Rainis ~
ainis ik-
a,
Va mana
papi s
a man
papi s,, -
a manas,
p.
100).
Lie u os
kalbo y oje
nejp as a
e ns ai
kalbé i übe
eiksmy
namensinimy
da s ellung
ge adei
daik a a dziy
(aplenkian
i8
eiksmazodj),
zusammen is
dél o
ügedand und
eiksmazodz-
io p eisaga,
wie kad,
beispiziui, was
ciema osana
eiksmy,gy e-
n ie * esas
pada y as
iSul a s,gy -
en ie ée* i8
mal su%odzio
p eisaga -0i
daik a a dzio
p ies -Sana (p
84), ode
skoliniy
g ama inimo
(p ide oma
gal inimo), one
kon e sions-
ku lie u iy
bi y izio
bi y izio
akul a i is
giminéskai bei
daik a a dis,
wie, dass die
ie aus Zaga
la iski und
ap el u izi -
ü die
eilnehmend-
en de
Sp ache, abe
das is das
nich .
Neubejo ina,
dass e ingg
Buchga
e hiel nich
nu
kalbininkai,
j ai iy s iciy
la iy
e minologij-
as
e wky ojai,
Benu ze ,
sp ach
kul i os
da bininkai,
denen ja
au o é und
sky é (p. 4, 25),
abe und
selbs la iy
Sp ache
wissenscha
und
gemeinsame
e mino y a.
Je meh wi d
okiy
nuodugniy
einzelne
Sp ache
e minologies
y inéjimy,
des o
es esné,
wissenscha -
iskesné wi d
allgemeji
e minologijs
eo ie, die, be
y a ski y
kalby
y inéjimy,
a ody y wie
di b iniy,
Sp achen i§
Sono
p ime amy
daZ
nich u inkan-
éiy mi
ik uoju
kalby leben, jy
a osenaim-
y, aisykliy
und eiginiy
e o de
höchs ens.
Ty inéjan
a ski y kalby
e minus, jy
Sys eme,
kalby ySiy,
endlich und
nekalbiniy
eiksniy
j aka,
no male wei-
se paaiskéja,
dass y
e o de imy,
Regelniy jokiu
biidu da
nich
absoliu in i.
Te minologij-
a, wie und
selbs
Sp ache, is
lebend,
wandelnd
ei8kinys, ih
ande imas
noch
beme kimesn-
e uz iele
ki y Sp ache
Sys eme daliy
ki img,
auße dem,
meh häng
on alingos
Zmoniy
Ak i i ä en.
All das g aziai
gesehen und i8
V. Skujinias
Büche . Tad
lesymo
e gnügen,
pe skai¢ius,,-
La iy
e minologij-
as
o dnungsp in-
cips, pe augo
j dziaugsma
del kaimyny
e minologij-
as und mielos
kolegés
sékmés.
S .
KEINYS
Li u as
Physike-
s
Sammels
san auky Sp ache
Li u os physikos
saminys, dessen
d eideSim me is
wa paminé as
p i§ d ejus
Jah en', echne
physiky ki y
mokslo s i¢iy
specialis y nu
i
ne
in
Li uanien,
i
abe uzsienyje.
Jene A ikel
d uck sich
usy angly
a
USpalis
K.
Li huanos
physikos
sammens"
is akos//
Physischen
Zinios.
1991.
N .
1.
P.
18-19,
90
k., ©
a ikniy
san auk-
os lie u iy
k. Sios
san auk-
os, wie und
ande e
wissensch-
a lichen
s ilaus
Publika io-
nen,
pasizymi
abs ak -
umu,
aiskumy,
logiskumn,
genauumu,
ku zumu
und k .
besonde -
ybémis, die
no male -
weise
lemia
e minija,
nominacij-
a,
kons uk-
cijy bei
sakiniy
Zodziykos
a paio i.
Meh hei ,,-
Li u as
Physikos
Sammlings
san auky
Sp ache
is sklandi,
sakiniai
iksliis,
aiSkis,
Te inai
Regelnigi,
en sp ec-
hend
gewähl .
Taciau
pass auch
und
zweo iny
dalyky.
S ai ein
ande es
Sio
Sa zensa-
n auky
Sen yn,
Nus a y -
a, jog dél
elek on-s-
kylinés
sq eikos
bei E=20
Vicm,
elek ony
d ei inis
g ei is
sumaiéja
17%.
Kohe en i-
nés
s ieSos
spinduliy
sklidimo
p o lesius
und jy
zájemio
sq eikos
umpa
analé
üh zu
op inés
In o ma i-
onen
Behandlun-
gs ode
Fixie ungs
p incipy
iédés ymo.
Ul a iole-
iné
Radia ion
me y und
pa os
bégyje
kin a.
Kas klili a
Siuose
Saknisse-
n? Be
beejo, und
Te inai,
und
Zodziai,
und S il.
Sie dinge,
ypaé
Te minija
und
Leksika,
iSsamiau
und wi d
behandel
im A ikel.
Analysei
wählen
1990-1993
m.,,Li u as
Physike e-
sammlu *
o ge y
A ikniy
san auky
hand addi-
ai 1.
Te mininai.
Viena is in
de
Haup -Sa-
n auky-T-
e minie
bedy
,,Fizikos
e miny
Zodyne?
gesag y
e miny
neigymas.
No male -
weise
nepaisoma
und
gimininiy,
und a8iniy
e miny.
Beispiels-
weise,
zodyne
angegeben
Te mine
i smas,,-
medziagos
ode
Ene gie
iSies
einige
Ve ände -
ung;
S olis,Ele-
k on (o
Pozi ono)
Biisenos
E se zung
(z. B.
S iesos
suge ies,
bei
Emission)-
*;
sandii a,, -
am gew os
isies
salisi
Elek os -
és
G ündiné,
wenn
e knüp
we den
zwei
Zwischen-
age".
San auky
au o iai
da daZnai
ganze Sias
sq okas
nenn
einem
ne eik inu
eikimés
e iniu
pe éjimas,
beispielsw-
eise.:
asinis
pe éjimas
(= asinis
i smas
393), a omo
pe éjimas
(=
b anduoli
i smas,
plg. 393
a omo
i smas
z .
b anduoli
i smas);
Elek one-
nübe lage
(=
Elek on-
en Suolis
339),
Po en ial-
übe lage
(=
Po enzial
Suolis 339);
elek oni-
sche -sky-
linische
Übe éjim
(=
elek oni-
né skyliné
sandii a
265), p-n
übe éjim
(= pn
sandii a
265). O
s a
j ai iaIy -
és, ode
he e oge-
ninés,
sandii os
sam auk-
en pass
pass
ne aisykli-
ge 2
Physikos
e miny
Zodynas.
V., 1979. 677
p, (wei e
e weis
nu die
Zodyno-S-
ei e).
91
und
nich zweckine
Beg i
he e ope éjim-
as (Didéjan
empe a u i -
ai
he e ope éjimy
sqlygo i
d ei iniai
ba je ai haben
mazé i)
Ne eik inais
eikimés
e iniais
eike y
hal en zu
i
Te minus
pe siKlojima-
s,
susiklojimas,
plg.
us.nepexpusaie,
nepexpu ue, angl.
o e lap,
o e lappi-
ng, ok.
Ube lapp-
ung.,Fizik-
os
e miny
Zodyne*
Siai
sq okai
namensi i
de be ei ges ell e Te min sanklo a.
Tad s a sudé inis
i
e m juos y
pe siklojimas
a o inas juos y
sanklo a.
Nesilaikoma und
iele ki y sudé iniy
e miny,
gesag y,,Fizikos
e miny Zodyne,
beispiziui, daininé
cha ak e is ika 39
keiéiama dainumine
cha ak e is ika,
kombinciné sklaida
290 kombinaciniu
issklaidymu,
nepusiaus i asis
k ii ininkas,
pusiaus i asis
k ii ininkas 154
nepusiaus y iniu
k i ininku,
pusiaus y iniu
k i ininku,
sluoksniné sanda a
sluokso aumi
sanda a, s iimus
po en ial 229 264
alpiné a za 382
alp ma a umu
a za, 178 ma a umu
ma a i is ma a umu
i . Visai be bedalo
san auky au o iai
s a es
daik a a dzio
kilmininko a oja
biid a dj mi
p eisaga -inis, -é
Siuose sudé iniuose
e minen: banginis
skaiéius (=
wah scheinlichbang-
os skaidius 281),
baziné s o ébaz (=
p obabilés s o é8),
31inis g ei is (=
d ei o g ei is 103),
elek inis
k ii iselek os
k i is 15 (922)),
ko eliaciné (=
unk ion de
ko belung), iibcinis
iukimas (=
unk ion de
elek izi ä ), 32 (36 =
unk ion de
elek izi ä ), und s.
S. e mi e
e mina o béda
-da ybiskai ne a,
san u ikika
as- as-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s--
s-s-s-s-s-s-s-s
268),
(=
0
ne
Bei
Sios
mik osis emes
p i ap y
i
sudé iniai
e mine
elek oniskai
nega i am,
elek oniskai
s umlus
me alas,
elek oniskai
posi i am,
elek oniskai
auklus
me alas.
San auken
noch kann man
au spü en
schon lange
nich ojamy
i
ne aisyklin e -
miny, beispiziui,
s o es neséjas
(S ebimas
gy
po enziy
un e schiedum,
nesusijes
ka s y s o és
neséjy
ka s yjy
k i ininky)
Konzen a ion-
sg adien en).
su
(=
92
Kai wo
nich
akzep ab-
le Be ü schungen
-inis,
-¢
biid a dziai
is
ik iniy
a dy,
beispielsw-
eise:
gausiné Funk ion
(=
Gausse
Funk ion
91),
kuloninis
po enzi-
as
(=
Kulonos
Po enzial
228)
i
. .
Solche
Doing
Te men
wu de
bezwei e-
l schon
1958
m.
i8leis o
,,Fysikos
Te miny
Zodyno
ecenzijo-
je.
Joje
keple iné
jéga
aisy a
Keple io
jéga,
b auninis
judejim
--
B auno
judéjimu,
aunho e iné
di akcija
—
F aunho e-
io
di ak ion.
Li uiy
sp achbei
is
biid a dziai
bejégis, -é,
be o mis,
-é,
be eiksmis,
-é,
bes o is,
-é,
be andenis,
-é
i
. .
Tad
i
san auky
au o iai
u é y das
j
a k eip i
démesj
a o ine
i
bedimensinés,
abe
bedimensés
eikimeés,
bede ek iné,
ne
abe
bede ek é
sis ema pan.
i
Ki y panasiy sude iniy
e miny,
beispielsweise.:
bekon ak inis ju iklis,
bekon ak inis
ma uoklis isiniai
démenys keis ini
neig ing p iesp ieSq
u inéiais
biid a dziais, -y
nekon ak inis ju iklis,
nekon ak inis
ma uoklis.
San aukose pass iko
sudé iniy e miny,
ku iy iSiniai démenys
ne aisyklingi
sudu iniai
beispielsweise.:
aukS adaznuminiai
auké adainiai)
s y a imai,
auks a empe a i inis
auks a empe a ii is)
lase nische
mik oskop,
d ikon ii iné
d ikon i e) schema,
--
skys ak is alinis
skys ak is alis)
i,
(=
(=
(=
(=
Sich sos
modulia o us,
s ambiadispe siné
(=
s ambiadispe sé)
ak ion.
T eéioji beda
pik naudziachung
—
in e n na ional-
en Te minals.
San auken kann
man au spü en
okiy skoliniy,
ku iy schon
au gegeben o
Jah isleis ame
35
,,Fysikos
Te miny
Zodyne",
beispielsweise:
diagonalé
(=
js izainé),
Diame as
(=ske smuo),
Koaksialinis
(=
gemeasis)
bangolaidis, Lokalinis
Lokalinis) j empim,
(=
magne o ezis y iné
magne o a ziné)
Elek a os jéga
(=
esis y inis
i
a zinis)
slégio
ju iklis,
pa cialiné
(=
(= daliné)
banga,
o
ki y
skoliniy,
wie
speci iné
(=
sa i oji)
Siluma, a ia,
Slei as kilpa),
iskozime as
(=
klampoma is),
isualinis
(=
(= egimasis)
indiko ius
i . .
e such
zu
i
1979
m.
e zich en iSleis ame
,,Fysikos
Te miny
Zodyne
Te mini
agg ega ,
mechanismus
baigia iggui i
iele
physikiniy
eiskiniy
besonde ybiy
a
jy
lie u iskus
namenin,
beispielswei-
se.: po i ino
ag ega y
(=da iniy)
suzadinismusd-
ynamik;
o oZadinimy
anihiliacija
pseudoizociani-
no
Y-ag ega uose
(=
Da nissen);
<-->
elek ische
Lei ungs
> Zdanys
J.,
RemiSau-
skas
M,Cidas
A.,
KokS a V.
Meh
démesio
e minol-
ogijai/
Ge ich ,
Ok obe
195831
93
o
i
ausgeleg
Saulinis
dispe sie
is
elaxacinio
pobi k ii io
¢
Ve ags
Mechanism-
us
(= elaksacine
i
sukel a
Salzinische
K iw io
pe naios);
übe
Eisbildungs-
mechanism-
us
(=susida yma) in
de Wolke;
ul aglas ige
eisk damalsigen
lemia
akus oelek in-
is sq eikos
mechanizmas
akus oelek iné
sq eika), plonyjy
polik is aliniy
(=
seleno plé eliy
laidumo
mechanizmo
speci ika
sa i umas) pa }
kann man sagen
übe allgeme
ielis
wissenscha
(=
s igiy e ming
i
Ta
s uk i a, pg.
i
lo .
s uc u e.
San y
au o au-
ji
kiai
a odami
ha
du
omenyje
Themenus:
i
da inj sanda q.
Tad kodeél
so nich
jy
benanninus,
i
beispielswei-
se: angens
cen y
j aka
plé eliniy
s uk i
sandi y)
(=
ZnS: Elek oliuminescenzie ung;
Mn
halbaidininkis-me al-halbaidininkis
<...>
s uk ii os, zusammedanéios
monok is alischen Schich da iniai
monok is alischen Schich ens ode
is
monok is alischen Schich da iniai)
pan.
(=
i
i
2.
Leksika.
I§
leksikos
dalyky am
meis en
kli i a
ne a o inos
eiksmés
Zodziai,
e alai
i
ein ach
s e imybés.
P z. :
n.s e .
apa
—
be, iisky us:
Feld is
quan uojan is
einaly is, apa
issky us)
i
siau g kanalq;
besp es i iel
(=
besse dem i,
nulem i:
abhängomybe
on aziy
—
un e schiedum
absp endzia
lemia) dydziai,
ekombinaciniy
<...>
cen yki ism
besp as a
nesiluminiais
p ozessen
<...>
(=
(=ki imq
lemia
nesiluminiai
yksmai);
due (is)
ne a . .,Sis,
ein bes imm.
Be
abejo,
okiai
nich ze i-
nai
eiksmei
en s ehi
u éjo
j akos
k.
usy
eil is
,
aannui pig.
B
AaHOM
C oBape
-
Siame
Zodyne,
8
Aannuii
Momen --
Si o
momen u
i
pan.
Todel
aisy ina:
<,..>
e wende
das
Me hode,
das duo
uoju
(=
Siuo) Fall
is
kom o -
able ;
Sie
dydziai
isiskai
beschi di-
na
sukaup q
ene gijq
(=
duo uoju
am
ik u,
Siuo) Zei
momen u.
DaZnai
san auky
au o iai,
nusiZi i éje
j
usy
sp ich ,
ne eik ina
eik:
me
a oja
i
daly j
uzduo
,,se z ,
eikiamas;
o gesehen;
ausgewähl .
Das auch
was
ne
ande es,
wie
nich yk-
es
e alas
iS
usy
k.
Zodzio
salannwn
,
beispielsweis-
e.: ibinés
sqlygos kann
bii i uzduo en
bes imm e,
ausgewähl e)
(=
d ei biidais,
geu a
abhängomybé
on uZduo ojo
ausgew ojo)
<...>
genauigkei .
(=
San auken
kann man
de ek ie en
soga
i
sang aZinj
eiksmazodj
uzsiduo i,
beispielswei-
<...>
se: uzsida us
(=nus acius,
numaéius)
94
ieng pa am y,
is
de ande e
pa ame e wi d
besch éz u
besch éz as);
bii ina uzsiduo i
(
wählen) eikiamq
<...>
dydj; eilé, alles
eilé besse
(=
nemaiai, ielybé,
iele e c.: y imy
déka
susi o ma o eilé
neue y da by
—
a
1y
<...>
(=
is
siy
y imy
e schien-
ado
daugelis,
nemazai
naujy
<...>
da by);
kann
sp es i
isq eile
(=
iybe)
debesy
i
k i uliy
physikos
klausimy;
pla zalin-
—
i ne a .
.
,,jdé i*
a
"laiky i":
e ige en-
us s ee es
P obinus
pa alpinus
(=
jdéjus)
j
ezona o iy,
ge au a;
ollnai
ne a .
.
,, isai,
isiskai":
<...>
mi u iné
e e is
pilna
isiskai)
(=
besch ieben-
z es G ößeis;
geheiz
<...>
ollen
isiskai)
(=
abSo buo os
suge os)
Ene gie luss
(=
skaicie ung;
as is
ne a . .
,
bi i:
<...>ae ozoliy andasi
(=
sind) on bis zum
allgemeinen
5
a mosphe ic
60%
SO,
Menge;
is i
ne a . .
,,ne zi*:
Gau a
heo e iné
o mulé
isan i
(=
siejan i)
des
Beobach u-
ngssignals
padé j mi
O dnung
pa ame e ;
—
sqs a as ne a .
.
,,sudé is:
<...>
jau io
abhängomybé
on s ee ojo
i palo
sqs a o
sudé ies);
(=
nächan is
ne a .
.
,,8is,
Si oks,
sol:
<...>
poSaknio
in eg alq
möglich
is eiki i
sekanéiy
(=
Siy,
okiy)
in eg aly
sum;
zus immen
ne a .
eik8mémis
,,pas ebé i,
au deck i*
i
,,bii i,
pasi aiky i:s-
u igamen
j ai iausios
Fo men
s o és
i
j ampos
(=y a
i ai iausiy
o mi
s o iy
i
j ampy).
Wie
gesehen,
san auky
e minijos
i
leksikos
nege o és
is
Sios:
1)
e miny
j ai ae ung
(kai nepaisoma
ühe en
e my
Zodynuchen
angegyy
e my),
pe dé as
2)
e minijos
in e s au inish
(kai zu iel
pasi ikima in
ande en
Sp achen
nich genu z -
en li au iy
i
Sp ache
is eklia) und3)
nich ik inen
eiksmés
Zodziai
(kai Smés
daZ meis
blindlai
ausgelieh-
en wi d
ki y k.).
i
Hadinsi,
san auky
au o iai pe
maZai domisi
ih en s i es
e minija
kalbos
kul i a,
galé y
i
daZniau
a si e s i
,.Fizikos
e miny
Zodynq‘,
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyng",
,,Kalbos
p ak ikos
be a ungen*,
Te minologijas
aisymus*
i
ande e
Ve ö en lichungen.
Todél
spibinne n
muss
a bei en
Sizi o
a be,
s ändig
emenan ,
a ody y,
solchen
Zinomus
i
jg isusi-
us Dinge.
Angelé
KAULAKIENE
95