scieee Open visual document viewer

Skvarbioji būdvardžių priesaga „-inis“, „-ė“

Stasys Keinys

Full text

S asys KEINYS SKARBIOJI BUDVARDZIU PRIESAGA -NIS, -E/ Boba inéje bend inéje pa lés ès dazna es pasida iusi bid a dziy p ésaga -nis, -é. Pa ois semble- -il que ji segiojama bemaz be jokiy a Z y. Tokj ceux p ésesag- as ac i a u- ma sma kem- en oujou s paku s o sla u, ge many, au moins combien i peu ne quelle quelle au e langues. Ta¢iau ainsi a é é ne oujou s. P aei o améiaus galo i Sio p adzios a8 y kalboje els i in dazni mégs ami i on é é biid a diiai, ai e p oseaga su -iskas, -a. Gausy Jy a ojima aussi de nomb eux casjy sukéle i palaiké é imas langues, ypa¢, ma y , sla y, son su même ga sais a ima p iesaga -sk-. S ai pi mujy me y ,, Va pe m.) (1889 é ai aSoma absoliu iszka aldzia 53 ( aidemis szlenky pa yzdziu uome zymé a § Salia exemplez- io pa a- Sy i chi es indiquen y me y ,,Va po la page dans lequel ce exemple pa a i ), démoc a iszka aldzia duchiszka spéka 54, ekonomiszkas życie 54, ekonomiszkas padéjimas ekonomiszkas 53, paspy imas medegiszka 29, pa ama mili a iszkas 71, padeéjimas imoksliszkas 38, pama poli iszkas 12, życie poli iszka iszmin is 36, poli iszka o ganizacija 12, poli iszka aldzia au iszki 24, ‘pada s a is iszka 55, ski ybé nemaizai ki y. 53, 14, 37 i Main enan ous son jp a okiais occasions e di e absoliu iné aldzia, demok a iné aldzia, spi i uiné jéga, ie économique (pa yzdiiui, s á és, k a8 o, ie économique main enan ce o ,,aupus ie), économiné padé is, économiné sou ien (ou aide économiné), medzZiaginé (be daZnesnik iS skolinio i8si es as biid a dis Ina e ialiné) sou ien (pagalba), ka iné padeé is, ondemen scien i ique, poli iné ey enimas, poli iné ismin is, poli iné o ganisa ion, poli inéZia, s a is iques gou e nemen- ales, na ionalis ski ingumas. p as o p ésen inés langues Zod3io isé alo s lieu a é é u ilisé Zodis iesa, bid a dj 0 Ju idia s ojo ju idiskas, -a, ad ac uels musy e mes économi/nés eisés, pe sonne ju idique, ju idinés eisés, poli inés eisés, p i a iné ou ci iliné eisé son changées,,Va- pe a o uosius economiszkos iesos ju idiszka asaba ju idiszkos iesos poli iszkos iesos 87, 53, 81, p i a iszka ou ci iliszka iesa 53, Ce que a é é passée de une p écessage ediniy à une au e p écessage zodziy, beaucoup se a léme kalbininky aiSkinimai, aisymai. I zymiausias con empin- és bend inés langue ugdy ojas, sou en ie sa e u appelé, J. Jablonskis (1860-1930), e élesni p ieska io kalbininkai ne ka q kan iai son aiK jus kq eiSkia e auxquels galams inka, auxquels ne inka biidziai a ec p iesaga -iskas, -a. J. Jablonskis, p emiè e, sa p op e g ama ika, i8le 1901 m. Tilzé, noms Lie u ie g ama ika, él ie ieSai pasi aise, a8ydamas, kad pana iska bie y bie y j, laquelle es la langue de la Li uanie, qui es la langue de la Li uanie, Sn, 0 neiyu ia. Tie kalbininky kalimai j gal a padéjo susiau in i p éesagas kas, -a bid a dziy a ojima (ne un cas main enan même pe sis eng- iama os p éesagas ediniai nebe a o- jami e là, où ès ik y), mais a kélé placiosios a osenes a us aux au es, a ec p éesaga -inis, -é da omiems, bid a dzia- ms. Zodziy eikmé a sajesné, ne ienu même des expé imen- és aisy oja- ms ou édi eu s de langue keblu sunkoka i ai j oudi , que aimen el biid a dis quel cas ne con ien pas, ca ne e ai on peu jz elg i ou au moins sugal o i kokj Siyq nou eau au emen nenusako- mg eikmés a spal j. Beaucoup où jy né nede a des e eu s de langue considé e , gauséja casy, quand pag eGiui u ilisé p e ixages -/nis, -é biid a dis e qui au e langues ly is, a guons, que e daik a a d- zio kilmininkas. Tie biid a dZia- i, bidami ès sk a bis, peu à peu s umia i8 a osenos ne ieng adicine, i8 na u am i- es kalbai biidingg ly i, e cela peu u é i nemenky pada iniy kai ku iy linksniy a osenai. Taciau is dél o Sie biid a dzZi- ai con ien ka oli g azu ne isu , où es kieno pa a oja- mi. Cie sui an se a discu é pluos elis e miny a ec pa lamas iies biid a dzia- is e en en de mon e commen ils é a és d oi és de ie kalboje galé y bi i u ilisés lesquels jy aisomiems e mes i i a Siaipkinés ne con ien pas aux discou s de la langue. 1. Qu'es es cons i u - ionciné amendisa? Quiie ne js a ymy déli éjai e , appa em- men , i$ jy app enan- s de langue Zu nalis es déjà qui emps diegia lie u iy языка j потребиjy sqmone e ming e mina kons i uciné pa a sa. ne Chaque ois en endan pamadius pa i ée pasakyma, apninka des a dou es, ce qu'on a dans q la ê e. Si on pa le de pacios kons i ucijos aisyma de nie emps (0 géné alemen pou ce e a ai e on pa le le p o e be u ilisé), ce kodél ne di oma i Zmoni8kai — Amendisa de la Cons i u ion? Juk ne i8 doig s lau i j ,,Daba inés lie u iy langues Zodyna jdé i Zodzio pa aisa eikm- és,,pa iisoma- sis changemen , complémen * exempledziai kons i u ions, n u imo amendisa (V., 1993. P. 522). Zodynues peu enco e ou e i sa aso, con a , ésoliucyos amendisa. Kilkuminin Celle-ci di ce qui co ige, où ces aménage- men s son ai s. Ta miisy langue classique J. Jablonskio appeléasis igiamojo obje , ou obje , hau minin- k, exemple: ma Skinius Ji (siu inj) siu a i Ma skin- iy s u imas Ja i namie sulaiké. en an s Té as moko i Vaiky mokymas né la komas ou eileng u a ail (Jablons- kis J. Rink iniai as ai. V, 1957. T. 1. P. 572-573). Tesian ceux Zymiojo langue ugdy ojo g e inimus, bii y peu se di e: Jiec kons i u a- ja iso ix Cons i u ion- js aisimen , cons i u ion i- ons p amendes. Tokia Cia es , odos, simpa oji logika, miisy i langues g amma ikos i abécélé si aisoma kons i ucija, ce pa aisa — se a kons i u ions, plg. i a/so a us, laik odZius — a y, laik odziy aisymas. a jmanomas e , si jmanomas, u é y ka eikS i ZodZiy junginys kons i uciné amendisa? Bid a die s son a sajesni negu daik a a dziai, ils oujou s iS ei8kia pa iculiybe. Zodzio kons i ucinis, -é eiksmé, be abejo, a y8iy uo, ei8kia ondamen in- su is ka Zodis kons i ucia, mais cela, ma y , pacios cons i u ion de ne pa iculie ybé. ,,Lie u iy des langues Zodyne o bid a dzio eiksnusa- mé ky a ou pas malgai — ,,pag is as kons i ucija, conce nees su ja (V., 1962. T. 6. P. 336). Tadciné cons i u pa aisa, ès a sie ai samp o auja- n , gale y bi i quelle cons i u ion de base dooma peu comme au emen kons i ucija a ela i e pa aisa. su Dans ce cas, aiSkus daik as, aisoma la même ne cons i u ion, ce qu'au e. o Pa yzdziui, ema é a que qui Siaip js a ymo a i ma ion ne onka su cons i u ion, ad imamasi co i i ainsi, jj que su ik y. Tokia pa aisa pag is ai galé y bi i appelle cons i ucine, ca ai su base kons i ucija. Tan pou le pa lemen , ick en i géné al d oi i el e me peu bi i nécessai e. 10 IS de ce, qui Gia saky a, mielas lec eu jas, abejo, be sup a o, que cons i u ions pa aisa, i kons i uciné pa aisa es i jmanomi misy langues pasakymai e minai, mais ils u é y bi i dis ingués eikémés a z ilgiu. a Quand uima u e pacioje cons i u ion es ai amendisa, du ou ne con ien pas u ilise e me kons i uciné ‘pa aisa, ca ce es cons i u ions amendisa. I ce ou au e, quand cons i u ion de base co ecomas quel au e js a imen enco e quelque chose. a Tokiq pa aisa, aiskus daik as, ik y appen i le e me kons i uciné pa aisa. 2. Ne au o iné, 0 au o iaus eisé Nesenais usy empsis lie u iy kalboje a é é u ilisé bemaz un e mis au o iné eisé. Ainsi a é é jus i iée A. Ziu lio cons i uy a- J. me, Bula o, K. Jablonskio, J. Ziugzdos e suda y ojo A. Ziu lio edaguo- ame i Li uiy kalbos li e a i os i ins i u o Te minologijos komisijos app obu ame e p a ique u ilisa i ecommanda a- me » Teisiniy e my Zodyne (V., don 1954), 24 p. jdé i e mininai au o iné eisé, au o iné eisé ku inj, j is es iné au o iné eisé, p adiné au o iné eisé, au o inés eisés obje as, au o inés eisés suje as. Ten pa jdeé i e minai i au o inis hono a as e au o inis émoigimas. Te mai au o iné eisé, au o iné con a , au o inis émuné a i- on u ilise usy laiky dans le code ci il e ci il de p océdu e, mais Z0dyno au o inis liudijimas elles y es emplacé ebe a ojamu e me au o ys és Liudijimas. Jus ice, aux end oi s codes, jskai an i baudziamajj, e minologikai pa a o i kilmininko i junginiai, exemple.: au o iaus paiemen (CK 1985, 547 s au o iaus eisés.), (CK 1985, 519 s . i k au o iaus i is adéjo eisés.), (BK 1983, 142 s . ). Bid a dj au o inis, -é8ie e minai, abejo, bus ga e be usikujymeny a i ik as7opcKoe mpaBo, i8 aBTopcKHH HO obop, aBTopcKu ToHOpap, aBTOPCKOe CBHACTEIBCTBO k . i Su Siuo biid a dziu au o inés eisés e mas jde as j J. Pe onio, V. Vanago i A. Zala o iaus suda y a,,Li- e a ii os e miny Zodyna ( V, 1962. P. 43), il es pa ekes pi majj no minamoj- j o,,Daba inés lie u iy langues Zodyno au o isa ion (V., 1954. P. 57; au ajame édi ion jdé as e mas au o inés eisés. — V, 1972. P. 65), aiskinamas,,Lie- u iskojoje a ybinéjé encyclopedijoje se (V., 1976. T. 1. P. 514). Tad en Li uanie quelques degim meciy Sis e me, où au , a é é u ilisé. ‘TaGiau p ieSka io Nep iklausomoje Li uanie a é é aiskimens e mis au o iaus eisé (z . Li u iskoji encyclopedija. K., 1934. T. 2. Sk. 390-391). Au o iaus eisé jdé a i j iSei ijoje iSleis a,,Lie u- iy encyclopedia* (Bos onas, 1953. T. 1. P. 487). Tose encyclopediaisi- es aiskisé le i e me au o iy hono a ai. Siuo emps i Li uanie el jz ema au plus ieux i aiskesnio e ikslesni- e e me au o iaus eisé. G jz ama nea si ô inai, ca elles iiSies pasakymes kilmininko humo nis Li u iui es où qui ai8kesnis jp as esnis, negu assez miglo as nelabai biidingos da ybos i bid a dis au o inis, -é. i Kilmininkas éia mieux accep e communé- su men - Siais misy langues j a dijimo onda ions polinkiais. i Au même bidu son cons i u jp as s e mes sezmos d oi é (plg. usy ceme inoe mpaso), 2mogaus eisés (plg. usy ye oBeyeckue mpasa) k . i Si eiké y, abejo, bii y be u ilisésami e minai e minologiniai Zodziy a junginiai ama ininky eisé, bajo y eisé, one ama ininkiné, bajo iné eisé, ca puisqu'aucun, odos, n'é ai a éje la ê e susida y i, a kim, u ilise le e me ski ybés Zmoginés eisés. Le j langage a z ilgiu i considé s om- as siuo cas galé y bi i neben daik a a dzio skai iaus klausimas, -i., a o ina au o iaus eisé, au o iy eisé. a a Sis chose peu dépend e de ce, commen i es déc ézié le e me au o ius. Va ojan e miau o i- aus eisé, aiskus daik as, de a a o i nq au o iaus emuné a io- n, au o iaus hono a as, galé y bi i au o iaus i liudijimas i (jj emia émoignage de pe sonne, diplôme de doc eu , iden i iéjme d'élè e, passepo ci oycio, a es a ion du p o esseu , e c.). Be eisés Jq i a dijancio e me au o iaus eisé, kalbai nécessai e e mis, auquel i j a dijamos okiy saky pe sonn lais és, galimybés. Ce a ai a déc i inamaja nécessime habi uellemen u ilisée Zodzio eisé plu iskai a aussi bien la, à qui ceux eisés appa iennen à qui elles assignées, applicables, su Zymin¢io Zodzio kilmininku, c'es . a di i aSoma au o iaus eisés, plg. ci oyensciy eisés, su uok iniy eisés, aiky eisési k . Sis e minologinis Zodziy junginys ben O icialiojoje dalykinéje kalboje, pa ais, u ilisé ou emps, seulemen p as os langues édiniuopokalbien- es e a o as epa a ojamas pasakymas au o inés se a i 12 eisés. Tokio pobiidzio juniniuose jp as a u ilise abiejy skaiciy kilmininka (au o iaus eisés i au o iy eisés), nelygu, ce qu'on eu di e. Taciau e apibend in- ai pa lan Gia ou peu uZ ek i uneaskai - os kilmininko. D'ailleu s, dans les plus écen s no minamu- osies langues édi ions pa len des e mes a ec kilmininku main enan e ou nisse- n , exempleZiu- i, j an a,,Bibli- o ekininky- s és e bibliog aph- ies e miny Zodyno sasiu inj,,- Dokumen - as. Leidinys. Leidyba (V., 1991) idé i les e mes du o iaus éisé ( usy aB opcKoe mpaso, angly copy igh , okie iy U hebe e- ch ) ci ilinés d oi és no mos, éguojané- ios au o iy e leidéjy san ykius* e 13 du o iaus éisés zénklas ( usy 3K aHaBTopc- Ko o mpasa, angly copy igh sign, asscioki- ey Ve asse - signa u , Ve asse - zeichen), ei,zenklas ©,Skian au o i les no mes à la seconde jbiama kii inj e zyma iniy documen s 13-14. Comme synonyme Salia p incipal ou ni du e mee/dy- bos con a ( usy aB opcKu i o osop, angly publishing con ac , okie iy Ve lags e- ag),,au - o iaus e édéjo cons i uo- ma con a imp usdi i e dis ibui i ki inj ou ki inius 45 Siame Zodyne p ésen a- s e a o asis e mas au o iné con a . Tenan comp e que le con a deeidybosi- sy a beaucoup aiskissan e skaid esnis (jo eiksmé es di ec eme- n lié à démeny eikSme) e me, synonyme au o iné con a , bidamas e langues, e e minolog- ie eikala imy a z ilgiu p as é ie- u , es pasida es ne equalis. Cia es ou ni e main enan jp as as e mis au o ys - és liddijimas 14, bien, comme déjà di , des a z ilgiu sys iskes- nis bi y du o iaus liddijimas. Te minai du o iaus éisé, du o iaus éisés Zénklas, au o ys - és li diimas, édi ions con a aiskinami Li uanie s anda d - e,,Au o ys- é. Leidyba. Tex ai. Les p incipaux e mes e déc ézimai. Te minas au o iaus eisé, comme no minis eikinys, jdé as e j eciajj,,D- aba inés lie u iy kalbos Zodyno leidima (V., 1993. P. 837). Tad p ak inéje langues a oseno- je enco e pasZmi s i e minai au o iné eisé, au o inés eisés, au o inis paiemen , au o inis hono a as, au o iné con a , bidami miisy kalbai nebiidingos da ybos, exempisine a osenai ne peu bi i ou nis. Jy u ilisa eu- s ou neZino main enan ou namy e a ojamy èglesingy, aiSkiy e miny, ou ien osi isikibe j senuosius, selon s e ima g ama ika suda y uo- sius. Plus acile de passe ( iksliau g jZ i) à ou ni am- yjy e my, sans dou e, se a les p emie s'. 13 3. Qui choisi lo s des élec ions p ésiden ielle- s? Beaucoup dans le monde son é a iy, auxquelles di ige un p ésiden . P ésiden ai, Li u isque ça pi mininka, son élus les di igean s, ad als ybininkai e eS6sios in o macijos p iemonés dazZnokai a eikaly a ec y pa eigiiny élec ions. Be ous comp éhensa- mo, jp as o, misy kalbai biidingo pasakymo p ésiden e élec ions, an zodziu pasakoma, an a8 u isspausdinama p ésiden iels élec ions. Be bid a dis p eZiden- inis, miisy -é kalbai Gia du ou ne con ien puis ce cas — éli le p ésiden , qui au e. o ne Tado ine i déjà zês é (Z . a iclesn- elj su la cons i u - ion pa ais) e ec i obje , ou obje , po emini- n, ou comme e dans d'au es élec ions occasions, comme. élec ion du p ésiden , papieziaus élec ion, seymo élec ion, eiséjy inkiia , conseil des inkima e k . (dékui Die ui, odos, enco e pe sonne nea éjo i ê e di e popieziniai, seimin jus axéjiniai élec ionia- i). Bid a dinj pasakyma p ésiden - ielles élec ions, sans abejo, a ne8é e sou ien lesquelles quoi i§ su ou de niè e- men miisy langue eikusiy e ebe eiki- anciy s e imy kalby ge béjai usai a oja mpe3HqeH- TCKHE BbIOOpsI, anglai p esiden - ial elec ions. Mais il ne peu exclu e que au moins ce ains n'au es consomm- a eu s j akos éia galéjo e peu u é i aussi lenky (wybo y p ezyden- ckie) ou p anciizy (élec ions p ésiden - ielles) langue. Is j akinges- niyjy na ion Siuo cas ai8kiai di è en seulemen okieii, selon leu langue pap oéius u ilisan sudu inj daik a a - dj P asiden - enwahl ( ). Vienoda ou panasi ne d'une é angim- as langue a osena iilam appa aisi esas même s a us j odymas, que e aux Li uaniens ne con ien pas a ilik i, i. au aussi bien egz i min i, comme y s e imujy ezgama. Mais c'es de la mémoi e neu iniy ou kokiy beZdzioniy enkamas oie. De a bien jsikal i j ê e a, que a gas ce langbai, don les consomm- a eu s ima pa lé i, "Da Z . au o iaus a iknj,D- él e miny su bid a déiu 2u‘o inis*, iSspausdi- n q,,Ta p li egy Zu nale (1997 m. N . 3. P. 15-16). 14 guidudamiesi o eignimas a s e imy kalby g ama ika. Ainsi agissan ne peine son langue ou pe d e ou, au eme- n di , é imaja ai e sa q. Li uiy pa le, u édama ès iSplé o a daik a a dziy linksniy sys ème ou esmés i di damasi du i ga siyjy Vaka y monde kalby, de nomb eux casjy u ilisa eu s acilemen leidzia e s is bud a dziy, y. be aiskiai i p écisém- en Zodziy san ykius di e Zodzio ly imis — eselniais, Tokia a osena les Li uaniens son os ne na u im i- né. Miisy Zodis Siuo a i ilgiu es plus puissan , plus souple i u iningue- u que any kalby Zodis. Que pa les élec ions p ésiden iel- les élè e le p ésiden , acilemen éalise mazil en an . i O qui éli pa ka s e imyjy pa gau us les i§ élec ions p ésiden ielle- s? To ne peu comp en- i d e suauges. Ça peu bi y comp an ama lie u iy langues besimokanéiam anglui, polkui, usui nelie u iskai mas anéiam au iediu, mais bien gim aja a langue mokanéiam lie u iui. ne Il exis e plus i exemplesine langbai ne inkamy Zodziy junginiy, ku iuos jeina j bid a dis p ésiden inis, -é. G i an appeléesjai TSRS, ès madingas a é é pasida es égalemen cons i ué gasdinamasis e me gou e neme- n p ésiden iel. I main en- an au besoin Sis e me e minos oujou s pa o ojams seulemen ne comme passé éminiscen- ce, ca okiy dalyky pasi aiko peu pasi aiky i d'au es a é a ése. i Ce gou e neme- n p ésiden iel anuemen , aiskus daik as, a é é délinqué selon usi8koyo e me- no MpesuXeHTcKoe yiipaBseHHe exemplezdi, mais pa j ki y kalby a sekéjams na osios i ,, u in ojams bi y pasi ile anglais i amé icains su angiskai c'es p esiden ial — go e nmen . Li u isque els ac es eiskian¢ies Zodziais es su u ilisé le i minin de eikéjo, exemple.: kuniga kscio, ka aliaus kunig ig inis, ka alinis!) aldynas, aldéia, yskupo (0 ne jzengimas (ing esas), Zemaiciy ko osi k . Tad saky ina i p ésiden e gou e nemen . To pa galo es i nelie u iska kalbéseng mégs anciy Zmoniy (ypaé aldininky e Zu nalis y) j pa le diegiami j a dijamieji pasakymai p ésiden iné élia a, p ésiden iels pie is, p ésiden iel lék u as . . i Nuola kalami i Zmoniy ê e peu à un els pasakismes ne pamazu a pa aî e ou e jp as i, ne changeiami. Nedaug iks a jusqu p ésiden iin- és kédés p ésiden iel déc e , bien que enco e ne eko gi désakan a di ec eu is kakla ysis, minis iné masina, i sininkinis cabine , 15 i p emije iniai pus yciai yskupiné aka iené. ax Maisg au pas ça di e. i Paski is e ypaé appa enim- as Li u iskai aussi bien daznai eigkiami kilmininku. Pa bamues exempleszios il eub jp as as miisy kalbai. Su p éesaga -Znis, -é i i8 es y biid a dziy e zimasis j musy langue e j ai iopas pli imas e a osena es un impo an iy- jy p ésen inés bend inés langue de se ice ques ionsimy. jy i8 C'es ès la ge, p ieS a ingas, keblus, ma y , dél o ne a emen gin ijamas ques ion. i Siame dans ce a icle quelques a osens casjy apmas ymais espé a seulemen pakuSin i. jj Ab égemen s BK = Lie u os Ta yby Socialis inés Respublikos baudziamasis kodeksas: O icialus eks as su pakei imais i papildymais 1983 m. bi zelio 1d. Vilnius: Min is, 1983. 264 p. CK = _Lie u os Ta yby Socialis inés Republike ci ilinis kodeks: O icialus eks as pakei imais su papildymais i sausio 1985 m. 1 d. Vilnius: Min is, 1985. 344 p. 2 Une e sion plus ancienne de l'a icle Sio es imp imé,- Jus i ios Zu nale (1997 m. No. 3 i k . ). 16