Au5 a RIMKUTE
L ie u
i l as i 1
kaL bos
ins
NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS
KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s
Li uania ka alikybe e a i es a mol o elai
m. AukS aidiuose e solo 1413 m.
- 1387
Zemaidiuose
- lie u i5ka k ik5dionybes
e minija a ki q
lie u i5kq e minijq Tai
seniausiq.
indica anākais è una i5
lie u iq eligioni e minijos sluoksnis - ali anieji skoliniai come
baZnyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba e k . (Z .
B[ga
1958: i5
348; 1961
I lie u iq kalbq
776), a ejE
g eidiau-
y iniq sla q
siai
X-XII a. anco a
p esso5 o icialqjI
Li uania k ik5 4.
Li u i5kos
k ikidionybes
- iS i5likE uZ a5y i
e minijos
i5 o a Zinomq
p adLia XVI a. p adZios Vilniaus yskupijoje
hand a5 iniai
ecchini es ii
po e iq
- heipa ies molda, Angelo e Tikejimo Palionis salu inamen o
iipaiinimas (Lebedys, 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) e pinnoji
s ampausdin a Li u i5ka Ma yno MaZ ydo e angelikq liu e onq
lib o Ca echism sa p as y
Szadei
(1547).
Siame a icolo olima discu e e XIX a. galo - XX a. p adLios ka alikq
ca echizmues us oumus nelie u i5kos o igmes unaZodZius eligijos
e minusl. Sis pe iodo2 non casualmen e. Ques o pe iodo, scel o kai,
o mojen e lie u iq kalbai3, alla a uale comuneina più im a upin is
eligioni a5 q e in gene ale BaZnydios kalbaa. T a ica e equeio mol o
k4:
I Sude iniai e minai nell'a icolo
neap a iami, pe ché la
ZodZiq jq demenimis.
maggio anza a nag inejamq
: XIX a.
galo
- XX a.
p adZios
BaZnydios pa la, quan o più e minija eligioni k i ai eligioni leksika) ino Siol è
ela i amen e nedaug y ine a. A ski qni a ikL pas abq su che me o la eligione
e mini sono solo uno al i, egzdiiui, mine o pe iodo s ampaje
(i aps-
- Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e.
Sulla eligioni leksikq sono a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is, A.
Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, Klima idius, A. Kudinskai e e
al i.
J.
'Anno J. Palionio, XIX a.
p incipio-
- XX a. - ques o
Zios della ine
aka q aukS aidiq
inale pe iodo
kauniSkiq a mes
Vadinasi.
isi i icazione.
ques o uno i5 comune
lingues pe iodo di s iluppoq
(Pupkis 2005: 44).
a
Come
a.o J.
M. Dauk5a già
Gi diene,
g ynin i
s engesi
(Gi dien€,2003:
kalb4 394).
Quindi
upin asi
eligioni
pa la già dal XVI a.
galo.
42
maldaknyges, giesmynus, pamokslq
ca echismus, lib i e ki 4BaZnydios
s e imybemiss.
li e a u aD 4 che e a uZ e 5 a
XIX a. kilus nazionale
g andises delle nuo
igene azione lie u iq
Limpiegamen o del p imo
ba ba izm 6.
del XX sec. de5im medio
gale, p asidejo sqjiidZiui,
gale è s a a ls eig a
(1909)
Po e i l commissioneT,
ku i4 suda e kunigai Aleksand as
Damb auskas8, Al onsas Pe ulis
e Juozas Laukai is e,,didZiausiq
mondiie iche bend ines lingua
no minimo spe i i" u ejq
Zymiausi di quel me o pa lininkai:
Kazimie as Biiga, Jonas Juozas
Baldikonis e
Jablonskis,
Ju gis Slapelis
(Zinke idius
2000: 179). la o o della Commissione 1909 m. asa q
Seinuose, ano
Zigmo
,,i5 bininkq
Zinke idiaus,
esmes ques o p imo lie u iq kal-
su aZiazione"
( en pa ), quando è s a a su o ky a
impo an iesniq maldq, po e iq lingua, s abili a
bii iniausia e minija della eligione.
5
S aipsnyje laikomasi adizionali, delle cul i os
pubblicazioni già nusis o ejusios s e imybiq
samp a os.
S e imybe dia conside a o i5 al a lingua a ejps Zodis, che
p iei a auja bend ines lingua no noms e ha lie u i5k4
sos i ui 4.
6Te min ba ba ismo Siames aipsnyjelaikomass e imybds
sinonimo(KTZ 1990; da
Z . LKE 1999).
7
S udoje, sukaip a5o Z.
pa le i su po e i -1 ienodinimq.
che se iamen e susi upino
Zinke idius, XX a. p adZioje im a
e o ma,,,Pi masis, po e iq jq
li eu inimu, e a p ela a
Juozas Laukai is" 2000: I 78). Egli
(Zinke idius misijq. 1909 m. Seinuose Commissione menesiq ap a inejo bend inds, po 4 ypad
e suda e adinam4j4 Po e iq ko-
baZny ines, kalbos eikalus. Fu o ma e du po e iq a ian i:,,1) siiilomas kalbinink
aduzione, e 2) comp omisinis a ian e, c imesnismo ino olum u ilizza e po e iam, con
ma y . e s esso pasiZymejgs emendisymai, Laukaidio, adicaliai i5 esmes quasi nuo a
lasci i alcuni quali lingu ne aisyklingumi, col quale si è ce ca o neiSgqsdin i
konse a i amen e nas ieikusiq duho nikq" e a i5spausdin i Pa a -
(Zinke idius
2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 si ieji Po e ial. Po e iq commissione Vado e aid,
che,, u edami akyse isq po e iq p aei [ e ma ydami didelg jq ne ienodum4
nesu adome al e i5eigos, come appena u a kq aisy i moksli5kai, così come lie u iq
lingua spi i o ichiedono, ma una ol a laik sa oeme p iede me a siZ elg i i ciò, che
mlsq pa a ieji po e iai bl q unde s andami isai Li uaniai e pilnai iS eiki. BaisyZny
min [ Del os p Zas i in al-ce i a gomen i non laikeme e opinioni q espe i" Po e iai
1909: 107). Pladiau Po e iq komisij4
(Co ezioni
su Z .
Z. Zinke
4 Z lela i
4 p o a i
i(ians s udij e i
(Zinke id-
ius 2000: 1
7 9- I 84).
8
A. Damb auskas
- li e iq kulh os eikejas, kunig, iloso o, i1ologo,
li e a l os c i ico e poe a, pasi aiinejgs Adomo Jaki o,
D uskiaus e al i slapi a dZiais (LKE 1999; LLE 2001; Keinys
2000:32).
43
l. Sal iniq apL alga
Sio a icolo Sal iniai
- qua o XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ca echizmai:
Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun.
Filochowskio ca echism
(1901),Ka akizmqi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i
ka alikiszki. Wsu eikolingiausi
Minis an u u (1903) e kunigo Kazimie o Pal a oko mokslas
Tilq bos (S .
Is o ija i Ca echism)
(1916).
Sal ini sceglie e non
casualmen e. XVIII e i5
pa i XIX secZiaus
eligioni ai q lingua
k izE L . Zi *e idius
1990; l992; sop a isso
@ladiau
Palionis
s a ali à e
1995).
legE alla
Ques o u
pe di a
con la
della
Li uania la
O m. della
mojo insilimo impe i.
Russia
sua aggiunzione al po 1863
i5silais ina-
e a uZd aus a s ampa la yni5komis aidemis.
Vyko k a5 o colonizzazione e usi icazione. XIX
a. II me à, come e in mol i Midu io e Ry q Eu opa
Saliq, kilo
Li uana a gimimo Uno i5 nazionale judejimo keliamq ogge oq e a
au inio
ko a del lie u iq linguis i eisi 1'g. Mine i ca echizmai è i5 lie u iq
sql[dis.
au inio a gimimo laikq. P ie5 pa la e i di ca echismi nei a o q
e miniji eligiq comincian kilmg, ale b e emen e discu e e
Sal inius. Ca echizmE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as,
pe aisi as e seconda ol a a sp us as i pi m4 ka 4 1873 anni
iSleido pa enge
Zemaidiq
(
yskupas
- I
875
)
I 0.
Mo iej aus
gij i i5 1879 me q ca echismo Sal inis
Valandius I 80 I Reli os e minai
nes Zinoma, ilascio. seleziona o,
DidZiojoje è s a a
Nepami i ina che li eu i 4 lingua
si uazione desiguoda MaZojoje e
e
in Li uania. DidZiosios Zemaidiq e Vilniaus
mo s e os Li uano mol o seg esi, esempioliui,
yskupys ese lie u iq lingua a oji-
Zemaidi l kaS e baZnydiose e a meldZiamasi i5
lie u iSk l maldaknygiq, pa lami Zemaidius
lenkejimas ku kas lie u i5kai po e iai. colpe e
maZiau ni abi an i del Mlniaus k a5 o (da Z .
Zinke idius 2002:33-339, 500-504).
0
Ano Z. Zinke idiaus,
,,Valandius nusius Zmones,
subl e abou himsel
lie u i5kai a5andius i5sila i-
inco aggiano lascia e Li u i5kas
lib i, daZnai i p op i le5omi. Taip
sqmoningum4" 1990: 157). Valandiaus,
imp asdino kele liaudies au ini
come ay ojo
(Zinke idius e S ie ejo, a i i à u ejo mol o didelq eik5mg, o mojan is lie u iq
a5 q kalbai, poiché egli s engesi a5y i così, che acilmen e sup as ll isq a miq
Zmones. A. Damb auskasjo a5 us
Jak5 as
paZymi:
,,Miledando j4 in u a la sua y ybeje e neapkgsda o Li u i5kai emokanba ba izmq cui
sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges
i5laiky i
usu uisi p asdiai ieji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M. Valandius ne enge
okiq s e imybiq come apie a o i, iis a a, g ieins, loska, muka e k . Quindi yskupas
nelabai esis enge g ynin i eligioni kalbq. Sì, g oZinq li e a u a[ 4jis kl e egolainga
lingua.
44
che 51 leidim4 u
pe edaga Qs
Aleksand as Vy a as .
Egli a5e:
,,AS usu ui p o . Kaz. Jauniaus des ymu
Kauno seminijo o sogge o je; ol e a,
ldejau là u a nuo iq ogge o4 su
cli i is sussuoc i i emminis E.
Ra5yb4 Mai onis, e a
poe a ma ai
p isilaikiaujo pa aisymq.
i5 aisEs... non u a
pe a5inedamas
P iedqapie kliii is emminis es
pe Zil ejo... ge b.
A.
(LTSRSB
I862:
Damb auskas" 257).
T ampasis Kun. Filochowskio ca echism. Vaiszgan o e s as. An q
ka q iszleis as, pa aisy as - ques o kon a akcinis spaudinys,
i5leis as l90l anni. P ie5an aS nella ap oba a: pagine ha 1863 me q
S ampa e leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas.
VaiZgan as ( I 869-1933) nel ca ekismo p a a me
Li uiai, non assicu a e
! ! szi a kningele
Ca echism
sono a monizza i
Elemen o ius! !
"
po e iais, con
indica, - ques o,,,
"
no,, che po e ii
Valandiausko
app o a ai . i. M.
po e iais, (Vilnius,
Valandiaus
k as e 1853).
i5sp in di i in lib o I
po e ej
S'è più sia aise e alcune
cos uzioni del asinio,
a u i co ispondmenis,
o, i5na5ose po e iq kalb4
be
pa eike ino ol po e iuse
daZ sla ybes.
Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalingiausi dil aik4 e imoni4
p aszcziok4 con Lemen o iu i Minis an u u (1903).
second aS inio
Ca echismo oglo in al a pa e in
kon a akcine è i inje g
qe iypon. B'A IHO 1864 z. Del
lkomponuo a ap oba a: loseo euo
ca echismo au o iaus è
nesu a iama. Ano V. Bi Zi5kos,
ques o ca echismo
A. Ba anausko
( 1835-1902)
(Zi5ka 1929: 852-85Bi 3). Lien os? 'SR
bibliog a ijoje a5ome che ques o
P. Legecko
(1844-1934),
knyg l
au o iaus,
e ejo
i kunigo,
ca echism
(LTSRSB
1988:673).
MedLiaga accol a e i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos mokslo (S .
Is o iji i
(1916).
Ca echismo)
cos i uisce
Sal in[ is pa i: I. Po e iai; II.
S en oji
S o ia; III. Ca echismo. Religioni colle i i5 p ima e edios daliq.
e minai
Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle Ka ekizmas
s e kly su 5 . S o ija. apposimen o ai5kina su i5 as S .
Ca echismo4
S o iji
Ca echismo aiSkina, cos i5 isai neiSde a 5 . S o ijoje. Todel
Siame,,Tikybos
A. Vy a as
(1837 1863?)
- kunigas.
Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990:
4 0).
2
K. Pal a okas
(
1958) 1875
- Lie u os esco o. Pa cnge 2 . IJIE e i5leido
Ka alikq
BaZnydios
eikejas, dal 1926 meq
eligijas ki abq, ikybos ado eliq (pladiau
1981).
45
Mossle" en ambi gli
a gomen i sbugai in uno
(TM 1916: ico di i che 5i pubblicin[ mol o pladiai e c i i5kai
s esso lib o"3). Bii ina
ecenza o pa binis a
J. Jablonskis
(Jablonsky
1933: 97-ll3). Egli nel 1917 San a oje ale,
che,,Ka ekizme",be ikybos mokslo dalykq
i pag indiniq ikybos iesq, è nemaLa 1933:
97). e Siaipjau igua do a gq e a geliq
' (Jablonskis el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e
neuZsimenama.
I p imi e ca echizmai sono i5leis i
nel pe iodo del di ie o s ampa,
quando u icialeji Li uania
pa labu o usq.
P imaisiais XX a. deSim mediais i yko e BaZnydios lingua
l iZis, . y. è s a a abbandona a ba ba izmq. Scel o negli
i5leis as K. Pal a oko paZiD e i, come cambii o e mini della
eligione, o è s a a i iu a a, p asideus in ensi i eligioni
1916
a5 l della co ezioni, anks esniuose ca echizmue a o q
ka ekizmas, nes no d a
s e imybiq.
I5 ca echizmq accol i I 158 singZodZiai
e mini eligiosi e j l a ian ai , adiau
pa e e minq coincide, o el i5 o ale
cos i uisce 613 ski ingq e minq
eligiosi e 125 j L a ian ai 3.
Mol o as a le p op ie
o igini unaZodZiq
eligione e minq
- 439 e mini
( .2.
I pa . ).
2. Nelie u iSki e mini
Be eik eddalis ca echizmuose
a o l unaZodZi l eligiijos
e minq è (Z . nelie u i5kais, . y.
nelie u iSkos o igmi I ig.). Siame
a icolo s aniimos o igmes, eligioni
e minis a conside a a s aniimybes, i
cosidde i in e nau inie
LodLiai e i ecchie debini,
che sono u i5ka
ada aikq al li a iq
sis ema linguis ico
e,,ieina bend ines
! p incipalein[ lingua
Zodyno ond4
Religioni e minq a ian i nell'a icolo
neap a iam .
a
Nan us a e minq kilmg emiamasi A. Sabaliausko
s udio Li u i4 lingua leksika
(1990),
D. U bo Ma y)no
Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos io ai 4 leksika (1964), J. K uopo la o o
Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947), V U budio a icoli in e nazionali:
K is ijono Donelai-
Nepas ube i Mai l, Sla alo sla izmai (1962), Senosios lie u i4 kalbos slo izmai Sen4j
sla izn 4 kilmodyds l ai o d ( I ai 994), nonché K. Kink in ai ais, Ri i4 Bugynu, iodLi
Lie u os liaisnais (1996, 1985, 2001,2003). Inol e, Ziu e a
K. Alminauskio do a o disse azione Die Ge manismen
des Li auischen l), E. F aenkelio Li auisches
(193
e ymologisches W i e buch
(1955 1962),
P. Ska dZiaus
D ie sla ischen
Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) e A. B ickne io Slon,ni
k e ymol ogi czny lskiego (197 j qzyka po
4).
46
i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI"
(Jakai ien€
1980:
6l). Come a5o
A. sabaliauskas,
anziesiems
skoliniams
,,daZ maggio
ne u ime sa q
pakai alq a
sinonimq"
(Sabaliauskas
1990:
228). Sky ium discussiami e mini, u in ys
s aniimas o igmes suda omqjq daliq.
Tai hib idini (o
mi5 ieji) e mina;.
I5 u o nag inejami
141
di e so nelie u iskas e
33 hyb idiniai e minai.
I pa .
VienaZodZiq eligioni
e minq pasiski s y nas
secondo kilmq (%) l.
In e p au iniai e mini
2.
Nei Ca echismi
i5
u o o a e
34 in e nazionali
eligioni (maLial
desim adalis
e minai nei
is l unaZodziq
e minq).
In e ou inamen e
Zodziai, come i
ecchie debi o i
e s animybes,
sono lo o daZ più
debi o i.
Come Zinoma,
p es a i pe
linguabi
in e pininkes,
adiau al ol a
di icile p adin[
s abili e
Sal in[, spessoi
e a pini (o
a pinius).
47
2. l.l. Lo yni5kos kilmds i e mini
in e nazionali. Ca echizmu in la yni5k4
u indiq in e p au ini l e minq s
p incipalmen e as a pama 4
- I 9 e minq: absoliucijaTFK 33 (lo . absolu io) ', a as TFK 43 (lo . ac us),
ce imija
MRK 3 30 (lo . c
ae imonia), de
k e as MRK I 0 I (lo .
dec e um), despe ac ij a
MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48
(lo . despe a io), dispensas
MRK 399
(lo . dis pensus),
-
in enzione MRK 297,
Y K27 (lo . in en io), TM
ca dinolas
87 (lo .
ca dinalis),
(lo . cle icus),
chie icco TM 135 comunija
MRK 330, TFK
36, TM | 26 (lo .
c o m mu n i
ken as TFK
37 Q 22 193 e k
a ij o), ko mu n
6), ko ns c a
MRK 330
(lo . consec a io), mons ancijaMRK323
(lo . mons an iq
<
mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123
(lo .
hos ia),p ocesya MRK
323
(lo . (lo . eliquiae), sak amenlas MRK p ocessio), 16,79, 138, TFK 9, KK
ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq 2.1.2 e 2.1.4)
elik ija MRK I 82
22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen alij os TM I 3 7 (lo . s
i5ski a non più icini4 Sal in[, g upa
(asimo secondo
come al i ques o si
a con i e minali
in e nazionali
(2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1,
2.1.2.2, ne
2.1.2.2), o secondo iniziali
(DaLnai
nes non ac a neimanoma)
de e mina e, pe
in e nazionali
cui linguaggi LodLiai djo.
2.1.1.1.
kilmds Ras as gau as
Lo yni5kos
di eligione, e mine
e minaso lingubas.
pe sla q uno e mine
gau as pe sla us (Sis
sepa a amen e,
discu e à
pe ché neZinoma, pe
ku i4 sla q kalb4 egli
ennejo i lie u i
kalb{, dadiau il suo
o iginini
Sal inis al o ius
la ynq lingua:
MRK 176, TM ll0 è
(lenk. ol a z, b us. anmap
< lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia,,auku as;
sac ioj amasis 22 20C ; T 22 2001 sono
namai, a,,al a is o iikis")
al o ius" LoLieZ I 996, plg. Yai kT al a ij
| 7.
15
S aipsnyje e mininai a5omi
. y. K. Pal a oko aiyb4 nes
ca echismo secondo l9 6 me q,
Tikybos mok.slo o esandius
ne iks aiyba quasi non
aybos, lumus mol i casijq
conside a i co ek u os
di e isce dal Siandienine
e o i. il più g ande demZesys
a ian i neap a iami.
possibile Poiché assegna o
unaZodZiq e minq kilmei,
sky ium
16
Salia esempioZiq pa ay i abb e iazioni indicano, in cui ca echismico iene usa o il
e mine, a a abi5ki nume i la pagine, i5 del quale essi p on i (daZ ques o è il p imo
no a o pagine pa o ojimo[, caso]. Po kab elio esan is indica as as skaidius nel
quale discussiamo e mine Sal iniq a icolo a ian e. p esen a i gale.
abb e iazioni
'1
T22 al o ius kildinamas i5 la ynq delle lingue. A. Sabaliauskas solo
(1990: 253),
P. 36), J.
Ska dZius
(1998: 86), J.
K uopas (1998:
Kabelka
(1964:24) e E. F aenkelis
(1955: 8) indica che nei
ca echismi usa o
Zodis i lie u iq kalbq a ejo pe
sla q
( . y. lenkq o bal a usiq) palbas.
48
2.1.2. kilm6s e mini,
Lo yni5kos
o enu i pe lenkq kalb4.
Nel ca echizmu Mol<slas Rimo Kq aliku e
Tilq bos mokslas engono u ilizza i e pe
lenk l kalb4 Lod1iai o ene e la ynq lingu
(2 e mini)'.
ad en as MRK 79, 333, TM
109 adwen ,lo .
(lenk.
ad en usLKh{,sumaMR. K4l3 (lenk.
somma
<lo . summa).
2.1.2.
G eikiScos in e nazionali e mini.
kilmOs
Ras i solo 5 e mini di eligione, ku iq
p imis Sal inis è g aikq lingua:
an i ona TM 11 (g .
an iphonos), MRK
balzamo
315 (g . balsamo
ITZ l%6 indica che balzamas a ejqs i5
a abq delle)), diakonas MRK 380, TM 135
(g .
diakonos), pa ia ca MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs),
subdiakono
MRK 380
(lo . sub.- g .
diaconis).
2.1.2.1. G eikiSkilmds
o ene e pe lo ynq Ras i ienalodLiai
e minai, o ene e pe lo ynq kalb4
e minai, kalb4.
3
(lingus in e medininke s
de e mina e di icile, è
g aikq josT22 neminimos),
Sal inis pa la:
adiau jq inizial
e e ico MRK 23,
335, KK 22 ( o .
hae e icus
< g .
hai e ikos
Yai kTll o LZ SlO,l985, 2001
2003,
e e ikc s
< g .
hai e ikos), ca alik MRK
25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus
< g .
ca olicos),
ca echismo MRK
386,
TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus
< g .
ka dchismosYai kTZZ
2003, TZZ
al o e
indica o,
che esso
o igin i5
g aikq o
lingu).
2.1.2.2. G aiki5kos kilmds e minas, o enu o pe lenkq kalbq. Nei
ca echismi e pe lenkq gau as g eiki5kos iene usa o kalb4
o igmes e mis psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas
1998: 238, plg. T22, do e indica o solo g eiki5ka o igme).
2.1.2.3.
G eikiSkos kilm€s e minai, o ene e pe sla q lingbas. Ras i
2 eligione
g aikq
o ene e pe
sla us, adiau jq o igina io
Sal inis
e mini, sono
pa la:
(sen s.
c Hbzeilb<
angelas TM 12, 76 g .
angelos
(Dac ,lep
1967) 8,
e angeli.ja
e angelia
MRK 18, TM 83 (lenk.
32,
< g .
euangelionU bas
1998: I16, ZZ lqX,1985,
plg.
2001; Yai kTZL 2003)'e.
8
Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [ edaga oJ. Baldikonis,y a
s a ybe(LKZ
I l94l).
Sla ybejl empo
(1998:
e P. Ska dZius
87), J. K uopas
(1998:
84), D. U bas 19).
(1998:
ZodZio T22
g aiki5ka
Kad Zod2io in o igine
l%6,2001;Yai kT22ZOOI.
indica o ange as
p iminis
Sal inis pa la, abejoniq
è g aikq kadjis
nekyla, adiau bisogno paZyme i.
o enu o pe
slanl kalbas.
e
J. K uopas nel la o o Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje indica che
e angelija è g eikiSkos o igmes Zodis (K uopas 1998 227).
49
2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e minai. Ta p kalbamq
unaZodZiq e minq è solo uno
Zodis, il cui iniziale
Sal inis è heb ajq
kalba, è
- mana MRK 79
(g .
manna<heb . me).
2.1.5. Apibend inamosios osse azioni. Pe
a
lenkq al o sla q kalbas, possibile adiau del
linguaggio ogge o, a djo nemaLai iS a dy' q
e minq, Sios
TZ a Sal iniq menzios a amen e. Quan o più di e quin adalie unaZodZiq
eligioni e minqy a la yni5kos, o maZdaug eddalis
- g eiki5kos
o igmes.
Anche o a o eb aji5kos o igmes lodis mana.
Come is o i5 esempioZi S u i i e mini
in e nazionali sono consuma i e o a.
In e naziniq ienaLodLiq
e I i gij o s e minq
consum imas
ca echizmuose
(maiau con né deSim adalis
colleggs uo che ka alikq
eligiine leksika è s a a c ea a
baZny ines lingua la ynq
unaZodZi l e minq), appa y , è
pag indu.
2.2.
Senieji skoliniai2o
Ci ca anuosius debinius sono i ai iq nuomoniq. Vieni
bando jq ne a o i (J. Sk i eckas), keis i al i
Zodziais, al i Ijuos Ziu i ole an i5kiau
(J.
Jablonskis, K. B[ga). Zymusis
s animybes come abelnas,
kalbininkas
K. B ga a me e okias
ab ozas, ab ilsas, adyna...,be
eike usa e lie u iq kalbai
necessa iingus anuosius
skolinius, pa yzdLiui, s iklas,
kunigas e k .
J. Jablonskis,,pa eisino condi ineje
kalboje bemaL u i anuosius
debinius, a o us anco a p ima
appa andan a5 ui. medu amZiais
a ejusiq
15 skoliniq palaike quelli, che a mdse nonu ejo lie u i5kq a i ikmenq
(pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ca echizmuo usa ia i
36 i
ecchie debi o i
(più che penk adalis
skolin l unaZodZiq
eligijas e minq).
2.2.1. I5 sla q kalbq o ene e i ecchie debini. I5 sla ,q
kalbq2 o ene e
:0 Mokslo a icoliniq collezione Skoliniai i bend ind lie u i4 kalba (2004 Lo e a
Vaicekauskiene o nisce okiq G. Thomo senqjq
skoliniq apib eZ i:
,,iodliai, in eg a gsi onologiSkai e mo ologiSkai, uZiman i impo an e4 pos o4 nel
lessineje-seman indje sis ema linguis ico, ne u in ys con o mi àmenq, meglio - si
p oloin i ne i5 kaimynq kalbq; p incipalmen e codi ica i posi i amen e'
(SBK 2004:
I l). Apib eZ is ne a iksli, pe chè, come
Zinoma, skoliniai può u e i a i ikmenq può
b i i (i daZ maggio sono) p es inami i5
kaimyniniq kalbq e pan.
2)
S aipsnyje skoliniai i5 sla q
kalb l ski s omi
I lenkybes, bal a usybes, usybes
sla ybes, a sla ybiq g upe iene
i
assegna a allo a, quando neai5ku, i5 cui
sla q lingu Zodis ienesu a iama, sono
hib idiniai e mini, e mini, u in ys o
comuni4 con sla ais p eesag4. (L'A icolo
ispe a le opinioni.)
50
2egnanie
- hegnojimasls TM 5)43.
Kalbininkq
a
ques a osios
Be o, as a lenkybiq
(7 e mininai), kilusiq i5 g aikq la ynq e heb ajq
kalbq.
2.3.1.1.
G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 u o o a e 2 pe lenkq
kalbq o ene e è g aikq e minai, ku iq pi minis Sal inis
angelus
kalba: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol < lo . <
< g .
angelos
- angelasTM
5)aa,
MRK 40, KK l0 (lenk.
a caniolas a choniol
<lo .
a changelus < g .
a changelos
- a cangelo TM ll).
2.3.l.2.Lo yni5kos
kilm€s
lenkyb0s.
Moksle Rimo
Ka aliku consumami
4 e mininai, o ene e pe lenkq4: kalb apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek.
o ie a < ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5,
plg. F aenkel1962: 13
- auka TM 123),
aplo ka MRK
377 (lenk. opla
e k < ok. o b
I | 9 e s
aE < lo . o b I
as MRK
a a
B i.ickne 7 4:
25 8
3 80), m ai o
(le m aj e
s a < lo .
u ij a
m aj e s a
s, kilm. n
MRK
aj e a i
c s T ZZ
193 6)45, s
95 (lenk.
s azione
<lo . s a io). J l
iniziale
Sal inis
- la ynq pa la.
2.3.1.3.
Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a solo una s e imybe,
o enu a pe lenkq kalbq cui o igme heb aj 13ka:
mesijos:izs
MRK 70 (lenk.
messjasz,
lo . baln.
messias, g .
Messias plg.
< heb .
ma|lach Yai kTZl
2003).
Bl ina no e i che lenkybes di con enu o
eligioso nei lib i adosi Lie u oje come locali
lenkq lingu, da ad. polszczyzna li ewska,
e e o 142). Lenkq pa la i5 non u dia eco
(Zinke idius
2000: p adZiq conside a a lingua, che
p ie5q quan o più, lei e a eligione
lingua, a ejusi con ka alikybe. Nau inio
medZiagos ede e che lenkybes kunigo
iginnimo come cambii e poZi[me ais,
già min€ a, is i lenkq kalbq. I5 ipo a e
K. Pal a oko
ca echizme ne a oiamos.
a Zodis iegnone DZoi D2, apa enu o, adiau usa e o ni o azioneZodis
2 i(s) i edinysegno iegnojimas(is). Ma yl, iegnonq può
conside a si ne eik ina s e imybe, ma conside a e e p op io
da iniu. Zegno ils) aip pa plg. lenk.
è possibile kilgs i5
lenk i delle
pa ole, 2egnac
siq 1990:229).
(Sabaliauskas
ZegnoniLKLey apa eik a non come s e imybe.
'a
Nell'e imologico enkq della lingua Zodyne indica a, che lenk. a iol
anksdiau bu Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5).
o:
TZ I%6
che è
a5oma,
kilEs
e minas i3 i alq delle.
5'l
2.3.2.
Sla ybds.
Tikslinga ski i da
ien4
ba ba izmq g upQ
- sla ybiq, kai
neaiSku, i5 cui slalq
lingua o ale
o u o
Zodis. I5 e minai (bemaZ du
o a e 28 ali
penk adaliai s e imybi$:
ci caka KK l0 (bnx. one ca,
le . opiekagloba TM I l2),
apiekilnas MRK 169,419, TFK 13,
KK 14
(b us.
one g, u, lenk.
globejas asaba MRK
opiekun TM 9), -
41, TFK 11, 32, KK 8
(lenk. osoba, us.
oco6aasmuo TM 6),
a puskai MRK 323, KK
38
132), KK 11, (lenk.
pe dono,-
omnycKa-
39, g eco
us. MRK
loidaiTM
36 (b us.
?pox ,lenk.
g ezechi-
- nuodeme TM 7),
nas
MRK 240
(b us.
zpol Hb ,le-
TM
nk. us. 89,
g zeszny, zpeu ua il
- nusiddjqs
nupuolqs TM
100), MRK
g ieinil as
54, 91,
TFK 18, KK 9
zpewnlx, lenk.
(b us.
g zesznik,
us. zpeumuK
- nusideilis
5), e e gas TMK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK
35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue
- bausmd
TM 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i idaMRK I
59, TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my
a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk.
I is miloi
,b us. u i ac4a
- maloni TM I 0), n sl s MRK
49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us.
Mb c b,lenk. myil - min is TM 78),
nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '.
nadzieja, uadsen b us.
- il is TM ll),
p omiega MRK
(lenk.
p zysigga,b us.
186 npucnza),
p o a MRK 20
(b us.
npaea, lenk.
p awo), odaMRK 107, TFK 12 (b us.
pada,lenk. ada - pa a imas TM 9), ona
MRK 95 (b us.
signo ,lenk. ana), s ona
MRK 75 (lenk. cman),
KK I 1 s an,b us.
sumene MRK46, TFK I 6,
(lenk.
s um enie, cyu euu 0 (s. lenk. u i b us. e), u
eonoduuup,b us. aa" adapLLAe- al ii ojas
bagas MRK 73, KKK I 2, KK 5 bo
TM l eseld 25, MRKK 237,.KTF 9 (lenk).
b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le
wesele,b us. ancen e
**ojsko), aldymie ls TFK 452, ( us.
g,
- es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us.
aeuuac ya), ie a MP. K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a -
il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk.
wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH
- isak mas
TM 7).
2.3.2.1. G eiki5kos kilmds
solo una g oma a
sla yb6. Ras a sla ybE
MRK 2l ( us.
zpa oma,plg. g .
ypdppc a
1986:451)
(Dac ep è
g eikiSkos o igmes.
l9l6 anni i5leis ame K. Pal a oko
Tilq,bos moksle unaZodZiq
eligiijos e minq quali bn q
possibile gau omi i5 sla , l I5
conside a e s e imybemis,
pa yzdZiq ede e, che
p incipalmen e sla ybiq è kalb
neap ik a.
Moksle Rimo Ka aliku.
58
2.3.3. Bal yba us6s. Tikybos
moksle ne as a i
bal a usybiq, ku iq
u ilizza a (7 e mini, in
al e ca echizmu
m ielnykas
de5im adalis s e imybiq):
MRK 82 (b us.
uyui c), milka MRK 57, TFK I
l, 25, KK
46 (b us.
MyKq
- koniia TM 80),
p ie elis MRK 157
(b us.
nqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7
(b us.
c epqb
- mi is TM 9, mi imas TM 90),
sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us.
cyd
- ibunale
TM
9l), sudicia MRK 46, 102
(b us.
c),
g yden
MRK 21, TFK 13, KK
9 (b us.
csem
- mondoulis
TM 73). Tu e
bal a usbibie
consuma e
Scuole
R i m o K a a I i ku,
maZiau jq as a
T u mp aj e Kun. F i
I o c h o w s ki o ka
am
e ki z m e
e
Ka akizmuose
ka el ikiszkuose.
2.3.4. Ge maniaybds. Vyskupo K. Pal a oko
Tikybos moksle u ilizza a solo una okie ybe
(1,4o s e imybiq)
- podZiai
120 TM
(plg.
ok. dial.
podi, pod Alminauskis 1931
: 103,
plg.
a uale. ok.
die Pa e
- lo"iki o
e ai
TM 120).
Ki uose ca echismiose
okie ybiq neap ik a.
2.3.5. App end inamosios
osse azioni
. 7
| ienalodi
os
gij s eli
e mas
(apie I5o/o isq unaZodZiq
e minq, L . I pa .) è
s e imybes ii sla q e
ge manq kalbq. Si a a
di s animybes (alcune
delle quali, ecc.: g iekas,
mylis a, pekla, sme is e
k ., o iamo già M.
MaZ ydo negli sc i Tui),
ku iq im a e i a e qual
cos'anzio e che XIX a
gale.
- XX a.
p adZioje.
Tadiau
Sis pe iodo
- ques o ce o l[Zis, quando el e a
a sig gZ q i gim ajE lie u iq kalbq e le sue
u us.
Ca echizmu
Mol<slas
Rimo
Ka aliku, T umpajame
Kun. Filochowskio
ko ekizme e Ka akizmuos
e ka alikis zkuos e g e a
s e imybiq sinonimi5kai
sono consuma i Li u i5ki
e mini eligiosi, p z.:
cna a
MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s
MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18,
TFK 42; duiia
MRK 29, TFK 8, KK I I - d asia
MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia
MRK403.
422-i ake MRK l2l; asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15,
KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - in e no /
MRK 42, TFK l3; a puskai MRK
323, KK 38
- a laidai MRK 70,
TFK 35, KK 38;
mylis a
MRK 17, 18,
TFK 17
*malone
MRK46, TFK 10, KK 12;
sme is
MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s
TFK 17, KK l6 e k . Sumo
s abili e pe cui - lie u iSkam
o p es in am
- al e mine o ni a p immenybe
(ques o ema
sepa a o a icolo).
Po ebe a che nei
ca echismi imami usa e
lie u i5ki e mini di
eligione, a jq sinoniminie
s e i nos o igmes e mini
asomi (ce emonijos)
59
scliaus i
, ecc. '.
apeigos
bainyiio.s. y.
MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e
(lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301,
sangu ina kaniia (muka)
MRK 319, malone (mylis a)
Di Dio
KK 12, nus ajimo
spe ies (nodie7oy'
MRK 431,
in e no (pekla) MRK
144, (iiudas) MRK
mi acolo
(iiudas) MRK 81, Zenklas s aniimas o igmes o ni i
23 e k . Tal ol a
jung uko oppu e,p z. : ce imigos o ce imonie bainyiios
e minai
i en os MRK 419, BaZnyiios ce imigos (a ba ce imiji) TFK
po
40, s ebuklc s o ii idas MRK 8l e k . No sama a i k5diai,
consum esempio. (kaniia)KK16, '.podiiai (kumai) a nZina
milko
i
120, sme is (mi imas) TM KK 16 e
k ., oppu e skliaus iene
p esen a o del in e nazionale
LodLio
co ispondenza,
ecc.: despe acia (nusiminamen o)
MRK 43l, Komunija
(o pa ecipazione) TFK 36 i k . I5 u o ques o si può
sp ps i, ca echismi che aama lie u ejimo di ezionimi.
Ques o ede e K. Pal a oko Tilq bos mol<; sle.
3. Misiau
Li u i5ki
unaZodZiai e mininai
Nei ca echismi as a unaLodLig,
eligioni ennin -5 che sono ib idi.
Ib idais conside a i
LodLia| u in ys le
p op ie o igmes e
skolin q ZodZiq
cos i uom4sias pa i
(KTZ 1990; LKE 1999;
Keinys I l5)47. I5
1984:
u o o a e
e mini hib idini.
33
Veni hib idai nel a uale comune comunee lie u iq kalboje sono
a o ini (13 e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis
MRK 174,
panele
TM 82; k iks iji nas
MRK 308, pasninka imcs
MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548
mui ininkas
22, MRK l2l, iegnojimasis KK
TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9,
KK27,39, TM 8, pagonys |
TFK 19, panys eKK42,MRK 280,
yskupys eae
MRK 118;
al i non u o ini
(20 e e ia
a6
p esen a a i
sude iniq
em inq esempioZiq.
a7
Hib idai kalbininkq è incomodai apib eZiami.
Pa yzd2iui.
A. Pupkio i iene che
gli ib idi
siano,,nega i amen e
codi ica i
LodLiai, u in ys iS
ki q kalbq pasiskolin q
da ybos elemen q
(p ie5dell
a
p iesagq)" (Pupkis
I 980: I 06).
B
K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo i laiko ge manizmu (Alminauskis
l93l:75). A. Rubinas nell'a icolo
D asinink4pa edinimai i
j4is o ija a{o,kadkunigdi-
ki is pasida y as
i5
ZodZio
su
nobnigas,,ka alius" appendaga
-alkJln (Rubinas
2001:
191,
da plg. Kabelka 1964:120;
B[ga 1958:546).
ae
Ano S.
denomininimai
Amb azo,
su
ie q apesaga
-y e è,,pamo emiui
is e s i ii sla q kalbq"
(Amb azas
2000: 70). LKG ci ca sla i5kq
appendagos kilmg neuZsimenama
(LKG
1965: 3 l0-311,402).
60
minq) s i ny MRK 42 5, ad€j as MRK
: b o kas ge
40950, n o b ai nu m as
KK 49, TFK 12,
MRK 433 (plg.
nobo2noic);
lenk. 49, MRK
42, KK
ge adej s e
54 (plg. hib . ge adejas,
TM 12 già u ilizza a
ge ada ybe), MRK 64
nep ie elys e
(plg. nep ie elis);
nei s a a TFK 10, MRK
214, nep ie elis hib .
17, MRK 157, TFK2I,pa i
KKMRK39T (pIg. iikada-lenk.
szkoda LKZe); ap m ij i m a
s MRK 40 8, a p a k u a i s I
oj i m a s TFK 3 5, ap i e
a oj i m a s MRK 330, 76,
blagasloniimo
MRK 31a (plg.
benedizione TM 101), b I
uznij epaku a oj mas
paku a oj
imas MRK I 85, n i TFK
p iega imas MRK l9l:'
10, imas KK 37,
da byg iek s TFK 27,
k yie o ojas MRK 158,
p adiiog iekis TFK 27;
MRK 374.
nuk yie a o
I5 o ale as a 20 hib idiniq unaZodZiq
e minq, u indiq s animas kilmes
(lenkq kalbq), . y. non ecchio skolinio
o in e nazionale Zoa sla . 'q dZio, e le
pa i.
p op ie o igmes o cos i uomsias
(p ieSdeliai
p iesagos)
Tu in in
men e che
ca echismai
sono
- XX a. iniziLioje, queis a, che i sono nemalai
o ganizza i XIX a. gale ne a
hib idiniq eligiones e min l, ypad che is
penk adalius conside a e s e imybiq da iniais.
Siandien
possibile jq
4. I5 ados l.
ine XIX a.
- XX a. p adLia e a spa aus a uali bend ines lie u iq lingua kD imosi
pe iodo. Te minija della eligione allo a e a nusis o ejusi, e minija
della eligione solo mol o neg yna. Dal XX a. p adZios è una meglio le Tai
le ne dauge lis emaq. Tadiau bene i5 su a ky q.
più impo an e e a nuosekli e k yp inga ano
me o kunigq (J. Laukaidio, M. Pakalni5kio, S. J.
Tij[naidio, A. Vy a o,
J. Tumo, Madiulio e k .)
i kalbininkq
(K. Biigos, J. Jablonskio, J.
Balcikonio. J. Slapelio e k .)
eligiosi enninijos a kyba.
2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq
ka ekizm l e minq linguinei aiSkai
e e o pokydiai, nekalbiniq eiksniq
u ejo lie u iq kalbos nuo p iklausq
(lenkinimo, okupacijq,
imp udos d audimo e k .).
50
Plg. lenk. dob oi, s. b usdzie.
do6podei. S a ybine lie u iq
lingua commissioni
app o a ame conside a o
DidZiqjq delle
-dejas
ZodZio elemen o.
pa ole klaidq sq aie s e imu
classi ica o a
Klima isanda os
(LKKN 1998: 149). Kalbininkas
klaidU J.
ZodZiq
cius Ge addjus,
niekudeias g ynai lie u iSki
(s aipsnyje pik addjas,
ZodZiai) che i ode,
Li u i5kas Zodis, e non
ge adOja,s è pu nai
hib idine sla ybe 2000:
64).
(Klima idius
S aipsnyj
e anco a
laikomasi
adizionali
nuomond.
6l
3. Nelie u i5ki e mini di eligione ino a
l9l6 me q i5leis uose muose Mol<slas Rimo
ka ekiz-
Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio
ca echism, Ka okizmai ka alikiszki
cos i uisce quasi eddal[ isq
unaZodZiq e minq
(Z .
I pa . ).
3. I. Nag inejamo pe iodo
ca echismiose usa e
in e nau iniai e mini
(24,1%o nelie u i5kq
e minq) e senieji skoliniai
(25,5o/o nelie u i5kq
e minq) i5 esmes non
cambiis i sono
ebe a ojami e o a.
3.2. Conside abilmen e più a
nelie u i5kq e min l 1879-1903 anni
iSleis uose sono s e imybiq (71) -
quan o più di me à ca echizmues
nelie u i5kq unaZodZiq eligijos
e minq (50,4%i).
Siq dienq poZiii iu
nag inejami unaLodliai
e minai es imonija
Elie u iqkalbos aidos
me 4 kai baZnydios
a5 ijoje è s a a
pe einama
I a uinE bend inp lie u iq kalbq.
3.3. Kunigo K. Pal a oko
Til ybos
/o pu anai
mokslene S2,2o-
e minqy a lie u i5ki.
Nel ca echismo iene u ilizza a solo una
s e imybe, o iginusi i5 okiediq delle
- podZiai
120. TM Quindi pe
kele qXX a.
p adZios me q
s e imi eligij os
e minai sono
s a i sos i ui i
Li u iSkais.
3.4. K. Pal a oko ca echizme engono
usa i quei e mini di o igini s anie e
eligione, che non hanno lie u i5kq
pa yzdLini, a i ikmenq, senieji skoliniai
(baZnyiia, pagonis, po e iai,
pasninkas, k ikiiionis, yskupas e
k .) e i e mini in e locu o i
(ca dinolas, sak amen es,
an i ona, diakonas e k .).
4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l
ka alikq ka ekizmq e minija i5
esm6s al o.
maZai
KK Ka akizmai ka alikiszki.
MRK
TFK
Sa , N l con Lemen o iu i Minis an u e , Bi enai, 1903. Scienza Rimo Ka aliku.
hsu eicalingiausi d0l aik4 e imoni4 p aszcziok4
Naujei pe weize as, pe aisi as e seconda ol a a spauslas, Vilnius, 1879
(con pie3 uku
- 1888).
T umpasis Kun. Filochowskio ca echismo. Vaiszgan o
e s as. An q ka q iszleis as, Vilnius, 1863 pie5 uku
TilZe, 1901, edia laida).
py as,
(con
Pal a okas K. Tilq hos
mokslas Ls o ija
1S .
i Ca echismo), Pe apilis,
19 6.
LITERATURA
A lminauskis K. 193
l: Die Ge manismen
des Li auischen 1. Die deu schen Lehn-
w i e im Li auischen, Kaunas.
62
A m b a z a s S. 2000:
Daik a a dii4da ybos
aida2,Vilnius.
B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos
uid audimo aikas
(1865-1904 m.)
3, Kaunas.
B i 2i 5
k a V. 1990:
Aleksand ynas
3.2-asis
( o og a uo .)
leidimas,
Vilnius.
B ii c k n e A. 1974:
Slownik e ymologiczny
jqzyka polskiego, Wa szawa.
B I g a K. 1958:
Rink iniai ai ai I, Vilnius.
B ii g a K. 1959:
Rink iniai ai ai 2, Vilnius.
B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius.
D a m b a u s k a s - J a k 5
a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in-
klnys, Kaunas.
D o in as V. 1986 Pag indines
leksikologijos
sq okos,Vilnius.
D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26.
D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Mlnius.
DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Vilnius.
DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos
iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius.
DZo2000:
Daba ines
lie u i4kalbos
Zodynas.
Vy . ed.
S . Keinys,
Vilnius.
DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi-
mas).
E c k e R. l97l: Bal ische
S udien,Be lin.
F aenkel E. 1955 Li auisches
e ymologisches
ll/ci e buch
l. A p i ekiuo i,
Heidelbe g.
F aenkel E. 1962:
Li auisches
e ymologisches
w ) e buch2. p i yke i - z olgai,
G i ingen.
G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos
me men s, ilnius.
Gi i ien€ J.2003:
Leksikos g yninimo
polinkiai
bend ines
lie u iqkalbos
is o ijoje.
- A chi um
Li huanicum
5, 391-410.
Jablonskis J. 1933:
Jablonskio
ai ai2: S ie imo eikalai.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Jablonskis J. 1934:
Jablonskio
ai ai 3: Rai bos
dal1,l111i.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Ja k a i i en e E. 1980:
Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius.
K ab e I k a J. 1964: K is ijono
Donelaiiio ai yleksika,Vilnius.
K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos
hib idai
(sq oka,
usys i nonniskumas).
- Lie u os
TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius.
K e i n y s s . 2000:
I5
A. Damb ausko
kalbos i e minologijos
eiklos.
- k minologija
7,3247.
K e i n y s S . 2004: Te minologijos
aida. blkle, aidmuo i uzda iniai
i XXI amiiq
izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ:
K< z i
m ie
u i G
a
i en iu
i a m inll, Vilnius, 219-239.
Kl ima i dius J. 1998:
Ke u i
alkoskelinukai.
,Gim oji kalbalO,
10_14.
K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas,
niekaddjas
- g ynai
lie u iski zodziai.
- Ac a Linguis ica
Li huanica
42, Mlnius, 58-65.
Kl ima i d ius J. 2002:
Ka ekizmo
kalba- kalbos ka ekizmas.
-Kalbos kul u aT5.
105-
19.
63
K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius.
K uopas J.
1998: Rink iniai ailai,Vilnius.
KTZ l99O:
Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas.
Lebedys J.,
Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as.
- Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135.
LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o
pe
d ij a, Yilnius.
LKG 1965: Lie u i4kalbos
g ama l a, Vilnius.
LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene,
Vilnius.
LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas.
LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius.
LKZ I 1962 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ x l 1986:
Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius.
LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ XX 2002 : L
i e u i 4
kal b o s i o dy
n
as, Vilnius.
LKZe: Lie u i4 kalbos
iodynas, Vilnius. www.lkz.l .
LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas,
Mlnius.
LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius.
LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys,
Heidelbe g.
LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius.
LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. I . A-P. Suda e
E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas,
Mlnius.
LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas,
Vilnius.
NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje.
-NaujasisZidinys Aidai718,2005.
P al i on is J. 1995:
Lie u i l aSomosios kalbos is o ija,
Vilnius.
Pa aisy ieji Po e iai
1909: Pa aisy ieji
Po e iai. Vado as 14,107 129.
Pu pk i s A. 1980: Kalbos
h l u os
pag indai,
Vilnius.
P upk i s A.2005: Kalbos kul u os
s udijos, Vilnius.
R u b i n a s A. 200 I : D asininkq
pa adinimai
i
jq is o ija.
-l c a
Linguis ica Li huanica
44,189-200.
p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius.
S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius.
SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius.
S
k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius.
S
k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius.
Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P.
Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309.
Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a.
Pu b I ic is i ka, Vilnius.
64
22 1.9Ze:
Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda,
Klaipeda.
22 1'9SS
: Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius.
22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas.
A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius.
Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas,
Vilnius
(e.
leidi-
mas).
U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius.
U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai.
- Kalbo y a 4, Vilnius,387-390.
U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai.
- Bal is ica
27 (l), Vilnius,
4-14.
U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius,
9l-101.
Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o.,
Vilnius.
Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds
kalbos iSkilimas,
Vilnius.
Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos
is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais,
Vilnius.
Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius.
Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe
i kalba. Senqj4 ai 4kalba.
XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius.
@ a c na e
p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui
c oeapu
pyccKozo
n3b Ka l, Moc na.
O a c e
p M. 1986:
3mu onozu,lec cuil cnoeapu
pyccKozo
3b Ka
3, Mocx a.
NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE
END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h
CENTURIES
Summa y
Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes
ields o e minology - he old
bo owings ( o ins ance,
ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios
(Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos
(Eas e )) came in o Li huanian be o e
he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y
- in 10 h-121h
cen u ies. The begin-
nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies
malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas
(The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he
oldes o all p esen ly
known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical
Lu he an ca echism Ca echism sa
p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 .
This a icle analyses one-wo d non-Li huanian
o igin e ms o eligion used in Ca holic
ca echisms om he end o he 19 h
and he beginning o he 20'h
cen u ies. This pe iod
is no a andom choice, because
he li e a u e o he Chu ch and i s language
a ha ime
we e co up wi h ba ba isms.
F om ou Ca holic ca echisms
published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku
(Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis
Kun. Filochowskio ka ekizmas.
65
Laiszgan o
e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed
by aiszgan as)
(1901),
Ka akizmai
ka alikiszki (ca holic ca echisms)
(1903)
and ilq bo,s
mokslas
1S .
Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching
o Religion (Holy His o y and
ca echism)) (1916)
by
he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s,
we e
picked
up. some en.ns
we e he
same,
so i made 613
di e en
e ms
and 125
hei
a ian s.
The majo i y o one-wo d
e ms
- 439 e ms
- we e o he na i e
o igin. This
a icle in es iga es
l4l di e en
e ms
o non-Li huanian
o igin and
33 hyb id e ms
o
o eign
o igin.
Non-Li huanian,
i.e. e ms
o eligion
o he o eign
o igin a e so
called in e na ional
wo ds (34 e ms),
ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms).
The absolu e
majo -
i y o in e na ional e ms
(33 e ms)
a e de i ed
om classical languages
- L a in(ak as
(ac ,
no e)
TFK 43,
os ija (hos )
KK 30,
MRK 322,TM 123,
sak amen a
(sac amen )
MRK
16,79,
138,
TFK 9, KK 22,TM 72, 85)
and
G eek(an i ona
( e sicle)
TM ll, balzamas
(balsam)
MRK 315).
Some in ema ional
e ms
came
h ough
Sla onic
(Belo ussian,
polish)
languages,
o ins ance,
al o ius
(al a )
MRK 176,
TM ll0, ad en as
(ad en )
MRK 79,
333, TM 109, angelas
(angel)
TM 12,
76 and
o he .
The o igin o old bonowings
a ies.
These
ca echisms
ha e
majo ily old bonowings
om Sla onic
languages, o example,
bainyiia (chu ch)
MRK 25,
TFK 20, 25,KK.lg,
TM 7,88,
g abas (co in)
MRK 75,
KK l5 and
o he . This
is he
oldes laye
o Li huanian
e ms
o eligion.
The e a e many ba ba isms
in ea lie
men ioned
ca echisms
(71 e m): polonisms
(ab ozc s
(pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o
osa y)
MRK 50), Sla onicisms
(apieka
(ca e)
KK I 0), Belo ussianisms
(m ika (su eing)
MRK 57,
TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s)
TM 120).
The end o he l9'h and he beginning
o he 20'h cen u ies
is he pe iod
o he as
c ea ion
o common
language.
A ha ime
e ms
o eligion we e
al eady
es ablished,
bu
he
language
was
com p ed
wi h ba ba isms
and
was no
pu e.
In he
begim ing
o he 20*
cen u y he e
we e a emp s
o no malize
enns
o eligion
- ba ba isms
we e
changed,
in ema ional
e ms and old bo owings
we e le . In he
wo k o he p ies
K. pal a okas
Tik bos
mokslas
(The
Teaching
o Religion)
e en
82o/o
o e ms
a e
pu ely
Li huanian.
In
his ca echism
he e is only one ba ba ism
om Ge man language
- podiial (godpa en s.l
TM 120.
Fu he mo e,
ba ba isms,
used in ca echisms published
in lg79-1903,
we e
changed,
o ins ance,
di ma ond MRK 108,
TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns
120 TM
(con i ma ion)
, iysiius MRK 63, TFK I 7, KK
16, 37 - bellezza
TM g9 (pu _ ga o y)
and o he s.
A e he bishop Pal a okas he
e minology o Li huanian ca holic
calechisms ha dly changed.
Au5 a RIMKUTE
Li u iq
ins i u o
della lingua
P. Vilei5io g.
5, LT-10308
Vilnius
E.
pa5 as
[email p o ec ed],
[email p o ec ed]
Rice u a
2005-10-25
66