scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Skvarbioji būdvardžių priesaga „-inis“, „-ė“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Skvarbioji būdvardžių priesaga „-inis“, „-ė“

Author: Stasys Keinys
Year: 1997
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/805/896
S asys
KEINYS
SKARBIOJI
BUDVARDZIU
PRIESAGA
-NIS, -E/
Gegena in-
éje
bend inéje
alboje seh
dazna is
pasida iusi
bid a dziy
p iesaga
-nis, -é.
Manchmal
e schein ,
dass
ji
segiojama
bemaz
be
jokiy
a Z y.
Tokj os
Zusehag-
as
ak i uma
sma klich
imme
paku s o
sla u,
ge many,
wenigs e-
ns wie
ielleich
welche
i
welche
ne
ande e
Sp achen.
Taiau so
wa
imme .
ne
P aei o
améiaus
galo
i
Sio
p adzios
a8 y
kalboje
solche i in
dazni
mégs ami
i
wa en
biid a diiai,
machen
p eisaga
su
-iskas, -a.
Gausy
Jy
a ojima
auch
ielen
älleny
sukéle
i
palaiké
emimas
Sp achen,
ypa¢,
ma y ,
sla y,
su
seinen ne
ga sais
a ima
p iesaga
-sk-.
S ai
e s enu-
jy me y
,,
Va pe m.)
(1889
wa aSoma
absoliu iszka
aldzia
53
( aidemis
szlenky
beispiziu
damals
zymé a
§
Salia
exempzio
pa a-
Sy i Zi e
zeigen
me y
y
,,Va po au de
Sei e, in dem
das Beispiel
pa a e ),
demok a isch-
ka aldzia
duchiszka
spéka
54,
ekonomiszkas
leben
54,
ekonomiszkas
padéjimas
ekonomiszkas
53,
paspy imas
medegiszka
29,
pa ama
mili a iszkas
71,
padeéjimas
imoksliszkas
38,
g unda
poli iszkas
12,
leben poli iszka
iszmin is
36,
poli iszka
o ganisa ion
12,
poli iszka
aldzia
au iszki
24,
‘pada
s a is iszka
55,
ski ybé
nemaizai ki y.
53,
14,
37
i
Je z sind
alle
jp a okisch-
en Fällen zu
e
sagen
absoliu iné
wadzia,
demok a iné
wadzia,
d asiné
jéga,
wi scha l-
iches Leben
(pa yzdiiui,
s á és,
k a8 o,
wi scha l-
iches Leben
o
je z es
,,saupus
Leben),
ekonominé
padé is,
ekonominé
Un e s ü zung
(ode
ekonominé
Hil e),
medzZiaginé
(be
daZnesnis
iS
skolinio
i8si es as
biid a dis
Ina e ialiné)
s amm
(pagalba),
ka iné
padeé is,
wissenscha -
liche
g unda ,
poli inis
ey enimas,
poli iné
ismin is,
poli iné
o ganisa ion,
poli inéZia,
s a is ische
Da en,
na ional
un e schiedli-
chums.
p as o
gegenwä inés
Sp achen
Zod3io isé
damals s a
wu de
e wende
Zodis ech ,
bid a dj
0
Ju idia s ojo
ju idiskas, -a,
ad
gegenwä ige
musy Te mine
ekonom/nés
eisés,
ju inische
Pe son,
ju idinés
eisés,
poli inés
eisés,
p i a iné ode
ci iliné eisé
sind
geände ,,Va-
pe
a o uosius
ekonomiszkos
ech soska
ju idiszka
asaba
ju idiszkos
ech sos
poli iszkos
ech sos
87,
53,
81,
p i a iszka
ode
ci iliszka
iesa 53,
Das, dass
wu de
übe i a on
eine
P äsesage
ediniy zu
eine
ande en
P äsesage
zodziy, iel
wi d léme
kalbininky
aiSkinimai,
aisymai. I
zyms es
gegenwä i-
nés
bend inés
sp ach
ugdy ojas,
o e eie
ih e u
genann , J.
Jablonskis
(1860-1930),
und élesni
p ieska io
kalbininkai
ne ka q
kan iai is
ai Skine wie
nu kq
eiSkia und
welchem
galams
inka,
welchem
nich inka
biidziai mi
p iesaga
-iskas, -a. J.
Jablonskis,
seine
eigene
g ama ika,
i8le 1901 m.
Tilzéje,
selbs
benann e
Lie u ische
g ama ika,
él ieSai
pasi aisé,
a8ydamas,
dass die
pana iska
bie u ji y,
die die die
ju ie ju ie
Sneka lie , 0
neiyi iy
Sp ache
e wende
wi d. Tie
kalbininky
kalimai j
gal a
padéjo
susiau in i
p eesagas
was, -a
bid a dziy
a ojima
(ne einem
Fall je z
soga
pe sis eng-
iama os
p eesagas
ediniai
nebe a o-
jami und
do , wo
seh ik y),
abe a kélé
b eciosios
a osenes
a us
ande en,
mi
p eesaga
-inis, -é
da omiem,
bid a dzia-
m. Zodziy
eikmé
a sajesné,
nich einu
soga
e ah enen
Sp ache
aisy oja-
ms ode
Redak eu -
en keblu
sunkoka
es e ai
j ou i,
dass
wi klich so
Siy
biid a dis
welchem
Fall nich
pass , denn
ne e ai
kann man
jz elg i
ode
wenigs ens
sugal o i
kokj
neue q
sons
nenusako-
mg eikmés
a spal j.
Viel wo jy
né nede a
Sp achen
Fehle n zu
hal en,
gauséja
Falljy,
wenn
pag eGiui
e wende
wi d
P eisagas
-/nis, -é
biid a dis
und ku i
ande e
Sp achen
ly is,
a kim,
dass und
daik a a d-
zio
kilmininkas.
Tie
biid a dZia-
i, bidami
seh
sk a bis,
nach und
nach
s umia i8
a osenos
ne ieng
adicine, i8
na u im i-
es kalbai
biidingg ly i,
und das
kann u é i
nemenky
pada iniy
kai ku iy
linksniy
a osenai.
Taciau is
dél o Sie
biid a dzZi-
ai paska
ole g azu
nich isu ,
wo is
kieno
pa a oja-
mi. Cia
wei e
wi d
disku ie
pluos elis
e miny
mi
gesp ochen
iies
biid a dzia-
is und
e such
wi d zu
zeigen, wie
sie s aa és
Lebens
ech és
kalboje
galé y bi i
e wende -
ami welche
jy
aisomiem
Te men
i
i
a
Siaip
dalykinés
Sp achen
pasakym-
en nich
pass . 1.
Was is
kons i uc-
iné
Ände isa?
Ku ie
ne
js a ymy
leidéjai
und,
anschein-
end,
i$
jy
sp achen
le nenden
Zu nalis en
schon
welche Zei
diegia
lie u iy
j
Sp ache
Ve b auche-
jy sqmone
e ming
e mina
kons i uciné
ne
pa a sa.
Jedes Mal
hö end
pamadius
pa y a
pasakyma,
a
apninka
Zwei el, was
q
gehal en im
Kop .
Wenn
gesp ochen
wi d übe
pacios
kons i u ions
aisyma
(0
le z e Zei
no male wei-
se dem
Angelegen
gesp ochenes
Sagnis
e wende
wi d), es kodél
i
nesakoma
Zmoni8kai
—
Ve assungs-
ände isa?
Juk
ne
i8
inge s-
o lau i
j
,,Daba inés
li au iy
Sp achen
Zodyna
jdé i
Zodzio
pa aisa eikm-
és,,pa iisoma-
sis Ände ung,
E gänzung*
beispizdziai
kons i u ions,
nu imo
Ände isa
(V.,
1993.
P.
522).
Zodynen
können
noch inden
sa aso,
i
Ve ags,
ezoliucyos
Ände isa.
Kilkuminin
Da in
sag
man, was
ko igie-
, wo die
Ko ek -
u en
gemach
we den.
Tai miisy
sp ach
klassiko
J.
Jablonskio
genann e
Tä igkei s-
gegenwas,
ode
Objek s,
Ve minke-
,
beispielsw-
Ji
eise: ma Skinius
(siu inj)
siuwa
i
Ma skin-
iy
s u imas
Ja
i
namie
sulaiké.
kinde
Té as
moko
i
Vaiky
mokymas
né la komas
ganzileng u
a be
(Jablons-
kis
J.
Rink lic-
he as ai.
V.,
1957.
T.
1. P.
572-573).
Tesian
diejenigen
Zymiojo
Sp ache
ugdy ojo
g e inimus,
bii y kann
man sagen:
Jie
kons i uc -
ja
aiso
ix
Kons i ucyjes
aisymas,
kons i u ions
pändos.
Tokia
Cia is , odos,
ein ach oji
logika, miisy
i
sp ach
g a ikos
i
abécélé wenn
aisoma
kons i u ion,
das pa aisa
—
wi d
kons i u ions,
plg.
i
a/so
a us,
zei odZi-
—
us a y,
zei odziy
aisymas.
a
jmanomas
und, wenn
jmanomas,
u é y
ka
eikS i
ZodZiy
junginys
kons i uciné
Ände isa?
Bid a diiai sind
a sajesni negu
daik a a dziai,
sie imme
imme iS ei8kia
besonde ybe.
Zodzio
kons i ucinis,
-é
eiksmé,
be
abejo, ha
y8iy uo,
ei8kia
su
g undinis
ka
Zodis kons i ucia,
abe das, ma y ,
pacios kons i u ions
ne
besonde ybé.
,,Lie u iy Sp ache
Zodyne
o
bid a dzio
eiksnusa-
mé
ky a ganz
nich
schlech
—
,,pag is as
kons i u ion,
e bindes ja
su
(V.,
1962.
T.
6.
P.
336).
Tad
kons i uciné
pa aisa, seh
a sie ai
samp o auja-
n , gale y bi i
welche
kons i u ions
G undlage
da oma gal
wie ande s
kons i ucija
ela ed
a
pa aisa.
su
solchen Fall,
aiSkus
daik as,
aisoma
selbs
ne
kons i u ion,
was ande es.
o
Pa yzdui,
beme ké -
a, dass
welche
Siaip
js a ymo
Aussageins
nich un ka
su
kons i ucija,
ad imamasi
ech i i so,
jj
dass su ik y.
Tokia pa aisa
pag is ai
galé y bi i
nenn sich
kons i ucine,
denn done
basie
kons i ucija.
Sowohl
pa lamen u,
ick
i
apsk i ai
ech i solch
Te min kann
bi i
e o de lic-
h.
10
IS
des, was
Gia saky a,
mielas
lesi y ojas,
abejo,
be
e s anda o,
dass
kons i u ions
i
pa aisa,
kons i uciné
i
pa aisa is
jmanomi misy
sp ach
pasakymai
e minai, abe
sie u é y bi i
un e sami
eikémés
a
a z ilgiu.
Wenn u ima
gal e pacioje
kons i u ion
gemach wi d
amendisa, ganz
nich pass
e wenden
e m
kons i uciné
‘pa aisa, denn
das is
kons i u ions
amendisa.
I
was ganz
ande es,
wenn
kons i u ions
G undlage
ko igiom was
ande es
js a ymas
noch was.
a
Tokiq
pa aisa,
aiskus
daik as,
ik y adin i
Te min
kons i uciné
pa aisa.
2.
Ne
au o iné,
0
au o iaus
ech é
Nesenais
usy laikais
lie u iy
kalboje
wu de
e wende
bemaz ein
e mis
au o iné
eisé.
So wu de
jJus ie-
A.
Ziu lio
zusammy a-
J.
me, Bula o,
K.
Jablonskio,
J.
Ziugzdos und
suda y ojo
A.
Ziu lio
edaguo-
ame
i
Lie u os kalbos
li e a i os
i
ins i u o
Te minologijos
komisijos
ap obuo ame
sowie
p ak ischem
Geb auch
emp ehlo ame
»
Teisiniy
e miny
Zodyne
(V.,
1954),
dessen
24
p.
jdé i
e minai
au o iné
eisé,
au o iné
eisé
ku inj,
j
is es iné
au o iné
eisé,
p adiné
au o iné
eisé,
au o inés
eisés
objek as,
au o inés
eisés
subjek as.
Ten pa
geh é i
e minai
i
au o inis
hono a as
bei au o inis
bezeijimas.
Te minai
au o iné
eisé,
au o iné
smlou a,
au o inis
e gü ung
zu
e wenden
usy laiky
zi ilischem
und
zi ilp ozes-
sischen
kodeksen,
abe
Z0dyno
au o inis
bezeijim in
ihnen e se z
ebe a ojamu
e m
au o ys és
Liudijimas.
Rech ,
o ommode
kodeksen,
jskai an
i
baudziamajj,
e minologikai
pa a o i
kilmininko
i
junginiai,
beispielsweise-
.: au o iaus
e gü ung
(CK
1985,
547
s
au o iaus
ech és.),
(CK
1985,
519
s .
i
k
au o iaus
i
is adéjo
eisés.),
(BK
1983,
142
s . ).
Bid a dj
au o inis, -é8ie
e minai, abejo,
bus ga e
be
usikujymeny
a i ik as7opcKoe
mpaBo,
i8
aBTopcKHH
HO obop,
aBTopcKu
ToHOpap,
aBTOPCKOe
CBHACTEIBCTBO
k .
i
Su
Siuo
biid a dziu
au o inés
eisés
e minas
jde as
j
J.
Pe onio,
V.
Vanago
i
A.
Zala o iaus
suda y a,,Li-
e a ii os
e miny
Zodyna
(
V.,
1962.
P.
43),
e is
pa ekes
e s e jj
j
no minamoj-
o,,Daba inés
lie u iy
Sp ache
Zodyno
e laubima
(V.,
1954.
P.
57;
and ajame
Ausgabe
jdé as
Te minus
au o inés
eisés.
—
V.,
1972.
P.
65),
aiskinamas,,Lie-
u iskojoje
a ybinéjé
encyclopedijoje
se
(V.,
1976.
T.
1.
P.
514).
Tad
in Li auen
kele a
degim m-
eciy
Sis Te minus, wo
nö ig, wu de
e wende .
‘TaGiau
p ieSka io
Nep iklausomoje
in Li uanien
wu de eiskann
e minus
au o iaus ech é
(z .
Lie u iskoji
encyclopedija.
K.,
1934.
T.
2.
Sk.
390-391).
Au o iaus
ech é
jdé a
i
j
iSei ijoje
iSleis a,,Lie u-
iy
encyclopedia*
(Bos onas,
1953.
T.
1.
P.
487).
Tose
Enzyklopädieni-
onen
i
aiskinamas
Te minus
au o iy hono a ai.
Siuo
wäh end
i
In
Li uanien
el
jz ama
zu dem
i
äl e en
aiskesnio
bei
iksles e-
en
Te min au o iaus eisé.
G jz ama
nich zu ällig,
denn solche
iiSies
Geschich en in
kilmininko
humo nis
li awiu is wo
was ai8kesnis
jp as esnis,
negu genug
miglo as
nelabai
biidingos
da ybos
i
bid a dis
au o inis, -é.
i
Kilmininkas
éia besse
s imm
gene ell-
su
Siais misy
Sp achen
j a dijimo
Fundamen-
en
i
polinkiais.
Gleichzei-
ig bidu
sind zu
jp as i
beg i e
sezmos
ech é
(plg.
usy
ceme inoe
mpaso),
2mogaus
ech és
(plg.
usy
ye oBeyeckue
mpasa) k .
i
Wenn eiké y,
abejo, bii y
be
e wendami
e minai
e minologiniai
Zodziy
a
junginiai
ama ininky
eisé, bajo y
eisé, one
ama ininkiné,
bajo iné eisé,
denn doch
niemandem,
odos, wa
nich a éje
gal a
zusamma y i,
a kim, den
Beg i
e wenden
ski ybés
Zmoginés
j
eisés. Kalbos
a z ilgiu
i
e ws oms siuo
Fall galé y bi i
neben
daik a a dzio
skai iaus
F age, -y.,
a o ina
au o iaus
eisé, au o iy
eisé.
a
a
Sis Sache
kann
abhängen on
dem, wie is
i
besch eiie
e minus
au o ius.
Va ojan
e miau o i-
aus eisé,
aiskus
daik as, de a
a o i
nq
au o iaus
en schädigu-
ng, au o iaus
hono a as,
galé y bi i
au o iaus
i
bezeijimas
i
(jj emia
pe sönlich
bezeugung,
dak a o ize,
leh e s
idyméjime,
bü ge schi ,
p o esso en-
a es a ,
e c.).
Be
ech és
jq
i a dijancio
Beg i
au o iaus
ech é,
kalbai
e o de lic-
he
i
Te minus,
dem
j a dijamos
okiy saky
pe sön
lais és,
galimybés.
Damals Sachein
beschend inama-
ja Bedime
no male weise
e wendama
Zodzio eisé
ieliskai a auch
a, wem os
eisés gehö en
wem sie
zugewenden,
gel en, Zymin¢io
su
Zodzio kilmininku,
y.
a
heiß
i
aSoma
au o iaus
eisés,
plg.
Bü ge ciy
ech sés,
su uok iniy
ech sés,
aiky
ech sési
k .
Sis
e minologinis
Zodziy
junginys ben
O icialiojoje
dalykinéje
kalboje, scheis,
gewo e ganzen
zei , nu p as os
sp ach
e ö en iniuop-
okalbien
e a o as
epa a ojamas
pasakymas
au o inés
se
a
i
12

ech és.
Tokio
pobiidzio
Ve bindun-
gen
jp as a
e wenden
abiejy
skaiciy
kilmininka
(au o iaus
eisés i
au o iy
eisés),
nelygu, was
willima
sagen.
Taciau und
beschend -
in ai
sp achend
Gia ganz
kann
uZ ek i
einaskai os
kilmininko.
Beje,
neues en
no minamu-
osien
Sp ache
Publikniss-
en
sp echen
sich
Te mine
mi
kilmininku
je z und
lie e n,
exempelZiu-
i, j
an a,,Bibli-
o ekininky-
s és und
bibliog a i-
jas
e miny
Zodyno
sasiu inj,,-
Dokumen -
as.
Leidinys.
Leidyba (V.,
1991) idé i
e minie
du o iaus
éisé ( usy
aB opcKoe
mpaso,
angly
copy igh ,
okie iy
U hebe e-
ch )
ci ilinés
ech és
no mos,
eguliuoja-
néios
au o iy i
leidéjy
Beziehung-
en* und 13
du o iaus
éisés
zénklas
( usy 3K
aHaBTopc-
Ko o
mpasa,
angly
copy igh
sign,
asscioki-
ey
Ve asse -
signa u ,
Ve asse -
zeichen),
ei,zenklas
©,Skian is
au o iaus
zwei e
jbiama
kii inj und
zyma iniy
dokumen e
13-14 Als
Synonym
Salia
haup säch-
lichen
o gese z-
enden
Te mine/d-
ybos
Ve ag
( usy
aB opcKu i
o osop,
angly
publishing
con ac ,
okie iy
Ve lags e-
ag),,au -
o iaus und
leidéjo
zusammo-
ma Ve ag
d uckdin i
und
e b ei i
ki inj ode
ki inius 45
Siame
Zodyne
o ge an
und
a o asis
e mas
au o iné
Ve ag.
Ha in im
Sinn, dass
eid
Ve agsi-
sy a iel
aiskende
und kla es
(jo eiksmé
is
di ek es
e bunden
mi démeny
eikSme)
Te minus,
Synonym
au o iné
Ve einba ,
bidamas
und
Sp achen,
und
Te minolog-
ie s
e o de i-
my
a z ilgiu
p as e e ,
is
pasida es
ne eikelig.
Cia e olg
und je z
jp as as
Te minus
au o ys -
és
liddijimas
14, obwohl,
wie schon
gesag , de
Sp achen
a z ilgiu
sys ema i-
skesnis
bi y
du o iaus
liddijimas.
Te mininai
du o iaus
éisé,
du o iaus
éisés
Zénklas,
au o ys -
és li diimas,
leidybos e-
einba
aiskinami
Lie u os
s anda e-
,,Au o ys -
é. Leidyba.
Texs ai.
Haup liche
Beg i e
und
Besch ezi-
mai.
Te minus
au o iaus
ech é, wie
no minis
eikenys,
jdé as und
j
eciajj,,D-
aba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
leidima (V.,
1993. P. 837).
Tad
p ak inéje
Sp ache
a oseno-
je imme
noch
neuZmi s i
e inai
au o iné
eisé,
au o inés
eisés,
au o inis
Ve gü ung,
au o inis
hono a as,
au o iné
Ve ag,
bidami miisy
kalbai
nebiidingos
da ybos,
beispiinei
a osenai
kann bi i
be ei ami.
Jy
Benu ze
en wede
neZino
je z
angebo en-
amy und
a ojamy
Regelningy,
aiSkiy
e miny,
ode
häl osi
isikibe j
senuosius,
nach
emima
g ama ika
suda y uo-
sius.
Leich e zu
weichen
( iksliau
g jZ i) bei
be ei amy-
jy e miny,
ohne
Zwei el,
wi d den
E s en'.
13
3.
We wähl man
bei
P äsiden sch-
a swahlen?
Viele wel wei
sind s aa iy,
denen lei e
P äsiden i.
P äsiden i,
li auske das
pi mininka,
sind elgende
Füh ungsk ä-
e, ad
s aa ininkai
und eS6sios
in o ma ions
p iemonés
dazZnokai ha
eikaly mi y
pa eigiiny
wahnissen. Be
allen
beg ei amo,
jp as o, misy
kalbai biidingo
pasakymo
p äsiden en
wahlime,
sowohl zodziu
pasakoma,
sowohl a8 u
isspausdinama
p eziden isc-
he wahlime.
Be
bid a dis
p eZiden-
inis, miisy
-é
kalbai
Gia ganz
nich pass
denn solchen
—
Fall gewähl
P äsiden ,
we
ande es.
o
ne
Tado ine
i
schon
zuge ühl
(Z .
a iknelj
übe
kons i u -
ions
pa ais)
wi kenden
Gegens a-
ndes, ode
Objek s,
Sp emink-
e ,
gleichsam
wie und
ande en
wahlimy
Fällen,
e wa.:
Vo si zin-
kundswah-
len,
popiezius-
wahlen,
seimowah-
len,
eiséjy
inkiia ,
aldybos
inkima
und k .
(dékui
Die ui,
odos,
noch
niekam
nea éjo i
hache
saky i
popieziniai,
seiminie
axé
jusjiniai
wahlen).
Bid a dinj
pasakyma
P äsiden -
ische
Wahlen,
ohne
abejo,
a ne8é
und
un e s ü-
iko
welche
auch i§ am
meis en
jüngs en
Zei miisy
Sp ache
eikusiy
bei
ebe eiki-
anciy
s e imy
kalby
ge béjai
usai
a oja
mpe3HqeH-
TCKHE
BbIOOpsI,
anglai
p esiden -
ial
elec ions.
Abe man
kann nich
ausschlie-
ßen, dass
zumindes
einigen
nich
einigen
Ve b auc-
he n
j akos éia
galéjo und
kann
u é i
auch lenky
(wybo y
p ezyden-
ckie) ode
p anciizy
(élec ions
p ésiden -
ielles)
Sp ache.
Is
j akinges-
niyjy olk
Siuo Fall
ai8kiai
un e sch-
eiden nu
Wokiei,
nach ih e
Sp ache
pap oéius
e wende-
nden
sudu inj
daik a a -
dj
P asiden -
enwahl ( ).
Einoda
ode
panasi
nich
eine
emimas
Sp achen
a osena
iilam
e scheosi
esas
soga
gewus
j odymas,
dass und
den
Li u ie n
nich
ink
a ilik i,
y.
b auch
so auch
egz i
min i, wie
y
s e imujy
ezgama.
Abe es
is
Gedäch n-
is
nich u in-
¢iy ode
kokiy
beZdzioniy
enkamas
weg. De a
gu
jsikal i j
hal a,
dass
a gas es
albai,
de en
Benu ze
ima
kalbé i,
"Da Z .
au o iaus
A iknj,D-
él e miny
su
bid a déiu
2u‘o inis*,
iSspausdi-
n q,,Ta p
knygy
Zu nale
(1997 m. N .
3. P. 15-16).
14
lei udamiesi
emimas
a
s e imy kalby
g ama ika.
So
e hal e-
nd nich
schwe
seinen
Sp ache
ganz zu
e lie en
ode ,
ande s
gesag ,
emima-
ja zu
machen sa q.
Li uiy sp ich ,
u édama
seh
iSplé o a
daik a a dziy
linksniy
sys em uo
esmés
i
ski damasi
i
on ga siyjy
Vaka y wel
kalby, ielen
alljy
Nu ze n
leich leidzia
e s is
bud a dziy,
y.
be
aiskiai
i
genauig
Zodziy
Beziehung-
enus
sagen
Zodzio
—
ly imis
hilniais,
Tokia
a osena
li aue n
is os
ne
na u im i-
né.
Miisy
Zodis
Siuo
a i ilgiu is
mäch ige ,
lexible
u ininge -
i
e negu any
kalby
Zodis.
Kad du ch
p äsiden en-
wahlen
gewähl wi d
p äsiden ,
leich
beg ei
mazal kind.
i
O
de wähl
ka
übe
emimyjy
i§
pasigu us
p äsiden enw-
ahlen?
To
kann
nich
i
e s ehen suauges.
Das ielleich
bi y
beg ei ama
lie u iy
Sp ache
besimokanéiam
anglui, polkui,
usui
nelie u iskai
mas anéiam
a
au iediui, abe
gu gim aja
Sp ache
mokanéiam
ne
li awiui.
gib meh
i
beispiinei
albai
nich inkamy
Zodziy
junginiy,
ku iuos jeina
j
bid a dis
p eziden inis,
-é.
G i an so
genann enjai
TSRS, seh
madingas
wa
pasida es
auch
zusammenge-
se z
gasdinamasis
e m
p esiden iali-
sches
e wal ung.
I
je z bei
Beda
Sis
Te minus
imme
paue oja-
ms nu als
ne
Ve gangenh-
ei
e inne ung,
denn okiy
dalyky
pasi aiko
kann
pasi aiky i
ande en
a
S aa enése.
i
Das
p äsiden isc-
he Regime
anuam ,
aiskus
daik as, wa
e übel
nach
usi8koho
e min-
no
MpesuXeHTcKoe
yiipaBseHHe
beispizdi, abe
pa j ki y kalby
a
sekéjams
geb osios
i
,, u in ojams
bi y pasi ile
anglai
i
ame ikanonais
su
angliskai es
p esiden ial
—
go e nmen .
li auskai
okiem
we kma
eiskian¢iais
su
Zodziais is
de
e wende e
Wi kéjo
ke minink,
beispielsweise:
kuniga kscio,
ka aliaus
kunig ks inis,
ka alinis!)
aldynas,
(0
ne
aldéia,
yskupo
jzengimas
(ing esas),
Zemaiciy
ko osi k .
Tad
saky ina
i
p äsiden -
en Regie ung.
To
pa galo is
i
nelie u iska
kalbéseng
mégs anciy
Zmoniy
(ypaé
waldinin-
ky bei
Zu nalis y)
j
sp ich
diegiami
j a dijamieji
pasakymai
p eziden iné
élia a,
p eziden iniai
pie is,
p eziden inis
lék u as . .
i
Nuola
kalami
i
Zmoniy köp
ielleich
einem solche
ne
pasakahmen
pamazu äng
zu e scheinen
ganz jp as i,
nich weiiami.
Nedaug
iks a bis
p eziden inés
kédés
p eziden isc-
hen dek e o,
obwohl noch
ne eko
gi désakan
a
di ek o inis
kakla ysis,
minis iné
masina,
i sininkinis
kabine s,
15
i
p emije iniai
pus yciai
yskupiné
aka iené.
ax
Be on
b auch so zu
i
sagen.
Paski is und
ypaé
gehö enymas
lie u iskai
auch daznai
eigkiami
kilmininku.
Spabamußen
Beispielen e
eub
jp as as
miisy kalbai.
Su P eesaga
-Znis, -é
i
i8 es y
biid a dziy
e zimasis j
musy
Sp ache und
j ai iopas
pli imas bei
a osena
is eine
wich igiyjy
gegenwä in-
és bend inés
Sp ache
eikybos
klausimy.
jy
i8
Das seh
b eus,
p ieS a ingas,
keblus, ma y ,
dél o ne zai
gin ijamas
F age. Siame
A ikel kele o
i
a osenes
Fallejy
apmas ymais
espé a nu
pakuSin i.
jj
Abkü zungen
BK
=
Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Respublikos
baudziamasis
kodeksos:
O icius
eks as
su
pakei imais
i
papildymais
1983
m.
bi zelio
1d.
Vilnius:
Min is,
1983.
264
p.
CK
=
_Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Republike
ci ilinis
kodeks:
O icius
eks as
pakei imais
su
papildymais
i
sausio
1985
m.
1
d.
Vilnius:
Min is,
1985.
344
p.
2 Eine
äl e e
Ve sion
des
A ikels
Sio wi d
ged uck-
,Jus i i-
os
Zu nale (1997 m.
N .
3
i
k . ).
16