Tarptautinė konferencija „Terminologija III tūkstantmečio pradžioje“

TARP]AUTINE KONFERENCIJA TLR. 41 A'OLOG IJA lII TU KST.ANTM E(IO PRAD2IUJ E 2003 nc q spalio 7-.S dicnomis Vilniujc ,yko a p au ine moksline kon- lc cncija Tb minok giju III uks an n ecio p ad ioje. Jos o ganiza o iai - Lic- u iq kalbos ins i u o Tc minologijos ccn as i La ijos . ni e si e o La - iq kalbos i s i u as. P ane5imai ske i y i lic u i l, anglq i usq kalbomis. Kon e cncija a ida e i s cikinimo Zodi a e Lie u iu kalbos ins i u o di- ek o e Jolan a Zaba skai e. La i kalbos ins i u o Te minologijos sky iaus ado i Va I e n i n a S ku - jiqa skai e p aneSimq apic a p au iniu ZodZiq scman ikos pasikei imus Siuolaikineje e minijoje. Ji nu ode, kad nc e ai a p au iniq ZodZiu, kilu- siq i5 g aikq i lo ynq kalbu, eikimis ski ingose kalbosc nesu ampa. Jq scman ikos ko cga imas - ienas i5 bIdq Sicms ski uma ns panaikin i. P a- neicja kalbcjo i apic naujuj l skoliniq i5 anglu kalbos seman ikos paZcidi- mus. No s Zodis pap as ai pasiskolinamas ku ia no s iena cikSme, be . laikui began , a si anda i daugiau eikimiq, a cinandiq i5 o iginalo kalbos. Kalba sku dinama, kai am ik os s i ies skoliniai b aunasi i i ki as s i is, nes iie daZnai iSs umia anksciau a o us ZodZius. Skoliniq, ku iq seman i- nis ikslumas lyginan su o iginalu paZcis as, gana daug. Tai, ano e mino- logis. odo skolinimosi p asmes ncsu okimq. . y. i5k eipia padiq skcllini- mosi esmg i ka u ska ina nesusikalbejimq. Lie u iq kalbos ins i u o mokslininkas S asys Keinys p aneSime Ze - inologijos b kle, ai ln uo i upes iai ies niks an meiiy iba pi miausia ap- Z clgi lie u iq e minologijos aidE. Jis eige, kad pc XX a. labai pagausejo e minq i is daugiau jq pa enka i pladidq a osen4. Ano p ancSejo. e - minija is labiau a eja p ie i a dijamosios kalbos sis emos cen o. Kai ku- ic e minq Zodynai i be eik isi e minq i ki okie s anda z i y a c s i- niai, dalis naujosios lie u iq e minijos y a s e ima lic u iq kalbai, ncsu- p an ama, nemo y uo a. P aneSime pab cZ a, kad bD ina suku i kaibinio i c minologinio isq s idiq specialis q, di bandiq e minologijos da bq, la i- nimo sis emq, pladiai s a s y i als ybing kalbos i e minologijos poli ika. P ane5im4 apie lie u iq e minog a ijos is o ijq skai e Jonas Klima- iiius. Jis iSkele Siq dicnq sunkumus i uZda inius. No s c minq Zodynq, a k us nep iklausomybg, iScjo apie 200, aciau sis kiekis ncpa odo esmes. Seniai nca naujin i izikos, medicinos, poli cchnikos, gcog a ijos, geologi- 166 jos Zodynai, nc a kapi alinio cisis c minq Zoclyno, bc o. nc isi Zod nai pa cngiami kokybiikai. Tc minog a ijos da bas Lie u ojc nclaiko .nas noks- liniu, - pab eZc J. Klima idius. Kas bend a a p c minq i onimq ( ik iniq ZodZiu), s a s e La ij s kalbininkas Oja as BuSas. Viena ii c minologijos mokyklu ncigia c - minq p iklausymE leksikos sis emai, o dauguma onomas ikos spccialis l cigia, kad onimai nc u i lcksincs cik5mcs. Daugybc c minq i onimq, pa- sak C). Bu5o, suku iama ,,dia i daba " (jie y a s4n. oningo l a dijimo ezul- a as). Bc o, ick e minu, iek onimq didZioji dalis p iklauso kalbai kaip kalbcjimui (pa ole), o nc kaip sis cmai (lingua), ad 5ia p asmc jic ne a kalhos clcmcn ai. li: minus i onimus sua ina i ju scmanlinc speciiika ( iksliai nus a y as deno a as, k azisinonimija), aip pa leksemos, dcl ku- iu p iklausymo e minologijai a onomas ikai ienos nuomon s ni a (p z., in en c as a In eme as). Angeles Kaulakienes p ane5imo ema - naujq c minq isigalejimo ukmc i pas o umo p incipas. I5 ka o isigalejg e minai odo inkam4 ki akalbio e mino a i ikmens pa inkimq. Tokiq e minu pas o umas, kaip cigi p aneScji . y a icsiogiai p opo cingas jq isigalejimo ukmci. o c mi- nu, isigalcjusiq pc kele ius me us, pas o umas a i kSdiai p opo cingas jq isigalcjimo ukmei. Pas a qjq isigalejimo ukmi nus a oma i5 sinonimq a a ian q. P ane5eja nu ode is e minq isigalcjimo ukmg lemiandius ciksnius: ling is inius, in e ling is inius i eks aling is inius. Kon e cncijojc bu o kalbama i apic a ski q mokslo, echnikos i ki q isuomcnis gy cnimo s idiq e minus. La ijos mokslininkq Ju io Bo zo- o i Ilzis Ilzi4os p aneSime ap a i sunkumai suda an in o maciniq i ySiq echnologijq c minus ( ai gana neseniai susijungusios s i ys - in o ma- ciniq cchnologijq i elekomunikacijq;. Siuos c minus cikia ku i g ci ai. ki aip ie oj jq isigales kokie no s subs i u ai (ka ais ne slengas a la i5kai ansk ibuo i angli5ki e minai). P oblemq a si anda i del o, kad in o maci- niq echnologijq c minai bu o ku iami cmian is angli5kais Sios s i ics e - minais, o clckomunikacijq c minai pasiskolin i i5 usq e minologijos. Sun- kumq kyla, kai angli5kam e minui y a pa enkamas la iSkas a i ikmuo, no s sE oka ne a aiSki, e mino esmc i a ojimas nc a g icZ ai apib cZ i. Bc o, ap obuo i i gana ilgai a o i in o maciniq cchnologijq c minai clckomu- nikacijose y a iga g ki 4, daZnai nc ncpana5i4, eik5mg. Au o iai nu odi dc- Sim s a biausiq Sios s i ics la iq c minijos kl imo ekomendacijq. 161 La iq kalbininke I c a PI clc kalbcjo apic la iq kalbos p ol'csiju pa- adinimus. P aneicja nu odc is pag indines p oblemas, su ku iomis susi- du iama ku ian naujus p o esiju pa adinimus: l) da iniq i skolini l san- ykis; 2) p o csijq pa adinimq i jq a i ikmenq ki a kalba dc inimas; 3) c minq i nomenkle u os k imo p incipq dc inimas. Ji pab cZc, kad p o- esiju pa adinimams po cikio da o nc ik ling is iniai, be i eks aling is- iniai eiksniai. Gi a Kazlauskai e skai c p aneSim4 apic lic u iq onc ikos c minu an onimij4. Ji paZymcjo, kad an oniminiai one ikos e minai y a susijg kon- adikcines, kon a ines a ba ek o ines p icSybcs san ykiais; kai ku ios an oniminiq c n inu po ls lu i i sinonimu. Ncmazai an oniminiq oncli- kos c minq (a ik jq daliu) laikomi an onimais i bend ines kalbos a Z il- giu. Sa i esni an oniminiai c minai su p icSdcliu ne- (p z., lilpinis p iebal- sis - nelupi is p iebalsis). Apic la iq i lie u iq s ilis ikos e minus kalbejo Regina K aSy e. Ji iSsky e SeSias s ilis ik . jc a ojamu c minq g upcs. ap a c minq kilmg. s uk D q, sinonimij4. Ano p ancSejos, lic u iq i la iq s ilis ikos c mi- nai y a gana gc ai su a ky i. Ju gi a Mikelioniene nag inejo iS VDU Kompiu e ines ling is ikcls cen o daba ines lie u iq kalbos eks yno su ink q iloso ijos c minq si- nonimijq. P ane5ime p is a y as e minq sinonimq, sinoniminio ySio a p iloso ijos leksemq paic5kos mc odas, pa cm as konek o iq analize, ap a - os sinonimq u5ys, kilme, da ybos p iemones. Tiesa, p ipaZin a, kad au o- ma iniu LodLi'4 g upa imo me odu ap inkama i daug nc c minq. Lo e os Ale5ilnai cs, Vy au o Gcd imo, Elcnos Moly cs p a- nc5imas - Kai k i4 ana on ijos e minL{ kai a i pos o un o p incipus. Kal- be a apie p ieSdeliq pa- i po-, i a dZiuo iniq o mq, daly iq, jungiamqiq balsiq a i i, p icsagos -inls, -e bud a dZiq a ojim4 suda an ana omijos e minus, Sios s i ies e minq lie u inim4 i k . A k cip as dimcsys j a - osenos ncnuoscklumus, nepakankamai aiSkius kai ku iq ai5kos o mq pa- si inkimo k i e ijus (p z., lglaniioji aona a kylamoji ao a). Kai ku iuos mokslo i cchnikos e minus, ci5kiandius ciksm4 ( yks- m4), sa ybg (dydi), izikini dydi a ciksmo ezul a q, analiza o Vale ijo- nas Zalkauskas. Jis nu ode e minus, ku iuos, jo nuomone, eiki q keis- i, ikslin i, pasi0le kele q naujada q. Vel kel a jau sena diskusija del e mi- nq su p iesaga -/ls, p z., baig is, iei is, i es is, kel is i pan. P anc5cjas cige, 168 kad jie nc inka eiksmui pa aclin i, aiiau bu o p icS a aujandiu (a gumcn- ai. pa yzdZi i, u i is, sude is). Spo o c minq kl in o endcncijoms i a ojimo p oblemoms ski as Gcno ai is I n onienis i Albinos P ibuSauskai cs p aneiimas. Kalbe a apic jau adiciniais apusius e minus i apic naujuosius, daZniau- siai skolinius, ku iq aisiniai ka ais nelcng ai isigali. G aZina Ake lai icne s a s e, a eikalingas e minas ak ai ,xlis, a - ojamas ano acijose. Jos nuomone, jis seman i5kai nemo y uo as, aklai su- da y as pagal a i inkamzl anglq kalbos Zodi, ad ano acijose nc eik inas a - o i. P a eSija peikc i ak aiodi.io sinonimusp asminis lodis, eikiminis io- dis, ncs kick ienas Zodis u i ciki ng a p asmg. Ano G. Akelai ienes, iia ik q a o i ZodZi - jungini s o hia .sios sq okos. Diskusijoje iikilo i ki as inkamas si[lymas - esminis ;odis Qi p ane5ime minejo i S. Zajankauskas). NemaZai demcsio kon e encijojc ski a i c minologijos is o ijai. Du p ancSin ai skai y i apic XIX a. lie u i l bo anikos e minij4. Robe o Ged in o p aneSimas - Suduniniui iiedini7 uugal4 pa adinimai J. A. Pa- b iios 'eikala Thisl is Augumyynis. Jis nus a i, kad didZiausia Sio eikalo. ku iamc pi mq ka 4 lic u iSkai ap aSy a Zemai ijos augalija, augalq gen- diu pa adinimq (da ini l) dali suda o dD iniai, be ik ke i adalis isq d[- iniq a ojama daba incje bo anikos c minijoje. Lie u iq kalbos ins i u- o Tc minologijos ccn o ado e Albina Aukso il e ap a d i palygino L. I inskio suku us augalq a dus jo Lenk4-iemaiii y kalb4 iod ne i moks- liniamc eikale P igi z u neni. Be eik pusei augalq iename ank a5 yje duo- as icnoks pa adinimas, ki ame - ki oks. Apie a puka io Lie u os ci ilincs eisis icnaZodZius e minus kalbejo Al ydas Umb asas. Sa o p ancSime jis lygino anuome Lie u oje galio- jusiq Rusijos is a ymq e imus i lie u iu kalb4. E gl cs M a k a i I n ie n e s i An gc I e s Kau I a k i e n es p ane3ime paZ elg a igam os mokslq c minus i naujada us d iejose S asio Dabu5io (1898-1974) - kalbininko i e ejo - knygose. Dauguma S. Dabu5io naujada q ncp igijo, adiau dalis jo e minq i daba a ojami izikoje (p z., u i ai as, kii ukas). Tcchnologijos mokslq a s o ai S asys Zeb auskas i Riman as Jo- nas Mukulys nag inejo p o eso iaus Leono Kaulakio (1903-1987) a - o us elck o cchnikos e minus. P ane5ime nu ody a, ku ie c minai a - ojami i daba , ku ie jau nebe a ojami a ba a ojami e ai, pladiau ap- a i e minai laidumas a i mas. 169 S asys Zaj ankauskas p anciimc Apie ennin4 n'a kyhos skuhq l a - dijo i ap a e okias Siq dicnq c ninologijos p oblcmas, kaip paZodi i c - imq. ncpag js a c minu lie u iniml . p igijusios c mi u sis cmos I cpi i- symii, skubo il ap oba im4 i k . Jo nuomclne, ne icnas c minq a kyn o da bas da omas paskubomis, maZai c c inamas. P ane5ijas k i ika o kai ku iuos Zodynq, ypai s anda "l, c minus. Dcl kelc o i5 jq jsiliepsnojo ka i a diskusija, pa yzdZiui. dcl siulymo s anda uose a ojamusgelciinkeli4 p ic- a k s (angl. ailwa - applica ions) keis i pagalbine gcleiinkeli l i onga a gele- iinkeli4 pagalbinis p iemoncs. Ap a as i da ienas a i ikmuo - geleiinke- li4 aik nen s. NcmaZai diskusijq sukclc l mos Zelle p aneSimas k nin4 c paii i- mo eksNne galimybes i ypa unni, ku iame kalbe a apic kompiu c iniq e - minq a paZinimo p og amq aikymE. P ancSeja supaZindino su bend iausiu okiq p og amq cikimo modeliu. Pi miausia suda omas kandida q i e mi- nus sq a5as, o eliau, aikan i ai ius k i e ijus, jis palaipsniui g yninamas - Salinamas balas as. Thdiau ai5ku iena - siekian duomcnq pa ikimumo i kokybcs neimanoma iSsi e s i bc Zmogaus * ik k ali ikuo as spccialis as galu iniame c apc gali p ipaZin i i pa i in i kandida us i e minus. Lie u- iq kalbai okiq p og amq da ni a suku a, adiau 5ia linkmc di bama. Nuo seno ankomis duomcnis kaupian ys e minologai diskusijoje nep i a i kal- bc ojos nuomonei, kad a einan naujoms echnologijoms i5 csmis keidiasi e minologijos da bas. Teks as bu o i ebelieka pag indinis y imo Sal inis - keidiasi ik jo apdo ojimo me odika. S a biausia, kE gali duo i naujos ech- nologijos, - da bo spa a, adiau kokybes, deja, ai ncga an uoja. Es q mokslininke Mai c Raadik, plana usi kalbe i apic c minologi- jos eiklq Es ijoje, i kon e encij4 nca yko. Te minologijos kon e encija, Lie u iq kalbos ins i u e i ykusi po yli- kos me q pe aukos, bu o ak y i: d i dicnas disku uo a, silly i c minai a iesiog daly asi nuomonemis. Jos czul a ai, kaip apibend indamas kal- bejo J. Klima idius, bus ilgai apmqs omi. I5lcis as kon e encijos p ane5imq eziu inkin s. As a MITKIIVICIENE Ahydas UMBRASAS Lic u iq kalbos ins i u as Lie u iq kalbos ins i u us P. VileiSio g. 5, LI-2055 P. Vilei5io g. 5, L 2055 E. paS as e min(4k l.mii.l E,. pai as [email p o ec ed] 70 Gau a 2003-11- l8