Au5 a RIMKUTE
Lu ie
i l as i 1
kaL bos
ins
NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS
KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s
Li uânia ka alikybe oi i es a mui o elai
m. AukS aidiuose e só 1413 m. Zemaidiuose
- 1387
- lie u i5ka k ik5dionybes
e minija en e ki q
lie u i5kq e minijq Tai
uma i5 seniausiq.
indica o mais an igo é
lie u iq eligiões e minijos camoksnis - ais elhei os skoliniai como
baZnyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba e k . (Z .
B[ga
1958: i5
348; 1961
lie u iq kalbq
776), a ejE
g eidiau-
y iniq sla q
siai
X-XII a. ainda an e5
o icialqjI Li uânia
k ik5 4. Li u i5kos
k ikidionybes
e minijos
- iS i5likE uZ a5y i
p adLia XVI a.
i5 ago a Zinomq
p adZios Vilniaus yskupijoje
hand a5 iniai mais
an igos ex osi
po e iq
- heipa ies molda, Angelo e Tikejimo Palionis saudação iipaiinimas
(Lebedys, 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) e pinnoji
imp usdin a Li u i5ka Ma yno MaZ ydo e angelikq liu e onq
li o Ca echism sa p as y
Szadei
(1547).
Siame a igo olima discu i a XIX a. galo - XX a. p adLios ka alikq
ca echizmues us oamus nelie u i5kos o igmes umaZodZius eligiijos
e minusl. Sis pe íodo2 não alea o iamen e. Es e pe íodo, escolhido kai,
o mojan e lie u iq kalbai3, a ual comunaina mais im a upin is eligiões
a5 q e em ge al BaZnydios kalbaa. T a ky i equeio mui o k4:
I Sude iniai e mininai a igo
neap a iami, po que a maio ia ai
demenimis.
nag inejamq ZodZiq jq
: XIX a.
galo
- XX a.
p adZios
BaZnydios ala, quan o mais e minija eligiões k i ai eligiões leksika) a é Siol é
ela i amen e nedaug y ine a. A ski qni A ikL pas abq sob e que me o eligião
e minus são só um ou o, po exemplodii, mine o pe íodo p en age
(i aps-
- Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e.
Sob e eligiões leksikq são a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is, A.
Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, Klima idius, A. Kudinskai e e
ou os.
J.
'Ano J. Palionio, XIX a.
comeZios
- XX a. - isso inal
do im
aukS aidiq
pe íodo aka q
kauniSkiq a mes
Vadinasi.
isi con i mamen o.
é um i5 pe íodo de
desen ol imen o da língua
comumesq (Pupkis 2005: 44).
a
Como
a5o J.
M. Dauk5a já
Gi diene,
g ynin i
s engesi
(Gi dien€,2003:
kalb4 394).
Assim
upin asi
eligiões
ala já desde XVI a.
galo.
42
maldaknyges, giesmynus, pamokslq ca ekismus,
li os e ki 4BaZnydios li e a u aD 4 que oi
uZ e 5 a s e imybemiss.
a. XIX kilus nacional do
g andeisos linguagem nuo
enascimen o lie u iq
Apu amen o do p imei o
ba ba izm 6.
de 50e século. Medio gale
gale, p asideio sqjiidZiui,
oi ls eig a
(1909)
Po e i l komisijaT, que4
suda e kunigai Aleksand as
Damb auskas8, Al onsas Pe ulis
e Juozas Laukai is e,,didZiausiq
mundialie ines bend ines lingua
no minimo pe i i" u ejq
Zymiausi o ha me o kalbininkai:
Kazimie as Biiga, Jonas Juozas
Baldikonis e
Jablonskis,
Ju gis Slapelis
(Zinke idius
2000: 179). T abalho da Comissão 1909 m. asa q
Seinuose, ano
Zigmo
,,i5 bininkq su aZiação'
Zinke idiaus,
esmes es e p imei o lie u iq kal-
( en pa ), quando oi su a ky a s a besniq
maldq, po e iq lingua, de e minada bii iniausia
e minija da eligião.
5
S aipsnyje laikomasi adicionais, linguagem
cul i os publicações já nusis o ejusios
s e imybiq samp a os.
S e imybe dia conside ado i5 ou a língua a ejps Zodis,
que p iei a auja bend ines linguagem no noms e em
lie u i5k4 subi 4.
6Te men ba ba ismo Siames aipsnyjelaikomass e imybds
sinónimo(KTZ 1990; mais
Z . LKE 1999).
7
P adoje, sukaip a5o Z.
ala e i sob e po e i -1
ienodinimq. que se iamen e
Zinke idius, XX a. p adZioje im a
susi upino e o ma,,,Pi masis,
po e iq jq li eu inimu, e a
p ela as
Juozas Laukai is" 2000: I 78). Ele e
(Zinke idius misijq. 1909 m. Seinuose Comissão menesiq ap a inejo bend inds, po 4 ypad
suda e adinam4j4 Po e iq ko-
baZny ines, idiomas eikalus. Foi o ma du po e iq a ian es:,,1) siiilomas kalbinink
adução, e 2) comp omisinho a ian e, quimessei o a é olems usa po e iams, com
ma y . e p óp io pasiZymejgs emendasmais, Laukaidio, adicaliais i5 esmes quase no a
deixi an es alguns pelos quais ne aisyklingumas, pelo qual se p ocu ou neiSgqsdin i
konse a i amen e nusi eikusiq d asininkq" oi i5spausdin i Pa a -
(Zinke idius
2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 sí ieji Po e ial. Po e iq komisija Vado e aid,
que,, u edami akyse isq po e iq p aei [ e ma ydami didelg jq ne ienodum4
nesu adome ou as i5eigos, como jus amen e oda kq aisy i moksli5kai, assim como
lie u iq lingua espi i ua exigem, mas uma ez laikemo p iede me a siZ elg i i isso, que
mlsq pa a ieji po e iai bl q unde s andami isai Lie u ai i pilnai iS eiki. BaisyZny min [
Del os p Zas ies em alguns assun os não man akeme e opiniões q expe s" Po e iai
1909: 107). Pladiau Po e iq komisij4
(Co eções
sob e Z .
Z. Zinke
4 Z lela i
4 p o a i
i(ians s udij e i
(Zinke id-
ius 2000: 1
7 9- I 84).
8
A. Damb auskas
- lie u iq kulh os eikejas, kunigas, ilóso o, i1ologo,
li e a l os c í ico e poe a, pasi aiinejgs Adomo Jaki o,
D uskiaus e ou os slapywa dZiais (LKE 1999; LLE 2001;
Keinys 2000:32).
43
l. Sal iniq apL alga
Sio a igo Sal iniai
- qua o XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ka ekizmai:
Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun.
Filochowskio ca echism
(1901),Ka akizmqi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i
ka alikiszki. Wsu eikolingiausi
Minis an u u (1903) e kunigo Kazimie o Pal a oko mokslas
Tilq bos (S .
His o ija e Ca ecismo)
(1916).
Sal iniai escolhe não
alea o iamen e. XVIII
e i5 pa es do XIX
secZiaus eligiões
ai q lingua k izE L .
Zi *e idius 1990; l992;
@ladiau
sob e i eu
Palionis
e
1995). Is o
elacionad-
oi com a
aE à pe da
es adidade
da Li uânia
a sua
O m. da
mojo insu ilimo impé ios.
Rússia
anexação ao po 1863
i5silais ina-
e a uZd aus a imp uda la yni5komis aidemis.
Vyko k a5 o colonização e usi icação. XIX. a II
me ade, como e em mui a Midu io e Ry q Eu opa
Saliq, kilo
Li uânia a gimimo Um i5 nacional do judejimo keliamq assun oq oi
au inio
ko a del lie u iq idiomas eisi 1'g. Mine i ca eekizmai é i5 lie u iq
sql[dis.
nacional do a gimimo laikq. P e5 ala e i sob e ca echismos a o q
e minijas eligias começan kilmg, ale b e emen e discu i
Sal inius. Ca ekizmE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as,
pe aisi as e segunda ez a sp us as e pi m4 ka 4 1873 anos iSleido
pa enge
Zemaidiq
(
yskupas
- I
875
)
I 0.
Mo iej aus
gij i i5 1879 me q ca ekismo Sal inis nes
Valandius I 80 I Reli os e minai
Zinoma, pe mi imen o. escolhido,
DidZiojoje oi
Nepami i ina, que Li uu i 4 língua
si uação desiguoda MaZojoje e
e
na Li uânia. DidZiosios Zemaidiq e
mo s e os Li uano mui o sky esi, exempliui,
Vilniaus yskupys ese lie u iq idiomas a oji-
Zemaidi l kaS e baZnydiose oi meldZiamasi i5
lie u iSk l maldaknygiq, alami Zemaidius lenkejimas
ku kas lie u i5kai po e iai. oce e maZiau ni os
habi an es do K niaus (da Z . Zinke idius 2002:33-339,
500-504).
0
Ano Z. Zinke idiaus,
,,Valandius nusius Zmones,
subl e sob e si
lie u i5kai a5andius i5sila i-
enco ajou publica Li u i5kas
li os, daZnai seus le5omis. Taip
sqmoningum4" 1990: 157). Valandiaus,
imp usdino kele liaudies au ini
como ay ojo
(Zinke idius e S ie ejo, a i idades u ejo mui o didelq eik5mg, o mojan is lie u iq
a5 q kalbai, pois ele s engesi a5y i assim, que acilmen e sup as ll isq a miq
Zmones. A. Damb auskasjo a5 us
Jak5 as
paZymi:
,,Meledando j4 em oda sua y ybeje e neapkgsda o Li u i5kai emokanba ba izmq pelos
sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges
i5laiky i
quais ap o ei a aise p asdiau ieji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M.
Valandius ne enge okiq s e imybiq como apie a o i, iis a a, g ieins, loska, muka e k .
En ão yskupas nelabai esis enge g ynin i eligiões kalbq. É e dade, g oZinq
li e a u a[ 4jis kl e eg asinga língua.
44
que 51 leidim4 oi
pe edaga Qs
Aleksand as Vy a as .
Ele a5e:
,,AS ap o ei ei p o . Kaz. Jánius des ymu
Kauno seminijo o ema do é; além disso,
ldejau lá bas an e no oq assun o4 sob e
cli i is se casok i i mulhe is E.
Ra5yb4 Mai onis, oi
mas ai pe a5inedamas
i5 aisEs... não oda poe a
p isilaikiaujo pa aisymq.
P iedqapie kliii is
mulhe esys es pe Zil ejo... he b.
A.
(LTSRSB
I862:
Damb auskas" 257).
T ampasis Kun. Filochowskio ca ecismo. Vaiszgan o e s as. An q
ka q iszleis as, pa aisy as - isso kon a akcinis spaudinys, i5leis as
l90l anos. P ie5an aS iniame ap oba a: página em 1863 me q
Imp imi leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas.
VaiZgan as ( I 869-1933) no ca ecismo p a a me
Lie u iai, não insu anceuki e
! ! szi a kningele
Ca ecismo
ha monizadas
Elemen ó io! !
"
po e iais, com
indica, - isso,,, não,,
"
que pode ias são
Valandiausko
ap o ados i. i. M.
po e iais, (Vilnius,
Valandiaus
I k as e 1853).
i5sp essdi ais li o
po e ej
Ele Siekis e an o aise e
algumas cons uções
ol po e iuses a u os
sen inciosas, do, i5na5ose
be
po e iq kalb4 pa eike a é
co espondmenis, daZ
sla ybes.
Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalingiausi dil aik4 e imoni4
p aszcziok4 com Lemen o iu e Minis an u u (1903). Sec aS inio
Ca ecismo lapo em ou o lado em
kon a akcine es á i inje g
qe iypon. B'A IHO 1864 z. Del
lkomponuo a ap oba a: loseo euo
ca ecismo au o iaus é
nesu a iama. Ano V. Bi Zi5kos,
isso ca ecismo
A. Ba anausko
( 1835-1902)
(Zi5ka 1929: 852-85Bi 3). Lien os? 'SR
bibliog a ijā a5oma que isso
P. Legecko
(1844-1934),
knyg l
au o iaus,
e ejo
e kunigo,
ca ecismo
(LTSRSB
1988:673).
MedLiaga escolh a e i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos mokslo (S .
His o ijas e
(1916).
Ca ekismo)
cons i ui
Sal in[ ês pa es: I. Po e iai; II.
S en oji
His ó ia; III. Ca ecismo. Religiões ecol i i5 p imei a e edios
e minai
daliq. Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle Ka ekizmas
o emen e com 5 . His ó ija. apon amen o ai5kina su i5 as
S . Ca ecismo4
His ó ias
Ca ecismo aiSkina, que i5 isai neiSde a 5 . Is o ijoje. Todel
Siame,,Tikybos
A. Vy a as
(1837 1863?)
- kunigas.
Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990:
4 0).
2
K. Pal a okas
(
1958) 1875
- Lie u os bispo. Pa cnge 2 . IJIE e i5leido eligiões
Ka alikq
BaZnydios
eikejas, desde 1926 meq
ki abq, ikybos ado eliq (pladiau
1981).
45
Mossle" ambos os assun os
pude em um só li o" 3).
(TM 1916: menciona-se que 5i publicain[ mui o pladiai e
Bii ina
c i 5kai ecenza o kalbininkas
J. Jablonskis
(Jablonski
1933: 97-ll3). Ele em 1917 San a oje ale,
que,,Ka ekizme",be ikybos mokslo dalykq i
pag indiniq ikybos iesq, é nemaLa 1933:
97). E Siaipjau sob e assun oq e
assun oeliq
' (Jablonskis el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e
neuZsimenama.
Os p imei os ês ca echizmai são
i5leis i pe íodo de p oibição da
imp ensa, quando o ícioji Li uânia
kalbabu o usq.
P imei oisiais XX a. deSim mediais i yko e BaZnydios
linguagem l iZis, . y. oi abandonada ba ba izmq. Escolhido
anos i5leis as K. Pal a oko paZiD e i, como paki o
e mininai da eligião, ou oi enunciada, p asidejus
1916
in ensi os da eligião a5 l linguagem co eções,
ka ekizmas, nes no d a
anks esniamen os ca echizmuos a o q s e imybiq.
I5 ca ekizmq compilado I 158
únicaZodZiai e mos da eligião e j l
a ian ai , adiau pa e e minq
coincide, o el i5 o al compe e 613
ski ingq e minjis da eligião e 125
j L a ian ai 3.
P incipalmen e as a
as suas o igens
umaZodZiq eligião e minq
- 439 e mosinais
( .2
I pa . ).
2. Nelie u iSki e mosinai
Be eik eddalis ca ecismosose
a o l umaZodZi l eligiões
e minq é (Z . nelie u i5kais, . y.
nelie u iSkos o igmes I ig.). Siame
a igo es animas o igmes, eligiões
e minis a conside ada es animybes,
os chamados in e nacionais
LodLiai e elhei os
skoliniai, que são
odos5ka adap aikq ao
lie u iq sis ema de
linguagem e,,ieina
! Fundin[ língua
bend ines
Zodyno ond4
Religões e minq a ian ai a igo
neap a iam .
a
Nus a e minq kilmg emiamasi A. Sabaliausko
s udio Li u i4 linguagem leksika
(1990),
D. U bo Ma y)no
Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos io ai 4 leksika (1964), J. K uopo abalho
Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947), V U budio a igos in e nacionais:
K is ijono Donelai-
Nepas ube i Mai l, Sla alo sla izmai (1962), Senosios lie u i4 kalbos slo izmai Sen4j
sla izn 4 kilmodyds l ai o d ( I ai 994), ambém K. Kink in ai ais, Ri i4 Bugynu, iod. Li q
liaisnais (1996, 1985, 2001, 2003). Além disso, Ziu e a
K. Alminauskio dak a o disse ação Die Ge manismen des
Li auischen l), E. F aenkelio Li auisches e ymologisches
(193
W i e buch
(1955 1962),
P. Ska dZiaus
D ie sla ischen
Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) e A. B ickne io Slon,ni
k e ymol ogi czny lskiego (197 j qzyka po
4).
46
i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI"
(Jakai ien€
1980:
6l). Como a5o
A. sabaliauskas,
anciãos
de edo es
,,daZ
p incipalmen-
e ne u ime
sa q pakai alq
a sinonimq" (Sabaliauskas
1990:
228). Sky ium abo dam-se e mos, u in ys
es animas o igmes suda omqjq daliq.
Tai hib idiniai (ou
mi5 ieji) e mina;.
I5 odo nag inejami
141
di e en e nelie u iskas
e 33 hyb idiniai e minai.
I pa .
VienaZodZiq eligiões
e minq pasiski s y nas
de aco do kilmq (%) l.
In e p au iniai
e mininai
2.
Nos
i5
ca ecismos encon a odo
34 in e liniais
eligiões (maLial
desim adalis
e mininai nei
is l umaZodziq
e minq).
In e cu iná ios
Zodziai, como os
elhos skoliniai e
es animybes,
são eles daZmais
skoliniai.
Como Zinoma,
emp es ados po
línguas
in e pininkes,
adiau às ezes
di ícil p adin[
de e mina
Sal in[, mui as
ezes e a pini
(ou a pinius).
47
2. l.l. Lo yni5kos kilmds in e nacionais
e minais. Ca ecismos la yni5k4 u indiq
in e p au ini l e minq s p incipalmen e
as a pama 4
- I 9 e minq: absoliuçãoTFK 33 (lo . absolu io) ', ak as TFK 43 (lo . ac us),
ce imija
MRK 3 30 (lo . c
ae imonia), de
k e as MRK I 0 I (lo .
dec e um), despe ac ij a
MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48
(lo . despe a io), dispensas
MRK 399
(lo . dis pensus),
-
in enção MRK 297, Y K27
(lo . in en io), TM 87 (lo .
ca dinolas
ca dinalis), clé igo
(lo . cle icus),
TM 135 comunija
MRK 330, TFK
36, TM | 26 (lo .
c o m mu n i
ken as TFK
37 Q 22 193 e k
a ij o), ko mu n
6), ko ns c a
MRK 330
(lo . consec a io), mons anciaMRK323
(lo . mons an iq
<
mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123
(lo .
hos ia),p ocesya MRK
323
(lo . (lo . eliquiae), sak amenlas MRK p ocessio), 16,79, 138, TFK 9, KK
ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq 2.1.2 e 2.1.4)
elik ija MRK I 82
22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen alij os TM I 3 7 (lo . s
i5ski a não p óximos4 Sal in[, g upo
(da mesma o ma
como ou os isso é
ei o com e minais
in e nacionais
(2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1,
2.1.2.2, ne
2.1.2.2), o segundo
(daLnai de e mina ,
o igina i nes não acil a neimanoma)
po meio das
in e nacionais
línguas LodLiai djo.
2.1.1.1.
kilmds Ras as gau as
Lo yni5kos
eligião, e mo gau as
e minaso língbas.
pe sla q um e mo de
pe sla us (Sis
sepa adamen e,
abo da-se
po que neZinoma, pe
ku i4 sla q kalb4 ele
eiojo i lie u i kalb{,
adiau seu o iginal
Sal inis al o ius
la ynq lingua:
MRK 176, TM ll0 é
(lenk. ol a z, b us. anmap
< lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia,,auku as;
amojasis 22 20C ; T 22 2001 são al o ius"
a,,al a is o iikis")
LoLieZ I 996, plg. Yai kT al a ij namai,
| 7.
15
S aipsnyje e mininai a5omi
. y. K. Pal a oko aiyb4 nes
ca equismo segundo l9 6 me q,
Tikybos mok.slo o esandius
ne iks aiyba quase não di e e
em mui os casosjq conside a
co ecek u os e osos.
do Siandienines aybos, lumus
maio Z maio demesys é
a ian es neap a iam.
possí el Uma ez a ibuído
únicaZodZiq e minq kilmei,
sky ium
16
Salia exemploZiq pa a5y i ab e ia u as indicam, em que ca equizme é usado o e mo,
e a abi5ki núme os a página, i5 cujo eles i i i (daZmais es e é p imei o no obe o
pa ajimo página[, caso]. Po cab elio esan is indica as as skaidius no qual abo da o
e mo Sal iniq a igo a ian e. ap esen ados gale.
ab e ia u as
'1
T22 al o ius kildizado i5 la ynq idiomas. A. Sabaliauskas só
(1990: 253),
P. 36), J.
Ska dZius
(1998: 86), J.
K uopas (1998:
Kabelka
(1964:24) e E. F aenkelis
(1955: 8) indica que nos
ca ecismos usado
Zodis i lie u iq kalbq a ejo pe
sla q
( . y. lenkq ou bal a usiq) albas.
48
2.1.2. kilm6s e mininai,
Lo yni5kos
ob ido po lenkq kalb4.
Nos ca ekizmu Mol<slas Rimo Kq aliku e
Tilq bos mokslas consumidos e pe lenk l
kalb4 Lod1iai ob e la ynq idiomas
(2 e mosinai)'.
ad en as MRK 79, 333, TM
109 adwen ,lo .
(lenk.
ad en usLKh{,sumaMR. K4l3 (lenk.
soma
<lo . summa).
2.1.2.
G eikiScos in e nacionais
kilmOs
e mininai. Ras i só 5 eligião
e mininai, ku iq pi minis Sal inis é
g aikq kalba: an i ona TM 11 (g .
an iphonos), MRK
balzamo
315 (g . balsamo
ITZ l%6 indica que balzamas a ejqs i5
a abq idiomas)), diakonas MRK 380, TM
135
(g .
diakonos), pa ia ca MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs),
subdiakonas
MRK 380
(lo . sub.- g .
deaconas).
2.1.2.1. G eikiSkilmds
ob e pe lo ynq Ras i ienalodLiai e minai,
ob e pe lo ynq kalb4
e minai, kalb4.
3
(linguas in e mediininke s
de e mina di ícil, é
g aikq josT22 neminimos),
Sal inis ala:
adiau jq inicial
he e icas MRK 23,
335, KK 22 ( o .
hae e icus
< g .
hai e ikos
Yai kTll o LZ SlO,l985, 2001
2003,
e e ikc s
< g .
hai e ikos), ca álico MRK
25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus
< g .
ca ólicos),
ca ecismo MRK
386,
TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus
< g .
ka dchismosYai kTZZ
2003, TZZ
ou as
indica-se,
em que
ele o igin
g aikq o
i5 linguagem).
2.1.2.2. G aiki5kos kilmds e minas, ob ido ia lenkq kalbq. Nos
ca ecismos e po lenkq gau as g eiki5kos é usado kalb4 o igem
e mis psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas 1998: 238,
plg. T22, onde indicado só g eiki5ka o igem).
2.1.2.3.
G eikiSkos kilm€s e minai, ob e pe sla q albas. Ras i
2 eligião
g aikq ob e
pe sla us,
adiau jq o iginal
Sal inis ala:
e mosinai, são
angelas TM
(sen s.
c Hbzeilb<
12, 76 g .
angelos
(Dac ,lep
1967) 8,
e angeli.ja
e angelia
MRK 18, TM 83 (lenk.
32,
< g .
euangelionU bas
1998: I16, ZZ lqX,1985,
plg.
2001; Yai kTZL 2003)'e.
8
Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [ edaga oJ. Baldikonis,y a
s a ybe(LKZ
I l94l).
Sla ybejl empo
(1998:
e P. Ska dZius
87), J. K uopas
(1998:
84), D. U bas 19).
(1998:
ZodZio T22
g aiki5ka
Kad Zod2io em o igem
l%6,2001;Yai kT22ZOOI.
indicado ange as
inicial
Sal inis ala, abejoniq
é g aikq kadjis
nekyla, adiau p ecisa paZyme i.
ob ido po slanl
albas.
e
J. K uopas no abalho Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje indica que
e angelija é g eikiSkos o igmes Zodis (K uopas 1998 227).
49
2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e minai. Ta p kalbamq
umaZodZiq e minq é só um
Zodis, cujo inicial
Sal inis é heb ajq
ala, é
- mana MRK 79
(g .
manna<heb . man).
2.1.5. Apibend inamosios ano ações. Pe lenkq
a
ou o sla q albas, possí el adiau assun o
do idioma, a djo nemaLai iS a dy' q e minq,
Sios
TZ en e Sal iniq mencionos a amen e. Quan o mais do que ês
quin adalias umaZodZiq eligiões e minqy a la yni5kos, o maZdaug
eddalis
- g eiki5kos
o igmes.
Também encon ado heb aji5kos o igmes lodis mana.
Como is o i5 exemploZi S odos os e mos
in e nacionais são consumidos e ago a.
In e nacionaliniq
ienaLodLiq e I i gij o s
e minq consum imas
ca equizmuose
(maiau com nei deSim adalis
elaciongs uo, que ka alikq
eligine leksika oi c iada
baZny ines idiomas la ynq
umaZodZi l e minq), ma y , é
pag indo.
2.2.
An igos skoliniai2o
Sob e eluosos de edo es são i ai iq opinioniq.
Umeni bando jq ne a o i (J. Sk i eckas), keis i
ou os Zodziais, ou os Ijuos Ziu i ole an i5kiau
(J.
Jablonskis, K. B[ga). Zymusis
es animybes como abelnas,
kalbininkas
K. B ga a me e okias
ab ozas, ab ilsas, adyna...,be
eike consumi lie u iq kalbai
necessá ios eluosius skolinius,
exempLiui, idklas, kunigas e k .
J. Jablonskis,,pa eisino comuni ineje
kalboje bemaL odos os anuosius
skolinius, a o us ainda a é
apa eandan a5 ui. medZu amiais
a ejusiq
15 skoliniq palaike aqueles, que a mdse nãou ejo lie u i5kq a i ikmenq
(pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ca ekizmuos usados
36 os
elhos de edo es
(mais do que
penk adalis skolin l
umaZodZiq eligiões
e minq).
2.2.1. I5 sla q kalbq ob e os elhei os skoliniai. I5 sla ,q
kalbq2 ob e
:0 Mosclo a igosniq em coleção Skoliniai i bend ind lie u i4 kalba (2004 Lo e a
Vaicekauskiene o nece okiq G. Thomo senqjq
skoliniq apib eZ i:
,,iodliai, in eg a gsi onologiSkai e mo ologiSkai, uZiman ys impo an e4 luga 4 na
leksineje-seman indje sis ema linguís ico, ne u in ys con o midademenq, melho -
se emp olin i ne i5 kaimynq kalbq; p incipalmen e codi icados posi i amen e'
(SBK 2004:
I l). Apib eZ is ne a iksli, po que, como
Zinoma, skoliniai pode u e i a i ikmenq pode
b i i (i daZ најчесто são) skolinami i5
kaimyniniq kalbq e pan.
2)
S aipsnyje skoliniai i5 sla q
kalb l ski s omi
I lenkybes, bal a usybes, usybes
sla ybes, a sla ybiq g upe designa-se
i
quando neai5ku, i5 cuja sla q línguas
Zodis ienesu a iama, é hib idiniai
e mos, e mininai, u in ys ou comuns4
com sla ais p eesag4. (A igos espei am
opiniões.)
50
2egnanie
- hegnojimasls TM 5)43.
Kalbininkq
a
la e osas
Além disso, as a lenkybiq
(7 e mininai), kilusiq i5 g aikq la ynq e heb ajq
kalbq.
2.3.1.1.
G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 odo encon a 2 pe lenkq
kalbq ob e é g aikq e minai, ku iq pi minis Sal inis
angelus
kalba: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol < lo . <
< g .
angelos
- angelasTM
5)aa,
MRK 40, KK l0 (lenk.
a caniolas a choniol
<lo .
a changelus < g .
a changelos
- a cangelo TM ll).
2.3.l.2.Lo yni5kos
o igm€s
lenkyb0s.
Moksle Rimo
Ka aliku consumami
4 e minai, ob e pe lenkq4: kalb apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek. o ie a <
ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5, plg.
F aenkel1962: 13
- auka TM 123),
aplo ka MRK
377 (lenk. opla
e k < ok. o b
I | 9 e s
aE < lo . o b I
as MRK
a a
B i.ickne 7 4:
25 8
3 80), m ai o
(le m aj e
s a < lo .
6)45, s u
m aj e s a
s, kilm. n
ij a MRK
aj e a i
c s T
ZZ 193
95 (lenk.
es ação
<lo . s a io). J l
inicial
Sal inis
- la ynq ala.
2.3.1.3.
Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a só uma es animybe,
ob ida po lenkq kalbq cuja o igme heb aj 13ka: mesijos:izs
MRK 70 (lenk.
messjasz,
lo . baln.
messias, g .
Messias plg.
< heb .
ma|lach Yai kTZl
2003).
Bl ina obse ae i, que lenkybes de con eúdo
eligioso li osos adosi Lie u oje como
locais lenkq idiomas, ainda ad. polszczyzna
li ewska, e ei o 142). Lenkq ala i5 não hou e
consequência
(Zinke idius
2000: p adZiq conside ada língua, que
pa a5q quan o mais, ela oi língua da
eligião, a ejusi com ka alikybe.
I5 ela adas medZiagos e , que
Nau inio egene imo como pasikei e
lenkybes kunigo
poZi[me ais, já min€ a, is i lenkq kalbq.
K. Pal a oko
ca equizme não oiamos.
a Zodis iegnone DZoi D2, não de ec ado, adiau consumi o necido açãoZodis
2 i(s) e edegno iegnojimas(es). Ma yl, iegnonq pode conside a -se
nãoik ina s e imybe, mas conside a e seu da iniu. Zegno ils) aip
pa plg. lenk.
é possí el kilgs
i5 lenk i idiomas,
2egnac siq
1990:229).
(Sabaliauskas
ZegnoniLKLey apa eik a não como s e imybe.
'a
No e imologís ico enkq da língua Zodyne indica-se que lenk. a iol
an igdiau bu Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5).
o:
TZ I%6
que é
a5oma,
kilEs
e minas i3 i alq idiomas.
5'l
2.3.2.
Sla ybds.
Tikslinga ski i da
ien4
ba ba izmq g upQ
- sla ybiq, quando
neaiSku, i5 cuja
slalq línguas o al
ob ido
Zodis. I5 e minai (bemaZ du
encon a 28 ais
penk adaliai s e imybi$:
ace caca KK l0 (bnx. one ca,
le . opiekagloba TM I l2),
apiekilnas MRK 169,419, TFK 13,
KK 14
(b us.
one g, u, lenk.
globejas asaba MRK
opiekun TM 9), -
41, TFK 11, 32, KK 8
(lenk. osoba, us.
oco6aasmuo TM 6),
a puskai MRK 323, KK
38
132), KK 11, (lenk.
pe dão, -
omnycKa-
39, g ego
us. MRK
loidaiTM
36 (b us.
?pox ,lenk.
g ezechi-
- nuodeme TM 7),
nas
MRK 240
(b us.
zpol Hb ,le-
TM
nk. us. 89,
g zeszny, zpeu ua il
- nusiddjqs
nupuolqs TM
100), MRK
g ieinil as
54, 91,
TFK 18, KK 9
zpewnlx, lenk.
(b us.
g zesznik,
us. zpeumuK
- nusideil
5), ke e gas TMK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK
35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue
- bausmd
TM 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i idaMRK I
59, TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my
a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk.
I is miloi
,b us. u i ac4a
- maloni TM I 0), n sl s MRK
49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us.
Mb c b,lenk. myil - min is TM 78),
nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '.
nadzieja, uadsen b us.
- il is TM ll),
ju iega MRK
(lenk.
p zysigga,b us.
186 npucnza),
p o a MRK 20
(b us.
npaea, lenk.
di ei o), odaMRK 107, TFK 12 (b us.
pada,lenk. ada - conselhas TM 9), ona MRK
95 (b us.
senho ,lenk. ana), s onas
MRK 75 (lenk. cman),
KK I 1 s an,b us.
sumene MRK46, TFK I 6,
(lenk.
s um enie, cyu euu 0 (s. lenk. u i b us. e), u
eonoduuup,b us. aa" adapLLAe- al ii ojas
bagas MRK 73, KKK I 2, KK 5 bo
TM l eseld 25, KKK 237,.KTF 9 (lenk).
b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le
wesele,b us. ancen e
**ojsko), aldymie ls TFK 452, ( us.
g,
- es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us.
aeuuac ya), ie a MP. K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a -
il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk.
wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH
- isak mas
TM 7).
2.3.2.1. G eiki5kos kilmds
só uma g oma a
sla yb6. Ras a sla ybE
MRK 2l ( us.
zpa oma,plg. g .
ypdppc a
1986:451)
(Dac ep é
g eikiSkos o igmes.
l9l6 anos i5leis ame K. Pal a oko
Tilq,bos moksle umaZodZiq
eligiões e minq quais bn q
possí el gau omis i5 sla , l I5
conside a s e imybemis,
exemplZiq obse a , que
p incipalmen e sla ybiq é kalb
neap ik a.
Moksle Rimo Ka aliku.
58
2.3.3. Bal yba us6s. Tikybos
moksle ne as a e
bal a usybiq, ku iq usada (7
e mos, em ou as
ca equismos de5im adalis
s e imybiq): m ielnykas
MRK 82 (b us.
uyui c), milka MRK 57, TFK I
l, 25, KK
46 (b us.
MyKq
- koniia TM 80),
p ie elis MRK 157
(b us.
npamqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25,
KK 7 (b us.
c epqb
- mi is TM 9, mi imas TM 90),
sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us.
cyd
- ibunal
TM
9l), sudicia MRK 46, 102
(b us.
c),
man eiga
MRK 21, TFK 13, KK
9 (b us.
csem
- mundoulis
TM 73). Todos
bela ussebes
consumidas
Na Ciência
R i m o K a a I i ku,
maZiau jq as a
T u mp aj e Kun. F i
I o c h o w s ki o ka
am
e ki z m e
e
Ka akizmuose
ka el ikiszkuose.
2.3.4. Vokie ybds. Vyskupo K. Pal a oko Tikybos
moksle usada só uma okie ybe
(1,4o s e imybiq)
- podZiai
120 TM
(plg.
ok. dial.
podi, pod Alminauskis 1931
: 103,
plg.
p esen e. ok.
die Pa e
- lo"iki o
e ai
TM 120).
Ki uos ca ecismos em
okie ybiq neap ik a.
2.3.5. Apend inamó ias
. 7
| igualodi
os
gij s eli
e mas
(apie I5o/o isq umaZodZiq
e minq, L . I pa .) é
s e imybes ii sla q e
ge manq kalbq. Is o é
es animybes (algumas,
ex.: g iekas, mylis a,
pekla, sme is e k .,
encon amos já M.
MaZ ydo nos esc i os),
ku iq im a e i a mui o
que algo cedoi do que XIX a
gale.
- XX a.
p adZioje.
Tadiau
Sis pe íodo
- é um ce o l[Zis, quando el oi a sig gZ q i
gim ajE lie u iq kalbq e suas u us.
No Ca ecismo
Mol<slas
Rimo
Ka aliku, T umpajame
Kun. Filochowskio
ko ekizme e Ka akizmuos
e ka alikis zkuos e g e a
s e imybiq sinonimi5kai
são consumidos Li u i5ki
e mos da eligião,
например.: cna a
MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s
MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18,
TFK 42; duiia
MRK 29, TFK 8, KK I I - espi i uia
MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia
MRK403.
422-i ake MRK l2l; asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15,
KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - in e no /
MRK 42, TFK l3; a puskai MRK
323, KK 38
- a laidai MRK 70,
TFK 35, KK 38;
mylis a
MRK 17, 18,
TFK 17
*malone
MRK46, TFK 10, KK 12;
sme is
MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s
TFK 17, KK l6 e k . Sumo
es abelece , pa a qual -
lie u iSkam ou emp in am
- ao p azo o necida p immenybe
(esse é ema de
a igo sepa ado).
Pon obe a, que nos
ca equismos imami usa
lie u i5ki eligião e mos, e
jq sinoniminie s e i nos
o igmes e mos asomi
(ce emonijos) skliaus os
59
, po exemplo. '.
apeigos
bainyiio.s. y.
MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e
(lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301,
sangu ina kaniia (muka)
MRK 319, malone (mylis a)
De Deus
KK 12, nus ajimo
espe ies (nodie7oy'
MRK 431,
in e no (pekla) MRK
144, (iiudas) MRK
milag e
(iiudas) MRK 81, Zenklas es animas o igmes
23 e k . Às ezes
ap esen ados jung uko ou,p z. : ce imigos ou
e minai
ce iminiios bainyiios i en os MRK 419, BaZnyiios
po
ce imigos (ou ce iminiios) TFK 40, milaguklc s ou ii idas
MRK 8l e k . No sama a i k5diai, consum exemplo
(kaniia)KK16, '.podiiai (kumai) a nZina milko
i
120, sme is (mi imas) TM KK 16 e
k ., ou skliaus uas ap esen ado do
in e nacional
LodLio
co esponden e,
ex: despe acia (desminimen o)
MRK 43l, Komunija
(ou pa icipação) TFK 36 i k . I5 udo isso pode sp ps i,
ca ecismos que andama lie u ejimo di ecçãomi. Isso
e K. Pal a oko Tilq bos mol<; sle.
3. Meio Li u i5ki
umaZodZiai
e mininai
Nos ca ecismos encon a umaLodLig,
eligiões ennin -5 que são híb idos.
Híb idais conside am
LodLia| u in ys suas
o igmes e skolin q
ZodZiq cons i uom4sias
pa es
(KTZ 1990; LKE 1999;
Keinys I l5)47. I5 de
1984:
odo encon a
e mos híb idos.
33
Veni hib idai no a ual cole ineje lie u iq alboje são a o ini (13
e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis
MRK 174,
panele
TM 82; k iks iji nas
MRK 308, pasninka imcs
MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548
mui ininkas
22, MRK l2l, KK iegnojimasis
TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9,
KK27,39, TM 8, pagonys |
TFK 19, panys eKK42,MRK 280,
yskupys eae
MRK 118;
ou os não u ilizo á eis
(20 e e ia
a6
ap esen ada e
sude iniq
em inq exemploZiq.
a7
Hib idai kalbininkq é incomodai apib eZiami.
Pa yzd2iui.
A. Pupkio conside a
que os híb idos
são,,nega i amen e
codi icados
LodLiai, u in ys iS
ki q kalbq pasiskolin q
da ybos elemen q
(p ie5dell
a
p iesagq)" (Pupkis
I 980: I 06).
B
K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo i empo ge manizmu (Alminauskis
l93l:75). A. Rubinas no a igo
D asinink4paudinimai e
j4is o ija a{o,kadkunigdi-
ki is pasida y as
i5
ZodZio
su
nobnigas,,ka alius" apêga
-alkJln (Rubinas
2001:
191,
da plg. Kabelka 1964:120;
B[ga 1958:546).
ae
Ano S.
denominainimai
Amb azo,
su
ie q apesaga
-y e é,,pamo emiui
is e s i ii sla q kalbq"
(Amb azas
2000: 70). LKG sob e sla i5kq
apessagos kilmg neuZsimenama
(LKG
1965: 3 l0-311,402).
60
minq) s i ny MRK 42 5, ad€j as MRK
: b o kas ge
40950, n o b ai nu m as
KK 49, TFK 12,
MRK 433 (plg.
nobo2noic);
lenk. 49, MRK
42,
KK
ge adej s e
54 (plg. hib . ge adejas,
TM 12 já usada
ge ada ybe), MRK 64
nep ie elys e
(plg. nep ie elis);
nei s a a TFK 10, MRK
214, nep ie elis hib .
17, MRK 157,
TFK2I,pa iikada KKMRK39T
(pIg. iikada-lenk. szkoda
LKZe); ap m ij i m a s MRK
40 8, a p a k u a i s I oj i
m a s TFK 3 5, ap i e a oj i
m a s MRK 330, 76,
blagasloniimas
MRK 31a (plg. bênção
TM 101), b I uznij
epaku a oj mas imas
p iega imas MRK l9l:'
MRK I 85, n i TFK 10,
da byg iek s TFK 27,
imas KK 37, paku a oj
p adiiog iekis TFK 27;
MRK 374.
k yie o ojas MRK 158,
nuk yie o o
I5 o al as a 20 hib idiniq umaZodZiq
e minq, u indiq es animas kilmes
(lenkq kalbq), . y. não elho skolinio ou
in e nacionalinio Zoa sla . 'q dZio, e
pa es.
suas o igmes ou cons i uom4sias
(p ieSdeliai
p iesagos)
Tendo em
men e que
ca equizmas
são
- XX a. p incipioLioje, queis a, que neles há
p epa ados XIX a. gale ne a
nemalai hib idiniq eligiões e min l, ypad que
is penk adalius conside a s e imybiq
da iniais.
Siandien
pode jq
4. I5 ados l.
inal XIX a.
- XX a. p adLia oi espa aus a uais bend ines lie u iq linguagem
kD imosi pe íodo. Te minija da eligião en ão e a nusis o ejusi,
e minija da eligião só mui o neg yna. Desde XX a. p adZios é uma
melho amen e Tai le ne dauge lis предметq. Tadiau bene i5 su a ky q.
mais impo an e oi consecuekli e di iginga
ano me o kunigq (J. Laukaidio, M. Pakalni5kio,
S. J.
Tij[naidio, A. Vy a o,
J. Tumo, Madiulio e k .)
e kalbininkq
(K. Biigos, J. Jablonskio, J.
Balcikonio. J. Slapelio e k .)
eligiões enninijos a kyba.
2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq
ka ekizm l e minq lingüinei aiSkai
e ei o pokydiai, nekalbiniq eiksniq
u ejo lie u iq idiomas nuo p iklausq
(lenkinimo, okupacijq,
imp udos emba go e k .).
50
Plg. lenk. dob oi, s. b usdzie.
do6podei. Es a ybines lie u iq
linguagem comissão
ap o adoame conside ado
DidZiqjq linguagem
-deej é
ZodZio elemen o.
klaidq sq aie s e imu
a ibuído à
Klima isanda os
(LKKN 1998: 149). Kalbininkas
klaidU J.
ZodZiq
cius Ge addjus,
niekudeias g ynai lie u iSki
(s aipsnyje pik addjas,
ZodZiai) que i ode,
pu amen e Li u i5kas
ge adOja,s é
Zodis, e não hib idine
sla ybe 2000: 64).
(Klima idius
S aipsnyj
e ainda
is
adiciona-
conside aomasi nuomonds.
6l
3. Nelie u i5ki e mos da eligião a é l9l6
me q i5leis uose mues Mol<slas Rimo
ka ekiz-
Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio
ca echism, Ka okizmai ka alikiszki
cons i ui quase eddal[ isq
umaZodZiq e minq
(Z .
I pa . ).
3. I. Nag inejamo pe íodo
ca echismosos usa
in e nacionais e mininai
(24,1%o nelie u i5kq
e minq) e elieji skoliniai
(25,5o/o nelie u i5kq
e minq) i5 esmes não
mudis i são
ebe a ojami e ago a.
3.2. Mui o mais en e nelie u i5kq
e min l 1879-1903 anos iSleis uos são
s e imybiq (71) - quan o mais do que
me ade ca echizmuos nelie u i5kq
únicaZodZiq eligiões e minq (50,4%i).
Siq dienq poZiii iu
nag inejami umaLodliai
e minai es emunija
Elie u iqkalbos aidos
me 4 kai baZnydios
a5 ijoje oi
pe einama
I a ualinE bend inp lie u iq kalbq.
3.3. Kunigo K. Pal a oko
Til ybos
/o pu anai
mokslene S2,2o-
e minqy a lie u i5ki.
Ca equizme usa-se só uma s e imybe, o igin i5
okiediq idiomas
- podZiai
120. TM En ão po
kele qXX a.
p adZios me q
s e imi eligij os
e mininai o am
subs i uídos
Li u iSkais.
3.4. K. Pal a oko ca equizme usados
aqueles o igens es angei as eligião
e mos, que não êm lie u i5kq
pa yzdLini, a i ikmenq, senieji skoliniai
(baZnyiia, pagonis, po e iai,
pasninkas, k ikiiionis, yskupas e
k .) e os e mos in e nacionais
(ca dinolas, sak amen es,
an i ona, diakonas e k .).
4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l
ka alikq ka ekizmq e minija i5
esm6s ou o.
maZai
KK Ka akizmai ka alikiszki.
MRK
TFK
Sa , N l com Lemen o iu e Minis an u e , Bi enai, 1903. Móslas Rimo Ka aliku.
hsu eicalingiausi d0l aik4 e imoni4 p aszcziok4
Naujei pe weize as, pe aisi as e segunda ez a spauslas, Vilnius, 1879
(com pie3 uku
- 1888).
T umpasis Kun. Filochowskio ca ecismo. Vaiszgan o
e s as. An q ka q iszleis as, Vilnius, 1863 pie5 uku
TilZe, 1901, edia laida).
py as,
(com
Pal a okas K. Tilq hos
mokslas Ls o ija
1S .
i Ca ecismo), Pe apilis,
19 6.
LITERATURA
A lminauskis K. 193
l: Die Ge manismen
des Li auischen 1. Die deu schen Lehn-
w i e im Li auischen, Kaunas.
62
A m b a z a s S. 2000:
Daik a a dii4da ybos
aida2,Vilnius.
B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos
uid audimo aikas
(1865-1904 m.)
3, Kaunas.
B i 2i 5
k a V. 1990:
Aleksand ynas
3.2-asis
( o og a uo .)
leidimas,
Vilnius.
B ii c k n e A. 1974:
Slownik e ymologiczny
jqzyka polskiego, Wa szawa.
B I g a K. 1958:
Rink iniai ai ai I, Vilnius.
B ii g a K. 1959:
Rink iniai ai ai 2, Vilnius.
B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius.
D a m b a u s k a s - J a k 5
a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in-
klnys, Kaunas.
D o in as V. 1986 Pag indines
leksikologijos
sq okos,Vilnius.
D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26.
D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Mlnius.
DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Vilnius.
DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos
iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius.
DZo2000:
Daba ines
lie u i4kalbos
Zodynas.
Vy . ed.
S . Keinys,
Vilnius.
DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi-
mas).
E c k e R. l97l: Bal ische
S udien,Be lin.
F aenkel E. 1955 Li auisches
e ymologisches
ll/ci e buch
l. A p i ekiuo i,
Heidelbe g.
F aenkel E. 1962:
Li auisches
e ymologisches
w ) e buch2. p i yke i - z olgai,
G i ingen.
G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos
me men s, ilnius.
Gi i ien€ J.2003:
Leksikos g yninimo
polinkiai
bend ines
lie u iqkalbos
is o ijoje.
- A chi um
Li huanicum
5, 391-410.
Jablonskis J. 1933:
Jablonskio
ai ai2: S ie imo eikalai.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Jablonskis J. 1934:
Jablonskio
ai ai 3: Rai bos
dal1,l111i.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Ja k a i i en e E. 1980:
Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius.
K ab e I k a J. 1964: K is ijono
Donelaiiio ai yleksika,Vilnius.
K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos
hib idai
(sq oka,
usys i nonniskumas).
- Lie u os
TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius.
K e i n y s s . 2000:
I5
A. Damb ausko
kalbos i e minologijos
eiklos.
- k minologija
7,3247.
K e i n y s S . 2004: Te minologijos
aida. blkle, aidmuo i uzda iniai
i XXI amiiq
izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ:
K< z i
m ie
u i G
a
i en iu
i a m inll, Vilnius, 219-239.
Kl ima i dius J. 1998:
Ke u i
alkoskelinukai.
,Gim oji kalbalO,
10_14.
K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas,
niekaddjas
- g ynai
lie u iski zodziai.
- Ac a Linguis ica
Li huanica
42, Mlnius, 58-65.
Kl ima i d ius J. 2002:
Ka ekizmo
kalba- kalbos ka ekizmas.
-Kalbos kul u aT5.
105-
19.
63
K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius.
K uopas J.
1998: Rink iniai ailai,Vilnius.
KTZ l99O:
Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas.
Lebedys J.,
Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as.
- Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135.
LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o
pe
d ij a, Yilnius.
LKG 1965: Lie u i4kalbos
g ama l a, Vilnius.
LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene,
Vilnius.
LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas.
LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius.
LKZ I 1962 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ x l 1986:
Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius.
LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ XX 2002 : L
i e u i 4
kal b o s i o dy
n
as, Vilnius.
LKZe: Lie u i4 kalbos
iodynas, Vilnius. www.lkz.l .
LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas,
Mlnius.
LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius.
LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys,
Heidelbe g.
LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius.
LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. I . A-P. Suda e
E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas,
Mlnius.
LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas,
Vilnius.
NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje.
-NaujasisZidinys Aidai718,2005.
P al i on is J. 1995:
Lie u i l aSomosios kalbos is o ija,
Vilnius.
Pa aisy ieji Po e iai
1909: Pa aisy ieji
Po e iai. Vado as 14,107 129.
Pu pk i s A. 1980: Kalbos
h l u os
pag indai,
Vilnius.
P upk i s A.2005: Kalbos kul u os
s udijos, Vilnius.
R u b i n a s A. 200 I : D asininkq
pa adinimai
i
jq is o ija.
-l c a
Linguis ica Li huanica
44,189-200.
p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius.
S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius.
SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius.
S
k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius.
S
k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius.
Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P.
Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309.
Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a.
Pu b I ic is i ka, Vilnius.
64
22 1.9Ze:
Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda,
Klaipeda.
22 1'9SS
: Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius.
22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas.
A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius.
Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas,
Vilnius
(e.
leidi-
mas).
U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius.
U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai.
- Kalbo y a 4, Vilnius,387-390.
U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai.
- Bal is ica
27 (l), Vilnius,
4-14.
U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius,
9l-101.
Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o.,
Vilnius.
Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds
kalbos iSkilimas,
Vilnius.
Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos
is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais,
Vilnius.
Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius.
Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe
i kalba. Senqj4 ai 4kalba.
XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius.
@ a c na e
p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui
c oeapu
pyccKozo
n3b Ka l, Moc na.
O a c e
p M. 1986:
3mu onozu,lec cuil cnoeapu
pyccKozo
3b Ka
3, Mocx a.
NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE
END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h
CENTURIES
Summa y
Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes
ields o e minology - he old
bo owings ( o ins ance,
ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios
(Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos
(Eas e )) came in o Li huanian be o e
he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y
- in 10 h-121h
cen u ies. The begin-
nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies
malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas
(The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he
oldes o all p esen ly
known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical
Lu he an ca echism Ca echism sa
p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 .
This a icle analyses one-wo d non-Li huanian
o igin e ms o eligion used in Ca holic
ca echisms om he end o he 19 h
and he beginning o he 20'h
cen u ies. This pe iod
is no a andom choice, because
he li e a u e o he Chu ch and i s language
a ha ime
we e co up wi h ba ba isms.
F om ou Ca holic ca echisms
published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku
(Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis
Kun. Filochowskio ka ekizmas.
65
Laiszgan o
e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed
by aiszgan as)
(1901),
Ka akizmai
ka alikiszki (ca holic ca echisms)
(1903)
and ilq bo,s
mokslas
1S .
Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching
o Religion (Holy His o y and
ca echism)) (1916)
by
he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s,
we e
picked
up. some en.ns
we e he
same,
so i made 613
di e en
e ms
and 125
hei
a ian s.
The majo i y o one-wo d
e ms
- 439 e ms
- we e o he na i e
o igin. This
a icle in es iga es
l4l di e en
e ms
o non-Li huanian
o igin and
33 hyb id e ms
o
o eign
o igin.
Non-Li huanian,
i.e. e ms
o eligion
o he o eign
o igin a e so
called in e na ional
wo ds (34 e ms),
ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms).
The absolu e
majo -
i y o in e na ional e ms
(33 e ms)
a e de i ed
om classical languages
- L a in(ak as
(ac ,
no e)
TFK 43,
os ija (hos )
KK 30,
MRK 322,TM 123,
sak amen a
(sac amen )
MRK
16,79,
138,
TFK 9, KK 22,TM 72, 85)
and
G eek(an i ona
( e sicle)
TM ll, balzamas
(balsam)
MRK 315).
Some in ema ional
e ms
came
h ough
Sla onic
(Belo ussian,
polish)
languages,
o ins ance,
al o ius
(al a )
MRK 176,
TM ll0, ad en as
(ad en )
MRK 79,
333, TM 109, angelas
(angel)
TM 12,
76 and
o he .
The o igin o old bonowings
a ies.
These
ca echisms
ha e
majo ily old bonowings
om Sla onic
languages, o example,
bainyiia (chu ch)
MRK 25,
TFK 20, 25,KK.lg,
TM 7,88,
g abas (co in)
MRK 75,
KK l5 and
o he . This
is he
oldes laye
o Li huanian
e ms
o eligion.
The e a e many ba ba isms
in ea lie
men ioned
ca echisms
(71 e m): polonisms
(ab ozc s
(pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o
osa y)
MRK 50), Sla onicisms
(apieka
(ca e)
KK I 0), Belo ussianisms
(m ika (su eing)
MRK 57,
TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s)
TM 120).
The end o he l9'h and he beginning
o he 20'h cen u ies
is he pe iod
o he as
c ea ion
o common
language.
A ha ime
e ms
o eligion we e
al eady
es ablished,
bu
he
language
was
com p ed
wi h ba ba isms
and
was no
pu e.
In he
begim ing
o he 20*
cen u y he e
we e a emp s
o no malize
enns
o eligion
- ba ba isms
we e
changed,
in ema ional
e ms and old bo owings
we e le . In he
wo k o he p ies
K. pal a okas
Tik bos
mokslas
(The
Teaching
o Religion)
e en
82o/o
o e ms
a e
pu ely
Li huanian.
In
his ca echism
he e is only one ba ba ism
om Ge man language
- podiial (godpa en s.l
TM 120.
Fu he mo e,
ba ba isms,
used in ca echisms published
in lg79-1903,
we e
changed,
o ins ance,
di ma ond MRK 108,
TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns
120 TM
(con i ma ion)
, iysiius MRK 63, TFK I 7, KK
16, 37 - beleza
TM g9 (pu _ ga o y)
and o he s.
A e he bishop Pal a okas he
e minology o Li huanian ca holic
calechisms ha dly changed.
Au5 a RIMKUTE
Lie u iq
ins i u o
da língua
P. Vilei5io g.
5, LT-10308
Vilnius
E.
pa5 as
[email p o ec ed],
[email p o ec ed]
Recebida
2005-10-25
66