Skvarbioji būdvardžių priesaga „-inis“, „-ė“
Full text
S asys
KEINYS
SKARBIOJI
BUDVARDZIU
PRISAGA
-NIS, -E/
Daba inéje
bend inéje
pa boje
mol o dazna
è pasida iusi
bid a dziy
p eesaga
-nis, -é.
A ol e
appa e
che
ji
segiojama
bemaz
be
jokiy
a Z y.
Tokj os
p eesaga
ak y uma
sma kiai
is
paku s o
sla u,
ge many,
almeno
quan o
o se
quale
quale
i
al e
ne
lingue.
Ta¢iau
così è
s a o
ne
semp e.
P aei o
améiaus
galo
i
Sio
p adzios
a8 y
kalboje ali
i in dazni
mégs ami
e ano
i
biid a diiai,
a e
p egiaga
su
-iskas, -a.
Gausy
Jy
a ojima
anche in
mol i casii
sukéle
palaiké
i
s animas
lingue,
ypa¢,
ma y ,
sla y,
p op io ne
su
ga sais
a ima
p iesaga
-sk-.
S ai
pi mujy
me y
,,
Va pe m.)
(1889
e a aSoma
absoliu iszka
aldzia
53
( aidemis
szlenky
pa yzdziu
uome
zymé a
§
Salia
esempioz-
io pa a-
Sy i ci a
indica me y
y
,,Va po la
pagina in cui
quell'esempio
pa a i o),
demok a iszka
aldzia
duchiszka
spéka
54,
ekonomiszkas
życie
54,
ekonomiszkas
padéjimas
ekonomiszkas
53,
paspy imas
medegiszka
29,
pa ama
mili a iszkas
71,
padeéjimas
imoksliszkas
38,
pamá
poli iszkas
12,
życie poli iszka
iszmin is
36,
poli iszka
o ganizacija
12,
poli iszka
aldzia
au iszki
24,
‘pada
s a is iszka
55,
ski ybé
nemaizai ki y.
53,
14,
37
i
O a u i
sono
jp a okiais
occasioni di
e
absoliu iné
aldzia,
demok a iné
aldzia,
d asiné
jéga, i a
economico
(pa yzdiiui,
als ybés,
k a8 o, i a
economica
o a ques o
o
,,saupus
i a),
econominé
padé is,
econominé
sos egno
(o
econominé
aiu o),
medzZiaginé
(be
daZnesnik
iS
skolinio
i8si es as
biid a dis
Ina e ialiné)
sos egno
(pagalba),
ka iné
padeé is,
ondamen o
scien i ico,
poli inis
ey enimas,
poli iné
ismin is,
poli iné
o ganizzazio-
ne, poli iné
aldZia, da i
s a is ici,
nazional
ski ingum.
p as o
a uinés della
lingua Zod3io
isé allo a
luogo e a
usa o
Zodis iesa,
bid a dj
0
Ju idia s ojo
ju idiskas, -a,
ad mode ni
musy e mini
econom/nés
eisés,
pe sona
giu idica,
ju idinés
eisés,
poli inés
eisés,
p i a iné o
ci iliné eisé
sono
cambia e,,Va-
pe
a o uosius
ekonomiszkos
iesos
ju idiszka
asaba
ju idiszkos
iesos
poli iszkos
iesos
87,
53,
81,
p i a iszka
oppu e
ci iliszka
iesa 53, Il
a o che è
s a a
passa a da
una
p eesaga
ediniy alla
al a
p eesaga
zodziy,
mol i sa à
léme
kalbininky
aiSkinimai,
aisymai. I
zymiausias
daba inés
bend inés
kalbos
ugdy ojas,
ne e ui sua
e u
chiama o,
J.
Jablonskis
(1860-1930), i
élesni
p ieska io
kalbininkai
ne ka q
kan iai
y a aiine
kaip ik kq
eiSkia i
ku iems
galams
inka,
ku iems
ne inka
biidziai su
p iesaga
-iskas, -a. J.
Jablonskis,
pi ma,
sa oja
g ama ika,
i8le 1901 m.
Tilzéje,
pa adines
Lie u iai
g ama ika,
él ieSai
pasi aisé,
a8ydamas,
kad
pana iska
bie y bie y,
ju ii, sneka
lie , au ia,
0 neiyuuja
kalba kalba
kalba. Tie
kalbininky
kalimai j
gal a
padéio
susiau in i
p eesaga
kas, -a
bid a dziy
a ojima
(ne un caso
o a anche
pe sis eng-
iama os
p eesaga
ediniai
nebe a o-
jami e là,
do e mol o
ik y), ma
a kélé
placiosios
a osenas
a us agli
al i, con
p eesaga
-inis, -é
da omiems,
bid a dzia-
ms. Zodziy
eikmé
a sajesné,
non ienu
pe sino
espe i
aisy oja-
ms o
eda o i
di lingua
keblu
sunkoka
abb ai
j ody i,
che
da e o
ale
biid a dis
Siy quale
caso non
ale,
pe ché
ne e ai si
può
jz elg i o
almeno
sugal o i
kokjj
naujq
al imen i
nenusako-
mg eikmés
a spal j.
Daug do e
jy né
nede a
linguis i
e idomi
conside a -
e, gauséja
casii,
quando
pag eGiui
usa o
p eesaggi
-/nis, -é
biid a dis e
ku i al a
lingua ly is,
a kim, che
e
daik a a d-
zio
kilmininkas.
Tie
biid a dZia-
i, bidami
mol o
sk a bis,
g adualniui
s umia i8
a osenos
ne ieng
adizine, i8
na u aim -
ie kalbai
biidingg ly i,
o ques o
può u é i
nemenky
pada iniy
kai ku iy
linksniy
a osenai.
Taciau is
dél o Sie
biid a dzZi-
ai calca oli
g azu non
isu , do e
è kieno
pa a oja-
mi. Cia
a an i sa à
discusselis
pluos elis
e miny
con
pa lamos
iies
biid a dzia-
is e si en a
mos a e
come jie
es a és
di i o di
i a
kalboje
galé y bi i
a ojami
quali jy
aisomiems
e mini
i
i
a
Siaip
dalykinés
pe i
acconim-
és della
lingua non
a. 1. Cosa
è
cos i uci-
né emendisa?
Cu ie che
ne
js a ymy
ilaséjai
e, a
pa e e,
i$
jy
discenden-
i di lingua
Zu nalis i
già quale
empo diegia
lie u iy
lingua
j
consuma o -
ijy sqmone
e ming
e mina
kons i uciné
pa a sa.
ne
Ogni ol a
sen i o
pamadius
pa i a a
pasakyma,
apninca
a
dubbi, cosa
esi in es a.
q
Se si pa la di
pacios
kons i ucijos
aisyma
ul imo empo
soli o a quel
(0
caso si pa la il
de o usa o),
ques o kodél
non si dice
i
Zmoni8kai
—
Emendisa della
Cos i uzione?
Juk
ne
i8
di o
lau i
j
,,Daba inés
lie u iy delle
Zodyna
jdé i
Zodzio
pa aisa eikm-
és,,pa aisoma-
sis
cambiamen o,
comple amen-
o*
esempiozdziai
kons i ucijos,
na dimo
emendisa
(V.,
1993.
P.
522).
Negli
Zodynus si
può anco a
o a e
i
sa aso,
con a o,
ezoliucyos
emendisa.
Kilkuminin
C'è
de o,
cosa
co egg-
ono, do e
quelle
e i ic-
he
engono a e.
Tai miisy
lingua
classico
J.
Jablonskio
chiama oa-
sis a i i
del
sogge o,
o ogge o,
p o minin-
k, ecc.:
ma Skinius
Ji
(siu inj)
siu a
i
Ma skin-
iy
s u imas
Ja
i
namie
sulaiké.
bambini
Té as
moko
i
Vaiky
mokymas
né la komas
u aileng u
la o o
(Jablons-
ky
J.
Rink iniai
as ai.
V,
1957.
T.
1. P.
572-573).
Tesian
quelli
Zymiojo
lingua
ugdy ojo
g e inimus,
bii y si può
di e:
Jiec
kons i u a-
ja
iso
ix
Tassimis della
cos i ucy,
cos i uzioni p
emendos.
Tokia
Cia è, odos,
sm as oji
logika, miisy
i
lingu lingu
g ama icos
i
abécélé se
aisoma
kons i ucija,
ques o
—
pa aisa sa à
kons i ucijos,
plg.
i
a/so
a us,
laik odZius
—
a y,
laik odziy
aisymas.
a
jmanomas
e, se
jmanomas,
u é y
ka
eikS i
ZodZiy
junginys
kons i uciné
emendisa?
Bid a diii sono
a sajesni negu
daik a a dziai,
lo o semp e
iS ei8kia
pa icybe.
Zodzio
cos i ucinis,
-é
eiksmé,
be
abejo, ha
y8iy uo,
ei8kia
su
ondamen in-
ka
is
Zodis kons i ucia, ma
ques o, ma y , pacios
cos i uzioni
ne
pa icybé. ,,Lie u iy di
lingua
Zodyne
o
bid a dzio
eiksnusa-
mé
ki a u a
non male
—
,,pag is as
kons i ucija,
igues ja
su
(V.,
1962.
T.
6.
P.
336).
Tadciné
kons i u
pa aisa, mol o
a sie ai
samp o auja-
n , gale y bi i
quale
cos i uzione
pama u
da oma gal
come
al imen i
kons i ucija
a
ela i a
pa aisa.
su
in ale caso,
aiSkus
daik as,
aisoma
s essa
ne
cos i uzione,
cos'al a.
o
Pa yzzui,
no é a che
quale
Sia
jips a imo
a e mazion
non a enka
su
cos i uzione,
ad imamasi
co e i
jj
così, che
su ik y.
Tokia pa aisa
pag is ai
galé y bi i si
chiama
kons i ucine,
pe ché si a
sulla base
kons i ucija.
Sia
pa lamen o,
ick in
i
gene ale
di i oi ale
e mine può
bi i
necessa io.
10
IS
di, che
Gia saky a,
mielas
ai i ojas,
abejo,
be
comp enda o,
che
cos i uzioni
i
pa aisa,
kons i uciné
i
pa aisa è
jmanomi misy
kalbos
pasakymai
e minai, ma
lo o u é y
bi i assegna i
eikémés
a
a z ilgiu.
Quando u ima
nel pacioje
cos i uzione si
a emendisa,
del u o non
con iene usa e
e mine
kons i uciné
‘pa aisa,
pe ché ques o
è emendisa
della
cos i uzione.
I
che u o
al o, quando
cos i uzioni
ondamen
emendomas
qualche al o
js a imen o
anco a
qualcosa.
a
Tokiq
pa aisa,
aiskus
daik as,
ik y
chiami i
e mine
kons i uciné
pa aisa.
2.
Ne
au o iné,
0
au o iaus
eisé
Nesenais
usy empiis
lie u iy
cal oje è
s a o usa o
bemaz ien
e minas
au o iné
eisé.
Così è
s a a
j i ica a
A.
Ziu lio
cos i uy a-
J.
me, Bula o,
K.
Jablonskio,
J.
Ziugzdos e
suda y ojo
A.
Ziu lio
edaguo-
ame
i
Li uiy kalbos
li e a i os
i
ins i u o
Te minologijos
komisijos
app obuo ame bei
accomanda omu
uso p a ico
»
Teisiniy
e my
Zodyne
(V., del
1954),
quale
24
p.
jdé i
e minai
au o iné
eisé,
au o iné
eisé
ku inj,
j
is es iné
au o iné
eisé,
p adiné
au o iné
eisé,
au o inés
eisés
ogge o,
au o inés
eisés
subjek as.
Ten pa
jdeé i
e minai
i
au o inis
hono a as
bei au o inis
liudijimas.
Te mai
au o iné
eisé,
au o iné
su a is,
au o inis
emune a i-
on a o i
usy laiky
ci iliniame
bei ci ile
p ocesso
kodeksuose,
ma
Z0dyno
au o inis
es imoniijim in
lo o sos i ui o
ebe a ojamu
e mine
au o ys és
Liudijimas.
gius izia,
locomi codici,
jskai an
baudziamajj,
i
e minologikai
pa a o i
kilmininko
junginiai, ecc.:
i
au o iaus
emune azione
(CK
1985,
547
s
au o iaus
eisés.),
(CK
1985,
519
s .
i
k
au o iaus
i
is adéjo
eisés.),
(BK
1983,
142
s . ).
Bid a dj
au o inis, -é8ie
e minai, abejo,
bus ga e
be
usikujymeny
a i ik as7opcKoe
mpaBo,
i8
aBTopcKHH
HO obop,
aBTopcKu
ToHOpap,
aBTOPCKOe
CBHACTEIBCTBO
k .
i
Su
Siuo
biid a dziu
au o inés
eisés
e minas
jde as
j
J.
Pe onio,
V.
Vanago
i
A.
Zala o iaus
suda y a,,Li-
e a ii os
e miny
Zodyna
(
V,
1962.
P.
43),
egli è pa ekes
pi majj
no minamoj-
j
o,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
pe misa
(V.,
1954.
P.
57;
an ajame
edizione
jdé as
e mas
au o inés
eisés.
—
V,
1972.
P.
65),
aiskinamas,,Lie-
u iskojoje
a ybinéjé
encyclopedijoje
se
(V.,
1976.
T.
1.
P.
514).
Tad
in Li uania
qualche
degim m-
eciy
Sis e mine,
do 'è bisogno, è
s a o usa o.
‘TaGiau
p ieSka io
Nep iklausomoje
Li uania è s a o
aiskinamas
e mis au o iaus
eisé
(z .
Li u iskoji
enciklopedija.
K.,
1934.
T.
2.
Sk.
390-391).
Au o iaus
eisé
jdé a
i
j
iSei ijoje
iSleis a,,Lie u-
iy
encyclopedia*
(Bos onas,
1953.
T.
1.
P.
487).
Tose
encyclopedijās
aiskizza o
i
e minus
au o iy
hono a ai.
Siuo
empo
i
In Li uania
el
jz ama
al più
an ico
i
aiske ole
bei
ikslesnio
e mine
au o iaus
eisé.
G jz ama
nea si incinai,
pe ché ali
iiSies
accon i nei
kilmininko
gionis Li u i è
kun cos
ai8kesnis
jp as esnis,
negu gana
miglo as
nelabai
biidingos
da ybos
i
bid a dis
au o inis, -é.
i
Kilmininkas
éia meglio
acce a
comuneme-
su
n e-
Siais misy
lingua
j a dijimo
ondamen-
i
i
polinkiais.
Allo
s esso
bidu sono
cos i u
jp as i
e mini
sezmos
di i oé
(plg.
usy
ceme inoe
mpaso),
2mogaus
eisés
(plg.
usy
ye oBeyeckue
mpasa) k .
i
Se eiké y,
abejo, bii y
be
usa iami
e minai
e minologiniai
Zodziy
a
junginiai
ama ininky
eisé, bajo y
eisé, one
ama ininkiné,
bajo iné eisé,
pe ché
siccome a
nessuno,
odos, non
esis e a a éje
la es a
susida y i,
a kim, usa e
e mino
ski ybés
Zmoginés
j
eisés. Kalbos
a z ilgiu
i
s a s omas
siuo caso
galé y bi i
neben
daik a a dzio
skai iaus
klausimas, -y.,
a o ina
au o iaus
eisé, au o iy
eisé.
a
a
Sis cosa può
dipende e da
quello, come è
desc ézia o
i
e mine
au o ius.
Va ojan
e miau o i-
aus eisé,
aiskus
daik as, de a
usa e
au o iaus
nq
emune azio-
ne, au o iaus
hono a as,
galé y bi i
au o iaus
liudijimas
i
i
(jj emia
ce i icazio-
ne pe sonale,
diploma di
do o e,
idyméjimo
dello
s uden e,
passapo o
ci adcio,
a es a o del
p o esso e,
e c.).
Be
eisés
Jq
i a dijancio
e mine
au o iaus
eisé, kalbai
necessa io
e mis, cui
j a dijamos
i
okiy
pe sonal
Saky lais és,
galimybés.
A quell'a a e
desc end inama-
ja necessime
no malmen e
usa a Zodzio
eisé plu iskai a
anche quella, a
chi quelle eisés
appa engono a
chi esse
assegna e,
applica e,
su
Zymin¢io Zodzio
kilmininku, cioè.
a
si dice
i
aSoma
au o iaus
eisés,
plg.
ci adiniciy
eisés,
su uok iniy
eisés,
aiky
eisési k .
Sis
e minologinis
Zodziy
junginys ben
O icialiojoje
dalykinéje
kalboje, pa eis,
usa o u o
empo, solo
p as os lingua
pubbliciniuopokal-
biose
Te a o as
epa a ojamas
pasakymas
au o inés
se
a
i
12
eisés.
Tokio
pobiidzio
collegamen-
i jp as a
usa e
abiejy
skaiciy
kilmininka
(au o iaus
eisés i
au o iy
eisés),
nelygu, chi
olima di e.
Taciau e
desc end -
in ai
pa lando
Gia u a
può uZ ek i
ienaskai -
os
kelmininko.
By he way,
negli ul imi
no minamu-
osi in lingua
pubblica i i
pa lami
e mini con
kilmininku
o a e
o ni i,
esempioZiu-
i, j
an a,,Bibli-
o ekininky-
s és e
bibliog a i-
jas
e miny
Zodyno
sasiu inj,,-
Dokumen -
as.
Leidinys.
Leidyba (V.,
1991) idé i
e mini
du o iaus
éisé ( usy
aB opcKoe
mpaso,
angly
copy igh ,
okie iy
U hebe e-
ch )
ci ilinés
eisés
no mos,
eguliuoja-
néios
au o iy i
leidéjy
san ykius*
e 13
du o iaus
éisés
zénklas
( usy 3K
aHaBTopc-
Ko o
mpasa,
angly
copy igh
sign,
asscioki-
ey
Ve asse -
signa u ,
Ve asse -
zeichen),
ei,zenklas
©,Skian is
au o iaus
eise
jbiama
kii inj i
zyma y in-
iy
dokumen i
13-14 Come
sinonimo
Salia
p incipale
o ni o
e minee/-
dybos
con a o
( usy
aB opcKu i
o osop,
angly
publishing
con ac ,
okie iy
Ve lags e-
ag),,au -
o iaus e
leidéjo
cos i uoma
con a o
s ampdi i e
dis ibui i
ki inj o
ki inius 45
Siame
Zodyne
ipo a i e
a o asis
e mis
au o iné
con a o.
Tenendo in
men e che
con ac u-
isy a
cheeidybos
è mol o
aiske ole e
aspa en-
e (jo
eiksmé è
di e ame-
n e
co ela o
con démeny
eikSme)
e mine,
sinonimo
au o iné
con a o,
bidamas e
delle, e
e minolog-
ia
eikala imy
a z ilgiu
p as issim-
o, è
pasida es
ne equisi -
o. Cia iene
o ni o e
o a
jp as as
e mis
au o ys -
és
liddijimas
14, sebbene,
come già
sai o, lingu
a z ilgiu
sis emiskό-
τερο bi y
du o iaus
liddijimas.
Te mai
du o iaus
éisé,
du o iaus
éisés
Zénklas,
au o ys -
és li diimas,
leidybos
su a is
aiskinami
Lie u os
s anda e-
,,Au o ys -
é. Leidyba.
Tes s ai.
P incipali
e mini e
desc ézim-
ai.
Te minus
au o iaus
eisé, come
no minis
eikinys,
jdé as i j
eciajj,,D-
aba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
idima (V.,
1993. P. 837).
Tad
p a inéje
lingua
a oseno-
je anco a
nonZmi s i
e minai
au o iné
eisé,
au o inés
eisés,
au o inis
emune a-
zione,
au o inis
hono a as,
au o iné
su a is,
bidami miisy
kalbai
nebiidingos
da ybos,
pa yzdinei
a osenai
non può bi i
o ni i. Jy
u en i o
neZino o a
o nisamy
e
a ojamy
egoleingy,
aiSkiy
e miny, o
ieneosi
isikibe j
senuosius,
secondo
s e ima
g ama ika
suda y uo-
sius. Più
acile
passa e
( iksliau
g jZ i) al
o ni amy-
jy e mini,
senza
dubbio,
sa à i
p imiesiem-
s'.
13
3.
Chi si sceglie
du an e le
elezioni
p esidenziali?
Mol i nel
mondo sono
s a iy, alle
quali guida il
p esiden ei.
P esiden ii,
li e iski
ques o
pi mininki,
sono ele i
di igen i, ad
als ybininkai
e eSsios
in o macijos
p iemonés
dazZnokai ha
eikaly con y
pa eigiiny
elezioni. Be a
u i
comp ensamo,
jp as o, misy
kalbai biidingo
pasakymo
p esiden e
elezioni, sia
zodziu
pasakoma, sia
a8 u
isspausdinama
p esidenziali
elezioni.
Be
bid a dis
p eZiden-
inis, miisy
-é
kalbai
Gia del u o
non a gia in
ale caso si
—
elegge
p esiden e,
chi al o.
o
ne
Tado ina già
i
zizza a o
(Z .
a icoline-
lj su
cos i uzi-
one
pa ais)
a enben-
ico del
sogge o,
o ogge o,
po amini-
co,
egualmen-
e come e
in al i
ele imy
casi, eg.:
p esideni-
nko
elezioni,
popieziaus
elezioni,
seimo
elezioni,
eiséjy
inkiia ,
consiglio
dei
inkima e
k . (dékui
Die ui,
odos,
anco a
nien eam
nea éjo i
es a
sai i
popieziniai,
se
judiminiai
axéjiniai
elezioni).
Bid a dinj
pasakyma
le elezioni
p esidenz-
iali, senza
abejo,
a ne8é e
supiko
delle quali
anche i§
più
ul imame-
n e miisy
lingua
eikusiy
be
ebe eiki-
anciy
s e imy
kalby
ge béjai
usai
a oja
mpe3HqeH-
TCKHE
BbIOOpsI,
anglai
p esiden -
ial
elec ions.
Ma non si
può
esclude e
che
almeno
alcuni non
alcuni
u en i
j akos éia
galéjo e
può u é i
anche
lenky
(wybo y
p ezyden-
ckie) o
p anciizy
(élec ions
p ésiden -
ielles)
lingua.
Is akinge-
sniyjy
nazione
Siuo caso
ai8kiai
di e isce
solo
ge mii,
secondo il
lo o
linguaggio
pap oéius
u ilizzan i
sudu inj
daik a a -
dj
P asiden -
enwahl ( ).
Vienoda o
panasi non
di una
s aniima
lingua
a osena
iilam
appa eosi
esas
pe sino
s a us
j odymas,
che e ai
li a i non
capi a
a ilik i,
ie. bisogna
così pu e
egz i
min i,
come y
s e imujy
ezgama.
Ma ques o
ico do
nonu in¢iy
o kokiy
beZdzioniy
enkamas
s ada.
De a bene
jsikal i j
la a, che
a gas
ques o
lingubai, le
cui u en i
ima
pa la é i,
"Da Z .
au o iaus
a iknj,D-
él e miny
su
bid a déiu
2u‘o inis*,
iSspausdi-
n q,,Ta p
knygy
Zu nale
(1997 m. N .
3. P. 15-16).
14
guidudamiesi
s e imas
a
s e imy kalby
g ama ika.
Così
agendo
non
di icilo il
p op io
lingua
u a
pe de e o,
in al e
pa ole,
s aniima-
ja a e
sa q.
Li uiy pa la,
u édama
mol o
iSplé o a
daik a a dziy
linksniy
sis ema uo
esmés
i
di damasi
i
dallo ga siyjy
Vaka y mondo
kalby, mol i
casijy u en i
acilmen e
leidzia e s is
bud a dziy,
y.
be
aiskiai
i
p ecisam-
en e
Zodziy
san ykius
di e
Zodzio
—
ly imis
eselniais,
Tokia
a osena
ai Li uani è
os
ne
p igim iné.
Miisy
Zodis
Siuo
a i ilgiu è
più
po en e,
più
i
lessibile
u ininge -
ole negu
any kalby
Zodis.
Che du an e
le elezioni
p esidenziali
si elabo a
p esiden e,
acilmen e
capisce
mazza
bambino.
i
O
che sceglie pe
ka
s e imyjy
pagau us
i§
elezioni
p esidenziali?
To
non può
capi e
i
suauges.
Ques o maga i
bi y
comp endama
lie u iy delle
besimokanéiam
anglui, polkui,
usui
nelie u iskai
mas anéiam
au iediui, ma
a
bene gim aja
lingua
mokanéiam
lie u iui.
ne
Vi è più
i
esempioine
palbai
noninkamy
Zodziy
junginiy,
ku iuos jeina
j
bid a dis
p eziden inis,
-é.
G i an
denominamai
TSRS, mol o
madingas è
s a o
pasida es
anche
cos i ui o
gasdinamasis
e mine
p esidenziale
go e no.
I
o a se
necessa io
Sis e mine
is
pa o oja-
mo solo
come
ne
passa o
ico do, nes
okiy dalyky
pasi aiko
può
pasi aiky i
in al i
s a iése.
a
i
Quell'ammini-
s azione
p esidenziale
anuome ,
aiskus
daik as, è
s a a
commessa
secondo
usi8kojo
e mini-
no
MpesuXeHTcKoe
yiipaBseHHe
esempiozdi, ma
pa j ki y kalby
a
sekéjams
na osios
i
,, u in ojams
bi y pasi ile
anglai
i
ame icani
su
angiskai
ques o
—
p esiden ial
go e nmen .
li e iski okiais
eiksma
eiskian¢iais
su
Zodziais è
usa o il
capminino
eikéjo, ecc.:
kuniga kscio,
ka aliaus
kunig iga inis,
ka alinis!)
aldynas,
aldéia,
yskupo
(0
ne
jzengimas
(ing esas),
Zemaiciy
ko osi k .
Tad
saky ina
i
p esiden e
go e no.
To
pa galo è
i
nelie u iska
kalbéseng
mégs anciy
Zmoniy
(ypaé
aldininky
bei
Zu nalis y)
j
pa la diegiami
j a dijamieji
pasakymai
p eziden iné
élia a,
p eziden iniai
pie is,
p eziden inis
lék u as . .
i
Nuola
kalami
i
Zmoniy capelli
o se a uno
ali
ne
acconimen i
pamazu
comincia a
appa i e
u a
jp as i, non
cambii¢iami.
Nedaug
iks a ino
p esideninés
kédés
p esidenziale
dec e o,
sebbene
a
anco a noeko
gi désakan
di e o inis
kakla ysis,
minis iné
masina,
15
i
i sininkinis
kabine as,
p emije iniai
pus yciai
yskupiné
aka iené.
ax
Be e non c'è
bisogno di lo.
i
Paski is bei
ypaé
appa enime-
n o
lie u iskai
anche daznai
eigkiami
kilmininku. Nei
pa bamu
esempizi egli
ebus
jp as as
miisy kalbai.
Su p eesaga
-Znis, -é
i
i8 es y
biid a dziy
e zimasis j
musy lingua i
j ai iopas
pli imas bei
a osena è
uno
impo an iiy-
jy a uinés
bend inés
della lingua
eikybos
klausimy.
jy
i8
Ques o mol o
ampio,
p ieS a ingas,
keblus, ma y ,
dél o
none e ai
gin ijamas
ques ione.
i
Siame a icolo
qualchee o
a osenos
casijy
apmas ymais
espé a solo
pakuSin i.
jj
Abb e iazioni
BK
=
Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Respublikos
baudziamasis
kodeksas:
O icius
eks as
su
pakei imais
i
papildymais
1983
m.
bi zelio
1d.
Vilnius:
Min is,
1983.
264
p.
CK
=
_Lie u os
Ta yby
Socialis inés
Respublikos
ci ilinis
kodeks:
O icialus
eks as
pakei imais
su
papildymais
i
sausio
1985
m.
1
d.
Vilnius:
Min is,
1985.
344
p.
2 Sio Una
più
ecchia
a ian e
dell'a ic-
olo iene
s ampa -
a,Jus i i-
os
Zu nale (1997 m.
No.
3
i
k . ).
16