TARP]AUTINE KONFERENCE
TLR. 41
A'OLOG IJA lII TU KST. ANTM E(IO PRAD2IUJ E
2003 oc ob e 7-.S dicnomis in e na ionale
p adioje. Ses o ganisa eu s - Lic u iq
scien i ique kon nc q Vilniujc ,yko
ins i u de langues Tc minologijos
lc cncia Tb minok giju III uks an n ecio
ccn as e La ijos . ni e si e o
La iq langues ske i y i i s i u as.
P ane5imai lic u i l, anglq e usq langues.
Kon e cncija a ida e i s cikinimo Zodi
a e Lie u iu kalbos ins i u o di ek o e
Jolan a
Zaba skai e.
La i e langues ins i u du Sec eu
skai e p aneSimq changemen s apic
Te minologie Va I n i n a S ku jiqa
in e na ionalinu ZodZiq scman ikos
Siikineje Ji nu ode, que nc e ai
la ynq kalbu, eikimis di é en es
in e na ioniniq ZodZiu,
e minologie. kilusiq i5 g aikq e
dans kalbosc nesu ampa. Jq
scman ikos ko cga imas i5
- un bIdq Sicms ski uma ns panaikin i.
P aneicja kalbcjo i apic naujuj l
skoliniq i5 anglu langues séman iques
paZcidimus. Bien Zodis géné alemen
c ée même une cikSme, mais.
s'emp un an au emps began ,
appa aî e plus eikimiq,
a cinandiq i5 o iginalalo langues.
La langue sku dinama, quand
s i is, b aunasi e i au es nes
d'un ce ain s ies skoliniai
ZodZius. Skoliniq, ku iq
anksciau a o us nis
p écisumas en compa an a ec
seman iiie daZnai iSs umia
o iginalulu beaucoup. Tai, ano
e minopaZcis as, gana logis.
skcllinip asmes ncsu okimq. .
indique emp inimosi
y. i5k eipia padiq mosi esmg e
nesusikalbejimq.
ensemble encou ageina
Li u iq langues S asys Keinys p aneSime ins i u o
ies niks an meiiy iba p incipalemen ap-
scien i ique Ze inologijos b kle, ai ln uo e upes iai
Z clgi lie u iq e minologijos aidE. Il a i me que pc
XX a s. beaucoup gague le e minq e de plus en plus i
pladidq a osen4. Ano ancSejo. e jq pa enka
minija de plus en plus a eja sys ème p ès
i a dijamosios langue cen o. Kai ku ic e minq
Zodynai e p esque ous e minq e au es
pab cZ a, bD ina c ée e c minologinio isq s idiq
s anda dsz i son c s iniai, pa ie neu osios
e minijos kalbai, ncsulie u iq es s e ima lic u iq
p an ama, nemo i ua a. P aneSime que kaibinio
specialis q, di bandiq e minologijos da bq, la inimo
sis emq, pladiai als ybing poli ika.
des
considé a ions e e minologies
P ane5im4 su lie u iq
Jonas Klimais o ijq iiius. Il
e minog aphijos skai e
iSkele Siq dicnq sunkumus e
No s Zodynq,
uZda inius. c minq
a k us
indépendomybg,
200,
iScjo aciau sis
quan i é en i on
ncpa odo esmes.
Longiai nca naujin i des
physiques, médecine,
poli cchnikos, gcog aphies,
géologi-
166
ses
Zodynai, nc a capi alinio cisis
c minq
Zoclyno, bc o. nc ous Zod nai
pa cngiami kokybiikai.
Tc minog aphie a ail
Lie u ojc nclaiko .nas
noksliniu, J.
- pab eZc
Klima idius.
Ce qui es commun en e
c minq e onimq ( ik iniq
ZodZiu), s a s e
La ij s kalbininkas
Oja as BuSas.
ii une c minologies mokyklu ncigia c minq
appa enymE sys ème, a plupa onomas ikos
leksikos spccialis l cigia que onimai nc u i lcksincs
cik5mcs. Daugybc c minq e onimq, pasak
C). Bu5o, se
,,dia
c ée e main enan "
(ils son le ésul a
de s4n. oningo
l a dijemen ).
Bc o, ick e me, an onimq
didZioji pa ie appa ien
langbai comme kalbcjimui
(pa ole), o nc comme
(lingua), jic ne a
sys cmai ad 5ia p asmc
kalhos clcmcn ai.
li: minus e onimus sua ina e ju scmanlinc
speciiika ( iksliai deno a as, k azisinonimija),
aussi bien leksemos, dcl kunus a y as dépend
d'une s ni a (p.ex., in en c as ou In eme as).
iu opinionsimo e minologie ou onomas ike
Angeles
Kaulakienes epo 5imo hème
- nou eq c minq isigalejimo du éemc e p incipe
de cons ance. I5 ka o isigalejg e minai indique
inkam4 au eakalbio e me a i ikmens Tokiq
e me pa inkimq. cons ance, comme cigi
p aneScji . es icsiogiai p opo ionningas
ukmci.
isigalejimo o c jqminu, isigalcjusiq pc plusieu s années,
cons o umas a i kSdiai p opo ionnings isigalcjimo du éemei.
Pas a qjq du éemi es dé e minée i5 sinonimq isigalejimo a
a ian q. P ane5eja nu ode is e minq isigalcjimo ukmg
lemiandius ciksnius: lingu is inius, in e ling is inius e
ex aling is inius. Kon e cncijojc a é é pa lée e apic a ski q
jq
echniqueos mokslo, e ki q publiomcnis s idiq e minus.
i cnimo Les scien i iques
Le onaisq Ju io Bo zo o e
Ilzis Ilzi4os appo Sime
in o maciniq di icumai ySiq
discu i cons i uan
i
echnologijq c minus ( ai
écemmen susijungusios
gana s i ys
- in o maciniq cchnologijq e
elekomunikacijq;. Siuos c minus cikia ku i
g ci ai.
au emen lieuj
slengas ou la i5kai jq isigales
kokie no s
(pa ois ansc i e angli5ki e mes). P oblemq appa aî e del le que que
subs i u ai même
in o maciniq echnologijq c minai on é é c éés cmian angli5kais Sios
domaines e minics, e minologies. Suno clckomunikacijq c minai
pasiskolin i i5 usq kumq p o ien , quand angli5kam e me au e me es
pa enkamas la iSkas a i ikmuo, bien sE oka ne a aiSki, e me esmc e
dé ini ion nc acZ i. Bc o, g icZ ai app ou o i e assez ilgai u ilise
ncpana5i4, eik5mg. Au eu s indiquen dciga g
in o maciniq cchnologijq c minai clckomunicacions es ki 4, daZnai nc
Sim es iq impo an s Sios s i ics la iq c minijos kl imo
ekomendacijq.
161
La iq kalbininke
I c a PI clc kalbcjo apic la iq langues
p ol'csiju nomsinims. P aneicja indiquec
ois a ec susip a iques p oblèmes,
skolini l ykis; 2) p o csijq in i ulinimq e
auxquelles du dans la c éa ion de
jq con o mémen menq ki a langue
nou eaux noms sanp o esiju: l) da iniq e
dc inimas; 3) c minq e nomenkle u os
p o essionju nomsimams po cikio on nc
k imo p incipeq dc inimas. Ji pab cZc, que
seulemen ling is iniai, mais e
eks aling is iniai eiksniai.
Gi a Kazlauskai e li c in o meSim4 apic lic u iq onc ikos c minu
an onymij4. que an oniminiques e mes liésg paZymcjo, phone ics son
Ji
bend ines langues a Z ilgiu. Sa i esni an oniminies c minai a ec ne- (p.ex.,
con adikcines, con a ines ou ec o ines p icSybcs appo s; kai
lilpinis p icSdcliu p iebalsis
lesquelles an oniminiq c n inu lu i e synonyme. Ncmazai an oniminiq
onclipo ls kos c minq (a ik jq daliu) son considé és an onimais e
- nelupi is
p iebalsis).
Apic la iq e lie u iq
pa bejo Regina K aSy e.
s ilis ikos e minus Ji
iSsky e SeSias s ilis ik . jc u iliséamu
c minq g upcs. ap a c minq kilmg.
s uk D q, synonymij4.
Ano ancSejos, lic u iq e la iq s ilis ikos
c minai son assez gc ai su a ky i. Ju gi a
Mikelioniene nag inejo iS VDU Kompuu e ines
ling is ikcls cen o ac uelles Li u iq langues
eks yno su ink q philosijos c minq sinonimijq.
P ane5ime p ésen éé e minq sinonimq,
synonyminio en e ySio philosophie leksemq
mc odas, konek o iq analyse, ap a paic5kos
pa cm as os u5ys, o igme, da ybos sinonimq
moyens. Ce es, p ipaZin a, que au oma ique
LodLi'4 mé hode de g oupemen ap inkema e
beaucoup nc c minq.
Lo e os
Ale5ilnai cs, Vy au o Gcd imo, Elcnos Moly cs
anc5imas
- Kai k i4 ana on ijos e minL{ kai a e pos o un o p incipes.
Kalbe a su p ieSdeliq pai po-, i a dZiuo iniq o mq, daly iq,
jungiamqiq balsiq a e i, p icsagos en composan ana omie
-inls, -e bud a dZiq a ojim4 e minus, Sios s i ies e minq lie u inim4 e
k . Récup é dimcsys j a osenes ncnuoscklumus, insu is aiSkius kai ku iq
ai5kos o m les c i è es de choix (p.x., lglaniioji aona ou kylamoji ao a).
Ce ains e mes scien i iques e chnikos, ci5kiandius ciksm4 ( yksm4),
sa ybg izikini dydi ou ciksmo esul a q, analo o Vale ijo-
(dy), nas Zalkauskas. Il nuode e minus,
lesquels, son a is, eiki q keis i, ikslin i,
kele q Vel kel a pasi0le naujada q. diskusija
del e mijau sena nq a ec p éesaga baig is,
p icS a aujandiu (a gumcnjie nc inka
kel is e pan. P anc5cjas cige, -/ls, exemple.,
ac ionui pa aclin i, c'es . pa yzdZi i,
iei is, i es is, que aiiau é ai
u i is, sude is).
168
Spo o c minq kl in o endcnces e p oblèmes de
consomma ion des inées
Go ai is I n cnonienis e Albinos P ibuSauskai cs
p aneiimas.
Kalbe a apic déjà adi ionnels apusius e minus e
apic nou eauxosius, daZ su ou skolinius, ku iq
aisiniai pa ois nelcng ai isigali.
G aZina Ake lai icne s a s e, es nécessai e le e me ak ai ,xlis,
u ilisé en anno a ions. Son opinion, il séman i5kai non mo i ué, aklai
cons i ué co espondam anglzlq selon des langues Zodi, ad
ano a ions nc eik inas a o i. P a eija peikc e ak aiodi.io
synonymimuspasminis lodis, eikiminis iodis, ncs kick ienas Zodis a
ciki ng ou p asmg. Ano G. Akelai ienes, iia ik q u ilise ZodZi -
sq okos.
jungini s o hia .sios
Diskusijoje iikilo e
au e app op ian si[lymas
- essen iel
; odis Qi
appo 5ime
minejo e
S. Zajankauskas).
NemaZai demcsio con é encejojc es consac ée e c minology
his oi e. Du p ancSin ai Robe o lu li e apic XIX a. lie u i l bo anikos
e minij4.
Ged o
- Suduniniui iiedini7 uugal4
nomsignimi J.
p aneSimas A. Pa-
b iios 'eikala
Thisl is Il a ê i
Augumyy-
que didZ Sioiausia
nis. magasinalo.
auquel pi mc ka 4 lic u iSkai ap aSy a Zemai ijos augalija,
augalq gendiu dali cons i ue dD iniai, mais seulemen
ke i adalis pa adinimq (da ini l) isq d[ iniq u ilisée
ac uellemen incje c minijoje. Li u iq ins i ubo anikos kalbos
ccn o
o Tc minologijos ado e Albina Aukso il e ap a d i palygino
L. I inskio c ééus augalq kalb4
Lenk4-iemii y liniamc eikale
hand a5 yje duo-
iod ne a dus e moksjo
P igi z u neni. augalqame un
Beau i
moi ié ce
icnoks dans
nom, - un
un au e
au e.
en euka io Li uincs ci il
icnaZodZius À p opos
d oi is e minus kalbejo
Al ydas Umb as. Son
ancSime galiojis ligino
Russie is a ymq i lie u iu
anuome en Li uanie jusiq
kalb4.
e imus
E I n e s I e s Kau I a k e n
deuxies Dabu5io
es glcs M a k a i ie e An
gc i in o meime
paZ elg a igam os
scien i iques c minus
e nou eada us dans
S asio
(1898-1974)
- kalbininko e e ejo - li es dans.
Beaucoupume S.
Dabu5io naujada q
ncp igijo, adiau
u ilisées en physique
jo e minq e main enan
(p z., kii ukas).
u i ai as, pa ies
Tchnologijos mokslq les
S asys nas Mukulys nag inejo
ep ésen an s Zeb auskas e Riman as Jo-
Leono Kaulakio p o esseu iaus
elck o cchnikos e minus.
(1903-1987) a o us
indiqué, qui c minai a -
P ane5ime ojami e main enan ,
apku ie déjà cessés a ojami ou
e minai laidumas a i mas.
consommés a emen , pladiau a i
169
S asys Zaj ankauskas p anciimc À p opos
ennin4 n'a kyhos skuhq l a dijo e ap a e
okias
Siq dicnq c ninologijos
p oblcmas, comme
paZodi i c imq.
ncpag js a c minu lie u iniml .
c mi u p igijusios sys cmos
e k . Jo selonclne, ne icnas
I cpi isymii, skubo il ap oba im4
c minq a kyn o a ail
doomas paskubomis, maZai
c c inamas.
P ane5ijas a c i iqué
ce ains
Zodynq, ypai s anda d "l, c minus.
Dcl kelc o i5 jq jsiliepsnojo ka i a
diskusija, exempleZiui. dcl siulemen
s anda d dans les
usagesmusgelciinkeli4 p ic a k s
(angl. ailwa applica ions) keis i auxbine gcleiinkeli l
i onga ou geleiinkeli4 auxbinis p iemoncs. Ap a as e
enco e un a i ikmen - geleiinkeli4 aik nen s.
NcmaZai diskusijq succlc l mos Zelle in o meSimas k nin4
c paii imo eksNne possibili és i ypa unni, dans lequel
pa le a apic kompiu c iniq e minq a paZinimo appliquME.
p og amme P ancqSeja
supaZindino a ec commun iausi
okiq p og ammeq cikimo
modèle. Tou d'abo d es
cons i ué candida q i e minus
sq a5as, e eille ensui e, en
appliquan i ai ius c i è es, il
es p og essi emen a iné
-
Salinamas ballas .
Thdiau ai5ku
une duomcnq
- isan kokybcs
iabili é e
neimanoma
iSsi e s i bc
* seul quali ié au inal c apc peu
Zmogaus spccialis as
p ipaZni e app ou e candida sa us i
e minus.
Li u iq kalbai okiq p og amq da ni a c éu a, adiau
5ia linkmc a aillama. Depuis ieux mains duomcnis
caupian s e minologues discussion dans nep i a i
kalbc ojos à l'opinion que enan à de nou elles
echnologies i5 csmis chidiasi e minologijs a ail. Le
ex e a é é e 'enlè e l'enquê e Sal inis p incipal
- ne change que sa mé hode de
ai emen . La plus impo an e, kE
donne une nou elle echgali nologies, -
cela ncga an uoja.
a ail spa a, adiau quali és, hélas,
Es q scien i iqueske Mai c Raadik, plani usi kalbe i apic
c minologijos eiklq Es ijoje, i con é encecij4 nca yko.
La Con é ence de Te minologie, Lie u iq kalbos ins i u e
i ykusi po ylikos me q pe aukos, a é é ac i s: d i dicnas
disku uo a, silly i c minai ou simplemen daly asi
nuomonemis. Jos czul a ai, comme déc end indams pa lejo
J. Klima idius, se a ilgai apmqs omi.
I5lcis as con é ences
p ane5imq ziu inkin s.
MITKIIVICIENE Ahydas UMBRASAS
Lic u iq ins i u de langue Li u iq
As a iq ins i u de langue
P. VileiSio
LI-2055 P.
5, g.
Vilei5io 5,
g.
L 2055
E. pa.S as e min(4k l.mii.l
E., pai as [email p o ec ed]
70
Gai e
2003-11l8