AR ITEISINSIME TERI {IN 4 ak aiodis'.
Apib eiki e iodii4 eikl nq y jils iigalbisi e
in onijq desde p sis su paklydim l
R. Desca es
Pasku ini deSim mc i
lic u iq del lenguaje
leksika e si uma ui
p a[ius ge okai
cambic.
Spa ls pokydiai in o gy enimc,
publiomcniniz me
po eikis lujo nue o calijas
didcjan is
n acijos y con eso asocigs
nei5 cni a dy i giamai unciona
Thiiau cuando nue os
Zodyn4. Tai sa aimc ci5kinys.
hongybai despues lluus, incluso
en enden amas ienc ai como
enseña Zmones nebcsusigaudc'
es animkDniai. Y cuando ciencia
andasi sa ijie balbai o
hablaba la misma lie u iq s4 oka
lgyja pcnkis
-
Se5is
nomb es
- ambién nada buena.
Siame nescniai habboje
ZodZius. Rcikalación a cien í ico
p as aipsnyjc se habla sob e
a ículoniq pa cik i angliSk4
compa a ciencia de us usa
(abs z 'l) su '"'o ds,
san auk4 ma y , joye
menciona os key da c impulsa e
lic u iSkai aSomose
kalboje aiyba (i ke wo ds,i
apa ece as i pasan aukose
i5 eces,,p a u ijo" 2 unidades
nue a s4 ocai. Po que iiojc anglq
i ai uoja keywo ds),lie u iq habla
- icnq se u iliza conjuninys ak iniai iodliai, ki y - dl inys ak aiodiiai.
Aunque ellos ne a cuales aunque icnos ciencia Sakos. pueden bl i
conside ados, ncs denomina e minis como de e min os sq okas
sis cmos miemb osus. Tiiiau alo y ina jq c mininc e c.
Cia e en on aamc con
pi nEja obs áculimi:
uno i5 é mino
dis ina nqjq poi niq
es á exac amen e
apib eL a eik5me
(i . Gai cnis 2002: I3), o kokio ancho sq oka ei5kiama ak iniu iodiiu o su
konku cnLu ak aiodiiL , ii a oscncs nclabai aiSku. Como n ine a, i5 esmes
ak i is iodis ( ak aiodis) es apcs a un cie o ipo de discu so cien í ico
-
san aukos - p o isi u.
Como aunque nomb a i especialingq
posicijq iikel us ZodZius
p incipalmen e necesi ikc pa a que
b[ q pa ogiau usa in o macines
sis ema bazemis. anglq lsigalejusi
adición habla edZian q ediniq
a ículosniq ano aciones indica
ke paska ino wo ds
p incipalmen e paZil c i, como 5i 1
sq ok4 sup an a anglai. nc en odos
Jus icia, anglu de
aiSkinamuosiuosc
Zodynuses es án en e iodLi,4,
ke Dic iona y 1995) wo d (Z .
u indiq dcmeni kc1,,, ak as",
Camb idge
- daZniau
indicadas
o asokias
kolocaciones:
key-s o c, y
kcy-man
pan. En algunos
Zodynos
key-wo d es á.
AiSkinan asis
ilius uo o
Ox o ddo
Sias eik*
Zodynas indodo key wo d
mes:.,Si o
lla es';
Zodis';
,,labai.,in o macinis impo an e
in on aciones paieScos en el
Zodis, u ilizaa 51 n as
sis ema pa a de e mina el
con enido del documen o"
(Kindc sley
2001). Lasas aiSkinamuosios
Zody uosc p opo cionadas cikSmes, bc abejo, ne uko
apa ece as i y anglq-lie u iq kalbq Zodynuosc. Vienan c ii jq en e
sudu iniq daik a a dZiu.
u indiq
1o1n nos lpimas
dimcni ki., ,, pa es
key-u'o d; su
cikimcs:,,ii o y pan.
cla e'; spcc.
,,basinis
cikiminis
(Piesa skas
2002).
A k eip inas dencsys,
Zodis" que es o spc- /
cialios paski ics
Zodis, - po
pab iZiama no
solo su, como
é mino.
spcci ika, bc y
consumo
desc iZ umas.
Lic u i5kame Aiikinannj ame
compu ado ijas zodyne
ambién ya andame
kalbamqli Zodi ai5kinamas
- ella cmiendo, é mino lib e lib e
paieika:,,dokumen q paieSka según ak aZodZius ó
dcsk ip o ius" Jasinc icius
(Paulauskas, 1995: 137). Así, como emos, c ejai, y especialis as
in o má icos aún p esen an y habla i o é mino a ian q - selección: o
i
llama in o nncini iodli , o eikiminiu, o basiniu lod2iL ,
l :sk ip c il mi? Cuan o más i mi5k4, el más med2iq, a aiSk . o al
nadie.
mo
AiSku solo una:. ak aiod s su gido no lie u iq lengua bazije - él c eado
i5 e s as) segan o a lengua ejemLiu.
( iksliau, Tokiq sekybq puede llama se
ling is inc inducción. En gene al
e yba, ano a J. Klima iiiaus,
es,,ampus y sudi ingo dialing is inis y
in e ling is inis ei5kinys" (2002:
137). Él ac ualc amZiuje de
globalizaciones, be abcjo,
nei5 cngiamas: ki q au q kul l os
ii
o n okslo nue as pe imamas
sq okos daZnai con l kalbq
i a dijamas o iginalis
ZodZiais, y no Te minologas
naujada ais.
S. Kcinys emena sek in4 XVIII
a. ,e cjq ejemjdi: jic ne
aklai e sda o o o kalb +
e minus, o s engcsi i5naudo i
da ybines emdamicsi iSgalcs,
lie u iq base de lengua 2003:
(Kcinys
58). Many ina,cad ak aiodls su gió como ik del anglq lenguaje e ec o.
AnalogSkos sanda os ienc as es posible y okiediu calboje ( ok.
Scl / isselindus ie, Schl isselpe son; Schl lsselwo ).
RusU kalbojc Lodis c, nq, como y en
mini ose lenguas, iene eik5mg
,.pag indinis'
(Z . Lemchcnas, Macai is 2000), odcl y ZodZiq K.l uL eloe
c. oeo scman inc dc me nckelia abcjoniu.
L
Bcjc,.lc i i.i.sclwo ,
jciqu él se p esen a, y es o
se hace nc uni e sosc
Zod nuos, no malmen e
e c'iam as codinis lodis,
iiJi'o n k as, o eikSn i
p incipal"
,,Impo an e,
nu ocloma
sólo como
Zodio
eiki nc (Z .
Sc/ Tssc/6o.n ,u-
oii c, onap , 19E0).
1-s8
Anglq kalbojc p ime
dimuo A 1,,, op,',,
como indica la mayo ía
2odynq, cik5miq: p ime o
que él ci5kia amce us
se indica, iene sob e 13
bc o, angl. key ci5kia
y,,bldq kam en ende ",
ins umcn us;
.,poli icas
undil,
undamen a-
p incipil",
ambién
les pueden
u c i bld a d2io
,, undamen al, más
impo an e" cikSmg. Thigi
key scn an i5kai odos5kai
ale usa su no e
,,G undísimo on. lei no y' as",
ke s one,-
,,ke inis pied a",
ke -speech)
,,pag i dinis
ancSimas, habla,
duodan i onzl
susi inkimui",keynwn
,,Zn' ogus, uZiman is edcjo
debe igas" y pan.
Lic u iu
Lodis ambién iene
kalbojc ok as
i ai iq eik5miq; pa e
jq co esponde anglq
del lenguaje LodLio key
eikimes. Thiiz u
bld a dZio cikSmes
,,pz g indinis, más
impo an e" no uno,
incluso g anís
Li ui l idioma iodynas, nenu odo
diciendo, (ki aip sus ni a eik5miq
lengua Zodynos, pe kcl ine indicoma
sis cmoje). e dad, como y anglq
eikimc,,b0das kam en ende ,
iiaiSkin i (p z., Rado ak q,
a skleidiian i his o ijos misles),
consumame ealmen e no Sia i es él
adiau nos sa qji ak aiodl eikSmc,
nc u i ni,,kodo", ni
..bldo kam a akin i" p smcs.
Ai5kinan is habamojo 2odlzio
apa iciónimo lie u iq kalboje
keli4, a k cip inas din esys i su
consumo des inados i.
Noa si ik inai
i j anglq de idiomas
Zodynus key compa a wo d
il auk as ecien emen e. ue
ecien es Zodynos él ai5kinas
como,,in o macinis
mine a, Ya que en los más
Zodis, u ilizado in o ma paicSkos
sis emojc pa a el con enido del
documen o ijyli'.
P ime o del
Sia neces5me u ilizado del uni o
con o midad lic u iq kalboje y necesi a
gal o i. Puede lo que se ha dicho, galc ume
llama a aminías iodiais, o al ez, como
aiSkinama B. Piesa sko
Zodyne, in o maciniu iodiiu (da mejo - i o ma i iuoju iodiiu).Zinoma,
siemp e ypad impo an e apsib eZ i é mino eiSkiamos s4 okos
alcance de pla umq. Sp endZian ii ak inio iodiio (a ak aiodiio) del
consumo pa* yzdLi 1 cien í icos a igosniq ano aciones, 5is p e eni
e minq duojan is Zodis calboje u ilizado po lie u iq muy neapib eZ a
eik5me.
Si ellos bu q en endidos como p incipales a ículo
iod2iai, gale ume silly i y opo pobudZiu a ima
angli5kam wo d, key bu ansmi iendo!
lie u iSk l m4s ymo bld4 a i ikmeni ke iniai 2odiiai
(plg. ke iniai pos ula ai i ke i-: Gali b[ i y ke '- e ms.
Sis unidad u ilizado ecien emen e mlsq biblio ekosc
apa ece dZiusios lib o de í ulo (2 .
Key 2001).
Te ms
1-59
niai okn enys). An e
S a auningos y a gumen ando que iene é mino bl i
nomina i us, pe o no exp esi us, bl q se puede pasiul i
pag i diniai iodiiai (plg. Zajankauskas Palyginus
a ius s u biausieji e ninoi o csniniui iodiiui I
2003: 57). ano aciones, a5omi
ku iosc posicijq j especialing4
ella us oja y dis okia eikSme
iSkel i ZodZiai, is o, que au o iai
- albl daZ e io men e en el a ículo
minimo nomini a i inio ZodZio cikSmc o
pan.
Ejem.: ak aiodiiai: ly iikun as, meiles paauglys; ak aio lliai: i ies p a in as,
in a p o g s, ugdy nas, mokymas, pedagogika; i n i a d i n i o d i i a i: ekono ni ne
cien í ico; p osminiai Zodiiai: h' imas pa icipaujon , socialine inno acijo. en la
eo ía, acionalismo y en pi izn as, hipo cze, eo ías pc ik ininns, mé odo
aldeaomene, socialine a skinis;
,,p ominiai iodiiai: ca je a, p epa ación
ca e e ai, p epa inu ca e e ai
polí ica; lod2iai ii daininio iodli4 sq aio,
i iamojo ekslo i l a skleidiian4's
semminiai iod2iai (key-wo ds) leidZia
ins umen os de lenguaje g. ine i...;
,.p adiioje pa eikian u 300-100 ienkl4
ano ación p asn iniai iodiiai
( ak aiod2iai)'. Zi-
(1-5 eilu is y 3-5 noma. muy impo an e, qué con enido
en alkalE, i elkamas i kalbamojo é mino adiau, Siaip o así, y
combininys sk iniai 2odiiai. e dl inys ak u2odliqi compues o
basado en no lie u iq lengua seman iniais i5 ekliais, odel
abejo ina jq c mininc e €.
icnas más impo an esq e minq kalbiniq Jukimq aisyklingumas (Gai enis
2002: 36), y ak aiodis, como mine a, es aklas e inys (slap asis compues o
según o a lengua skolinys), seman ini model . Li u iq kalboje o mali4
-
uni e o wo d schem4 co espondandiq es key d[ ini 4 ( 'a daiodis, bu aiodis,
k yiiaiodis y k .), pe o jq demenys susijg ki okiu seman iniu suh eu. Es cie o,
e minología que de las leksi-
Zinoma,
cos
eikSmg
ZodZiai,
i sdami
puede igy i speciali4
e minim,
- puede cambia jq semán ica, aiau ne eike q de una lengua sen an ines
sis ema es o za se a i icialmen e po pel i i ki q kalb4 (Z . Kcinys 2003:
58). Da ybinías alo es apa ecen p incipalmen e en e s ine ciencia
li e a u a[ oje, c s iniuose e minq Zodynuose, y ele algunos jq
ex endida e imami consumi y Snekamojoje kalboje Kaulakiene 1914:32). bl i
y con ak aio-
(Z . Pa ece que así puede diu. Si acep emos ak aiodi (a ak ini Zodi) i su
kalbq, eso como uZki sime ke i4 ak iniam eili ai iui, ak inims sq okon s,
ak iniams apsisp endi Pa yzd2iai im i iS Vy au o Teks ynas (Z .
eks ynas) nu n s, ak inen s k ,ali ikacijon s, uk inian s gebejin
call un$, ak inei)se c s iilkai, el uk i uen i dien y uk inin s ie o ns.
nc Thi au o es sugal o i junginiai años
DidZiojo de Uni e sidad
160
- que jq pc los úl imos ya
p isi ado, indica Vy au o
DidZiojo uni e si c o eks ynas,
kq ne k4 ya iSgi s ame e i5 ga biq
kalbe ojq.
Snekandiq
a adijuje. Muy.
ko gc o, iSgi sime
ele isión y i5
ki q Zmoniu.
Así iempo su i ica
ano aciones. que ella nc u e q
e minologing ne a k4 mismo
gsinio apsk i ai kalbojc.
Be mine q algunos ciencia da bq ano aciones y icne q, publicaciones
aSo o os: eikiz inis iodis, p asninis iodis, algunas y p incipales iodiiai.
jq Ii, ko ge o, sólo el úl imo ncs an o e minas p asniniai iodiiai, wo has
demesio, Liek eikhniniai iodiiai bl q ogiSkai ydingas
- si o as lenguajes de ciencia
u ilizados ZodZiai no ienen
necesi 5mes (p asmcs). que solo
pa es jq se conside an
eque 5miniais
(mensu ados)?
Pas a sdius del en a ículos cien í icos ano acijq posición en a ojamq
e mi q ak aiodiiai, ok iniui iodliai, semminiai Zodiiai, eikiminiai iodiic i,
iodiiai, se puede hace iS adq, que sólo pogindiniai lodiai p incipales son
seman iSkalkal y co esponde es kalamqjq iuo pab eZiamas
ZodZiq y uni e so inumas). A iduodami lie u iSkiems cik5mingumas
pi menybg e minams, gale umc elegi is da y i5 Siq ienc q: a aminiai
pana5ls i ak E iSo iikai (plg. ak ikaulis, ak aiole) y ex o jais
iodiiai, esminiai iodiiai, s ,a biausieji iodiiai. O al ez como e mininai
acep ableis y según asign i, ypad compu ado ijas me akalbai. adecuamesni
nea akinamas jungini i/-
basiniai iodZiai o i om a y ieji odliai? Viena aiSku, que esos LodLiai nc a
(plg.
o lla es), odel me apho inis
Kalbamqju c minas
ak aiodis es ne ykgs.
LodLi 4 unción o a, aigi, kol jic neisi i ino, mismo
iempo e minologos i5 ink i adecuam4 a ian q y ji cuan o
g eiiiau popula a in i ciencia palboje.
LITERATI]RA
Bo, suo i c. oBapb 1980'. Eo, auoi He.ue4Ko-pyccKuu c oeap
noa. /
pea.
O 14.
Moc a, cxoii, Mocxsa.
Camb idgc
Dic iona y
1995:
Conb idgc
In c ns ional Dic iona y*
o English,
Camb idge.
Gai enis K.2002:
Lie u i4 eo ijo.s y
n c menys, en inologija;
n lqbos
Vilnius.
Kaulakiend A. 1974: Da ybiniai e
iniai iksliqjq n okslq e minijoje.
- k lbos kul il a
27. 30-33.
161
Ke in s S. 2003:
Nau inis
e minologías
sa i un as.
- Z og s y
iodi.s: Di lak ine
ling,i.s ika
5,51-63.
Kcy Te ms
20{ll: Kc k n s i
Language un l
C l u c
A. Du an i.
Kinde slcy D. 2001:
Ox i d lllus u e l
Di io u y,
Ox o cl.
Klima iiius J.2002:
Kazimie asGai enis.
Li ui lIe n inologiju:Tco ijosi - u k, bos
c n c n,.
[ ec.].
- TL n inologijn
9, 129-148.
Len chcnas
Ch.. Macai is J.2000:
Rus Tlie u ,i
kulh4 io l.ynas,
Vilnius.
Paulauskas K. V., Jasinc idius R. 1995:Aiikinan asis
kon piu eijos i. xl, nas, Kaunas.
P i e s a s k a
s B. 2002:
Did .s is a
ngl
4-l ie u 'i
4 ku I h4 io h, n a
s, Viln i us.
Tcks ynas
- h p://donelai is. du.l / eks ynas.
Z aj a n k a u s
k a s S. 2003:
Apic e minq
manekybos
u g4.
- Tc minobgija
I II ilks u c i1 p u liioje. 'lh p au i is cien í ico con e encia de
p uncii l lc:cs, ilnius, 55-5g.
G aZina
AKELAITIENE
Uni e sidad
pedagógica de
Vilniaus
T Se dcnkos g.
31,
LT2009
Vilnius
E., paS as
egina (i pu.l
62
Cau
203-Ull-l,s (en el caso de los ehículos de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o y los au omó iles de mo o )