AR ITEISINSIME TERI {IN 4 ak aiodis'.
Apib eiki e iodii4 eikl nq e jils iigalbisi e
in onijq depuis p sis sa paklydim l
R. Desca es
Pasku ini deSim mc i
lic u iq des langues
leksika e si uma ui
p a[ius ge okai
changéc.
Spa ls pokydiai in o gy enimc,
publiomcniniz me
lux nou eau calijs
didcjan is
n acijos e a ec cela lié po eikis
nei5 cni a dy i giamai onc ionne
Thiiau quand nou eaux
Zodyn4. Tai sa aimc ci5kinys.
champybai ap ès pluus, même
comp enan as unec ai comme
enseigne Zmones
pa bai ou é imkDniai. E quand
nebcsusigaudc' andasi sa ijie
science pa ole la même lie u iq
s4 oka lgyja pcnkis
-
Se5is
noms
- aussi bien ien bonne.
Siame nescniai le langage
ZodZius. Rcikala emen à un
p as aipsnyjc pa le de
scien i ique a icleniq pa cik i
compa e science de us u ilise
angliSk4 (abs z 'l) su '"'o ds,
san auk4 ma y , y men ionnés
key da c impulsa e lic u iSkai
aSomose appa ais i
aiyba (i ke wo ds,i i ai uoja
pasan aukes une nou elle
ois,,p a u ijo" 2 uni és
s4 ocai. Puis iiojc anglq kalboje
keywo ds),lie u iq pa le i5
- icnq u ilisé combininys ak iniai iodliai, ki y - dl inys ak aiodiiai. No s
ils ne a lesquelles no s icnos de la science Sakos. peu en bl i
considé és, ncs nomme e minis comme ce ains sq okas sys cmos
memb esus. Tiiiau s a y ina jq c mininc e c.
Cia e encon amc
a ec pi nEja
obs aclei: un i5 e me
dis inca nqjq poi niq
es p écisémen
apib eL a eik5me
(i . Gai cnis 2002: I3), o kokio la geu sq oka ei5kiama ak iniu iodiiu a son
konku cnLu ak aiodiiL , ii a oscncs nclabai aiSku. Comme n ine a, i5
esmes ak i is iodis ( ak aiodis) es apcs d'un ce ain ype de discou s
scien i ique
-
san aukos - équisi u.
Comme quoi in i ula i i pa iculiingq
posi ioncijq iikel us ZodZius a an
ou nécessi éikc pou que b[ q
pa ogiau u ilise in o ma ioncines
sys ème bazemis. anglq lsigalejusi
adi ion langue édZian q édiniq
a iclesniq ano a ions indique ke
paska ino wo ds p incipalemen
paZil c i, comme 5i 1 sq ok4
sup an a anglai. nc ous
V aie, anglu des
aiSkinamuosiuosc
Zodynues son en e iodLi,4,
ke Dic iona y 1995) wo d (Z .
u indiq dcmeni kc1,,, ak as",
Camb idge
- daZniau
indiquées
d'au es
koloca ions:
key-s o c, e
dans lesquels
pan. Ce ains
kcy-man
Zodynues
key-wo d es .
AiSkinan asis
ilius uo
Ox o ddo
Sias eik*
Zodynas indiodo key wo d
mes:.,Si o
clé'; Zodis';
,,labai.,in o ma ionnis impo an
paieSkos dans le sys ème de
Zodis, u ilisea 51 n as in on a ion
dé e mine le con enu du
documen " (Kindc sley
2001). Cesa osios aiSkinamuosiues
Zody uosc ou nies cikSmes, bc abejo, ne uko appa aas i e
anglq-lie u iq kalbq Zodynuosc. Vienan c ii jq en e sudu iniq
daik a a dZiu.
u indiq
1o1n nous lpimas
dimcni ki,. ,, pa es
key-u'o d; son
cikimcs:,,ii o e pan.
clé'; spcc.
,,basinis
cikiminis
(Piesa skas
2002).
A k eip inas dencsys,
Zodis" que c'es spc- /
cialios paski ics
Zodis, - pa
pab iZiama pas
seulemen lui,
comme e me.
spcci ika, bc
e
consomma ion déc iZ umas.
Lic u i5kame Aiikinannj ame
kompu ijos zodyne aussi bien
déjà andame pa lamqli Zodi
ai5kinamas
- lui cmian , e me lib e oi paieika:,,dokumen q
paieSka selon ak aZodZius ou dcsk ip o ius"
Jasinc icius
(Paulauskas, 1995: 137). Donc, comme on oi , c ejai, e les
in o ma ique spécialis es enco e ou nissen e du discou s e me
i
a ian q - choix: ou appele in o nncini iodli , ou nécessiminiu, ou
basiniu lod2iL , l :sk ip c il mi? Le plus loin i mi5k4, le plus med2iq, e
aiSk . o peu aucunio.
mo
AiSku jus e une:. ak aiod s appa u ne Li u iq langue bazije - il c éé
i5 e s as) séquan une au e langue exempleLiu.
( iksliau, Tokiq sekybq peu appele
lingu is inc induc ion. En géné al
e yba, no e J. Klima iiiaus, es ,,pla
e sudi ious dialing is is e
in e ling is is ei5kinys" (2002:
137). Il ac uelc amZiuje de
globalisa ion, be abcjo,
nei5 cngiamas: ki q au q kul l os
ii
a n okslo nou elles pe imamas
sq okos daZnai a ec l kalbq
i a dijamas o iginaliais
ZodZiais, e non Te minologas
naujada ais.
S. Kcinys emena sek in4 XVIII
a. ,e cjq exemplezdi: jic ne
aklai e sai au e kalb +
e minus, o s engcsi i5naudo i
da ybines emdamicsi iSgalcs,
lie u iq base de langue 2003:
(Kcinys
58). Many ina,kad ak aiodls es appa u comme ik del anglq de la langue.
AnalogSkos sanda os ienc as es possible e okiediu pa boje ( ok.
Scl / isselindus ie, Schl isselpe son; Schl lsselwo ).
RusU kalbojc Lodis c, nq, comme e
dans mini oses langues, doi eik5mg
,.pag indinis'
(Z . Lemchcnas, Macai is 2000), odcl e ZodZiq K.l uL eloe
c. oeo scman inc dc me nckelia abcjoniu.
L
Bcjc,.lc i i.i.sclwo ,
jciqu il es p ésen é, e
cela es ai nc uni e sosc
Zod nues, géné alemen
e c'iam as codinis lodis,
iiJi'o n k as, o eikSn i
p incipal"
,,Impo an ,
nu ocloma
seulemen
Zodio
comme eiki nc (Z .
Sc/ Tssc/6o.n ,u-
oii c, onap , 19E0).
1-s8
Anglq kalbojc p emie
dimuo A 1,,, op,',,
comme indique la majo i é
2odynq, cik5miq:
en i on 13 que il ci5kia
p emiè emen indique, a
ce ain us bc o, angl. key
ci5kia e ,,bldq kam
comp end e",
ins umcn us;
.,poli iques
ondamen il,
p incipaux
p incipesil",
aussi u c i
peu en
bld a d2io
,, ondamen al, le plus
impo an " cikSmg. Thigi
key scn an i5kai ous5kai
con ien u ilise su no e
,,G ondinis on. lei no y' as",
ke s one,-
,,ga dinis
pie emen ", ke -speech)
,,pag i dinis
ancSimas, pa le,
duodan i onzl
susi inkimui",keynwn
,,Zn' ogus, uZiman is edcjo
de oi s" e pan.
Lic u iu
Lodis a aussi i ai iq
kalbojc ok as Il es
eik5miq; la pa ie jq
co espond anglq
langue LodLio key
nécessimes. Thiiz u
bld a dZio cikSmes
,,pz g indinis, le plus
impo an " pas un,
même le g and
Li ui l langue iodynas, neu odo
disan , (ki aip ses ni a eik5miq
langues Zodyns, pe kcl ine
sys cmoje). D oi e, comme e anglq
indiquéoma eikimc,,b0das kam
comp end e, iiaiSkin i (p.ex., Rado
ak q, é éliian i his o ies misles),
eikSmc, u iliséame aimen ne Sia
adiau nous sa qji ak aiodl
c'es il nc u i ni,,kodo", ni
..bldo kam a akin i" p smcs.
Ai5kinan is pa lamojo 2odlzio
appa i ionimo lie u iq kalboje
keli4, a k cip inas din esys i son
consomma ion des in i.
Nea si ik inai
e j anglq langues
Zodynus key compa wo d
il auk as écemmen . é ai
écen s Zodynues il ai5kiné
comme,,in o ma ionnis
mine a, Déjà que dans les plus
Zodis, u ilisé pou les in o ma ions
paicSkos sys ojc pou le con enu du
documen dé e lis'.
P emiè emen del
Sia5me besoin du consommé uni é de
co espondance lic u iq alboje e au
gal o i. Peu ce qui a é é di , galc ume
appele a aminiais iodiés, ou peu ê e,
comme aiSkinama B. Piesa sko
Zodyne, in o maciniu iodiiu (da mieux - i o ma i iuoju iodiiu).Zinoma,
oujou s ypad impo an apsib eZ i e me eiSkiamos s4 okos po ée
de pla umq. Sp endZian ii ak inio iodiio (a ak aiodiio) de
consomma ion pa* yzdLi 1 scien i iques a iclesniq ano a ions, 5is
p e eni e minq duojan is Zodis kalboje u iliséamu lie u iq ès
neapib eZ a eik5me.
Si ils bu q comp ennen comme p incipaux a icle
iod2iai, gale ume silly i e opo pobudZiu a ima
angli5kam wo d, key bu ansmi ian !
lie u iSk l m4s ymo bld4 a i ikmeni ke iniai 2odiiai
(plg. ke iniai pos ula ai i ke i-: Gali b[ i e
ke '- e ms. Sis uni é u ilisé écemmen mlsq
biblio ekosc pa u dZiusios li e du i e (2 .
Key 2001).
Te ms
1-59
niai okn enys). P ie
S a aujan s e a gumen an s que a le e me bl i
nomina i us, mais pas exp essi us, bl q il es possible
pag i diniai iodiiai (plg. Zajankauskas Palyginus
pasiul i a ius s u biausieji e ninoi ou csniniui iodiiui I
2003: 57). ano a ions, a5omi ku iosc
posi ionsq j pa iculiing4 iSkel i
us oja e au eokia eikSme
ZodZiai, oi , que au eu s elle
- peu bl daZ a icle minimum
nomina i inum ZodZio cikSmc ou pan.
E.g.: ak aiodiiai: ly iikun as, meiles paauglys; ak aio lliai: i ies p a in as, in a
p o g s, ugdy nas, mokymas, pedagogika; i n i a d i n i o d i a i: ekono ni ne héo ie,
scien i ique; p osminiai Zodiiai: h' imas pa icipujon , socialine inno acijo. dans
a ionalisme e en pi izn as, hypo hcze, héo ies pc ik ininns, mé hode
le illage, socialine a skinis;
,,p ominiai iodiiai: ca iè e, p épa a ion
ca iee ai, p épa inu ca iee ai
poli ique; lod2iai ii daininio iodli4 sq aio,
i iamojo ekslo i l a skleidiian4's
sensminiai iod2iai (key-wo ds) leidZia
language p iemonimis g. ine i...;
,p adiioje pa eikian u 300-100 ienkl4
ano acija p asn iniai iodiiai
( ak aiod2iai)'. Zi-
(1-5 eilu is e 3-5 noma. ès impo an , quel con enu
en elkalE, i elkamas i pa lamojo e me adiau, Siaip ou oui, e
combininys sk iniai 2odiiai. e dl inys ak u2odliqi composé
basé non Li u iq langue séman iques i5 ekliais, odel
abejo ina jq c mininc e €.
icnas les plus impo an sq e minq kalbiniq Jukimq ègingumas (Gai enis 2002:
36), e ak aiodis, comme mine a, es aklas e inys (slap asis cons i ué
selon une au e langue skolinys), seman ini model . Dans le kal iq o mali4
-
uni é wo d schem4 co espondandiq es key d[ ini 4 ( 'a daiodis, bu aiodis,
k yiiaiodis e k .), mais jq demenys susijg un au eokiu seman iniu ela ionu.
C'es ai, e minologie que des leksi- géné ales
Zinoma,
kos
eikSmg
ZodZiai,
i sdami
peu igy i spécial4
e minais,
- peu change jq séman ique, aieu ne eike q d'une langue sen an ines
sys ème en e iquemen déplace i i ki q kalb4 (Z . Kcinys 2003: 58).
Da ybinie aleu s appa aissen p incipalemen en e s ine science
li [ oje, c s iniuose e minq Zodynues, e elaien ce ains jq
épandie e imami u ilise e Snekamojoje kalboje Kaulakiene 1914:32). bl i
e a ec ak aio-
(Z . On di ai que ça peu diu. Si accep ons ak aiodi (a ak ini Zodi) i son
kalbq, ce comme uZki sime ke i4 ak iniam eili ai iui, ak inims sq okon s,
ak iniams apsisp endi Pa yzd2iai im i iS Vy au o Teks ynas (Z . ex ynas)
nu n s, ak inen s k ,ali ikacijon s, uk inian s gebejin call un$,
ak inei)se c s iilkai, dien inei ok i u i e uk inin s dien o ns. nc Thi
au o es sugal o i junginiai années
DidZiojo de l'uni e si é
160
- que jq pc de nie s on déjà
p isi ado, indique Vy au o
DidZiojo uni e si c o eks ynas,
kq ne k4 déjà iSgi s ame e i5
ga biq kalbe ojq.
Snekandiq
a adijuje. Tuoj.
ko gc o, iSgi sime
élé ision e
i5 ki q Zmoniu.
Donc emps su o ky i
anno a ions. que elle nc u e q
e minologing ne a k4 lui
gsinio en géné al kalbojc.
Be mine q ce ains du a ailq ano a ions e icne q, édi ions aSo
au es: eikiz inis iodis, p asninis iodis, pa ois e p incipaux iodiiai. jq Ii,
ko ge o, seulemen le de nie ncs an e me p asniniai iodiiai, e as
demesio, Liek eikhniniai iodiiai bl q ogiSkai ydingas
- si d'au es langage scien i ique
u ilisés ZodZiai n'on besoins5mes
(p asmcs). que seulemen pa ies
jq son considé ées equis5minies
(séminaux)?
Pas a sdius del scien i iques a icles dans ano acijq posi iona ion
a ojamq e mi q ak aiodiiai, ok iniui iodliai, sensminiai Zodiiai,
eikiminiai iodiic i, iodiiai, il es possible de ai e iS adq, que seulemen
pogindiniai lodiai p incipaux son seman iSkal es possible e co espond
eskalamqjq iu pab eZiamas
ZodZiq e uni e so inums). A iduodami lie u iSkiems cik5mingumas
pi menybg e mes, gale umc choisi i enco e e i5 Siq ienc q: a aminiai
ceux LodLiai nc a pana5ls i ak E iSo iikai (plg. ak ikaulis, ak aiole) e
iodiiai, esminiai iodiiai, s ,a biausieji iodiiai. Où peu comme e mininai
accep inesni e selon des in i, ypad kompu ijos me akalbai.
ex e jais nea akinamas jungini i/-
app op iamesni basines iodZiai ou i om a y ieji odliai? Viena aiSku, que
(plg.
o cléas), odel mé apho ique
Kalbamqju c minas
ak aiodis es ne ykgs.
LodLi 4 onc ion ki , aigi, kol jic neisi i mino, même emps
aux e minologus i5 ic i les plus app op iam4 a ian q e ji
kuo g eiiiau popula a in i science pa boje.
LITERATI]RA
Bo, suo i c. oBapb 1980'. Eo, auoi He.ue4Ko-pyccKuu c oeap
noa.
pea.
O 14.
Moc a, cxoii, Mocxsa.
Camb idgc
Dic iona y
1995:
Conb idgc
In c ns ional Dic iona y* es un dic ionnai e publié en 1995 pa l'uni e si é de Camb idge.
o English,
Camb idge.
Gai enis K.2002:
Lie u i4 eo ijo.s
n c menys, en inologija;
e n lqbos
Vilnius.
Kaulakiend A. 1974: Da ybiniai e
iniai iksliqjq n okslq e minijoje.
- k lbos kul il a
27. 30-33.
161
Ke in s S. 2003:
Nau inis
e minologijos
sa i un as.
- Z og s e
iodi.s: Di lak ine
ling,i.s ika
5,51-63.
Kcy Te ms
20{ll: Kc k n s i
Language un l
C l u c
A. Du an i.
Kinde slcy D. 2001:
Ox i d lllus u e l es
Di io u y,
Ox o cl.
Klima iiius J.2002:
Kazimie asGai enis.
Li ui lIe n inologiju:Tco ijosi - u k, bos
c n c n,.
[ ec.].
- TL n inologijn
9, 129-148.
Len chcnas
Ch.. Macai is J.2000:
Rus Tlie u ,i
kulh4 io l.ynas,
Vilnius.
Paulauskas K. V., Jasinc idius R. 1995:Aiikinan asis
kon piu eijos i. xl, nas, Kaunas.
P i e s a s k a
s B. 2002:
Did .s is a
ngl
4-l ie u 'i
4 ku I h4 io h, n a
s, Viln i us.
Tcks ynas
- h p://donelai is. du.l / eks ynas.
Z aj a n k a u s
k a s S. 2003:
Apic e minq
a kybos
u g4.
- Tc minobgija
I II ilks u c i1 p u liioje. 'lh p au i is scien i ique con é ence de
p uncii l lc:cs, ilnius, 55-5g.
G aZina
AKELAITIENE
Vilniaus
uni e si é
pédagogique
T Se dcnkos g.
31,
LT2009
Vilnius
E,. paS as
egina (i pu.l
62
Cau
203-Ull-l,s Il es