
y a8iniy
e miny.
Po
ejemplozi,
zodyne
inclui
é minos
i smas,,-
medziagos
o ene gía
iSies
cie o
cambio;
S olis,sus-
i ución
biisenos
del
elec ón
(o
pozi ono)
(po
ejemplo,
S iesos
suge ies,
du an e la
emisión)*;
sandii a,, -
am
e dade -
os isies
sali se
elek os
co iés
ci cuiné,
cuando se
conec en
dos
in e med-
agos".
San auky
au o es
aún daZnai
odo Sias
sq okas
llama uno
ne eik inu
eikimés
e iniu
pe éjimas,
ej.: azinis
pe éjimas
(= azinis
i smas
393), a omo
pe éjimas
(=
b anduolio
i smas,
plg. 393
a omo
i smas
z .
b anduolio
i smas);
sob eéji-
mo de
elec ón
(=
elec ón
Suolis 339),
sob eéji-
mo de
po encial
(=
po encial
Suolis 339);
elec óni-
co-skylín
pe éjimo
(=
elec óni-
né skyliné
sandii a
265), p-n
pe éjimo
(= pn
sandii a
265). O en
luga
j ai iaIy -
és, o
he e oge-
ninés,
sandii os
sin auk-
as pasi o
ne aisykli-
ngas 2
Fisikos
e my
Zodynas.
V., 1979. 677
p, (aquí se
e ie e
sólo la
página
Zodyno).
91
y no des inado
é mino
he e ope éjim-
as (Didéjan
empe a i ai
he e ope éjimy
sqlygo i
d ei iniai
ba je ai iene
mazé i)
Ne eik inais
eikimés
e iniais
eike y
conside a
i
los e minus
pe siKlojima-
s,
susiklojimas,
plg.
us.nepexpusaie,
nepexpu ue, angl.
o e lap,
o e lappi-
ng, ok.
Ube lapp-
ung.,Fizik-
os
e miny
Zodyne*
Siai
sq okai
nomb i i
p opo cionado el é mino sanklo a.
Tad en luga
i
sudé inio é mino
juos y
pe siclojimas
a o inas juos y
sanklo a.
Nesilaikoma y
muchos ki y
sudé iniy e miny,
pa eik y,,Fizikos
e miny Zodyne,
pa yzdziui, daininé
ca ac e is ika 39
keiéiama dainumine
ca ac e is ika,
combinaciné sklaida
290 kombinaciniu
issklaidymu,
nepusiaus i asis
k ii ininkas,
pusiaus i asis
k ii ininkas 154
nepusiaus y iniu
k i ininku,
pusiaus y iniu
k i ininku,
sluoksniné sanda a
sluokso aumi
sanda a, s iimus
po en ial 229 264
a s anGiu
po encialu, alpiné
ma aza 382 alp
a za, ma aza 178
ma aa be
ma a imu ma a imu
i . Visai sin
necesalo san auky
au o iai en ez de
daik a a dzio
kilmininko a oja
biid a dj con
p e aja -inis, -é
Siusesudé iniuose
e minus: banginis
skaiéius (=
p obabilbangos
skaidius 281), baziné
s o ébaz (=
p obabilés s o é8),
31inis g ei is (=
d ei o g ei is 103),
elek inis
k ii iselek os
k i is 15 (922)),
ko eliaciné (=
unción de co ido
de elec icidad),
iibinacinis
iubinas (= 36
sqybines (= 922) y .
S. e mina o is béda
-da ybiskai ne a,
elec onica de la
ase de la
elec icidad,
elec onica de la
elec icidad,
elec onica de la
elec icidad, e c.
268),
(=
0
ne
An e
Sios
mic osis emas
p i ap y
i
sudé iniai
e mininai
elec ónicai
nega i o,
elec ónicai
s umlus
me alas,
elec ónicai
posi i o,
elec ónicai
auklus
me alas.
San aukes aún
se pueden
de ec a ya
hace mucho
iempo
i
ne a ojamy
ne aisyklin e -
miny, ejemziui,
s o es neséjas
gy
(S ebimas
po encialy
ski um,
nesusijes
ka s y s o és
neséjy
ka s yjy
k i ininky)
g adien e de
su
concen ación).
(=
92
Kai donde
no
acep abl-
es apéndices
-inis,
-¢
biid a dziai
is
ik iniy
a dy, ej.:
gausiné
unción
(=
Función
Gauss
91),
kuloninis
po encia-
las
(=
Po encial
Kulono
228)
i
. .
Tal
dehacimie-
n o en
é minos
ha sido
cues ionado ya
1958
m.
i8leis o
,,Físicos
e my
Zodyno
ecenzijo-
je.
Joje
keple iné
jéga
aisy a
Keple io
jéga,
b auninis
judejim
--
B auno
judéjimu,
aunho e iné
di akcija
—
F aunho e-
io
di akcija.
Lie u os
kalboje es
biid a dziai
bejégis, -é,
be o mis,
-é,
be eiksmis,
-é,
bes o is,
-é,
be andenis,
-é
i
. .
Tad
i
san auky
au o iai
u é y es o
j
a k eip i
démesj
a o ine
i
bedimensinés,
pe o
bedimensés
eikimeés,
bede ek iné,
ne
pe o
bede ek é
sis ema pan.
i
Ki y panasiy sude iniy
e my, ejemplo.:
bekon ak inis ju iklis,
bekon ak inis
ma uoklis isiniai
démenys keis ini
neig ing p iesp ieSq
u inéiais
biid a dziais, -y
nekon ak inis ju iklis,
nekon ak inis
ma uoklis. San aukos
paseeiko sudé iniy
e miny, ku iy iSiniai
démenys ne aisyklingi
sudu iniai p z.:
aukS adaznuminiai
auké adainiai)
s y a imai,
auks a empe a i inis
auks a empe a ii is)
láse mic oscopio,
d ikon ii iné
d ikon i e) schema,
skys ak is alinis
skys ak is alis)
--
i,
(=
(=
(=
(=
Swiosos
modulia o us,
s ambiadispe siné
(=
s ambiadispe sé)
acción.
T eéioji beda
pik naudziación
—
en e minales
in e nacionales.
San aukas se
puede halla okiy
skoliniy, ku iy ya
enunciada an e
año isleis ame
35
,,Físicos
e my
Zodyne", ej.:
diagonalé
js izainé),
(=
diáme o
(=ske smuo),
coaksialinis
comunaasis)
(=
bangolaidis, localinis
local) j empimo,
magne o ezis y iné
(=
magne o a ziné)
elec o a os jéga
esis y inis
(=
i
a zinis)
slégio
ju iklis,
pa cialiné
(=
(= daliné)
banga,
o
ki y
skoliniy,
como
speci iné
(=
sa i oji)
Siluma, a ia,
Slei as kilpa),
iskozime as
(=
klampoma is),
isualis
(=
(= egimasis)
indicado es
i . .
in en o de
enuncia
i
1979
m.
iSleis ame
,,Físicos
e my
Zodyne
Te mininai
ag ega o,
mecanizm
e mina
iggui i
muchos
isikiniy
eiskiniy
a
jy
ypa ybiy
lie u iskus
nomb esin,
ej.: po i ino
ag ega i
(=da iniy)
suzadinimo
dinámica;
o oZadinimy
anihiliación
pseudoizociani-
no
Y-ag ega uose
(=
da iniuose); de
<-->
conducción
eléc ica
> Zdanys
J.,
RemiSau-
skas
M,Cidas
A.,
KokS a V.
Más
démesio
e minol-
ogijai/
Jus icia,
oc ub e
195831
93
o
i
causel a
La
dispe sión
ecal es
elaxacioni-
nio pobi
¢
k ii io
anspo e
mecanismo
(= elaksacine
i
susel a
Salininio
k iw io
pe naios);
sob e
mecanismo
de
o mación de hielo
(=susida yma)
en la nube;
ul agásicos
eisk an iguos
lemia
acus oelec in-
is sq eikos
mechanizmas
akus oelek iné
sq eika), plonyjy
polik is aliniy
(=
seleno plé eliy
laidumo
mechanizmo
especí ica
sa i umas) pa }
se puede deci
sob e común
muchos ciencia
s igiy e ming
(=
s uk i a, pg.
i
Ta
i
lo .
s uc u e.
San y auk
au o iai
ji
a odami
iene
omenyje
du
emasus:
da inj
i
sanda q.
Tad kodél
así no
jy
nomb inus,
i
ej.: cen y
de cap u a
j aka
plé eliniy
s uk i
sandi y)
(=
ZnS: elec oliuminescencia;
Mn
semiclaidininkis-me al-semiclaidinink-
<...>
is s uk ii os, compuedanéios
monoc is alino de capasnio da iniai
monoc is alino de capasnio o
is
monoc is alino de capasnio da iniai)
pan.
(=
i
i
2.
Leksika.
I§
leksikos
dalyky más
kli i a
ne a o inos
eiksmés
Zodziai,
e alai
i
simplemen-
e s e imybés.
P z.
apa :
n.s e .
—
be, iisky us:
campo es
quan uojan e
unaly is, apa
issky us)
i
siau g kanalq;
abp es i
(=
mucho mejo
dem i, nulem i:
dependomybe
nuo aziy
—
di e umo
apsp endzia
lemia) dydziai,
ekombinaciniy
<...>
cen yki im
abp es a
nesiluminiais
p ocesos
<...>
(=
(=ki imq
lemia
nesiluminiai
yksmai);
duado(is)
ne a . .,Sis,
cie o.
Be
abejo,
okiai no
des ininai
eiksmei
apa ece
u éjo
j akos
usy
k.
pa icip is
aannui pig.
,
B
AaHOM
C oBape
-
Siame
Zodyne,
8
Aannuii
Momen --
Si o
momen o
i
pan.
Todel
aisy ina: se
<,..>
u iliza ese
mé odo, que
duo uoju
(=
Siuo)
caso es
más
con enie-
n e;
Sie
dydziai
isiskai
desc i di-
na
sukaup q
ene gijq
(=
duo uoju
am
ik u,
Siuo)
iempo momen o.
DaZnai
san auky
au o iai,
nusiZi i éje
j
usy kalba,
ne eik ina
eik:
a oja
me
daly j
i
uzduo as
,,speci icado,
eque ido;
p e is o;
seleccionado.
Eso
ampoco
ne
qué o a,
como no
sucekes
e alas
usy
iS
k.
Zodzio
salannwn ej.:
,
ibinés sqlygos
puede bii i
uzduo as
de e minadas,
seleccionadas)
es biidais,
(=
gau a
dependiomybé
desde
uZduo ojo
selec ojo)
<...>
p ecisión.
(=
En san auk
se puede
de ec a
incluso
i
sang aZinj
eiksmazodj
uzsiduo i,
ej.:
<...>
uzsida us
(=nus acius,
numaéius)
94

ieng y
is
pa ame e , o o
pa ame e se
con ie e
desc i éz u
desc i éz as);
(
bii ina uzsiduo i
<...>
elegi ) eikiamq
dydj; eilé, oda
(=
eilé mejo
nemaiai,
muchosybé,
muchos e c.:
y imy déka
susi o ma o eilé
—
naujy da by
a
1y
<...>
(=
is
siy
y imy
apa eció
muchos,
nemazai
naujy
da by); se
<...>
puede
sp es i
isq eile
plu alybe)
(=
debesy
c i uliy
i
isikos
klausimy;
pa alpin i
ne a .
—
.
,,jdé i*
a
"laiky i":
ab icadous
du e us
p obinius
pa alpinus
(=
jdéjus)
j
ezona o iy,
obu a; llenas
ne a .
.
,, isai,
isiskai":
<...>
mediu iné
alo es
pilna
isiskai)
(=
desc éz as
amaño;
paailado
<...>
comple ame-
n e isiskai)
(=
abSo buo os
suge os)
lujo de
(=
ene gía
cuiciamien o;
as is
ne a . .
,
bi i:
<...>ae ozoliy andasi
(=
son) desde has a
gene al a mos é ico
5
60%
SO,
can idad;
is i
ne a . .
,,see i*:
Gau a
eo iné
o mulaé
isan i
(=
siejan i)
del
obse ado
señal
padé j con
pa áme o
de o den;
—
sqs a as ne a .
.
,,sudé is:
<...>
jau io
dependomybé
nuo du e ojo
i palo
sqs a o
sudé ies);
(=
segan is
ne a .
.
,,8is,
Si oks,
al:
<...>
poSaknio
in eg alq
puede
is eiki i
sekanéiy
(=
Siy,
okiy)
in eg aly
suma;
acep a
ne a .
necesi 8m-
émis,,pas -
ebé i, de ec *
i
,,bii i,
pasi aiky i:s-
u in amas
j ai iausios
o mas
s o és
i
j ampos
(=y a
i ai iausiy
o me
s o iy
i
j ampy).
Como se
e,
san auky
e minijos
i
leksikos
nege o és
es
Sios:
1)
e miny
j ai ación
(cuando
nopaisoma
anks esniuose
e miny
Zodynuose
pa eik y
e miny),
2)
pe dé as
e minijos
in e au inimas
(kai demasiado
con iima o os
idiomas no
usaconas
Li uu iy idioma
is eklia) y3)
i
ne eik inos
eiksmés
Zodziai
(cuando
necesi és
SmZ da
mayo ía
clai se
p es an
i
ki y k.).
Hagiese,
sin auky
au o es pe
maZai domisi
su i as
e minija
lenguaje
kul i a,
galé y
i
daZniau
a si e s i,.-
Fizikos
e miny
Zodynq‘,
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyng",,,Kalbos
p ak ikas
pa a imus*,
Te minologijos
aisymus*
o os
i
publicaciones.
Todél
labiincos
ienen que
abaja
Sizi o
abajo,
cons an e-
men e
emenan ,
a ody y, ales
Zinomus
i
jg isusi-
us cosas.
Angelé
KAULAKIENE
95