Skvarbioji būdvardžių priesaga „-inis“, „-ė“
Full text
S asys
KEINYS
SKARBIOJI
BUDVARDZIU
PRIGAGA
-NIS, -E/
Deba inéje
bend inéje
kalboje muy
dazna es
pasida iusi
bid a dziy
p iesaga
-nis, -é.
A eces
pa ece
que
ji
segiojama
bemaz
be
jokiy
a Z y.
Tokj esos
p ecesag-
os
ac i a u-
ma
sma kam-
en e is
paku s o
sla u,
ge many,
al menos
cuán al
cual
i
o as
ne
lenguas.
Ta¢iau
así ha
sido
ne
siemp e.
P aei o
améiaus
galo
i
Sio
p adzios
a8 y
kalboje
ales i in
dazni
mégs ami
i
ue on
biid a diiai,
hace
ap iaga
su
-iskas, -a.
Gausy
Jy
a ojima
ambién
en muchos
casosy
sukéle
i
palaiké
ex imas
lenguas,
ypa¢,
ma y ,
sla y, su ni
su
ga sais
a ima
p iesaga
-sk-.
S ai
pi mujy
me y
,,
Va pe m.)
(1889
ue aSoma
absoliu iszka
aldzia
53
( aidemis
szlenky
pa yzdziu
uome
zymé a
§
Salia
ejemploz-
io pa a-
Sy i
dígi os
indican
y
me y
,,Va po la
página en el que
ese ejemplo
pa a o ),
demok a iszka
aldzia
duchiszka
spéka
54,
ekonomiszkas
życie
54,
ekonomiszkas
padéjimas
ekonomiszkas
53,
paspy imas
medegiszka
29,
pa ama
mili a iszkas
71,
padeéjimas
imoksliszkas
38,
undama
poli iszkas
12,
życie poli iszka
iszmin is
36,
poli iszka
o ganizacija
12,
poli iszka
aldzia
au iszki
24,
‘pada
s a is iszka
55,
ski ybé
nemaizai ki y.
53,
14,
37
i
Aho a odos
son
jp a okias
ocasiones
e
deci
absoliu iné
aldzia,
demok a iné
aldzia,
d asiné
jéga, ida
económico
(pa yzdiiui,
als ybés,
k a8 o, ida
económica
aho a es
o
,,aupus ida),
econominé
padé is,
econominé
apoyo
(o ayuda
econominé),
medzZiaginé
(be
daZnesnik
iS
skolinio
i8si es as
biid a dis
Ina e ialiné)
apoyo
(pagalba),
ka iné
padeé is,
undamen o
cien í ico,
poli ical
ey enimas,
poli iné
ismin is,
poli iné
o ganización,
poli iné
gobe nZia,
da os
es adís icos,
nacional
ski ingum.
p as o
ac ualidadin-
és del idioma
Zod3io isé
en onces en
luga ue
u ilizado
Zodis e dad,
bid a dj
0
Ju idia s ojo
ju ídiskas, -a,
ad ac uales
musy
e mininai
econom/nés
eisés,
pe sona
ju ídica,
ju idinés
eisés,
poli inés
eisés,
p i a iné o
ci iliné eisé
es
cambia e,,Va-
pe
a o uosius
economiszkos
iesos
ju idiszka
asaba
ju idiszkos
iesos
poli iszkos
iesos
87,
53,
81,
p i a iszka
o ci iliszka
iesa 53,
Es o, que
ue pasada
de una
p eesaga
ediniy á
o a
p eesaga
zodziy,
mucho se á
léme
kalbininky
aiSkinimai,
aisymai. I
zymiausias
ac ualinés
bend inés
lengua
ugdy ojas,
ne edoi su
e u
llamado, J.
Jablonskis
(1860-1930), i
élesni
p ieska io
kalbininkai
ne ka q
kan iai es
ai ai jus kq
eiSkia i
k o ým
galams
inka,
k e ým ne
inka
biidziai su
p iesaga
-iskas, -a. J.
Jablonskis,
pi ma,
sa oja
g ama ika,
i8le 1901 m.
Tilzéje,
pa adines
Lie u iai
g ama ika,
él ieSai
pasi aisé,
a8ydamas,
kad
pana iska
bie y bie y
j j, k o a
lie ui j,
sneka
lie ua, 0
neiyuuja
la ina kalba
kalba. Tie
kalbininky
kalimai j
gal a
padéjo
susiau in i
p eesagos
kas, -a
bid a dziy
a ojima
(no un caso
aho a
incluso
pe sis eng-
iama os
p eesagos
ediniai
nebe a o-
jami y allí,
donde muy
ik y), pe o
a kélé
placiosios
a osenos
a us a
o os, con
p eesaga
-inis, -é
da omiems,
bid a dzia-
ms. Zodziy
eikmé
a sajesné,
no ienu
incluso
expe imen-
ados
aisy ojás
o edi o es
del idioma
keblu
sunkoka
é micame-
n e j o
indica , que
ealmen e
al
biid a dis
en cual
caso no
si e,
po que muy
a menudo
se puede
jz elg i o al
menos
sugal o i
kokj Siyq
nue o de
o a
mane a
nenusako-
mg eikmés
a spal j.
Muchos
donde jy né
nede a
e o es de
lengua
conside a ,
gauséja
casosy,
cuando
pag eGiui
u ilizado
p ecesagos
-/nis, -é
biid a dis y
ku i o a
lengua
ly is,
a kim, que
y
daik a a d-
zio
kilmininkas.
Tie
biid a dZia-
i, bidami
muy
sk a bis,
g adualmiui
s umia i8
a osenos
ne ieng
adicional-
ine, i8
p igim ies
kalbai
biidingg ly i,
o es o
puede
u é i
nemenky
pada iniy
kai ku iy
linksniy
a osenai.
Taciau is
dél o Sie
biid a dzZi-
ai calka oli
g azu no
isu ,
donde es
kieno
pa a oja-
mi. Cia
adelan e
se á
discu ido
pluos elis
e miny
con
habamos
iies
biid a dzia-
is y se
in en a
mos a ,
como ellos
es a és de
ida eisés
kalboje
galé y bi i
consumami
cuales jy
aisomiems
e minos
i
i
a
Siaipkinés
no si e
pa a los
con ymes
de la
lengua. 1.
¿Qué es
cons i uc-
iné
enmiisa?
Quie que
ne
js a ymy
leidéjai y,
po
supues o,
i$
jy
ap enen -
es de
lengua
Zu nalis as
ya cual
iempo diegia
lie u iy
lenguaje
j
consumido -
jy sqmone
e ming
e mina
kons i uciné
pa a sa.
ne
Cada ez
oyendo
pamadius
pa y a
pasakyma,
apninka
a
dudas, qué
eniena en la
q
cabeza.
Si se habla de
pacios
cons i ución
aisyma
úl imamen e
no malmen e
(0
al asun o
hablado se
dice dicho),
es o kodél no
se dice
i
Zmoni8kai
—
Enmiisa de la
Cons i ución?
Juk
ne
i8
dedo
lau i
j
,,Daba inés
lie u iy de
los idiomas
Zodyna
jdé i
Zodzio
pa aisa eikm-
és,,pa aisoma-
sis cambio,
complemen y-
mas*
ejemzdziai
kons i ucijos,
n e isa del
n e imo
(V.,
1993.
P.
522).
En Zodynos
aún se
puede
encon a
i
sa aso,
con a o,
esoliucyos
co ecisa.
Kilkuminin
Cueño
dice, qué
se
a egla,
donde
esas
enmiend-
as se
hacen.
Tai miisy
lenguaje
clásico
J.
Jablonskio
denominad-
oasis de
e ien e
del obje o,
o obje o,
mo minink,
ej.:
ma Skinius
Ji
(siu inj)
siu a
i
Ma skin-
iy
s u imas
Ja
i
namie
sulaiké.
niños
Té as
moko
i
Vaiky
mokymas
né la komas
odaileng u
abajo
(Jablons-
ki
J.
Rink iniai
as ai.
V,
1957.
T.
1. P.
572-573).
Tesian
aquellos
Zymiojo
lengua
ugdy ojo
g e inimus,
bii y se
puede
deci :
Jiec
kons i u a-
ja
iso
ix
Cons i ucyjas
aisym,
cons i uciones
pa aisos.
Tokia
Cia es, odos,
pap as oji
logika, miisy
i
lengua
g ama a ikos
i
abécélé si
aisoma
cons i ucia,
es o pa aisa
—
se á
cons i ucione-
s, plg.
i
a/so
a us,
laik odZius
—
a y,
laik odziy
aisymas.
a
jmanomas
y, si
jmanomas,
u é y
ka
eikS i
ZodZiy
junginys
kons i uciné
enmendisa?
Bid a diiai son
a sajesni negu
daik a a dziai,
ellos siemp e
iS ei8kia
especialybe.
Zodzio
cons i ucion-
-é
alis, eiksmé,
be
abejo, iene
y8iy uo,
ei8kia
su
undinis
ka
Zodis kons i ucia,
pe o es o, ma y ,
pacios cons i ución
ne
especialybé. ,,Lie u iy
de lengua
Zodyne
o
bid a dzio
eiksnusa-
mé
ky a
bas an e
no malgai
—
,,pag is as
cons i ución,
elaciones ja
su
(V.,
1962.
T.
6.
P.
336).
Tadciné
cons i u
pa aisa, muy
a sie ai
samp o auja-
n , gale y bi i
alguna
cons i ución
como pama u
dooma al
como o a
cons i ucia
elacionada
a
pa aisa.
su
en al caso,
aiSkus
daik as,
aisoma
misma
ne
cons i ució,
qué o a.
o
Pa yzdziui,
no é a que
el
Siaip
js a imo
a i macion
no a unka
su
cons i ucia,
ad imamasi
a egi a
jj
así, que
su ik y.
Tokia pa aisa
pag is ai
galé y bi i
llamada
kons i ucine,
pues se hace
basado
cons i ucija.
Tan o
pa lamen o,
ick en
i
gene al
de echoi al
é mino
puede bi i
necesa io.
10
IS
de lo, qué
Gia saky a,
mielas
lec o ojas,
abejo,
be
en enda o,
que
cons i ución
i
de pa aisa,
kons i uciné
i
pa aisa es
jmanomi misy
palab as
pasakymai
e mininai,
pe o ellos
u é y bi i
dis inguami
a
eikémés
a z ilgiu.
Cuando u ima
gal a pacioje
cons i ución se
hace enmiisa,
de odo no
con iene usa
é mino
kons i uciné
‘pa aisa,
po que es o es
cons i ución de
enmiisa.
I
qué
comple amen-
e o a,
cuando
cons i ucion-
alciones
pama u
a egomas
algún o o
js a ymas
a
aún algo.
Tokiq
pa aisa,
aiskus
daik as,
ik y llami i
é mino
kons i uciné
pa aisa.
2.
Ne
au o iné,
0
au o iaus
eisé
Nesenais
usy
iemposis
lie u iy
kalboje ue
u ilizado
bemaz ien
e minas
au o iné
eisé.
Así ue
jus i ic-
ada
A.
Ziu lio
suda y ame,
J.
Bula o,
K.
Jablonskio,
J.
Ziugzdos y
suda y ojo
A.
Ziu lio
edaguo-
ame
i
Lie u os kalbos
li e a i os
i
ins i u o
Te minologijos
komisijos
ap obuo ame bei
ecomendandiuiui-
uiuiuiuiuiuiuiuiuiui-
uiuiuiuiuiuiuiuiuiui-
uiuiuiuiuiuiuiuiuiui-
uiuiuiuiuiuiuiuiuiui-
uiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiui
»
Teisiniy
e my
Zodyne
(V., cuyo
1954),
24
p.
jdé i
e mininai
au o iné
eisé,
au o iné
eisé
ku inj,
j
is es iné
au o iné
eisé,
p adiné
au o iné
eisé,
au o inés
eisés
obje o,
au o inés
eisés
suje o.
Ten pa
jdeé i
e minai
i
au o inis
hono a as
así
au o inis
es imoniji-
mas.
Te minai
au o iné
eisé,
au o iné
con a o,
au o inis
emune aci-
ón consumi
usy laiky
ci il en el y
p oceso ci il
códigos,
pe o
Z0dyno
au o inis
liudijimas ellas
cambiado
ebe a ojamu
é mino
au o ys és
Liudijimas.
Jus icia, en
luga es
códigos,
jskai an
i
baudziamajj,
e minologikai
pa a o i
kilmininko
i
junginiai, ej.:
au o iaus
emune ación
(CK
1985,
547
s
au o iaus
eisés.),
(CK
1985,
519
s .
i
k
au o iaus
i
is adéjo
eisés.),
(BK
1983,
142
s . ).
Bid a dj
au o inis, -é8ie
e minai, abejo,
bus ga e
be
usikujymeny
a i ik as7opcKoe
mpaBo,
i8
aBTopcKHH
HO obop,
aBTopcKu
ToHOpap,
aBTOPCKOe
CBHACTEIBCTBO
k .
i
Su
Siuo
biid a dziu
au o inés
eisés
e minas
jde as
j
J.
Pe onio,
V.
Vanago
i
A.
Zala o iaus
suda y a,,Li-
e a ii os
e miny
Zodyna
(
V,
1962.
P.
43),
él es pa ekes
p ime ojj
no minamoj-
j
o,,Daba inés
lie u iy
idiomas
Zodyno
pe mi ima
(V.,
1954.
P.
57;
an ajame
edición
jdé as
e minas
au o inés
eisés.
—
V,
1972.
P.
65),
aiskinamas,,Lie-
u iskojoje
a ybinéjé
encyclopedia
se
(V.,
1976.
T.
1.
P.
514).
Tad
Li uania
kele a
degim m-
eciy
Sis é mino,
donde sea
necesa io, ha
sido u ilizado.
‘TaGiau
p ieSka io
Nep iklausomoje
Li uania ue
aiskinamas
e minus
au o iaus eisé
(z .
Li u iskoji
enciklopedija.
K.,
1934.
T.
2.
Sk.
390-391).
Au o iaus
eisé
jdé a
i
j
iSei ijoje
iSleis a,,Lie u-
iy
enciklopedija*
(Bos onas,
1953.
T.
1.
P.
487).
Tose en
enciclopedías
aiskinamas
i
é mino
au o iy
hono a ai.
Siuo
iempo
i
Li uania
el
hjz ama
a el más
an iguo
i
aiskesnio
bei
ikslesnio
é mino
au o iaus
eisé.
G jz ama
nea si iduam-
en e, po que
ales iiSies
dichosos del
kilmininko
aleg nis
Li u iui es kun
qué ai8kesnis
jp as esnis,
negu gana
miglo as
nelabai
biidingos
da ybos
i
bid a dis
au o inis, -é.
i
Kilmininkas
éia mejo
concue -
su
Siais misy
lengua
j a dijimo
undamen-
os
i
polinkiais.
Al mismo
bidu son
cons a
jp as i
é minos
sezmos
de echoé
(plg.
usy
ceme inoe
mpaso),
2mogaus
eisés
(plg.
usy
ye oBeyeckue
mpasa) k .
i
Si eiké y,
abejo, bii y
be
consumami
e minai
e minologiniai
Zodziy
a
junginiai
ama ininky
eisé, bajo y
eisé, one
ama ininkiné,
bajo iné eisé,
po que pues a
nadie, odos,
no hubo a éje
gal a
susida y i,
a kim, usa el
é mino
ski ybés
Zmoginés
eisés. Kalbos
a z ilgiu
j
s a s omas
siuo caso
i
galé y bi i
neben
daik a a dzio
skai iaus
klausimas, -y.,
a o ina
au o iaus
eisé, au o iy
eisé.
a
a
Sis cosa
puede
depende de
lo que es
i
desc éciase
el é mino
au o ius.
Va ojando
e miau o i-
aus eisé,
aiskus
daik as, de a
consumi
nq
au o iaus
emune ació-
n, au o iaus
hono a as,
galé y bi i
au o iaus
i
liudijimas
i
(jj emia
ce i icado
de pe sona,
diploma de
doc o ,
idyméjimo del
ap endiz,
pasapo e
ciudadcio,
a es ado de
p o eso ,
e c.).
Be
eisés
Jq
i a dijancio
é mino
au o iaus
eisé, kalbai
eque ido
e minus,
po el cual
i
j a dijamos
okiy
pe sonal
Saky lais és,
galimybés.
Aquel asun o
desc end inama-
ja necesime
no malmen e
u ilizada Zodzio
eisé
plu aliskai a
ambién la, a
quien os eisés
pe enecen a
quien ellas
asignadas,
su
aplicadas,
Zymin¢io Zodzio
kilmininku, es
deci .
a
se dice
i
aSoma
au o iaus
eisés,
plg.
ciudadanos-
ciy eisés,
su uok iniy
eisés,
aiky
eisési k .
Sis
e minologinis
Zodziy
junginys ben
O icialmen e
dalykinéje
diboje, pa eis,
usado odo
iempo, sólo
p as os lengua
publicainiuopocal-
bios Te a o as
epa a ojamas
pasakymas
au o inés
se
a
i
12
eisés.
Tokio
pobiidzio
conjuncio-
nes
jp as a
consumi
abiejy
skaiciy
kilmininka
(au o iaus
eisés i
au o iy
eisés),
nelygu, qué
se quie e
deci .
Taciau e
desc end -
in ai
hablando
Gia isai
puede
uZ ek i
ienaskai -
os
kilmininko.
Po beje,
más
ecien es
no mmina-
muosias de
lengua
publicamie-
n os hablan
e minos
con
kilmininku
aho a y
p opo cio-
nan,
ejemZiui, j
an a,,Bibli-
o ekininky-
s és y
bibliog a í-
as e miny
Zodyno
sasiu inj,,-
Dokumen -
as.
Leidinys.
Leidyba (V.,
1991) idé i
e minai
du o iaus
éisé ( usy
aB opcKoe
mpaso,
angly
copy igh ,
okie iy
U hebe e-
ch )
ci ilinés
eisés
no mos,
egulauoj-
anéios
au o iy i
leidéjy
san ykius*
y 13
du o iaus
éisés
zénklas
( usy 3K
aHaBTopc-
Ko o
mpasa,
angly
copy igh
sign,
asscioki-
ey
Ve asse -
signa u ,
Ve asse -
zeichen),
ei,zenklas
©,Skian is
au o iaus
eise
jbiama
kii inj i
zyma y in-
iy
dokumen i
13-14 Como
sinónimo
Salia
p incipal
p opo cio-
nado
é minoe/-
dybos
con a o
( usy
aB opcKu i
o osop,
angly
publishing
con ac ,
okie iy
Ve lags e-
ag),,au -
o iaus y
leidéjo
cons i uo-
ma
con a o
imp imdi i y
dis ibui i
ki inj o
ki inius 45
Siame
Zodyne
desc i os y
a o asis
e mas
au o iné
con a o.
Teniendo en
men e que
con ac u-
isy a de
eideid es
mucho aisk
más y
cla es (jo
eiksmé
es á
di ec ame-
n e
elacionado
con démeny
eikSme)
é mino,
sinónimo
au o iné
con a o,
bidamas y
de idiomas,
y
e minolog-
ías
equi imy
a z ilgiu
p as e io ,
es
pasida es
ne eque i-
dos. Cia
p opo cio-
nado y
aho a
jp as as
e mis
au o ys -
és
liddijimas
14, aunque,
como ya se
dijo, de la
lengua
a z ilgiu
sis emiske-
snis bi y
du o iaus
liddijimas /.
Te minai
du o iaus
éisé,
du o iaus
éisés
Zénklas,
au o ys -
és li diimas,
publybos
su a is
aiskinami
Lie u os
s anda e-
,,Au o ys -
é. Leidyba.
Tex ai.
P incipales
é minos y
desc ipció-
n. Te minas
au o iaus
eisé, como
no minis
eikinys,
jdé as i j
eciajj,,D-
aba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
leidima (V.,
1993. P. 837).
Tad
p ac iciné-
je lenguaje
a oseno-
je aún aún
neuZmi s i
e mininai
au o iné
eisé,
au o inés
eisés,
au o inis
emune a-
ción,
au o inis
hono a as,
au o iné
con a o,
bidami miisy
kalbai
nobiidingos
da ybos,
ejemplinine
a osenai
no puede
bi i
p opo cio-
nados. Jy
usua ios o
noZino
aho a
p opo cio-
namos y
a ojamy
eglasingy,
aiSkiy
e miny, o
man iene
isikibe j
senuosius,
según
s e ima
g ama ika
suda y uo-
sius. Más
ácil pasa
( iksliau
g jZ i) a
los
p es aam-
yjy
e miny,
sin duda,
se á a los
p ime os'.
13
3.
¿Quién se elige
du an e las
elecciones
p esidenciale-
s? Muchos en
el mundo son
es a aliy, a las
que di ige el
p esiden ei.
P esiden ai,
lie u iskai
es o
pi mininkai,
son eligiéndose
líde es, ad
es a alininkai
e ieS6sios
in o ma
p iemonés
dazZnokai
iene eikaly
con y
debe igiiny
elecciones. Be
a odos
comp ensamo,
jp as o, misy
kalbai biidingo
pasakymo
p esiden e
elecciones,
an o zodziu
pasakoma,
an o a8 u
isspausdinama
p esidenciales
elecciones.
Be
bid a dis
p eZiden-
inis, miisy
-é
kalbai
Gia del odo
no con iene
pues al
—
caso se elige
p esiden e,
quién o o.
o
ne
Tado ino ya
i
se hace
sec ado
(Z .
a ículos-
nelj sob e
cons i uc-
ión pa ais)
ac i o
suje o, o
obje o,
po amini-
nco,
igualamen-
e como y
o as
elecimy
ocasiones,
ej.:
p esiden-
e
eleccione-
s,
papieziaus
eleccione-
s, seimo
eleccione-
s, eiséjy
inkiia ,
consejo
inkima y
k . (dékui
Die ui,
odos, aún
nadie
nea éjo i
cabeza
saky i
popieziniai,
se
judiminiai
axéjiniai
eleccione-
s).
Bid a dinj
pasakyma
p esidenc-
iales
eleccione-
s, sin
abejo,
a ne8é y
sopiko
cuales
aunque i§
más
úl imame-
n e miisy
habla
eikusiy
bei
ebe eiki-
anciy
s e imy
kalby
ge béjai
usai
a oja
mpe3HqeH-
TCKHE
BbIOOpsI,
anglai
p esiden -
ial
elec ions.
Pe o no
puede
desca a-
se que al
menos
algunos no
algunos
usua ios
j akos éia
galéjo y
puede
u é i
ambién
lenky
(wybo y
p ezyden-
ckie) o
p anciizy
(élec ions
p ésiden -
ielles)
lengua. Is
j akinges-
niyjy
nación
Siuo caso
ai8kiai
di e encia
sólo
gokieyi,
según su
lengua
pap oéius
u ilizan
sudu inj
daik a a -
dj
P asiden -
enwahl ( ).
Vienoda o
panasi no
de una
es anim-
as lenguas
a osena
iilam
apa eceo-
si esas
incluso
s a us
j odymas,
que y a los
Li uanians
no oca
a ilik i, ie.
hay que
ambién
egz i
min i,
como y
s e imujy
ezgama.
Pe o es o
memo ia
nou in¢iy
o kokiy
beZdzioniy
selkamas
camino.
De a bien
jsikal i j
gal a, que
a gas es
lengbai,
cuyos
usua ios
ima
kalbé i,
"Da Z .
au o iaus
a iknj,D-
él e miny
su
bid a déiu
2u‘o inis*,
iSspausdi-
n q,,Ta p
lib ogy
Zu nale
(1997 m. N .
3. P. 15-16).
14
guiudamiesi
s e imas
a
s e imy kalby
g ama ika.
Así
p ocedien-
do no
di icul a
su lengua
oda
pe de o,
en o as
palab as,
es anim-
aja hace
sa q.
Li uiy habla,
u édama
muy iSplé o a
daik a a dziy
linksniy
sis ema uo
esmés
di damasi
i
desde
i
ga siyjy
Vaka y mundo
kalby, muchos
casosjy
usua ios
ácilmen e
leidzia e s is
bud a dziy,
y.
be
aiskiai
i
p ecisam-
en e
Zodziy
elacione-
sus deci
Zodzio
—
ly imis
aleg niais,
Tokia
a osena
Li uanians
es os
ne
p igim iné.
Miisy
Zodis
Siuo
a i ilgiu es
más
pode oso,
más lexible
i
u iningés
que any
kalby
Zodis.
Que du an e
las
elecciones
del
p esiden e
se elige
p esiden e,
ácilmen e
pe cibe
i
mazá niño.
O
que elige
ka
du an e
s e imyjy
i§
pasigau us
elecciones
p esidenciale-
s?
To
no puede
en ende
i
suauges.
Es o al bi y
en endama
lie u iy lengua
besimokanéiam
anglui, polkui,
usui
nelie u iskai
mas anéiam
au iediui, pe o
bien gim aja
a
lengua
mokanéiam
lie u iui.
ne
Exis e más
i
ejemplinine
kalbai
noinkamy
Zodziy
junginiy,
ku iuos jeina
j
bid a dis
p esidenciali-
nis, -é.
G i an
denominamai
TSRS, muy
madingas ue
pasida es
ambién
cons i uido
gasdinamasis
é mino
p esidencial
gobie no.
I
aho a
según sea necesa io
Sis
e minos is
pa o oja-
mos solo
como
ne
pasado
memen o,
po que
okiy dalyky
pasi aiko
puede
pasi aiky i
o os
es adosése.
a
i
Ese gobie no
p esidencial
anuome ,
aiskus
daik as, ue
c imado
según
usi8koyo
é mino-
no
MpesuXeHTcKoe
yiipaBseHHe
ejemzdi, pe o
pa j ki y kalby
a
sekéjams
na osios
i
,, u in ojams
bi y pasi ile
anglais
i
ame icanos
su
angiskai es o
p esiden ial
—
go e nmen .
li e iskai
okiais eiksma
eiskian¢iais
Zodziais es
su
usado el
ac i éjo
capmininkas,
ej.:
kuniga kscio,
ka aliaus
kunig iga inis,
ka alinis!)
aldynas,
aldéia,
yskupo
(0
ne
jzengimas
(ing esas),
Zemaiciy
ko osi k .
Tad
saky ina
i
p esiden e
gobie no.
To
pa galo es
i
nelie u iska
kalbéseng
mégs anciy
Zmoniy
(ypaé
aldininky
bei
Zu nalis y)
j
habla diegiami
j a dijamieji
pasakymai
p esidenciali-
né élia a,
p esidenciali-
niai pie is,
p esidenciali-
nis lék u as
. .
i
Nuola
kalami
i
Zmoniy
cabezas al a
uno ales
ne
dichosamien -
os pamazu
empieza a
apa ece
oda jp as i,
no cani¢iami.
Nedaug
iks a has a
p esidenciali-
nés kédés
p esidencial
dec e io,
aunque aún
noeko
a
gi désakan
di ec o inis
kakla ysis,
minis iné
masina,
i sininkinis
15
i
kabine es,
p emije iniai
pus yciai
yskupiné
aka iené.
ax
Pe oge así
no hace al a
i
deci .
Paski is y
ypaé
pe enecimi-
en o
lie u iskai
ambién
daznai
eigkiami
kilmininku. En
los habbamu
ejemzios él
ebus
jp as as
miisy kalbai.
i
Su p eesaga
-Znis, -é
i8 es y
biid a dziy
e zimasis j
musy habla y
j ai iopas
pli imas bei
a osena es
uno
impo an ei-
yjy
ac ualidadin-
és bend inés
de la lengua
eikybos
jy
klausimy.
i8
Es muy amplio,
p ieS a ingas,
keblus, ma y ,
dél o
noe e ai
gin ijamas
cues ión.
Siame
i
a ículo kile o
a osenos
casosjy
apmas ymais
espé a sólo
pakuSin i.
jj
Abb e iamien os
BK
=
Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Respublikos
baudziamasis
kodeksos:
O icialus
eks as
su
pakei imais
i
papildymais
1983
m.
bi zelio
1d.
Vilnius:
Min is,
1983.
264
p.
CK
=
_Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Republike
ci ilinis
kodekso:
O icialus
eks as
pakei imais
su
papildymais
i
sausio
1985
m.
1
d.
Vilnius:
Min is,
1985.
344
p.
2 Una
e sión
más
an igua
del
a ículo
Sio se
imp ime,-
Jus i ios
Zu nale (1997 m.
No.
3
i
k . ).
16