scieee Open visual document viewer

Skvarbioji būdvardžių priesaga „-inis“, „-ė“

Stasys Keinys

Full text

S asys KEINYS SKARBIOJI BUDVARDZIU PRIGAGA -NIS, -E/ Deba inéje bend inéje kalboje muy dazna es pasida iusi bid a dziy p iesaga -nis, -é. A eces pa ece que ji segiojama bemaz be jokiy a Z y. Tokj esos p ecesag- os ac i a u- ma sma kam- en e is paku s o sla u, ge many, al menos cuán al cual i o as ne lenguas. Ta¢iau así ha sido ne siemp e. P aei o améiaus galo i Sio p adzios a8 y kalboje ales i in dazni mégs ami i ue on biid a diiai, hace ap iaga su -iskas, -a. Gausy Jy a ojima ambién en muchos casosy sukéle i palaiké ex imas lenguas, ypa¢, ma y , sla y, su ni su ga sais a ima p iesaga -sk-. S ai pi mujy me y ,, Va pe m.) (1889 ue aSoma absoliu iszka aldzia 53 ( aidemis szlenky pa yzdziu uome zymé a § Salia ejemploz- io pa a- Sy i dígi os indican y me y ,,Va po la página en el que ese ejemplo pa a o ), demok a iszka aldzia duchiszka spéka 54, ekonomiszkas życie 54, ekonomiszkas padéjimas ekonomiszkas 53, paspy imas medegiszka 29, pa ama mili a iszkas 71, padeéjimas imoksliszkas 38, undama poli iszkas 12, życie poli iszka iszmin is 36, poli iszka o ganizacija 12, poli iszka aldzia au iszki 24, ‘pada s a is iszka 55, ski ybé nemaizai ki y. 53, 14, 37 i Aho a odos son jp a okias ocasiones e deci absoliu iné aldzia, demok a iné aldzia, d asiné jéga, ida económico (pa yzdiiui, als ybés, k a8 o, ida económica aho a es o ,,aupus ida), econominé padé is, econominé apoyo (o ayuda econominé), medzZiaginé (be daZnesnik iS skolinio i8si es as biid a dis Ina e ialiné) apoyo (pagalba), ka iné padeé is, undamen o cien í ico, poli ical ey enimas, poli iné ismin is, poli iné o ganización, poli iné gobe nZia, da os es adís icos, nacional ski ingum. p as o ac ualidadin- és del idioma Zod3io isé en onces en luga ue u ilizado Zodis e dad, bid a dj 0 Ju idia s ojo ju ídiskas, -a, ad ac uales musy e mininai econom/nés eisés, pe sona ju ídica, ju idinés eisés, poli inés eisés, p i a iné o ci iliné eisé es cambia e,,Va- pe a o uosius economiszkos iesos ju idiszka asaba ju idiszkos iesos poli iszkos iesos 87, 53, 81, p i a iszka o ci iliszka iesa 53, Es o, que ue pasada de una p eesaga ediniy á o a p eesaga zodziy, mucho se á léme kalbininky aiSkinimai, aisymai. I zymiausias ac ualinés bend inés lengua ugdy ojas, ne edoi su e u llamado, J. Jablonskis (1860-1930), i élesni p ieska io kalbininkai ne ka q kan iai es ai ai jus kq eiSkia i k o ým galams inka, k e ým ne inka biidziai su p iesaga -iskas, -a. J. Jablonskis, pi ma, sa oja g ama ika, i8le 1901 m. Tilzéje, pa adines Lie u iai g ama ika, él ieSai pasi aisé, a8ydamas, kad pana iska bie y bie y j j, k o a lie ui j, sneka lie ua, 0 neiyuuja la ina kalba kalba. Tie kalbininky kalimai j gal a padéjo susiau in i p eesagos kas, -a bid a dziy a ojima (no un caso aho a incluso pe sis eng- iama os p eesagos ediniai nebe a o- jami y allí, donde muy ik y), pe o a kélé placiosios a osenos a us a o os, con p eesaga -inis, -é da omiems, bid a dzia- ms. Zodziy eikmé a sajesné, no ienu incluso expe imen- ados aisy ojás o edi o es del idioma keblu sunkoka é micame- n e j o indica , que ealmen e al biid a dis en cual caso no si e, po que muy a menudo se puede jz elg i o al menos sugal o i kokj Siyq nue o de o a mane a nenusako- mg eikmés a spal j. Muchos donde jy né nede a e o es de lengua conside a , gauséja casosy, cuando pag eGiui u ilizado p ecesagos -/nis, -é biid a dis y ku i o a lengua ly is, a kim, que y daik a a d- zio kilmininkas. Tie biid a dZia- i, bidami muy sk a bis, g adualmiui s umia i8 a osenos ne ieng adicional- ine, i8 p igim ies kalbai biidingg ly i, o es o puede u é i nemenky pada iniy kai ku iy linksniy a osenai. Taciau is dél o Sie biid a dzZi- ai calka oli g azu no isu , donde es kieno pa a oja- mi. Cia adelan e se á discu ido pluos elis e miny con habamos iies biid a dzia- is y se in en a mos a , como ellos es a és de ida eisés kalboje galé y bi i consumami cuales jy aisomiems e minos i i a Siaipkinés no si e pa a los con ymes de la lengua. 1. ¿Qué es cons i uc- iné enmiisa? Quie que ne js a ymy leidéjai y, po supues o, i$ jy ap enen - es de lengua Zu nalis as ya cual iempo diegia lie u iy lenguaje j consumido - jy sqmone e ming e mina kons i uciné pa a sa. ne Cada ez oyendo pamadius pa y a pasakyma, apninka a dudas, qué eniena en la q cabeza. Si se habla de pacios cons i ución aisyma úl imamen e no malmen e (0 al asun o hablado se dice dicho), es o kodél no se dice i Zmoni8kai — Enmiisa de la Cons i ución? Juk ne i8 dedo lau i j ,,Daba inés lie u iy de los idiomas Zodyna jdé i Zodzio pa aisa eikm- és,,pa aisoma- sis cambio, complemen y- mas* ejemzdziai kons i ucijos, n e isa del n e imo (V., 1993. P. 522). En Zodynos aún se puede encon a i sa aso, con a o, esoliucyos co ecisa. Kilkuminin Cueño dice, qué se a egla, donde esas enmiend- as se hacen. Tai miisy lenguaje clásico J. Jablonskio denominad- oasis de e ien e del obje o, o obje o, mo minink, ej.: ma Skinius Ji (siu inj) siu a i Ma skin- iy s u imas Ja i namie sulaiké. niños Té as moko i Vaiky mokymas né la komas odaileng u abajo (Jablons- ki J. Rink iniai as ai. V, 1957. T. 1. P. 572-573). Tesian aquellos Zymiojo lengua ugdy ojo g e inimus, bii y se puede deci : Jiec kons i u a- ja iso ix Cons i ucyjas aisym, cons i uciones pa aisos. Tokia Cia es, odos, pap as oji logika, miisy i lengua g ama a ikos i abécélé si aisoma cons i ucia, es o pa aisa — se á cons i ucione- s, plg. i a/so a us, laik odZius — a y, laik odziy aisymas. a jmanomas y, si jmanomas, u é y ka eikS i ZodZiy junginys kons i uciné enmendisa? Bid a diiai son a sajesni negu daik a a dziai, ellos siemp e iS ei8kia especialybe. Zodzio cons i ucion- -é alis, eiksmé, be abejo, iene y8iy uo, ei8kia su undinis ka Zodis kons i ucia, pe o es o, ma y , pacios cons i ución ne especialybé. ,,Lie u iy de lengua Zodyne o bid a dzio eiksnusa- mé ky a bas an e no malgai — ,,pag is as cons i ución, elaciones ja su (V., 1962. T. 6. P. 336). Tadciné cons i u pa aisa, muy a sie ai samp o auja- n , gale y bi i alguna cons i ución como pama u dooma al como o a cons i ucia elacionada a pa aisa. su en al caso, aiSkus daik as, aisoma misma ne cons i ució, qué o a. o Pa yzdziui, no é a que el Siaip js a imo a i macion no a unka su cons i ucia, ad imamasi a egi a jj así, que su ik y. Tokia pa aisa pag is ai galé y bi i llamada kons i ucine, pues se hace basado cons i ucija. Tan o pa lamen o, ick en i gene al de echoi al é mino puede bi i necesa io. 10 IS de lo, qué Gia saky a, mielas lec o ojas, abejo, be en enda o, que cons i ución i de pa aisa, kons i uciné i pa aisa es jmanomi misy palab as pasakymai e mininai, pe o ellos u é y bi i dis inguami a eikémés a z ilgiu. Cuando u ima gal a pacioje cons i ución se hace enmiisa, de odo no con iene usa é mino kons i uciné ‘pa aisa, po que es o es cons i ución de enmiisa. I qué comple amen- e o a, cuando cons i ucion- alciones pama u a egomas algún o o js a ymas a aún algo. Tokiq pa aisa, aiskus daik as, ik y llami i é mino kons i uciné pa aisa. 2. Ne au o iné, 0 au o iaus eisé Nesenais usy iemposis lie u iy kalboje ue u ilizado bemaz ien e minas au o iné eisé. Así ue jus i ic- ada A. Ziu lio suda y ame, J. Bula o, K. Jablonskio, J. Ziugzdos y suda y ojo A. Ziu lio edaguo- ame i Lie u os kalbos li e a i os i ins i u o Te minologijos komisijos ap obuo ame bei ecomendandiuiui- uiuiuiuiuiuiuiuiuiui- uiuiuiuiuiuiuiuiuiui- uiuiuiuiuiuiuiuiuiui- uiuiuiuiuiuiuiuiuiui- uiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiuiui » Teisiniy e my Zodyne (V., cuyo 1954), 24 p. jdé i e mininai au o iné eisé, au o iné eisé ku inj, j is es iné au o iné eisé, p adiné au o iné eisé, au o inés eisés obje o, au o inés eisés suje o. Ten pa jdeé i e minai i au o inis hono a as así au o inis es imoniji- mas. Te minai au o iné eisé, au o iné con a o, au o inis emune aci- ón consumi usy laiky ci il en el y p oceso ci il códigos, pe o Z0dyno au o inis liudijimas ellas cambiado ebe a ojamu é mino au o ys és Liudijimas. Jus icia, en luga es códigos, jskai an i baudziamajj, e minologikai pa a o i kilmininko i junginiai, ej.: au o iaus emune ación (CK 1985, 547 s au o iaus eisés.), (CK 1985, 519 s . i k au o iaus i is adéjo eisés.), (BK 1983, 142 s . ). Bid a dj au o inis, -é8ie e minai, abejo, bus ga e be usikujymeny a i ik as7opcKoe mpaBo, i8 aBTopcKHH HO obop, aBTopcKu ToHOpap, aBTOPCKOe CBHACTEIBCTBO k . i Su Siuo biid a dziu au o inés eisés e minas jde as j J. Pe onio, V. Vanago i A. Zala o iaus suda y a,,Li- e a ii os e miny Zodyna ( V, 1962. P. 43), él es pa ekes p ime ojj no minamoj- j o,,Daba inés lie u iy idiomas Zodyno pe mi ima (V., 1954. P. 57; an ajame edición jdé as e minas au o inés eisés. — V, 1972. P. 65), aiskinamas,,Lie- u iskojoje a ybinéjé encyclopedia se (V., 1976. T. 1. P. 514). Tad Li uania kele a degim m- eciy Sis é mino, donde sea necesa io, ha sido u ilizado. ‘TaGiau p ieSka io Nep iklausomoje Li uania ue aiskinamas e minus au o iaus eisé (z . Li u iskoji enciklopedija. K., 1934. T. 2. Sk. 390-391). Au o iaus eisé jdé a i j iSei ijoje iSleis a,,Lie u- iy enciklopedija* (Bos onas, 1953. T. 1. P. 487). Tose en enciclopedías aiskinamas i é mino au o iy hono a ai. Siuo iempo i Li uania el hjz ama a el más an iguo i aiskesnio bei ikslesnio é mino au o iaus eisé. G jz ama nea si iduam- en e, po que ales iiSies dichosos del kilmininko aleg nis Li u iui es kun qué ai8kesnis jp as esnis, negu gana miglo as nelabai biidingos da ybos i bid a dis au o inis, -é. i Kilmininkas éia mejo concue - su Siais misy lengua j a dijimo undamen- os i polinkiais. Al mismo bidu son cons a jp as i é minos sezmos de echoé (plg. usy ceme inoe mpaso), 2mogaus eisés (plg. usy ye oBeyeckue mpasa) k . i Si eiké y, abejo, bii y be consumami e minai e minologiniai Zodziy a junginiai ama ininky eisé, bajo y eisé, one ama ininkiné, bajo iné eisé, po que pues a nadie, odos, no hubo a éje gal a susida y i, a kim, usa el é mino ski ybés Zmoginés eisés. Kalbos a z ilgiu j s a s omas siuo caso i galé y bi i neben daik a a dzio skai iaus klausimas, -y., a o ina au o iaus eisé, au o iy eisé. a a Sis cosa puede depende de lo que es i desc éciase el é mino au o ius. Va ojando e miau o i- aus eisé, aiskus daik as, de a consumi nq au o iaus emune ació- n, au o iaus hono a as, galé y bi i au o iaus i liudijimas i (jj emia ce i icado de pe sona, diploma de doc o , idyméjimo del ap endiz, pasapo e ciudadcio, a es ado de p o eso , e c.). Be eisés Jq i a dijancio é mino au o iaus eisé, kalbai eque ido e minus, po el cual i j a dijamos okiy pe sonal Saky lais és, galimybés. Aquel asun o desc end inama- ja necesime no malmen e u ilizada Zodzio eisé plu aliskai a ambién la, a quien os eisés pe enecen a quien ellas asignadas, su aplicadas, Zymin¢io Zodzio kilmininku, es deci . a se dice i aSoma au o iaus eisés, plg. ciudadanos- ciy eisés, su uok iniy eisés, aiky eisési k . Sis e minologinis Zodziy junginys ben O icialmen e dalykinéje diboje, pa eis, usado odo iempo, sólo p as os lengua publicainiuopocal- bios Te a o as epa a ojamas pasakymas au o inés se a i 12 eisés. Tokio pobiidzio conjuncio- nes jp as a consumi abiejy skaiciy kilmininka (au o iaus eisés i au o iy eisés), nelygu, qué se quie e deci . Taciau e desc end - in ai hablando Gia isai puede uZ ek i ienaskai - os kilmininko. Po beje, más ecien es no mmina- muosias de lengua publicamie- n os hablan e minos con kilmininku aho a y p opo cio- nan, ejemZiui, j an a,,Bibli- o ekininky- s és y bibliog a í- as e miny Zodyno sasiu inj,,- Dokumen - as. Leidinys. Leidyba (V., 1991) idé i e minai du o iaus éisé ( usy aB opcKoe mpaso, angly copy igh , okie iy U hebe e- ch ) ci ilinés eisés no mos, egulauoj- anéios au o iy i leidéjy san ykius* y 13 du o iaus éisés zénklas ( usy 3K aHaBTopc- Ko o mpasa, angly copy igh sign, asscioki- ey Ve asse - signa u , Ve asse - zeichen), ei,zenklas ©,Skian is au o iaus eise jbiama kii inj i zyma y in- iy dokumen i 13-14 Como sinónimo Salia p incipal p opo cio- nado é minoe/- dybos con a o ( usy aB opcKu i o osop, angly publishing con ac , okie iy Ve lags e- ag),,au - o iaus y leidéjo cons i uo- ma con a o imp imdi i y dis ibui i ki inj o ki inius 45 Siame Zodyne desc i os y a o asis e mas au o iné con a o. Teniendo en men e que con ac u- isy a de eideid es mucho aisk más y cla es (jo eiksmé es á di ec ame- n e elacionado con démeny eikSme) é mino, sinónimo au o iné con a o, bidamas y de idiomas, y e minolog- ías equi imy a z ilgiu p as e io , es pasida es ne eque i- dos. Cia p opo cio- nado y aho a jp as as e mis au o ys - és liddijimas 14, aunque, como ya se dijo, de la lengua a z ilgiu sis emiske- snis bi y du o iaus liddijimas /. Te minai du o iaus éisé, du o iaus éisés Zénklas, au o ys - és li diimas, publybos su a is aiskinami Lie u os s anda e- ,,Au o ys - é. Leidyba. Tex ai. P incipales é minos y desc ipció- n. Te minas au o iaus eisé, como no minis eikinys, jdé as i j eciajj,,D- aba inés lie u iy kalbos Zodyno leidima (V., 1993. P. 837). Tad p ac iciné- je lenguaje a oseno- je aún aún neuZmi s i e mininai au o iné eisé, au o inés eisés, au o inis emune a- ción, au o inis hono a as, au o iné con a o, bidami miisy kalbai nobiidingos da ybos, ejemplinine a osenai no puede bi i p opo cio- nados. Jy usua ios o noZino aho a p opo cio- namos y a ojamy eglasingy, aiSkiy e miny, o man iene isikibe j senuosius, según s e ima g ama ika suda y uo- sius. Más ácil pasa ( iksliau g jZ i) a los p es aam- yjy e miny, sin duda, se á a los p ime os'. 13 3. ¿Quién se elige du an e las elecciones p esidenciale- s? Muchos en el mundo son es a aliy, a las que di ige el p esiden ei. P esiden ai, lie u iskai es o pi mininkai, son eligiéndose líde es, ad es a alininkai e ieS6sios in o ma p iemonés dazZnokai iene eikaly con y debe igiiny elecciones. Be a odos comp ensamo, jp as o, misy kalbai biidingo pasakymo p esiden e elecciones, an o zodziu pasakoma, an o a8 u isspausdinama p esidenciales elecciones. Be bid a dis p eZiden- inis, miisy -é kalbai Gia del odo no con iene pues al — caso se elige p esiden e, quién o o. o ne Tado ino ya i se hace sec ado (Z . a ículos- nelj sob e cons i uc- ión pa ais) ac i o suje o, o obje o, po amini- nco, igualamen- e como y o as elecimy ocasiones, ej.: p esiden- e eleccione- s, papieziaus eleccione- s, seimo eleccione- s, eiséjy inkiia , consejo inkima y k . (dékui Die ui, odos, aún nadie nea éjo i cabeza saky i popieziniai, se judiminiai axéjiniai eleccione- s). Bid a dinj pasakyma p esidenc- iales eleccione- s, sin abejo, a ne8é y sopiko cuales aunque i§ más úl imame- n e miisy habla eikusiy bei ebe eiki- anciy s e imy kalby ge béjai usai a oja mpe3HqeH- TCKHE BbIOOpsI, anglai p esiden - ial elec ions. Pe o no puede desca a- se que al menos algunos no algunos usua ios j akos éia galéjo y puede u é i ambién lenky (wybo y p ezyden- ckie) o p anciizy (élec ions p ésiden - ielles) lengua. Is j akinges- niyjy nación Siuo caso ai8kiai di e encia sólo gokieyi, según su lengua pap oéius u ilizan sudu inj daik a a - dj P asiden - enwahl ( ). Vienoda o panasi no de una es anim- as lenguas a osena iilam apa eceo- si esas incluso s a us j odymas, que y a los Li uanians no oca a ilik i, ie. hay que ambién egz i min i, como y s e imujy ezgama. Pe o es o memo ia nou in¢iy o kokiy beZdzioniy selkamas camino. De a bien jsikal i j gal a, que a gas es lengbai, cuyos usua ios ima kalbé i, "Da Z . au o iaus a iknj,D- él e miny su bid a déiu 2u‘o inis*, iSspausdi- n q,,Ta p lib ogy Zu nale (1997 m. N . 3. P. 15-16). 14 guiudamiesi s e imas a s e imy kalby g ama ika. Así p ocedien- do no di icul a su lengua oda pe de o, en o as palab as, es anim- aja hace sa q. Li uiy habla, u édama muy iSplé o a daik a a dziy linksniy sis ema uo esmés di damasi i desde i ga siyjy Vaka y mundo kalby, muchos casosjy usua ios ácilmen e leidzia e s is bud a dziy, y. be aiskiai i p ecisam- en e Zodziy elacione- sus deci Zodzio — ly imis aleg niais, Tokia a osena Li uanians es os ne p igim iné. Miisy Zodis Siuo a i ilgiu es más pode oso, más lexible i u iningés que any kalby Zodis. Que du an e las elecciones del p esiden e se elige p esiden e, ácilmen e pe cibe i mazá niño. O que elige ka du an e s e imyjy i§ pasigau us elecciones p esidenciale- s? To no puede en ende i suauges. Es o al bi y en endama lie u iy lengua besimokanéiam anglui, polkui, usui nelie u iskai mas anéiam au iediui, pe o bien gim aja a lengua mokanéiam lie u iui. ne Exis e más i ejemplinine kalbai noinkamy Zodziy junginiy, ku iuos jeina j bid a dis p esidenciali- nis, -é. G i an denominamai TSRS, muy madingas ue pasida es ambién cons i uido gasdinamasis é mino p esidencial gobie no. I aho a según sea necesa io Sis e minos is pa o oja- mos solo como ne pasado memen o, po que okiy dalyky pasi aiko puede pasi aiky i o os es adosése. a i Ese gobie no p esidencial anuome , aiskus daik as, ue c imado según usi8koyo é mino- no MpesuXeHTcKoe yiipaBseHHe ejemzdi, pe o pa j ki y kalby a sekéjams na osios i ,, u in ojams bi y pasi ile anglais i ame icanos su angiskai es o p esiden ial — go e nmen . li e iskai okiais eiksma eiskian¢iais Zodziais es su usado el ac i éjo capmininkas, ej.: kuniga kscio, ka aliaus kunig iga inis, ka alinis!) aldynas, aldéia, yskupo (0 ne jzengimas (ing esas), Zemaiciy ko osi k . Tad saky ina i p esiden e gobie no. To pa galo es i nelie u iska kalbéseng mégs anciy Zmoniy (ypaé aldininky bei Zu nalis y) j habla diegiami j a dijamieji pasakymai p esidenciali- né élia a, p esidenciali- niai pie is, p esidenciali- nis lék u as . . i Nuola kalami i Zmoniy cabezas al a uno ales ne dichosamien - os pamazu empieza a apa ece oda jp as i, no cani¢iami. Nedaug iks a has a p esidenciali- nés kédés p esidencial dec e io, aunque aún noeko a gi désakan di ec o inis kakla ysis, minis iné masina, i sininkinis 15 i kabine es, p emije iniai pus yciai yskupiné aka iené. ax Pe oge así no hace al a i deci . Paski is y ypaé pe enecimi- en o lie u iskai ambién daznai eigkiami kilmininku. En los habbamu ejemzios él ebus jp as as miisy kalbai. i Su p eesaga -Znis, -é i8 es y biid a dziy e zimasis j musy habla y j ai iopas pli imas bei a osena es uno impo an ei- yjy ac ualidadin- és bend inés de la lengua eikybos jy klausimy. i8 Es muy amplio, p ieS a ingas, keblus, ma y , dél o noe e ai gin ijamas cues ión. Siame i a ículo kile o a osenos casosjy apmas ymais espé a sólo pakuSin i. jj Abb e iamien os BK = Lie u os Ta yby Socialis inés Respublikos baudziamasis kodeksos: O icialus eks as su pakei imais i papildymais 1983 m. bi zelio 1d. Vilnius: Min is, 1983. 264 p. CK = _Lie u os Ta yby Socialis inés Republike ci ilinis kodekso: O icialus eks as pakei imais su papildymais i sausio 1985 m. 1 d. Vilnius: Min is, 1985. 344 p. 2 Una e sión más an igua del a ículo Sio se imp ime,- Jus i ios Zu nale (1997 m. No. 3 i k . ). 16