scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Lietuvos fizikos rinkinio“ santraukų kalba

Author: Angelė Kaulakienė
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/780/871
Rainis ~
ainis ik-
a,
Va mana
papi s
a man
papi s,, -
a manas,
p.
100).
Li uiy
kalbo y oje
nejp as a
se i ai kalbé i
su eiksmy
nomiinimy da
di ec ly
daik a a dziy
(aplenkian
eiksmazodj),
insieme is
i8
dél o
aggiungenda-
n e
eiksmazodz-
io p eesaga,
come che,
esempioziui,
qual
ciema osana,
ac iongy en -
ie * esas
pada y as
iSul a a s,
gy en ie ée*
i8 ol e su
suma%odzio
p eesaga -0i
daik a a dzio
p ies -Sana (p
84), o solo
skolodziniy
g ama inimo
(p ide oma
gal inimo), one
kon e sijos-
ku lie u iy
bi y izio
akul a i is
giminéskai bei
daik a a dis,
come che
ie ak (p 98;
zaga la iski
apu u izi) -
des ina i ai
pa ecipan i
del linguaggio,
ma ques o
non è
conside a o.
Ne eejo ina,
che e ingg
lib o ha
ice u o non
solo
kalbininkai,
j ai iy s iciy
la iy
e minologij-
os
a ky ojai,
consuma o i,
kalbos
kul i os
da bininkai,
cui ja au o é
i sky é (p. 4,
25), ma e
s esso la iy
kalbos
mokslas bei
bend oji
e mino y a.
Quan o più
sa à okiy
app o ondug-
niy sepa i a
lingua
e minologij-
as y inéjimy,
an o
e mesné,
moksliskesné
sa à
comuneji
e minologij-
as eo ija,
ku i, be y
a ski y kalby
y inéjimy,
a ody y
come
di b iniy,
lingom i§ Sono
p ime amy
daZ
nesu inkanéiy
wi h ik uoju
kalby
eikala imu,
jy
a osenaim-
y, aisykliy i
eiginiy
inkinys.
Ty inéjan
a ski y kalby
e minus, jy
sis emi, kalby
ySiy, in ine e
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
pap as ai
paaiskéja,
che y
eikala imy,
aisykliy jokiu
biidu non può
absoluu in i.
Te minologij-
a, come e
s essa lingua,
è i en e,
cangian e
ei8kinys, la
sua al eimas
anco
osse imesn-
is uz mol i
ki y sis ema
linguis ico
daliy ki img,
ol e a
ques o, più
dipende dalla
alinga
Zmoniy
a i i à.
Tu o ques o
g azia ede e
e i8 V.
Skujinias lib i.
Tadi o
piace e di
le u a,
pe skai¢ius,,-
La iy
e minologij-
os a kymo
p inciples,
pe augo j
dziaugsma del
kaimyny
e minologij-
os i mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
Li uana
collezio-
ne di
isica
san auky lingua
Li ua os izikos
inkinys, il cui
isdeSim me is
è s a o
paminé as p i§
d ejus me us',
con ay iziky
ki y mokslo
s i¢iy specialis y
solo
i
ne
in Li uania,
ma
i
uzsienyje.
I i gli
a icoli
sono
s ampa i
a
usy angly
USpalis
K.
Li huanian
physics
collec ion"
is akos//
Fisiche
Zinios.
1991.
No.
1.
P.
18-19,
90
k., ©
a iklniy
san auk-
os lie u iy
k. Sios
san auk-
os, come e
al e
scien i ico
s ilaus
publikacij-
os,
pasizymi
abs ak -
umu,
aiskumy,
logiskumn,
p ecizumu,
umpumu
e k .
ypa ybémi-
s,
pap as ai
ku ias
lemia
e minija,
nominacij-
a,
kons uk-
cijy bei
sakiniy
Zodziy
a kosp-
aio i. La
maggio
pa e,,Li -
uu os
ysikos
inkinio
san auky
kalba è
sklandi,
sakiniai
iksliis,
aiSkis,
e mininai
egola i,
adegua a-
men e
scel i.
Taciau
appaio e
abejo iny
dalyky.
S ai uno
al o Sio
se aggio
san auky
aseyn,
Nus a i -
a, jog dél
elek on-s-
kylinés
sq eikos
p esso
E=20 Vicm,
elek ony
d ei inis
g ei is
sumaiéja
17%.
Kohe en i-
nés
s ieSos
spinduliy
sklidimo
p o lesius
i jy
ecip ocio
sq eikos
umpa
analizé
conduce al
op inés
a ame-
n o
dell'in o -
mazione o
issazione
p incipy
iédés ymo.
Ul a iole-
iné
adiazione
me y e
pa os
bégyje
chin a.
Kas klili a
Siuose
sakiniuos-
e? Senza
dubbio, e
e mini, e
Zodziai, e
s ilius. Sie
cosekai,
ypaé
e minija
e leksika,
iSsamiau e
sa à
a a i
nell'a ico-
lo. Analizei
selezion i
1990-1993
m.,,Li ua -
os physics
selec ion*
ipo y
a ikniy
san auky
hand addi-
ai 1.
Te inai.
Viena
p incipalei-
niy
san auky
e minijos
bedy
,,Fizikos
e miny
Zodyne?
de oy
e miny
nepaisima-
s.
Soli amen-
e
nonpaiso-
ma e
gimininiy, e
a8iniy
e miny.
Pe
esempiozi,
zodyne
ipo a i
e mini
i smas,,-
medziagos
o ene gia
iSies un
ce o
cambiame-
n o;
S olis,sos-
i uzione
biisenosa
dellele -
one (o
pozi ono)
(pe
esempio,
S iesos
suge ies,
du an e
emissione-
)*;
sandii a,, -
am e io i
isies
sali ii
ele
co és
ci cuiné,
quando si
uniscono
due
in e medi-
agi".
San auky
au o i da
daZnai
u o Sias
sq okas
chiama uno
ne eik inu
eikimés
e iniu
pe éjimas,
ecc.:
azinis
pe éjimas
(= azinis
i smas
393), a omo
pe éjimas
(=
b anduolio
i smas,
plg. 393
a omo
i smas
z .
b anduolio
i smas);
supe agg-
io
dell'ele -
one (=
ele one
Suolis 339),
supe agg-
io del
po enziale
(=
po enziale
Suolis 339);
ele oni-
co-skylinis
pe éjimo
(=
ele oni-
né skyliné
sandii a
265), p-n
pe éjimo
(= pn
sandii a
265). O
pos o
j ai iaIy -
és, o
he e oge-
ninés,
sandii os
sin auko-
se
appaiono
ne aisykli-
ngas 2
Fisikos
e my
Zodynas.
V., 1979. 677
p, ( edi
i e isce
solo la
pagina
Zodyno).
91
e non des inino
e mine
he e ope éjim-
as (Didéjan
empe a i ai
he e ope éjimy
sqlygo i
d ei iniai
ba je ai hanno
mazé i)
Ne eik inais
eikimés
e iniais
eike y
conside a e
i
e minus
pe siKlojima-
s,
susiklojimas,
plg.
us.nepexpusaie,
nepexpu ue, angl.
o e lap,
o e lappi-
ng, ok.
Ube lapp-
ung.,Fizik-
os
e miny
Zodyne*
Siai
sq okai
chiami i
o ni o e mine sanklo a.
Tad in ece sudé inio
i
e mine juos y
pe siclojimas
a o inas juos y
sanklo a.
Nesilaikoma e mol i
ki y sudé iniy
e miny,
pa eik y,,Fizikos
e miny Zodyne,
pa yzdziui, daininé
cha ak e is ika 39
keiéiama dainumine
cha ak e is ika,
combinaciné sklaida
290 kombinaciniu
issklaidymu,
nepusiaus i asis
k ii ininkas,
pusiaus i asis
k ii ininkas 154
nepusiaus y iniu
k i ininku,
pusiaus y iniu
k i ininku,
sluoksniné sanda a
sluokso aumi
sanda a, s iimo 264
po en ialas 229
a s anGiu
po encialu, alpiné
ma a a za 382 alp
ma a a za, 178
ma a ma a ma a
ma a ma a a pis
ma a imu i . Visai
senza bisogno
san auky au o iai
in ece di
daik a a dzio
kilmininko a oja
biid a dj su
su esaga -inis, -é
Siuse sudé iniuose
e minamen i:
banginis skaiéius (=
p obabilbangos
skaidius 281), baziné
s o ébaz (=
p obabilés s o é8),
31inis g ei is (=
d ei o g ei is 103),
elek inis
k ii iselek os
k i is 15 (15), plasiné
sky elec omagne ic
modula ion and sky
elec omagne ic
modula ion 220),
ko eliaciné (=
unzione di
ko iazione), 92iacinis
iukimas (= 36
sqybines (= 922) e .d.
268),
(=
0
ne
P
Sios
mic osis emi
p i ap y
i
sudé iniai
e mini
ele iskai
nega i o,
ele iskai
s umlus
me allo,
ele iskai
posi i o,
ele iskai
auklus
me allo.
San aukes si
possono anco a
ile a e già da
empo
non ojamy
i
ne aisyklin e -
miny,
esempioziui,
s o es neséjas
gy
(S abimas
po encialy
ski um,
nesusijes
ka s y s o és
neséjy
ka s yjy
k i ininky)
g adien o di
su
concen azion-
e).
(=
92
Kai do e
non
acce abili
p ecessaggi
-inis,
-¢
biid a dziai
is
ik iniy
a dy, p z.:
gausiné
unzione
(=
Funzione
Gauss
91),
kuloninis
po enzia-
leas
(=
Po enzias
Kulono
228)
i
. .
Tali dazi di
la o in
e mini è
s a a
dubi a a
già
1958
m.
i8leis o
,,Fisikos
e my
Zodyno
ecenzijo-
je.
Joje
keple iné
jéga
aisy a
Keple io
jéga,
b auninis
judejim
--
B auno
judéjimu,
aunho e iné
di akcija
—
F aunho e-
io
di akzia.
Li uiy
pa liamo è
biid a dziai
bejégis, -é,
be o mis,
-é,
be eiksmis,
-é,
bes o is,
-é,
be andenis,
-é
i
. .
Tad
i
san auky
au o iai
u é y
j
ques o
a k eip i
démesj
i
a o ine
bedimensinés,
bu
bedimensés
eikimeés,
ne
bede ek iné,
bu
bede ek é
sis ema pan.
i
Ki y panasiy sude iniy
e miny, ecc.:
bekon ak inis ju iklis,
bekon ak inis
ma uoklis isiniai
démenys keis ini
neig ing p iesp ieSq
u inéiais
biid a dziais, -y
nekon ak inis ju iklis,
nekon ak inis
ma uoklis.
San aukose appaico
sudé iniy e miny,
ku iy iSiniai démenys
ne aisyklingi
sudu iniai p z.:
aukS adaznuminiai
auké adainiai)
s y a imai,
auks a empe a i inis
auks a empe a ii is)
lase is mic oscopio,
d ikon ii iné
d ikon i e) schema,
skys ak is alinis
skys ak is alis)
--
i,
(=
(=
(=
(=
S ezos
modulia o us,
s ambiadispe siné
(=
s ambiadispe sé)
akzione.
T eéioji beda
pik naudziazione
—
a e minali
in e nazionali.
San aukes si
possono
a is a e okiy
skoliniy, ku iy già
abbandona a p i
anno isleis ame
35
,,Fisikos
e my
Zodyne", ecc.:
diagonalé
js izainé),
(=
diame o
(=ske smuo),
coassialinis
comuneasis)
(=
bangolaidis, localinis
locale) j empimo,
magne o ezis y iné
(=
magne o a ziné)
ele a os jéga
esis y inis
(=
i
a zinis)
slégio
ju iklis,
pa cialiné
(=
(= daliné)
banga,
o
ki y
skoliniy,
come
speci iné
(=
sa i oji)
Siluma, a ia,
Slei as kilpa),
iskozime as
(=
klampoma is),
isualinis
(=
(= egimasis)
indika o ius
i . .
en a i o
di
i
1979
m.
inuncia e iSleis ame
,,Fisikos
e my
Zodyne
Te mini
agg ega o,
mechanism
baigia iggui i
mol i isikiniy
eiskiniy
ypa ybiy
lie u iskus
a
jy
nomiunimi,
p z.:
po i ino
ag ega i
(=da iniy)
suzadinimo
dinamica;
o oZadinimy
anihiliacia
pseudoizociani-
no
Y-ag ega uose
(=
da iniuose); di
<-->
conduzione
ele ica
> Zdanys
J.,
RemiSau-
skas
M,Cidas
A.,
KokS a V.
Più
démesio
e minol-
ogijai/
Co e,
o ob e
195831
93
o
i
causel a
La
dispe sione
secola ia è il
elassacinio
pobi k ii io
¢
pe enimen-
o
meccanismo
(= elaksacine
i
susel a
Salininio
k iw io
pe naios);
sul
meccanismo
di
ghiacciazione
(=susida yma)
nella nube;
ul ag asionali
eisk
con empo anei
lemia
acus oele in-
is sq eikos
mechanizmas
akus oelek iné
sq eika), plonyjy
(=
polik is aliniy
seleno plé eliy
laidumo
mechanizmo
speci ica
sa i umas) pa }
si può di e su
comune mol i
scienza s igiy
(=
e ming
i
Ta
s uk i a, pg.
i
lo .
s uc u e.
San y auk
au o iai
ji
a odami
ha
omenyje
du
sogge iu-
s: da inj
i
sanda q.
Tad kodeél
così non
jy
nominus,
i
ecc.:
ca u o
cen y
j aka
plé eliniy
s uk i
sandi y)
(=
ZnS: ele oliuminescenzia;
Mn
semiclaidininkis-me allo-semiclaidini-
<...>
nkis s uk ii os, compos aedanéios
monoc is alino s a o da iniai
monoc is alino s a o o
is
monoc is alino s a o da iniai) pan.
(=
i
i
2.
Leksika.
I§
leksikos
dalyky più
kli i a
ne a o inos
eiksmés
Zodziai,
e alai
i
sempliceme-
n e s e imybés.
P z.
apa :
n.s e .
—
be, iisky us:
campo è
quan uojan e
unoaly is,
apa
i
issky us)
siau g kanalq;
(=
discp es i
mol o meglio
dem i, nulem i:
dipendomybe
—
dallo aziy
di e enumo
apsp endzia
lemia) dydziai,
<...>
ekombinaciniy
cen yki is
discp es a
nesiluminiais
<...>
p ocessi
(=
(=ki imq
lemia
nesiluminiai
yksmai);
dua o(is)
ne a . .,Sis,
ce o.
Be
abejo,
okiai non
des ininai
eiksmei
appa si
u éjo
j akos
usy
k.
daly is
aannui pig.
,
B
AaHOM
C oBape
-
Siame
Zodyne,
8
Aannuii
Momen --
Si o
momen o
i
pan.
Todel
aisy ina:
<,..>
iene usa o
quel me odo
che duo
uoju
(=
Siuo)
caso è più
con enie-
n e;
Sie
dydziai
isiskai
desc i di-
na
sukaup q
ene gijq
(=
duo uoju
am
ik u,
Siuo)
empo momen o.
DaZnai
san auky
au o iai,
nusiZi i éje
j
usy kalba,
ne eik ina
eik:
a oja
me
daly j
i
uzduo as
,,s a o,
ichiamo;
p e is o;
seleziona o.
Ques o
anche
ne
cos'al -
o, come
non
succes
e alas
iS
usy
k.
Zodzio
salannwn ecc.:
,
ibinés sqlygos
può bii i
uzduo e
de e mina e,
seleziona e)
imis biidais,
(=
o enu a
dipendomybé
dal uZduo ojo
scel o ojo)
p ecisione.
<...>
(=
Con aukhe
si possono
ile a e
anche
i
sang aZinj
eiksmazodj
uzsiduo i,
ecc.:
<...>
uzsida us
(=nus acius,
numaéius)
94

ieng pa am y,
is
al o pa ame o
di en a
desc i éz u
desc i éz as);
bii ina uzsiduo i
(
sceglie e)
<...>
eikiamq dydj;
eilé, u a eilé
(=
meglio nemaiai,
mol iybé, mol i
e c.: y imy déka
susi o ma o eilé
naujy da by
—
a
1y
<...>
(=
is
siy
y imy
возникло
многие,
nemazai
новy
da by); si
<...>
può
sp es i
isq eile
plybe)
(=
debesy
k i uliy
i
isikos
klausimy;
posalpin i
ne a .
—
.
,,jdé i*
a
"laiky i":
abb icus
sole us
p o inius
pa alpinus
(=
jdéjus)
j
ezona o iy,
isu a;
pienamen e
ne a .
.
,, isai,
isiskai":
<...>
mediu iné
alo e è
pilna
isiskai)
(=
desc i éz -
is
dimensione;
<...>
paacciso
pienamen e
(=
isiskai)
abSo buo o
suge os)
(=
lusso di
ene gia
mol ici icazi-
one; as is
ne a . .
,
bi i:
<...>ae ozoliy andasi
(=
sono) da ino al
gene ale
5
a mos e ico
60%
SO,
quan i à;
is i
ne a . .
,,see i*:
Gua a
eo iné
o mulae
isan i
(=
siejan i)
del segnale
osse a o
padé j con
pa ame o
di o dine;
sqs a as
—
ne a .
.
,,sudé is:
<...>
jau io
dipendomybé
nuo sole o
u palo
sqs a o
sudé ies);
(=
segan is
ne a .
.
,,8is,
Si oks,
ale:
<...>
poSaknio
in eg alq
possibile
is eiki i
sekanéiy
(=
Siy,
okiy)
in eg aly
som;
acce a e
ne a .
eik8mémi-
s,,pas ebé-
i, localizza e*
i
,,bii i,
pasi aiky i:s-
ugliammamo
j ai iausios
o me s o és
j ampos
i
(=y a
i ai iausiy
o me
s o iy
i
j ampy).
Come
is o,
san auky
e minijos
i
leksikos
nege o és
è
Sios:
1)
e miny
j ai azione
(kai nonpaisoma
anks esniuose
e miny
Zodynuose
pa eik y
e miny),
pe dé as
2)
e minijos
in e s au inim-
as
(kai oppo
iducia in al e
lingue non
usa ea e
li eu iy lingua
is eklia) e3)
i
ne eik ini
eiksmés
Zodziai
(kai bis
Smés daZ
soli o bllai
si
p es ano
ki y k.).
i
Des inasi,
san auky
au o i pe
maZai domisi
p op io
s i as
e minija
kalbos
kul i a,
i
galé y
daZniau
a si e s i,.-
Fizikos
e miny
Zodynq‘,
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyng",,,Kalbos
p ak ikos
pa a imus*,
Te minologijos
aisymus* al e
pubblicazioni.
i
Todél
lingbinis i
hanno da
la o a e
Sizi o
la o o,
cos an e-
men e
emenan ,
a ody y, ali
Zinomus
i
jg isusi-
us cose.
Angelé
KAULAKIENE
95