Rainis
~
ainis ika,
Va mana
papi s
a man
papi s
,, a manas”,
p.
100).
Lie u iy
kalbo y oje
nejp as a
im ai
kalbé i
apie
eiksmy
pa adi-
nimy
da yma
iesiai
i8
daik a a dziy
(aplenkian
eiksmazodj),
ka u
is
dél o
p idedan
i
eiksmazodzio
p iesaga,
kaip
kad,
pa yzdziui,
koks
ciema osana
,,gy en ie inimas*
esas
pada y as
iS
ciema s
,gy en ie ée*
i8
ka o
su
eiksma%odzio
p iesaga
-0-
i
daik a a dzio
p iesaga
-Sana
(p.
84),
a ba
ik
skoliniy
g ama inimo
(p ide inimo),
one
kon e sijos
dalyku
lie u iy
kalbo y oje
bi y
laikomas
bid a dzio
y iskosios
giminés
bei
daik a a dzio
su apimas,
oks,
kaip
kad
la iy
akul a i s
(p.
98;
lie u-
iskai
ie
Zodziai
aplie u in i
ski ingai
--
akul a y us
i
akul a y as,
be
ai
nelaikoma
gal iniy
da ybos
dalyku).
Neabejo ina,
kad
e ingg
knyga
ga o
ne
ik
kalbininkai,
j ai iy
s iciy
la iy
e minologijos
a ky ojai,
a o ojai,
kalbos
kul i os
da bi-
ninkai,
ku iems
ja
au o é
i
sky é
(p.
4,
25),
be
i
pa s
la iy
kalbos
mokslas
bei
bend oji
e mino y a.
Kuo
daugiau
bus
okiy
nuodugniy
a ski os
kalbos
e minologijos
y inéjimy,
uo
i esné,
moksliskesné
bus
bend oji
e minologijos
eo ija,
ku i,
be
y
a ski y
kalby
y inéjimy,
a ody y
kaip
di b iniy,
kalboms
i§
Sono
p ime amy
daZniausiai
nesu in-
kanéiy
su
ik uoju
kalby
gy enimu,
jy
a osena
eikala imy,
aisykliy
i
eiginiy
inkinys.
Ty inéjan
a ski y
kalby
e minus,
jy
sis emas,
kalby
ySiy,
pagaliau
i
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
pap as ai
paaiskéja,
kad
y
eikala imy,
aisykliy
jokiu
biidu
negalima
absoliu in i.
Te minologija,
kaip
i
pa i
kalba,
y a gy as,
kin an is
ei8kinys,
jos
ki imas
ne
pas ebi-
mesnis
uz
daugelio
ki y
kalbos
sis emos
daliy
ki img,
be
o,
daugiau
p iklauso
nuo
alingos
Zmoniy
eiklos.
Visa
ai
g aziai
ma y i
i
i8
V.
Skujinios
knygos.
Tad
skai ymo malonumas,
pe skai¢ius
,,La iy
e mi-
nologijos
a kymo
p incipus,
pe augo
j
dziaugsma
del
kaimyny
e mi-
nologijos
i
mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
»Lie u os
izikos
inkinio“
san auky
kalba
»Lie u os
izikos
inkinys“,
ku io
isdeSim me is
bu o
paminé as
p ie§
d ejus
me us',
skai omas
iziky
i
ki y
mokslo
s i¢iy
specialis y
ne
ik
Lie u oje,
be
i
uzsienyje.
Jame
s aipsniai
spausdinami
usy
a
angly
USpalis
K.
Lie u os
izikos
inkinio"
is akos//
Fiziky
Zinios.
1991.
N .
1.
P.
18-19,
90
k.,
©
s aipsniy
san aukos
lie u iy
k.
Sios
san aukos,
kaip
i
ki os
mokslinio
s iliaus
publikacijos,
pasizymi
abs ak umu,
aiskumy,
logis-
kumn,
ikslumu,
umpumu
i
k .
ypa ybémis,
ku ias
pap as ai
lemia
e minija,
nominacija,
kons ukcijy
bei
sakiniy
Zodziy
a kos
s e eo i-
pai.
Daugumos
,,Lie u os
izikos
inkinio“
san auky
kalba
y a
sklandi,
sakiniai
iksliis,
aiSkis,
e minai
aisyklingi,
inkamai
pa ink i.
Taciau
pasi aiko
i
abejo iny
dalyky.
S ai
ienas
ki as
Sio
inkinio
san auky
sakinys,
Nus a y a,
jog
dél
elek on-skylinés
sq eikos
p ie
E=20
Vicm,
elek ony
d ei inis
g ei is sumaiéja 17%.
Kohe en inés
s ie-
Sos
spinduliy
sklidimo
p o
lesius
i
jy
a pusa io
sq eikos
umpa
analizé
eda
p ie
op inés
in o macijos
apdo ojimo
a
iksa imo
p incipy
iédés ymo.
Ul a iole iné
adiacija
me y
i
pa os
bégyje
kin a.
Kas
klili a
Siuose
sakiniuose?
Be
abejo,
i
e minai,
i
Zodziai,
i
s ilius.
Sie
dalykai,
ypaé
e minija
i
leksika,
iSsamiau
i
bus
ap a i
s aipsnyje.
Analizei
pa ink i
1990-1993
m.
,,Lie u os
izikos
inkiniui*
pa eik y
s aipsniy
san auky
ank addiai
1.
Te minai.
Viena
pag indiniy
san auky
e minijos
bedy
—
,,Fizi-
kos
e miny
Zodyne“?
pa eik y
e miny
nepaisymas.
Pap as ai
nepaisoma
i
gimininiy,
i
a8iniy
e miny.
Pa yzdziui,
zodyne
pa eik i
e minai
i smas
,,medziagos
a
ene gijos
iSies
am
ik as
paki imas“;
S olis
,elek ono
(a
pozi ono)
biisenos
pakei imas
( a kim,
S iesos
suge ies,
emisijos
me u)*;
sandii a
,, am
ik os
isies
saly is
elek os
s o és
g andinéje,
kai
sujungiamos
d i
medziagos".
San auky
au o iai
da
daZnai
isas
Sias
sq okas
adina
ienu
ne eik inu
eikimés
e iniu
—
pe éjimas,
p z.:
azinis
pe éjimas
(=
azinis
i smas
393),
a omo
pe éjimas
(=
b anduolio
i smas,
plg.
393
a omo
i smas
z .
b anduolio
i smas);
elek ono
pe éjimas
(=
elek ono
Suolis
339),
po encialo
pe éjimas
(=
po encialo
Suolis
339);
elek oninis-skylinis
pe éjimas
(=
elek oniné
skyliné
sandii a
265),
p-n
pe éjimas
(=
pn
sandii a
265).
O
ie oje
j ai ia-
Iy és,
a ba
he e ogeninés,
sandii os
san aukose
pasi aiko
ne aisyklingas
2
Fizikos
e miny
Zodynas.
V.,
1979.
677
p,
( oliau
nu odomas
ik
Zodyno
puslapis).
91
i
ne eik inas
e minas
—
he e ope éjimas
(Didéjan
empe a i ai
he e ope éjimy
sqlygo i
d ei iniai
ba je ai
u i
mazé i)
Ne eik inais
eikimés
e iniais
eike y
laiky i
i
e minus
pe si-
Klojimas,
susiklojimas,
plg.
us.nepexpusaie,
nepexpu ue,
angl.
o e lap,
o e lapping,
ok.
Ube lappung.
,Fizikos
e miny Zodyne*
Siai
sq okai
pa adin i
eikiamas
e minas
sanklo a.
Tad
i
ie oje
sudé inio
e mino
juos y
pe siklojimas
a o inas
juos y
sanklo a.
Nesilaikoma
i
daugelio
ki y
sudé iniy
e miny,
pa eik y
,,Fizikos
e miny
Zodyne“,
pa yzdziui,
daininé
cha ak e is ika
39
keiéiama
dainumine
cha ak e is ika,
kombinaciné
sklaida
290
—
kom-
binaciniu
issklaidymu,
nepusiaus i asis
k ii ininkas,
pusiaus i-
asis
k ii ininkas
154
—
nepusiaus y iniu
k i ininku,
pu-
siaus y iniu
k i ininku,
sluoksniné
sanda a
264
—
sluoksniuo a
sanda a,
s iimos
po encialas
229
—
a s umian-
Giu
po encialu,
alpiné
a za
382
— alpumine
a za,
iesioginis
ma a imas
178
—
be a pisku
ma a imu
i . .
Visai
be
eikalo
san auky
au o iai
ie oj
daik a a dzio
kilmininko
a oja
biid a dj
su
p iesaga
-inis,
-é
Siuose
sudé iniuose
e minuose:
banginis
skaiéius
(=bangos
skaidius
281),
baziné
s o é
(=bazés
s o é
318),
d ei inis
g ei is
(=
d ei o
g ei is
103),
elek inis
k ii is
(=elek os
k i is
154),elek oniné
skyliné
plazma
(=
elek ony
i
skyliy
plazma
220),
ko eliaciné
unkcija
(=
ko elia-
cijos
unkcija
92),
moduliacinis
iukimas
(=
modulia imo
iuk-
mas
368),
ikimybiné
unkcija
(=
ikimybés
unkcija
92)
i
.
Ki a
san auky
e minijos
béda
--
da ybiskai
ne aisyklingi
e minai,
p z.:
polia iza o iaus
azo-daznuminés
sa ybés
(= azinés daz-
ninés
sa ybés),
elek on-skyliné
sq eika
(=elek ono
i
skylés
sq eika
268),
elek oneigiamumas
(=
elek oninis
neigiamumas,
elek oninis
s umlumas,
0
p ieSinga
ypa ybé
adin ina
ne
elek o-
eigiamumu,
be
elek oniniu
eigiamumu,
elek oniniu
auklumu).
P ie
Sios
mik osis emos
p i ap y
i
sudé iniai
e minai
elek oniskai
neigiamas,
elek oniskai
s umlus
me alas,
elek oniskai
eigiamas,
elek -
oniskai
auklus
me alas.
San aukose
da
galima
ap ik i
i
jau
seniai
ne a ojamy
ne aisyklin-
gy
e miny,
pa yzdziui,
s o es
neséjas
(S ebimas
po encialy
ski -
umas,
nesusijes
su
ka s y
s o és
neséjy
(=
ka s yjy
k i ininky)
koncen acijos
g adien u).
92
Kai
ku
nep iim ini
p iesagos
-inis,
-¢
biid a dziai
is
ik iniy
a dy,
p z.:
gausiné
unkcija
(=
Gauso
unkcija
91),
kuloninis
po-
encialas
(=
Kulono
po encialas
228)
i
. .
Tokios
da ybos
e minais
bu o
suabejo a
jau
1958
m.
i8leis o
,,Fizikos
e miny
Zodyno
ecenzijo-
je.
Joje
keple iné
jéga
aisy a
Keple io
jéga,
b auninis
judeji-
mas
--
B auno
judéjimu,
aunho e iné
di akcija
—
F aunho e-
io
di akcija’.
Lie u iy
kalboje
y a
biid a dziai
bejégis,
-é,
be o mis,
-é,
be eiksmis,
-é,
bes o is,
-é,
be andenis,
-é
i
. .
Tad
i
san auky
au o iai
u é y
j
ai
a k eip i
démesj
i
a o ine
bedimensinés,
be
bedimensés
eikimeés,
ne
bede ek iné,
be
bede ek é
sis ema
i
pan.
Ki y
panasiy
sude iniy
e miny,
p z.:
bekon ak inis
ju iklis,
bekon ak inis
ma uoklis
isiniai
démenys
keis ini
neig ing
p iesp ieSq
u inéiais
biid a dziais,
-y
nekon ak inis
ju iklis,
nekon ak inis
ma uoklis.
San aukose
pasi aiko
sudé iniy
e miny,
ku iy
iSiniai
démenys
--
ne aisyklingi
sudu iniai
i,
p z.:
aukS adaznuminiai
(=
auké adainiai)
s y a imai,
auks a empe a i inis
(=
auks a em-
pe a ii is)
laze inis
mik oskopas,
d ikon ii iné
(=
d ikon i e)
sche-
ma,
skys ak is alinis
(=
skys ak is alis)
S iesos
modulia o ius,
s ambiadispe siné
(=
s ambiadispe sé)
akcija.
T eéioji
beda
—
pik naudzia imas
a p au iniais
e minais.
San au-
kose
galima
ap ik i
okiy
skoliniy,
ku iy
jau
a sisaky a
p ie’
35
me us
isleis ame
,,Fizikos
e miny
Zodyne",
p z.:
diagonalé
(=
js izainé),
diame as
(=ske smuo),
koaksialinis
(=
bend aasis)
bangolaidis,
lokalinis
(=
ie inis)
j empimas,
magne o ezis y iné
(=
magne-
o a ziné)
elek o a os
jéga
i
ezis y inis
(= a zinis)
slégio
ju iklis,
pa cialiné
(=
daliné)
banga,
o
ki y
skoliniy,
kaip
speci iné
(=
sa i oji)
Siluma,
a ia,
Slei as
(=
kilpa),
iskozime as
(=
klam-
poma is),
izualinis
(= egimasis)
indika o ius
i . .
bandoma
a sisaky i
i
1979
m.
iSleis ame
,,Fizikos
e miny
Zodyne
Te minai
ag ega as,
mechanizmas
baigia
iggui i
daugelio
izikiniy
eiskiniy
a
jy
ypa ybiy
lie u iskus
pa adinimus,
p z.:
po i ino
ag e-
ga y
(=da iniy)
suzadinimo
dinamika;
o oZadinimy
anihiliacija
pseu-
doizocianino
Y-ag ega uose
(=
da iniuose);
<-->
elek inio
laidumo
>
Zdanys
J.,
RemiSauskas
M,Cidas
A.,
KokS a
V.
Daugiau
démesio
e minologijai/
Tiesa,
1958
spalio31
93
o
i
sukel a
Suolinio
dispe sija
y a
elaksacinio
pobi
¢
k ii io
pe nesimo
mechanizmo
(= elaksacine
i
sukel a
Suolinio
k iw io
pe naios);
apie
ledo
susida ymo
mechanizma
(=susida y-
ma)
debesyje;
ul aga sinius
eiskinius
uome
lemia
akus oelek i-
nis
sq eikos
mechanizmas
(=
akus oelek iné
sq eika),
plonyjy
polik is aliniy
seleno
plé eliy
laidumo
mechanizmo
speci ika
(=
sa i umas)
i
Ta
pa }
galima
pasaky i
i
apie
bend a
daugelio
mokslo
s igiy
e ming
s uk i a,
pg.
lo .
s uc u a.
San auky
au o iai
ji
a odami
u i
omenyje
du
dalykus:
da inj
i
sanda q.
Tad
kodeél
jy
aip
i
nepa adinus,
p z.:
paga imo
cen y
j aka
plé eliniy
s uk ii y
(=
sanda y)
ZnS:
Mn
elek oliuminescencijai;
<...>
puslaidininkis-me alas-puslaidininkis
s uk ii os,
susidedanéios
is
monok is alinio
sluoksnio
(=
da iniai
i
monok is alinio
sluoksnio
a ba
monok is alinio
sluoksnio
da iniai)
i
pan.
2.
Leksika.
I§
leksikos
dalyky
labiausiai
kli i a
ne a o inos
eiks-
més
Zodziai,
e alai
i
iesiog
s e imybés.
P z.:
apa
n.s e .
—
be,
iisky us:
laukas
y a
k an uojan is
i
ienaly is,
apa
(=
issky us)
siau g
kanalq;
apsp es i
—
daug
ge iau
lem i,
nulem i:
<...>
p iklausomybe
nuo
aziy
ski umo
<...>
apsp endzia
(=
lemia)
dydziai,
ekombinaciniy
cen yki imas
apsp es as
nesiluminiais
p ocesais
(=ki imq
lemia
nesiluminiai
yksmai);
duo as(is)
—ne a . .,Sis,
am
ik as“.
Be
abejo,
okiai
ne eik inai
eiksmei
a si as i
u éjo
j akos
usy
k.
daly is
aannui
,
pig.
B
AaHHOM
C oBape
-
Siame
Zodyne,
8
Aannuii
Momen --
Si o
momen u
i
pan.
Todel
aisy ina:
<,..>
naudojamas
as
me odas,
ku is
duo
uoju
(=
Siuo)
a eju
y a
pa-
ogesnis;
Sie
dydziai
isiskai
apibi dina
sukaup q
ene gijq
duo uoju
(=
am
ik u,
Siuo)
laiko
momen u.
DaZnai
san auky
au o iai,
nusiZi i éje
j
usy
kalba,
ne eik ina
eik:
me
a oja
i
daly j
uzduo as
,,nus a y as,
eikiamas;
numa y as;
pasi-
ink as“.
Tai
i gi
ne
kas
ki a,
kaip
ne ykes
e alas
iS
usy
k.
Zodzio
salannwn
,
p z.:
ibinés
sqlygos
gali
bii i
uzduo os
(=
nus a y os,
pa-
si ink os)
imis
biidais,
<...>
gau a
p iklausomybé
nuo
uZduo ojo
(=
pasi ink ojo)
ikslumo.
San aukose
galima
ap ik i
ne
i
sang aZinj
eiksmazodj
uzsiduo i,
p z.:
<...>
uzsida us
(=nus acius,
numaéius)
94
ieng
is
pa ame y,
ki as
pa ame as
ampa
apib éz u
(
apib éz as);
<...>
bii ina
uzsiduo i
(=
pasi ink i)
eikiamq
dydj;
eilé,
isa
eilé
—
ge iau
nemaiai, daugybé,
daugelis
a
pan.:
1y
y imy
déka
susi o ma o
eilé
<...>
naujy
da by
(=
is
siy
y imy
a si ado
daugelis,
nemazai
naujy
da by);
<...>
galima
sp es i
isq
eile
(=
daugybe)
debesy
i
k i uliy
izikos
klausimy;
pa alpin i
—
ne a .
.
,,jdé i*
a
,laiky i":
pagamin us
kie us
bandinius
pa alpinus
(=
jdéjus)
j
ezona o iy,
gau a;
pilnai
—ne a .
.
,, isai,
isiskai":
<...>
idu iné
e e
y a
pilna
(=
isiskai)
apib éz as
dydis;
<...>
paaiskin as
pilnai
(=
isiskai)
ab-
So buo os
(=
suge os)
ene gijos
s au o
skaicia imas;
as is
—ne a . .
,
bi i:
<...>ae ozoliy andasi
(=
y a)
nuo
5
iki
60%
bend o
a mos e inio
SO,
kiekio;
is i
—ne a . .
,,sie i*:
Gau a
eo iné
o mulé
isan i
(=
siejan i)
s ebimojo
signalo
padé j
su a kos
pa ame u;
sqs a as
—
ne a .
.
,,sudé is“:
<...>
jau io
p iklausomybé
nuo
kie ojo
i palo
sqs a o
(=
sudé ies);
sekan is
—ne a .
.
,,8is,
Si oks,
oks“:
<...>
poSaknio
in eg alq
galima
is eiki i
sekanéiy
(=
Siy,
okiy)
in eg aly
suma;
su ik i
—ne a .
eik8mémis
,,pas ebé i,
ap ik i*
i
,,bii i,
pasi aiky-
i:su inkamos
j ai iausios
o mos
s o és
i
j ampos
(=y a
i ai iausiy
o my
s o iy
i
j ampy).
Kaip
ma y i,
san auky
e minijos
i
leksikos
nege o és
y a
Sios:
1)
e miny
j ai a imas
(kai
nepaisoma
anks esniuose
e miny
Zodynuose
pa eik y
e miny),
2)
pe dé as
e minijos
a p au inimas
(kai
pe
daug
pasi ikima
ki omis
kalbomis
i
nepanaudojami
lie u iy
kalbos
is ekliai)
i 3)
ne eik inos
eiksmés
Zodziai
(kai
eikSmés
daZniausiai
aklai
pasisko-
linamos
i
ki y
k.).
Vadinasi,
san auky
au o iai
pe
maZai
domisi
sa o
s i ies
e minija
i
kalbos
kul i a,
galé y
daZniau
a si e s i
,.Fizikos
e miny
Zodynq‘,
»Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyng",
,,Kalbos
p ak ikos
pa a imus*,
»Te minologijos
aisymus*
i
ki us
leidinius.
Todél
kalbininkams
enka
di b i
Sizi o
da ba,
nuola
p imenan ,
a ody y,
okius
Zinomus
i
jg isu-
sius
dalykus.
Angelé
KAULAKIENE
95
