Skvarbioji būdvardžių priesaga „-inis“, „-ė“

S asys KEINYS SKVARBIOJI BUDVARDZIU PRIESAGA -/NIS, -E’ Daba inéje bend inéje kalboje labai dazna y a pasida iusi bid- a dziy p iesaga -/nis, -é. Ka ais odosi, kad ji segiojama bemaz be jokiy a Z y. Tokj os p iesagos ak y uma sma kiai is paku s o sla- u, ge many, ben kiek gal i ku ios ne ku ios ki os kalbos. Ta¢iau aip bu o ne isuome . P aei o améiaus galo i Sio p adzios a8 y kalboje okie i in dazni i mégs ami bu o biid a diiai, pada y i su p iesaga -iskas, -a. Gausy Jy a ojima i gi daugeliu a ejy sukéle i palaiké s e imos kalbos, ypa¢, ma y , sla y, su sa o ne ga sais a ima p iesaga -sk-. S ai pi - mujy me y ,, Va pe“ (1889 m.) bu o aSoma absoliu iszka aldzia 53 ( aidemis szlenky pa yzdziu uome zymé a § Salia pa yzdzio pa a- Sy i skai menys odo y me y ,,Va po” puslapj, ku iame as pa yzdys pa a o as), demok a iszka aldzia 54, d asiszka spéka 54, ekono- miszkas gy enimas 53, ekonomiszkas padéjimas 29, ekonomiszkas paspy imas 71, medegiszka pa ama 38, mili a iszkas padeéjimas 12, imoksliszkas pama as 36, poli iszkas gy enimas 12, poli iszka iszmin- is 24, poli iszka o ganizacija 55, poli iszka aldzia 53, s a is iszki ‘pa- da imai 14, au iszka ski ybé 37 i nemaizai ki y. Daba isi y a jp a- e okiais a ejais saky i absoliu iné aldzia, demok a iné aldzia, d asiné jéga, ekonominis gy enimas (pa yzdiiui, als ybés, k a8 o, o ekonomiskas gy enimas daba ai ,, aupus gy enimas“), ekonominé padé is, ekonominé pa ama (a ba ekonominé pagalba), medzZiaginé (be daZnesnis iS skolinio i8si es as biid a dis Ina e ialiné) pa ama (pagalba), ka iné padeé is, mokslinis pama as, poli inis ey enimas, poli iné ismin is, poli iné o ganizacija, poli iné aldZia, s a is iniai duomenys, au inis ski ingumas. p as o daba inés kalbos Zod3io isé ie oje uome bu o a ojamas Zodis iesa, 0 bid a dj Ju idi- a s ojo ju idiskas, -a, ad daba iniai musy e minai ekonom/- nés eisés, ju idinis asmuo, ju idinés eisés, poli inés eisés, p i a iné a ba ci iliné eisé y a pakei e ,,Va pe“ a o uosius ekonomiszkos iesos 87, ju idiszka asaba 53, ju idiszkos iesos 81, poli iszkos iesos 53, p i a iszka a ba ci iliszka iesa 53. Tai, kad bu o pe ei a nuo ienos p iesagos ediniy p ie ki os p ie- sagos zodziy, daug bus léme kalbininky aiSkinimai, aisymai. I zy- miausias daba inés bend inés kalbos ugdy ojas, ne e ai jos e u a- dinamas, J. Jablonskis (1860-1930), i élesni p ieska io kalbininkai ne ka q kan iai y a aiSkine kaip ik kq eiSkia i ku iems galams inka, ku iems ne inka biid a dziai su p iesaga -iskas, -a. Pa s J. Jab- lonskis, pi maja sa o g ama ika, i8leis a 1901 m. Tilzéje, pa adines »Lie u iskos kalbos g ama ika“, éliau ieSai pasi aisé, a8ydamas, kad /ie u iska kalba bi y kokia panaii j a kalba, ku ia Sneka lie u- iai, 0 ne padiy lie u iy a ojama kalba. Tie kalbininky kalimai j gal a padéjo susiau in i p iesagos - kas, -a bid a dziy a ojima (ne ienu a eju daba ne pe sis engiama — os p iesagos ediniai nebe- a ojami i en, ku labai ik y), be a kélé placiosios a osenos a us ki iems, su p iesaga -inis, -é da omiems, bid a dziams. Siy Zodziy eik’mé a sajesné, ne ienu ne gi pa y usiems kalbos aisy- ojams a edak o iams keblu — sunkoka i ai j ody i, kad ik ai oks biid a dis ku iuo a eju ne inka, nes ne e ai galima jz elg i a ben sugal o i kokj naujq ki aip nenusakomg eik’més a spal j. Daug ku jy né nede a kalbos klaidomis laiky i, gauséja a ejy, kai pag e- Giui a ojamas p iesagos -/nis, -é biid a dis i ku i ki a kalbos ly is, a kim, kad i daik a a dzio kilmininkas. Tie biid a dZiai, bidami labai sk a bis, palaipsniui s umia i8 a osenos ne ieng adicine, i8 p igim ies kalbai biidingg ly i, o ai gali u é i nemenky pada iniy kai ku iy linksniy a osenai. Taciau is dél o Sie biid a dzZiai inka oli g azu ne isu , ku y a kieno pa a ojami. Cia oliau bus ap a ia- mas pluos elis e miny su kalbamos iies biid a dziais i bandoma pa ody i, kaip jie als ybés gy enimo i eisés kalboje galé y bi i a - ojami i ku ie jy aisomiems e minams a Siaip dalykinés kalbos pasakymams ne inka. 1. Kas y a kons i uciné pa aisa? Ku ie ne ku ie js a ymy leidéjai i , ma y , i$ jy kalbos besimokan- ys Zu nalis ai jau ku is laikas diegia j lie u iy kalbos a o ojy sq- mone e ming ne e mina kons i uciné pa a sa. Kiek iena ka gi dus a pamadius pa a’y a q pasakyma, apninka abejones, kas u ima gal oje. Jei kalbama apie pacios kons i ucijos aisyma (0 pas- a uoju me u pap as ai am eikalui kalbamas pasakymas i a oja- mas), ai kodél nesakoma Zmoni8kai — Kons i ucijos pa aisa? Juk ne i8 pi s o lau i j ,,Daba inés lie u iy kalbos Zodyna“ jdé i Zodzio pa- aisa eik’més ,,pa aisomasis pakei imas, papildymas* pa yzdziai kon- s i ucijos, nu a imo pa aisa (V., 1993. P. 522). Zodynuose da galima as i i sa aso, su a ies, ezoliucyos pa aisa. Kilmininku Cia pasako- ma, kas aisoma, ku os pa aisos da omos. Tai miisy kalbos klasiko J. Jablonskio adin asis eikiamojo dalyko, a ba objek o, kilminin- kas, p z.: Ji ma Skinius (siu inj) siu a i Ma ski- niy s u imas Ja i namie sulaiké. Té as aikus moko i Vaiky mokymas né la komas isaileng u da bu (Jablons- kis J. Rink iniai as ai. V., 1957. T. 1. P. 572-573). Tesian uos Zy- miojo kalbos ugdy ojo g e inimus, bii y galima saky i: Jie kons i uc - ja aiso ix Kons i ucyjos aisymas, kons i ucijos pa aisos. Tokia Cia y a, odos, i pap as oji logika, i miisy kalbos g ama ikos abécélé — jei aisoma kons i ucija, ai i pa aisa bus kons i ucijos, plg. a/so a us, laik odZius — a y, laik odziy aisymas. a jmanomas i , jei jmanomas, ka u é y eikS i ZodZiy junginys kons i uciné pa aisa? Bid a diiai y a a sajesni negu daik a a dziai, jie isuome iS ei8- kia ypa ybe. Zodzio kons i ucinis, -é eiksmé, be abejo, u i y8iy su uo, ka ei8kia pama inis Zodis kons i ucia, be ai, ma y , ne pacios kons i ucijos ypa ybé. ,,Lie u iy kalbos Zodyne“ o bid a dzio eiks- mé nusaky a isai neblogai — ,,pag is as kons i ucija, susijes su ja“ (V., 1962. T. 6. P. 336). Tad kons i uciné pa aisa, labai a sie ai sam- p o aujan , gale y bi i kokia kons i ucijos pama u da oma a gal kaip ki aip su kons i ucija susijusi pa aisa. Tokiu a eju, aiSkus daik as, aisoma ne pa i kons i ucija, o kas ki a. Pa yzdziui, pas ebé a, kad ku is Siaip js a ymo eiginys nesu inka su kons i ucija, ad imamasi jj aisy i aip, kad su ik y. Tokia pa aisa pag is ai galé y bi i adinama kons i ucine, nes da oma emian is kons i ucija. Tiek pa lamen ui, ick i apsk i ai eisei oks e minas gali bi i eikalingas. 10 IS o, kas Gia saky a, mielas skai y ojas, be abejo, sup a o, kad i kons i ucijos pa aisa, i kons i uciné pa aisa y a jmanomi misy kal- bos pasakymai a e minai, be jie u é y bi i ski iami eikémés a - z ilgiu. Kai u ima gal oje pacioje kons i ucijoje da oma pa aisa, i- sai ne inka a o i e mino kons i uciné ‘pa aisa, nes ai y a kons i u- cijos pa aisa. I isai kas ki a, kai kons i ucijos pama u aisomas koks ki as js a ymas a da kas no s. Tokiq pa aisa, aiskus daik as, ik y adin i e minu kons i uciné pa aisa. 2. Ne au o iné, 0 au o iaus eisé Nesenais usy laikais lie u iy kalboje bu o a ojamas bemaz ien e minas au o iné eisé. Taip bu o j eisin a A. Ziu lio suda y ame, J. Bula o, K. Jablonskio, J. Ziugzdos bei suda y ojo A. Ziu lio eda- guo ame i Lie u iy kalbos i li e a i os ins i u o Te minologijos ko- misijos ap obuo ame bei p ak iniam naudojimui ekomenduo ame » Teisiniy e miny Zodyne“ (V., 1954), ku io 24 p. jdé i e minai au o- iné eisé, au o iné eisé j ku inj, is es iné au o iné eisé, p adiné au o iné eisé, au o inés eisés objek as, au o inés eisés subjek as. Ten pa jdeé i i e minai au o inis hono a as bei au o inis liudijimas. Te minai au o iné eisé, au o iné su a is, au o inis a lyginimas a - o i usy laiky ci iliniame bei ci ilinio p oceso kodeksuose, be Z0- dyno au o inis liudijimas juose pakeis as ebe a ojamu e minu au- o ys és Liudijimas. Tiesa, ie omis kodeksuose, jskai an i baudzia- majj, e minologi’kai pa a o i i kilmininko junginiai, p z.: au o- iaus a lyginimas (CK 1985, 547 s .), au o iaus eisés (CK 1985, 519 s . i k .), au o iaus i is adéjo eisés (BK 1983, 142 s .). Bid a dj au o inis, -é8ie e minai, be abejo, bus ga e i8 usikujy a i ikmeny as7opcKoe mpaBo, aBTopcKHH HO obop, aBTopcKu ToHOpap, aBTOPCKOe CBHACTEIBCTBO i k . Su Siuo biid a dziu au- o inés eisés e minas jde as j J. Pe onio, V. Vanago i A. Zala o- iaus suda y a ,,Li e a ii os e miny Zodyna“ ( V., 1962. P. 43), jis y a pa ekes j pi majj no minamojo ,,Daba inés lie u iy kalbos Zodyno“ leidima (V., 1954. P. 57; an ajame leidime jdé as e minas au o inés eisés. — V., 1972. P. 65), aiskinamas ,,Lie u iskojoje a ybinéjé en- se ciklopedijoje“ (V., 1976. T. 1. P. 514). Tad Lie u oje kele a degim - meciy Sis e minas, ku eikia, bu o a ojamas. ‘TaGiau p ieSka io Nep iklausomoje Lie u oje bu o aiskinamas e - minas au o iaus eisé (z . Lie u iskoji enciklopedija. K., 1934. T. 2. Sk. 390-391). Au o iaus eisé jdé a i j iSei ijoje iSleis a ,,Lie u iy enciklopedija* (Bos onas, 1953. T. 1. P. 487). Tose enciklopedijose aiskinamas i e minas au o iy hono a ai. Siuo me u i Lie u oje el g jz ama p ie senesnio i aiskesnio bei ikslesnio e mino au o iaus eisé. G jz ama nea si ik inai, nes o- kios iiSies pasakymuose kilmininko linksnis lie u iui y a ku kas ai8- kesnis i jp as esnis, negu gana miglo as i nelabai biidingos da ybos bid a dis au o inis, -é. Kilmininkas éia ge iau su inka su bend ai- Siais misy kalbos j a dijimo pama ais i polinkiais. Tuo pa bidu y a suda y i jp as i e minai sezmos eisé (plg. usy ceme inoe mpaso), 2mogaus eisés (plg. usy ye oBeyeckue mpasa) i k . Jei eiké y, be abejo, bii y a ojami e minai a e minologiniai Zodziy junginiai ama ininky eisé, bajo y eisé, one ama ininkiné, bajo iné eisé, nes juk niekam, odos, nebu o a éje j gal a susida y i i a o i, a kim, e mino ski ybés Zmoginés eisés. Kalbos a z ilgiu s a s omas siuo a eju galé y bi i neben daik a a dzio skai iaus klausimas, -y., a a o ina au o iaus eisé, a au o iy eisé. Sis dalykas gali p iklausy i i nuo o, kaip y a apib éziamas e minas au o ius. Va ojan e mi- nq au o iaus eisé, aiskus daik as, de a a o i i au o iaus a lygini- mas, au o iaus hono a as, galé y bi i i au o iaus liudijimas (jj e- mia asmens liudijimas, dak a o diplomas, mokinio pazyméjimas, pi- liecio pasas, p o eso iaus a es a as i k .). Be eisés Sakq i a dijancio e mino au o iaus eisé, kalbai eika- lingas i e minas, ku iuo j a dijamos okiy asmeny lais és, galimy- bés. Tam eikalui apibend inamaja eikime pap as ai a ojama Zo- dzio eisé daugiskai a aip pa su a, kam os eisés p iklauso a kam jos ski iamos, aikomos, Zymin¢io Zodzio kilmininku, y. sakoma i aSoma au o iaus eisés, plg. pilieciy eisés, su uok iniy eisés, aiky eisési k . Sis e minologinis Zodziy junginys ben O icialiojoje daly- kinéje kalboje, egis, a o as isa laika, ik p as os kalbos leidiniuo- se a pokalbiuose e a o as i epa a ojamas pasakymas au o inés 12 eisés. Tokio pobiidzio junginiuose jp as a a o i abiejy skaiciy kil- mininka (au o iaus eisés i au o iy eisés), nelygu, kas no ima pasa- ky i. Taciau i apibend in ai kalban Gia isai gali uZ ek i ienaskai- os kilmininko. Beje, naujausiuose no minamuosiuose kalbos leidiniuose kalba- mi e minai su kilmininku daba i eikiami, pa yzdZiui, j an a ,,Bib- lio ekininkys és i bibliog a ijos e miny Zodyno“ sasiu inj ,,Doku- men as. Leidinys. Leidyba“ (V., 1991) idé i e minai du o iaus éisé ( usy aB opcKoe mpaso, angly copy igh , okie iy U hebe ech ) »ci ilinés eisés no mos, eguliuojanéios au o iy i leidéjy san ykius* 13 i du o iaus éisés zénklas ( usy 3HaK aBTopcKo o mpasa, angly copy igh sign, okieciy Ve asse signa u , Ve asse zeichen) ,,zen- klas ©, eiSkian is au o iaus eise j skelbiama kii inj i zymimas no - ma y iniy dokumen y nus a y a a ka“ 13-14. Kaip sinonimas Salia pag indinio eikiamo e mino /e/dybos su a is ( usy aB opcKu i o osop, angly publishing con ac , okie iy Ve lags e ag) ,,au o- iaus i leidéjo suda oma su a is spausdin i i pla in i ki inj a ki i- nius“ 45 Siame Zodyne pa eik as i a o asis e minas au o iné su- a is. Tu in gal oje, kad /eidybos su a isy a daug aiskesnis i skaid- esnis (jo eiksmé y a iesiai susijusi su démeny eikSme) e minas, sinonimas au o iné su a is, bidamas i kalbos, i e minologijos ei- kala imy a z ilgiu p as esnis, y a pasida es ne eikalingas. Cia ei- kiamas i daba jp as as e minas au o ys és liddijimas 14, no s, kaip jau saky a, kalbos a z ilgiu sis emiskesnis bi y du o iaus /idijimas. Te minai du o iaus éisé, du o iaus éisés Zénklas, au o ys és li dii- mas, leidybos su a is aiskinami Lie u os s anda e ,,Au o ys é. Lei- dyba. Teks ai. Pag indiniai e minai i apib ézimai“. Te minas au o- iaus eisé, kaip no minis eikinys, jdé as i j eciajj ,,Daba inés lie u iy kalbos Zodyno“ leidima (V., 1993. P. 837). Tad p ak inéje kalbos a osenoje is da neuZmi s i e minai au- o iné eisé, au o inés eisés, au o inis a lyginimas, au o inis hono- a as, au o iné su a is, bidami miisy kalbai nebiidingos da ybos, pa yzdinei a osenai negali bi i eikiami. Jy a o ojai a ba neZino daba eikiamy i a ojamy aisyklingy, aiSkiy e miny, a ba laikosi isikibe j senuosius, pagal s e ima g ama ika suda y uosius. Leng iau 13 pe ei i ( iksliau — g jZ i) p ie eikiamyjy e miny, be abejo, bus pi - miesiems'. 3. Kas enkama pe p eziden inius inkimus? Daug pasaulyje y a als ybiy, ku ioms ado auja p eziden ai. P e- ziden ai, lie u iskai ai — pi mininkai, y a enkami ado ai, ad als- ybininkai i ieS6sios in o macijos p iemonés dazZnokai u i eikaly su y pa eigiiny inkimais. Be isiems sup an amo, jp as o, misy kal- bai biidingo pasakymo p eziden o inkimai, iek zodziu pasakoma, iek a8 u isspausdinama p eziden iniai inkimai. Be bid a dis p e- Ziden inis, -é miisy kalbai Gia isai ne inka — juk okiu a eju enka- mas p eziden as, o ne kas ki as. Tad i a o inas jau pazjs amas (Z . s aipsnelj apie kons i ucijos pa ais) eikiamojo dalyko, a ba ob- jek o, kilmininkas, lygiai kaip i ki ais inkimy a ejais, p z.: pi mi- ninko inkimai, popieziaus inkimai, seimo inkimai, eiséjy inki- ia , aldybos inkima i k . (dékui Die ui, odos, da niekam nea - éjo i gal a saky i popieziniai, seiminiai ax eiséjiniai inkimai). Bid a dinj pasakyma p eziden iniai inkimai, be abejo, a ne8é i palaiko ku ios no s i§ labiausiai pas a uoju me u miisy kalba eiku- siy bei ebe eikianciy s e imy kalby ge béjai - usai a oja mpe- 3HqeHTCKHE BbIOOpsI, anglai — p esiden ial elec ions. Be negalima a mes i, kad ben ku iems ne ku iems a o ojams j akos éia galéjo i gali u é i aip pa lenky (wybo y p ezydenckie) a p anciizy (élec- ions p ésiden ielles) kalba. Is j akingesniyjy au y Siuo a eju ai8- kiai ski iasi ik okie¢iai, pagal sa o kalbos pap oéius a ojan ys su- du inj daik a a dj P asiden enwahl ( ). Vienoda a panasi ne ienos s e imos kalbos a osena iilam o- dosi esas ne gi s a us j odymas, kad i lie u iams ne inka a silik i, y. eikia aip pa egz i min i, kaip y s e imujy ezgama. Be ai a min ies ne u in¢iy a kokiy beZdzioniy enkamas kelias. De a ge- ai jsikal i j gal a, kad a gas ai kalbai, ku ios a o ojai ima kalbé i, "Da Z . au o iaus s aipsnj ,Dél e miny su bid a déiu 2u‘o inis*, iSspausdin- q ,,Ta p knygy“ Zu nale (1997 m. N . 3. P. 15-16). 14 ado audamiesi s e imos a s e imy kalby g ama ika. Taip elgian is nesunku sa o kalba isai p a as i a ba, ki aip sakan , s e imaja pa- da y i sa q. Lie u iy kalba, u édama labai iSplé o a daik a a dziy linksniy sis ema i uo i esmés ski damasi nuo ga siyjy Vaka y pa- saulio kalby, daugeliu a ejy a o ojams leng ai leidzia e s is be bud a dziy, y. aiskiai i iksliai Zodziy san ykius pasaky i Zodzio ly imis — linksniais, Tokia a osena lie u iams y a os ne p igim i- né. Miisy Zodis Siuo a i ilgiu y a galingesnis, lanks esnis i u inin- gesnis negu any kalby Zodis. Kad pe p eziden o inkimus enkamas p eziden as, leng ai su- okia i mazas aikas. O kas ka enka pe i§ s e imyjy pasigau us p eziden inius inkimus? To negali sup as i i suauges. Tai gal bi y sup an ama lie u iy kalbos besimokanéiam anglui, lenkui, usui a nelie u iskai mas anéiam au iediui, be ne ge ai gim aja kalba mo- kanéiam lie u iui. Y a i daugiau pa yzdinei kalbai ne inkamy Zodziy junginiy, j ku- iuos jeina bid a dis p eziden inis, -é. G i an adinamajai TSRS, labai madingas bu o pasida es aip pa suda y as gasdinamasis e - minas p eziden inis aldymas. I daba p i eikus Sis e minas is pa- a ojamas ne ien kaip p aei ies a minimas, nes okiy dalyky pasi- aiko a gali pasi aiky i i ki ose als ybése. Tas p eziden inis aldy- mas anuome , aiskus daik as, bu o nusikal as pagal usi8kojo e mi- no MpesuXeHTcKoe yiipaBseHHe pa yzdi, be a pa j ki y kalby se- kéjams i gim osios ,, u in ojams bi y pasi ile i anglai su ame iko- nais — angliskai ai p esiden ial go e nmen . Lie u iskai su okiais eiksma eiskian¢iais Zodziais y a a ojamas eikéjo kilmininkas, p z.: kuniga kscio, ka aliaus (0 ne kuniga ks inis, ka alinis!) aldy- nas, aldéia, yskupo jzengimas (ing esas), Zemaiciy ko osi k . Tad saky ina i p eziden o aldymas. To pa galo y a i nelie u iska kalbéseng mégs anciy Zmoniy (ypaé aldininky bei Zu nalis y) j kalba diegiami j a dijamieji pasakymai p eziden iné élia a, p eziden iniai pie is, p eziden inis lék u as i . . Nuola kalami i Zmoniy gal as gal ne ienam okie pasakymai pamazu ima ody is isai jp as i, nepakei¢iami. Nedaug iks a iki p eziden inés kédés a p eziden inio dek e o, no s da ne eko gi dé- 15 i sakan di ek o inis kakla ysis, minis iné masina, i sininkinis ka- bine as, p emje iniai pus yciai ax yskupiné aka iené. Be gi aip i ne eikia saky i. Paski is bei ypaé p iklausymas lie u iskai aip pa daznai eigkiami kilmininku. Kalbamuose pa yzdziuose jis i ebus jp as as miisy kalbai. Su p iesaga -Znis, -é i8 es y biid a dziy e zimasis j musy kalba i j ai iopas jy pli imas bei a osena y a ienas i8 s a biyjy daba inés bend inés kalbos eikybos klausimy. Tai labai pla us, p ieS a ingas, keblus, ma y , dél o ne e ai i gin ijamas klausimas. Siame s aips- nyje kele o a osenos a ejy apmas ymais espé a jj ik pakuSin i’. Su umpinimai BK = Lie u os Ta yby Socialis inés Respublikos baudziamasis kodeksas: O icialus eks as su pakei imais i papildymais 1983 m. bi zelio 1d. Vilnius: Min is, 1983. 264 p. CK = _Lie u os Ta yby Socialis inés Respublikos ci ilinis kodeksas: O icia- lus eks as su pakei imais i papildymais 1985 m. sausio 1 d. Vilnius: Min is, 1985. 344 p. 2 Senesnis Sio s aipsnio a ian as spausdinamas ,Jus i ios“ Zu nale (1997 m. N . 3 i k .). 16