scieee Open visual document viewer

Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Aušra Rimkutė

Full text

Au5 a RIMKUTE Lu ie i l as i 1 kaL bos ins NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s Li uanien ka alikybe wa i es a seh elai m. AukS aidiuchen und nu 1413 m. - 1387 Zemaidiuchen - lie u i5ka k ik5dionybes e minija zwischen ki q lie u i5kq e minijq Tai i5 seniausiq. zeig äl es ens is eine li a iq eligiions e minijos schoksnis - solche al ige skoliniai als baZnyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba und k . (Z . B[ga 1958: i5 348; 1961 lie u iq kalbq 776), a ejE g eidiau- y iniq sla q siai X-XII a. noch bei5 o icialqjI Lie u os k ik5 4. Lie u i5kos k ikidionybes - iS i5likE uZ a5y i e minijos i5 je z Zinomq p adLia XVI a. p adZios Vilniaus yskupijoje hand a5 iniai al es en exs ai po e iq - heipa ies molda, Angelo und Tikejimo Palionis besp eikinimas iipaiinimas (Lebedys, 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) und pinnoji d uasdin a li awi5ka Ma yno MaZ ydo e angelikq liu e onq buch Ca echism sa p as y Szadei (1547). Sieme A ikel will disku ie en XIX a. Ende - XX a. An angLios ka alikq ka echizmuen ben ojamus nelie u i5kos He mes eineZodZius eligijs e minusl. Sis Zei aum2 nich zu ällig. Das Zei aum, gewähl kai, o mojendes lie u iq kalbai3, gegenwä ige Gemeinsine ehe im a upin is eligiös a5 q und apsk i ai BaZnydios kalbaa. Twa ky i eich ejo iel k4: I Sude iniai e minai A ikel neap a iami, denn die meis en demenimis. geh nag inejamq ZodZiq jq : XIX a. galo - XX a. P adZios BaZnydios sp ich , des o meh Religions e minija k i ai Religions leksika) bis Siol is e gleichend nedaug y ine a. A ski q a ikni L pas abq übe dasme o eligions e ms sind nu ein ande es, zum beisdiiui, mine o pe ioden d uecege (i aps- - Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e. Übe eligiös leksikq sind a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is, A. Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, Klima idius, A. Kudinskai e und ande e. J. 'Nach s J. Palionio, XIX a. An angZi- - XX a. - das is os Ende aka q aukS aidiq endliche Zei aum kauniSkiq a mes Vadinasi. isi bes ellung. es is eine i5 gemeins ines sp achen wicklungspe iod- eq (Pupkis 2005: 44). a Wie a5o J. M. Dauk5a Gi diene, schon s engesi g ynin i (Gi dien€,2003: kalb4 394). Dahe upin asi eligios sp ich schon sei XVI a. galo. 42 maldaknyges, giesmynus, pamokslq ka ekismus, büche und ki 4BaZnydios li e a u D 4 welche wa uZ e 5 a s e imybemiss. XIX. kilus na ionalischen g oße Sp ache on wiede gebu nes li a iq 20. ba ba izm 6. De E s e. De5im medio-Au einigung gale, p asidejo sqjiidZiui, gale wu de ls eig a (1909) Po e i l komisijaT, ku i4 suda e kunigai Aleksand as Damb auskas8, Al onsas Pe ulis und Juozas Laukai is und,,didZiausiq wel ie ischen bend ines Sp achen no minimo e i i" u ejq Zymiausi o ha me o kalbininkai: Kazimie as Biiga, Jonas Juozas Baldikonis und Jablonskis, Ju gis Slapelis (Zinke idius 2000: 179). A bei de Kommission 1909 m. asa q Seinuose, ano Zigmo ,,i5 bininkq Zinke idiaus, esmes das e s e li a iq kal- su aZiae ung" ( en pa ), wenn wu de su a ky a wich igesniq maldq, po e iq Sp ache, es bii iniausia eligions e minija. 5 S aipsnyje häl omasi adi ionellen, sp ach kul i os Publika ionen schon nusis o ejusios s e imybiq samp a os. S e imybe dia gil i5 ande e Sp achen a ejps Zodis, de p iei a auja bend ines Sp achen no noms und ha lie u i5k4 s a i 4. 6Te min Ba ba ismus Siames aipsnyjelaikomass e imybds synonym(KTZ 1990; da Z . LKE 1999). 7 P udoje, sukaip a5o Z. kalbe i übe po e i -1 einodinimq. de e ns lich susi upino Zinke idius, XX a. p adZioje im a e o ma,,,Pi masis, po e iq jq li au inimu, wa p ela Juozas Laukai is" 2000: I 78). E (Zinke idius misijq. 1909 m. Seinuose Kommission menesiq ap a inejo bend inds, po 4 ypad und suda e adinam4j4 Po e iq ko- baZny ines, sp ach eikalus. Wa en zu bilden du po e iq a ian en:,,1) siiilomas neue e assung, und 2) Komp omisinis Va ian e, na imesse bis ollem e wendem kalbinink ma y . und selbs pasiZymejgs nachisymei, Laukaidio, adikaliai i5 esmes as po e iamen, mi Ve lich en manchen Sp achen ne aisyklungen, demem gesuch wu de neiSgqsdin i konse a i ie nusi eikusiq duchininkq" wa i5spausdin i Pa a - (Zinke idius 2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 si ieji Po e ial. Po e iq kommission Vado e aid, dass,, u edami akyse isq po e iq p aei [ und ma ydami didelg jq ne ienodum4 nesu adome ande e i5eigos, wie nu alles kq aisy i moksli5kai, so wie lie u iq sp achgeis e langen, abe einmal zei Sa oeme p iede me a siZ elg i i das, dass mlsq pa a ieji po e iai bl q unde s andami isai Lie u ai und ulnai iS eiki. BaisyZny min [ Del os P äsas ies in manchen Themen nich hielikeeme und Expe enq Meinungen" Po e iai 1909: 107). Pladiau Po e iq komisij4 (Poin s Co ec ie übe Z . Z. Zinke 4 Z lela i 4 p o a i i(ians s udij e i (Zinke id- ius 2000: 1 7 9- I 84). 8 A. Damb auskas - li a iq kulh os eikejas, kunig, philosoph, i1ologe, li e a l os k i ike und dich e , pasi aiinejgs Adomo Jaki o, D uskiaus und ande en slapywa dZiais (LKE 1999; LLE 2001; Keinys 2000:32). 43 l. Sal iniq apL alga Sio A ikels Sal iniai - ie XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ka ekizmai: Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun. Filochowskio ka ekismus (1901),Ka akizmqi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i ka alikiszki. Wsu eikolinges en Minis an u u (1903) und kunigo Kazimie o Pal a oko wissenscha Tilq bos (S . Is o ija i Ka ekizmas) (1916). Sal ige wählen nich zu ällig. XVIII und i5 Teile XIX amZiaus Religions ai q Sp ache k izE L . Zi *e idius 1990; l992; @ladiau übe leb e Palionis ei und im 1995). Das Zusammen- wa mi hang S aa lichk- Li auens Ve lus em O m. ού au ilimo impe ien. Russlands ih em Anschluß an nach 1863 i5silais inικ- wa uZd aus a d uuda la yni5komis aidemis. Vyko k a5 o Kolonisa ion und Rusi ika ion. 19. a. II. wie und in ielen Mi u io und Ry q Eu opa Saliq, kilo Li uaniens a gimimo Ein i5 au inio judejimo keliamq предметq wa au inis ko a del lie u iq sp ach eisi 1'g. Mine i ka ekizmai is i5 lie u iq sql[dis. au inio a gimimo laikq. P ie5 eden um ca echismusen a o q eligiös e minq beginnend kilmg, we ku z zu besp echen Sal inius. Ka ekizmE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as und zwei au d uckus i pi m4 ka 4 1873 Jah en iSleido pa enge Zemaidiq ( yskupas - I 875 ) I 0. Mo iej aus gij i i5 1879 me q ka ekizmo Sal inis nes Valandius I 80 I Reli os e minai Zinoma, e laubimo. ausgewähl , und DidZiojoje wa Nepami i ina, dass li au i 4 sp ach si ua ion e schiedenoda MaZojoje e Li uanien. DidZiosios Zemaidiq und mo Li uos s e os seh sky esi, beispiliui, Zemaidi l Vilniaus yskupys ese lie u iq sp ach a oji- kaS e baZnydiose wa meldZiamasi i5 lie u iSk l maldaknygiq, sp achami Zemaidius lenkejimas ku kas lie u i5kai po e iai. palie e maZiau ni Mlniaus k a5 o Bewohne (da Z . Zinke idius 2002:33-339, 500-504). 0 Ano Z. Zinke idiaus, ,,Valandius nusius Zmones, subl e übe sich li a i5kai a5andius i5sila i- ö de e lassen li awi5kas büche , daZnai ih en le5omis. Taip d uckino 1990: 157). Valandiaus, als ay ojo kele liaudies au ini sqmoningum4" (Zinke idius und S ie ejo, Ak i i ä en u ejo seh didelq eik5mg, o mojan is lie u iq a5 q kalbai, denn e s engesi a5y i so, dass leich sup as ll isq a miq Zmones. A. Damb auskasjo a5 us Jak5 as paZymi: ,,Liebedamas j4 wäh end ih e y ybeje und neapkgsda o li a i5kai emokanba ba izmq sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges i5laiky i denen nu z eibase p asdiau dieji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M. Valandius ne enge okiq s e imybiq wie apie a o i, iis a a, g ieins, loska, muka und k . Taigi yskupas nelabai esis enge g ynin i eligions kalbq. Wah hei , g oZinq li e a u [ 4jis kl e Regelninga Sp ache. 44 dass 51 leidim4 wa pe edaga Qs Aleksand as Vy a as . E a5e: ,,AS benu z e p o . Kaz. Jungiaus des ymu Kaunas Seminijo o gehö e je; auße dem, ldejau da ganz neuesq hema4 übe kli i is sich zu hei ok i i mulle ys E. Ra5yb4 Mai onis, wa Dich e abe ai p isilaikiaujo pa aisymq. i5 aisEs... nich ganz pe a5inedamas P iedqapie kliii is F auenys es pe Zil ejo... he b. A. (LTSRSB I862: Damb auskas" 257). T ampasis Kun. Filochowskio ka ekismus. Vaiszgan o e s as. An q ka q iszleis as, pa aisy as - das kon a akcinis spaudinys, i5leis as l90l Jah en. P ie5an aS iniame ap oba a: au de Sei e is 1863 me q D ucdin i leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas. VaiZgan as ( I 869-1933) ka ekismus p a a mein Lie u iai, nich sichuki e ! ! szi a kningele Ka ekismus abges imm en Elemen o ius! ! gib " po e iais, mi an, - das,,, ne,, dass " po e ien sind Valandiausko genehmo ai . y. M. po e iais, (Vilnius, Valandiaus buchgeleje I k as i5sp i din eis und 1853). po e ej E Sieke s sowohl aise und einige kalb4 pa eike bis ol Sa ziniskons uk ionen, be des, i5na5ose po e iq po e iusen e wendu en Übe einsmenis, daZ sla ybes. Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalings e dil aik4 und imoni4 p aszcziok4 mi Lemen o iu und Minis an u u (1903). Sek aS iniens Ka eekismus lepo au de ande en Sei e in kon a akcine ap oba a: loseo euo qe iypon. is i inje g lkomponuo a B'A IHO 1864 z. Del ka ekismus au o iaus is nesu a iama. Ano V. Bi Zi5kos, das ka echismus A. Ba anausko ( 1835-1902) (Zi5ka 1929: 852-85Bi 3). Lienwas? 'SR bibliog a ijoje a5ome, dass es P. Legecko (1844-1934), kunigo, au o iaus, knyg l und e ejo ka echism (LTSRSB 1988:673). MedLiaga zusamm a und i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos wissenscha (S . Is o ijos i (1916). Ka ekizmo) bilde Sal in[ ys Teile: I. Po e iai; II. S en oji His o iija; III. Ka ekismus. Religionen wählen i i5 e s e und e minai edios daliq. Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle Ka ekizmas s a klich mi 5 . Is o ija. apsakymas ai5kina su i5 as S . Ka ekismus4 His o ien Ka ekizmas aiSkina, was i5 isai neiSde a 5 . Is o ijoje. Todel Siame,,Tikybos A. Vy a as (1837 1863?) - Kunigas. Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990: 4 0). 2 K. Pal a okas ( 1958) - Lie u os Bischo . Pa cnge 2 . IJIE und i5leido Ka alikq 1875 BaZnydios eikejas, sei 1926 meq eligiös ki abq, ikybos ado eliq (pladiau 1981). 45 Moksle" beide Themen s ieß ich in einem Buchel" (3). (TM 1916: e inne s du, dass 5i leidin[ seh pladiai und Bii ina k i 5kai ecenza o kalbininkas J. Jablonskis (Jablonskis 1933: 97-ll3). E 1917 Jah San a oje ale, dass,,Ka ekizme",be ikybos wissenscha sachenq und g undiniq ikybos iesq, is nemaLa 1933: 97). Und Siaipjau Gegenq und Gegeneliq ' (Jablonskis el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e neuZsimenama. Die e s en d ei Ka eekizmai sind i5leis i P adsp uchpe iode, als o izialioji Lie u os kalbabu o usq. Füh enden XX a. deSim mediais i yko und BaZnydios Sp achen l iZis, . y. wu de au gegeben ba ba izmq. Geselch es jah e i5leis as K. Pal a oko paZiD e i, wie paki o eligionens e mininai, ode wu de abge auch , 1916 p asideus in ensi en eligiens a5 l sp ach ko ems, ka ekizmas, nes no d a ühesniu en ka ekizmuen a o q s e imybiq. I5 ka ekizmq zusammenge üg I 158 einsZodZiai Religions e minq und j l Va ian ai , adiau Teil e minq übe eins imm , o el i5 Gesam bes eh 613 un e schiedingq Religions e minq und 125 j L a ian ai 3. Meis as a ih e U sp ünge eineZodZiq Religions e minq - 439 Te mine ( .2 I pa . ). 2. Nelie u iSki Te mininai Be eik eddalis ka ekizmuose a o l eineZodZi l eligiös e minq is (Z . nelie u i5kais, . y. nelie u iSkos He mes I.) Siame A ikel emimas U sp ümes, Religions e minis a gil emimenscha en, so genann e in e s au inie LodLiai und alieji skoliniai, die sind alle5ka ange aik q dem li a iq sp achsys em und,,ieina bend ines ! Haup in[ Sp achen Zodyno ond4 Religions e minq a ian i im A ikel neap a iam . a Nan us e minq kilmg emiamasi A. Sabaliausko s udio Lie u i4 Sp ache leksika (1990), D. U bo Ma y)no Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos io ai 4 leksika (1964), J. K uopo A bei Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947), V. U budio in e na ionalen K is ijono Donelai- A iklien: Nepas ube i Mai l, Sla alo sla izmai (1962), Senosios lie u i4 Sp achen slo izmai Sen4j sla izn 4 kilmodyds l ai o d ( I ai 994), sowie K. Kink in ai ais, Ri i4 Bugynu, iod. Li q liaisnais (1996, 1985, 2001, 2003). Da übe hinaus, Ziu e a K. Alminauskio dak a o disse a ion Die Ge manismen des Li auischen l), E. F aenkelio Li auisches e ymologisches (193 W i e buch (1955 1962), P. Ska dZiaus D ie sla ischen Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) und A. B ickne io Slon,ni k e ymol ogi czny lskiego (197 j qzyka po 4). 46 i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI" (Jakai ien€ 1980: 6l). Wie a5o A. sabaliauskas, Seniösen schuldlichen ,,daZmeis ne u ime sa q pakai alq a sinonimq" (Sabaliauskas 1990: 228). Sky ium besp ochen we den Te mine, u in ys emimas Kilmes suda omqjq daliq. Tai hyb idische (ode mi5 ieji) e mina;. I5 iso nag inejami 141 un e schiedliche nelie u iskas und 33 hyb idische e minai. I pa . VienaZodZiq eligiös e minq pasiski s y nas nach kilmq (%) l. In e p au inische Te mine 2. Im Ka ekismus i5 inden iso 34 in e na ionalen Te mini nei Religionen (maLial desim adalis is l eineZodziq e minq). In e kon inen al Zodziai, wie die al en skoliniai und emimybes, sind sie daZmeis Wie Zinoma, geliehen skoliniai. übe Sp achen Ve pininkes, adiau manchmal schwie ig p adin[ es Sal in[, nich sel ene und zwischenini (o zwischeninius). 47 2. l.l. Lo yni5kos kilmds in e na ionalu iniai Te minai. Ka ekismus in la yni5k4 u indiq in e p au ini l e minq s haup sächlich as a pama 4 - I 9 e minq: absoliucijaTFK 33 (lo . absolu io) ', ak as TFK 43 (lo . ac us), ce emonija MRK 3 30 (lo . c ae imonia), de k e as MRK I 0 I (lo . dec e um), despe ac ij a MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48 (lo . despe a io), dispensas MRK 399 (lo . dis pensus), - in encija MRK 297, Y K27 (lo . in en io), TM 87 (lo . ka dinolas ca dinalis), Kle ik (lo . cle icus), TM 135 kommunija MRK 330, TFK 36, TM | 26 (lo . c o m mu n i ken as TFK 37 Q 22 193 e k a ij o), ko mu n 6), ko ns c a MRK 330 (lo . consec a io), mons ancijaMRK323 (lo . mons an iq < mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123 (lo . hos ia),p ozessya MRK 323 (lo . (lo . eliquiae), sak amenlas MRK p ocessio), 16,79, 138, TFK 9, KK ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq 2.1.2 und elik ija MRK I 82 22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen alij os TM I 3 7 (lo . s 2.1.4) i5ski a nich nächs en4 Sal in[, g uppe (sowieso nach wie ande en es ge an wi d mi Te minals in e na ionalen (2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1, 2.1.2.2, ne 2.1.2.2), o nach (dolnai bes immen, u sp üngini nes nich leichwa neimanoma) du ch welche In e zen alen Sp achen LodLiai djo. 2.1.1. kilmds Ras as gau as Lo yni5kos eligions e m, e minaso sp achbas. pe sla q ein e minus gau as pe ge enn , denn sla us (Sis disku ie neZinoma, pe ku i4 sla q kalb4 e kommejo i lie u i kalb{, dadiau sein u sp üngliche Sal inis al o ius is la ynq Sp ache: MRK 176, TM ll0 (lenk. ol a z, b us. anmap < lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia,,auku as; opojasis am 22 20C ; T 22 2001 sind al o ius" a,,al a is o iikis") LoLieZ I 996, plg. Yai kT al a ij namai, | 7. 15 S aipsnyje e minai a5omi y. K. Pal a oko aiyb4 nes ka echizmo nach l9 6 me q, . Tikybos mok.slo o esandius ne iks aiyba as nich aybos, lumus ielen Fällenjq hal en ko ek u os ehle n. un e scheide on Siandienine g öss es demZesys möglich neap a iami. Weil o gese z eineZodZiq e minq kilmei, Va ian en sky ium 16 Salia beispiZiq pa ay i Abkü zungen zeigen, in dem ka ekizme e wende wi d, und a abi5ki zahlen die sei e, i5 dessen sie genommen (daZ meis dies is e s e beobach e es paus ojungssei e[, all]. Po kab elio esan is zeig ge undenas skaidius da in umdisku ie ambem Te min Sal iniq A ikels Va ian . o ges ell we den gale. Abkü zungen '1 T22 al o ius kild wi d i5 la ynq Sp achen. A. Sabaliauskas nu (1990: 253), P. 36), J. Ska dZius (1998: 86), J. K uopas (1998: Kabelka (1964:24) und E. F aenkelis (1955: 8) weis an, dass in ka ekismus e wende wi d Zodis i lie u iq kalbq a ejo pe sla q ( . y. lenkq a bal a usiq) albas. 48 2.1.2. kilm6s Te mini, Lo yni5kos e hal en pe lenkq kalb4. Im Ka ekismus Mol<slas Rimo Kq aliku und Tilq bos mokslas e wende we den und pe lenk l kalb4 Lod1iai bekommen la ynq Sp achen (2 Te mine)". ad en as MRK 79, 333, TM 109 adwen ,lo . (lenk. ad en usLKh{,sumaMR. K4l3 (lenk. Summe <lo . summa). 2.1.2. G eikiSkos in e ne u inhai Te minai. kilmOs Ras i nu 5 Religions Te mininai, ku iq pi minis Sal inis is g aikq Sp ache: an i ona TM 11 (g . an iphonos), MRK balzamas 315 (g . balsamon ITZ l%6 s eh , dass balzamas a ejqs i5 a abq Sp achen)), diakonas MRK 380, TM 135 (g . diakonos), pa ia ch MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs), subdiakonus MRK 380 (lo . sub.- g . Diakonen). 2.1.2.1. G eikiSkos bekommen pe lo ynq Ras i ienalodLiai e minai, bekommen pe lo ynq kalb4 kilmds e minai, kalb4. 3 (Sp achs zwischenininke s es zus ellen schwie ig, is g aikq josT22 u sp ünglich Sal inis sp ich : nich minnimos), adiau jq he e ikas MRK 23, 335, KK 22 ( o . hae e icus < g . hai e ikos Yai kTll o LZ SlO,l985, 2001 2003, e e ikc s < g . hai e ikos), ka alikus MRK 25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus < g . ka holikos), ka ekismus MRK 386, TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus < g . ka dchismosYai kTZZ 2003, TZZ o e e n angegeb- dass e kilo i5 en, g aikq Sp achen). 2.1.2.2. G aiki5kos kilmds Te min, e hal en pe lenkq kalbq. In Ka ekismus und pe lenkq ge und g ieiki5kos wi d kalb4 he mes Te minus psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas 1998: 238, plg. T22, wo angegeben nu g eiki5ka he me). 2.1.2.3. G aikiSkos kilm€s e minai, bekommen pe sla q albas. Ras i 2 eligionens g aikq bekommen pe sla us, adiau jq u sp ünglich Sal inis e mininai, sind sp ich : (sen s. c Hbzeilb< angelas TM 12, 76 g . angelos (Dac ,lep 1967) 8, e angeli.ja ewangel- MRK 18, TM 83 (lenk. ia 32, < g . euangelionU bas 1998: I16, ZZ lqX,1985, plg. 2001; Yai kTZL 2003)'e. 8 Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [ edaga oJ. Baldikonis,y a s a ybe(LKZ Und l94l). Sla ybejl zei (1998: und P. Ska dZius 87), J. K uopas (1998: 84), D. U bas 19). (1998: ZodZio T22 g aiki5ka Kad Zod2io He kun l%6,2001;Yai kT22ZOOI. angegeben ange as u sp ünglich Sal inis sp ich , abejoniq is g aikq nekyla, adiau b auch paZyme i. kadjis gehab pe slanl albas. e J. K uopas a bei e Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje weis an, dass e angelija is g ieikiSkos kömmmes Zodis (K uopas 1998 227). 49 2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e minai. Ta p kalbamq eineZodZiq e minq is nu eine Zodis, dessen u sp üngliches Sal inis is heb ajq sp ich , es - mana MRK 79 (g . manna<heb . mi ). 2.1.5. Apibend inamosios Anme kungen. Pe a lenkq ande es sla q albas, moglich adiau sp achsache, a djo nemaLai iS a dy' q e minq, Sios TZ zwischen Sal iniq e wähnos sel en. Wie meh als d ei ün edelie eineZodZiq eligions e minqy a la yni5kos, o maZdaug eddalis - g ieiki5kos U smes. So auch ge unden heb aji5kos kömes lodis mana. Wie gesehen i5 BeispielZi S alle in e na ionalen Beg i e sind e wende und je z . In e na ionaleq ienaLodLiq e I i gij o s e minq konsum imas ka ekizmuose (maiau mi nei deSim adalis e bundengs uo, dass ka alikq eligine leksika wu de e s ell ama baZny ines sp ach eineZodZi l e minq), ma y , is la ynq g undindu. 2.2. Al ige skoliniai2o Übe aluosius Schulinius is i ai iq nuomoniq. Wieni bando jq ne a o i (J. Sk i eckas), keis i ande en Zodziais, ande e Ijuos Ziu i ole an i5kiau (J. Jablonskis, K. B[ga). Zymusis emimybes wie abelnas, kalbininkas K. B ga a me e okien ab ozas, ab ilsas, adyna...,be eike a o i lie u iq kalbai benö ig en aluosius skolinius, beispiLiui, glasklas, kunigas und k . J. Jablonskis,,pa eisino gemeinsineie kalboje bemaL alle aluosius skolinius, wa o us noch bis e scheindan a5 ui. mi u amZiais a ejusiq 15 skoliniq palaike diejenigen, die a mdse nich u ejo lie u i5kq a i ikmenq (pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ka eekizmuone e wendami 36 al ige Schulnisse (meh als penk adalis skolin l eineZodZiq eligiös e minq). 2.2.1. I5 sla q kalbq bekommen al ige skoliniai. I5 sla ,q kalbq2 bekommen :0 Mokslo A ikelniq in Sammlung Skoliniai i bend ind lie u i4 Sp ache (2004 Lo e a Vaicekauskiene s ell okiq G. Thomo senqjq skoliniq apib eZ i: ,,iodliai, in eg a gsi onologiSkai und mo ologiSkai, uZiman ys wich ige4 pla z4 leksineje-seman indje sp achsys em in, ne u in ys en sp echendmenq, besse - sich ausleihen ne i5 kaimynq kalbq; haup sächlich kodi izie posi i ' (SBK 2004: I l). Apib eZ is ne a iksli, denn, wie Zinoma, skoliniai kann u e i a i ikmenq kann b i i (i daZ meis en sind) låninami i5 kaimyniniq kalbq und pan. 2) S aipsnyje skoliniai i5 sla q kalb l ski s omi I lenkybes, bal a usybes, usybes sla ybes, a sla ybiq g uppe bes imm i wi d dann, wenn neai5ku, i5 ku ios sla q Sp achen Zodis ienesu a iama, das sind hyb idische Te mine, Te mine, u in ys ode gemeins4 mi sla ais Be ag4. (A ikel geho ch Ansich en an.) 50 2egnanie - hegnojimasls TM 5)43. Kalbininkq a le zosios Beide, as a lenkybiq (7 e minai), kilusiq i5 g aikq la ynq und heb ajq kalbq. 2.3.1.1. G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 des ganzen inden 2 pe lenkq kalbq bekommen is g aikq e minai, ku iq pi minis lo . < angelus Sal inis Sp ache: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol < < g . angelos - angelasTM 5)aa, MRK 40, KK l0 (lenk. a kaniolas a choniol <lo . a changelus < g . a changelos - a changel TM ll). 2.3.l.2.Lo yni5kos kilm€s lenkyb0s. Moksle Rimo Ka aliku e wende ami 4 e minai, e hal en pe lenkq4: kalb apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek. o ie a < ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5, plg. F aenkel1962: 13 - auka TM 123), aplo ka MRK 377 (lenk. opla e k < ok. o b I | 9 e s aE < lo . o b I as MRK a a B i.ickne 7 4: 25 8 3 80), m ai o (le m aj e s a < lo . 6)45, s u m aj e s a s, kilm. n ij a MRK aj e a i c s T ZZ 193 95 (lenk. s a ion <lo . s a io). J l u sp ünglich Sal inis - la ynq sp ich . 2.3.1.3. Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a nu eine emimybe, bekam du ch lenkq kalbq de en wu me heb aj 13ka: mesijos:izs MRK 70 (lenk. messjasz, lo . baln. messias, g . Messias plg. < heb . ma|lach Yai kTZl 2003). Bl ina beme k e i, dass lenkybes eligiösen inhal ens büche n adosi Lie u oje als einheimische lenkq Sp achen, da ad. polszczyzna li ewska, Auswi kungen 142). Lenkq sp ich i5 wa kein Ab all (Zinke idius 2000: p adZiq be ach e Sp ache, dass zu5q des o meh , sie wa Religions Sp ache, a ejusi mi ka alikybe. kalbq. I5 angegebene medZiagos sehen, Nau lichen αναγebimims wie pasikei e dass lenkybes kunigo poZi[me ais, schon min€ a, is i lenkq K. Pal a oko ka ekizme ne a oiamas. a Zodis iegnone DZoi D2, nich en deck , adiau e wenden be ei ges ell e AkmaZodis 2 i(s) und edinys iegegnonojimas(is). Ma yl, iegnonq läss sich als nich ik ina s e imybe hal en, abe hal en und seinen da iniu. Zegno ils) ais pa plg. lenk. möglich sind kilgs i5 lenk i Sp ache, 2egnac siq 1990:229). (Sabaliauskas ZegnoniLKLey apa eik a nich wie s e imybe. 'a E imologischem enkq Sp achen Zodyne angegeben, dass lenk. a iol ühdiau wa Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5). o: TZ I%6 dass sind a5oma, kilEs Te minus i3 i alq Sp achen. 5'l 2.3.2. Sla ybds. ein4 Tikslinga ski i da ba ba izmq g upQ - sla ybiq, kai neaiSku, i5 ku ios slalq Sp achen 28 solche ge und Zodis. I5 e minai (bemaZ du insgesam inden penk adaliai s e imybi$: übe ka KK l0 (bnx. one ca, le . opiekagloba TM I l2), umiekilnas MRK 169,419, TFK 13, KK 14 (b us. one g, u, lenk. globejas asaba MRK opiekun TM 9), - 41, TFK 11, 32, KK 8 (lenk. osoba, us. oco6aasmuo TM 6), a puskai MRK 323, KK 38 132), KK 11, (lenk. en schul- omnycKa- MRK 39, G iechisch d, us. loidaiTM 36 (b us. ?pox ,lenk. g iezech- - nuodeme TM 7), inas MRK 240 (b us. zpol Hb ,le- TM nk. us. 89, g zeszny, zpeu ua il - nusiddjqs nupuolqs TM 100), MRK g ieinil as 54, 91, TFK 18, KK 9 zpewnlx, lenk. (b us. g zesznik, us. zpeumuK - e sidejelis 5), ke e gas TMK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK 35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue - bausmd TM 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i idaMRK I 59, TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk. I is miloi ,b us. u i ac4a - maloni TM I 0), n sl s MRK 49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us. Mb c b,lenk. myil - min is TM 78), nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '. nadzieja, uadsen b us. - il is TM ll), schwiega MRK (lenk. p zysigga,b us. 186 npucnza), p o a MRK 20 (b us. npaea, lenk. p awo), odaMRK 107, TFK 12 (b us. pada,lenk. ada - be a imas TM 9), ona MRK 95 (b us. he ,lenk. ana), s on MRK 75 (lenk. cman), KK I 1 s an,b us. sumene MRK46, TFK I 6, (lenk. s um enie, cyu euu 0 (s. lenk. u i b us. e), u eonoduuup,b us. aa" adapLLAe- al ii ojas bagas MRK 73, KKK I 2, KK 5 bo TM l eseld 25, MRKK 237,.KTF 9 (lenk). b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le wesele,b us. ancen e **ojsko), aldymie ls TFK 452, ( us. g, - es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us. aeuuac ya), ie a MP. K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a - il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk. wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH - isak mas TM 7). 2.3.2.1. G eiki5kos kilmds nu eine G oma a sla yb6. Ras a sla ybE MRK 2l ( us. zpa oma,plg. g . ypdppc a 1986:451) (Dac ep is g eikiSkos Kilmes. l9l6 Jah en i5leis ame K. Pal a oko Tilq,bos moksle eineZodZiq eligiös e minq s e imybemis, möglich gau omi welche bn q hal en i5 sla , l I5 beispiZiq gesehen, dass haup sächlich sla y neapbiq is kalb 5 ik a. Moksle Rimo Ka aliku. 58 2.3.3. Bal yba us6s. Tikybos wissenscha le ne as a und bal a usybiq, ku iq e wende ame (7 e mine, in ande en ka ekismus m ielnykas de5im adalis s e imybiq): MRK 82 (b us. uyui c), milka MRK 57, TFK I l, 25, KK 46 (b us. MyKq - koniia TM 80), p ie elis MRK 157 (b us. npamqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 (b us. c epqb - mi is TM 9, mi imas TM 90), sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us. cyd - ge ich TM 9l), sudie MRK 46, 102 (b us. c), Weyden MRK 21, TFK 13, KK 9 (b us. csem - wel ulis TM 73). All bal a usybe e wende Le n e R i m o K a a I i ku, maZiau jq as a T u mp aj e Kun. F i I o c h o w s ki o ka am e ki z m und e Ka akizmuose ka el ikiszkuose. 2.3.4. Deu schlandybds. Vyskupo K. Pal a oko Tikybos wissenscha le e wende sich nu eine okie ybe (14o s e imybiq) - podZiai TM 120 (plg. ok. dial. podi, pod Alminauskis 1931 : 103, plg. gegenwä . ok. die Pa e - lo"iki o e ai TM 120). Ki uose ka ekizmuen okie ybiq neap ik a. 2.3.5. Apib inamosios Anme kungen . 7 | di gij s gleichalo- eli os e minas (apie I5o/o isq eineZodZiq e minq, L . I pa .) is s e imybes ii sla q und ge manq kalbq. Das sind emimybes (sei e e, z. G iekas, mylis a, pekla, sme is und k ., inden wi schon M. MaZ ydos sch i en), ku iq em a zu e meiden was was ühe als XIX a gale. - XX a. p adZioje. Tadiau Sis Zei aum - es is ein gewisse l[Zis, wenn el wa a sig gZ q i gim ajE lie u iq kalbq und ih e u us. Ka echismus Mol<slas Rimo Ka aliku, T umpajame Kun. Filochowskio ko ekizme und Ka akizmuos e ka alikis zkuos e g e a s e imybiq sinonimi5kai sind e wendami li a i5ki eligions e mine, beispielsweise: cna a MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18, TFK 42; duiia MRK 29, TFK 8, KK I I - d asia MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia MRK403. 422-i ake MRK l2l; asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15, KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - hölle / MRK 42, TFK l3; a puskai MRK 323, KK 38 - a laidai MRK 70, TFK 35, KK 38; mylis a MRK 17, 18, TFK 17 *malone MRK46, TFK 10, KK 12; sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s TFK 17, KK l6 und k . Sum zu bes immen, ü den - li a iSkam ode leenin am - de Te min gewäh e P imenybe (das eigenes Thema des A ikels). Pas ebe a, dass in ka ekismen imami e wenden li a i5ki eligionisis- e mine, und jq synonymie emi nos he mes e mine asomi 59 (ce emonijos) skliaus en , beispielsweise. '. apeigos bainyiio.s. y. MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e (lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301, k ina kaniia (muka) MRK 319, malone (mylis a) Go es KK 12, nussjimas ho ies (nodie7oy' MRK 431, haga as (hella) MRK 144, (iiudas) MRK Manchmal Wunde (iiudas) MRK 81, Zenklas emimas Kilmes angegeben 23 und k . jung uko ode ,p z. : ze egigs ode ze emonien bainyiios e minai i en os MRK 419, BaZnyiios ze egigs (a ba ze emonien) po TFK 40, wunde uklc s ode ii idas MRK 8l und k . No sama a i k5diai, e wende beispielsweise (kaniia)KK16, '.podiiai (kumai) a nZina milko i 120, sme is (mi imas) TM KK 16 und k ., ode skliaus uen o geleg des in e na ionalen LodLio en sp echende, beispielsweise: despe acija (nusiminemen ) MRK 43l, Kommunija (ode Be eiligung) TFK 36 i k . I5 alles das kann sp ps i, ka echismen dass gehama li a ejims ich ungmi. Das gesehen K. Pal a oko Tilq bos mol<; sle. 3. Halbiau li a i5ki eineZodZiai e minai In Ka ekismus ge unden eineLodLig, Religions ennin -5 welche sind Hyb ide. Hyb idais gel en LodLia| ha igen ih e U sp üme und skolin q ZodZiq bildom4sies Teile (KTZ 1990; LKE 1999; Keinys I l5)47. I5 des 1984: ganzen inden Hyb id-Te mine. 33 Einen hyb idai in gegenwä igen gemeinsineie li au iq kalboje sind a o ini (13 e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis MRK 174, panele TM 82; k iks iji nas MRK 308, pasninka imcs MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548 mui ininkas 22, MRK l2l, KK iegnojimasis TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9, KK27,39, TM 8, pagonys | TFK 19, panys eKK42,MRK 280, yskupys eae MRK 118; ande e nich nu zba (20 e e ia a6 o gemaemae- ma im sude iniq em inq exempelZiq. a7 Hib idai kalbininkq is ne ienodai apib eZiami. Pa yzd2iui. A. Pupkio mein , Hyb ide sind,,nega i em kodi izie en LodLiai, u in ys iS ki q kalbq pasiskolin q da ybos elemen q (p ie5dell a p iesagq)" (Pupkis I 980: I 06). B K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo und zei ge manizmu (Alminauskis l93l:75). A. Rubinas im A ikel D asinink4paubunimime und j4is o ija a{o,kadkunigdiki is pasida y as i5 ZodZio su knnigas,,ka alius" Zwei ache -alkJln (Rubinas 2001: 191, da plg. Kabelka 1964:120; B[ga 1958:546). ae Ano S. namensinimai Amb azo, su ie q anhesaga -y e is ,,pamo emiui is e s i ii sla q kalbq" (Amb azas 2000: 70). LKG übe sla i5kq anhängagos kilmg neuZsimenama (LKG 1965: 3 l0-311,402). 60 minq) s i ny MRK 42 5, ad€j as MRK : b o kas ge 40950, n o b ai nu m as KK 49, TFK 12, MRK 433 (plg. nobo2noic); lenk. 49, MRK 42, KK ge adej s e 54 (plg. hib . ge adejas, TM 12 schon nep ie elys e e wende ama ge ada ybe), MRK 64 (plg. nep ie elis); nei s a a TFK 10, MRK 214, nep ie elis hib . 17, MRK 157, TFK2I,pa iikada KKMRK39T (pIg. iikada-lenk. szkoda LKZe); ap m ij i m a s MRK 40 8, a p a k u a i s I oj i m a s TFK 3 5, ap i e a oj i m a s MRK 330, 76, blagasloniimas MRK 31a (plg. segening TM 101), b I uznij epaku a oj mas imas schiega ism MRK l9l:' MRK I 85, n i TFK 10, da byg iek s TFK 27, imas KK 37, paku a oj p adiiog iekis TFK 27; MRK 374. k yie o ojas MRK 158, nuk yie o I5 insgesam as a 20 hyb idiniq eineZodZiq e minq, u indiq emimas kilmes (lenkq kalbq), . y. nich al hojo skolinio ode ih en U smes ode bildom4sies Teile. in e na ionalen Zoa sla . 'q dZio, und (p ieSdeliai p iesagos) Ha in im Sinne, dass ka ekizmen sind du chgi 19 - XX a. begLioje, keis a, dass sie in ihnen sind a. gale ne a nemalai hib idiniq eligiös e min l, ypad dass is penk adalius hal en s e imybiq da iniais. Siandien möglich jq 4. I5 ados l. XIX a. endas - XX a. p adLia wa spa aus gegenwä ige bend ines lie u iq sp ach kD imosi Zei aum. Religions Te minija damals wa nusis o ejusi, Religions Te minija nu seh neg yna. Sei XX a. begZios is eine bes es ens Tai le ne dauge lis предметq. Tadiau bene i5 su a ky q. wich igs e wa nuosekli und ich inga ano me o kunigq (J. Laukaidio, M. Pakalni5kio, S. J. Tij[naidio, A. Vy a o, J. Tumo, Madiulio und k .) und kalbininkq (K. Biigos, J. Jablonskio, J. Balcikonio. J. Slapelio und k .) eligiös enninijas handkyba. 2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq ka ekizm l e minq sp achinei aiSkai Auswi kungen pokydai, nekalbiniq eiksniq u ejo lie u iq sp ach nuo p iklausq (lenkinimo, okupacijq, d udos d audimo und k .). 50 Plg. lenk. dob oi, s. b us. do6podei. S aa ybines li a iq Sp achekommissionen bes ä igeme gil als ZodZio DidZiqjq Sp achen -dejs Elemen . klaidq sq aie s e imu zugesch ieben Klima isanda os (LKKN 1998: 149). Kalbininkas klaidU J. wi d zu ZodZiq cius Ge addjus, niekudeias g ynai lie u iSki (s aipsnyje pik addjas, ZodZiai) dass i ode, li a i5kas Zodis, und ge adOja,s is einnai nich hyb idine sla ybe 2000: 64). (Klima idius S aipsnyj e noch len adi ionel- häl omasi nuomonds. 6l 3. Nelie u i5ki Religions e minai bis l9l6 me q i5leis uose muose Mol<slas Rimo ka ekiz- Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio ka ekizmas, Ka okizmai ka alikiszki bilde as eddal[ isq eineZodZiq e minq (Z . I pa . ). 3. I. Nag inejamo Pe iodes Ka ekismus in e wenden In e nau iniai Te mini (24,1%o nelie u i5kq e minq) und senieji skoliniai (25,5o/o nelie u i5kq e minq) i5 esmes nepakeis i sind ebe a ojami und je z . 3.2. Viel meh un e nelie u i5kq e min l 1879-1903 Jah en iSleis uose sind s e imybiq (71) - e was meh als halb ca echizmuen nelie u i5kq eineZodZiq eligiijos e minq (50,4%i). Siq dienq poZiii iu nag inejami eineLodliai e minai bezeija Elie u iqkalbos aidos me 4 kai baZnydios a5 ijoje wa pe einama I gegenwä inE bend inp lie u iq kalbq. 3.3. Kunigo K. Pal a oko Til ybos /o einnai mokslene S2,2o- e minqy a lie u i5ki. Ka ekizme e wende sich nu eine s e imybe, en usi i5 okiediq Sp achen - podZiai 120. TM Also pe kele qXX a. p adZios me q s e imi eligiij os e minai wu den e se z li awiSkais. 3.4. K. Pal a okos ka echizm e wende we den die emden he mes eligions beg i e, die keinen li awi5kq beispiLini, a i ikmenq, senieji skoliniai (baZnyiia, pagonis, po e iai, pasninkas, k ikiiionis, yskupas und k .) und in e na ionale Beg i e (ka dinolas, sak amen es, an i ona, diakonas und k .). 4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l ka alikq ka ekizmq e minija i5 esm6s ki o. maZai KK Ka akizmai ka alikiszki. MRK TFK Sa , N l mi Lemen o iu und Minis an u e , Bi enai, 1903. Mokslas Rimo hsu eikalings e d0l aik4 und imoni4 p aszcziok4 Ka aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as und zwei ach a spauslas, Vilnius, 1879 (mi pie3 uku - 1888). T umpasis Kun. Filochowskio ka ekismus. Vaiszgan o e s as. An q ka q iszleis as, Vilnius, 1863 pie5 uku TilZe, 1901, edia laida). py as, (mi Pal a okas K. Tilq hos wissenscha 1S . Ls o ija i Ka ekismus), Pe apilis, 19 6. LITERATURA A lminauskis K. 193 l: Die Ge manismen des Li auischen 1. Die deu schen Lehn- w i e im Li auischen, Kaunas. 62 A m b a z a s S. 2000: Daik a a dii4da ybos aida2,Vilnius. B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos uid audimo aikas (1865-1904 m.) 3, Kaunas. B i 2i 5 k a V. 1990: Aleksand ynas 3.2-asis ( o og a uo .) leidimas, Vilnius. B ii c k n e A. 1974: Slownik e ymologiczny jqzyka polskiego, Wa szawa. B I g a K. 1958: Rink iniai ai ai I, Vilnius. B ii g a K. 1959: Rink iniai ai ai 2, Vilnius. B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius. D a m b a u s k a s - J a k 5 a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in- klnys, Kaunas. D o in as V. 1986 Pag indines leksikologijos sq okos,Vilnius. D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26. D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas, Mlnius. DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas, Vilnius. DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius. DZo2000: Daba ines lie u i4kalbos Zodynas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius. DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi- mas). E c k e R. l97l: Bal ische S udien,Be lin. F aenkel E. 1955 Li auisches e ymologisches ll/ci e buch l. A p i ekiuo i, Heidelbe g. F aenkel E. 1962: Li auisches e ymologisches w ) e buch2. p i yke i - z olgai, G i ingen. G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos me men s, ilnius. Gi i ien€ J.2003: Leksikos g yninimo polinkiai bend ines lie u iqkalbos is o ijoje. - A chi um Li huanicum 5, 391-410. Jablonskis J. 1933: Jablonskio ai ai2: S ie imo eikalai. Red. J. Baldikonis, Kaunas. Jablonskis J. 1934: Jablonskio ai ai 3: Rai bos dal1,l111i. Red. J. Baldikonis, Kaunas. Ja k a i i en e E. 1980: Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius. K ab e I k a J. 1964: K is ijono Donelaiiio ai yleksika,Vilnius. K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos hib idai (sq oka, usys i nonniskumas). - Lie u os TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius. K e i n y s s . 2000: I5 A. Damb ausko kalbos i e minologijos eiklos. - k minologija 7,3247. K e i n y s S . 2004: Te minologijos aida. blkle, aidmuo i uzda iniai i XXI amiiq izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ: K< z i m ie u i G a i en iu i a m inll, Vilnius, 219-239. Kl ima i dius J. 1998: Ke u i alkoskelinukai. ,Gim oji kalbalO, 10_14. K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas, niekaddjas - g ynai lie u iski zodziai. - Ac a Linguis ica Li huanica 42, Mlnius, 58-65. Kl ima i d ius J. 2002: Ka ekizmo kalba- kalbos ka ekizmas. -Kalbos kul u aT5. 105- 19. 63 K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius. K uopas J. 1998: Rink iniai ailai,Vilnius. KTZ l99O: Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas. Lebedys J., Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as. - Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135. LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o pe d ij a, Yilnius. LKG 1965: Lie u i4kalbos g ama l a, Vilnius. LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene, Vilnius. LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas. LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius. LKZ I 1962 Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ x l 1986: Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ XX 2002 : L i e u i 4 kal b o s i o dy n as, Vilnius. LKZe: Lie u i4 kalbos iodynas, Vilnius. www.lkz.l . LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas, Mlnius. LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius. LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys, Heidelbe g. LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius. LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904. Kn. I . A-P. Suda e E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas, Mlnius. LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904. Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas, Vilnius. NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje. -NaujasisZidinys Aidai718,2005. P al i on is J. 1995: Lie u i l aSomosios kalbos is o ija, Vilnius. Pa aisy ieji Po e iai 1909: Pa aisy ieji Po e iai. Vado as 14,107 129. Pu pk i s A. 1980: Kalbos h l u os pag indai, Vilnius. P upk i s A.2005: Kalbos kul u os s udijos, Vilnius. R u b i n a s A. 200 I : D asininkq pa adinimai i jq is o ija. -l c a Linguis ica Li huanica 44,189-200. p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius. S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius. SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius. S k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius. S k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius. Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P. Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309. Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a. Pu b I ic is i ka, Vilnius. 64 22 1.9Ze: Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda, Klaipeda. 22 1'9SS : Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius. 22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas. A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius. Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas, Vilnius (e. leidi- mas). U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius. U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai. - Kalbo y a 4, Vilnius,387-390. U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai. - Bal is ica 27 (l), Vilnius, 4-14. U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius, 9l-101. Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o., Vilnius. Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds kalbos iSkilimas, Vilnius. Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais, Vilnius. Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius. Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe i kalba. Senqj4 ai 4kalba. XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius. @ a c na e p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui c oeapu pyccKozo n3b Ka l, Moc na. O a c e p M. 1986: 3mu onozu,lec cuil cnoeapu pyccKozo 3b Ka 3, Mocx a. NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h CENTURIES Summa y Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes ields o e minology - he old bo owings ( o ins ance, ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios (Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos (Eas e )) came in o Li huanian be o e he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y - in 10 h-121h cen u ies. The begin- nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas (The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he oldes o all p esen ly known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical Lu he an ca echism Ca echism sa p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 . This a icle analyses one-wo d non-Li huanian o igin e ms o eligion used in Ca holic ca echisms om he end o he 19 h and he beginning o he 20'h cen u ies. This pe iod is no a andom choice, because he li e a u e o he Chu ch and i s language a ha ime we e co up wi h ba ba isms. F om ou Ca holic ca echisms published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku (Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis Kun. Filochowskio ka ekizmas. 65 Laiszgan o e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed by aiszgan as) (1901), Ka akizmai ka alikiszki (ca holic ca echisms) (1903) and ilq bo,s mokslas 1S . Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching o Religion (Holy His o y and ca echism)) (1916) by he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s, we e picked up. some en.ns we e he same, so i made 613 di e en e ms and 125 hei a ian s. The majo i y o one-wo d e ms - 439 e ms - we e o he na i e o igin. This a icle in es iga es l4l di e en e ms o non-Li huanian o igin and 33 hyb id e ms o o eign o igin. Non-Li huanian, i.e. e ms o eligion o he o eign o igin a e so called in e na ional wo ds (34 e ms), ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms). The absolu e majo - i y o in e na ional e ms (33 e ms) a e de i ed om classical languages - L a in(ak as (ac , no e) TFK 43, os ija (hos ) KK 30, MRK 322,TM 123, sak amen a (sac amen ) MRK 16,79, 138, TFK 9, KK 22,TM 72, 85) and G eek(an i ona ( e sicle) TM ll, balzamas (balsam) MRK 315). Some in ema ional e ms came h ough Sla onic (Belo ussian, polish) languages, o ins ance, al o ius (al a ) MRK 176, TM ll0, ad en as (ad en ) MRK 79, 333, TM 109, angelas (angel) TM 12, 76 and o he . The o igin o old bonowings a ies. These ca echisms ha e majo ily old bonowings om Sla onic languages, o example, bainyiia (chu ch) MRK 25, TFK 20, 25,KK.lg, TM 7,88, g abas (co in) MRK 75, KK l5 and o he . This is he oldes laye o Li huanian e ms o eligion. The e a e many ba ba isms in ea lie men ioned ca echisms (71 e m): polonisms (ab ozc s (pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o osa y) MRK 50), Sla onicisms (apieka (ca e) KK I 0), Belo ussianisms (m ika (su eing) MRK 57, TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s) TM 120). The end o he l9'h and he beginning o he 20'h cen u ies is he pe iod o he as c ea ion o common language. A ha ime e ms o eligion we e al eady es ablished, bu he language was com p ed wi h ba ba isms and was no pu e. In he begim ing o he 20* cen u y he e we e a emp s o no malize enns o eligion - ba ba isms we e changed, in ema ional e ms and old bo owings we e le . In he wo k o he p ies K. pal a okas Tik bos mokslas (The Teaching o Religion) e en 82o/o o e ms a e pu ely Li huanian. In his ca echism he e is only one ba ba ism om Ge man language - podiial (godpa en s.l TM 120. Fu he mo e, ba ba isms, used in ca echisms published in lg79-1903, we e changed, o ins ance, di ma ond MRK 108, TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns TM 120 (con i ma ion) , iysiius MRK 63, TFK I 7, KK 16, 37 - Kosme ykla TM g9 (pu _ ga o y) and o he s. A e he bishop Pal a okas he e minology o Li huanian ca holic calechisms ha dly changed. Au5 a RIMKUTE Lie u iq Sp achins- i u P. Vilei5io g. 5, LT-10308 Vilnius E. pa5 as [email p o ec ed], [email p o ec ed] Gehab 2005-10-25 66