scieee Open visual document viewer

Ar įteisinsime terminą „raktažodis“?

Gražina Akelaitienė

Full text

AR ITEISINSIME TERI {IN 4 ak aiodis'. Apib eiki e iodii4 eikl nq e jils iigalbisi e in onijq depuis p sis sa paklydim l R. Desca es Pasku ini deSim mc i lic u iq des langues leksika e si uma ui p a[ius ge okai changéc. Spa ls pokydiai in o gy enimc, publiomcniniz me lux nou eau calijs didcjan is n acijos e a ec cela lié po eikis nei5 cni a dy i giamai onc ionne Thiiau quand nou eaux Zodyn4. Tai sa aimc ci5kinys. champybai ap ès pluus, même comp enan as unec ai comme enseigne Zmones pa bai ou é imkDniai. E quand nebcsusigaudc' andasi sa ijie science pa ole la même lie u iq s4 oka lgyja pcnkis - Se5is noms - aussi bien ien bonne. Siame nescniai le langage ZodZius. Rcikala emen à un p as aipsnyjc pa le de scien i ique a icleniq pa cik i compa e science de us u ilise angliSk4 (abs z 'l) su '"'o ds, san auk4 ma y , y men ionnés key da c impulsa e lic u iSkai aSomose appa ais i aiyba (i ke wo ds,i i ai uoja pasan aukes une nou elle ois,,p a u ijo" 2 uni és s4 ocai. Puis iiojc anglq kalboje keywo ds),lie u iq pa le i5 - icnq u ilisé combininys ak iniai iodliai, ki y - dl inys ak aiodiiai. No s ils ne a lesquelles no s icnos de la science Sakos. peu en bl i considé és, ncs nomme e minis comme ce ains sq okas sys cmos memb esus. Tiiiau s a y ina jq c mininc e c. Cia e encon amc a ec pi nEja obs aclei: un i5 e me dis inca nqjq poi niq es p écisémen apib eL a eik5me (i . Gai cnis 2002: I3), o kokio la geu sq oka ei5kiama ak iniu iodiiu a son konku cnLu ak aiodiiL , ii a oscncs nclabai aiSku. Comme n ine a, i5 esmes ak i is iodis ( ak aiodis) es apcs d'un ce ain ype de discou s scien i ique - san aukos - équisi u. Comme quoi in i ula i i pa iculiingq posi ioncijq iikel us ZodZius a an ou nécessi éikc pou que b[ q pa ogiau u ilise in o ma ioncines sys ème bazemis. anglq lsigalejusi adi ion langue édZian q édiniq a iclesniq ano a ions indique ke paska ino wo ds p incipalemen paZil c i, comme 5i 1 sq ok4 sup an a anglai. nc ous V aie, anglu des aiSkinamuosiuosc Zodynues son en e iodLi,4, ke Dic iona y 1995) wo d (Z . u indiq dcmeni kc1,,, ak as", Camb idge - daZniau indiquées d'au es koloca ions: key-s o c, e dans lesquels pan. Ce ains kcy-man Zodynues key-wo d es . AiSkinan asis ilius uo Ox o ddo Sias eik* Zodynas indiodo key wo d mes:.,Si o clé'; Zodis'; ,,labai.,in o ma ionnis impo an paieSkos dans le sys ème de Zodis, u ilisea 51 n as in on a ion dé e mine le con enu du documen " (Kindc sley 2001). Cesa osios aiSkinamuosiues Zody uosc ou nies cikSmes, bc abejo, ne uko appa aas i e anglq-lie u iq kalbq Zodynuosc. Vienan c ii jq en e sudu iniq daik a a dZiu. u indiq 1o1n nous lpimas dimcni ki,. ,, pa es key-u'o d; son cikimcs:,,ii o e pan. clé'; spcc. ,,basinis cikiminis (Piesa skas 2002). A k eip inas dencsys, Zodis" que c'es spc- / cialios paski ics Zodis, - pa pab iZiama pas seulemen lui, comme e me. spcci ika, bc e consomma ion déc iZ umas. Lic u i5kame Aiikinannj ame kompu ijos zodyne aussi bien déjà andame pa lamqli Zodi ai5kinamas - lui cmian , e me lib e oi paieika:,,dokumen q paieSka selon ak aZodZius ou dcsk ip o ius" Jasinc icius (Paulauskas, 1995: 137). Donc, comme on oi , c ejai, e les in o ma ique spécialis es enco e ou nissen e du discou s e me i a ian q - choix: ou appele in o nncini iodli , ou nécessiminiu, ou basiniu lod2iL , l :sk ip c il mi? Le plus loin i mi5k4, le plus med2iq, e aiSk . o peu aucunio. mo AiSku jus e une:. ak aiod s appa u ne Li u iq langue bazije - il c éé i5 e s as) séquan une au e langue exempleLiu. ( iksliau, Tokiq sekybq peu appele lingu is inc induc ion. En géné al e yba, no e J. Klima iiiaus, es ,,pla e sudi ious dialing is is e in e ling is is ei5kinys" (2002: 137). Il ac uelc amZiuje de globalisa ion, be abcjo, nei5 cngiamas: ki q au q kul l os ii a n okslo nou elles pe imamas sq okos daZnai a ec l kalbq i a dijamas o iginaliais ZodZiais, e non Te minologas naujada ais. S. Kcinys emena sek in4 XVIII a. ,e cjq exemplezdi: jic ne aklai e sai au e kalb + e minus, o s engcsi i5naudo i da ybines emdamicsi iSgalcs, lie u iq base de langue 2003: (Kcinys 58). Many ina,kad ak aiodls es appa u comme ik del anglq de la langue. AnalogSkos sanda os ienc as es possible e okiediu pa boje ( ok. Scl / isselindus ie, Schl isselpe son; Schl lsselwo ). RusU kalbojc Lodis c, nq, comme e dans mini oses langues, doi eik5mg ,.pag indinis' (Z . Lemchcnas, Macai is 2000), odcl e ZodZiq K.l uL eloe c. oeo scman inc dc me nckelia abcjoniu. L Bcjc,.lc i i.i.sclwo , jciqu il es p ésen é, e cela es ai nc uni e sosc Zod nues, géné alemen e c'iam as codinis lodis, iiJi'o n k as, o eikSn i p incipal" ,,Impo an , nu ocloma seulemen Zodio comme eiki nc (Z . Sc/ Tssc/6o.n ,u- oii c, onap , 19E0). 1-s8 Anglq kalbojc p emie dimuo A 1,,, op,',, comme indique la majo i é 2odynq, cik5miq: en i on 13 que il ci5kia p emiè emen indique, a ce ain us bc o, angl. key ci5kia e ,,bldq kam comp end e", ins umcn us; .,poli iques ondamen il, p incipaux p incipesil", aussi u c i peu en bld a d2io ,, ondamen al, le plus impo an " cikSmg. Thigi key scn an i5kai ous5kai con ien u ilise su no e ,,G ondinis on. lei no y' as", ke s one,- ,,ga dinis pie emen ", ke -speech) ,,pag i dinis ancSimas, pa le, duodan i onzl susi inkimui",keynwn ,,Zn' ogus, uZiman is edcjo de oi s" e pan. Lic u iu Lodis a aussi i ai iq kalbojc ok as Il es eik5miq; la pa ie jq co espond anglq langue LodLio key nécessimes. Thiiz u bld a dZio cikSmes ,,pz g indinis, le plus impo an " pas un, même le g and Li ui l langue iodynas, neu odo disan , (ki aip ses ni a eik5miq langues Zodyns, pe kcl ine sys cmoje). D oi e, comme e anglq indiquéoma eikimc,,b0das kam comp end e, iiaiSkin i (p.ex., Rado ak q, é éliian i his o ies misles), eikSmc, u iliséame aimen ne Sia adiau nous sa qji ak aiodl c'es il nc u i ni,,kodo", ni ..bldo kam a akin i" p smcs. Ai5kinan is pa lamojo 2odlzio appa i ionimo lie u iq kalboje keli4, a k cip inas din esys i son consomma ion des in i. Nea si ik inai e j anglq langues Zodynus key compa wo d il auk as écemmen . é ai écen s Zodynues il ai5kiné comme,,in o ma ionnis mine a, Déjà que dans les plus Zodis, u ilisé pou les in o ma ions paicSkos sys ojc pou le con enu du documen dé e lis'. P emiè emen del Sia5me besoin du consommé uni é de co espondance lic u iq alboje e au gal o i. Peu ce qui a é é di , galc ume appele a aminiais iodiés, ou peu ê e, comme aiSkinama B. Piesa sko Zodyne, in o maciniu iodiiu (da mieux - i o ma i iuoju iodiiu).Zinoma, oujou s ypad impo an apsib eZ i e me eiSkiamos s4 okos po ée de pla umq. Sp endZian ii ak inio iodiio (a ak aiodiio) de consomma ion pa* yzdLi 1 scien i iques a iclesniq ano a ions, 5is p e eni e minq duojan is Zodis kalboje u iliséamu lie u iq ès neapib eZ a eik5me. Si ils bu q comp ennen comme p incipaux a icle iod2iai, gale ume silly i e opo pobudZiu a ima angli5kam wo d, key bu ansmi ian ! lie u iSk l m4s ymo bld4 a i ikmeni ke iniai 2odiiai (plg. ke iniai pos ula ai i ke i-: Gali b[ i e ke '- e ms. Sis uni é u ilisé écemmen mlsq biblio ekosc pa u dZiusios li e du i e (2 . Key 2001). Te ms 1-59 niai okn enys). P ie S a aujan s e a gumen an s que a le e me bl i nomina i us, mais pas exp essi us, bl q il es possible pag i diniai iodiiai (plg. Zajankauskas Palyginus pasiul i a ius s u biausieji e ninoi ou csniniui iodiiui I 2003: 57). ano a ions, a5omi ku iosc posi ionsq j pa iculiing4 iSkel i us oja e au eokia eikSme ZodZiai, oi , que au eu s elle - peu bl daZ a icle minimum nomina i inum ZodZio cikSmc ou pan. E.g.: ak aiodiiai: ly iikun as, meiles paauglys; ak aio lliai: i ies p a in as, in a p o g s, ugdy nas, mokymas, pedagogika; i n i a d i n i o d i a i: ekono ni ne héo ie, scien i ique; p osminiai Zodiiai: h' imas pa icipujon , socialine inno acijo. dans a ionalisme e en pi izn as, hypo hcze, héo ies pc ik ininns, mé hode le illage, socialine a skinis; ,,p ominiai iodiiai: ca iè e, p épa a ion ca iee ai, p épa inu ca iee ai poli ique; lod2iai ii daininio iodli4 sq aio, i iamojo ekslo i l a skleidiian4's sensminiai iod2iai (key-wo ds) leidZia language p iemonimis g. ine i...; ,p adiioje pa eikian u 300-100 ienkl4 ano acija p asn iniai iodiiai ( ak aiod2iai)'. Zi- (1-5 eilu is e 3-5 noma. ès impo an , quel con enu en elkalE, i elkamas i pa lamojo e me adiau, Siaip ou oui, e combininys sk iniai 2odiiai. e dl inys ak u2odliqi composé basé non Li u iq langue séman iques i5 ekliais, odel abejo ina jq c mininc e €. icnas les plus impo an sq e minq kalbiniq Jukimq ègingumas (Gai enis 2002: 36), e ak aiodis, comme mine a, es aklas e inys (slap asis cons i ué selon une au e langue skolinys), seman ini model . Dans le kal iq o mali4 - uni é wo d schem4 co espondandiq es key d[ ini 4 ( 'a daiodis, bu aiodis, k yiiaiodis e k .), mais jq demenys susijg un au eokiu seman iniu ela ionu. C'es ai, e minologie que des leksi- géné ales Zinoma, kos eikSmg ZodZiai, i sdami peu igy i spécial4 e minais, - peu change jq séman ique, aieu ne eike q d'une langue sen an ines sys ème en e iquemen déplace i i ki q kalb4 (Z . Kcinys 2003: 58). Da ybinie aleu s appa aissen p incipalemen en e s ine science li [ oje, c s iniuose e minq Zodynues, e elaien ce ains jq épandie e imami u ilise e Snekamojoje kalboje Kaulakiene 1914:32). bl i e a ec ak aio- (Z . On di ai que ça peu diu. Si accep ons ak aiodi (a ak ini Zodi) i son kalbq, ce comme uZki sime ke i4 ak iniam eili ai iui, ak inims sq okon s, ak iniams apsisp endi Pa yzd2iai im i iS Vy au o Teks ynas (Z . ex ynas) nu n s, ak inen s k ,ali ikacijon s, uk inian s gebejin call un$, ak inei)se c s iilkai, dien inei ok i u i e uk inin s dien o ns. nc Thi au o es sugal o i junginiai années DidZiojo de l'uni e si é 160 - que jq pc de nie s on déjà p isi ado, indique Vy au o DidZiojo uni e si c o eks ynas, kq ne k4 déjà iSgi s ame e i5 ga biq kalbe ojq. Snekandiq a adijuje. Tuoj. ko gc o, iSgi sime élé ision e i5 ki q Zmoniu. Donc emps su o ky i anno a ions. que elle nc u e q e minologing ne a k4 lui gsinio en géné al kalbojc. Be mine q ce ains du a ailq ano a ions e icne q, édi ions aSo au es: eikiz inis iodis, p asninis iodis, pa ois e p incipaux iodiiai. jq Ii, ko ge o, seulemen le de nie ncs an e me p asniniai iodiiai, e as demesio, Liek eikhniniai iodiiai bl q ogiSkai ydingas - si d'au es langage scien i ique u ilisés ZodZiai n'on besoins5mes (p asmcs). que seulemen pa ies jq son considé ées equis5minies (séminaux)? Pas a sdius del scien i iques a icles dans ano acijq posi iona ion a ojamq e mi q ak aiodiiai, ok iniui iodliai, sensminiai Zodiiai, eikiminiai iodiic i, iodiiai, il es possible de ai e iS adq, que seulemen pogindiniai lodiai p incipaux son seman iSkal es possible e co espond eskalamqjq iu pab eZiamas ZodZiq e uni e so inums). A iduodami lie u iSkiems cik5mingumas pi menybg e mes, gale umc choisi i enco e e i5 Siq ienc q: a aminiai ceux LodLiai nc a pana5ls i ak E iSo iikai (plg. ak ikaulis, ak aiole) e iodiiai, esminiai iodiiai, s ,a biausieji iodiiai. Où peu comme e mininai accep inesni e selon des in i, ypad kompu ijos me akalbai. ex e jais nea akinamas jungini i/- app op iamesni basines iodZiai ou i om a y ieji odliai? Viena aiSku, que (plg. o cléas), odel mé apho ique Kalbamqju c minas ak aiodis es ne ykgs. LodLi 4 onc ion ki , aigi, kol jic neisi i mino, même emps aux e minologus i5 ic i les plus app op iam4 a ian q e ji kuo g eiiiau popula a in i science pa boje. LITERATI]RA Bo, suo i c. oBapb 1980'. Eo, auoi He.ue4Ko-pyccKuu c oeap noa. pea. O 14. Moc a, cxoii, Mocxsa. Camb idgc Dic iona y 1995: Conb idgc In c ns ional Dic iona y* es un dic ionnai e publié en 1995 pa l'uni e si é de Camb idge. o English, Camb idge. Gai enis K.2002: Lie u i4 eo ijo.s n c menys, en inologija; e n lqbos Vilnius. Kaulakiend A. 1974: Da ybiniai e iniai iksliqjq n okslq e minijoje. - k lbos kul il a 27. 30-33. 161 Ke in s S. 2003: Nau inis e minologijos sa i un as. - Z og s e iodi.s: Di lak ine ling,i.s ika 5,51-63. Kcy Te ms 20{ll: Kc k n s i Language un l C l u c A. Du an i. Kinde slcy D. 2001: Ox i d lllus u e l es Di io u y, Ox o cl. Klima iiius J.2002: Kazimie asGai enis. Li ui lIe n inologiju:Tco ijosi - u k, bos c n c n,. [ ec.]. - TL n inologijn 9, 129-148. Len chcnas Ch.. Macai is J.2000: Rus Tlie u ,i kulh4 io l.ynas, Vilnius. Paulauskas K. V., Jasinc idius R. 1995:Aiikinan asis kon piu eijos i. xl, nas, Kaunas. P i e s a s k a s B. 2002: Did .s is a ngl 4-l ie u 'i 4 ku I h4 io h, n a s, Viln i us. Tcks ynas - h p://donelai is. du.l / eks ynas. Z aj a n k a u s k a s S. 2003: Apic e minq a kybos u g4. - Tc minobgija I II ilks u c i1 p u liioje. 'lh p au i is scien i ique con é ence de p uncii l lc:cs, ilnius, 55-5g. G aZina AKELAITIENE Vilniaus uni e si é pédagogique T Se dcnkos g. 31, LT2009 Vilnius E,. paS as egina (i pu.l 62 Cau 203-Ull-l,s Il es