S asys
KEINYS
SKARBIOJI
BUDVARDZIU
PRIESAGA
-NIS, -E/
Boba inéje
bend inéje
pa lés ès
dazna es
pasida iusi
bid a dziy
p ésaga
-nis, -é.
Pa ois
semble- -il
que
ji
segiojama
bemaz
be
jokiy
a Z y.
Tokj ceux
p ésesag-
as
ac i a u-
ma
sma kem-
en
oujou s
paku s o
sla u,
ge many,
au moins
combien
i
peu
ne
quelle
quelle
au e langues.
Ta¢iau
ainsi a
é é
ne
oujou s.
P aei o
améiaus
galo
i
Sio
p adzios
a8 y
kalboje
els i in
dazni
mégs ami
i
on é é
biid a diiai,
ai e
p oseaga
su
-iskas, -a.
Gausy
Jy
a ojima
aussi de
nomb eux
casjy
sukéle
i
palaiké
é imas
langues,
ypa¢,
ma y ,
sla y, son
su
même
ga sais
a ima
p iesaga
-sk-.
S ai
pi mujy
me y
,,
Va pe m.)
(1889
é ai aSoma
absoliu iszka
aldzia
53
( aidemis
szlenky
pa yzdziu
uome
zymé a
§
Salia
exemplez-
io pa a-
Sy i
chi es
indiquen
y
me y
,,Va po la page
dans lequel ce
exemple
pa a i ),
démoc a iszka
aldzia
duchiszka
spéka
54,
ekonomiszkas
życie
54,
ekonomiszkas
padéjimas
ekonomiszkas
53,
paspy imas
medegiszka
29,
pa ama
mili a iszkas
71,
padeéjimas
imoksliszkas
38,
pama
poli iszkas
12,
życie poli iszka
iszmin is
36,
poli iszka
o ganizacija
12,
poli iszka
aldzia
au iszki
24,
‘pada
s a is iszka
55,
ski ybé
nemaizai ki y.
53,
14,
37
i
Main enan
ous son
jp a okiais
occasions
e
di e
absoliu iné
aldzia,
demok a iné
aldzia,
spi i uiné
jéga, ie
économique
(pa yzdiiui,
s á és,
k a8 o, ie
économique
main enan
ce
o
,,aupus ie),
économiné
padé is,
économiné
sou ien
(ou aide
économiné),
medzZiaginé
(be
daZnesnik
iS
skolinio
i8si es as
biid a dis
Ina e ialiné)
sou ien
(pagalba),
ka iné
padeé is,
ondemen
scien i ique,
poli iné
ey enimas,
poli iné
ismin is,
poli iné
o ganisa ion,
poli inéZia,
s a is iques
gou e nemen-
ales,
na ionalis
ski ingumas.
p as o
p ésen inés
langues
Zod3io isé
alo s lieu a
é é u ilisé
Zodis iesa,
bid a dj
0
Ju idia s ojo
ju idiskas, -a,
ad ac uels
musy e mes
économi/nés
eisés,
pe sonne
ju idique,
ju idinés
eisés,
poli inés
eisés,
p i a iné ou
ci iliné eisé
son
changées,,Va-
pe
a o uosius
economiszkos
iesos
ju idiszka
asaba
ju idiszkos
iesos
poli iszkos
iesos
87,
53,
81,
p i a iszka
ou
ci iliszka
iesa 53, Ce
que a é é
passée de
une
p écessage
ediniy à
une au e
p écessage
zodziy,
beaucoup
se a léme
kalbininky
aiSkinimai,
aisymai. I
zymiausias
con empin-
és
bend inés
langue
ugdy ojas,
sou en ie
sa e u
appelé, J.
Jablonskis
(1860-1930),
e élesni
p ieska io
kalbininkai
ne ka q
kan iai
son aiK
jus kq
eiSkia e
auxquels
galams
inka,
auxquels ne
inka
biidziai
a ec
p iesaga
-iskas, -a. J.
Jablonskis,
p emiè e,
sa p op e
g ama ika,
i8le 1901 m.
Tilzé, noms
Lie u ie
g ama ika,
él ie
ieSai
pasi aise,
a8ydamas,
kad
pana iska
bie y bie y
j, laquelle
es la
langue de la
Li uanie,
qui es la
langue de la
Li uanie,
Sn, 0
neiyu ia.
Tie
kalbininky
kalimai j
gal a
padéjo
susiau in i
p éesagas
kas, -a
bid a dziy
a ojima
(ne un cas
main enan
même
pe sis eng-
iama os
p éesagas
ediniai
nebe a o-
jami e là,
où ès
ik y), mais
a kélé
placiosios
a osenes
a us aux
au es,
a ec
p éesaga
-inis, -é
da omiems,
bid a dzia-
ms. Zodziy
eikmé
a sajesné,
ne ienu
même des
expé imen-
és
aisy oja-
ms ou
édi eu s de
langue
keblu
sunkoka
i ai
j oudi ,
que
aimen
el
biid a dis
quel cas ne
con ien
pas, ca
ne e ai on
peu
jz elg i ou
au moins
sugal o i
kokj Siyq
nou eau
au emen
nenusako-
mg eikmés
a spal j.
Beaucoup
où jy né
nede a des
e eu s de
langue
considé e ,
gauséja
casy, quand
pag eGiui
u ilisé
p e ixages
-/nis, -é
biid a dis
e qui
au e
langues
ly is,
a guons,
que e
daik a a d-
zio
kilmininkas.
Tie
biid a dZia-
i, bidami
ès
sk a bis,
peu à peu
s umia i8
a osenos
ne ieng
adicine, i8
na u am i-
es kalbai
biidingg ly i,
e cela
peu u é i
nemenky
pada iniy
kai ku iy
linksniy
a osenai.
Taciau is
dél o Sie
biid a dzZi-
ai
con ien ka
oli g azu
ne isu , où
es kieno
pa a oja-
mi. Cie
sui an
se a
discu é
pluos elis
e miny
a ec
pa lamas
iies
biid a dzia-
is e
en en de
mon e
commen
ils é a és
d oi és de
ie kalboje
galé y bi i
u ilisés
lesquels jy
aisomiems
e mes
i
i
a
Siaipkinés
ne
con ien
pas aux
discou s
de la
langue. 1.
Qu'es es
cons i u -
ionciné amendisa?
Quiie
ne
js a ymy
déli éjai
e ,
appa em-
men ,
i$
jy
app enan-
s de
langue
Zu nalis es
déjà qui
emps diegia
lie u iy
языка
j
потребиjy
sqmone
e ming
e mina
kons i uciné
pa a sa.
ne
Chaque ois
en endan
pamadius
pa i ée
pasakyma,
apninka des
a
dou es, ce
qu'on a dans
q
la ê e.
Si on pa le de
pacios
kons i ucijos
aisyma
de nie
emps
(0
géné alemen
pou ce e
a ai e on
pa le le
p o e be
u ilisé), ce
kodél ne
di oma
i
Zmoni8kai
—
Amendisa de la
Cons i u ion?
Juk
ne
i8
doig s
lau i
j
,,Daba inés
lie u iy
langues
Zodyna
jdé i
Zodzio
pa aisa eikm-
és,,pa iisoma-
sis
changemen ,
complémen *
exempledziai
kons i u ions,
n u imo
amendisa
(V.,
1993.
P.
522).
Zodynues
peu
enco e
ou e
i
sa aso,
con a ,
ésoliucyos
amendisa.
Kilkuminin
Celle-ci
di ce qui
co ige,
où ces
aménage-
men s
son
ai s.
Ta miisy
langue
classique
J.
Jablonskio
appeléasis
igiamojo
obje , ou
obje ,
hau minin-
k, exemple:
ma Skinius
Ji
(siu inj)
siu a
i
Ma skin-
iy
s u imas
Ja
i
namie
sulaiké.
en an s
Té as
moko
i
Vaiky
mokymas
né la komas
ou eileng u
a ail
(Jablons-
kis
J.
Rink iniai
as ai.
V,
1957.
T.
1. P.
572-573).
Tesian
ceux
Zymiojo
langue
ugdy ojo
g e inimus,
bii y peu
se di e:
Jiec
kons i u a-
ja
iso
ix
Cons i u ion-
js aisimen ,
cons i u ion i-
ons p amendes.
Tokia
Cia es , odos,
simpa oji
logika, miisy
i
langues
g amma ikos
i
abécélé si
aisoma
kons i ucija,
ce pa aisa
—
se a
kons i u ions,
plg.
i
a/so
a us,
laik odZius
—
a y,
laik odziy
aisymas.
a
jmanomas
e , si
jmanomas,
u é y
ka
eikS i
ZodZiy
junginys
kons i uciné
amendisa?
Bid a die s
son a sajesni
negu
daik a a dziai,
ils oujou s
iS ei8kia
pa iculiybe.
Zodzio
kons i ucinis,
-é
eiksmé,
be
abejo, a y8iy
uo, ei8kia
ondamen in-
su
is
ka
Zodis kons i ucia,
mais cela, ma y ,
pacios cons i u ion de
ne
pa iculie ybé.
,,Lie u iy des langues
Zodyne
o
bid a dzio
eiksnusa-
mé
ky a ou
pas malgai
—
,,pag is as
kons i ucija,
conce nees
su
ja
(V.,
1962.
T.
6.
P.
336).
Tadciné
cons i u
pa aisa, ès
a sie ai
samp o auja-
n , gale y bi i
quelle
cons i u ion
de base
dooma peu
comme
au emen
kons i ucija
a
ela i e
pa aisa.
su
Dans ce cas,
aiSkus
daik as,
aisoma la
même
ne
cons i u ion,
ce qu'au e.
o
Pa yzdziui,
ema é a
que qui
Siaip
js a ymo
a i ma ion
ne onka
su
cons i u ion,
ad imamasi
co i i ainsi,
jj
que su ik y.
Tokia pa aisa
pag is ai
galé y bi i
appelle
cons i ucine,
ca ai su
base
kons i ucija.
Tan pou le
pa lemen ,
ick en
i
géné al
d oi i el
e me peu
bi i
nécessai e.
10
IS
de ce, qui
Gia saky a,
mielas
lec eu jas,
abejo,
be
sup a o, que
cons i u ions
pa aisa,
i
kons i uciné
pa aisa es
i
jmanomi misy
langues
pasakymai
e minai, mais
ils u é y bi i
dis ingués
eikémés
a z ilgiu.
a
Quand uima
u e pacioje
cons i u ion
es ai
amendisa, du
ou ne
con ien pas
u ilise e me
kons i uciné
‘pa aisa, ca
ce es
cons i u ions
amendisa.
I
ce ou au e,
quand
cons i u ion
de base
co ecomas
quel au e
js a imen
enco e
quelque
chose.
a
Tokiq
pa aisa,
aiskus
daik as,
ik y
appen i le
e me
kons i uciné
pa aisa.
2.
Ne
au o iné,
0
au o iaus
eisé
Nesenais
usy
empsis
lie u iy
kalboje a
é é u ilisé
bemaz un
e mis
au o iné
eisé.
Ainsi a
é é
jus i iée
A.
Ziu lio
cons i uy a-
J.
me, Bula o,
K.
Jablonskio,
J.
Ziugzdos e
suda y ojo
A.
Ziu lio
edaguo-
ame
i
Li uiy kalbos
li e a i os
i
ins i u o
Te minologijos
komisijos
app obu ame e
p a ique
u ilisa i
ecommanda a-
me
»
Teisiniy
e my
Zodyne
(V., don
1954),
24
p.
jdé i
e mininai
au o iné
eisé,
au o iné
eisé
ku inj,
j
is es iné
au o iné
eisé,
p adiné
au o iné
eisé,
au o inés
eisés
obje as,
au o inés
eisés
suje as.
Ten pa
jdeé i
e minai
i
au o inis
hono a as
e au o inis
émoigimas.
Te mai
au o iné
eisé,
au o iné
con a ,
au o inis
émuné a i-
on u ilise
usy laiky
dans le code
ci il e ci il
de
p océdu e,
mais
Z0dyno
au o inis
liudijimas elles y
es emplacé
ebe a ojamu
e me
au o ys és
Liudijimas.
Jus ice, aux
end oi s
codes,
jskai an
i
baudziamajj,
e minologikai
pa a o i
kilmininko
i
junginiai,
exemple.:
au o iaus
paiemen
(CK
1985,
547
s
au o iaus
eisés.),
(CK
1985,
519
s .
i
k
au o iaus
i
is adéjo
eisés.),
(BK
1983,
142
s . ).
Bid a dj
au o inis, -é8ie
e minai, abejo,
bus ga e
be
usikujymeny
a i ik as7opcKoe
mpaBo,
i8
aBTopcKHH
HO obop,
aBTopcKu
ToHOpap,
aBTOPCKOe
CBHACTEIBCTBO
k .
i
Su
Siuo
biid a dziu
au o inés
eisés
e mas
jde as
j
J.
Pe onio,
V.
Vanago
i
A.
Zala o iaus
suda y a,,Li-
e a ii os
e miny
Zodyna
(
V,
1962.
P.
43),
il es pa ekes
pi majj
no minamoj-
j
o,,Daba inés
lie u iy
langues
Zodyno
au o isa ion
(V.,
1954.
P.
57;
au ajame
édi ion
jdé as
e mas
au o inés
eisés.
—
V,
1972.
P.
65),
aiskinamas,,Lie-
u iskojoje
a ybinéjé
encyclopedijoje
se
(V.,
1976.
T.
1.
P.
514).
Tad
en
Li uanie
quelques
degim meciy
Sis e me, où
au , a é é
u ilisé. ‘TaGiau
p ieSka io
Nep iklausomoje
Li uanie a é é
aiskimens e mis
au o iaus eisé
(z .
Li u iskoji
encyclopedija.
K.,
1934.
T.
2.
Sk.
390-391).
Au o iaus
eisé
jdé a
i
j
iSei ijoje
iSleis a,,Lie u-
iy
encyclopedia*
(Bos onas,
1953.
T.
1.
P.
487).
Tose
encyclopediaisi-
es aiskisé le
i
e me au o iy
hono a ai.
Siuo
emps
i
Li uanie
el
jz ema
au plus
ieux
i
aiskesnio
e
ikslesni-
e e me
au o iaus
eisé.
G jz ama
nea si ô inai,
ca elles
iiSies
pasakymes
kilmininko
humo nis
Li u iui es où
qui ai8kesnis
jp as esnis,
negu assez
miglo as
nelabai
biidingos
da ybos
i
bid a dis
au o inis, -é.
i
Kilmininkas
éia mieux
accep e
communé-
su
men -
Siais misy
langues
j a dijimo
onda ions
polinkiais.
i
Au même
bidu son
cons i u
jp as s
e mes
sezmos
d oi é
(plg.
usy
ceme inoe
mpaso),
2mogaus
eisés
(plg.
usy
ye oBeyeckue
mpasa) k .
i
Si eiké y,
abejo, bii y
be
u ilisésami
e minai
e minologiniai
Zodziy
a
junginiai
ama ininky
eisé, bajo y
eisé, one
ama ininkiné,
bajo iné eisé,
ca
puisqu'aucun,
odos, n'é ai
a éje la ê e
susida y i,
a kim,
u ilise le
e me
ski ybés
Zmoginés
eisés. Le
j
langage
a z ilgiu
i
considé s om-
as siuo cas
galé y bi i
neben
daik a a dzio
skai iaus
klausimas, -i.,
a o ina
au o iaus
eisé, au o iy
eisé.
a
a
Sis chose
peu
dépend e de
ce, commen
i
es déc ézié
le e me
au o ius.
Va ojan
e miau o i-
aus eisé,
aiskus
daik as, de a
a o i
nq
au o iaus
emuné a io-
n, au o iaus
hono a as,
galé y bi i
au o iaus
i
liudijimas
i
(jj emia
émoignage
de pe sonne,
diplôme de
doc eu ,
iden i iéjme
d'élè e,
passepo
ci oycio,
a es a ion
du
p o esseu ,
e c.).
Be
eisés
Jq
i a dijancio
e me
au o iaus
eisé, kalbai
nécessai e
e mis,
auquel
i
j a dijamos
okiy saky
pe sonn
lais és,
galimybés.
Ce a ai a
déc i inamaja
nécessime
habi uellemen
u ilisée Zodzio
eisé plu iskai a
aussi bien la, à qui
ceux eisés
appa iennen à
qui elles
assignées,
applicables,
su
Zymin¢io Zodzio
kilmininku, c'es .
a
di
i
aSoma
au o iaus
eisés,
plg.
ci oyensciy
eisés,
su uok iniy
eisés,
aiky
eisési k .
Sis
e minologinis
Zodziy
junginys ben
O icialiojoje
dalykinéje
kalboje, pa ais,
u ilisé ou
emps,
seulemen
p as os langues
édiniuopokalbien-
es e a o as
epa a ojamas
pasakymas
au o inés
se
a
i
12
eisés.
Tokio
pobiidzio
juniniuose
jp as a
u ilise
abiejy
skaiciy
kilmininka
(au o iaus
eisés i
au o iy
eisés),
nelygu, ce
qu'on eu
di e. Taciau
e
apibend in-
ai pa lan
Gia ou
peu
uZ ek i
uneaskai -
os
kilmininko.
D'ailleu s,
dans les
plus
écen s
no minamu-
osies
langues
édi ions
pa len des
e mes
a ec
kilmininku
main enan
e
ou nisse-
n ,
exempleZiu-
i, j
an a,,Bibli-
o ekininky-
s és e
bibliog aph-
ies e miny
Zodyno
sasiu inj,,-
Dokumen -
as.
Leidinys.
Leidyba (V.,
1991) idé i
les e mes
du o iaus
éisé ( usy
aB opcKoe
mpaso,
angly
copy igh ,
okie iy
U hebe e-
ch )
ci ilinés
d oi és
no mos,
éguojané-
ios au o iy
e leidéjy
san ykius*
e 13
du o iaus
éisés
zénklas
( usy 3K
aHaBTopc-
Ko o
mpasa,
angly
copy igh
sign,
asscioki-
ey
Ve asse -
signa u ,
Ve asse -
zeichen),
ei,zenklas
©,Skian
au o i les
no mes à la
seconde
jbiama
kii inj e
zyma iniy
documen s
13-14.
Comme
synonyme
Salia
p incipal
ou ni du
e mee/dy-
bos
con a
( usy
aB opcKu i
o osop,
angly
publishing
con ac ,
okie iy
Ve lags e-
ag),,au -
o iaus e
édéjo
cons i uo-
ma con a
imp usdi i
e
dis ibui i
ki inj ou
ki inius 45
Siame
Zodyne
p ésen a-
s e
a o asis
e mas
au o iné
con a .
Tenan
comp e que
le con a
deeidybosi-
sy a
beaucoup
aiskissan
e
skaid esnis
(jo eiksmé
es
di ec eme-
n lié à
démeny
eikSme)
e me,
synonyme
au o iné
con a ,
bidamas e
langues, e
e minolog-
ie
eikala imy
a z ilgiu
p as é ie-
u , es
pasida es
ne equalis.
Cia es
ou ni e
main enan
jp as as
e mis
au o ys -
és
liddijimas
14, bien,
comme
déjà di ,
des
a z ilgiu
sys iskes-
nis bi y
du o iaus
liddijimas.
Te minai
du o iaus
éisé,
du o iaus
éisés
Zénklas,
au o ys -
és li diimas,
édi ions
con a
aiskinami
Li uanie
s anda d -
e,,Au o ys-
é. Leidyba.
Tex ai. Les
p incipaux
e mes e
déc ézimai.
Te minas
au o iaus
eisé,
comme
no minis
eikinys,
jdé as e j
eciajj,,D-
aba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
leidima (V.,
1993. P. 837).
Tad
p ak inéje
langues
a oseno-
je enco e
pasZmi s i
e minai
au o iné
eisé,
au o inés
eisés,
au o inis
paiemen ,
au o inis
hono a as,
au o iné
con a ,
bidami miisy
kalbai
nebiidingos
da ybos,
exempisine
a osenai
ne peu bi i
ou nis. Jy
u ilisa eu-
s ou
neZino
main enan
ou namy
e
a ojamy
èglesingy,
aiSkiy
e miny, ou
ien osi
isikibe j
senuosius,
selon
s e ima
g ama ika
suda y uo-
sius. Plus
acile de
passe
( iksliau
g jZ i) à
ou ni am-
yjy e my,
sans dou e,
se a les
p emie s'.
13
3.
Qui choisi lo s
des élec ions
p ésiden ielle-
s? Beaucoup
dans le monde
son é a iy,
auxquelles
di ige un
p ésiden .
P ésiden ai,
Li u isque ça
pi mininka,
son élus les
di igean s, ad
als ybininkai
e eS6sios
in o macijos
p iemonés
dazZnokai a
eikaly a ec y
pa eigiiny
élec ions. Be
ous
comp éhensa-
mo, jp as o,
misy kalbai
biidingo
pasakymo
p ésiden e
élec ions, an
zodziu
pasakoma,
an a8 u
isspausdinama
p ésiden iels
élec ions.
Be
bid a dis
p eZiden-
inis, miisy
-é
kalbai
Gia du ou
ne con ien
puis ce cas
—
éli le
p ésiden ,
qui au e.
o
ne
Tado ine
i
déjà zês é
(Z .
a iclesn-
elj su la
cons i u -
ion pa ais)
e ec i
obje , ou
obje ,
po emini-
n, ou
comme e
dans
d'au es
élec ions
occasions,
comme.
élec ion
du
p ésiden ,
papieziaus
élec ion,
seymo
élec ion,
eiséjy
inkiia ,
conseil
des
inkima
e k .
(dékui
Die ui,
odos,
enco e
pe sonne
nea éjo i
ê e di e
popieziniai,
seimin jus
axéjiniai
élec ionia-
i).
Bid a dinj
pasakyma
p ésiden -
ielles
élec ions,
sans
abejo,
a ne8é e
sou ien
lesquelles
quoi i§
su ou
de niè e-
men
miisy
langue
eikusiy
e
ebe eiki-
anciy
s e imy
kalby
ge béjai
usai
a oja
mpe3HqeH-
TCKHE
BbIOOpsI,
anglai
p esiden -
ial
elec ions.
Mais il ne
peu
exclu e
que au
moins
ce ains
n'au es
consomm-
a eu s
j akos éia
galéjo e
peu
u é i
aussi
lenky
(wybo y
p ezyden-
ckie) ou
p anciizy
(élec ions
p ésiden -
ielles)
langue. Is
j akinges-
niyjy
na ion
Siuo cas
ai8kiai
di è en
seulemen
okieii,
selon leu
langue
pap oéius
u ilisan
sudu inj
daik a a -
dj
P asiden -
enwahl ( ).
Vienoda ou
panasi ne
d'une
é angim-
as langue
a osena
iilam
appa aisi
esas
même
s a us
j odymas,
que e aux
Li uaniens
ne
con ien
pas
a ilik i, i.
au aussi
bien
egz i
min i,
comme y
s e imujy
ezgama.
Mais c'es
de la
mémoi e
neu iniy
ou kokiy
beZdzioniy
enkamas
oie. De a
bien
jsikal i j
ê e a,
que
a gas ce
langbai,
don les
consomm-
a eu s
ima
pa lé i,
"Da Z .
au o iaus
a iknj,D-
él e miny
su
bid a déiu
2u‘o inis*,
iSspausdi-
n q,,Ta p
li egy
Zu nale
(1997 m. N .
3. P. 15-16).
14
guidudamiesi
o eignimas
a
s e imy kalby
g ama ika.
Ainsi
agissan
ne peine
son langue
ou
pe d e ou,
au eme-
n di ,
é imaja
ai e
sa q.
Li uiy pa le,
u édama
ès
iSplé o a
daik a a dziy
linksniy
sys ème ou
esmés
i
di damasi du
i
ga siyjy
Vaka y monde
kalby, de
nomb eux
casjy
u ilisa eu s
acilemen
leidzia e s is
bud a dziy,
y.
be
aiskiai
i
p écisém-
en Zodziy
san ykius
di e
Zodzio
ly imis
—
eselniais,
Tokia
a osena
les
Li uaniens
son os
ne
na u im i-
né.
Miisy
Zodis
Siuo
a i ilgiu es
plus
puissan ,
plus souple
i
u iningue-
u que any
kalby
Zodis.
Que pa les
élec ions
p ésiden iel-
les élè e le
p ésiden ,
acilemen
éalise mazil
en an .
i
O
qui éli pa
ka
s e imyjy
pa gau us les
i§
élec ions
p ésiden ielle-
s?
To
ne peu
comp en-
i
d e suauges.
Ça peu bi y
comp an ama
lie u iy langues
besimokanéiam
anglui, polkui,
usui
nelie u iskai
mas anéiam
au iediu, mais
bien gim aja
a
langue
mokanéiam
lie u iui.
ne
Il exis e plus
i
exemplesine
langbai
ne inkamy
Zodziy
junginiy,
ku iuos jeina
j
bid a dis
p ésiden inis,
-é.
G i an
appeléesjai
TSRS, ès
madingas a
é é
pasida es
égalemen
cons i ué
gasdinamasis
e me
gou e neme-
n
p ésiden iel.
I
main en-
an au besoin
Sis e me
e minos
oujou s
pa o ojams
seulemen
ne
comme
passé
éminiscen-
ce, ca okiy
dalyky
pasi aiko
peu
pasi aiky i
d'au es
a
é a ése.
i
Ce
gou e neme-
n
p ésiden iel
anuemen ,
aiskus
daik as, a
é é délinqué
selon
usi8koyo
e me-
no
MpesuXeHTcKoe
yiipaBseHHe
exemplezdi, mais
pa j ki y kalby
a
sekéjams
na osios
i
,, u in ojams
bi y pasi ile
anglais
i
amé icains
su
angiskai c'es
p esiden ial
—
go e nmen .
Li u isque els
ac es
eiskian¢ies
Zodziais es
su
u ilisé le
i minin de
eikéjo,
exemple.:
kuniga kscio,
ka aliaus
kunig ig inis,
ka alinis!)
aldynas,
aldéia,
yskupo
(0
ne
jzengimas
(ing esas),
Zemaiciy
ko osi k .
Tad
saky ina
i
p ésiden e
gou e nemen .
To
pa galo es
i
nelie u iska
kalbéseng
mégs anciy
Zmoniy
(ypaé
aldininky
e
Zu nalis y)
j
pa le diegiami
j a dijamieji
pasakymai
p ésiden iné
élia a,
p ésiden iels
pie is,
p ésiden iel
lék u as . .
i
Nuola
kalami
i
Zmoniy ê e
peu à un els
pasakismes
ne
pamazu a
pa aî e
ou e
jp as i, ne
changeiami.
Nedaug
iks a jusqu
p ésiden iin-
és kédés
p ésiden iel
déc e , bien
que enco e
ne eko
gi désakan
a
di ec eu is
kakla ysis,
minis iné
masina,
i sininkinis
cabine ,
15
i
p emije iniai
pus yciai
yskupiné
aka iené.
ax
Maisg au
pas ça di e.
i
Paski is e
ypaé
appa enim-
as Li u iskai
aussi bien
daznai
eigkiami
kilmininku.
Pa bamues
exempleszios
il eub
jp as as
miisy kalbai.
Su p éesaga
-Znis, -é
i
i8 es y
biid a dziy
e zimasis j
musy langue
e j ai iopas
pli imas e
a osena
es un
impo an iy-
jy
p ésen inés
bend inés
langue de
se ice
ques ionsimy.
jy
i8
C'es ès
la ge,
p ieS a ingas,
keblus, ma y ,
dél o ne
a emen
gin ijamas
ques ion.
i
Siame dans ce
a icle
quelques
a osens
casjy
apmas ymais
espé a
seulemen
pakuSin i.
jj
Ab égemen s
BK
=
Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Respublikos
baudziamasis
kodeksas:
O icialus
eks as
su
pakei imais
i
papildymais
1983
m.
bi zelio
1d.
Vilnius:
Min is,
1983.
264
p.
CK
=
_Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Republike
ci ilinis
kodeks:
O icialus
eks as
pakei imais
su
papildymais
i
sausio
1985
m.
1
d.
Vilnius:
Min is,
1985.
344
p.
2 Une
e sion
plus
ancienne
de
l'a icle
Sio es
imp imé,-
Jus i ios
Zu nale (1997 m.
No.
3
i
k . ).
16