„Lietuvos fizikos rinkinio“ santraukų kalba

Rainis → rainistika, Vatmana papīrs→ vatman papīrs „vatmanas“, p. 100). Lietuvių kalbotyroje neįprasta rimtai kalbėti apie veiksmų pavadinimų darymą tiesiai iš daiktavardžių (aplenkiant veiksmažodį), kartu vis dėlto pridedant ir veiksmažodžio priesagą, kaip kad, pavyzdžiui, koks ciematōšana „gyvenvietinimas“ esąs padarytas iš ciemats „gyvenvietė“ iš karto su veiksmažodžio priesaga -o- ir daiktavardžio priesaga -šana (p. 84), arba tik skoliniu gramatinimo (priderinimo), o ne konversijos dalyku lietuvių kalbotyroje būtų laikomas būdvardžio vyriškosios giminės bei daiktavardžio sutapimas, toks, kaip kad latvių fakultatīvs (p. 98; lietuviškai tie žodžiai aplietuvinti skirtingai -- fakultatyvus ir fakultatyvas, bet tai nelaikoma galūnių darybos dalyku). N abejoj tina, kad vertingą knygą gavo ne tik kalbininkai, įvairių sričių latvių terminologijos tvarkytojai, vartotojai, kalbos kultūros darbininkai, kuriems ją autorė ir skyrė (p. 4, 25), bet ir pats latvių kalbos mokslas bei bendroji terminitorya. Kuo daugiau bus tokių nuodugnių atskiros kalbos terminologijos tyrinėjimų, tuo tvirtesnė, moksliškesnė bus bendroji terminologijos teorija, kuri, be tų atskirų kalbų tyrinėjimų, atrodytų kaip dirbtinių, kalboms iš šono primetamų dažniausiai nesutinkančių su tikruoju kalbų gyvenimu, jų vartosena reikalavimų, taisyklių ir teiginių rinkinys. Tyrinėjant atskirų kalbų terminus, jų sistemas, kalbų ryšių, pagaliau ir nekalbinių veiksnių įtaką, paprastai paaiškėja, kad tų reikalavimų, taisyklių jokių būdu negalima absoliutinti. Terminologija, kaip ir pati kalba, yra gyvas, kintantis reiškinys, jos kitimas net pastebimesnis už daugelio kitų kalbos sistemos dalių kitimą, be to, daugiau priklauso nuo valingos žmonių veiklos. Visa tai gražiai matyti ir iš V. Skujinios knygos. Tad skaitymo malonumas, perskaičius „Latvių terminologijos tvarkymo principus“, peraugo į džiaugsmą dėl kaimynų terminologijos ir mielos kolegės sėkmės. St. KEINYS „Lietuvos fizikos rinkinio“ santraukų kalba „Lietuvos fizikos rinkinys“, kurio trisdešimtmetis buvo paminėtas prieš dvejus metus, skaitomas fizikų ir kitų mokslo sričių specialistų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jame straipsniai spausdinami rusų ar anglų 1 Užpalis K. „Lietuvos fizikos rinkinio“ ištakos// Fizikų žinios. 1991. Nr. 1. P. 18-19. 90 k., o straipsnių santraukos lietuvių k. Šios santraukos, kaip ir kitos mokslinio stiliaus publikacijos, pasižymi abstraktumu, aiškumu, logiškumu, tikslumu, trumpumu ir kt. ypatybėmis, kurias paprastai lemia terminija, nominacija, konstrukcijų bei sakinių žodžių tvarkos stereotipai. Daugumos „Lietuvos fizikos rinkinio“ santraukų kalba yra sklandi, sakiniai tikslūs, aiškūs, terminai taisyklingi, tinkamai parinkti. Tačiau pasitaiko ir abejotinų dalykų. Štai vienas kitas šio rinkinio santraukų sakinys. Nustatyta, jog dėl elektron-sky linės sąveikos prie E= 20 V/cm, elektronų dreifinis greitis sumažėja 17%. Koherentinės šviesos spindulių sklidimo pro lęšius ir jų tarpusavio sąveikos trumpa analizė veda prie optinės informacijos apdorojimo ar fiksavimo principų išdėstymo. Ultravioletinė radiacija metų ir paros bėgyje kinta. Kas kliūva šiuose sakiniuose? Be abejo, ir terminai, ir žodžiai, ir stilius. Šie dalykai, ypač terminija ir leksika, išsamiau ir bus aptarti straipsnyje. Analizei parinkti 1990–1993 m. „Lietuvos fizikos rinkiniui“ pateiktų straipsnių santraukų rankraščiai. 1. Terminai. Viena pagrindinių santraukų terminijos bėdų – „Fizikos terminų žodyne2 pateiktų terminų nepaisymas. Paprastai nepaisoma ir giminių, ir rūšinių terminų. Pavyzdžiui, žodyne pateikti terminai virsmas „medžiagos ar energijos rūšies tam tikras pakitimas“; šuolis „elektrono (ar pozitrono) būsenos pakeitimas (tarkim, šviesos sugerties, emisijos metu)“; sandūra „tam tikros rūšies sąlytis elektros srovės grandinėje, kai sujungiamos dvi medžiagos“. Santraukų autoriai dar dažnai visas šias sąvokas vadina vienu neteiktinu reikšmės vertiniu – perėjimas, pvz.: fazinis perėjimas (= fazinis virsmas 393), atomo perėjimas (= branduolio virsmas, plg. 393 atomo virsmas žr. branduolio virsmas); elektrono perėjimas (= elektrono šuolis 339), potencialo perėjimas (= potencialo šuolis 339); elektroninis-skylinis perėjimas (= elektroninė skylinė sandūra 265), p-n perėjimas (= pn sandūra 265). O vietoje įvairialytės, arba heterogeninės, sandūros santraukose pasitaiko netaisyklingas 2 Fizikos terminų žodynas. V., 1979. 677 p. (toliau nurodomas tik žodyno puslapis). 91 ir neteiktinas terminas – heteroperėjimas (Didėjant temperatūrai heteroperėjimų sąlygoti dreifiniai barjerai turi mažėti). Neteiktinais reikšmės vertiniais reikėtų laikyti ir terminus persiklojimas, susiklojimas, plg. rus.перекрывание, перекрытие, angl. overlap, overlapping, vok. Überlappung. „Fizikos terminų žodyne“ šiai sąvokai pavadinti teikiamas terminas sanklota. Tad ir vietoje sudėtinio termino juostų persiklojimas vartotinas juostų sanklota. Nesilaikoma ir daugelio kitų sudėtinių terminų, pateiktų „Fizikos terminų žodyne“, pavyzdžiui, dažninė charakteristika 39 keičiama dažnumine charakteristika, kombinacinė sklaida 290 – kombinaciniu išsklaidymu, nepusiausvirasis krūvininkas, pusiausvirasis krūvininkas 154 – nepusiausvyriniu krūvininku, pusiausvyriniu krūvininku, sluoksninė sandara 264 – sluoksniuota sandara, stūmos potencialas 229 – atstūmiančiu potencialu, talpinė varža 382 – talumine varža, tiesioginis matavimas 178 – betarpišku matavimu ir t.t. Visai be reikalo santraukų autoriai vietoj daiktavardžio kilmininko vartoja būdvardį su priesaga -inis, -ė šiuose sudėtiniuose terminuose: banginis skaičius (= bangos skaičius 281), bazinė srovė (= bazės srovė 318), dreifinis greitis (= dreifo greitis 103), elektrinis krūvis (= elektros krūvis 154), elektroninė skylinė plazma (= elektronų ir skylių plazma 220), koreliacinė funkcija (= koreliacijos funkcija 92), moduliacinis triukšmas (= moduliavimo triukšmas 368), tikimybinė funkcija (= tikimybės funkcija 92) ir t.t. Kita santraukų terminijos bėda -- darbyšiškai netaisyklingi terminai, pvz.: poliarizatoriaus fazo-dažnuminės savybės (= fazinės dažninės savybės), elektron-skylinė sąveika (= elektrono ir skylės sąveika 268), elektroneigiamumas (= elektroninis neigiamumas, elektroninis stum­lumas, o priešinga ypatybė vadintina ne elektroteigiamumu, bet elektroniniu teigiamumu, elektroniniu trauk­lumu). Prie šios mikrosistemos pritaptų ir sudėtiniai terminai elektroniškai neigiamas, elektroniškai stumlus metalas, elektroniškai teigiamas, elektroniškai trauklus metalas. Santraukose dar galima aptikti ir jau seniai nevartojamų netaisyklingų terminų, pavyzdžiui, srovės nešėjas (Stebimas potencialų skirtumas, nesusijęs su karštų srovės nešėjų (= karštųjų krūvininkų) koncentracijos gradientu). 92 Kai kur nepriimtini priesagos -inis, -ė būdvardžiai iš tikrinių vardų, pvz.: gausinė funkcija (= Gauso funkcija 91), kuloninis potencialas (= Kulono potencialas 228) ir t.t. Tokios darybos terminais buvo suabejota jau 1958 m. išleisto „Fizikos terminų žodyno“ recenzijoje. Joje keplerinė jėga taisyta Keplerio jėga, brauninis judėjimas -- Brauno judėjimu, fraunhoferinė difrakcija – Fraunhoferio difrakcija3. Lietuvių kalboje yra būdvardžiai bejėgis, -ė, beformis, -ė, bereikšmis, -ė, besvoris, -ė, bevandenis, -ė ir t.t. Tad ir santraukų autoriai turėtų į tai atkreipti dėmesį ir vartoti ne bedimensinė, bet bedimensės reikšmės, ne b e d e f e k t i n ė, bet bedefektė sistema ir pan. Kitų panašių sudėtinių terminų, pvz.: bekontaktinis jutiklis, bekontaktinis matuoklis rūšiniai dėmenys keistini neigtinę priešpriešą turinčiais būdvardžiais, t.y. nekontaktinis jutiklis, nekontaktinis matuoklis. Santraukose pasitaiko sudėtinių terminų, kurių rūšiniai dėmenys -- netaisyklingi sudurtiniai būdvardžiai, pvz.: aukštadažnuminiai (= aukštadažniai) svyravimai, aukštatemperatūrinis (= aukštatemperatūris) lazerinis mikroskopas, dv kontūrinė (= dvikontūrė) schema, skystakristalinis (= skystakristalis) šviesos moduliatorius, stambi adispersinė (= stambiadispersė) frakcija. Trečioji bėda – piktnaudžiavimas tarptautiniais terminais. Santraukose galima aptikti tokių skolinių, kurių jau atsisakyta prieš 35 metus išleistame „Fizikos terminų žodyne“, pvz.: diagonalė (= įstrižainė), diametras (= skersmuo), koaksialinis (= bendraašis) bangolaidis, lokalinis (= vietinis) įtempimas, magnetorezistyvinė (= magnetovaržinė) elektरोvaros jėga ir rezistyvinis (= varžinis) slėgio jutiklis, parcialinė (= dalinė) banga, o kitų skolinių, kaip specifinė (= savitoji) šiluma, varža, šleifas (= kilpa), viskozimetras (= klampomatis), vizualinis (= regimasis) indikatorius ir t.t. bandoma atsisakyti ir 1979 m. išleistame „Fizikos terminų žodyne“. Terminai agregatas, mechanizmas baigia išguiti daugelio fizikinių reiškinių ar jų ypatybių lietuviškus pavadinimus, pvz.: porfirino agregatų (= darinių) sužadinimo dinamika; fotožadinimų anihiliacija pseudoizocianino Y-agregatuose (= dariniuose); <--> elektrinio laidumo 3 Zdanis J., Remišauskas M., Čižas A., Kokšta V. Daugiau dėmesio terminologijai. Tiesa. 1958 spalio 31. 93 dispersija yra relaksacinio pobūdžio ir sukelta šuolinio krūvio pernešimo mechanizmo (= relaksacinė ir sukelta šuolinio krūvio pernašos); apie ledo susidarymo mechanizmą (= susidarymą) debesyje; ultragarso reiškinys tuomet lemia akustoelektrinis sąveikos mechanizmas (= akustoelektrinė sąveika); plonųjų polikristalinių seleno plėvelių laidumo mechanizmo specifika (= savitumas) ir t.t. Tą patį galima pasakyti ir apie bendrą daugelio mokslo sričių terminiją struktūra, plg. lot. structura. Santraukų autoriai jį vartodami turi omenyje du dalykus: darinį ir sandarą. Tad kodėl jų taip ir nepavadinus, pvz.: pagavimo centrų įtaka plėvelinių struktūrų (= sandarų) ZnS: Mn elektroluminescencijai; <...> puslaidininkis-metalas-puslaidininkis struktūros, susidedančios iš monokristalinio sluoksnio (= dariniai iš monokristalinio sluoksnio arba monokristalinio sluoksnio dariniai) ir pan. 2. Leksika. Iš leksikos dalykų labiausiai kliūva nevartotinos reikšmės žodžiai, vertalai ir tiesiog svetimybės. Pvz.: apart n. svet. — be, išskyrus: laukas yra kvantuojantis ir vienalytis, apart (= išskyrus) siaurą kanalą; apspręsti — daug geriau lemti, nulemti: <...> priklausomybę nuo fazių skirtumo <...> apsprendžia (= lemia) dydžiai; rekombinacinių centrų kitimas apspręstas nešiluminiais procesais (= kitimą lemia nešiluminiai vyksmai); duotas (is) – nevart. r. „šis, tam tikras“. Be abejo, tokią neteiktinai reikšmei atsirasti turėjo įtakos rusų k. dalyvis данный, plg. в данном словаре - šiame žodyne, в данный момент -- šiuo momentu ir pan. Todėl taisytina: <...> naudojamas tas metodas, kuris duotuoju (= šiuo) atveju yra patogesnis; šie dydžiai visiškai apibūdina sukauptą energiją duotuoju (= tam tikru, šiuo) laiko momentu. Dažnai santraukų autoriai, nusižiūrėję į rusų kalbą, neteiktina reikšme vartoja ir dalyvį užduotas „nustatytas, reikiamas; numatytas; pasirinktas“. Tai irgi ne kas kita, kaip nevykęs vertalas iš rusų k. žodžio заданный, pvz.: ribinės sąlygos gali būti užduotos (= nustatytos, pasirinktos) trimis būdais; <...> gauta priklausomybė nuo užduotojo (= pasirinktojo) tikslumo. Santraukose galima aptikti net ir sangrąžinį veiksmažodį užsiduoti, pvz.: <...> užsidavus (= nustačius, numačius) 94 vieną iš parametrų, kitas parametras tampa apibrėžtu (= apibrėžtas); <...> būtina užsiduoti (= pasirinkti) reikiamą dydį; eilė, visa eilė – geriau nemažai, daugybė, daugelis ar pan.: tų tyrimų dėka susiformavo eilė <...> naujų darbų (= iš šių tyrimų atsirado daugelis, nemažai naujų darbų); <...> galima spręsti visą eilę (= daugybę) debesų ir kritulių fizikos klausimų; patalpinti – nevart. r. „įdėti“ ar „laikyti“: pagamintus kietus bandinius patalpinus (= įdėjus) į rezonatorių, gauta; pilnai – nevart. r. „visai, visiškai“: <...> vidutinė vertė yra pilnai (= visiškai) apibrėžtas dydis; <...> paaiškintas pilnai (= visiškai) absorbuotos (= sugertos) energijos srauto skaičiavimas; rastis – nevart. r. „būti“: <...> aerozolių randasi (= yra) nuo 5 iki 60% bendro atmosferinio SO₂ kiekio; rišti – nevart. r. „sieti“: Gauta teorinė formulė rišanti (= siejanti) stebimojo signalo padėtį su tvarkos parametru; sąstatas – nevart. r. „sudėtis“: <...> jautrio priklausomybė nuo kietojo tirpalo sąstato (= sudėties); sekantis – nevart. r. „šis, šitoks, toks“: <...> pošaknio integralą galima išreikšti sekančių (= šių, tokių) integralų suma; sutikti – nevart. reikšmėmis „pastebėti, aptikti“ ir „būti, pasitaikyti“: sutinkamos įvairiausios formos srovės ir įtampos (= yra įvairiausių formų srovių ir įtampų). Kaip matyti, santraukų terminijos ir leksikos negerovės yra šios: 1) terminų įvairavimas (kai nepaisoma ankstesniuose terminų žodynuose pateiktų terminų), 2) perdetas terminijos tarptautinimas (kai per daug pasitikima kitomis kalbomis ir panaudojami lietuvių kalbos ištekliai) ir 3) neteiktinos reikšmės žodžiai (kai reikšmės dažniausiai aklai pasiskolinamos iš kitų k.). Vadinasi, santraukų autoriai per mažai domisi savo srities terminija ir kalbos kultūra, galėtų dažniau atsiversti „Fizikos terminų žodyną“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, „Kalbos praktikos patarimus“, „Terminologijos taisymus“ ir kitus leidinius. Todėl kalbininkams tenka dirbti Sizifo darbą, nuolat primenant, atrodytų, tokius žinomus ir įgrisusius dalykus. Angelė KAULAKIENĖ 95