scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Ar įteisinsime terminą „raktažodis“?

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Ar įteisinsime terminą „raktažodis“?

Author: Gražina Akelaitienė
Year: 2003
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/672/763
AR ITEISINSIME TERI {IN 4 ak aiodis'.
Apib eiki e iodii4 eikl nq y jils iigalbisi e
in onijq desde p sis su paklydim l
R. Desca es
Pasku ini deSim mc i
lic u iq del lenguaje
leksika e si uma ui
p a[ius ge okai
cambic.
Spa ls pokydiai in o gy enimc,
publiomcniniz me
po eikis lujo nue o calijas
didcjan is
n acijos y con eso asocigs
nei5 cni a dy i giamai unciona
Thiiau cuando nue os
Zodyn4. Tai sa aimc ci5kinys.
hongybai despues lluus, incluso
en enden amas ienc ai como
enseña Zmones nebcsusigaudc'
es animkDniai. Y cuando ciencia
andasi sa ijie balbai o
hablaba la misma lie u iq s4 oka
lgyja pcnkis
-
Se5is
nomb es
- ambién nada buena.
Siame nescniai habboje
ZodZius. Rcikalación a cien í ico
p as aipsnyjc se habla sob e
a ículoniq pa cik i angliSk4
compa a ciencia de us usa
(abs z 'l) su '"'o ds,
san auk4 ma y , joye
menciona os key da c impulsa e
lic u iSkai aSomose
kalboje aiyba (i ke wo ds,i
apa ece as i pasan aukose
i5 eces,,p a u ijo" 2 unidades
nue a s4 ocai. Po que iiojc anglq
i ai uoja keywo ds),lie u iq habla
- icnq se u iliza conjuninys ak iniai iodliai, ki y - dl inys ak aiodiiai.
Aunque ellos ne a cuales aunque icnos ciencia Sakos. pueden bl i
conside ados, ncs denomina e minis como de e min os sq okas
sis cmos miemb osus. Tiiiau alo y ina jq c mininc e c.
Cia e en on aamc con
pi nEja obs áculimi:
uno i5 é mino
dis ina nqjq poi niq
es á exac amen e
apib eL a eik5me
(i . Gai cnis 2002: I3), o kokio ancho sq oka ei5kiama ak iniu iodiiu o su
konku cnLu ak aiodiiL , ii a oscncs nclabai aiSku. Como n ine a, i5 esmes
ak i is iodis ( ak aiodis) es apcs a un cie o ipo de discu so cien í ico
-
san aukos - p o isi u.
Como aunque nomb a i especialingq
posicijq iikel us ZodZius
p incipalmen e necesi ikc pa a que
b[ q pa ogiau usa in o macines
sis ema bazemis. anglq lsigalejusi
adición habla edZian q ediniq
a ículosniq ano aciones indica
ke paska ino wo ds
p incipalmen e paZil c i, como 5i 1
sq ok4 sup an a anglai. nc en odos
Jus icia, anglu de
aiSkinamuosiuosc
Zodynuses es án en e iodLi,4,
ke Dic iona y 1995) wo d (Z .
u indiq dcmeni kc1,,, ak as",
Camb idge
- daZniau
indicadas
o asokias
kolocaciones:
key-s o c, y
kcy-man
pan. En algunos
Zodynos
key-wo d es á.
AiSkinan asis
ilius uo o
Ox o ddo
Sias eik*
Zodynas indodo key wo d
mes:.,Si o
lla es';
Zodis';
,,labai.,in o macinis impo an e
in on aciones paieScos en el
Zodis, u ilizaa 51 n as
sis ema pa a de e mina el
con enido del documen o"
(Kindc sley
2001). Lasas aiSkinamuosios
Zody uosc p opo cionadas cikSmes, bc abejo, ne uko
apa ece as i y anglq-lie u iq kalbq Zodynuosc. Vienan c ii jq en e
sudu iniq daik a a dZiu.
u indiq
1o1n nos lpimas
dimcni ki., ,, pa es
key-u'o d; su
cikimcs:,,ii o y pan.
cla e'; spcc.
,,basinis
cikiminis
(Piesa skas
2002).
A k eip inas dencsys,
Zodis" que es o spc- /
cialios paski ics
Zodis, - po
pab iZiama no
solo su, como
é mino.
spcci ika, bc y
consumo
desc iZ umas.
Lic u i5kame Aiikinannj ame
compu ado ijas zodyne
ambién ya andame
kalbamqli Zodi ai5kinamas
- ella cmiendo, é mino lib e lib e
paieika:,,dokumen q paieSka según ak aZodZius ó
dcsk ip o ius" Jasinc icius
(Paulauskas, 1995: 137). Así, como emos, c ejai, y especialis as
in o má icos aún p esen an y habla i o é mino a ian q - selección: o
i
llama in o nncini iodli , o eikiminiu, o basiniu lod2iL ,
l :sk ip c il mi? Cuan o más i mi5k4, el más med2iq, a aiSk . o al
nadie.
mo
AiSku solo una:. ak aiod s su gido no lie u iq lengua bazije - él c eado
i5 e s as) segan o a lengua ejemLiu.
( iksliau, Tokiq sekybq puede llama se
ling is inc inducción. En gene al
e yba, ano a J. Klima iiiaus,
es,,ampus y sudi ingo dialing is inis y
in e ling is inis ei5kinys" (2002:
137). Él ac ualc amZiuje de
globalizaciones, be abcjo,
nei5 cngiamas: ki q au q kul l os
ii
o n okslo nue as pe imamas
sq okos daZnai con l kalbq
i a dijamas o iginalis
ZodZiais, y no Te minologas
naujada ais.
S. Kcinys emena sek in4 XVIII
a. ,e cjq ejemjdi: jic ne
aklai e sda o o o kalb +
e minus, o s engcsi i5naudo i
da ybines emdamicsi iSgalcs,
lie u iq base de lengua 2003:
(Kcinys
58). Many ina,cad ak aiodls su gió como ik del anglq lenguaje e ec o.
AnalogSkos sanda os ienc as es posible y okiediu calboje ( ok.
Scl / isselindus ie, Schl isselpe son; Schl lsselwo ).
RusU kalbojc Lodis c, nq, como y en
mini ose lenguas, iene eik5mg
,.pag indinis'
(Z . Lemchcnas, Macai is 2000), odcl y ZodZiq K.l uL eloe
c. oeo scman inc dc me nckelia abcjoniu.
L
Bcjc,.lc i i.i.sclwo ,
jciqu él se p esen a, y es o
se hace nc uni e sosc
Zod nuos, no malmen e
e c'iam as codinis lodis,
iiJi'o n k as, o eikSn i
p incipal"
,,Impo an e,
nu ocloma
sólo como
Zodio
eiki nc (Z .
Sc/ Tssc/6o.n ,u-
oii c, onap , 19E0).
1-s8
Anglq kalbojc p ime
dimuo A 1,,, op,',,
como indica la mayo ía
2odynq, cik5miq: p ime o
que él ci5kia amce us
se indica, iene sob e 13
bc o, angl. key ci5kia
y,,bldq kam en ende ",
ins umcn us;
.,poli icas
undil,
undamen a-
p incipil",
ambién
les pueden
u c i bld a d2io
,, undamen al, más
impo an e" cikSmg. Thigi
key scn an i5kai odos5kai
ale usa su no e
,,G undísimo on. lei no y' as",
ke s one,-
,,ke inis pied a",
ke -speech)
,,pag i dinis
ancSimas, habla,
duodan i onzl
susi inkimui",keynwn
,,Zn' ogus, uZiman is edcjo
debe igas" y pan.
Lic u iu
Lodis ambién iene
kalbojc ok as
i ai iq eik5miq; pa e
jq co esponde anglq
del lenguaje LodLio key
eikimes. Thiiz u
bld a dZio cikSmes
,,pz g indinis, más
impo an e" no uno,
incluso g anís
Li ui l idioma iodynas, nenu odo
diciendo, (ki aip sus ni a eik5miq
lengua Zodynos, pe kcl ine indicoma
sis cmoje). e dad, como y anglq
eikimc,,b0das kam en ende ,
iiaiSkin i (p z., Rado ak q,
a skleidiian i his o ijos misles),
consumame ealmen e no Sia i es él
adiau nos sa qji ak aiodl eikSmc,
nc u i ni,,kodo", ni
..bldo kam a akin i" p smcs.
Ai5kinan is habamojo 2odlzio
apa iciónimo lie u iq kalboje
keli4, a k cip inas din esys i su
consumo des inados i.
Noa si ik inai
i j anglq de idiomas
Zodynus key compa a wo d
il auk as ecien emen e. ue
ecien es Zodynos él ai5kinas
como,,in o macinis
mine a, Ya que en los más
Zodis, u ilizado in o ma paicSkos
sis emojc pa a el con enido del
documen o ijyli'.
P ime o del
Sia neces5me u ilizado del uni o
con o midad lic u iq kalboje y necesi a
gal o i. Puede lo que se ha dicho, galc ume
llama a aminías iodiais, o al ez, como
aiSkinama B. Piesa sko
Zodyne, in o maciniu iodiiu (da mejo - i o ma i iuoju iodiiu).Zinoma,
siemp e ypad impo an e apsib eZ i é mino eiSkiamos s4 okos
alcance de pla umq. Sp endZian ii ak inio iodiio (a ak aiodiio) del
consumo pa* yzdLi 1 cien í icos a igosniq ano aciones, 5is p e eni
e minq duojan is Zodis calboje u ilizado po lie u iq muy neapib eZ a
eik5me.
Si ellos bu q en endidos como p incipales a ículo
iod2iai, gale ume silly i y opo pobudZiu a ima
angli5kam wo d, key bu ansmi iendo!
lie u iSk l m4s ymo bld4 a i ikmeni ke iniai 2odiiai
(plg. ke iniai pos ula ai i ke i-: Gali b[ i y ke '- e ms.
Sis unidad u ilizado ecien emen e mlsq biblio ekosc
apa ece dZiusios lib o de í ulo (2 .
Key 2001).
Te ms
1-59
niai okn enys). An e
S a auningos y a gumen ando que iene é mino bl i
nomina i us, pe o no exp esi us, bl q se puede pasiul i
pag i diniai iodiiai (plg. Zajankauskas Palyginus
a ius s u biausieji e ninoi o csniniui iodiiui I
2003: 57). ano aciones, a5omi
ku iosc posicijq j especialing4
ella us oja y dis okia eikSme
iSkel i ZodZiai, is o, que au o iai
- albl daZ e io men e en el a ículo
minimo nomini a i inio ZodZio cikSmc o
pan.
Ejem.: ak aiodiiai: ly iikun as, meiles paauglys; ak aio lliai: i ies p a in as,
in a p o g s, ugdy nas, mokymas, pedagogika; i n i a d i n i o d i i a i: ekono ni ne
cien í ico; p osminiai Zodiiai: h' imas pa icipaujon , socialine inno acijo. en la
eo ía, acionalismo y en pi izn as, hipo cze, eo ías pc ik ininns, mé odo
aldeaomene, socialine a skinis;
,,p ominiai iodiiai: ca je a, p epa ación
ca e e ai, p epa inu ca e e ai
polí ica; lod2iai ii daininio iodli4 sq aio,
i iamojo ekslo i l a skleidiian4's
semminiai iod2iai (key-wo ds) leidZia
ins umen os de lenguaje g. ine i...;
,.p adiioje pa eikian u 300-100 ienkl4
ano ación p asn iniai iodiiai
( ak aiod2iai)'. Zi-
(1-5 eilu is y 3-5 noma. muy impo an e, qué con enido
en alkalE, i elkamas i kalbamojo é mino adiau, Siaip o así, y
combininys sk iniai 2odiiai. e dl inys ak u2odliqi compues o
basado en no lie u iq lengua seman iniais i5 ekliais, odel
abejo ina jq c mininc e €.
icnas más impo an esq e minq kalbiniq Jukimq aisyklingumas (Gai enis
2002: 36), y ak aiodis, como mine a, es aklas e inys (slap asis compues o
según o a lengua skolinys), seman ini model . Li u iq kalboje o mali4
-
uni e o wo d schem4 co espondandiq es key d[ ini 4 ( 'a daiodis, bu aiodis,
k yiiaiodis y k .), pe o jq demenys susijg ki okiu seman iniu suh eu. Es cie o,
e minología que de las leksi-
Zinoma,
cos
eikSmg
ZodZiai,
i sdami
puede igy i speciali4
e minim,
- puede cambia jq semán ica, aiau ne eike q de una lengua sen an ines
sis ema es o za se a i icialmen e po pel i i ki q kalb4 (Z . Kcinys 2003:
58). Da ybinías alo es apa ecen p incipalmen e en e s ine ciencia
li e a u a[ oje, c s iniuose e minq Zodynuose, y ele algunos jq
ex endida e imami consumi y Snekamojoje kalboje Kaulakiene 1914:32). bl i
y con ak aio-
(Z . Pa ece que así puede diu. Si acep emos ak aiodi (a ak ini Zodi) i su
kalbq, eso como uZki sime ke i4 ak iniam eili ai iui, ak inims sq okon s,
ak iniams apsisp endi Pa yzd2iai im i iS Vy au o Teks ynas (Z .
eks ynas) nu n s, ak inen s k ,ali ikacijon s, uk inian s gebejin
call un$, ak inei)se c s iilkai, el uk i uen i dien y uk inin s ie o ns.
nc Thi au o es sugal o i junginiai años
DidZiojo de Uni e sidad
160
- que jq pc los úl imos ya
p isi ado, indica Vy au o
DidZiojo uni e si c o eks ynas,
kq ne k4 ya iSgi s ame e i5 ga biq
kalbe ojq.
Snekandiq
a adijuje. Muy.
ko gc o, iSgi sime
ele isión y i5
ki q Zmoniu.
Así iempo su i ica
ano aciones. que ella nc u e q
e minologing ne a k4 mismo
gsinio apsk i ai kalbojc.
Be mine q algunos ciencia da bq ano aciones y icne q, publicaciones
aSo o os: eikiz inis iodis, p asninis iodis, algunas y p incipales iodiiai.
jq Ii, ko ge o, sólo el úl imo ncs an o e minas p asniniai iodiiai, wo has
demesio, Liek eikhniniai iodiiai bl q ogiSkai ydingas
- si o as lenguajes de ciencia
u ilizados ZodZiai no ienen
necesi 5mes (p asmcs). que solo
pa es jq se conside an
eque 5miniais
(mensu ados)?
Pas a sdius del en a ículos cien í icos ano acijq posición en a ojamq
e mi q ak aiodiiai, ok iniui iodliai, semminiai Zodiiai, eikiminiai iodiic i,
iodiiai, se puede hace iS adq, que sólo pogindiniai lodiai p incipales son
seman iSkalkal y co esponde es kalamqjq iuo pab eZiamas
ZodZiq y uni e so inumas). A iduodami lie u iSkiems cik5mingumas
pi menybg e minams, gale umc elegi is da y i5 Siq ienc q: a aminiai
pana5ls i ak E iSo iikai (plg. ak ikaulis, ak aiole) y ex o jais
iodiiai, esminiai iodiiai, s ,a biausieji iodiiai. O al ez como e mininai
acep ableis y según asign i, ypad compu ado ijas me akalbai. adecuamesni
nea akinamas jungini i/-
basiniai iodZiai o i om a y ieji odliai? Viena aiSku, que esos LodLiai nc a
(plg.
o lla es), odel me apho inis
Kalbamqju c minas
ak aiodis es ne ykgs.
LodLi 4 unción o a, aigi, kol jic neisi i ino, mismo
iempo e minologos i5 ink i adecuam4 a ian q y ji cuan o
g eiiiau popula a in i ciencia palboje.
LITERATI]RA
Bo, suo i c. oBapb 1980'. Eo, auoi He.ue4Ko-pyccKuu c oeap
noa. /
pea.
O 14.
Moc a, cxoii, Mocxsa.
Camb idgc
Dic iona y
1995:
Conb idgc
In c ns ional Dic iona y*
o English,
Camb idge.
Gai enis K.2002:
Lie u i4 eo ijo.s y
n c menys, en inologija;
n lqbos
Vilnius.
Kaulakiend A. 1974: Da ybiniai e
iniai iksliqjq n okslq e minijoje.
- k lbos kul il a
27. 30-33.
161

Ke in s S. 2003:
Nau inis
e minologías
sa i un as.
- Z og s y
iodi.s: Di lak ine
ling,i.s ika
5,51-63.
Kcy Te ms
20{ll: Kc k n s i
Language un l
C l u c
A. Du an i.
Kinde slcy D. 2001:
Ox i d lllus u e l
Di io u y,
Ox o cl.
Klima iiius J.2002:
Kazimie asGai enis.
Li ui lIe n inologiju:Tco ijosi - u k, bos
c n c n,.
[ ec.].
- TL n inologijn
9, 129-148.
Len chcnas
Ch.. Macai is J.2000:
Rus Tlie u ,i
kulh4 io l.ynas,
Vilnius.
Paulauskas K. V., Jasinc idius R. 1995:Aiikinan asis
kon piu eijos i. xl, nas, Kaunas.
P i e s a s k a
s B. 2002:
Did .s is a
ngl
4-l ie u 'i
4 ku I h4 io h, n a
s, Viln i us.
Tcks ynas
- h p://donelai is. du.l / eks ynas.
Z aj a n k a u s
k a s S. 2003:
Apic e minq
manekybos
u g4.
- Tc minobgija
I II ilks u c i1 p u liioje. 'lh p au i is cien í ico con e encia de
p uncii l lc:cs, ilnius, 55-5g.
G aZina
AKELAITIENE
Uni e sidad
pedagógica de
Vilniaus
T Se dcnkos g.
31,
LT2009
Vilnius
E., paS as
egina (i pu.l
62
Cau
203-Ull-l,s (en el caso de los ehículos de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o )