scieee Open visual document viewer

Skvarbioji būdvardžių priesaga „-inis“, „-ė“

Stasys Keinys

Full text

S asys KEINYS SKARBIOJI BUDVARDZIU PRISAGA -NIS, -E/ Daba inéje bend inéje pa boje mol o dazna è pasida iusi bid a dziy p eesaga -nis, -é. A ol e appa e che ji segiojama bemaz be jokiy a Z y. Tokj os p eesaga ak y uma sma kiai is paku s o sla u, ge many, almeno quan o o se quale quale i al e ne lingue. Ta¢iau così è s a o ne semp e. P aei o améiaus galo i Sio p adzios a8 y kalboje ali i in dazni mégs ami e ano i biid a diiai, a e p egiaga su -iskas, -a. Gausy Jy a ojima anche in mol i casii sukéle palaiké i s animas lingue, ypa¢, ma y , sla y, p op io ne su ga sais a ima p iesaga -sk-. S ai pi mujy me y ,, Va pe m.) (1889 e a aSoma absoliu iszka aldzia 53 ( aidemis szlenky pa yzdziu uome zymé a § Salia esempioz- io pa a- Sy i ci a indica me y y ,,Va po la pagina in cui quell'esempio pa a i o), demok a iszka aldzia duchiszka spéka 54, ekonomiszkas życie 54, ekonomiszkas padéjimas ekonomiszkas 53, paspy imas medegiszka 29, pa ama mili a iszkas 71, padeéjimas imoksliszkas 38, pamá poli iszkas 12, życie poli iszka iszmin is 36, poli iszka o ganizacija 12, poli iszka aldzia au iszki 24, ‘pada s a is iszka 55, ski ybé nemaizai ki y. 53, 14, 37 i O a u i sono jp a okiais occasioni di e absoliu iné aldzia, demok a iné aldzia, d asiné jéga, i a economico (pa yzdiiui, als ybés, k a8 o, i a economica o a ques o o ,,saupus i a), econominé padé is, econominé sos egno (o econominé aiu o), medzZiaginé (be daZnesnik iS skolinio i8si es as biid a dis Ina e ialiné) sos egno (pagalba), ka iné padeé is, ondamen o scien i ico, poli inis ey enimas, poli iné ismin is, poli iné o ganizzazio- ne, poli iné aldZia, da i s a is ici, nazional ski ingum. p as o a uinés della lingua Zod3io isé allo a luogo e a usa o Zodis iesa, bid a dj 0 Ju idia s ojo ju idiskas, -a, ad mode ni musy e mini econom/nés eisés, pe sona giu idica, ju idinés eisés, poli inés eisés, p i a iné o ci iliné eisé sono cambia e,,Va- pe a o uosius ekonomiszkos iesos ju idiszka asaba ju idiszkos iesos poli iszkos iesos 87, 53, 81, p i a iszka oppu e ci iliszka iesa 53, Il a o che è s a a passa a da una p eesaga ediniy alla al a p eesaga zodziy, mol i sa à léme kalbininky aiSkinimai, aisymai. I zymiausias daba inés bend inés kalbos ugdy ojas, ne e ui sua e u chiama o, J. Jablonskis (1860-1930), i élesni p ieska io kalbininkai ne ka q kan iai y a aiine kaip ik kq eiSkia i ku iems galams inka, ku iems ne inka biidziai su p iesaga -iskas, -a. J. Jablonskis, pi ma, sa oja g ama ika, i8le 1901 m. Tilzéje, pa adines Lie u iai g ama ika, él ieSai pasi aisé, a8ydamas, kad pana iska bie y bie y, ju ii, sneka lie , au ia, 0 neiyuuja kalba kalba kalba. Tie kalbininky kalimai j gal a padéio susiau in i p eesaga kas, -a bid a dziy a ojima (ne un caso o a anche pe sis eng- iama os p eesaga ediniai nebe a o- jami e là, do e mol o ik y), ma a kélé placiosios a osenas a us agli al i, con p eesaga -inis, -é da omiems, bid a dzia- ms. Zodziy eikmé a sajesné, non ienu pe sino espe i aisy oja- ms o eda o i di lingua keblu sunkoka abb ai j ody i, che da e o ale biid a dis Siy quale caso non ale, pe ché ne e ai si può jz elg i o almeno sugal o i kokjj naujq al imen i nenusako- mg eikmés a spal j. Daug do e jy né nede a linguis i e idomi conside a - e, gauséja casii, quando pag eGiui usa o p eesaggi -/nis, -é biid a dis e ku i al a lingua ly is, a kim, che e daik a a d- zio kilmininkas. Tie biid a dZia- i, bidami mol o sk a bis, g adualniui s umia i8 a osenos ne ieng adizine, i8 na u aim - ie kalbai biidingg ly i, o ques o può u é i nemenky pada iniy kai ku iy linksniy a osenai. Taciau is dél o Sie biid a dzZi- ai calca oli g azu non isu , do e è kieno pa a oja- mi. Cia a an i sa à discusselis pluos elis e miny con pa lamos iies biid a dzia- is e si en a mos a e come jie es a és di i o di i a kalboje galé y bi i a ojami quali jy aisomiems e mini i i a Siaip dalykinés pe i acconim- és della lingua non a. 1. Cosa è cos i uci- né emendisa? Cu ie che ne js a ymy ilaséjai e, a pa e e, i$ jy discenden- i di lingua Zu nalis i già quale empo diegia lie u iy lingua j consuma o - ijy sqmone e ming e mina kons i uciné pa a sa. ne Ogni ol a sen i o pamadius pa i a a pasakyma, apninca a dubbi, cosa esi in es a. q Se si pa la di pacios kons i ucijos aisyma ul imo empo soli o a quel (0 caso si pa la il de o usa o), ques o kodél non si dice i Zmoni8kai — Emendisa della Cos i uzione? Juk ne i8 di o lau i j ,,Daba inés lie u iy delle Zodyna jdé i Zodzio pa aisa eikm- és,,pa aisoma- sis cambiamen o, comple amen- o* esempiozdziai kons i ucijos, na dimo emendisa (V., 1993. P. 522). Negli Zodynus si può anco a o a e i sa aso, con a o, ezoliucyos emendisa. Kilkuminin C'è de o, cosa co egg- ono, do e quelle e i ic- he engono a e. Tai miisy lingua classico J. Jablonskio chiama oa- sis a i i del sogge o, o ogge o, p o minin- k, ecc.: ma Skinius Ji (siu inj) siu a i Ma skin- iy s u imas Ja i namie sulaiké. bambini Té as moko i Vaiky mokymas né la komas u aileng u la o o (Jablons- ky J. Rink iniai as ai. V, 1957. T. 1. P. 572-573). Tesian quelli Zymiojo lingua ugdy ojo g e inimus, bii y si può di e: Jiec kons i u a- ja iso ix Tassimis della cos i ucy, cos i uzioni p emendos. Tokia Cia è, odos, sm as oji logika, miisy i lingu lingu g ama icos i abécélé se aisoma kons i ucija, ques o — pa aisa sa à kons i ucijos, plg. i a/so a us, laik odZius — a y, laik odziy aisymas. a jmanomas e, se jmanomas, u é y ka eikS i ZodZiy junginys kons i uciné emendisa? Bid a diii sono a sajesni negu daik a a dziai, lo o semp e iS ei8kia pa icybe. Zodzio cos i ucinis, -é eiksmé, be abejo, ha y8iy uo, ei8kia su ondamen in- ka is Zodis kons i ucia, ma ques o, ma y , pacios cos i uzioni ne pa icybé. ,,Lie u iy di lingua Zodyne o bid a dzio eiksnusa- mé ki a u a non male — ,,pag is as kons i ucija, igues ja su (V., 1962. T. 6. P. 336). Tadciné kons i u pa aisa, mol o a sie ai samp o auja- n , gale y bi i quale cos i uzione pama u da oma gal come al imen i kons i ucija a ela i a pa aisa. su in ale caso, aiSkus daik as, aisoma s essa ne cos i uzione, cos'al a. o Pa yzzui, no é a che quale Sia jips a imo a e mazion non a enka su cos i uzione, ad imamasi co e i jj così, che su ik y. Tokia pa aisa pag is ai galé y bi i si chiama kons i ucine, pe ché si a sulla base kons i ucija. Sia pa lamen o, ick in i gene ale di i oi ale e mine può bi i necessa io. 10 IS di, che Gia saky a, mielas ai i ojas, abejo, be comp enda o, che cos i uzioni i pa aisa, kons i uciné i pa aisa è jmanomi misy kalbos pasakymai e minai, ma lo o u é y bi i assegna i eikémés a a z ilgiu. Quando u ima nel pacioje cos i uzione si a emendisa, del u o non con iene usa e e mine kons i uciné ‘pa aisa, pe ché ques o è emendisa della cos i uzione. I che u o al o, quando cos i uzioni ondamen emendomas qualche al o js a imen o anco a qualcosa. a Tokiq pa aisa, aiskus daik as, ik y chiami i e mine kons i uciné pa aisa. 2. Ne au o iné, 0 au o iaus eisé Nesenais usy empiis lie u iy cal oje è s a o usa o bemaz ien e minas au o iné eisé. Così è s a a j i ica a A. Ziu lio cos i uy a- J. me, Bula o, K. Jablonskio, J. Ziugzdos e suda y ojo A. Ziu lio edaguo- ame i Li uiy kalbos li e a i os i ins i u o Te minologijos komisijos app obuo ame bei accomanda omu uso p a ico » Teisiniy e my Zodyne (V., del 1954), quale 24 p. jdé i e minai au o iné eisé, au o iné eisé ku inj, j is es iné au o iné eisé, p adiné au o iné eisé, au o inés eisés ogge o, au o inés eisés subjek as. Ten pa jdeé i e minai i au o inis hono a as bei au o inis liudijimas. Te mai au o iné eisé, au o iné su a is, au o inis emune a i- on a o i usy laiky ci iliniame bei ci ile p ocesso kodeksuose, ma Z0dyno au o inis es imoniijim in lo o sos i ui o ebe a ojamu e mine au o ys és Liudijimas. gius izia, locomi codici, jskai an baudziamajj, i e minologikai pa a o i kilmininko junginiai, ecc.: i au o iaus emune azione (CK 1985, 547 s au o iaus eisés.), (CK 1985, 519 s . i k au o iaus i is adéjo eisés.), (BK 1983, 142 s . ). Bid a dj au o inis, -é8ie e minai, abejo, bus ga e be usikujymeny a i ik as7opcKoe mpaBo, i8 aBTopcKHH HO obop, aBTopcKu ToHOpap, aBTOPCKOe CBHACTEIBCTBO k . i Su Siuo biid a dziu au o inés eisés e minas jde as j J. Pe onio, V. Vanago i A. Zala o iaus suda y a,,Li- e a ii os e miny Zodyna ( V, 1962. P. 43), egli è pa ekes pi majj no minamoj- j o,,Daba inés lie u iy kalbos Zodyno pe misa (V., 1954. P. 57; an ajame edizione jdé as e mas au o inés eisés. — V, 1972. P. 65), aiskinamas,,Lie- u iskojoje a ybinéjé encyclopedijoje se (V., 1976. T. 1. P. 514). Tad in Li uania qualche degim m- eciy Sis e mine, do 'è bisogno, è s a o usa o. ‘TaGiau p ieSka io Nep iklausomoje Li uania è s a o aiskinamas e mis au o iaus eisé (z . Li u iskoji enciklopedija. K., 1934. T. 2. Sk. 390-391). Au o iaus eisé jdé a i j iSei ijoje iSleis a,,Lie u- iy encyclopedia* (Bos onas, 1953. T. 1. P. 487). Tose encyclopedijās aiskizza o i e minus au o iy hono a ai. Siuo empo i In Li uania el jz ama al più an ico i aiske ole bei ikslesnio e mine au o iaus eisé. G jz ama nea si incinai, pe ché ali iiSies accon i nei kilmininko gionis Li u i è kun cos ai8kesnis jp as esnis, negu gana miglo as nelabai biidingos da ybos i bid a dis au o inis, -é. i Kilmininkas éia meglio acce a comuneme- su n e- Siais misy lingua j a dijimo ondamen- i i polinkiais. Allo s esso bidu sono cos i u jp as i e mini sezmos di i oé (plg. usy ceme inoe mpaso), 2mogaus eisés (plg. usy ye oBeyeckue mpasa) k . i Se eiké y, abejo, bii y be usa iami e minai e minologiniai Zodziy a junginiai ama ininky eisé, bajo y eisé, one ama ininkiné, bajo iné eisé, pe ché siccome a nessuno, odos, non esis e a a éje la es a susida y i, a kim, usa e e mino ski ybés Zmoginés j eisés. Kalbos a z ilgiu i s a s omas siuo caso galé y bi i neben daik a a dzio skai iaus klausimas, -y., a o ina au o iaus eisé, au o iy eisé. a a Sis cosa può dipende e da quello, come è desc ézia o i e mine au o ius. Va ojan e miau o i- aus eisé, aiskus daik as, de a usa e au o iaus nq emune azio- ne, au o iaus hono a as, galé y bi i au o iaus liudijimas i i (jj emia ce i icazio- ne pe sonale, diploma di do o e, idyméjimo dello s uden e, passapo o ci adcio, a es a o del p o esso e, e c.). Be eisés Jq i a dijancio e mine au o iaus eisé, kalbai necessa io e mis, cui j a dijamos i okiy pe sonal Saky lais és, galimybés. A quell'a a e desc end inama- ja necessime no malmen e usa a Zodzio eisé plu iskai a anche quella, a chi quelle eisés appa engono a chi esse assegna e, applica e, su Zymin¢io Zodzio kilmininku, cioè. a si dice i aSoma au o iaus eisés, plg. ci adiniciy eisés, su uok iniy eisés, aiky eisési k . Sis e minologinis Zodziy junginys ben O icialiojoje dalykinéje kalboje, pa eis, usa o u o empo, solo p as os lingua pubbliciniuopokal- biose Te a o as epa a ojamas pasakymas au o inés se a i 12 eisés. Tokio pobiidzio collegamen- i jp as a usa e abiejy skaiciy kilmininka (au o iaus eisés i au o iy eisés), nelygu, chi olima di e. Taciau e desc end - in ai pa lando Gia u a può uZ ek i ienaskai - os kelmininko. By he way, negli ul imi no minamu- osi in lingua pubblica i i pa lami e mini con kilmininku o a e o ni i, esempioZiu- i, j an a,,Bibli- o ekininky- s és e bibliog a i- jas e miny Zodyno sasiu inj,,- Dokumen - as. Leidinys. Leidyba (V., 1991) idé i e mini du o iaus éisé ( usy aB opcKoe mpaso, angly copy igh , okie iy U hebe e- ch ) ci ilinés eisés no mos, eguliuoja- néios au o iy i leidéjy san ykius* e 13 du o iaus éisés zénklas ( usy 3K aHaBTopc- Ko o mpasa, angly copy igh sign, asscioki- ey Ve asse - signa u , Ve asse - zeichen), ei,zenklas ©,Skian is au o iaus eise jbiama kii inj i zyma y in- iy dokumen i 13-14 Come sinonimo Salia p incipale o ni o e minee/- dybos con a o ( usy aB opcKu i o osop, angly publishing con ac , okie iy Ve lags e- ag),,au - o iaus e leidéjo cos i uoma con a o s ampdi i e dis ibui i ki inj o ki inius 45 Siame Zodyne ipo a i e a o asis e mis au o iné con a o. Tenendo in men e che con ac u- isy a cheeidybos è mol o aiske ole e aspa en- e (jo eiksmé è di e ame- n e co ela o con démeny eikSme) e mine, sinonimo au o iné con a o, bidamas e delle, e e minolog- ia eikala imy a z ilgiu p as issim- o, è pasida es ne equisi - o. Cia iene o ni o e o a jp as as e mis au o ys - és liddijimas 14, sebbene, come già sai o, lingu a z ilgiu sis emiskό- τερο bi y du o iaus liddijimas. Te mai du o iaus éisé, du o iaus éisés Zénklas, au o ys - és li diimas, leidybos su a is aiskinami Lie u os s anda e- ,,Au o ys - é. Leidyba. Tes s ai. P incipali e mini e desc ézim- ai. Te minus au o iaus eisé, come no minis eikinys, jdé as i j eciajj,,D- aba inés lie u iy kalbos Zodyno idima (V., 1993. P. 837). Tad p a inéje lingua a oseno- je anco a nonZmi s i e minai au o iné eisé, au o inés eisés, au o inis emune a- zione, au o inis hono a as, au o iné su a is, bidami miisy kalbai nebiidingos da ybos, pa yzdinei a osenai non può bi i o ni i. Jy u en i o neZino o a o nisamy e a ojamy egoleingy, aiSkiy e miny, o ieneosi isikibe j senuosius, secondo s e ima g ama ika suda y uo- sius. Più acile passa e ( iksliau g jZ i) al o ni amy- jy e mini, senza dubbio, sa à i p imiesiem- s'. 13 3. Chi si sceglie du an e le elezioni p esidenziali? Mol i nel mondo sono s a iy, alle quali guida il p esiden ei. P esiden ii, li e iski ques o pi mininki, sono ele i di igen i, ad als ybininkai e eSsios in o macijos p iemonés dazZnokai ha eikaly con y pa eigiiny elezioni. Be a u i comp ensamo, jp as o, misy kalbai biidingo pasakymo p esiden e elezioni, sia zodziu pasakoma, sia a8 u isspausdinama p esidenziali elezioni. Be bid a dis p eZiden- inis, miisy -é kalbai Gia del u o non a gia in ale caso si — elegge p esiden e, chi al o. o ne Tado ina già i zizza a o (Z . a icoline- lj su cos i uzi- one pa ais) a enben- ico del sogge o, o ogge o, po amini- co, egualmen- e come e in al i ele imy casi, eg.: p esideni- nko elezioni, popieziaus elezioni, seimo elezioni, eiséjy inkiia , consiglio dei inkima e k . (dékui Die ui, odos, anco a nien eam nea éjo i es a sai i popieziniai, se judiminiai axéjiniai elezioni). Bid a dinj pasakyma le elezioni p esidenz- iali, senza abejo, a ne8é e supiko delle quali anche i§ più ul imame- n e miisy lingua eikusiy be ebe eiki- anciy s e imy kalby ge béjai usai a oja mpe3HqeH- TCKHE BbIOOpsI, anglai p esiden - ial elec ions. Ma non si può esclude e che almeno alcuni non alcuni u en i j akos éia galéjo e può u é i anche lenky (wybo y p ezyden- ckie) o p anciizy (élec ions p ésiden - ielles) lingua. Is akinge- sniyjy nazione Siuo caso ai8kiai di e isce solo ge mii, secondo il lo o linguaggio pap oéius u ilizzan i sudu inj daik a a - dj P asiden - enwahl ( ). Vienoda o panasi non di una s aniima lingua a osena iilam appa eosi esas pe sino s a us j odymas, che e ai li a i non capi a a ilik i, ie. bisogna così pu e egz i min i, come y s e imujy ezgama. Ma ques o ico do nonu in¢iy o kokiy beZdzioniy enkamas s ada. De a bene jsikal i j la a, che a gas ques o lingubai, le cui u en i ima pa la é i, "Da Z . au o iaus a iknj,D- él e miny su bid a déiu 2u‘o inis*, iSspausdi- n q,,Ta p knygy Zu nale (1997 m. N . 3. P. 15-16). 14 guidudamiesi s e imas a s e imy kalby g ama ika. Così agendo non di icilo il p op io lingua u a pe de e o, in al e pa ole, s aniima- ja a e sa q. Li uiy pa la, u édama mol o iSplé o a daik a a dziy linksniy sis ema uo esmés i di damasi i dallo ga siyjy Vaka y mondo kalby, mol i casijy u en i acilmen e leidzia e s is bud a dziy, y. be aiskiai i p ecisam- en e Zodziy san ykius di e Zodzio — ly imis eselniais, Tokia a osena ai Li uani è os ne p igim iné. Miisy Zodis Siuo a i ilgiu è più po en e, più i lessibile u ininge - ole negu any kalby Zodis. Che du an e le elezioni p esidenziali si elabo a p esiden e, acilmen e capisce mazza bambino. i O che sceglie pe ka s e imyjy pagau us i§ elezioni p esidenziali? To non può capi e i suauges. Ques o maga i bi y comp endama lie u iy delle besimokanéiam anglui, polkui, usui nelie u iskai mas anéiam au iediui, ma a bene gim aja lingua mokanéiam lie u iui. ne Vi è più i esempioine palbai noninkamy Zodziy junginiy, ku iuos jeina j bid a dis p eziden inis, -é. G i an denominamai TSRS, mol o madingas è s a o pasida es anche cos i ui o gasdinamasis e mine p esidenziale go e no. I o a se necessa io Sis e mine is pa o oja- mo solo come ne passa o ico do, nes okiy dalyky pasi aiko può pasi aiky i in al i s a iése. a i Quell'ammini- s azione p esidenziale anuome , aiskus daik as, è s a a commessa secondo usi8kojo e mini- no MpesuXeHTcKoe yiipaBseHHe esempiozdi, ma pa j ki y kalby a sekéjams na osios i ,, u in ojams bi y pasi ile anglai i ame icani su angiskai ques o — p esiden ial go e nmen . li e iski okiais eiksma eiskian¢iais su Zodziais è usa o il capminino eikéjo, ecc.: kuniga kscio, ka aliaus kunig iga inis, ka alinis!) aldynas, aldéia, yskupo (0 ne jzengimas (ing esas), Zemaiciy ko osi k . Tad saky ina i p esiden e go e no. To pa galo è i nelie u iska kalbéseng mégs anciy Zmoniy (ypaé aldininky bei Zu nalis y) j pa la diegiami j a dijamieji pasakymai p eziden iné élia a, p eziden iniai pie is, p eziden inis lék u as . . i Nuola kalami i Zmoniy capelli o se a uno ali ne acconimen i pamazu comincia a appa i e u a jp as i, non cambii¢iami. Nedaug iks a ino p esideninés kédés p esidenziale dec e o, sebbene a anco a noeko gi désakan di e o inis kakla ysis, minis iné masina, 15 i i sininkinis kabine as, p emije iniai pus yciai yskupiné aka iené. ax Be e non c'è bisogno di lo. i Paski is bei ypaé appa enime- n o lie u iskai anche daznai eigkiami kilmininku. Nei pa bamu esempizi egli ebus jp as as miisy kalbai. Su p eesaga -Znis, -é i i8 es y biid a dziy e zimasis j musy lingua i j ai iopas pli imas bei a osena è uno impo an iiy- jy a uinés bend inés della lingua eikybos klausimy. jy i8 Ques o mol o ampio, p ieS a ingas, keblus, ma y , dél o none e ai gin ijamas ques ione. i Siame a icolo qualchee o a osenos casijy apmas ymais espé a solo pakuSin i. jj Abb e iazioni BK = Lie u os Ta yby Socialis inés Respublikos baudziamasis kodeksas: O icius eks as su pakei imais i papildymais 1983 m. bi zelio 1d. Vilnius: Min is, 1983. 264 p. CK = _Lie u os Ta yby Socialis inés Respublikos ci ilinis kodeks: O icialus eks as pakei imais su papildymais i sausio 1985 m. 1 d. Vilnius: Min is, 1985. 344 p. 2 Sio Una più ecchia a ian e dell'a ic- olo iene s ampa - a,Jus i i- os Zu nale (1997 m. No. 3 i k . ). 16