TARP]AUTINE KONFERENCIJA
TLR. 41
A'OLOG IJA lII TU KST.ANTM E(IO PRAD2IUJ E
2003
nc q
spalio 7-.S dicnomis
Vilniujc ,yko
a p au ine moksline kon-
lc cncija Tb minok giju
III uks an n ecio
p ad ioje. Jos o ganiza o iai
- Lic-
u iq kalbos ins i u o
Tc minologijos ccn as i La ijos
. ni e si e o La -
iq kalbos
i s i u as. P ane5imai
ske i y i
lic u i l, anglq i usq kalbomis.
Kon e cncija a ida e i s cikinimo
Zodi a e Lie u iu kalbos
ins i u o di-
ek o e Jolan a
Zaba skai e.
La i
kalbos ins i u o Te minologijos sky iaus ado i Va I
e
n i n a S ku -
jiqa skai e
p aneSimq
apic a p au iniu ZodZiq scman ikos
pasikei imus
Siuolaikineje
e minijoje.
Ji nu ode, kad nc e ai
a p au iniq ZodZiu,
kilu-
siq i5 g aikq i lo ynq kalbu, eikimis ski ingose kalbosc nesu ampa.
Jq
scman ikos
ko cga imas
- ienas
i5
bIdq Sicms ski uma ns
panaikin i. P a-
neicja kalbcjo i apic naujuj l skoliniq i5
anglu kalbos seman ikos paZcidi-
mus. No s Zodis
pap as ai
pasiskolinamas
ku ia no s iena cikSme, be .
laikui began , a si anda i daugiau eikimiq, a cinandiq i5
o iginalo
kalbos.
Kalba sku dinama, kai am ik os s i ies skoliniai
b aunasi i i ki as
s i is,
nes
iie daZnai iSs umia anksciau
a o us
ZodZius. Skoliniq, ku iq seman i-
nis
ikslumas lyginan su o iginalu
paZcis as, gana
daug. Tai, ano e mino-
logis. odo skolinimosi
p asmes
ncsu okimq. . y. i5k eipia padiq
skcllini-
mosi esmg i ka u ska ina
nesusikalbejimq.
Lie u iq kalbos
ins i u o mokslininkas
S asys Keinys p aneSime
Ze -
inologijos b kle,
ai ln uo i upes iai ies niks an meiiy iba pi miausia ap-
Z clgi
lie u iq e minologijos aidE. Jis eige, kad
pc XX a. labai
pagausejo
e minq i is
daugiau
jq pa enka
i pladidq a osen4.
Ano p ancSejo.
e -
minija is labiau a eja
p ie i a dijamosios
kalbos
sis emos
cen o. Kai ku-
ic e minq Zodynai
i be eik isi e minq i ki okie s anda z i
y a c s i-
niai, dalis naujosios
lie u iq
e minijos
y a s e ima lic u iq
kalbai, ncsu-
p an ama, nemo y uo a. P aneSime
pab cZ a,
kad
bD ina suku i
kaibinio
i
c minologinio
isq s idiq specialis q, di bandiq e minologijos da bq,
la i-
nimo sis emq,
pladiai
s a s y i
als ybing
kalbos i e minologijos
poli ika.
P ane5im4 apie lie u iq e minog a ijos
is o ijq
skai e Jonas Klima-
iiius. Jis iSkele Siq dicnq sunkumus i uZda inius.
No s
c minq
Zodynq,
a k us nep iklausomybg, iScjo
apie 200,
aciau sis
kiekis
ncpa odo esmes.
Seniai
nca naujin i izikos, medicinos,
poli cchnikos, gcog a ijos,
geologi-
166
jos
Zodynai,
nc a kapi alinio cisis c minq
Zoclyno, bc o. nc isi
Zod nai
pa cngiami
kokybiikai. Tc minog a ijos da bas
Lie u ojc nclaiko .nas noks-
liniu,
- pab eZc
J.
Klima idius.
Kas bend a
a p c minq i onimq ( ik iniq
ZodZiu), s a s e
La ij s
kalbininkas Oja as BuSas.
Viena ii c minologijos
mokyklu ncigia c -
minq p iklausymE
leksikos
sis emai, o dauguma onomas ikos
spccialis l
cigia, kad onimai nc u i lcksincs cik5mcs. Daugybc
c minq i onimq,
pa-
sak
C). Bu5o, suku iama
,,dia
i daba "
(jie y a s4n. oningo
l a dijimo
ezul-
a as).
Bc o, ick e minu, iek onimq
didZioji dalis
p iklauso kalbai kaip
kalbcjimui
(pa ole), o nc kaip sis cmai
(lingua),
ad 5ia p asmc
jic ne a
kalhos clcmcn ai.
li: minus i onimus
sua ina i ju scmanlinc speciiika
( iksliai
nus a y as
deno a as, k azisinonimija), aip pa leksemos, dcl ku-
iu p iklausymo e minologijai a onomas ikai
ienos nuomon s ni a (p z.,
in en c as
a In eme as).
Angeles Kaulakienes p ane5imo
ema
- naujq c minq
isigalejimo
ukmc i pas o umo p incipas. I5 ka o isigalejg
e minai odo inkam4
ki akalbio e mino
a i ikmens
pa inkimq.
Tokiq e minu
pas o umas, kaip
cigi p aneScji . y a icsiogiai
p opo cingas
jq isigalejimo
ukmci.
o c mi-
nu, isigalcjusiq
pc kele ius me us,
pas o umas a i kSdiai
p opo cingas
jq
isigalcjimo
ukmei. Pas a qjq
isigalejimo
ukmi nus a oma i5 sinonimq
a a ian q. P ane5eja nu ode is e minq isigalcjimo
ukmg lemiandius
ciksnius: ling is inius, in e ling is inius i eks aling is inius.
Kon e cncijojc bu o kalbama i apic a ski q
mokslo,
echnikos
i ki q
isuomcnis
gy cnimo
s idiq e minus.
La ijos mokslininkq Ju io Bo zo-
o i Ilzis Ilzi4os p aneSime ap a i
sunkumai
suda an in o maciniq
i
ySiq
echnologijq
c minus ( ai
gana
neseniai susijungusios
s i ys
- in o ma-
ciniq cchnologijq i elekomunikacijq;. Siuos
c minus cikia ku i
g ci ai.
ki aip ie oj
jq isigales
kokie no s subs i u ai
(ka ais
ne slengas a la i5kai
ansk ibuo i angli5ki e minai). P oblemq a si anda
i del o, kad in o maci-
niq echnologijq c minai
bu o ku iami cmian is angli5kais Sios s i ics e -
minais,
o clckomunikacijq c minai
pasiskolin i i5 usq
e minologijos. Sun-
kumq kyla, kai angli5kam e minui
y a pa enkamas la iSkas a i ikmuo, no s
sE oka ne a aiSki, e mino esmc
i a ojimas nc a
g icZ ai
apib cZ i. Bc o,
ap obuo i i gana ilgai a o i in o maciniq cchnologijq c minai clckomu-
nikacijose y a
iga g
ki 4, daZnai nc ncpana5i4, eik5mg. Au o iai nu odi dc-
Sim
s a biausiq Sios s i ics la iq c minijos kl imo ekomendacijq.
161
La iq kalbininke
I c a PI clc kalbcjo apic la iq kalbos
p ol'csiju pa-
adinimus. P aneicja nu odc is
pag indines p oblemas,
su
ku iomis
susi-
du iama ku ian naujus
p o esiju pa adinimus: l) da iniq i skolini l
san-
ykis; 2) p o csijq pa adinimq i jq a i ikmenq ki a kalba dc inimas;
3)
c minq i nomenkle u os
k imo p incipq
dc inimas. Ji pab cZc,
kad p o-
esiju
pa adinimams
po cikio da o nc ik ling is iniai,
be i eks aling is-
iniai
eiksniai.
Gi a Kazlauskai e skai c p aneSim4 apic lic u iq onc ikos c minu
an onimij4.
Ji
paZymcjo,
kad an oniminiai
one ikos
e minai
y a
susijg
kon-
adikcines,
kon a ines a ba ek o ines p icSybcs san ykiais; kai ku ios
an oniminiq c n inu
po ls
lu i i sinonimu. Ncmazai
an oniminiq oncli-
kos c minq (a ik jq daliu) laikomi an onimais i bend ines kalbos a Z il-
giu. Sa i esni an oniminiai
c minai su
p icSdcliu
ne- (p z.,
lilpinis
p iebal-
sis
- nelupi is
p iebalsis).
Apic la iq i lie u iq s ilis ikos e minus
kalbejo Regina K aSy e.
Ji
iSsky e SeSias s ilis ik . jc
a ojamu
c minq g upcs. ap a c minq kilmg.
s uk D q, sinonimij4.
Ano p ancSejos,
lic u iq i la iq s ilis ikos c mi-
nai y a gana gc ai su a ky i.
Ju gi a Mikelioniene nag inejo iS
VDU Kompiu e ines ling is ikcls
cen o daba ines lie u iq kalbos
eks yno su ink q
iloso ijos c minq si-
nonimijq. P ane5ime
p is a y as e minq sinonimq,
sinoniminio
ySio
a p
iloso ijos leksemq
paic5kos
mc odas,
pa cm as
konek o iq analize, ap a -
os
sinonimq
u5ys, kilme, da ybos
p iemones. Tiesa, p ipaZin a, kad au o-
ma iniu LodLi'4
g upa imo me odu ap inkama i daug nc c minq.
Lo e os
Ale5ilnai cs, Vy au o Gcd imo, Elcnos Moly cs
p a-
nc5imas
- Kai k i4 ana on ijos e minL{ kai a i pos o un o p incipus. Kal-
be a apie p ieSdeliq pa- i po-, i a dZiuo iniq
o mq, daly iq,
jungiamqiq
balsiq a i i, p icsagos
-inls, -e bud a dZiq
a ojim4
suda an ana omijos
e minus, Sios s i ies e minq lie u inim4 i k . A k cip as dimcsys j a -
osenos ncnuoscklumus, nepakankamai aiSkius kai ku iq ai5kos o mq pa-
si inkimo k i e ijus (p z., lglaniioji aona a kylamoji ao a).
Kai ku iuos mokslo i cchnikos e minus, ci5kiandius ciksm4 ( yks-
m4), sa ybg
(dydi),
izikini dydi a ciksmo ezul a q, analiza o Vale ijo-
nas Zalkauskas. Jis nu ode e minus, ku iuos,
jo nuomone, eiki q keis-
i, ikslin i,
pasi0le
kele q
naujada q.
Vel kel a
jau sena
diskusija del e mi-
nq su p iesaga
-/ls,
p z.,
baig is,
iei is, i es is,
kel is i pan. P anc5cjas
cige,
168
kad
jie nc inka eiksmui pa aclin i,
aiiau bu o p icS a aujandiu (a gumcn-
ai. pa yzdZi i,
u i is,
sude is).
Spo o c minq kl in o endcncijoms i a ojimo p oblemoms
ski as
Gcno ai is I n onienis i Albinos P ibuSauskai cs
p aneiimas.
Kalbe a
apic
jau adiciniais apusius e minus i apic naujuosius,
daZniau-
siai skolinius, ku iq aisiniai ka ais
nelcng ai
isigali.
G aZina Ake lai icne s a s e, a eikalingas e minas ak ai ,xlis,
a -
ojamas ano acijose. Jos
nuomone,
jis seman i5kai nemo y uo as, aklai su-
da y as
pagal
a i inkamzl anglq
kalbos Zodi, ad ano acijose
nc eik inas a -
o i. P a eSija peikc i ak aiodi.io sinonimusp asminis lodis, eikiminis
io-
dis, ncs kick ienas Zodis u i ciki ng
a p asmg. Ano G. Akelai ienes,
iia
ik q a o i ZodZi -
jungini s o hia .sios
sq okos.
Diskusijoje iikilo i ki as
inkamas si[lymas
- esminis
;odis Qi
p ane5ime
minejo i S.
Zajankauskas).
NemaZai demcsio kon e encijojc ski a i c minologijos is o ijai. Du
p ancSin ai
skai y i apic XIX a. lie u i l
bo anikos e minij4.
Robe o
Ged in o p aneSimas
- Suduniniui iiedini7 uugal4
pa adinimai J.
A. Pa-
b iios 'eikala
Thisl is
Augumyynis.
Jis nus a i, kad didZiausia Sio
eikalo.
ku iamc pi mq ka 4 lic u iSkai ap aSy a Zemai ijos augalija,
augalq
gen-
diu
pa adinimq (da ini l)
dali suda o dD iniai, be ik ke i adalis
isq d[-
iniq a ojama
daba incje
bo anikos
c minijoje. Lie u iq
kalbos
ins i u-
o Tc minologijos
ccn o
ado e Albina Aukso il e ap a d i palygino
L. I inskio suku us augalq
a dus
jo Lenk4-iemaiii y
kalb4 iod ne
i moks-
liniamc eikale P igi z u neni.
Be eik
pusei
augalq iename ank a5 yje duo-
as icnoks
pa adinimas,
ki ame
- ki oks.
Apie a puka io Lie u os ci ilincs eisis
icnaZodZius
e minus kalbejo
Al ydas Umb asas. Sa o
p ancSime
jis lygino anuome Lie u oje
galio-
jusiq Rusijos
is a ymq
e imus
i lie u iu kalb4.
E
gl cs M a k a
i
I n
ie
n e s
i An gc
I e s Kau I
a k
i
e n es
p ane3ime paZ elg a
igam os
mokslq c minus i naujada us d iejose
S asio
Dabu5io
(1898-1974)
- kalbininko i e ejo - knygose.
Dauguma S. Dabu5io
naujada q ncp igijo,
adiau
dalis
jo e minq i daba
a ojami izikoje (p z.,
u i ai as,
kii ukas).
Tcchnologijos mokslq a s o ai
S asys
Zeb auskas i Riman as Jo-
nas Mukulys nag inejo
p o eso iaus
Leono Kaulakio
(1903-1987) a -
o us elck o cchnikos e minus.
P ane5ime
nu ody a, ku ie c minai a -
ojami i daba ,
ku ie jau nebe a ojami a ba a ojami e ai,
pladiau
ap-
a i e minai laidumas a i mas.
169
S asys Zaj ankauskas p anciimc Apie ennin4
n'a kyhos skuhq
l a -
dijo i ap a e okias
Siq dicnq c ninologijos
p oblcmas, kaip
paZodi i
c -
imq.
ncpag js a c minu
lie u iniml .
p igijusios
c mi u
sis cmos I cpi i-
symii, skubo il ap oba im4
i k . Jo nuomclne,
ne icnas c minq a kyn o
da bas da omas
paskubomis, maZai c c inamas.
P ane5ijas k i ika o kai
ku iuos
Zodynq,
ypai s anda "l, c minus.
Dcl kelc o i5
jq jsiliepsnojo
ka i a
diskusija,
pa yzdZiui. dcl siulymo s anda uose
a ojamusgelciinkeli4
p ic-
a k s
(angl. ailwa - applica ions) keis i
pagalbine gcleiinkeli l
i onga a gele-
iinkeli4
pagalbinis p iemoncs. Ap a as i da ienas a i ikmuo
- geleiinke-
li4 aik nen s.
NcmaZai
diskusijq sukclc l mos Zelle p aneSimas k nin4 c paii i-
mo eksNne
galimybes i ypa unni, ku iame
kalbe a apic kompiu c iniq e -
minq a paZinimo
p og amq
aikymE.
P ancSeja supaZindino
su bend iausiu
okiq p og amq cikimo modeliu.
Pi miausia suda omas kandida q
i e mi-
nus sq a5as, o eliau, aikan
i ai ius
k i e ijus,
jis palaipsniui
g yninamas
-
Salinamas balas as.
Thdiau ai5ku
iena
- siekian
duomcnq pa ikimumo i
kokybcs neimanoma
iSsi e s i bc Zmogaus
* ik k ali ikuo as
spccialis as
galu iniame
c apc
gali p ipaZin i i pa i in i kandida us
i e minus.
Lie u-
iq kalbai okiq p og amq da ni a suku a, adiau 5ia
linkmc di bama. Nuo
seno ankomis
duomcnis kaupian ys e minologai
diskusijoje nep i a i kal-
bc ojos nuomonei,
kad a einan naujoms echnologijoms
i5 csmis keidiasi
e minologijos
da bas. Teks as
bu o i ebelieka
pag indinis
y imo Sal inis
- keidiasi ik
jo apdo ojimo me odika. S a biausia,
kE
gali
duo i naujos ech-
nologijos,
- da bo spa a, adiau kokybes,
deja,
ai ncga an uoja.
Es q
mokslininke Mai c Raadik, plana usi kalbe i apic c minologi-
jos eiklq Es ijoje, i kon e encij4 nca yko.
Te minologijos kon e encija,
Lie u iq kalbos ins i u e
i ykusi po yli-
kos me q pe aukos,
bu o ak y i: d i dicnas disku uo a, silly i c minai
a iesiog
daly asi nuomonemis. Jos
czul a ai, kaip apibend indamas
kal-
bejo
J. Klima idius, bus ilgai apmqs omi.
I5lcis as kon e encijos
p ane5imq
eziu inkin s.
As a MITKIIVICIENE Ahydas UMBRASAS
Lic u iq kalbos ins i u as Lie u iq
kalbos ins i u us
P. VileiSio
g.
5,
LI-2055 P. Vilei5io
g.
5, L 2055
E. paS as
e min(4k l.mii.l E,. pai as [email p o ec ed]
70
Gau a
2003-11- l8