S asys
KEINYS
SKARBIOJI
BUDVARDZIU
PRIESAGA
-NIS, -E/
Gegena in-
éje
bend inéje
alboje seh
dazna is
pasida iusi
bid a dziy
p iesaga
-nis, -é.
Manchmal
e schein ,
dass
ji
segiojama
bemaz
be
jokiy
a Z y.
Tokj os
Zusehag-
as
ak i uma
sma klich
imme
paku s o
sla u,
ge many,
wenigs e-
ns wie
ielleich
welche
i
welche
ne
ande e
Sp achen.
Taiau so
wa
imme .
ne
P aei o
améiaus
galo
i
Sio
p adzios
a8 y
kalboje
solche i in
dazni
mégs ami
i
wa en
biid a diiai,
machen
p eisaga
su
-iskas, -a.
Gausy
Jy
a ojima
auch
ielen
älleny
sukéle
i
palaiké
emimas
Sp achen,
ypa¢,
ma y ,
sla y,
su
seinen ne
ga sais
a ima
p iesaga
-sk-.
S ai
e s enu-
jy me y
,,
Va pe m.)
(1889
wa aSoma
absoliu iszka
aldzia
53
( aidemis
szlenky
beispiziu
damals
zymé a
§
Salia
exempzio
pa a-
Sy i Zi e
zeigen
me y
y
,,Va po au de
Sei e, in dem
das Beispiel
pa a e ),
demok a isch-
ka aldzia
duchiszka
spéka
54,
ekonomiszkas
leben
54,
ekonomiszkas
padéjimas
ekonomiszkas
53,
paspy imas
medegiszka
29,
pa ama
mili a iszkas
71,
padeéjimas
imoksliszkas
38,
g unda
poli iszkas
12,
leben poli iszka
iszmin is
36,
poli iszka
o ganisa ion
12,
poli iszka
aldzia
au iszki
24,
‘pada
s a is iszka
55,
ski ybé
nemaizai ki y.
53,
14,
37
i
Je z sind
alle
jp a okisch-
en Fällen zu
e
sagen
absoliu iné
wadzia,
demok a iné
wadzia,
d asiné
jéga,
wi scha l-
iches Leben
(pa yzdiiui,
s á és,
k a8 o,
wi scha l-
iches Leben
o
je z es
,,saupus
Leben),
ekonominé
padé is,
ekonominé
Un e s ü zung
(ode
ekonominé
Hil e),
medzZiaginé
(be
daZnesnis
iS
skolinio
i8si es as
biid a dis
Ina e ialiné)
s amm
(pagalba),
ka iné
padeé is,
wissenscha -
liche
g unda ,
poli inis
ey enimas,
poli iné
ismin is,
poli iné
o ganisa ion,
poli inéZia,
s a is ische
Da en,
na ional
un e schiedli-
chums.
p as o
gegenwä inés
Sp achen
Zod3io isé
damals s a
wu de
e wende
Zodis ech ,
bid a dj
0
Ju idia s ojo
ju idiskas, -a,
ad
gegenwä ige
musy Te mine
ekonom/nés
eisés,
ju inische
Pe son,
ju idinés
eisés,
poli inés
eisés,
p i a iné ode
ci iliné eisé
sind
geände ,,Va-
pe
a o uosius
ekonomiszkos
ech soska
ju idiszka
asaba
ju idiszkos
ech sos
poli iszkos
ech sos
87,
53,
81,
p i a iszka
ode
ci iliszka
iesa 53,
Das, dass
wu de
übe i a on
eine
P äsesage
ediniy zu
eine
ande en
P äsesage
zodziy, iel
wi d léme
kalbininky
aiSkinimai,
aisymai. I
zyms es
gegenwä i-
nés
bend inés
sp ach
ugdy ojas,
o e eie
ih e u
genann , J.
Jablonskis
(1860-1930),
und élesni
p ieska io
kalbininkai
ne ka q
kan iai is
ai Skine wie
nu kq
eiSkia und
welchem
galams
inka,
welchem
nich inka
biidziai mi
p iesaga
-iskas, -a. J.
Jablonskis,
seine
eigene
g ama ika,
i8le 1901 m.
Tilzéje,
selbs
benann e
Lie u ische
g ama ika,
él ieSai
pasi aisé,
a8ydamas,
dass die
pana iska
bie u ji y,
die die die
ju ie ju ie
Sneka lie , 0
neiyi iy
Sp ache
e wende
wi d. Tie
kalbininky
kalimai j
gal a
padéjo
susiau in i
p eesagas
was, -a
bid a dziy
a ojima
(ne einem
Fall je z
soga
pe sis eng-
iama os
p eesagas
ediniai
nebe a o-
jami und
do , wo
seh ik y),
abe a kélé
b eciosios
a osenes
a us
ande en,
mi
p eesaga
-inis, -é
da omiem,
bid a dzia-
m. Zodziy
eikmé
a sajesné,
nich einu
soga
e ah enen
Sp ache
aisy oja-
ms ode
Redak eu -
en keblu
sunkoka
es e ai
j ou i,
dass
wi klich so
Siy
biid a dis
welchem
Fall nich
pass , denn
ne e ai
kann man
jz elg i
ode
wenigs ens
sugal o i
kokj
neue q
sons
nenusako-
mg eikmés
a spal j.
Viel wo jy
né nede a
Sp achen
Fehle n zu
hal en,
gauséja
Falljy,
wenn
pag eGiui
e wende
wi d
P eisagas
-/nis, -é
biid a dis
und ku i
ande e
Sp achen
ly is,
a kim,
dass und
daik a a d-
zio
kilmininkas.
Tie
biid a dZia-
i, bidami
seh
sk a bis,
nach und
nach
s umia i8
a osenos
ne ieng
adicine, i8
na u im i-
es kalbai
biidingg ly i,
und das
kann u é i
nemenky
pada iniy
kai ku iy
linksniy
a osenai.
Taciau is
dél o Sie
biid a dzZi-
ai paska
ole g azu
nich isu ,
wo is
kieno
pa a oja-
mi. Cia
wei e
wi d
disku ie
pluos elis
e miny
mi
gesp ochen
iies
biid a dzia-
is und
e such
wi d zu
zeigen, wie
sie s aa és
Lebens
ech és
kalboje
galé y bi i
e wende -
ami welche
jy
aisomiem
Te men
i
i
a
Siaip
dalykinés
Sp achen
pasakym-
en nich
pass . 1.
Was is
kons i uc-
iné
Ände isa?
Ku ie
ne
js a ymy
leidéjai
und,
anschein-
end,
i$
jy
sp achen
le nenden
Zu nalis en
schon
welche Zei
diegia
lie u iy
j
Sp ache
Ve b auche-
jy sqmone
e ming
e mina
kons i uciné
ne
pa a sa.
Jedes Mal
hö end
pamadius
pa y a
pasakyma,
a
apninka
Zwei el, was
q
gehal en im
Kop .
Wenn
gesp ochen
wi d übe
pacios
kons i u ions
aisyma
(0
le z e Zei
no male wei-
se dem
Angelegen
gesp ochenes
Sagnis
e wende
wi d), es kodél
i
nesakoma
Zmoni8kai
—
Ve assungs-
ände isa?
Juk
ne
i8
inge s-
o lau i
j
,,Daba inés
li au iy
Sp achen
Zodyna
jdé i
Zodzio
pa aisa eikm-
és,,pa iisoma-
sis Ände ung,
E gänzung*
beispizdziai
kons i u ions,
nu imo
Ände isa
(V.,
1993.
P.
522).
Zodynen
können
noch inden
sa aso,
i
Ve ags,
ezoliucyos
Ände isa.
Kilkuminin
Da in
sag
man, was
ko igie-
, wo die
Ko ek -
u en
gemach
we den.
Tai miisy
sp ach
klassiko
J.
Jablonskio
genann e
Tä igkei s-
gegenwas,
ode
Objek s,
Ve minke-
,
beispielsw-
Ji
eise: ma Skinius
(siu inj)
siuwa
i
Ma skin-
iy
s u imas
Ja
i
namie
sulaiké.
kinde
Té as
moko
i
Vaiky
mokymas
né la komas
ganzileng u
a be
(Jablons-
kis
J.
Rink lic-
he as ai.
V.,
1957.
T.
1. P.
572-573).
Tesian
diejenigen
Zymiojo
Sp ache
ugdy ojo
g e inimus,
bii y kann
man sagen:
Jie
kons i uc -
ja
aiso
ix
Kons i ucyjes
aisymas,
kons i u ions
pändos.
Tokia
Cia is , odos,
ein ach oji
logika, miisy
i
sp ach
g a ikos
i
abécélé wenn
aisoma
kons i u ion,
das pa aisa
—
wi d
kons i u ions,
plg.
i
a/so
a us,
zei odZi-
—
us a y,
zei odziy
aisymas.
a
jmanomas
und, wenn
jmanomas,
u é y
ka
eikS i
ZodZiy
junginys
kons i uciné
Ände isa?
Bid a diiai sind
a sajesni negu
daik a a dziai,
sie imme
imme iS ei8kia
besonde ybe.
Zodzio
kons i ucinis,
-é
eiksmé,
be
abejo, ha
y8iy uo,
ei8kia
su
g undinis
ka
Zodis kons i ucia,
abe das, ma y ,
pacios kons i u ions
ne
besonde ybé.
,,Lie u iy Sp ache
Zodyne
o
bid a dzio
eiksnusa-
mé
ky a ganz
nich
schlech
—
,,pag is as
kons i u ion,
e bindes ja
su
(V.,
1962.
T.
6.
P.
336).
Tad
kons i uciné
pa aisa, seh
a sie ai
samp o auja-
n , gale y bi i
welche
kons i u ions
G undlage
da oma gal
wie ande s
kons i ucija
ela ed
a
pa aisa.
su
solchen Fall,
aiSkus
daik as,
aisoma
selbs
ne
kons i u ion,
was ande es.
o
Pa yzdui,
beme ké -
a, dass
welche
Siaip
js a ymo
Aussageins
nich un ka
su
kons i ucija,
ad imamasi
ech i i so,
jj
dass su ik y.
Tokia pa aisa
pag is ai
galé y bi i
nenn sich
kons i ucine,
denn done
basie
kons i ucija.
Sowohl
pa lamen u,
ick
i
apsk i ai
ech i solch
Te min kann
bi i
e o de lic-
h.
10
IS
des, was
Gia saky a,
mielas
lesi y ojas,
abejo,
be
e s anda o,
dass
kons i u ions
i
pa aisa,
kons i uciné
i
pa aisa is
jmanomi misy
sp ach
pasakymai
e minai, abe
sie u é y bi i
un e sami
eikémés
a
a z ilgiu.
Wenn u ima
gal e pacioje
kons i u ion
gemach wi d
amendisa, ganz
nich pass
e wenden
e m
kons i uciné
‘pa aisa, denn
das is
kons i u ions
amendisa.
I
was ganz
ande es,
wenn
kons i u ions
G undlage
ko igiom was
ande es
js a ymas
noch was.
a
Tokiq
pa aisa,
aiskus
daik as,
ik y adin i
Te min
kons i uciné
pa aisa.
2.
Ne
au o iné,
0
au o iaus
ech é
Nesenais
usy laikais
lie u iy
kalboje
wu de
e wende
bemaz ein
e mis
au o iné
eisé.
So wu de
jJus ie-
A.
Ziu lio
zusammy a-
J.
me, Bula o,
K.
Jablonskio,
J.
Ziugzdos und
suda y ojo
A.
Ziu lio
edaguo-
ame
i
Lie u os kalbos
li e a i os
i
ins i u o
Te minologijos
komisijos
ap obuo ame
sowie
p ak ischem
Geb auch
emp ehlo ame
»
Teisiniy
e miny
Zodyne
(V.,
1954),
dessen
24
p.
jdé i
e minai
au o iné
eisé,
au o iné
eisé
ku inj,
j
is es iné
au o iné
eisé,
p adiné
au o iné
eisé,
au o inés
eisés
objek as,
au o inés
eisés
subjek as.
Ten pa
geh é i
e minai
i
au o inis
hono a as
bei au o inis
bezeijimas.
Te minai
au o iné
eisé,
au o iné
smlou a,
au o inis
e gü ung
zu
e wenden
usy laiky
zi ilischem
und
zi ilp ozes-
sischen
kodeksen,
abe
Z0dyno
au o inis
bezeijim in
ihnen e se z
ebe a ojamu
e m
au o ys és
Liudijimas.
Rech ,
o ommode
kodeksen,
jskai an
i
baudziamajj,
e minologikai
pa a o i
kilmininko
i
junginiai,
beispielsweise-
.: au o iaus
e gü ung
(CK
1985,
547
s
au o iaus
ech és.),
(CK
1985,
519
s .
i
k
au o iaus
i
is adéjo
eisés.),
(BK
1983,
142
s . ).
Bid a dj
au o inis, -é8ie
e minai, abejo,
bus ga e
be
usikujymeny
a i ik as7opcKoe
mpaBo,
i8
aBTopcKHH
HO obop,
aBTopcKu
ToHOpap,
aBTOPCKOe
CBHACTEIBCTBO
k .
i
Su
Siuo
biid a dziu
au o inés
eisés
e minas
jde as
j
J.
Pe onio,
V.
Vanago
i
A.
Zala o iaus
suda y a,,Li-
e a ii os
e miny
Zodyna
(
V.,
1962.
P.
43),
e is
pa ekes
e s e jj
j
no minamoj-
o,,Daba inés
lie u iy
Sp ache
Zodyno
e laubima
(V.,
1954.
P.
57;
and ajame
Ausgabe
jdé as
Te minus
au o inés
eisés.
—
V.,
1972.
P.
65),
aiskinamas,,Lie-
u iskojoje
a ybinéjé
encyclopedijoje
se
(V.,
1976.
T.
1.
P.
514).
Tad
in Li auen
kele a
degim m-
eciy
Sis Te minus, wo
nö ig, wu de
e wende .
‘TaGiau
p ieSka io
Nep iklausomoje
in Li uanien
wu de eiskann
e minus
au o iaus ech é
(z .
Lie u iskoji
encyclopedija.
K.,
1934.
T.
2.
Sk.
390-391).
Au o iaus
ech é
jdé a
i
j
iSei ijoje
iSleis a,,Lie u-
iy
encyclopedia*
(Bos onas,
1953.
T.
1.
P.
487).
Tose
Enzyklopädieni-
onen
i
aiskinamas
Te minus
au o iy hono a ai.
Siuo
wäh end
i
In
Li uanien
el
jz ama
zu dem
i
äl e en
aiskesnio
bei
iksles e-
en
Te min au o iaus eisé.
G jz ama
nich zu ällig,
denn solche
iiSies
Geschich en in
kilmininko
humo nis
li awiu is wo
was ai8kesnis
jp as esnis,
negu genug
miglo as
nelabai
biidingos
da ybos
i
bid a dis
au o inis, -é.
i
Kilmininkas
éia besse
s imm
gene ell-
su
Siais misy
Sp achen
j a dijimo
Fundamen-
en
i
polinkiais.
Gleichzei-
ig bidu
sind zu
jp as i
beg i e
sezmos
ech é
(plg.
usy
ceme inoe
mpaso),
2mogaus
ech és
(plg.
usy
ye oBeyeckue
mpasa) k .
i
Wenn eiké y,
abejo, bii y
be
e wendami
e minai
e minologiniai
Zodziy
a
junginiai
ama ininky
eisé, bajo y
eisé, one
ama ininkiné,
bajo iné eisé,
denn doch
niemandem,
odos, wa
nich a éje
gal a
zusamma y i,
a kim, den
Beg i
e wenden
ski ybés
Zmoginés
j
eisés. Kalbos
a z ilgiu
i
e ws oms siuo
Fall galé y bi i
neben
daik a a dzio
skai iaus
F age, -y.,
a o ina
au o iaus
eisé, au o iy
eisé.
a
a
Sis Sache
kann
abhängen on
dem, wie is
i
besch eiie
e minus
au o ius.
Va ojan
e miau o i-
aus eisé,
aiskus
daik as, de a
a o i
nq
au o iaus
en schädigu-
ng, au o iaus
hono a as,
galé y bi i
au o iaus
i
bezeijimas
i
(jj emia
pe sönlich
bezeugung,
dak a o ize,
leh e s
idyméjime,
bü ge schi ,
p o esso en-
a es a ,
e c.).
Be
ech és
jq
i a dijancio
Beg i
au o iaus
ech é,
kalbai
e o de lic-
he
i
Te minus,
dem
j a dijamos
okiy saky
pe sön
lais és,
galimybés.
Damals Sachein
beschend inama-
ja Bedime
no male weise
e wendama
Zodzio eisé
ieliskai a auch
a, wem os
eisés gehö en
wem sie
zugewenden,
gel en, Zymin¢io
su
Zodzio kilmininku,
y.
a
heiß
i
aSoma
au o iaus
eisés,
plg.
Bü ge ciy
ech sés,
su uok iniy
ech sés,
aiky
ech sési
k .
Sis
e minologinis
Zodziy
junginys ben
O icialiojoje
dalykinéje
kalboje, scheis,
gewo e ganzen
zei , nu p as os
sp ach
e ö en iniuop-
okalbien
e a o as
epa a ojamas
pasakymas
au o inés
se
a
i
12
ech és.
Tokio
pobiidzio
Ve bindun-
gen
jp as a
e wenden
abiejy
skaiciy
kilmininka
(au o iaus
eisés i
au o iy
eisés),
nelygu, was
willima
sagen.
Taciau und
beschend -
in ai
sp achend
Gia ganz
kann
uZ ek i
einaskai os
kilmininko.
Beje,
neues en
no minamu-
osien
Sp ache
Publikniss-
en
sp echen
sich
Te mine
mi
kilmininku
je z und
lie e n,
exempelZiu-
i, j
an a,,Bibli-
o ekininky-
s és und
bibliog a i-
jas
e miny
Zodyno
sasiu inj,,-
Dokumen -
as.
Leidinys.
Leidyba (V.,
1991) idé i
e minie
du o iaus
éisé ( usy
aB opcKoe
mpaso,
angly
copy igh ,
okie iy
U hebe e-
ch )
ci ilinés
ech és
no mos,
eguliuoja-
néios
au o iy i
leidéjy
Beziehung-
en* und 13
du o iaus
éisés
zénklas
( usy 3K
aHaBTopc-
Ko o
mpasa,
angly
copy igh
sign,
asscioki-
ey
Ve asse -
signa u ,
Ve asse -
zeichen),
ei,zenklas
©,Skian is
au o iaus
zwei e
jbiama
kii inj und
zyma iniy
dokumen e
13-14 Als
Synonym
Salia
haup säch-
lichen
o gese z-
enden
Te mine/d-
ybos
Ve ag
( usy
aB opcKu i
o osop,
angly
publishing
con ac ,
okie iy
Ve lags e-
ag),,au -
o iaus und
leidéjo
zusammo-
ma Ve ag
d uckdin i
und
e b ei i
ki inj ode
ki inius 45
Siame
Zodyne
o ge an
und
a o asis
e mas
au o iné
Ve ag.
Ha in im
Sinn, dass
eid
Ve agsi-
sy a iel
aiskende
und kla es
(jo eiksmé
is
di ek es
e bunden
mi démeny
eikSme)
Te minus,
Synonym
au o iné
Ve einba ,
bidamas
und
Sp achen,
und
Te minolog-
ie s
e o de i-
my
a z ilgiu
p as e e ,
is
pasida es
ne eikelig.
Cia e olg
und je z
jp as as
Te minus
au o ys -
és
liddijimas
14, obwohl,
wie schon
gesag , de
Sp achen
a z ilgiu
sys ema i-
skesnis
bi y
du o iaus
liddijimas.
Te mininai
du o iaus
éisé,
du o iaus
éisés
Zénklas,
au o ys -
és li diimas,
leidybos e-
einba
aiskinami
Lie u os
s anda e-
,,Au o ys -
é. Leidyba.
Texs ai.
Haup liche
Beg i e
und
Besch ezi-
mai.
Te minus
au o iaus
ech é, wie
no minis
eikenys,
jdé as und
j
eciajj,,D-
aba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
leidima (V.,
1993. P. 837).
Tad
p ak inéje
Sp ache
a oseno-
je imme
noch
neuZmi s i
e inai
au o iné
eisé,
au o inés
eisés,
au o inis
Ve gü ung,
au o inis
hono a as,
au o iné
Ve ag,
bidami miisy
kalbai
nebiidingos
da ybos,
beispiinei
a osenai
kann bi i
be ei ami.
Jy
Benu ze
en wede
neZino
je z
angebo en-
amy und
a ojamy
Regelningy,
aiSkiy
e miny,
ode
häl osi
isikibe j
senuosius,
nach
emima
g ama ika
suda y uo-
sius.
Leich e zu
weichen
( iksliau
g jZ i) bei
be ei amy-
jy e miny,
ohne
Zwei el,
wi d den
E s en'.
13
3.
We wähl man
bei
P äsiden sch-
a swahlen?
Viele wel wei
sind s aa iy,
denen lei e
P äsiden i.
P äsiden i,
li auske das
pi mininka,
sind elgende
Füh ungsk ä-
e, ad
s aa ininkai
und eS6sios
in o ma ions
p iemonés
dazZnokai ha
eikaly mi y
pa eigiiny
wahnissen. Be
allen
beg ei amo,
jp as o, misy
kalbai biidingo
pasakymo
p äsiden en
wahlime,
sowohl zodziu
pasakoma,
sowohl a8 u
isspausdinama
p eziden isc-
he wahlime.
Be
bid a dis
p eZiden-
inis, miisy
-é
kalbai
Gia ganz
nich pass
denn solchen
—
Fall gewähl
P äsiden ,
we
ande es.
o
ne
Tado ine
i
schon
zuge ühl
(Z .
a iknelj
übe
kons i u -
ions
pa ais)
wi kenden
Gegens a-
ndes, ode
Objek s,
Sp emink-
e ,
gleichsam
wie und
ande en
wahlimy
Fällen,
e wa.:
Vo si zin-
kundswah-
len,
popiezius-
wahlen,
seimowah-
len,
eiséjy
inkiia ,
aldybos
inkima
und k .
(dékui
Die ui,
odos,
noch
niekam
nea éjo i
hache
saky i
popieziniai,
seiminie
axé
jusjiniai
wahlen).
Bid a dinj
pasakyma
P äsiden -
ische
Wahlen,
ohne
abejo,
a ne8é
und
un e s ü-
iko
welche
auch i§ am
meis en
jüngs en
Zei miisy
Sp ache
eikusiy
bei
ebe eiki-
anciy
s e imy
kalby
ge béjai
usai
a oja
mpe3HqeH-
TCKHE
BbIOOpsI,
anglai
p esiden -
ial
elec ions.
Abe man
kann nich
ausschlie-
ßen, dass
zumindes
einigen
nich
einigen
Ve b auc-
he n
j akos éia
galéjo und
kann
u é i
auch lenky
(wybo y
p ezyden-
ckie) ode
p anciizy
(élec ions
p ésiden -
ielles)
Sp ache.
Is
j akinges-
niyjy olk
Siuo Fall
ai8kiai
un e sch-
eiden nu
Wokiei,
nach ih e
Sp ache
pap oéius
e wende-
nden
sudu inj
daik a a -
dj
P asiden -
enwahl ( ).
Einoda
ode
panasi
nich
eine
emimas
Sp achen
a osena
iilam
e scheosi
esas
soga
gewus
j odymas,
dass und
den
Li u ie n
nich
ink
a ilik i,
y.
b auch
so auch
egz i
min i, wie
y
s e imujy
ezgama.
Abe es
is
Gedäch n-
is
nich u in-
¢iy ode
kokiy
beZdzioniy
enkamas
weg. De a
gu
jsikal i j
hal a,
dass
a gas es
albai,
de en
Benu ze
ima
kalbé i,
"Da Z .
au o iaus
A iknj,D-
él e miny
su
bid a déiu
2u‘o inis*,
iSspausdi-
n q,,Ta p
knygy
Zu nale
(1997 m. N .
3. P. 15-16).
14
lei udamiesi
emimas
a
s e imy kalby
g ama ika.
So
e hal e-
nd nich
schwe
seinen
Sp ache
ganz zu
e lie en
ode ,
ande s
gesag ,
emima-
ja zu
machen sa q.
Li uiy sp ich ,
u édama
seh
iSplé o a
daik a a dziy
linksniy
sys em uo
esmés
i
ski damasi
i
on ga siyjy
Vaka y wel
kalby, ielen
alljy
Nu ze n
leich leidzia
e s is
bud a dziy,
y.
be
aiskiai
i
genauig
Zodziy
Beziehung-
enus
sagen
Zodzio
—
ly imis
hilniais,
Tokia
a osena
li aue n
is os
ne
na u im i-
né.
Miisy
Zodis
Siuo
a i ilgiu is
mäch ige ,
lexible
u ininge -
i
e negu any
kalby
Zodis.
Kad du ch
p äsiden en-
wahlen
gewähl wi d
p äsiden ,
leich
beg ei
mazal kind.
i
O
de wähl
ka
übe
emimyjy
i§
pasigu us
p äsiden enw-
ahlen?
To
kann
nich
i
e s ehen suauges.
Das ielleich
bi y
beg ei ama
lie u iy
Sp ache
besimokanéiam
anglui, polkui,
usui
nelie u iskai
mas anéiam
a
au iediui, abe
gu gim aja
Sp ache
mokanéiam
ne
li awiui.
gib meh
i
beispiinei
albai
nich inkamy
Zodziy
junginiy,
ku iuos jeina
j
bid a dis
p eziden inis,
-é.
G i an so
genann enjai
TSRS, seh
madingas
wa
pasida es
auch
zusammenge-
se z
gasdinamasis
e m
p esiden iali-
sches
e wal ung.
I
je z bei
Beda
Sis
Te minus
imme
paue oja-
ms nu als
ne
Ve gangenh-
ei
e inne ung,
denn okiy
dalyky
pasi aiko
kann
pasi aiky i
ande en
a
S aa enése.
i
Das
p äsiden isc-
he Regime
anuam ,
aiskus
daik as, wa
e übel
nach
usi8koho
e min-
no
MpesuXeHTcKoe
yiipaBseHHe
beispizdi, abe
pa j ki y kalby
a
sekéjams
geb osios
i
,, u in ojams
bi y pasi ile
anglai
i
ame ikanonais
su
angliskai es
p esiden ial
—
go e nmen .
li auskai
okiem
we kma
eiskian¢iais
su
Zodziais is
de
e wende e
Wi kéjo
ke minink,
beispielsweise:
kuniga kscio,
ka aliaus
kunig ks inis,
ka alinis!)
aldynas,
(0
ne
aldéia,
yskupo
jzengimas
(ing esas),
Zemaiciy
ko osi k .
Tad
saky ina
i
p äsiden -
en Regie ung.
To
pa galo is
i
nelie u iska
kalbéseng
mégs anciy
Zmoniy
(ypaé
waldinin-
ky bei
Zu nalis y)
j
sp ich
diegiami
j a dijamieji
pasakymai
p eziden iné
élia a,
p eziden iniai
pie is,
p eziden inis
lék u as . .
i
Nuola
kalami
i
Zmoniy köp
ielleich
einem solche
ne
pasakahmen
pamazu äng
zu e scheinen
ganz jp as i,
nich weiiami.
Nedaug
iks a bis
p eziden inés
kédés
p eziden isc-
hen dek e o,
obwohl noch
ne eko
gi désakan
a
di ek o inis
kakla ysis,
minis iné
masina,
i sininkinis
kabine s,
15
i
p emije iniai
pus yciai
yskupiné
aka iené.
ax
Be on
b auch so zu
i
sagen.
Paski is und
ypaé
gehö enymas
lie u iskai
auch daznai
eigkiami
kilmininku.
Spabamußen
Beispielen e
eub
jp as as
miisy kalbai.
Su P eesaga
-Znis, -é
i
i8 es y
biid a dziy
e zimasis j
musy
Sp ache und
j ai iopas
pli imas bei
a osena
is eine
wich igiyjy
gegenwä in-
és bend inés
Sp ache
eikybos
klausimy.
jy
i8
Das seh
b eus,
p ieS a ingas,
keblus, ma y ,
dél o ne zai
gin ijamas
F age. Siame
A ikel kele o
i
a osenes
Fallejy
apmas ymais
espé a nu
pakuSin i.
jj
Abkü zungen
BK
=
Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Respublikos
baudziamasis
kodeksos:
O icius
eks as
su
pakei imais
i
papildymais
1983
m.
bi zelio
1d.
Vilnius:
Min is,
1983.
264
p.
CK
=
_Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Republike
ci ilinis
kodeks:
O icius
eks as
pakei imais
su
papildymais
i
sausio
1985
m.
1
d.
Vilnius:
Min is,
1985.
344
p.
2 Eine
äl e e
Ve sion
des
A ikels
Sio wi d
ged uck-
,Jus i i-
os
Zu nale (1997 m.
N .
3
i
k . ).
16