scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Skvarbioji būdvardžių priesaga „-inis“, „-ė“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Skvarbioji būdvardžių priesaga „-inis“, „-ė“

Author: Stasys Keinys
Year: 1997
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/805/896
S asys
KEINYS
SKARBIOJI
BUDVARDZIU
PRISAGA
-NIS, -E/
Daba inéje
bend inéje
pa boje
mol o dazna
è pasida iusi
bid a dziy
p eesaga
-nis, -é.
A ol e
appa e
che
ji
segiojama
bemaz
be
jokiy
a Z y.
Tokj os
p eesaga
ak y uma
sma kiai
is
paku s o
sla u,
ge many,
almeno
quan o
o se
quale
quale
i
al e
ne
lingue.
Ta¢iau
così è
s a o
ne
semp e.
P aei o
améiaus
galo
i
Sio
p adzios
a8 y
kalboje ali
i in dazni
mégs ami
e ano
i
biid a diiai,
a e
p egiaga
su
-iskas, -a.
Gausy
Jy
a ojima
anche in
mol i casii
sukéle
palaiké
i
s animas
lingue,
ypa¢,
ma y ,
sla y,
p op io ne
su
ga sais
a ima
p iesaga
-sk-.
S ai
pi mujy
me y
,,
Va pe m.)
(1889
e a aSoma
absoliu iszka
aldzia
53
( aidemis
szlenky
pa yzdziu
uome
zymé a
§
Salia
esempioz-
io pa a-
Sy i ci a
indica me y
y
,,Va po la
pagina in cui
quell'esempio
pa a i o),
demok a iszka
aldzia
duchiszka
spéka
54,
ekonomiszkas
życie
54,
ekonomiszkas
padéjimas
ekonomiszkas
53,
paspy imas
medegiszka
29,
pa ama
mili a iszkas
71,
padeéjimas
imoksliszkas
38,
pamá
poli iszkas
12,
życie poli iszka
iszmin is
36,
poli iszka
o ganizacija
12,
poli iszka
aldzia
au iszki
24,
‘pada
s a is iszka
55,
ski ybé
nemaizai ki y.
53,
14,
37
i
O a u i
sono
jp a okiais
occasioni di
e
absoliu iné
aldzia,
demok a iné
aldzia,
d asiné
jéga, i a
economico
(pa yzdiiui,
als ybés,
k a8 o, i a
economica
o a ques o
o
,,saupus
i a),
econominé
padé is,
econominé
sos egno
(o
econominé
aiu o),
medzZiaginé
(be
daZnesnik
iS
skolinio
i8si es as
biid a dis
Ina e ialiné)
sos egno
(pagalba),
ka iné
padeé is,
ondamen o
scien i ico,
poli inis
ey enimas,
poli iné
ismin is,
poli iné
o ganizzazio-
ne, poli iné
aldZia, da i
s a is ici,
nazional
ski ingum.
p as o
a uinés della
lingua Zod3io
isé allo a
luogo e a
usa o
Zodis iesa,
bid a dj
0
Ju idia s ojo
ju idiskas, -a,
ad mode ni
musy e mini
econom/nés
eisés,
pe sona
giu idica,
ju idinés
eisés,
poli inés
eisés,
p i a iné o
ci iliné eisé
sono
cambia e,,Va-
pe
a o uosius
ekonomiszkos
iesos
ju idiszka
asaba
ju idiszkos
iesos
poli iszkos
iesos
87,
53,
81,
p i a iszka
oppu e
ci iliszka
iesa 53, Il
a o che è
s a a
passa a da
una
p eesaga
ediniy alla
al a
p eesaga
zodziy,
mol i sa à
léme
kalbininky
aiSkinimai,
aisymai. I
zymiausias
daba inés
bend inés
kalbos
ugdy ojas,
ne e ui sua
e u
chiama o,
J.
Jablonskis
(1860-1930), i
élesni
p ieska io
kalbininkai
ne ka q
kan iai
y a aiine
kaip ik kq
eiSkia i
ku iems
galams
inka,
ku iems
ne inka
biidziai su
p iesaga
-iskas, -a. J.
Jablonskis,
pi ma,
sa oja
g ama ika,
i8le 1901 m.
Tilzéje,
pa adines
Lie u iai
g ama ika,
él ieSai
pasi aisé,
a8ydamas,
kad
pana iska
bie y bie y,
ju ii, sneka
lie , au ia,
0 neiyuuja
kalba kalba
kalba. Tie
kalbininky
kalimai j
gal a
padéio
susiau in i
p eesaga
kas, -a
bid a dziy
a ojima
(ne un caso
o a anche
pe sis eng-
iama os
p eesaga
ediniai
nebe a o-
jami e là,
do e mol o
ik y), ma
a kélé
placiosios
a osenas
a us agli
al i, con
p eesaga
-inis, -é
da omiems,
bid a dzia-
ms. Zodziy
eikmé
a sajesné,
non ienu
pe sino
espe i
aisy oja-
ms o
eda o i
di lingua
keblu
sunkoka
abb ai
j ody i,
che
da e o
ale
biid a dis
Siy quale
caso non
ale,
pe ché
ne e ai si
può
jz elg i o
almeno
sugal o i
kokjj
naujq
al imen i
nenusako-
mg eikmés
a spal j.
Daug do e
jy né
nede a
linguis i
e idomi
conside a -
e, gauséja
casii,
quando
pag eGiui
usa o
p eesaggi
-/nis, -é
biid a dis e
ku i al a
lingua ly is,
a kim, che
e
daik a a d-
zio
kilmininkas.
Tie
biid a dZia-
i, bidami
mol o
sk a bis,
g adualniui
s umia i8
a osenos
ne ieng
adizine, i8
na u aim -
ie kalbai
biidingg ly i,
o ques o
può u é i
nemenky
pada iniy
kai ku iy
linksniy
a osenai.
Taciau is
dél o Sie
biid a dzZi-
ai calca oli
g azu non
isu , do e
è kieno
pa a oja-
mi. Cia
a an i sa à
discusselis
pluos elis
e miny
con
pa lamos
iies
biid a dzia-
is e si en a
mos a e
come jie
es a és
di i o di
i a
kalboje
galé y bi i
a ojami
quali jy
aisomiems
e mini
i
i
a
Siaip
dalykinés
pe i
acconim-
és della
lingua non
a. 1. Cosa
è
cos i uci-
né emendisa?
Cu ie che
ne
js a ymy
ilaséjai
e, a
pa e e,
i$
jy
discenden-
i di lingua
Zu nalis i
già quale
empo diegia
lie u iy
lingua
j
consuma o -
ijy sqmone
e ming
e mina
kons i uciné
pa a sa.
ne
Ogni ol a
sen i o
pamadius
pa i a a
pasakyma,
apninca
a
dubbi, cosa
esi in es a.
q
Se si pa la di
pacios
kons i ucijos
aisyma
ul imo empo
soli o a quel
(0
caso si pa la il
de o usa o),
ques o kodél
non si dice
i
Zmoni8kai
—
Emendisa della
Cos i uzione?
Juk
ne
i8
di o
lau i
j
,,Daba inés
lie u iy delle
Zodyna
jdé i
Zodzio
pa aisa eikm-
és,,pa aisoma-
sis
cambiamen o,
comple amen-
o*
esempiozdziai
kons i ucijos,
na dimo
emendisa
(V.,
1993.
P.
522).
Negli
Zodynus si
può anco a
o a e
i
sa aso,
con a o,
ezoliucyos
emendisa.
Kilkuminin
C'è
de o,
cosa
co egg-
ono, do e
quelle
e i ic-
he
engono a e.
Tai miisy
lingua
classico
J.
Jablonskio
chiama oa-
sis a i i
del
sogge o,
o ogge o,
p o minin-
k, ecc.:
ma Skinius
Ji
(siu inj)
siu a
i
Ma skin-
iy
s u imas
Ja
i
namie
sulaiké.
bambini
Té as
moko
i
Vaiky
mokymas
né la komas
u aileng u
la o o
(Jablons-
ky
J.
Rink iniai
as ai.
V,
1957.
T.
1. P.
572-573).
Tesian
quelli
Zymiojo
lingua
ugdy ojo
g e inimus,
bii y si può
di e:
Jiec
kons i u a-
ja
iso
ix
Tassimis della
cos i ucy,
cos i uzioni p
emendos.
Tokia
Cia è, odos,
sm as oji
logika, miisy
i
lingu lingu
g ama icos
i
abécélé se
aisoma
kons i ucija,
ques o
—
pa aisa sa à
kons i ucijos,
plg.
i
a/so
a us,
laik odZius
—
a y,
laik odziy
aisymas.
a
jmanomas
e, se
jmanomas,
u é y
ka
eikS i
ZodZiy
junginys
kons i uciné
emendisa?
Bid a diii sono
a sajesni negu
daik a a dziai,
lo o semp e
iS ei8kia
pa icybe.
Zodzio
cos i ucinis,
-é
eiksmé,
be
abejo, ha
y8iy uo,
ei8kia
su
ondamen in-
ka
is
Zodis kons i ucia, ma
ques o, ma y , pacios
cos i uzioni
ne
pa icybé. ,,Lie u iy di
lingua
Zodyne
o
bid a dzio
eiksnusa-
mé
ki a u a
non male
—
,,pag is as
kons i ucija,
igues ja
su
(V.,
1962.
T.
6.
P.
336).
Tadciné
kons i u
pa aisa, mol o
a sie ai
samp o auja-
n , gale y bi i
quale
cos i uzione
pama u
da oma gal
come
al imen i
kons i ucija
a
ela i a
pa aisa.
su
in ale caso,
aiSkus
daik as,
aisoma
s essa
ne
cos i uzione,
cos'al a.
o
Pa yzzui,
no é a che
quale
Sia
jips a imo
a e mazion
non a enka
su
cos i uzione,
ad imamasi
co e i
jj
così, che
su ik y.
Tokia pa aisa
pag is ai
galé y bi i si
chiama
kons i ucine,
pe ché si a
sulla base
kons i ucija.
Sia
pa lamen o,
ick in
i
gene ale
di i oi ale
e mine può
bi i
necessa io.
10
IS
di, che
Gia saky a,
mielas
ai i ojas,
abejo,
be
comp enda o,
che
cos i uzioni
i
pa aisa,
kons i uciné
i
pa aisa è
jmanomi misy
kalbos
pasakymai
e minai, ma
lo o u é y
bi i assegna i
eikémés
a
a z ilgiu.
Quando u ima
nel pacioje
cos i uzione si
a emendisa,
del u o non
con iene usa e
e mine
kons i uciné
‘pa aisa,
pe ché ques o
è emendisa
della
cos i uzione.
I
che u o
al o, quando
cos i uzioni
ondamen
emendomas
qualche al o
js a imen o
anco a
qualcosa.
a
Tokiq
pa aisa,
aiskus
daik as,
ik y
chiami i
e mine
kons i uciné
pa aisa.
2.
Ne
au o iné,
0
au o iaus
eisé
Nesenais
usy empiis
lie u iy
cal oje è
s a o usa o
bemaz ien
e minas
au o iné
eisé.
Così è
s a a
j i ica a
A.
Ziu lio
cos i uy a-
J.
me, Bula o,
K.
Jablonskio,
J.
Ziugzdos e
suda y ojo
A.
Ziu lio
edaguo-
ame
i
Li uiy kalbos
li e a i os
i
ins i u o
Te minologijos
komisijos
app obuo ame bei
accomanda omu
uso p a ico
»
Teisiniy
e my
Zodyne
(V., del
1954),
quale
24
p.
jdé i
e minai
au o iné
eisé,
au o iné
eisé
ku inj,
j
is es iné
au o iné
eisé,
p adiné
au o iné
eisé,
au o inés
eisés
ogge o,
au o inés
eisés
subjek as.
Ten pa
jdeé i
e minai
i
au o inis
hono a as
bei au o inis
liudijimas.
Te mai
au o iné
eisé,
au o iné
su a is,
au o inis
emune a i-
on a o i
usy laiky
ci iliniame
bei ci ile
p ocesso
kodeksuose,
ma
Z0dyno
au o inis
es imoniijim in
lo o sos i ui o
ebe a ojamu
e mine
au o ys és
Liudijimas.
gius izia,
locomi codici,
jskai an
baudziamajj,
i
e minologikai
pa a o i
kilmininko
junginiai, ecc.:
i
au o iaus
emune azione
(CK
1985,
547
s
au o iaus
eisés.),
(CK
1985,
519
s .
i
k
au o iaus
i
is adéjo
eisés.),
(BK
1983,
142
s . ).
Bid a dj
au o inis, -é8ie
e minai, abejo,
bus ga e
be
usikujymeny
a i ik as7opcKoe
mpaBo,
i8
aBTopcKHH
HO obop,
aBTopcKu
ToHOpap,
aBTOPCKOe
CBHACTEIBCTBO
k .
i
Su
Siuo
biid a dziu
au o inés
eisés
e minas
jde as
j
J.
Pe onio,
V.
Vanago
i
A.
Zala o iaus
suda y a,,Li-
e a ii os
e miny
Zodyna
(
V,
1962.
P.
43),
egli è pa ekes
pi majj
no minamoj-
j
o,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
pe misa
(V.,
1954.
P.
57;
an ajame
edizione
jdé as
e mas
au o inés
eisés.
—
V,
1972.
P.
65),
aiskinamas,,Lie-
u iskojoje
a ybinéjé
encyclopedijoje
se
(V.,
1976.
T.
1.
P.
514).
Tad
in Li uania
qualche
degim m-
eciy
Sis e mine,
do 'è bisogno, è
s a o usa o.
‘TaGiau
p ieSka io
Nep iklausomoje
Li uania è s a o
aiskinamas
e mis au o iaus
eisé
(z .
Li u iskoji
enciklopedija.
K.,
1934.
T.
2.
Sk.
390-391).
Au o iaus
eisé
jdé a
i
j
iSei ijoje
iSleis a,,Lie u-
iy
encyclopedia*
(Bos onas,
1953.
T.
1.
P.
487).
Tose
encyclopedijās
aiskizza o
i
e minus
au o iy
hono a ai.
Siuo
empo
i
In Li uania
el
jz ama
al più
an ico
i
aiske ole
bei
ikslesnio
e mine
au o iaus
eisé.
G jz ama
nea si incinai,
pe ché ali
iiSies
accon i nei
kilmininko
gionis Li u i è
kun cos
ai8kesnis
jp as esnis,
negu gana
miglo as
nelabai
biidingos
da ybos
i
bid a dis
au o inis, -é.
i
Kilmininkas
éia meglio
acce a
comuneme-
su
n e-
Siais misy
lingua
j a dijimo
ondamen-
i
i
polinkiais.
Allo
s esso
bidu sono
cos i u
jp as i
e mini
sezmos
di i oé
(plg.
usy
ceme inoe
mpaso),
2mogaus
eisés
(plg.
usy
ye oBeyeckue
mpasa) k .
i
Se eiké y,
abejo, bii y
be
usa iami
e minai
e minologiniai
Zodziy
a
junginiai
ama ininky
eisé, bajo y
eisé, one
ama ininkiné,
bajo iné eisé,
pe ché
siccome a
nessuno,
odos, non
esis e a a éje
la es a
susida y i,
a kim, usa e
e mino
ski ybés
Zmoginés
j
eisés. Kalbos
a z ilgiu
i
s a s omas
siuo caso
galé y bi i
neben
daik a a dzio
skai iaus
klausimas, -y.,
a o ina
au o iaus
eisé, au o iy
eisé.
a
a
Sis cosa può
dipende e da
quello, come è
desc ézia o
i
e mine
au o ius.
Va ojan
e miau o i-
aus eisé,
aiskus
daik as, de a
usa e
au o iaus
nq
emune azio-
ne, au o iaus
hono a as,
galé y bi i
au o iaus
liudijimas
i
i
(jj emia
ce i icazio-
ne pe sonale,
diploma di
do o e,
idyméjimo
dello
s uden e,
passapo o
ci adcio,
a es a o del
p o esso e,
e c.).
Be
eisés
Jq
i a dijancio
e mine
au o iaus
eisé, kalbai
necessa io
e mis, cui
j a dijamos
i
okiy
pe sonal
Saky lais és,
galimybés.
A quell'a a e
desc end inama-
ja necessime
no malmen e
usa a Zodzio
eisé plu iskai a
anche quella, a
chi quelle eisés
appa engono a
chi esse
assegna e,
applica e,
su
Zymin¢io Zodzio
kilmininku, cioè.
a
si dice
i
aSoma
au o iaus
eisés,
plg.
ci adiniciy
eisés,
su uok iniy
eisés,
aiky
eisési k .
Sis
e minologinis
Zodziy
junginys ben
O icialiojoje
dalykinéje
kalboje, pa eis,
usa o u o
empo, solo
p as os lingua
pubbliciniuopokal-
biose
Te a o as
epa a ojamas
pasakymas
au o inés
se
a
i
12

eisés.
Tokio
pobiidzio
collegamen-
i jp as a
usa e
abiejy
skaiciy
kilmininka
(au o iaus
eisés i
au o iy
eisés),
nelygu, chi
olima di e.
Taciau e
desc end -
in ai
pa lando
Gia u a
può uZ ek i
ienaskai -
os
kelmininko.
By he way,
negli ul imi
no minamu-
osi in lingua
pubblica i i
pa lami
e mini con
kilmininku
o a e
o ni i,
esempioZiu-
i, j
an a,,Bibli-
o ekininky-
s és e
bibliog a i-
jas
e miny
Zodyno
sasiu inj,,-
Dokumen -
as.
Leidinys.
Leidyba (V.,
1991) idé i
e mini
du o iaus
éisé ( usy
aB opcKoe
mpaso,
angly
copy igh ,
okie iy
U hebe e-
ch )
ci ilinés
eisés
no mos,
eguliuoja-
néios
au o iy i
leidéjy
san ykius*
e 13
du o iaus
éisés
zénklas
( usy 3K
aHaBTopc-
Ko o
mpasa,
angly
copy igh
sign,
asscioki-
ey
Ve asse -
signa u ,
Ve asse -
zeichen),
ei,zenklas
©,Skian is
au o iaus
eise
jbiama
kii inj i
zyma y in-
iy
dokumen i
13-14 Come
sinonimo
Salia
p incipale
o ni o
e minee/-
dybos
con a o
( usy
aB opcKu i
o osop,
angly
publishing
con ac ,
okie iy
Ve lags e-
ag),,au -
o iaus e
leidéjo
cos i uoma
con a o
s ampdi i e
dis ibui i
ki inj o
ki inius 45
Siame
Zodyne
ipo a i e
a o asis
e mis
au o iné
con a o.
Tenendo in
men e che
con ac u-
isy a
cheeidybos
è mol o
aiske ole e
aspa en-
e (jo
eiksmé è
di e ame-
n e
co ela o
con démeny
eikSme)
e mine,
sinonimo
au o iné
con a o,
bidamas e
delle, e
e minolog-
ia
eikala imy
a z ilgiu
p as issim-
o, è
pasida es
ne equisi -
o. Cia iene
o ni o e
o a
jp as as
e mis
au o ys -
és
liddijimas
14, sebbene,
come già
sai o, lingu
a z ilgiu
sis emiskό-
τερο bi y
du o iaus
liddijimas.
Te mai
du o iaus
éisé,
du o iaus
éisés
Zénklas,
au o ys -
és li diimas,
leidybos
su a is
aiskinami
Lie u os
s anda e-
,,Au o ys -
é. Leidyba.
Tes s ai.
P incipali
e mini e
desc ézim-
ai.
Te minus
au o iaus
eisé, come
no minis
eikinys,
jdé as i j
eciajj,,D-
aba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
idima (V.,
1993. P. 837).
Tad
p a inéje
lingua
a oseno-
je anco a
nonZmi s i
e minai
au o iné
eisé,
au o inés
eisés,
au o inis
emune a-
zione,
au o inis
hono a as,
au o iné
su a is,
bidami miisy
kalbai
nebiidingos
da ybos,
pa yzdinei
a osenai
non può bi i
o ni i. Jy
u en i o
neZino o a
o nisamy
e
a ojamy
egoleingy,
aiSkiy
e miny, o
ieneosi
isikibe j
senuosius,
secondo
s e ima
g ama ika
suda y uo-
sius. Più
acile
passa e
( iksliau
g jZ i) al
o ni amy-
jy e mini,
senza
dubbio,
sa à i
p imiesiem-
s'.
13
3.
Chi si sceglie
du an e le
elezioni
p esidenziali?
Mol i nel
mondo sono
s a iy, alle
quali guida il
p esiden ei.
P esiden ii,
li e iski
ques o
pi mininki,
sono ele i
di igen i, ad
als ybininkai
e eSsios
in o macijos
p iemonés
dazZnokai ha
eikaly con y
pa eigiiny
elezioni. Be a
u i
comp ensamo,
jp as o, misy
kalbai biidingo
pasakymo
p esiden e
elezioni, sia
zodziu
pasakoma, sia
a8 u
isspausdinama
p esidenziali
elezioni.
Be
bid a dis
p eZiden-
inis, miisy
-é
kalbai
Gia del u o
non a gia in
ale caso si
—
elegge
p esiden e,
chi al o.
o
ne
Tado ina già
i
zizza a o
(Z .
a icoline-
lj su
cos i uzi-
one
pa ais)
a enben-
ico del
sogge o,
o ogge o,
po amini-
co,
egualmen-
e come e
in al i
ele imy
casi, eg.:
p esideni-
nko
elezioni,
popieziaus
elezioni,
seimo
elezioni,
eiséjy
inkiia ,
consiglio
dei
inkima e
k . (dékui
Die ui,
odos,
anco a
nien eam
nea éjo i
es a
sai i
popieziniai,
se
judiminiai
axéjiniai
elezioni).
Bid a dinj
pasakyma
le elezioni
p esidenz-
iali, senza
abejo,
a ne8é e
supiko
delle quali
anche i§
più
ul imame-
n e miisy
lingua
eikusiy
be
ebe eiki-
anciy
s e imy
kalby
ge béjai
usai
a oja
mpe3HqeH-
TCKHE
BbIOOpsI,
anglai
p esiden -
ial
elec ions.
Ma non si
può
esclude e
che
almeno
alcuni non
alcuni
u en i
j akos éia
galéjo e
può u é i
anche
lenky
(wybo y
p ezyden-
ckie) o
p anciizy
(élec ions
p ésiden -
ielles)
lingua.
Is akinge-
sniyjy
nazione
Siuo caso
ai8kiai
di e isce
solo
ge mii,
secondo il
lo o
linguaggio
pap oéius
u ilizzan i
sudu inj
daik a a -
dj
P asiden -
enwahl ( ).
Vienoda o
panasi non
di una
s aniima
lingua
a osena
iilam
appa eosi
esas
pe sino
s a us
j odymas,
che e ai
li a i non
capi a
a ilik i,
ie. bisogna
così pu e
egz i
min i,
come y
s e imujy
ezgama.
Ma ques o
ico do
nonu in¢iy
o kokiy
beZdzioniy
enkamas
s ada.
De a bene
jsikal i j
la a, che
a gas
ques o
lingubai, le
cui u en i
ima
pa la é i,
"Da Z .
au o iaus
a iknj,D-
él e miny
su
bid a déiu
2u‘o inis*,
iSspausdi-
n q,,Ta p
knygy
Zu nale
(1997 m. N .
3. P. 15-16).
14
guidudamiesi
s e imas
a
s e imy kalby
g ama ika.
Così
agendo
non
di icilo il
p op io
lingua
u a
pe de e o,
in al e
pa ole,
s aniima-
ja a e
sa q.
Li uiy pa la,
u édama
mol o
iSplé o a
daik a a dziy
linksniy
sis ema uo
esmés
i
di damasi
i
dallo ga siyjy
Vaka y mondo
kalby, mol i
casijy u en i
acilmen e
leidzia e s is
bud a dziy,
y.
be
aiskiai
i
p ecisam-
en e
Zodziy
san ykius
di e
Zodzio
—
ly imis
eselniais,
Tokia
a osena
ai Li uani è
os
ne
p igim iné.
Miisy
Zodis
Siuo
a i ilgiu è
più
po en e,
più
i
lessibile
u ininge -
ole negu
any kalby
Zodis.
Che du an e
le elezioni
p esidenziali
si elabo a
p esiden e,
acilmen e
capisce
mazza
bambino.
i
O
che sceglie pe
ka
s e imyjy
pagau us
i§
elezioni
p esidenziali?
To
non può
capi e
i
suauges.
Ques o maga i
bi y
comp endama
lie u iy delle
besimokanéiam
anglui, polkui,
usui
nelie u iskai
mas anéiam
au iediui, ma
a
bene gim aja
lingua
mokanéiam
lie u iui.
ne
Vi è più
i
esempioine
palbai
noninkamy
Zodziy
junginiy,
ku iuos jeina
j
bid a dis
p eziden inis,
-é.
G i an
denominamai
TSRS, mol o
madingas è
s a o
pasida es
anche
cos i ui o
gasdinamasis
e mine
p esidenziale
go e no.
I
o a se
necessa io
Sis e mine
is
pa o oja-
mo solo
come
ne
passa o
ico do, nes
okiy dalyky
pasi aiko
può
pasi aiky i
in al i
s a iése.
a
i
Quell'ammini-
s azione
p esidenziale
anuome ,
aiskus
daik as, è
s a a
commessa
secondo
usi8kojo
e mini-
no
MpesuXeHTcKoe
yiipaBseHHe
esempiozdi, ma
pa j ki y kalby
a
sekéjams
na osios
i
,, u in ojams
bi y pasi ile
anglai
i
ame icani
su
angiskai
ques o
—
p esiden ial
go e nmen .
li e iski okiais
eiksma
eiskian¢iais
su
Zodziais è
usa o il
capminino
eikéjo, ecc.:
kuniga kscio,
ka aliaus
kunig iga inis,
ka alinis!)
aldynas,
aldéia,
yskupo
(0
ne
jzengimas
(ing esas),
Zemaiciy
ko osi k .
Tad
saky ina
i
p esiden e
go e no.
To
pa galo è
i
nelie u iska
kalbéseng
mégs anciy
Zmoniy
(ypaé
aldininky
bei
Zu nalis y)
j
pa la diegiami
j a dijamieji
pasakymai
p eziden iné
élia a,
p eziden iniai
pie is,
p eziden inis
lék u as . .
i
Nuola
kalami
i
Zmoniy capelli
o se a uno
ali
ne
acconimen i
pamazu
comincia a
appa i e
u a
jp as i, non
cambii¢iami.
Nedaug
iks a ino
p esideninés
kédés
p esidenziale
dec e o,
sebbene
a
anco a noeko
gi désakan
di e o inis
kakla ysis,
minis iné
masina,
15
i
i sininkinis
kabine as,
p emije iniai
pus yciai
yskupiné
aka iené.
ax
Be e non c'è
bisogno di lo.
i
Paski is bei
ypaé
appa enime-
n o
lie u iskai
anche daznai
eigkiami
kilmininku. Nei
pa bamu
esempizi egli
ebus
jp as as
miisy kalbai.
Su p eesaga
-Znis, -é
i
i8 es y
biid a dziy
e zimasis j
musy lingua i
j ai iopas
pli imas bei
a osena è
uno
impo an iiy-
jy a uinés
bend inés
della lingua
eikybos
klausimy.
jy
i8
Ques o mol o
ampio,
p ieS a ingas,
keblus, ma y ,
dél o
none e ai
gin ijamas
ques ione.
i
Siame a icolo
qualchee o
a osenos
casijy
apmas ymais
espé a solo
pakuSin i.
jj
Abb e iazioni
BK
=
Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Respublikos
baudziamasis
kodeksas:
O icius
eks as
su
pakei imais
i
papildymais
1983
m.
bi zelio
1d.
Vilnius:
Min is,
1983.
264
p.
CK
=
_Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Respublikos
ci ilinis
kodeks:
O icialus
eks as
pakei imais
su
papildymais
i
sausio
1985
m.
1
d.
Vilnius:
Min is,
1985.
344
p.
2 Sio Una
più
ecchia
a ian e
dell'a ic-
olo iene
s ampa -
a,Jus i i-
os
Zu nale (1997 m.
No.
3
i
k . ).
16