Rainis ~
ainis ik-
a,
Va mana
papi s
a man
papi s,, -
a manas,
p.
100).
dans la langue
Li uanienne
neja as a
sé ieusemen
pa le é i su
ac ionmy
nominimy da
di ec emen
daik a a dziy
(aplenkian
eiksmazodj),
i8
ensemble is
dél o
ajou an e
eiksmazodz-
io p e saga,
comme que,
exempleziui,
quel
ciema osana,
ac iongy en -
ie * esas
pada y as
iSul a a s,gy-
en ie ée* i8
ois su%odzio
p e saga -0i
daik a a dzio
p ies -Sana (p
84), ou jus
Skoliniy
g ama inimo
(p ide oma
gal inimo), one
kon e sijos-
ku lie u iy
bi y izio
akul a i is
giminéskai bei
daik a a dis,
comme que
ie ak (p 98;
zaga iska
lie u i iai
apple - les
pa icipan s
son des inés
à la langue,
mais ce n'es
pas du
li o al).
Neubejo ina,
que e ingg
li e a eçu
non
seulemen
kalbininkai,
j ai iy s iciy
la iy
e minologij-
os
a ky ojai,
consomma e-
u s, kalbos
kul i os
da bininkai,
auxquels ja
au o é i
sky é (p. 4, 25),
mais e lui
la iy langue
mokslas ainsi
que
communeji
e mino y a.
Le plus il se a
okiy
app o ondug-
niy sépa i as
langues
e minologies
y inéjimy, le
plus
solideesné,
scien i iques-
esné se a
géné ale
e minologies
héo ie, qui,
be y a ski y
kalby
y inéjimy,
a ody y
comme
di b iniy,
langues i§
Sono
p ime amy
daZ
nesu inkanéiy
a ec ik uoju
kalby elämim,
jy
a osenaim-
y, aisykliy e
e equi iginiy
inkinys.
Ty inéjan
a ski y kalby
e minus, jy
sys èmes,
kalby ySiy,
en iniau e
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
géné alemen
paaiskéja,
que y
eikala imy,
aisykliy jokiu
biidu ne peu
absolu in i.
Te minologij-
a, comme e
elle même
langue, es un
i an ,
qui an
ei8kinys, son
au eimas
même
ema imesnis
uz de
nomb eux
ki y sys ème
de langues
daliy ki img,
en plus,
da an age
dépend de
alingas
Zmoniy
ac i i és.
Tou cela
g aziai oi e
i8 V. Skujinias
li es. Tad le
plaisi du
lec u e,
pe skai¢ius,,-
La iy
e minologij-
os a kymo
p incipus,
pe augo j
dziaugsma del
kaimyny
e minologij-
os i mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
La
physique
li uanien-
ne
ecueille san auky langue
Li ua os izikos
inkinys, don
isdeSim me is
a é é paminé as
p ie§ d ejus
me us', comp e
les iziky ki y
mokslo s i¢iy
specialis y
seulemen
i
ne
en
Li uanie,
i
mais uzsienyje.
Yen les
a icles
imp imés
usy angly
a
USpalis
K.
Li huanian
physikos
inkinio"
is akos//
Physiques
Zinios.
1991.
No.
1.
P.
18-19,
90
k., ©
a iklniy
san auk-
os lie u iy
k. Sios
san auk-
os, comme
e au es
scien i iq-
ue s ilaus
publikacij-
os,
pasizymi
abs ak -
umu,
aiskumy,
logiskumn,
p ecizumu,
umpumu
e k .
ypa ybémi-
s,
géné alem-
en les
lemia
e minija,
nominacij-
a,
kons uk-
cijy bei
sakiniy
Zodziy
a kosp-
aio i. La
majo i é,,-
Li uu as
physikos
inkinio
san auky
kalba es
sklandi,
sakiniai
iksliis,
aiSkis,
e mininai
èglesingi,
co ec e-
men
choisis.
Taciau
pa ien
e
dou eo iny
dalyky.
S ai un
au e Sio
ki du
sin auky
sen inx,
Nus a i -
a, jog dél
élec on-s-
kylinés
sq eikos à
E=20 Vicm,
élec ony
d ei inis
g ei is
sumaiéja
17%.
Kohe en i-
nés
s ieSos
spinduliy
sklidimo
p o lesius
e jy
mu uio
sq eikos
umpa
analé
condui à
op inés
ai eme-
n de
l'in o ma -
ion ou
ixa ion
p incipy
iédés ymo.
Ul a iole-
iné
adia ion
me y e
pa os
bégyje
chin a.
Kas klili a
Siuses
sakiniuos-
e? Bien
abejo, e
e mininai,
e Zodziai,
e s yles.
Sie
choseskai,
ypaé
e minija
e leksika,
iSsamiau
e se a
discu i
dans
a icle.
Analysei
choisi i
1990-1993
m.,,Li ua -
os physica
collec i*
soumisy
a iclesniy
san auky
man addiai
1.
Te mininai.
Vienainiy
san auky
e minijos
bedy
,,Fizikos
e miny
Zodyne?
di y e my
nepaisym-
as.
Habi uelle-
men
nepaisoma
e
kinininiy,
e a8iniy
e miny.
Pa
exemplezi,
zodyne
donne
des
e mes
i smas,,-
medziagos
ou éne gie
iSies une
ce aine
a ia ion;
S olis,éle-
c on (ou
pozi one)
biisenos
emplace-
men (pa
exemple,
S iesos
suge ies,
lo s de
l'émission)-
*;
sandii a,, -
am ais
isies se
con i e
dans
cou an
élec iqu-
eés
ci cui iné,
quand on
join deux
moyensag-
s".
San auky
au eu s
enco e
daZnai
ou Sias
sq okas
appelle un
ne eik inu
eikimés
e iniu
pe éjimas,
exemple.:
phinis
pe éjimas
(= phinis
i smas
393), a omo
pe éjimas
(=
b anduolio
i smas,
plg. 393
a omo
i smas
z .
b anduolio
i smas);
su éjime
d'élec on
(=
élec on
Suolis 339),
su éjime
de
po en iel
(=
po en iel
Suolis 339);
élec oni-
que-skylin-
is
anséji-
me (=
élec iné
skyliné
sandii a
265), p-n
anséji-
me (= pn
sandii a
265). O au
lieu
j ai iaIy -
és, ou
he e oge-
ninés,
sandii os
san auk-
es
pa ien
ne aisykli-
ngs 2
Physikos
e my
Zodynas.
V., 1979. 677
p, (ensui e
se é è e
seulemen
la page
Zodyno).
91
e non des ininal
e me
he e ope éjim-
as (Didéjan
empé i ai
he e ope éjimy
sqlygo i
d ei iniai
ba je ai on
mazé i)
Ne eik inais
eikimés
e iniais
eike y
considé e
i
e minus
pe siKlojima-
s,
susiklojimas,
plg.
us.nepexpusaie,
nepexpu ue, angl.
o e lap,
o e lappi-
ng, ok.
Ube lapp-
ung.,Fizik-
os
e miny
Zodyne*
Siai
sq okai
in i uli i
ou ni le e me sanklo a.
Tad au lieu
i
sudé inien e me
juos y
pe siklojimas
a o inas juos y
sanklo a.
Nesilaikoma e de
nomb eux ki y
sudé iniy e miny,
di y,,Fizikos e miny
Zodyne, exempleziui,
daininé
ca ac é is ique 39
keiéiama dainumine
ca ac é is ique,
combinaciné sklaida
290 kombinaciniu
issklaidymu,
nepusiaus i asis
k ii ininkas,
pusiaus i asis
k ii ininkas 154
nepusiaus y iniu
k i ininku,
pusiaus y iniu
k i ininku,
sluoksniné sanda a
sluokso aumi
sanda a, s iimus
po en ial 229 264
a s anGiu
po en ialu, alpiné
ma a a za 382 alp
ma a a za, 178
ma a ma aa pis
ma a imu e . Visai
sans besoin
san auky au eu s
au lieu de
daik a a dzio
kilmininko a oja
biid a dj a ec
p éposage -inis, -é
Siuses sudé ines
e mines: banginis
skaiéius (=
p obabilbangos
skaidius 281), baziné
s o ébaz (=
p obabilés s o é8),
31inis g ei is (=
d ei i o g ei is 103),
elek inis
k ii iselek os
k i is 15 (15),
ko eliaciné module
de plasma
élec onique e
skydymia 220),
ko eliaciné onc ion
de cou age (=
onc ion de plasma),
92iacinis iukimas (=
36 sqybiné (= 922) e
.c.
268),
(=
0
ne
P ie
Sios
mic osys èmes
p i ap y
i
sudé iniai
e minai
élec oniquei
néga i ,
élec oniquei
s umlus mé al,
élec oniquei
posi i ,
élec oniquei
auklus mé al.
San aukes
peu enco e
ê e dé ec é
déjà long emps
ne a ojamy
ne aisyklin e -
miny,
i
exempleziui,
s o es neséjas
(S ebimas
po en iely
gy
ski um,
nesusijes
ka s y s o és
neséjy
ka s yjy
k i ininky)
g adien de
concen a ion).
su
(=
92
Kai où
inaccep a-
bles les
annexes
-inis,
-¢
biid a dziai
is
ik iniy
a dy,
exemple:
gausiné
onc ion
(=
onc ion
Gauss
91),
kuloninis
po en ie-
las
(=
Kulono
po en ielas
228)
i
. .
Telle de
douleu s
en e mes
a é é
emise en
ques ion déjà
1958
m.
i8leis o
,,Physiik-
os e my
Zodyno
ecenzijo-
je.
Joje
keple iné
jéga
aisy a
Keple io
jéga,
b auninis
judejim
--
B auno
judéjimu,
aunho e iné
di akcija
—
F aunho e-
io
di akcija.
Li uiy
pa oz es
biid a dziai
bejégis, -é,
be o mis,
-é,
be eiksmis,
-é,
bes o is,
-é,
be andenis,
-é
i
. .
Tad
i
san auky
au o iai
u é y cela
j
a k eip i
démesj
a o ine
i
bedimensinés,
mais
bedimensés
eikimeés,
bede ek iné,
ne
mais
bede ek é
sys ème pan.
i
Ki y panasiy sude iniy
e my, exemple.:
sanscon ac is
ju iklis,
sanscon ac is
ma uoklis isiniai
démenys keis ini
neig ing p iesp ieSq
u inéiais
biid a dziais, -y
noncon ac is ju iklis,
noncon ac is
ma uoklis. San aukos
appaiko sudé iniy
e miny, ku iy iSiniai
démenys ne aisyklingi
sudu iniai p z.:
aukS adaznuminiai
auké adainiai)
s y a imai,
auks a empe a i inis
auks a empe a ii is)
lase s mic oscope,
d ikon ii iné
d ikon i e) schema,
skys ak is alinis
skys ak is alis)
--
i,
(=
(=
(=
(=
S iesos
modulia eu us,
s ambiadispe siné
(=
s ambiadispe sé)
ac ion.
T eéioji beda
pik naudzia ion
—
aux e minaux
in e na ionaux.
San aukes peu
ê e e ou ée
okiy skoliniy,
ku iy déjà
abandonnée
de an années
isleis ame
35
,,Physiik-
os e my
Zodyne", exemple:
diagonalé
js izainé),
(=
diame e
(=ske smuo),
coaksialinis
cou an asis)
(=
bangolaidis, localinis
local) j empim,
magne o ezis y iné
(=
magne o a ziné)
élec a os jéga
ésis y inis
(=
i
a zinis)
slégio
ju iklis,
pa cialiné
(=
(= daliné)
banga,
o
ki y
skoliniy,
comme
speci iné
(=
sa i oji)
Siluma, a ia,
Slei as kilpa),
iskozime as
(=
klampoma is),
isualinis
(=
(= egimasis)
indica eu
i . .
en a i e
de
i
1979
m.
enonce iSleis ame
,,Physiik-
os e my
Zodyne
Te minai
ag éga ,
mécanisme
e mine
iggui i de
nomb eux
physikiniy
eiskiniy
a
jy
ypa ybiy
lie u iskus
nomnimes,
exemple.:
po i ino
ag éga i
(=da iniy)
suzadinemen
dynamique;
o oZadinimy
anihiliacia
pseudoizociani-
no
Y-ag ega ues
(=
da inai es); de
<-->
conduc ion
élec ique
> Zdanys
J.,
RemiSau-
skas
M,Cidas
A.,
KokS a V.
Plus
démesio
e minol-
ogijai/
Jus ice,
oc ob e
195831
93
o
i
p o oquée
La
dispe sion
sauliè e es
un
elaxacinio
¢
pobi k ii io
mécanisme
de ansposi ion
(= elaksacine
i
susel a es
Salin du
k iw io
pe naios);
su
mécanisme
de
o ma ion de glace
(=susida yma)
dans le nuage;
ul aga sinius
eisk anciens
lemia
akus oelek in-
is sq eikos
mechanizmas
akus oelek iné
sq eika), plonyjy
polik is aliniy
(=
seleno plé eliy
laidumo
mechanizmo
speci ika
sa i umas) pa }
peu ê e di e
su commune de
beaucoup de
science s igiy
(=
e ming
i
Ta
s uk i a, pg.
i
lo .
s uc u e.
San y auk
au o iai
ji
a odami
a omenyje
suje sus:
du
da inj
sanda q.
i
Tad kodeél
ainsi non
jy
nominus,
i
exemple:
cap u e
cen y
j aka
plé eliniy
s uk i
sandi y)
(=
ZnS: élec oliuminescence;
Mn
semolaidininkis-mé al-semulaidininkis
<...>
s uk ii os, composedanéios
monoc ys alinium de la couche
da iniai monok ys alinium ou
is
monok ys alinium de la couche
da iniai) pan.
(=
i
i
2.
Leksika.
I§
leksikos
dalyky le plus
kli i a
ne a o inos
eiksmés
Zodziai,
e alai
i
simplemen
s e imybés.
P z.
apa :
n.s e .
—
be, iisky us:
champas es
quan uojan
unaly is, apa
issky us)
i
siau g kanalq;
abp es i
(=
beaucoup
mieux déme i,
nulem i:
dépendomybe
—
du aziy
di é enceum
absp endzia
lemia) dydziai,
<...>
ekombinaciniy
cen yki ism
abp es as
nesiluminiais
<...>
p ocessus
(=
(=ki imq
lemia
nesiluminiai
yksmai);
dué(s)
ne a . .,Sis,
ce ain.
Be
abejo,
okiai pas
des ininai
eiksmei
appa aî -
e u éjo
j akos
usy
k.
pa icipa-
n aannui
,
pig.
B
AaHOM
C oBape
-
Siame
Zodyne,
8
Aannuii
Momen --
Si o
momen
i
pan.
Todel
aisy ina:
<,..>
u ilisé celui
mé hode, qui
duo uoju
(=
Siuo) cas
es plus
p a ique;
Sie
dydziai
isiskai
déc i di-
na
sukaup q
ene gijq
(=
duo uoju
am
ik u,
Siuo) du
emps momen u.
DaZnai
san auky
au eu s,
nusiZi i éje
j
usy pa le,
ne eik ina
eik:
a oja
me
daly j
i
uzduo as
,,sa is ai ,
equis;
p é u;
sélec ionné.
Ce aussi
quoi
ne
d'au e,
comme
ne
éusses
e alas
iS
usy
k.
Zodzio
salannwn
,
exemple.:
ibinés sqlygos
peu en bii i
uzduo as
dé e minées,
choisies) ois
(=
biidais,
ob enu a
dépendomybé
du uZduo ojo
choisi ojo)
<...>
p écisi é.
(=
Les
con ac ions
peu en ê e
dé ec ées
i
même
sang aZinj
eiksmazodj
uzsiduo i,
<...>
comme.: uzsida us
(=nus acius,
numaéius)
94
ieng pa am y, le
is
au e pa amè e
de ien
déc i éz u
déc i éz as);
bii ina uzsiduo i
(
choisi ) eikiamq
<...>
dydj; eilé, ou e
eilé mieux
(=
nemaiai,
beaucoupybé,
beaucoup e c.:
y imy déka
susi o ma o eilé
naujy da by
—
a
1y
<...>
(=
is
siy
y imy
appa ado
muchos,
nemazai
naujy
da by);
<...>
peu
sp es i
isq eile
plybe)
(=
debesy
k i uliy
i
ques ions
de
physique;
posalpin i
—
ne a .
.
,,jdé i*
a
"laiky i":
ab iquéus
du e s
p o inius
pa alpinus
(=
jdéjus)
j
ezona o iy,
eu a;
compl s
ne a .
.
,, isai,
isiskai": la
<...>
moyenne es
pilna
isiskai)
déc i éz es
(=
aille; apaisé
pleinemen
isiskai)
<...>
abSo buo es
suge os)
(=
lux
d'éne gie
mul iicia ion;
(=
as is
ne a . .
,
bi i:
<...>ae ozoliy andasi
(=
son ) de jusqu à
géné al
5
a mosphé ique
60%
SO,
quan i é;
is i
ne a . .
,,see i*:
Gau a
héo iiné
o mulé
isan i
(=
siejan i) du
signal
d'obse a -
ion padé j
a ec
pa amè e
de l'o d e;
—
sqs a as ne a .
.
,,sudé is:
<...>
jau io
dépendomybé
nuo du
du e ojo
i palo
sqs a o
(=
sudé ies);
sui an
ne a .
.
,,8is,
Si oks,
el:
<...>
poSaknio
in eg alq
possible
is eiki i
sekanéiy
(=
Siy,
okiy)
in eg aly
somme;
accep e
ne a .
eik8mémi-
s,,pas ebé-
i, dé ec i*
i
,,bii i,
pasi aiky i:s'-
agi uan es
j ai iausios
o mes
s o és
i
j ampos
(=y a
i ai iausiy
o me
s o iy
i
j ampy).
Comme on
oi ,
san auky
e minijos
i
leksikos
nege o és
es
Sios:
1)
e miny
j ai a emen
(qui nepaisoma
p écèden es
e my
Zodynues
indiquéy e my),
pe dé as
e minijos
2)
in e p au inis-
on
(kai op
beaucoup
pasi ikima
d'au es
langues
neusquables
i
Li uu iy langue
is ekliai) e 3)
peuik inos
eiksmés
Zodziai
(Quand
Smés daZ
besoin le
plus bllai
l'emp un -
en ki y k.).
i
Des insi,
san auky
au eu s pa
maZai domisi
leu i es
e minija
kalbos
kul i a,
galé y
i
daZniau
a s e s i,.-
Fizikos
e miny
Zodynq‘,
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyng",,,Kalbos
p ak ikos
pa a imus*,
Te minologijos
aisymus*
au es édi ions.
i
Todél libinks
on à
a aille
Sizi o
a ail,
cons amm-
en
emenan ,
a ody y, els
Zinomus
i
jg isusi-
us
choses.
Angelé
KAULAKIENE
95