scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Lietuvos fizikos rinkinio“ santraukų kalba

Author: Angelė Kaulakienė
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/780/871
Rainis ~
ainis ik-
a,
Va mana
papi s
a man
papi s,, -
a manas,
p.
100).
Lie u os
kalbo y oje
nejp as a
e ns ai
kalbé i übe
eiksmy
namensinimy
da s ellung
ge adei
daik a a dziy
(aplenkian
i8
eiksmazodj),
zusammen is
dél o
ügedand und
eiksmazodz-
io p eisaga,
wie kad,
beispiziui, was
ciema osana
eiksmy,gy e-
n ie * esas
pada y as
iSul a s,gy -
en ie ée* i8
mal su%odzio
p eisaga -0i
daik a a dzio
p ies -Sana (p
84), ode
skoliniy
g ama inimo
(p ide oma
gal inimo), one
kon e sions-
ku lie u iy
bi y izio
bi y izio
akul a i is
giminéskai bei
daik a a dis,
wie, dass die
ie aus Zaga
la iski und
ap el u izi -
ü die
eilnehmend-
en de
Sp ache, abe
das is das
nich .
Neubejo ina,
dass e ingg
Buchga
e hiel nich
nu
kalbininkai,
j ai iy s iciy
la iy
e minologij-
as
e wky ojai,
Benu ze ,
sp ach
kul i os
da bininkai,
denen ja
au o é und
sky é (p. 4, 25),
abe und
selbs la iy
Sp ache
wissenscha
und
gemeinsame
e mino y a.
Je meh wi d
okiy
nuodugniy
einzelne
Sp ache
e minologies
y inéjimy,
des o
es esné,
wissenscha -
iskesné wi d
allgemeji
e minologijs
eo ie, die, be
y a ski y
kalby
y inéjimy,
a ody y wie
di b iniy,
Sp achen i§
Sono
p ime amy
daZ
nich u inkan-
éiy mi
ik uoju
kalby leben, jy
a osenaim-
y, aisykliy
und eiginiy
e o de
höchs ens.
Ty inéjan
a ski y kalby
e minus, jy
Sys eme,
kalby ySiy,
endlich und
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
no male wei-
se paaiskéja,
dass y
e o de imy,
Regelniy jokiu
biidu da
nich
absoliu in i.
Te minologij-
a, wie und
selbs
Sp ache, is
lebend,
wandelnd
ei8kinys, ih
ande imas
noch
beme kimesn-
e uz iele
ki y Sp ache
Sys eme daliy
ki img,
auße dem,
meh häng
on alingos
Zmoniy
Ak i i ä en.
All das g aziai
gesehen und i8
V. Skujinias
Büche . Tad
lesymo
e gnügen,
pe skai¢ius,,-
La iy
e minologij-
as
o dnungsp in-
cips, pe augo
j dziaugsma
del kaimyny
e minologij-
as und mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
Li u as
Physike-
s
Sammels
san auky Sp ache
Li u os physikos
saminys, dessen
d eideSim me is
wa paminé as
p i§ d ejus
Jah en', echne
physiky ki y
mokslo s i¢iy
specialis y nu
i
ne
in
Li uanien,
i
abe uzsienyje.
Jene A ikel
d uck sich
usy angly
a
USpalis
K.
Li huanos
physikos
sammens"
is akos//
Physischen
Zinios.
1991.
N .
1.
P.
18-19,
90
k., ©
a ikniy
san auk-
os lie u iy
k. Sios
san auk-
os, wie und
ande e
wissensch-
a lichen
s ilaus
Publika io-
nen,
pasizymi
abs ak -
umu,
aiskumy,
logiskumn,
genauumu,
ku zumu
und k .
besonde -
ybémis, die
no male -
weise
lemia
e minija,
nominacij-
a,
kons uk-
cijy bei
sakiniy
Zodziykos
a paio i.
Meh hei ,,-
Li u as
Physikos
Sammlings
san auky
Sp ache
is sklandi,
sakiniai
iksliis,
aiSkis,
Te inai
Regelnigi,
en sp ec-
hend
gewähl .
Taciau
pass auch
und
zweo iny
dalyky.
S ai ein
ande es
Sio
Sa zensa-
n auky
Sen yn,
Nus a y -
a, jog dél
elek on-s-
kylinés
sq eikos
bei E=20
Vicm,
elek ony
d ei inis
g ei is
sumaiéja
17%.
Kohe en i-
nés
s ieSos
spinduliy
sklidimo
p o lesius
und jy
zájemio
sq eikos
umpa
analé
üh zu
op inés
In o ma i-
onen
Behandlun-
gs ode
Fixie ungs
p incipy
iédés ymo.
Ul a iole-
iné
Radia ion
me y und
pa os
bégyje
kin a.
Kas klili a
Siuose
Saknisse-
n? Be
beejo, und
Te inai,
und
Zodziai,
und S il.
Sie dinge,
ypaé
Te minija
und
Leksika,
iSsamiau
und wi d
behandel
im A ikel.
Analysei
wählen
1990-1993
m.,,Li u as
Physike e-
sammlu *
o ge y
A ikniy
san auky
hand addi-
ai 1.
Te mininai.
Viena is in
de
Haup -Sa-
n auky-T-
e minie
bedy
,,Fizikos
e miny
Zodyne?
gesag y
e miny
neigymas.
No male -
weise
nepaisoma
und
gimininiy,
und a8iniy
e miny.
Beispiels-
weise,
zodyne
angegeben
Te mine
i smas,,-
medziagos
ode
Ene gie
iSies
einige
Ve ände -
ung;
S olis,Ele-
k on (o
Pozi ono)
Biisenos
E se zung
(z. B.
S iesos
suge ies,
bei
Emission)-
*;
sandii a,, -
am gew os
isies
salisi
Elek os -
és
G ündiné,
wenn
e knüp
we den
zwei
Zwischen-
age".
San auky
au o iai
da daZnai
ganze Sias
sq okas
nenn
einem
ne eik inu
eikimés
e iniu
pe éjimas,
beispielsw-
eise.:
asinis
pe éjimas
(= asinis
i smas
393), a omo
pe éjimas
(=
b anduoli
i smas,
plg. 393
a omo
i smas
z .
b anduoli
i smas);
Elek one-
nübe lage
(=
Elek on-
en Suolis
339),
Po en ial-
übe lage
(=
Po enzial
Suolis 339);
elek oni-
sche -sky-
linische
Übe éjim
(=
elek oni-
né skyliné
sandii a
265), p-n
übe éjim
(= pn
sandii a
265). O
s a
j ai iaIy -
és, ode
he e oge-
ninés,
sandii os
sam auk-
en pass
pass
ne aisykli-
ge 2
Physikos
e miny
Zodynas.
V., 1979. 677
p, (wei e
e weis
nu die
Zodyno-S-
ei e).
91
und
nich zweckine
Beg i
he e ope éjim-
as (Didéjan
empe a u i -
ai
he e ope éjimy
sqlygo i
d ei iniai
ba je ai haben
mazé i)
Ne eik inais
eikimés
e iniais
eike y
hal en zu
i
Te minus
pe siKlojima-
s,
susiklojimas,
plg.
us.nepexpusaie,
nepexpu ue, angl.
o e lap,
o e lappi-
ng, ok.
Ube lapp-
ung.,Fizik-
os
e miny
Zodyne*
Siai
sq okai
namensi i
de be ei ges ell e Te min sanklo a.
Tad s a sudé inis
i
e m juos y
pe siklojimas
a o inas juos y
sanklo a.
Nesilaikoma und
iele ki y sudé iniy
e miny,
gesag y,,Fizikos
e miny Zodyne,
beispiziui, daininé
cha ak e is ika 39
keiéiama dainumine
cha ak e is ika,
kombinciné sklaida
290 kombinaciniu
issklaidymu,
nepusiaus i asis
k ii ininkas,
pusiaus i asis
k ii ininkas 154
nepusiaus y iniu
k i ininku,
pusiaus y iniu
k i ininku,
sluoksniné sanda a
sluokso aumi
sanda a, s iimus
po en ial 229 264
alpiné a za 382
alp ma a umu
a za, 178 ma a umu
ma a i is ma a umu
i . Visai be bedalo
san auky au o iai
s a es
daik a a dzio
kilmininko a oja
biid a dj mi
p eisaga -inis, -é
Siuose sudé iniuose
e minen: banginis
skaiéius (=
wah scheinlichbang-
os skaidius 281),
baziné s o ébaz (=
p obabilés s o é8),
31inis g ei is (=
d ei o g ei is 103),
elek inis
k ii iselek os
k i is 15 (922)),
ko eliaciné (=
unk ion de
ko belung), iibcinis
iukimas (=
unk ion de
elek izi ä ), 32 (36 =
unk ion de
elek izi ä ), und s.
S. e mi e
e mina o béda
-da ybiskai ne a,
san u ikika
as- as-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s
268),
(=
0
ne
Bei
Sios
mik osis emes
p i ap y
i
sudé iniai
e mine
elek oniskai
nega i am,
elek oniskai
s umlus
me alas,
elek oniskai
posi i am,
elek oniskai
auklus
me alas.
San auken
noch kann man
au spü en
schon lange
nich ojamy
i
ne aisyklin e -
miny, beispiziui,
s o es neséjas
(S ebimas
gy
po enziy
un e schiedum,
nesusijes
ka s y s o és
neséjy
ka s yjy
k i ininky)
Konzen a ion-
sg adien en).
su
(=
92
Kai wo
nich
akzep ab-
le Be ü schungen
-inis,
-¢
biid a dziai
is
ik iniy
a dy,
beispielsw-
eise:
gausiné Funk ion
(=
Gausse
Funk ion
91),
kuloninis
po enzi-
as
(=
Kulonos
Po enzial
228)
i
. .
Solche
Doing
Te men
wu de
bezwei e-
l schon
1958
m.
i8leis o
,,Fysikos
Te miny
Zodyno
ecenzijo-
je.
Joje
keple iné
jéga
aisy a
Keple io
jéga,
b auninis
judejim
--
B auno
judéjimu,
aunho e iné
di akcija
—
F aunho e-
io
di ak ion.
Li uiy
sp achbei
is
biid a dziai
bejégis, -é,
be o mis,
-é,
be eiksmis,
-é,
bes o is,
-é,
be andenis,
-é
i
. .
Tad
i
san auky
au o iai
u é y das
j
a k eip i
démesj
a o ine
i
bedimensinés,
abe
bedimensés
eikimeés,
bede ek iné,
ne
abe
bede ek é
sis ema pan.
i
Ki y panasiy sude iniy
e miny,
beispielsweise.:
bekon ak inis ju iklis,
bekon ak inis
ma uoklis isiniai
démenys keis ini
neig ing p iesp ieSq
u inéiais
biid a dziais, -y
nekon ak inis ju iklis,
nekon ak inis
ma uoklis.
San aukose pass iko
sudé iniy e miny,
ku iy iSiniai démenys
ne aisyklingi
sudu iniai
beispielsweise.:
aukS adaznuminiai
auké adainiai)
s y a imai,
auks a empe a i inis
auks a empe a ii is)
lase nische
mik oskop,
d ikon ii iné
d ikon i e) schema,
--
skys ak is alinis
skys ak is alis)
i,
(=
(=
(=
(=
Sich sos
modulia o us,
s ambiadispe siné
(=
s ambiadispe sé)
ak ion.
T eéioji beda
pik naudziachung
—
in e n na ional-
en Te minals.
San auken kann
man au spü en
okiy skoliniy,
ku iy schon
au gegeben o
Jah isleis ame
35
,,Fysikos
Te miny
Zodyne",
beispielsweise:
diagonalé
(=
js izainé),
Diame as
(=ske smuo),
Koaksialinis
(=
gemeasis)
bangolaidis, Lokalinis
Lokalinis) j empim,
(=
magne o ezis y iné
magne o a ziné)
Elek a os jéga
(=
esis y inis
i
a zinis)
slégio
ju iklis,
pa cialiné
(=
(= daliné)
banga,
o
ki y
skoliniy,
wie
speci iné
(=
sa i oji)
Siluma, a ia,
Slei as kilpa),
iskozime as
(=
klampoma is),
isualinis
(=
(= egimasis)
indiko ius
i . .
e such
zu
i
1979
m.
e zich en iSleis ame
,,Fysikos
Te miny
Zodyne
Te mini
agg ega ,
mechanismus
baigia iggui i
iele
physikiniy
eiskiniy
besonde ybiy
a
jy
lie u iskus
namenin,
beispielswei-
se.: po i ino
ag ega y
(=da iniy)
suzadinismusd-
ynamik;
o oZadinimy
anihiliacija
pseudoizociani-
no
Y-ag ega uose
(=
Da nissen);
<-->
elek ische
Lei ungs
> Zdanys
J.,
RemiSau-
skas
M,Cidas
A.,
KokS a V.
Meh
démesio
e minol-
ogijai/
Ge ich ,
Ok obe
195831
93
o
i
ausgeleg
Saulinis
dispe sie
is
elaxacinio
pobi k ii io
¢
Ve ags
Mechanism-
us
(= elaksacine
i
sukel a
Salzinische
K iw io
pe naios);
übe
Eisbildungs-
mechanism-
us
(=susida yma) in
de Wolke;
ul aglas ige
eisk damalsigen
lemia
akus oelek in-
is sq eikos
mechanizmas
akus oelek iné
sq eika), plonyjy
polik is aliniy
(=
seleno plé eliy
laidumo
mechanizmo
speci ika
sa i umas) pa }
kann man sagen
übe allgeme
ielis
wissenscha
(=
s igiy e ming
i
Ta
s uk i a, pg.
i
lo .
s uc u e.
San y
au o au-
ji
kiai
a odami
ha
du
omenyje
Themenus:
i
da inj sanda q.
Tad kodeél
so nich
jy
benanninus,
i
beispielswei-
se: angens
cen y
j aka
plé eliniy
s uk i
sandi y)
(=
ZnS: Elek oliuminescenzie ung;
Mn
halbaidininkis-me al-halbaidininkis
<...>
s uk ii os, zusammedanéios
monok is alischen Schich da iniai
monok is alischen Schich ens ode
is
monok is alischen Schich da iniai)
pan.
(=
i
i
2.
Leksika.
I§
leksikos
dalyky am
meis en
kli i a
ne a o inos
eiksmés
Zodziai,
e alai
i
ein ach
s e imybés.
P z. :
n.s e .
apa
—
be, iisky us:
Feld is
quan uojan is
einaly is, apa
issky us)
i
siau g kanalq;
besp es i iel
(=
besse dem i,
nulem i:
abhängomybe
on aziy
—
un e schiedum
absp endzia
lemia) dydziai,
ekombinaciniy
<...>
cen yki ism
besp as a
nesiluminiais
p ozessen
<...>
(=
(=ki imq
lemia
nesiluminiai
yksmai);
due (is)
ne a . .,Sis,
ein bes imm.
Be
abejo,
okiai
nich ze i-
nai
eiksmei
en s ehi
u éjo
j akos
k.
usy
eil is
,
aannui pig.
B
AaHOM
C oBape
-
Siame
Zodyne,
8
Aannuii
Momen --
Si o
momen u
i
pan.
Todel
aisy ina:
<,..>
e wende
das
Me hode,
das duo
uoju
(=
Siuo) Fall
is
kom o -
able ;
Sie
dydziai
isiskai
beschi di-
na
sukaup q
ene gijq
(=
duo uoju
am
ik u,
Siuo) Zei
momen u.
DaZnai
san auky
au o iai,
nusiZi i éje
j
usy
sp ich ,
ne eik ina
eik:
me
a oja
i
daly j
uzduo
,,se z ,
eikiamas;
o gesehen;
ausgewähl .
Das auch
was
ne
ande es,
wie
nich yk-
es
e alas
iS
usy
k.
Zodzio
salannwn
,
beispielsweis-
e.: ibinés
sqlygos kann
bii i uzduo en
bes imm e,
ausgewähl e)
(=
d ei biidais,
geu a
abhängomybé
on uZduo ojo
ausgew ojo)
<...>
genauigkei .
(=
San auken
kann man
de ek ie en
soga
i
sang aZinj
eiksmazodj
uzsiduo i,
beispielswei-
<...>
se: uzsida us
(=nus acius,
numaéius)
94

ieng pa am y,
is
de ande e
pa ame e wi d
besch éz u
besch éz as);
bii ina uzsiduo i
(
wählen) eikiamq
<...>
dydj; eilé, alles
eilé besse
(=
nemaiai, ielybé,
iele e c.: y imy
déka
susi o ma o eilé
neue y da by
—
a
1y
<...>
(=
is
siy
y imy
e schien-
ado
daugelis,
nemazai
naujy
<...>
da by);
kann
sp es i
isq eile
(=
iybe)
debesy
i
k i uliy
physikos
klausimy;
pla zalin-
—
i ne a .
.
,,jdé i*
a
"laiky i":
e ige en-
us s ee es
P obinus
pa alpinus
(=
jdéjus)
j
ezona o iy,
ge au a;
ollnai
ne a .
.
,, isai,
isiskai":
<...>
mi u iné
e e is
pilna
isiskai)
(=
besch ieben-
z es G ößeis;
geheiz
<...>
ollen
isiskai)
(=
abSo buo os
suge os)
Ene gie luss
(=
skaicie ung;
as is
ne a . .
,
bi i:
<...>ae ozoliy andasi
(=
sind) on bis zum
allgemeinen
5
a mosphe ic
60%
SO,
Menge;
is i
ne a . .
,,ne zi*:
Gau a
heo e iné
o mulé
isan i
(=
siejan i)
des
Beobach u-
ngssignals
padé j mi
O dnung
pa ame e ;
—
sqs a as ne a .
.
,,sudé is:
<...>
jau io
abhängomybé
on s ee ojo
i palo
sqs a o
sudé ies);
(=
nächan is
ne a .
.
,,8is,
Si oks,
sol:
<...>
poSaknio
in eg alq
möglich
is eiki i
sekanéiy
(=
Siy,
okiy)
in eg aly
sum;
zus immen
ne a .
eik8mémis
,,pas ebé i,
au deck i*
i
,,bii i,
pasi aiky i:s-
u igamen
j ai iausios
Fo men
s o és
i
j ampos
(=y a
i ai iausiy
o mi
s o iy
i
j ampy).
Wie
gesehen,
san auky
e minijos
i
leksikos
nege o és
is
Sios:
1)
e miny
j ai ae ung
(kai nepaisoma
ühe en
e my
Zodynuchen
angegyy
e my),
pe dé as
2)
e minijos
in e s au inish
(kai zu iel
pasi ikima in
ande en
Sp achen
nich genu z -
en li au iy
i
Sp ache
is eklia) und3)
nich ik inen
eiksmés
Zodziai
(kai Smés
daZ meis
blindlai
ausgelieh-
en wi d
ki y k.).
i
Hadinsi,
san auky
au o iai pe
maZai domisi
ih en s i es
e minija
kalbos
kul i a,
galé y
i
daZniau
a si e s i
,.Fizikos
e miny
Zodynq‘,
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyng",
,,Kalbos
p ak ikos
be a ungen*,
Te minologijas
aisymus*
i
ande e
Ve ö en lichungen.
Todél
spibinne n
muss
a bei en
Sizi o
a be,
s ändig
emenan ,
a ody y,
solchen
Zinomus
i
jg isusi-
us Dinge.
Angelé
KAULAKIENE
95