scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Skvarbioji būdvardžių priesaga „-inis“, „-ė“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Skvarbioji būdvardžių priesaga „-inis“, „-ė“

Author: Stasys Keinys
Year: 1997
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/805/896
S asys
KEINYS
SKARBIOJI
BUDVARDZIU
PRIGAGA
-NIS, -E/
Deba inéje
bend inéje
kalboje muy
dazna es
pasida iusi
bid a dziy
p iesaga
-nis, -é.
A eces
pa ece
que
ji
segiojama
bemaz
be
jokiy
a Z y.
Tokj esos
p ecesag-
os
ac i a u-
ma
sma kam-
en e is
paku s o
sla u,
ge many,
al menos
cuán al
cual
i
o as
ne
lenguas.
Ta¢iau
así ha
sido
ne
siemp e.
P aei o
améiaus
galo
i
Sio
p adzios
a8 y
kalboje
ales i in
dazni
mégs ami
i
ue on
biid a diiai,
hace
ap iaga
su
-iskas, -a.
Gausy
Jy
a ojima
ambién
en muchos
casosy
sukéle
i
palaiké
ex imas
lenguas,
ypa¢,
ma y ,
sla y, su ni
su
ga sais
a ima
p iesaga
-sk-.
S ai
pi mujy
me y
,,
Va pe m.)
(1889
ue aSoma
absoliu iszka
aldzia
53
( aidemis
szlenky
pa yzdziu
uome
zymé a
§
Salia
ejemploz-
io pa a-
Sy i
dígi os
indican
y
me y
,,Va po la
página en el que
ese ejemplo
pa a o ),
demok a iszka
aldzia
duchiszka
spéka
54,
ekonomiszkas
życie
54,
ekonomiszkas
padéjimas
ekonomiszkas
53,
paspy imas
medegiszka
29,
pa ama
mili a iszkas
71,
padeéjimas
imoksliszkas
38,
undama
poli iszkas
12,
życie poli iszka
iszmin is
36,
poli iszka
o ganizacija
12,
poli iszka
aldzia
au iszki
24,
‘pada
s a is iszka
55,
ski ybé
nemaizai ki y.
53,
14,
37
i
Aho a odos
son
jp a okias
ocasiones
e
deci
absoliu iné
aldzia,
demok a iné
aldzia,
d asiné
jéga, ida
económico
(pa yzdiiui,
als ybés,
k a8 o, ida
económica
aho a es
o
,,aupus ida),
econominé
padé is,
econominé
apoyo
(o ayuda
econominé),
medzZiaginé
(be
daZnesnik
iS
skolinio
i8si es as
biid a dis
Ina e ialiné)
apoyo
(pagalba),
ka iné
padeé is,
undamen o
cien í ico,
poli ical
ey enimas,
poli iné
ismin is,
poli iné
o ganización,
poli iné
gobe nZia,
da os
es adís icos,
nacional
ski ingum.
p as o
ac ualidadin-
és del idioma
Zod3io isé
en onces en
luga ue
u ilizado
Zodis e dad,
bid a dj
0
Ju idia s ojo
ju ídiskas, -a,
ad ac uales
musy
e mininai
econom/nés
eisés,
pe sona
ju ídica,
ju idinés
eisés,
poli inés
eisés,
p i a iné o
ci iliné eisé
es
cambia e,,Va-
pe
a o uosius
economiszkos
iesos
ju idiszka
asaba
ju idiszkos
iesos
poli iszkos
iesos
87,
53,
81,
p i a iszka
o ci iliszka
iesa 53,
Es o, que
ue pasada
de una
p eesaga
ediniy á
o a
p eesaga
zodziy,
mucho se á
léme
kalbininky
aiSkinimai,
aisymai. I
zymiausias
ac ualinés
bend inés
lengua
ugdy ojas,
ne edoi su
e u
llamado, J.
Jablonskis
(1860-1930), i
élesni
p ieska io
kalbininkai
ne ka q
kan iai es
ai ai jus kq
eiSkia i
k o ým
galams
inka,
k e ým ne
inka
biidziai su
p iesaga
-iskas, -a. J.
Jablonskis,
pi ma,
sa oja
g ama ika,
i8le 1901 m.
Tilzéje,
pa adines
Lie u iai
g ama ika,
él ieSai
pasi aisé,
a8ydamas,
kad
pana iska
bie y bie y
j j, k o a
lie ui j,
sneka
lie ua, 0
neiyuuja
la ina kalba
kalba. Tie
kalbininky
kalimai j
gal a
padéjo
susiau in i
p eesagos
kas, -a
bid a dziy
a ojima
(no un caso
aho a
incluso
pe sis eng-
iama os
p eesagos
ediniai
nebe a o-
jami y allí,
donde muy
ik y), pe o
a kélé
placiosios
a osenos
a us a
o os, con
p eesaga
-inis, -é
da omiems,
bid a dzia-
ms. Zodziy
eikmé
a sajesné,
no ienu
incluso
expe imen-
ados
aisy ojás
o edi o es
del idioma
keblu
sunkoka
é micame-
n e j o
indica , que
ealmen e
al
biid a dis
en cual
caso no
si e,
po que muy
a menudo
se puede
jz elg i o al
menos
sugal o i
kokj Siyq
nue o de
o a
mane a
nenusako-
mg eikmés
a spal j.
Muchos
donde jy né
nede a
e o es de
lengua
conside a ,
gauséja
casosy,
cuando
pag eGiui
u ilizado
p ecesagos
-/nis, -é
biid a dis y
ku i o a
lengua
ly is,
a kim, que
y
daik a a d-
zio
kilmininkas.
Tie
biid a dZia-
i, bidami
muy
sk a bis,
g adualmiui
s umia i8
a osenos
ne ieng
adicional-
ine, i8
p igim ies
kalbai
biidingg ly i,
o es o
puede
u é i
nemenky
pada iniy
kai ku iy
linksniy
a osenai.
Taciau is
dél o Sie
biid a dzZi-
ai calka oli
g azu no
isu ,
donde es
kieno
pa a oja-
mi. Cia
adelan e
se á
discu ido
pluos elis
e miny
con
habamos
iies
biid a dzia-
is y se
in en a
mos a ,
como ellos
es a és de
ida eisés
kalboje
galé y bi i
consumami
cuales jy
aisomiems
e minos
i
i
a
Siaipkinés
no si e
pa a los
con ymes
de la
lengua. 1.
¿Qué es
cons i uc-
iné
enmiisa?
Quie que
ne
js a ymy
leidéjai y,
po
supues o,
i$
jy
ap enen -
es de
lengua
Zu nalis as
ya cual
iempo diegia
lie u iy
lenguaje
j
consumido -
jy sqmone
e ming
e mina
kons i uciné
pa a sa.
ne
Cada ez
oyendo
pamadius
pa y a
pasakyma,
apninka
a
dudas, qué
eniena en la
q
cabeza.
Si se habla de
pacios
cons i ución
aisyma
úl imamen e
no malmen e
(0
al asun o
hablado se
dice dicho),
es o kodél no
se dice
i
Zmoni8kai
—
Enmiisa de la
Cons i ución?
Juk
ne
i8
dedo
lau i
j
,,Daba inés
lie u iy de
los idiomas
Zodyna
jdé i
Zodzio
pa aisa eikm-
és,,pa aisoma-
sis cambio,
complemen y-
mas*
ejemzdziai
kons i ucijos,
n e isa del
n e imo
(V.,
1993.
P.
522).
En Zodynos
aún se
puede
encon a
i
sa aso,
con a o,
esoliucyos
co ecisa.
Kilkuminin
Cueño
dice, qué
se
a egla,
donde
esas
enmiend-
as se
hacen.
Tai miisy
lenguaje
clásico
J.
Jablonskio
denominad-
oasis de
e ien e
del obje o,
o obje o,
mo minink,
ej.:
ma Skinius
Ji
(siu inj)
siu a
i
Ma skin-
iy
s u imas
Ja
i
namie
sulaiké.
niños
Té as
moko
i
Vaiky
mokymas
né la komas
odaileng u
abajo
(Jablons-
ki
J.
Rink iniai
as ai.
V,
1957.
T.
1. P.
572-573).
Tesian
aquellos
Zymiojo
lengua
ugdy ojo
g e inimus,
bii y se
puede
deci :
Jiec
kons i u a-
ja
iso
ix
Cons i ucyjas
aisym,
cons i uciones
pa aisos.
Tokia
Cia es, odos,
pap as oji
logika, miisy
i
lengua
g ama a ikos
i
abécélé si
aisoma
cons i ucia,
es o pa aisa
—
se á
cons i ucione-
s, plg.
i
a/so
a us,
laik odZius
—
a y,
laik odziy
aisymas.
a
jmanomas
y, si
jmanomas,
u é y
ka
eikS i
ZodZiy
junginys
kons i uciné
enmendisa?
Bid a diiai son
a sajesni negu
daik a a dziai,
ellos siemp e
iS ei8kia
especialybe.
Zodzio
cons i ucion-
-é
alis, eiksmé,
be
abejo, iene
y8iy uo,
ei8kia
su
undinis
ka
Zodis kons i ucia,
pe o es o, ma y ,
pacios cons i ución
ne
especialybé. ,,Lie u iy
de lengua
Zodyne
o
bid a dzio
eiksnusa-
mé
ky a
bas an e
no malgai
—
,,pag is as
cons i ución,
elaciones ja
su
(V.,
1962.
T.
6.
P.
336).
Tadciné
cons i u
pa aisa, muy
a sie ai
samp o auja-
n , gale y bi i
alguna
cons i ución
como pama u
dooma al
como o a
cons i ucia
elacionada
a
pa aisa.
su
en al caso,
aiSkus
daik as,
aisoma
misma
ne
cons i ució,
qué o a.
o
Pa yzdziui,
no é a que
el
Siaip
js a imo
a i macion
no a unka
su
cons i ucia,
ad imamasi
a egi a
jj
así, que
su ik y.
Tokia pa aisa
pag is ai
galé y bi i
llamada
kons i ucine,
pues se hace
basado
cons i ucija.
Tan o
pa lamen o,
ick en
i
gene al
de echoi al
é mino
puede bi i
necesa io.
10
IS
de lo, qué
Gia saky a,
mielas
lec o ojas,
abejo,
be
en enda o,
que
cons i ución
i
de pa aisa,
kons i uciné
i
pa aisa es
jmanomi misy
palab as
pasakymai
e mininai,
pe o ellos
u é y bi i
dis inguami
a
eikémés
a z ilgiu.
Cuando u ima
gal a pacioje
cons i ución se
hace enmiisa,
de odo no
con iene usa
é mino
kons i uciné
‘pa aisa,
po que es o es
cons i ución de
enmiisa.
I
qué
comple amen-
e o a,
cuando
cons i ucion-
alciones
pama u
a egomas
algún o o
js a ymas
a
aún algo.
Tokiq
pa aisa,
aiskus
daik as,
ik y llami i
é mino
kons i uciné
pa aisa.
2.
Ne
au o iné,
0
au o iaus
eisé
Nesenais
usy
iemposis
lie u iy
kalboje ue
u ilizado
bemaz ien
e minas
au o iné
eisé.
Así ue
jus i ic-
ada
A.
Ziu lio
suda y ame,
J.
Bula o,
K.
Jablonskio,
J.
Ziugzdos y
suda y ojo
A.
Ziu lio
edaguo-
ame
i
Lie u os kalbos
li e a i os
i
ins i u o
Te minologijos
komisijos
ap obuo ame bei
ecomendandiuiui-
uiuiuiuiuiuiuiuiuiui-
uiuiuiuiuiuiuiuiuiui-
uiuiuiuiuiuiuiuiuiui-
uiuiuiuiuiuiuiuiuiui-
uiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiui
»
Teisiniy
e my
Zodyne
(V., cuyo
1954),
24
p.
jdé i
e mininai
au o iné
eisé,
au o iné
eisé
ku inj,
j
is es iné
au o iné
eisé,
p adiné
au o iné
eisé,
au o inés
eisés
obje o,
au o inés
eisés
suje o.
Ten pa
jdeé i
e minai
i
au o inis
hono a as
así
au o inis
es imoniji-
mas.
Te minai
au o iné
eisé,
au o iné
con a o,
au o inis
emune aci-
ón consumi
usy laiky
ci il en el y
p oceso ci il
códigos,
pe o
Z0dyno
au o inis
liudijimas ellas
cambiado
ebe a ojamu
é mino
au o ys és
Liudijimas.
Jus icia, en
luga es
códigos,
jskai an
i
baudziamajj,
e minologikai
pa a o i
kilmininko
i
junginiai, ej.:
au o iaus
emune ación
(CK
1985,
547
s
au o iaus
eisés.),
(CK
1985,
519
s .
i
k
au o iaus
i
is adéjo
eisés.),
(BK
1983,
142
s . ).
Bid a dj
au o inis, -é8ie
e minai, abejo,
bus ga e
be
usikujymeny
a i ik as7opcKoe
mpaBo,
i8
aBTopcKHH
HO obop,
aBTopcKu
ToHOpap,
aBTOPCKOe
CBHACTEIBCTBO
k .
i
Su
Siuo
biid a dziu
au o inés
eisés
e minas
jde as
j
J.
Pe onio,
V.
Vanago
i
A.
Zala o iaus
suda y a,,Li-
e a ii os
e miny
Zodyna
(
V,
1962.
P.
43),
él es pa ekes
p ime ojj
no minamoj-
j
o,,Daba inés
lie u iy
idiomas
Zodyno
pe mi ima
(V.,
1954.
P.
57;
an ajame
edición
jdé as
e minas
au o inés
eisés.
—
V,
1972.
P.
65),
aiskinamas,,Lie-
u iskojoje
a ybinéjé
encyclopedia
se
(V.,
1976.
T.
1.
P.
514).
Tad
Li uania
kele a
degim m-
eciy
Sis é mino,
donde sea
necesa io, ha
sido u ilizado.
‘TaGiau
p ieSka io
Nep iklausomoje
Li uania ue
aiskinamas
e minus
au o iaus eisé
(z .
Li u iskoji
enciklopedija.
K.,
1934.
T.
2.
Sk.
390-391).
Au o iaus
eisé
jdé a
i
j
iSei ijoje
iSleis a,,Lie u-
iy
enciklopedija*
(Bos onas,
1953.
T.
1.
P.
487).
Tose en
enciclopedías
aiskinamas
i
é mino
au o iy
hono a ai.
Siuo
iempo
i
Li uania
el
hjz ama
a el más
an iguo
i
aiskesnio
bei
ikslesnio
é mino
au o iaus
eisé.
G jz ama
nea si iduam-
en e, po que
ales iiSies
dichosos del
kilmininko
aleg nis
Li u iui es kun
qué ai8kesnis
jp as esnis,
negu gana
miglo as
nelabai
biidingos
da ybos
i
bid a dis
au o inis, -é.
i
Kilmininkas
éia mejo
concue -
su
Siais misy
lengua
j a dijimo
undamen-
os
i
polinkiais.
Al mismo
bidu son
cons a
jp as i
é minos
sezmos
de echoé
(plg.
usy
ceme inoe
mpaso),
2mogaus
eisés
(plg.
usy
ye oBeyeckue
mpasa) k .
i
Si eiké y,
abejo, bii y
be
consumami
e minai
e minologiniai
Zodziy
a
junginiai
ama ininky
eisé, bajo y
eisé, one
ama ininkiné,
bajo iné eisé,
po que pues a
nadie, odos,
no hubo a éje
gal a
susida y i,
a kim, usa el
é mino
ski ybés
Zmoginés
eisés. Kalbos
a z ilgiu
j
s a s omas
siuo caso
i
galé y bi i
neben
daik a a dzio
skai iaus
klausimas, -y.,
a o ina
au o iaus
eisé, au o iy
eisé.
a
a
Sis cosa
puede
depende de
lo que es
i
desc éciase
el é mino
au o ius.
Va ojando
e miau o i-
aus eisé,
aiskus
daik as, de a
consumi
nq
au o iaus
emune ació-
n, au o iaus
hono a as,
galé y bi i
au o iaus
i
liudijimas
i
(jj emia
ce i icado
de pe sona,
diploma de
doc o ,
idyméjimo del
ap endiz,
pasapo e
ciudadcio,
a es ado de
p o eso ,
e c.).
Be
eisés
Jq
i a dijancio
é mino
au o iaus
eisé, kalbai
eque ido
e minus,
po el cual
i
j a dijamos
okiy
pe sonal
Saky lais és,
galimybés.
Aquel asun o
desc end inama-
ja necesime
no malmen e
u ilizada Zodzio
eisé
plu aliskai a
ambién la, a
quien os eisés
pe enecen a
quien ellas
asignadas,
su
aplicadas,
Zymin¢io Zodzio
kilmininku, es
deci .
a
se dice
i
aSoma
au o iaus
eisés,
plg.
ciudadanos-
ciy eisés,
su uok iniy
eisés,
aiky
eisési k .
Sis
e minologinis
Zodziy
junginys ben
O icialmen e
dalykinéje
diboje, pa eis,
usado odo
iempo, sólo
p as os lengua
publicainiuopocal-
bios Te a o as
epa a ojamas
pasakymas
au o inés
se
a
i
12

eisés.
Tokio
pobiidzio
conjuncio-
nes
jp as a
consumi
abiejy
skaiciy
kilmininka
(au o iaus
eisés i
au o iy
eisés),
nelygu, qué
se quie e
deci .
Taciau e
desc end -
in ai
hablando
Gia isai
puede
uZ ek i
ienaskai -
os
kilmininko.
Po beje,
más
ecien es
no mmina-
muosias de
lengua
publicamie-
n os hablan
e minos
con
kilmininku
aho a y
p opo cio-
nan,
ejemZiui, j
an a,,Bibli-
o ekininky-
s és y
bibliog a í-
as e miny
Zodyno
sasiu inj,,-
Dokumen -
as.
Leidinys.
Leidyba (V.,
1991) idé i
e minai
du o iaus
éisé ( usy
aB opcKoe
mpaso,
angly
copy igh ,
okie iy
U hebe e-
ch )
ci ilinés
eisés
no mos,
egulauoj-
anéios
au o iy i
leidéjy
san ykius*
y 13
du o iaus
éisés
zénklas
( usy 3K
aHaBTopc-
Ko o
mpasa,
angly
copy igh
sign,
asscioki-
ey
Ve asse -
signa u ,
Ve asse -
zeichen),
ei,zenklas
©,Skian is
au o iaus
eise
jbiama
kii inj i
zyma y in-
iy
dokumen i
13-14 Como
sinónimo
Salia
p incipal
p opo cio-
nado
é minoe/-
dybos
con a o
( usy
aB opcKu i
o osop,
angly
publishing
con ac ,
okie iy
Ve lags e-
ag),,au -
o iaus y
leidéjo
cons i uo-
ma
con a o
imp imdi i y
dis ibui i
ki inj o
ki inius 45
Siame
Zodyne
desc i os y
a o asis
e mas
au o iné
con a o.
Teniendo en
men e que
con ac u-
isy a de
eideid es
mucho aisk
más y
cla es (jo
eiksmé
es á
di ec ame-
n e
elacionado
con démeny
eikSme)
é mino,
sinónimo
au o iné
con a o,
bidamas y
de idiomas,
y
e minolog-
ías
equi imy
a z ilgiu
p as e io ,
es
pasida es
ne eque i-
dos. Cia
p opo cio-
nado y
aho a
jp as as
e mis
au o ys -
és
liddijimas
14, aunque,
como ya se
dijo, de la
lengua
a z ilgiu
sis emiske-
snis bi y
du o iaus
liddijimas /.
Te minai
du o iaus
éisé,
du o iaus
éisés
Zénklas,
au o ys -
és li diimas,
publybos
su a is
aiskinami
Lie u os
s anda e-
,,Au o ys -
é. Leidyba.
Tex ai.
P incipales
é minos y
desc ipció-
n. Te minas
au o iaus
eisé, como
no minis
eikinys,
jdé as i j
eciajj,,D-
aba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
leidima (V.,
1993. P. 837).
Tad
p ac iciné-
je lenguaje
a oseno-
je aún aún
neuZmi s i
e mininai
au o iné
eisé,
au o inés
eisés,
au o inis
emune a-
ción,
au o inis
hono a as,
au o iné
con a o,
bidami miisy
kalbai
nobiidingos
da ybos,
ejemplinine
a osenai
no puede
bi i
p opo cio-
nados. Jy
usua ios o
noZino
aho a
p opo cio-
namos y
a ojamy
eglasingy,
aiSkiy
e miny, o
man iene
isikibe j
senuosius,
según
s e ima
g ama ika
suda y uo-
sius. Más
ácil pasa
( iksliau
g jZ i) a
los
p es aam-
yjy
e miny,
sin duda,
se á a los
p ime os'.
13
3.
¿Quién se elige
du an e las
elecciones
p esidenciale-
s? Muchos en
el mundo son
es a aliy, a las
que di ige el
p esiden ei.
P esiden ai,
lie u iskai
es o
pi mininkai,
son eligiéndose
líde es, ad
es a alininkai
e ieS6sios
in o ma
p iemonés
dazZnokai
iene eikaly
con y
debe igiiny
elecciones. Be
a odos
comp ensamo,
jp as o, misy
kalbai biidingo
pasakymo
p esiden e
elecciones,
an o zodziu
pasakoma,
an o a8 u
isspausdinama
p esidenciales
elecciones.
Be
bid a dis
p eZiden-
inis, miisy
-é
kalbai
Gia del odo
no con iene
pues al
—
caso se elige
p esiden e,
quién o o.
o
ne
Tado ino ya
i
se hace
sec ado
(Z .
a ículos-
nelj sob e
cons i uc-
ión pa ais)
ac i o
suje o, o
obje o,
po amini-
nco,
igualamen-
e como y
o as
elecimy
ocasiones,
ej.:
p esiden-
e
eleccione-
s,
papieziaus
eleccione-
s, seimo
eleccione-
s, eiséjy
inkiia ,
consejo
inkima y
k . (dékui
Die ui,
odos, aún
nadie
nea éjo i
cabeza
saky i
popieziniai,
se
judiminiai
axéjiniai
eleccione-
s).
Bid a dinj
pasakyma
p esidenc-
iales
eleccione-
s, sin
abejo,
a ne8é y
sopiko
cuales
aunque i§
más
úl imame-
n e miisy
habla
eikusiy
bei
ebe eiki-
anciy
s e imy
kalby
ge béjai
usai
a oja
mpe3HqeH-
TCKHE
BbIOOpsI,
anglai
p esiden -
ial
elec ions.
Pe o no
puede
desca a-
se que al
menos
algunos no
algunos
usua ios
j akos éia
galéjo y
puede
u é i
ambién
lenky
(wybo y
p ezyden-
ckie) o
p anciizy
(élec ions
p ésiden -
ielles)
lengua. Is
j akinges-
niyjy
nación
Siuo caso
ai8kiai
di e encia
sólo
gokieyi,
según su
lengua
pap oéius
u ilizan
sudu inj
daik a a -
dj
P asiden -
enwahl ( ).
Vienoda o
panasi no
de una
es anim-
as lenguas
a osena
iilam
apa eceo-
si esas
incluso
s a us
j odymas,
que y a los
Li uanians
no oca
a ilik i, ie.
hay que
ambién
egz i
min i,
como y
s e imujy
ezgama.
Pe o es o
memo ia
nou in¢iy
o kokiy
beZdzioniy
selkamas
camino.
De a bien
jsikal i j
gal a, que
a gas es
lengbai,
cuyos
usua ios
ima
kalbé i,
"Da Z .
au o iaus
a iknj,D-
él e miny
su
bid a déiu
2u‘o inis*,
iSspausdi-
n q,,Ta p
lib ogy
Zu nale
(1997 m. N .
3. P. 15-16).
14
guiudamiesi
s e imas
a
s e imy kalby
g ama ika.
Así
p ocedien-
do no
di icul a
su lengua
oda
pe de o,
en o as
palab as,
es anim-
aja hace
sa q.
Li uiy habla,
u édama
muy iSplé o a
daik a a dziy
linksniy
sis ema uo
esmés
di damasi
i
desde
i
ga siyjy
Vaka y mundo
kalby, muchos
casosjy
usua ios
ácilmen e
leidzia e s is
bud a dziy,
y.
be
aiskiai
i
p ecisam-
en e
Zodziy
elacione-
sus deci
Zodzio
—
ly imis
aleg niais,
Tokia
a osena
Li uanians
es os
ne
p igim iné.
Miisy
Zodis
Siuo
a i ilgiu es
más
pode oso,
más lexible
i
u iningés
que any
kalby
Zodis.
Que du an e
las
elecciones
del
p esiden e
se elige
p esiden e,
ácilmen e
pe cibe
i
mazá niño.
O
que elige
ka
du an e
s e imyjy
i§
pasigau us
elecciones
p esidenciale-
s?
To
no puede
en ende
i
suauges.
Es o al bi y
en endama
lie u iy lengua
besimokanéiam
anglui, polkui,
usui
nelie u iskai
mas anéiam
au iediui, pe o
bien gim aja
a
lengua
mokanéiam
lie u iui.
ne
Exis e más
i
ejemplinine
kalbai
noinkamy
Zodziy
junginiy,
ku iuos jeina
j
bid a dis
p esidenciali-
nis, -é.
G i an
denominamai
TSRS, muy
madingas ue
pasida es
ambién
cons i uido
gasdinamasis
é mino
p esidencial
gobie no.
I
aho a
según sea necesa io
Sis
e minos is
pa o oja-
mos solo
como
ne
pasado
memen o,
po que
okiy dalyky
pasi aiko
puede
pasi aiky i
o os
es adosése.
a
i
Ese gobie no
p esidencial
anuome ,
aiskus
daik as, ue
c imado
según
usi8koyo
é mino-
no
MpesuXeHTcKoe
yiipaBseHHe
ejemzdi, pe o
pa j ki y kalby
a
sekéjams
na osios
i
,, u in ojams
bi y pasi ile
anglais
i
ame icanos
su
angiskai es o
p esiden ial
—
go e nmen .
li e iskai
okiais eiksma
eiskian¢iais
Zodziais es
su
usado el
ac i éjo
capmininkas,
ej.:
kuniga kscio,
ka aliaus
kunig iga inis,
ka alinis!)
aldynas,
aldéia,
yskupo
(0
ne
jzengimas
(ing esas),
Zemaiciy
ko osi k .
Tad
saky ina
i
p esiden e
gobie no.
To
pa galo es
i
nelie u iska
kalbéseng
mégs anciy
Zmoniy
(ypaé
aldininky
bei
Zu nalis y)
j
habla diegiami
j a dijamieji
pasakymai
p esidenciali-
né élia a,
p esidenciali-
niai pie is,
p esidenciali-
nis lék u as
. .
i
Nuola
kalami
i
Zmoniy
cabezas al a
uno ales
ne
dichosamien -
os pamazu
empieza a
apa ece
oda jp as i,
no cani¢iami.
Nedaug
iks a has a
p esidenciali-
nés kédés
p esidencial
dec e io,
aunque aún
noeko
a
gi désakan
di ec o inis
kakla ysis,
minis iné
masina,
i sininkinis
15
i
kabine es,
p emije iniai
pus yciai
yskupiné
aka iené.
ax
Pe oge así
no hace al a
i
deci .
Paski is y
ypaé
pe enecimi-
en o
lie u iskai
ambién
daznai
eigkiami
kilmininku. En
los habbamu
ejemzios él
ebus
jp as as
miisy kalbai.
i
Su p eesaga
-Znis, -é
i8 es y
biid a dziy
e zimasis j
musy habla y
j ai iopas
pli imas bei
a osena es
uno
impo an ei-
yjy
ac ualidadin-
és bend inés
de la lengua
eikybos
jy
klausimy.
i8
Es muy amplio,
p ieS a ingas,
keblus, ma y ,
dél o
noe e ai
gin ijamas
cues ión.
Siame
i
a ículo kile o
a osenos
casosjy
apmas ymais
espé a sólo
pakuSin i.
jj
Abb e iamien os
BK
=
Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Respublikos
baudziamasis
kodeksos:
O icialus
eks as
su
pakei imais
i
papildymais
1983
m.
bi zelio
1d.
Vilnius:
Min is,
1983.
264
p.
CK
=
_Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Republike
ci ilinis
kodekso:
O icialus
eks as
pakei imais
su
papildymais
i
sausio
1985
m.
1
d.
Vilnius:
Min is,
1985.
344
p.
2 Una
e sión
más
an igua
del
a ículo
Sio se
imp ime,-
Jus i ios
Zu nale (1997 m.
No.
3
i
k . ).
16