scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Author: Aušra Rimkutė
Year: 2005
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/637/728
Au5 a RIMKUTE
Lu ie
i l as i 1
kaL bos
ins
NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS
KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s
Li uanien ka alikybe wa i es a seh elai
m. AukS aidiuchen und nu 1413 m.
- 1387
Zemaidiuchen
- lie u i5ka k ik5dionybes
e minija zwischen ki q
lie u i5kq e minijq Tai
i5 seniausiq.
zeig äl es ens is eine
li a iq eligiions e minijos schoksnis - solche al ige skoliniai als
baZnyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba und k . (Z .
B[ga
1958: i5
348; 1961
lie u iq kalbq
776), a ejE
g eidiau-
y iniq sla q
siai
X-XII a. noch bei5
o icialqjI
Lie u os k ik5 4.
Lie u i5kos
k ikidionybes
- iS i5likE uZ a5y i
e minijos
i5 je z Zinomq
p adLia XVI a. p adZios Vilniaus yskupijoje
hand a5 iniai
al es en exs ai
po e iq
- heipa ies molda, Angelo und Tikejimo Palionis besp eikinimas
iipaiinimas (Lebedys, 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) und
pinnoji d uasdin a li awi5ka Ma yno MaZ ydo e angelikq
liu e onq buch Ca echism sa p as y
Szadei
(1547).
Sieme A ikel will disku ie en XIX a. Ende - XX a. An angLios ka alikq
ka echizmuen ben ojamus nelie u i5kos He mes eineZodZius eligijs
e minusl. Sis Zei aum2 nich zu ällig. Das Zei aum, gewähl kai,
o mojendes lie u iq kalbai3, gegenwä ige Gemeinsine ehe im a
upin is eligiös a5 q und apsk i ai BaZnydios kalbaa. Twa ky i
eich ejo iel k4:
I Sude iniai e minai A ikel
neap a iami, denn die meis en
demenimis.
geh nag inejamq ZodZiq jq
: XIX a.
galo
- XX a.
P adZios
BaZnydios sp ich , des o meh Religions e minija k i ai Religions leksika) bis Siol
is e gleichend nedaug y ine a. A ski q a ikni L pas abq übe dasme o
eligions e ms sind nu ein ande es, zum beisdiiui, mine o pe ioden d uecege
(i aps-
- Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e.
Übe eligiös leksikq sind a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is, A.
Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, Klima idius, A. Kudinskai e
und ande e.
J.
'Nach s J. Palionio, XIX a.
An angZi-
- XX a. - das is
os Ende
aka q aukS aidiq
endliche Zei aum
kauniSkiq a mes
Vadinasi.
isi bes ellung.
es is eine i5 gemeins ines
sp achen wicklungspe iod-
eq (Pupkis 2005: 44).
a
Wie a5o
J.
M. Dauk5a
Gi diene,
schon
s engesi
g ynin i (Gi dien€,2003:
kalb4 394).
Dahe
upin asi
eligios
sp ich schon sei XVI a.
galo.
42
maldaknyges, giesmynus, pamokslq ka ekismus,
büche und ki 4BaZnydios li e a u D 4 welche
wa uZ e 5 a s e imybemiss.
XIX. kilus na ionalischen
g oße Sp ache on
wiede gebu nes li a iq
20.
ba ba izm 6. De E s e.
De5im medio-Au einigung
gale, p asidejo sqjiidZiui,
gale wu de ls eig a
(1909)
Po e i l komisijaT, ku i4
suda e kunigai Aleksand as
Damb auskas8, Al onsas Pe ulis
und Juozas Laukai is
und,,didZiausiq wel ie ischen
bend ines Sp achen no minimo
e i i" u ejq Zymiausi o ha
me o kalbininkai: Kazimie as Biiga,
Jonas Juozas Baldikonis und
Jablonskis,
Ju gis Slapelis
(Zinke idius
2000: 179). A bei de Kommission 1909 m. asa q
Seinuose, ano
Zigmo
,,i5 bininkq
Zinke idiaus,
esmes das e s e li a iq kal-
su aZiae ung"
( en pa ), wenn wu de su a ky a wich igesniq
maldq, po e iq Sp ache, es bii iniausia eligions
e minija.
5
S aipsnyje häl omasi adi ionellen, sp ach
kul i os Publika ionen schon nusis o ejusios
s e imybiq samp a os.
S e imybe dia gil i5 ande e Sp achen a ejps Zodis, de
p iei a auja bend ines Sp achen no noms und ha
lie u i5k4 s a i 4.
6Te min Ba ba ismus Siames aipsnyjelaikomass e imybds
synonym(KTZ 1990; da
Z . LKE 1999).
7
P udoje, sukaip a5o Z.
kalbe i übe po e i -1 einodinimq.
de e ns lich susi upino
Zinke idius, XX a. p adZioje im a
e o ma,,,Pi masis, po e iq jq
li au inimu, wa p ela
Juozas Laukai is" 2000: I 78). E
(Zinke idius misijq. 1909 m. Seinuose Kommission menesiq ap a inejo bend inds, po 4 ypad
und suda e adinam4j4 Po e iq ko-
baZny ines, sp ach eikalus. Wa en zu bilden du po e iq a ian en:,,1) siiilomas
neue e assung, und 2) Komp omisinis Va ian e, na imesse bis ollem e wendem
kalbinink ma y . und selbs pasiZymejgs nachisymei, Laukaidio, adikaliai i5 esmes as
po e iamen, mi Ve lich en manchen Sp achen ne aisyklungen, demem gesuch wu de
neiSgqsdin i konse a i ie nusi eikusiq duchininkq" wa i5spausdin i Pa a -
(Zinke idius
2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 si ieji Po e ial. Po e iq kommission Vado e aid,
dass,, u edami akyse isq po e iq p aei [ und ma ydami didelg jq ne ienodum4
nesu adome ande e i5eigos, wie nu alles kq aisy i moksli5kai, so wie lie u iq
sp achgeis e langen, abe einmal zei Sa oeme p iede me a siZ elg i i das, dass
mlsq pa a ieji po e iai bl q unde s andami isai Lie u ai und ulnai iS eiki. BaisyZny
min [ Del os P äsas ies in manchen Themen nich hielikeeme und Expe enq
Meinungen" Po e iai 1909: 107). Pladiau Po e iq komisij4
(Poin s
Co ec ie
übe Z .
Z. Zinke
4 Z lela i
4 p o a i
i(ians s udij e i
(Zinke id-
ius 2000: 1
7 9- I 84).
8
A. Damb auskas
- li a iq kulh os eikejas, kunig, philosoph, i1ologe,
li e a l os k i ike und dich e , pasi aiinejgs Adomo
Jaki o, D uskiaus und ande en slapywa dZiais (LKE 1999;
LLE 2001; Keinys 2000:32).
43
l. Sal iniq apL alga
Sio A ikels Sal iniai
- ie XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ka ekizmai:
Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun.
Filochowskio ka ekismus
(1901),Ka akizmqi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i
ka alikiszki. Wsu eikolinges en
Minis an u u (1903) und kunigo Kazimie o Pal a oko wissenscha
Tilq bos (S .
Is o ija i Ka ekizmas)
(1916).
Sal ige wählen nich
zu ällig. XVIII und i5
Teile XIX amZiaus
Religions ai q
Sp ache k izE L .
Zi *e idius 1990; l992;
@ladiau
übe leb e
Palionis
ei und im
1995). Das
Zusammen-
wa mi
hang
S aa lichk-
Li auens
Ve lus em
O m.
ού au ilimo impe ien.
Russlands
ih em Anschluß an nach 1863
i5silais inικ-
wa uZd aus a d uuda la yni5komis aidemis.
Vyko k a5 o Kolonisa ion und Rusi ika ion. 19. a.
II. wie und in ielen Mi u io und Ry q Eu opa
Saliq, kilo
Li uaniens a gimimo Ein i5 au inio judejimo keliamq предметq wa
au inis
ko a del lie u iq sp ach eisi 1'g. Mine i ka ekizmai is i5 lie u iq
sql[dis.
au inio a gimimo laikq. P ie5 eden um ca echismusen a o q
eligiös e minq beginnend kilmg, we ku z zu besp echen Sal inius.
Ka ekizmE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as
und zwei au d uckus i pi m4 ka 4 1873 Jah en iSleido pa enge
Zemaidiq
(
yskupas
- I
875
)
I 0.
Mo iej aus
gij i i5 1879 me q ka ekizmo Sal inis nes
Valandius I 80 I Reli os e minai
Zinoma, e laubimo. ausgewähl ,
und DidZiojoje wa
Nepami i ina, dass li au i 4 sp ach
si ua ion e schiedenoda MaZojoje
e
Li uanien. DidZiosios Zemaidiq und
mo Li uos s e os seh sky esi, beispiliui, Zemaidi l
Vilniaus yskupys ese lie u iq sp ach a oji-
kaS e baZnydiose wa meldZiamasi i5 lie u iSk l
maldaknygiq, sp achami Zemaidius lenkejimas ku
kas lie u i5kai po e iai. palie e maZiau ni Mlniaus
k a5 o Bewohne (da Z . Zinke idius 2002:33-339,
500-504).
0
Ano Z. Zinke idiaus,
,,Valandius nusius Zmones,
subl e übe sich
li a i5kai a5andius i5sila i-
ö de e lassen li awi5kas büche ,
daZnai ih en le5omis. Taip d uckino
1990: 157). Valandiaus, als ay ojo
kele liaudies au ini sqmoningum4"
(Zinke idius und S ie ejo, Ak i i ä en u ejo seh didelq eik5mg, o mojan is lie u iq
a5 q kalbai, denn e s engesi a5y i so, dass leich sup as ll isq a miq Zmones. A.
Damb auskasjo a5 us
Jak5 as
paZymi:
,,Liebedamas j4 wäh end ih e y ybeje und neapkgsda o li a i5kai emokanba ba izmq
sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges
i5laiky i
denen nu z eibase p asdiau dieji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M. Valandius
ne enge okiq s e imybiq wie apie a o i, iis a a, g ieins, loska, muka und k . Taigi
yskupas nelabai esis enge g ynin i eligions kalbq. Wah hei , g oZinq li e a u [ 4jis
kl e Regelninga Sp ache.
44
dass 51 leidim4 wa
pe edaga Qs
Aleksand as Vy a as .
E a5e:
,,AS benu z e p o . Kaz. Jungiaus
des ymu Kaunas Seminijo o gehö e je;
auße dem, ldejau da ganz neuesq hema4
übe kli i is sich zu hei ok i i mulle ys E.
Ra5yb4 Mai onis, wa
Dich e abe ai
p isilaikiaujo pa aisymq.
i5 aisEs... nich ganz
pe a5inedamas
P iedqapie kliii is F auenys es
pe Zil ejo... he b.
A.
(LTSRSB
I862:
Damb auskas" 257).
T ampasis Kun. Filochowskio ka ekismus. Vaiszgan o e s as. An q
ka q iszleis as, pa aisy as - das kon a akcinis spaudinys, i5leis as
l90l Jah en. P ie5an aS iniame ap oba a: au de Sei e is 1863 me q
D ucdin i leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas.
VaiZgan as ( I 869-1933) ka ekismus p a a mein
Lie u iai, nich sichuki e
! ! szi a kningele
Ka ekismus
abges imm en
Elemen o ius! ! gib
"
po e iais, mi
an, - das,,, ne,, dass
"
po e ien sind
Valandiausko
genehmo ai . y. M.
po e iais, (Vilnius,
Valandiaus
buchgeleje I k as
i5sp i din eis
und 1853).
po e ej
E Sieke s sowohl aise
und einige
kalb4 pa eike bis ol
Sa ziniskons uk ionen,
be
des, i5na5ose po e iq
po e iusen e wendu en
Übe einsmenis, daZ
sla ybes.
Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalings e dil aik4 und imoni4
p aszcziok4 mi Lemen o iu und Minis an u u (1903).
Sek aS iniens
Ka eekismus lepo au de
ande en Sei e in kon a akcine
ap oba a: loseo euo qe iypon.
is i inje g lkomponuo a
B'A IHO 1864 z. Del ka ekismus
au o iaus is nesu a iama. Ano
V. Bi Zi5kos, das ka echismus
A. Ba anausko
( 1835-1902)
(Zi5ka 1929: 852-85Bi 3). Lienwas? 'SR
bibliog a ijoje a5ome, dass es
P. Legecko
(1844-1934),
kunigo,
au o iaus,
knyg l
und
e ejo ka echism
(LTSRSB
1988:673).
MedLiaga zusamm a und i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos wissenscha (S .
Is o ijos i
(1916).
Ka ekizmo)
bilde
Sal in[ ys Teile: I. Po e iai; II.
S en oji
His o iija; III. Ka ekismus. Religionen wählen i i5 e s e und
e minai
edios daliq. Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle
Ka ekizmas s a klich mi 5 . Is o ija. apsakymas ai5kina
su i5 as S . Ka ekismus4
His o ien
Ka ekizmas aiSkina, was i5 isai neiSde a 5 . Is o ijoje. Todel
Siame,,Tikybos
A. Vy a as
(1837 1863?)
- Kunigas.
Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990:
4 0).
2
K. Pal a okas
(
1958)
- Lie u os Bischo . Pa cnge 2 . IJIE und i5leido
Ka alikq 1875
BaZnydios
eikejas, sei 1926 meq
eligiös ki abq, ikybos ado eliq (pladiau
1981).
45
Moksle" beide Themen s ieß
ich in einem Buchel" (3).
(TM 1916: e inne s du, dass 5i leidin[ seh pladiai und
Bii ina
k i 5kai ecenza o kalbininkas
J. Jablonskis
(Jablonskis
1933: 97-ll3). E 1917 Jah San a oje ale,
dass,,Ka ekizme",be ikybos
wissenscha sachenq und g undiniq
ikybos iesq, is nemaLa 1933: 97). Und
Siaipjau Gegenq und Gegeneliq
' (Jablonskis el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e
neuZsimenama.
Die e s en d ei Ka eekizmai sind
i5leis i P adsp uchpe iode, als
o izialioji Lie u os kalbabu o
usq.
Füh enden XX a. deSim mediais i yko und BaZnydios
Sp achen l iZis, . y. wu de au gegeben ba ba izmq.
Geselch es jah e i5leis as K. Pal a oko paZiD e i, wie
paki o eligionens e mininai, ode wu de abge auch ,
1916
p asideus in ensi en eligiens a5 l sp ach ko ems,
ka ekizmas, nes no d a
ühesniu en ka ekizmuen a o q s e imybiq.
I5 ka ekizmq zusammenge üg I 158
einsZodZiai Religions e minq und j l
Va ian ai , adiau Teil e minq
übe eins imm , o el i5 Gesam
bes eh 613 un e schiedingq
Religions e minq und 125
j L a ian ai 3.
Meis as a ih e
U sp ünge eineZodZiq
Religions e minq
- 439 Te mine
( .2
I pa . ).
2. Nelie u iSki Te mininai
Be eik eddalis ka ekizmuose
a o l eineZodZi l eligiös e minq
is (Z . nelie u i5kais, . y.
nelie u iSkos He mes I.) Siame A ikel
emimas U sp ümes,
Religions e minis a gil
emimenscha en, so genann e
in e s au inie
LodLiai und alieji skoliniai,
die sind alle5ka ange aik q
dem li a iq sp achsys em
und,,ieina bend ines
! Haup in[ Sp achen
Zodyno ond4
Religions e minq a ian i im A ikel
neap a iam .
a
Nan us e minq kilmg emiamasi A. Sabaliausko
s udio Lie u i4 Sp ache leksika
(1990),
D. U bo Ma y)no
Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos io ai 4 leksika (1964), J. K uopo A bei
Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947), V. U budio in e na ionalen
K is ijono Donelai-
A iklien: Nepas ube i Mai l, Sla alo sla izmai (1962), Senosios lie u i4 Sp achen
slo izmai Sen4j sla izn 4 kilmodyds l ai o d ( I ai 994), sowie K. Kink in ai ais, Ri i4
Bugynu, iod. Li q liaisnais (1996, 1985, 2001, 2003). Da übe hinaus, Ziu e a
K. Alminauskio dak a o disse a ion Die Ge manismen des
Li auischen l), E. F aenkelio Li auisches e ymologisches
(193
W i e buch
(1955 1962),
P. Ska dZiaus
D ie sla ischen
Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) und A. B ickne io
Slon,ni k e ymol ogi czny lskiego (197 j qzyka po
4).
46

i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI"
(Jakai ien€
1980:
6l). Wie a5o
A. sabaliauskas,
Seniösen
schuldlichen
,,daZmeis
ne u ime sa q
pakai alq a
sinonimq"
(Sabaliauskas
1990:
228). Sky ium besp ochen we den Te mine, u in ys
emimas Kilmes suda omqjq daliq.
Tai hyb idische
(ode mi5 ieji)
e mina;.
I5 iso nag inejami
141
un e schiedliche
nelie u iskas und 33
hyb idische e minai.
I pa .
VienaZodZiq eligiös
e minq pasiski s y nas
nach kilmq (%) l.
In e p au inische
Te mine
2.
Im Ka ekismus
i5
inden iso
34
in e na ionalen
Te mini nei
Religionen (maLial
desim adalis
is l eineZodziq
e minq).
In e kon inen al
Zodziai, wie die
al en skoliniai
und emimybes,
sind sie
daZmeis
Wie Zinoma, geliehen
skoliniai.
übe Sp achen
Ve pininkes, adiau
manchmal schwie ig
p adin[ es
Sal in[, nich
sel ene und
zwischenini (o zwischeninius).
47
2. l.l. Lo yni5kos kilmds in e na ionalu iniai
Te minai. Ka ekismus in la yni5k4 u indiq
in e p au ini l e minq s haup sächlich
as a pama 4
- I 9 e minq: absoliucijaTFK 33 (lo . absolu io) ', ak as TFK 43 (lo . ac us),
ce emonija
MRK 3 30 (lo . c
ae imonia), de
k e as MRK I 0 I (lo .
dec e um), despe ac ij a
MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48
(lo . despe a io), dispensas
MRK 399
(lo . dis pensus),
-
in encija MRK 297, Y K27
(lo . in en io), TM 87 (lo .
ka dinolas
ca dinalis), Kle ik
(lo . cle icus),
TM 135 kommunija
MRK 330, TFK
36, TM | 26 (lo .
c o m mu n i
ken as TFK
37 Q 22 193 e k
a ij o), ko mu n
6), ko ns c a
MRK 330
(lo . consec a io), mons ancijaMRK323
(lo . mons an iq
<
mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123
(lo .
hos ia),p ozessya MRK
323
(lo . (lo . eliquiae), sak amenlas MRK p ocessio), 16,79, 138, TFK 9, KK
ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq 2.1.2 und
elik ija MRK I 82
22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen alij os TM I 3 7 (lo . s
2.1.4) i5ski a nich nächs en4 Sal in[, g uppe
(sowieso nach wie
ande en es ge an
wi d mi
Te minals
in e na ionalen
(2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1,
2.1.2.2, ne
2.1.2.2), o nach
(dolnai bes immen,
u sp üngini nes nich leichwa neimanoma)
du ch welche
In e zen alen
Sp achen LodLiai djo.
2.1.1.
kilmds Ras as gau as
Lo yni5kos
eligions e m,
e minaso sp achbas.
pe sla q ein
e minus gau as pe
ge enn , denn
sla us (Sis disku ie
neZinoma, pe ku i4
sla q kalb4 e kommejo
i lie u i kalb{, dadiau
sein u sp üngliche
Sal inis al o ius
is la ynq Sp ache:
MRK 176, TM ll0
(lenk. ol a z, b us. anmap
< lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia,,auku as;
opojasis am 22 20C ; T 22 2001 sind al o ius"
a,,al a is o iikis")
LoLieZ I 996, plg. Yai kT al a ij namai,
| 7.
15
S aipsnyje e minai a5omi
y. K. Pal a oko aiyb4 nes
ka echizmo nach l9 6 me q, .
Tikybos mok.slo o esandius
ne iks aiyba as nich
aybos, lumus ielen Fällenjq
hal en ko ek u os ehle n.
un e scheide on Siandienine
g öss es demZesys möglich
neap a iami.
Weil o gese z eineZodZiq
e minq kilmei, Va ian en
sky ium
16
Salia beispiZiq pa ay i Abkü zungen zeigen, in dem ka ekizme e wende wi d, und
a abi5ki zahlen die sei e, i5 dessen sie genommen (daZ meis dies is e s e
beobach e es paus ojungssei e[, all]. Po kab elio esan is zeig ge undenas
skaidius da in umdisku ie ambem Te min Sal iniq A ikels Va ian . o ges ell
we den gale.
Abkü zungen
'1
T22 al o ius kild wi d i5 la ynq Sp achen. A. Sabaliauskas nu
(1990: 253),
P. 36), J.
Ska dZius
(1998: 86), J.
K uopas (1998:
Kabelka
(1964:24) und E. F aenkelis
(1955: 8) weis an, dass in
ka ekismus e wende wi d
Zodis i lie u iq kalbq a ejo pe
sla q
( . y. lenkq a bal a usiq) albas.
48
2.1.2. kilm6s Te mini,
Lo yni5kos
e hal en pe lenkq kalb4.
Im Ka ekismus Mol<slas Rimo Kq aliku
und Tilq bos mokslas e wende we den
und pe lenk l kalb4 Lod1iai bekommen
la ynq Sp achen
(2 Te mine)".
ad en as MRK 79, 333, TM
109 adwen ,lo .
(lenk.
ad en usLKh{,sumaMR. K4l3 (lenk.
Summe
<lo . summa).
2.1.2.
G eikiSkos in e ne u inhai Te minai.
kilmOs
Ras i nu 5 Religions Te mininai,
ku iq pi minis Sal inis is g aikq
Sp ache: an i ona TM 11 (g .
an iphonos), MRK
balzamas
315 (g . balsamon
ITZ l%6 s eh , dass balzamas a ejqs i5
a abq Sp achen)), diakonas MRK 380,
TM 135
(g .
diakonos), pa ia ch MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs),
subdiakonus
MRK 380
(lo . sub.- g .
Diakonen).
2.1.2.1. G eikiSkos
bekommen pe lo ynq Ras i ienalodLiai
e minai, bekommen pe lo ynq kalb4
kilmds e minai, kalb4.
3
(Sp achs zwischenininke s
es zus ellen schwie ig,
is g aikq josT22
u sp ünglich
Sal inis sp ich :
nich minnimos), adiau jq
he e ikas MRK 23,
335, KK 22 ( o .
hae e icus
< g .
hai e ikos
Yai kTll o LZ SlO,l985, 2001
2003,
e e ikc s
< g .
hai e ikos), ka alikus MRK
25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus
< g .
ka holikos),
ka ekismus MRK
386,
TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus
< g .
ka dchismosYai kTZZ
2003, TZZ
o e e n
angegeb-
dass e
kilo i5
en, g aikq
Sp achen).
2.1.2.2. G aiki5kos kilmds Te min, e hal en pe lenkq kalbq. In
Ka ekismus und pe lenkq ge und g ieiki5kos wi d kalb4 he mes
Te minus psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas 1998: 238,
plg. T22, wo angegeben nu g eiki5ka he me).
2.1.2.3.
G aikiSkos kilm€s e minai, bekommen pe sla q albas. Ras i
2 eligionens
g aikq
bekommen pe
sla us, adiau jq u sp ünglich
Sal inis
e mininai, sind
sp ich :
(sen s.
c Hbzeilb<
angelas TM 12, 76 g .
angelos
(Dac ,lep
1967) 8,
e angeli.ja
ewangel-
MRK 18, TM 83 (lenk.
ia 32,
< g .
euangelionU bas
1998: I16, ZZ lqX,1985,
plg.
2001; Yai kTZL 2003)'e.
8
Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [ edaga oJ. Baldikonis,y a
s a ybe(LKZ
Und l94l).
Sla ybejl zei
(1998:
und P. Ska dZius
87), J. K uopas
(1998:
84), D. U bas 19).
(1998:
ZodZio T22
g aiki5ka
Kad Zod2io He kun
l%6,2001;Yai kT22ZOOI.
angegeben ange as
u sp ünglich
Sal inis sp ich , abejoniq
is g aikq
nekyla, adiau b auch paZyme i.
kadjis gehab
pe slanl albas.
e
J. K uopas a bei e Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje weis an, dass
e angelija is g ieikiSkos kömmmes Zodis (K uopas 1998 227).
49
2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e minai. Ta p kalbamq
eineZodZiq e minq is nu eine
Zodis, dessen
u sp üngliches
Sal inis is
heb ajq sp ich , es
- mana MRK 79
(g .
manna<heb . mi ).
2.1.5. Apibend inamosios Anme kungen. Pe
a
lenkq ande es sla q albas, moglich adiau
sp achsache, a djo nemaLai iS a dy' q
e minq, Sios
TZ zwischen Sal iniq e wähnos sel en. Wie meh als d ei ün edelie
eineZodZiq eligions e minqy a la yni5kos, o maZdaug eddalis
-
g ieiki5kos U smes.
So auch ge unden heb aji5kos kömes lodis mana.
Wie gesehen i5 BeispielZi S alle in e na ionalen
Beg i e sind e wende und je z .
In e na ionaleq
ienaLodLiq e I i gij o s
e minq konsum imas
ka ekizmuose
(maiau mi nei deSim adalis
e bundengs uo, dass ka alikq
eligine leksika wu de
e s ell ama baZny ines sp ach
eineZodZi l e minq), ma y , is
la ynq g undindu.
2.2.
Al ige skoliniai2o
Übe aluosius Schulinius is i ai iq nuomoniq. Wieni
bando jq ne a o i (J. Sk i eckas), keis i ande en
Zodziais, ande e Ijuos Ziu i ole an i5kiau
(J.
Jablonskis, K. B[ga). Zymusis
emimybes wie abelnas,
kalbininkas
K. B ga a me e okien
ab ozas, ab ilsas, adyna...,be
eike a o i lie u iq kalbai
benö ig en aluosius skolinius,
beispiLiui, glasklas, kunigas und
k .
J. Jablonskis,,pa eisino gemeinsineie
kalboje bemaL alle aluosius skolinius,
wa o us noch bis e scheindan
a5 ui. mi u amZiais a ejusiq
15 skoliniq palaike diejenigen, die a mdse nich u ejo lie u i5kq
a i ikmenq (pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ka eekizmuone
e wendami
36 al ige
Schulnisse
(meh als penk adalis
skolin l eineZodZiq
eligiös e minq).
2.2.1. I5 sla q kalbq bekommen al ige skoliniai. I5 sla ,q
kalbq2 bekommen
:0 Mokslo A ikelniq in Sammlung Skoliniai i bend ind lie u i4 Sp ache (2004 Lo e a
Vaicekauskiene s ell okiq G. Thomo senqjq
skoliniq apib eZ i:
,,iodliai, in eg a gsi onologiSkai und mo ologiSkai, uZiman ys wich ige4 pla z4
leksineje-seman indje sp achsys em in, ne u in ys en sp echendmenq, besse -
sich ausleihen ne i5 kaimynq kalbq; haup sächlich kodi izie posi i '
(SBK 2004:
I l). Apib eZ is ne a iksli, denn, wie Zinoma,
skoliniai kann u e i a i ikmenq kann b i i (i
daZ meis en sind) låninami i5 kaimyniniq kalbq
und pan.
2)
S aipsnyje skoliniai i5 sla q
kalb l ski s omi
I lenkybes, bal a usybes, usybes
sla ybes, a sla ybiq g uppe bes imm
i
wi d dann, wenn neai5ku, i5 ku ios sla q
Sp achen Zodis ienesu a iama, das sind
hyb idische Te mine, Te mine, u in ys
ode gemeins4 mi sla ais Be ag4. (A ikel
geho ch Ansich en an.)
50
2egnanie
- hegnojimasls TM 5)43.
Kalbininkq
a
le zosios
Beide, as a lenkybiq
(7 e minai), kilusiq i5 g aikq la ynq und
heb ajq kalbq.
2.3.1.1.
G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 des ganzen inden 2 pe
lenkq kalbq bekommen is g aikq e minai, ku iq pi minis
lo . < angelus
Sal inis Sp ache: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol <
< g .
angelos
- angelasTM
5)aa,
MRK 40, KK l0 (lenk.
a kaniolas a choniol
<lo .
a changelus < g .
a changelos
- a changel TM ll).
2.3.l.2.Lo yni5kos
kilm€s
lenkyb0s.
Moksle Rimo
Ka aliku e wende ami
4 e minai, e hal en pe lenkq4: kalb apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek.
o ie a < ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5,
plg. F aenkel1962: 13
- auka TM 123),
aplo ka MRK
377 (lenk. opla
e k < ok. o b
I | 9 e s
aE < lo . o b I
as MRK
a a
B i.ickne 7 4:
25 8
3 80), m ai o
(le m aj e
s a < lo .
6)45, s u
m aj e s a
s, kilm. n
ij a MRK
aj e a i
c s T
ZZ 193
95 (lenk.
s a ion
<lo . s a io). J l
u sp ünglich
Sal inis
- la ynq sp ich .
2.3.1.3.
Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a nu eine emimybe,
bekam du ch lenkq kalbq de en wu me heb aj 13ka:
mesijos:izs
MRK 70 (lenk.
messjasz,
lo . baln.
messias, g .
Messias plg.
< heb .
ma|lach Yai kTZl
2003).
Bl ina beme k e i, dass lenkybes eligiösen
inhal ens büche n adosi Lie u oje als
einheimische lenkq Sp achen, da ad.
polszczyzna li ewska, Auswi kungen 142).
Lenkq sp ich i5 wa kein Ab all
(Zinke idius
2000: p adZiq be ach e Sp ache, dass
zu5q des o meh , sie wa Religions
Sp ache, a ejusi mi ka alikybe.
kalbq. I5 angegebene medZiagos sehen,
Nau lichen αναγebimims wie pasikei e
dass lenkybes kunigo
poZi[me ais, schon min€ a, is i lenkq
K. Pal a oko
ka ekizme ne a oiamas.
a Zodis iegnone DZoi D2, nich en deck , adiau e wenden be ei ges ell e AkmaZodis
2 i(s) und edinys iegegnonojimas(is). Ma yl, iegnonq läss sich als
nich ik ina s e imybe hal en, abe hal en und seinen da iniu.
Zegno ils) ais pa plg. lenk.
möglich sind kilgs
i5 lenk i Sp ache,
2egnac siq
1990:229).
(Sabaliauskas
ZegnoniLKLey apa eik a nich wie s e imybe.
'a
E imologischem enkq Sp achen Zodyne angegeben, dass lenk. a iol
ühdiau wa Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5).
o:
TZ I%6
dass sind
a5oma,
kilEs
Te minus i3 i alq Sp achen.
5'l

2.3.2.
Sla ybds. ein4
Tikslinga ski i da
ba ba izmq
g upQ
- sla ybiq, kai
neaiSku, i5 ku ios
slalq Sp achen
28 solche ge und
Zodis. I5 e minai (bemaZ du
insgesam inden
penk adaliai s e imybi$: übe ka
KK l0 (bnx. one ca, le .
opiekagloba TM I l2), umiekilnas
MRK 169,419, TFK 13, KK 14
(b us.
one g, u, lenk.
globejas asaba MRK
opiekun TM 9), -
41, TFK 11, 32, KK 8
(lenk. osoba, us.
oco6aasmuo TM 6),
a puskai MRK 323, KK
38
132), KK 11, (lenk.
en schul-
omnycKa-
MRK 39, G iechisch
d, us.
loidaiTM
36 (b us.
?pox ,lenk.
g iezech-
- nuodeme TM 7),
inas
MRK 240
(b us.
zpol Hb ,le-
TM
nk. us. 89,
g zeszny, zpeu ua il
- nusiddjqs
nupuolqs TM
100), MRK
g ieinil as
54, 91,
TFK 18, KK 9
zpewnlx, lenk.
(b us.
g zesznik,
us. zpeumuK
- e sidejelis
5), ke e gas TMK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK
35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue
- bausmd
TM 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i idaMRK I
59, TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my
a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk.
I is miloi
,b us. u i ac4a
- maloni TM I 0), n sl s MRK
49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us.
Mb c b,lenk. myil - min is TM 78),
nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '.
nadzieja, uadsen b us.
- il is TM ll),
schwiega MRK
(lenk.
p zysigga,b us.
186 npucnza),
p o a MRK 20
(b us.
npaea, lenk.
p awo), odaMRK 107, TFK 12 (b us.
pada,lenk. ada - be a imas TM 9), ona
MRK 95 (b us.
he ,lenk. ana), s on
MRK 75 (lenk. cman),
KK I 1 s an,b us.
sumene MRK46, TFK I 6,
(lenk.
s um enie, cyu euu 0 (s. lenk. u i b us. e), u
eonoduuup,b us. aa" adapLLAe- al ii ojas
bagas MRK 73, KKK I 2, KK 5 bo
TM l eseld 25, MRKK 237,.KTF 9 (lenk).
b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le
wesele,b us. ancen e
**ojsko), aldymie ls TFK 452, ( us.
g,
- es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us.
aeuuac ya), ie a MP. K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a -
il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk.
wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH
- isak mas
TM 7).
2.3.2.1. G eiki5kos kilmds
nu eine G oma a
sla yb6. Ras a sla ybE
MRK 2l ( us.
zpa oma,plg. g .
ypdppc a
1986:451)
(Dac ep is
g eikiSkos Kilmes.
l9l6 Jah en i5leis ame K.
Pal a oko Tilq,bos moksle
eineZodZiq eligiös e minq
s e imybemis, möglich gau omi
welche bn q hal en
i5 sla , l I5 beispiZiq gesehen,
dass haup sächlich sla y
neapbiq is kalb 5 ik a.
Moksle Rimo Ka aliku.
58
2.3.3. Bal yba us6s. Tikybos
wissenscha le ne as a
und bal a usybiq, ku iq
e wende ame (7 e mine,
in ande en ka ekismus
m ielnykas
de5im adalis s e imybiq):
MRK 82 (b us.
uyui c), milka MRK 57, TFK I
l, 25, KK
46 (b us.
MyKq
- koniia TM 80),
p ie elis MRK 157
(b us.
npamqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25,
KK 7 (b us.
c epqb
- mi is TM 9, mi imas TM 90),
sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us.
cyd
- ge ich
TM
9l), sudie MRK 46, 102
(b us.
c),
Weyden
MRK 21, TFK 13, KK
9 (b us.
csem
- wel ulis
TM 73). All
bal a usybe
e wende
Le n e
R i m o K a a I i ku,
maZiau jq as a
T u mp aj e Kun. F i
I o c h o w s ki o ka
am
e ki z m und
e
Ka akizmuose
ka el ikiszkuose.
2.3.4. Deu schlandybds. Vyskupo K. Pal a oko
Tikybos wissenscha le e wende sich nu
eine okie ybe
(14o s e imybiq)
- podZiai
TM 120
(plg.
ok. dial.
podi, pod Alminauskis 1931
: 103,
plg.
gegenwä . ok.
die Pa e
- lo"iki o
e ai
TM 120).
Ki uose ka ekizmuen
okie ybiq neap ik a.
2.3.5. Apib inamosios
Anme kungen
. 7
|
di gij s
gleichalo-
eli os
e minas
(apie I5o/o isq eineZodZiq
e minq, L . I pa .) is
s e imybes ii sla q und
ge manq kalbq. Das sind
emimybes (sei e e, z.
G iekas, mylis a, pekla,
sme is und k ., inden
wi schon M. MaZ ydos
sch i en), ku iq em a zu
e meiden was was
ühe als XIX a gale.
- XX a.
p adZioje.
Tadiau
Sis Zei aum
- es is ein gewisse l[Zis, wenn el wa
a sig gZ q i gim ajE lie u iq kalbq und ih e
u us.
Ka echismus
Mol<slas
Rimo
Ka aliku, T umpajame
Kun. Filochowskio
ko ekizme und
Ka akizmuos e ka alikis
zkuos e g e a s e imybiq
sinonimi5kai sind
e wendami li a i5ki
eligions e mine,
beispielsweise: cna a
MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s
MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18,
TFK 42; duiia
MRK 29, TFK 8, KK I I - d asia
MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia
MRK403.
422-i ake MRK l2l; asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15,
KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - hölle /
MRK 42, TFK l3; a puskai MRK
323, KK 38
- a laidai MRK 70,
TFK 35, KK 38;
mylis a
MRK 17, 18,
TFK 17
*malone
MRK46, TFK 10, KK 12;
sme is
MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s
TFK 17, KK l6 und k . Sum zu
bes immen, ü den -
li a iSkam ode leenin am
- de Te min gewäh e P imenybe
(das eigenes
Thema des A ikels).
Pas ebe a, dass in
ka ekismen imami
e wenden li a i5ki
eligionisis- e mine, und jq
synonymie emi nos
he mes e mine asomi
59
(ce emonijos) skliaus en
, beispielsweise. '.
apeigos
bainyiio.s. y.
MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e
(lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301,
k ina kaniia (muka)
MRK 319, malone (mylis a)
Go es
KK 12, nussjimas
ho ies (nodie7oy'
MRK 431,
haga as (hella) MRK
144, (iiudas) MRK
Manchmal Wunde
(iiudas) MRK 81, Zenklas emimas Kilmes angegeben
23 und k .
jung uko ode ,p z. : ze egigs ode ze emonien bainyiios
e minai
i en os MRK 419, BaZnyiios ze egigs (a ba ze emonien)
po
TFK 40, wunde uklc s ode ii idas MRK 8l und k . No sama
a i k5diai, e wende beispielsweise (kaniia)KK16,
'.podiiai (kumai) a nZina milko
i
120, sme is (mi imas) TM KK 16 und
k ., ode skliaus uen o geleg des
in e na ionalen
LodLio
en sp echende,
beispielsweise: despe acija (nusiminemen )
MRK 43l, Kommunija
(ode Be eiligung) TFK 36 i k . I5 alles das kann sp ps i,
ka echismen dass gehama li a ejims ich ungmi. Das
gesehen K. Pal a oko Tilq bos mol<; sle.
3. Halbiau
li a i5ki
eineZodZiai e minai
In Ka ekismus ge unden eineLodLig,
Religions ennin -5 welche sind
Hyb ide.
Hyb idais gel en LodLia|
ha igen ih e
U sp üme und skolin q
ZodZiq bildom4sies Teile
(KTZ 1990; LKE 1999;
Keinys I l5)47. I5 des
1984:
ganzen inden
Hyb id-Te mine.
33
Einen hyb idai in gegenwä igen gemeinsineie li au iq kalboje sind
a o ini (13 e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis
MRK 174,
panele
TM 82; k iks iji nas
MRK 308, pasninka imcs
MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548
mui ininkas
22, MRK l2l, KK iegnojimasis
TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9,
KK27,39, TM 8, pagonys |
TFK 19, panys eKK42,MRK 280,
yskupys eae
MRK 118;
ande e nich nu zba
(20 e e ia
a6
o gemaemae-
ma im sude iniq
em inq exempelZiq.
a7
Hib idai kalbininkq is ne ienodai apib eZiami.
Pa yzd2iui.
A. Pupkio mein ,
Hyb ide
sind,,nega i em
kodi izie en
LodLiai, u in ys iS
ki q kalbq pasiskolin q
da ybos elemen q
(p ie5dell
a
p iesagq)" (Pupkis
I 980: I 06).
B
K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo und zei ge manizmu (Alminauskis
l93l:75). A. Rubinas im A ikel
D asinink4paubunimime
und
j4is o ija a{o,kadkunigdiki is pasida y as
i5
ZodZio
su
knnigas,,ka alius" Zwei ache
-alkJln (Rubinas
2001:
191,
da plg. Kabelka 1964:120;
B[ga 1958:546).
ae
Ano S.
namensinimai
Amb azo,
su
ie q anhesaga
-y e is ,,pamo emiui
is e s i ii sla q kalbq"
(Amb azas
2000: 70). LKG übe sla i5kq
anhängagos kilmg neuZsimenama
(LKG
1965: 3 l0-311,402).
60
minq) s i ny MRK 42 5, ad€j as MRK
: b o kas ge
40950, n o b ai nu m as
KK 49, TFK 12,
MRK 433 (plg.
nobo2noic);
lenk. 49, MRK
42,
KK
ge adej s e
54 (plg. hib . ge adejas,
TM 12 schon
nep ie elys e
e wende ama
ge ada ybe), MRK 64
(plg. nep ie elis);
nei s a a TFK 10, MRK
214, nep ie elis hib .
17, MRK 157,
TFK2I,pa iikada KKMRK39T
(pIg. iikada-lenk. szkoda
LKZe); ap m ij i m a s MRK
40 8, a p a k u a i s I oj i
m a s TFK 3 5, ap i e a oj i
m a s MRK 330, 76,
blagasloniimas
MRK 31a (plg. segening
TM 101), b I uznij
epaku a oj mas imas
schiega ism MRK l9l:'
MRK I 85, n i TFK 10,
da byg iek s TFK 27,
imas KK 37, paku a oj
p adiiog iekis TFK 27;
MRK 374.
k yie o ojas MRK 158,
nuk yie o
I5 insgesam as a 20 hyb idiniq
eineZodZiq e minq, u indiq
emimas kilmes (lenkq kalbq), . y.
nich al hojo skolinio ode
ih en U smes ode bildom4sies Teile.
in e na ionalen Zoa sla . 'q dZio, und
(p ieSdeliai
p iesagos)
Ha in im
Sinne, dass
ka ekizmen
sind du chgi 19
- XX a. begLioje, keis a, dass sie in ihnen sind
a. gale ne a
nemalai hib idiniq eligiös e min l, ypad dass
is penk adalius hal en s e imybiq da iniais.
Siandien
möglich jq
4. I5 ados l.
XIX a. endas
- XX a. p adLia wa spa aus gegenwä ige bend ines lie u iq sp ach
kD imosi Zei aum. Religions Te minija damals wa nusis o ejusi,
Religions Te minija nu seh neg yna. Sei XX a. begZios is eine
bes es ens Tai le ne dauge lis предметq. Tadiau bene i5 su a ky q.
wich igs e wa nuosekli und ich inga ano
me o kunigq (J. Laukaidio, M. Pakalni5kio, S. J.
Tij[naidio, A. Vy a o,
J. Tumo, Madiulio und k .)
und kalbininkq
(K. Biigos, J. Jablonskio, J.
Balcikonio. J. Slapelio und k .)
eligiös enninijas handkyba.
2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq
ka ekizm l e minq sp achinei aiSkai
Auswi kungen pokydai, nekalbiniq
eiksniq u ejo lie u iq sp ach nuo
p iklausq
(lenkinimo, okupacijq, d udos
d audimo und k .).
50
Plg. lenk. dob oi, s. b us.
do6podei. S aa ybines li a iq
Sp achekommissionen
bes ä igeme gil als ZodZio
DidZiqjq Sp achen
-dejs
Elemen .
klaidq sq aie s e imu
zugesch ieben
Klima isanda os
(LKKN 1998: 149). Kalbininkas
klaidU J.
wi d zu ZodZiq
cius Ge addjus,
niekudeias g ynai lie u iSki
(s aipsnyje pik addjas,
ZodZiai) dass i ode,
li a i5kas Zodis, und
ge adOja,s is einnai
nich hyb idine sla ybe
2000: 64).
(Klima idius
S aipsnyj
e noch
len
adi ionel-
häl omasi nuomonds.
6l
3. Nelie u i5ki Religions e minai bis l9l6
me q i5leis uose muose Mol<slas Rimo
ka ekiz-
Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio
ka ekizmas, Ka okizmai ka alikiszki
bilde as eddal[ isq eineZodZiq
e minq
(Z .
I pa . ).
3. I. Nag inejamo Pe iodes
Ka ekismus in e wenden
In e nau iniai Te mini
(24,1%o nelie u i5kq
e minq) und senieji
skoliniai
(25,5o/o nelie u i5kq
e minq) i5 esmes
nepakeis i sind
ebe a ojami und
je z .
3.2. Viel meh un e nelie u i5kq
e min l 1879-1903 Jah en iSleis uose
sind s e imybiq (71) - e was meh als
halb ca echizmuen nelie u i5kq
eineZodZiq eligiijos e minq (50,4%i).
Siq dienq poZiii iu
nag inejami eineLodliai
e minai bezeija
Elie u iqkalbos aidos
me 4 kai baZnydios
a5 ijoje wa
pe einama
I gegenwä inE bend inp lie u iq kalbq.
3.3. Kunigo K. Pal a oko
Til ybos
/o einnai
mokslene S2,2o-
e minqy a lie u i5ki.
Ka ekizme e wende sich nu eine s e imybe,
en usi i5 okiediq Sp achen
- podZiai
120. TM Also pe
kele qXX a.
p adZios me q
s e imi eligiij os
e minai wu den
e se z
li awiSkais.
3.4. K. Pal a okos ka echizm e wende
we den die emden he mes eligions
beg i e, die keinen li awi5kq beispiLini,
a i ikmenq, senieji skoliniai
(baZnyiia, pagonis, po e iai,
pasninkas, k ikiiionis, yskupas und
k .) und in e na ionale Beg i e
(ka dinolas, sak amen es,
an i ona, diakonas und k .).
4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l
ka alikq ka ekizmq e minija i5
esm6s ki o.
maZai
KK Ka akizmai ka alikiszki.
MRK
TFK
Sa , N l mi Lemen o iu und Minis an u e , Bi enai, 1903. Mokslas Rimo
hsu eikalings e d0l aik4 und imoni4 p aszcziok4
Ka aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as und zwei ach a spauslas, Vilnius, 1879
(mi pie3 uku
- 1888).
T umpasis Kun. Filochowskio ka ekismus. Vaiszgan o
e s as. An q ka q iszleis as, Vilnius, 1863 pie5 uku
TilZe, 1901, edia laida).
py as,
(mi
Pal a okas K. Tilq hos
wissenscha
1S .
Ls o ija
i Ka ekismus), Pe apilis,
19 6.
LITERATURA
A lminauskis K. 193
l: Die Ge manismen
des Li auischen 1. Die deu schen Lehn-
w i e im Li auischen, Kaunas.
62

A m b a z a s S. 2000:
Daik a a dii4da ybos
aida2,Vilnius.
B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos
uid audimo aikas
(1865-1904 m.)
3, Kaunas.
B i 2i 5
k a V. 1990:
Aleksand ynas
3.2-asis
( o og a uo .)
leidimas,
Vilnius.
B ii c k n e A. 1974:
Slownik e ymologiczny
jqzyka polskiego, Wa szawa.
B I g a K. 1958:
Rink iniai ai ai I, Vilnius.
B ii g a K. 1959:
Rink iniai ai ai 2, Vilnius.
B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius.
D a m b a u s k a s - J a k 5
a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in-
klnys, Kaunas.
D o in as V. 1986 Pag indines
leksikologijos
sq okos,Vilnius.
D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26.
D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Mlnius.
DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Vilnius.
DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos
iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius.
DZo2000:
Daba ines
lie u i4kalbos
Zodynas.
Vy . ed.
S . Keinys,
Vilnius.
DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi-
mas).
E c k e R. l97l: Bal ische
S udien,Be lin.
F aenkel E. 1955 Li auisches
e ymologisches
ll/ci e buch
l. A p i ekiuo i,
Heidelbe g.
F aenkel E. 1962:
Li auisches
e ymologisches
w ) e buch2. p i yke i - z olgai,
G i ingen.
G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos
me men s, ilnius.
Gi i ien€ J.2003:
Leksikos g yninimo
polinkiai
bend ines
lie u iqkalbos
is o ijoje.
- A chi um
Li huanicum
5, 391-410.
Jablonskis J. 1933:
Jablonskio
ai ai2: S ie imo eikalai.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Jablonskis J. 1934:
Jablonskio
ai ai 3: Rai bos
dal1,l111i.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Ja k a i i en e E. 1980:
Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius.
K ab e I k a J. 1964: K is ijono
Donelaiiio ai yleksika,Vilnius.
K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos
hib idai
(sq oka,
usys i nonniskumas).
- Lie u os
TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius.
K e i n y s s . 2000:
I5
A. Damb ausko
kalbos i e minologijos
eiklos.
- k minologija
7,3247.
K e i n y s S . 2004: Te minologijos
aida. blkle, aidmuo i uzda iniai
i XXI amiiq
izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ:
K< z i
m ie
u i G
a
i en iu
i a m inll, Vilnius, 219-239.
Kl ima i dius J. 1998:
Ke u i
alkoskelinukai.
,Gim oji kalbalO,
10_14.
K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas,
niekaddjas
- g ynai
lie u iski zodziai.
- Ac a Linguis ica
Li huanica
42, Mlnius, 58-65.
Kl ima i d ius J. 2002:
Ka ekizmo
kalba- kalbos ka ekizmas.
-Kalbos kul u aT5.
105-
19.
63
K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius.
K uopas J.
1998: Rink iniai ailai,Vilnius.
KTZ l99O:
Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas.
Lebedys J.,
Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as.
- Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135.
LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o
pe
d ij a, Yilnius.
LKG 1965: Lie u i4kalbos
g ama l a, Vilnius.
LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene,
Vilnius.
LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas.
LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius.
LKZ I 1962 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ x l 1986:
Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius.
LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ XX 2002 : L
i e u i 4
kal b o s i o dy
n
as, Vilnius.
LKZe: Lie u i4 kalbos
iodynas, Vilnius. www.lkz.l .
LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas,
Mlnius.
LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius.
LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys,
Heidelbe g.
LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius.
LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. I . A-P. Suda e
E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas,
Mlnius.
LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas,
Vilnius.
NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje.
-NaujasisZidinys Aidai718,2005.
P al i on is J. 1995:
Lie u i l aSomosios kalbos is o ija,
Vilnius.
Pa aisy ieji Po e iai
1909: Pa aisy ieji
Po e iai. Vado as 14,107 129.
Pu pk i s A. 1980: Kalbos
h l u os
pag indai,
Vilnius.
P upk i s A.2005: Kalbos kul u os
s udijos, Vilnius.
R u b i n a s A. 200 I : D asininkq
pa adinimai
i
jq is o ija.
-l c a
Linguis ica Li huanica
44,189-200.
p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius.
S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius.
SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius.
S
k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius.
S
k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius.
Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P.
Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309.
Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a.
Pu b I ic is i ka, Vilnius.
64
22 1.9Ze:
Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda,
Klaipeda.
22 1'9SS
: Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius.
22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas.
A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius.
Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas,
Vilnius
(e.
leidi-
mas).
U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius.
U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai.
- Kalbo y a 4, Vilnius,387-390.
U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai.
- Bal is ica
27 (l), Vilnius,
4-14.
U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius,
9l-101.
Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o.,
Vilnius.
Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds
kalbos iSkilimas,
Vilnius.
Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos
is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais,
Vilnius.
Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius.
Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe
i kalba. Senqj4 ai 4kalba.
XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius.
@ a c na e
p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui
c oeapu
pyccKozo
n3b Ka l, Moc na.
O a c e
p M. 1986:
3mu onozu,lec cuil cnoeapu
pyccKozo
3b Ka
3, Mocx a.
NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE
END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h
CENTURIES
Summa y
Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes
ields o e minology - he old
bo owings ( o ins ance,
ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios
(Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos
(Eas e )) came in o Li huanian be o e
he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y
- in 10 h-121h
cen u ies. The begin-
nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies
malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas
(The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he
oldes o all p esen ly
known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical
Lu he an ca echism Ca echism sa
p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 .
This a icle analyses one-wo d non-Li huanian
o igin e ms o eligion used in Ca holic
ca echisms om he end o he 19 h
and he beginning o he 20'h
cen u ies. This pe iod
is no a andom choice, because
he li e a u e o he Chu ch and i s language
a ha ime
we e co up wi h ba ba isms.
F om ou Ca holic ca echisms
published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku
(Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis
Kun. Filochowskio ka ekizmas.
65
Laiszgan o
e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed
by aiszgan as)
(1901),
Ka akizmai
ka alikiszki (ca holic ca echisms)
(1903)
and ilq bo,s
mokslas
1S .
Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching
o Religion (Holy His o y and
ca echism)) (1916)
by
he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s,
we e
picked
up. some en.ns
we e he
same,
so i made 613
di e en
e ms
and 125
hei
a ian s.
The majo i y o one-wo d
e ms
- 439 e ms
- we e o he na i e
o igin. This
a icle in es iga es
l4l di e en
e ms
o non-Li huanian
o igin and
33 hyb id e ms
o
o eign
o igin.
Non-Li huanian,
i.e. e ms
o eligion
o he o eign
o igin a e so
called in e na ional
wo ds (34 e ms),
ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms).
The absolu e
majo -
i y o in e na ional e ms
(33 e ms)
a e de i ed
om classical languages
- L a in(ak as
(ac ,
no e)
TFK 43,
os ija (hos )
KK 30,
MRK 322,TM 123,
sak amen a
(sac amen )
MRK
16,79,
138,
TFK 9, KK 22,TM 72, 85)
and
G eek(an i ona
( e sicle)
TM ll, balzamas
(balsam)
MRK 315).
Some in ema ional
e ms
came
h ough
Sla onic
(Belo ussian,
polish)
languages,
o ins ance,
al o ius
(al a )
MRK 176,
TM ll0, ad en as
(ad en )
MRK 79,
333, TM 109, angelas
(angel)
TM 12,
76 and
o he .
The o igin o old bonowings
a ies.
These
ca echisms
ha e
majo ily old bonowings
om Sla onic
languages, o example,
bainyiia (chu ch)
MRK 25,
TFK 20, 25,KK.lg,
TM 7,88,
g abas (co in)
MRK 75,
KK l5 and
o he . This
is he
oldes laye
o Li huanian
e ms
o eligion.
The e a e many ba ba isms
in ea lie
men ioned
ca echisms
(71 e m): polonisms
(ab ozc s
(pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o
osa y)
MRK 50), Sla onicisms
(apieka
(ca e)
KK I 0), Belo ussianisms
(m ika (su eing)
MRK 57,
TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s)
TM 120).
The end o he l9'h and he beginning
o he 20'h cen u ies
is he pe iod
o he as
c ea ion
o common
language.
A ha ime
e ms
o eligion we e
al eady
es ablished,
bu
he
language
was
com p ed
wi h ba ba isms
and
was no
pu e.
In he
begim ing
o he 20*
cen u y he e
we e a emp s
o no malize
enns
o eligion
- ba ba isms
we e
changed,
in ema ional
e ms and old bo owings
we e le . In he
wo k o he p ies
K. pal a okas
Tik bos
mokslas
(The
Teaching
o Religion)
e en
82o/o
o e ms
a e
pu ely
Li huanian.
In
his ca echism
he e is only one ba ba ism
om Ge man language
- podiial (godpa en s.l
TM 120.
Fu he mo e,
ba ba isms,
used in ca echisms published
in lg79-1903,
we e
changed,
o ins ance,
di ma ond MRK 108,
TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns
TM 120
(con i ma ion)
, iysiius MRK 63, TFK I 7, KK
16, 37 - Kosme ykla
TM g9 (pu _ ga o y)
and o he s.
A e he bishop Pal a okas he
e minology o Li huanian ca holic
calechisms ha dly changed.
Au5 a RIMKUTE
Lie u iq
Sp achins-
i u
P. Vilei5io g.
5, LT-10308
Vilnius
E.
pa5 as
[email p o ec ed],
[email p o ec ed]
Gehab
2005-10-25
66