Nelietuviški XIX a. galo – XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai

Au5 a RIMKUTE L ie u i 1 kaI bos ins i l as NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s Lie u oje ka alikybe bu o i es a labai elai - 1387 m. AukS ai- diuose i ik 1413 m. Zemaidiuose - lie u i5ka k ik5dionybes e minija a p ki q lie u i5kq e minijq y a iena i5 seniausiq. Tai odo seniausias lie u iq eligijos e minijos sluoksnis - okie senieji skoliniai kaip baZ- nyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba i k . (Z . B[ga 1958: 348; 1961 776), I lie u iq kalbq a ejE i5 y iniq sla q g eidiausiai X-XII a. da p ie5 o icialqjI Lie u os k ik5 4. Lie u i5kos k ikidionybes e minijos p adLia - iS XVI a. p adZios i5likE Vilniaus yskupijoje uZ- a5y i seniausi i5 daba Zinomq ank a5 iniai po e iq eks ai - heipa ies molda, Angelo pas eikinimas i Tikejimo iipaiinimas (Lebedys, Palionis 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) i pinnoji spausdin a lie u i5- ka Ma yno MaZ ydo e angelikq liu e onq knyga Ca echism sa p as y Szadei (1547). Siame s aipsnyje no ima ap a i XIX a. galo - XX a. p adLios ka ali- kq ka ekizmuose a ojamus nelie u i5kos kilmes ienaZodZius eligijos e minusl. Sis laiko a pis2 pasi ink as ne a si ik inai. Tai laiko a pis, kai, o muojan is daba inei bend inei lie u iq kalbai3, labiau im a upin is eligijos a5 q i apsk i ai BaZnydios kalbaa. T a ky i eikejo daug k4: I Sude iniai e minai s aipsnyje neap a iami, nes dauguma nag inejamq ZodZiq eina jq demenimis. : XIX a. galo - XX a. p adZios BaZnydios kalba, juo labiau eligijos e minija (i aps- k i ai eligijos leksika) iki Siol y a palygin i nedaug y ine a. A ski q s aipsni L pas abq apie o me o eligijos e minus y a ik ienas ki as, pa yzdiiui, mine o laiko a pio spaudoje - Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e. Apie eligijos leksikq y a a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is, A. Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, J. Klima idius, A. Kudinskai e i ki i. ' Ano J. Palionio, XIX a. pabaigos - XX a. p adZios laiko a pis - ai galu inis aka q aukS aidiq kauniSkiq a mes isi i inimas. Vadinasi. ai ienas i5 bend ines kalbos aidos laiko a piq (Pupkis 2005: 44). a Kaip a5o J. Gi diene, jau M. Dauk5a s engesi g ynin i kalb4 (Gi dien€,2003: 394). Taigi eligijos kalba upin asi jau nuo XVI a. galo. 42 maldaknyges, giesmynus, ka ekizmus, pamokslq knygas i ki 4BaZnydios li e a D 4 ku i bu o uZ e 5 a s e imybemiss. XIX a. gale, kilus au inio a gimimo sqjiidZiui, p asidejo didysis lie u iq kalbos apsi alymas nuo ba ba izm 6. Pi mojo XX a. de5im medio gale (1909) bu o ls eig a Po e i l komisijaT, ku i4 suda e kunigai Aleksand as Damb auskas8, Al onsas Pe ulis i Juozas Laukai is i ,,didZiausiq pa- saulie ines bend ines kalbos no minimo pa i i" u ejq Zymiausi o me o kalbininkai: Kazimie as Biiga, Jonas Jablonskis, Juozas Baldikonis i Ju gis Slapelis (Zinke idius 2000: 179). Komisijos da bas 1909 m. asa q Seinuose, ano Zigmo Zinke idiaus, ,,i5 esmes ai pi masis lie u iq kal- bininkq su aZia imas" ( en pa ), kai bu o su a ky a s a besniq maldq, po e iq kalba, nus a y a bii iniausia eligijos e minija. 5 S aipsnyje laikomasi adicines, kalbos kul i os leidiniuose jau nusis o ejusios s e imybiq samp a os. S e imybe dia laikomas i5 ki os kalbos a ejps Zodis, ku is p iei a- auja bend ines kalbos no noms i u i lie u i5k4 pakai 4. 6Te minas ba ba izmas Siames aipsnyjelaikomass e imybds sinonimu(KTZ 1990; da Z . LKE 1999). 7 Spaudoje, kaip a5o Z. Zinke idius, XX a. p adZioje im a kalbe i apie po e i -1 su- ienodinimq. ,,Pi masis, ku is im ai susi upino po e iq e o ma, jq lie u inimu, bu o p ela as Juozas Laukai is" (Zinke idius 2000: I 78). Jis i suda e adinam4j4 Po e iq ko- misijq. 1909 m. Seinuose Komisija po 4 menesiq ap a inejo bend inds, ypad baZny ines, kalbos eikalus. Bu o suda y i du po e iq a ian ai: ,,1) siiilomas kalbinink ma y . i pa ies Laukaidio, pasiZymejgs adikaliais pa aisymais, i5 esmes be eik naujas e imas, i 2) komp omisinis a ian as, a imesnis iki ol a o iems po e iams, su palik ais kai ku iais kalbos ne aisyklingumais, ku iuo siek a neiSgqsdin i konse a y iai nusi eikusiq d asininkq" (Zinke idius 2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 bu o i5spausdin i Pa a - sy ieji Po e ial. Po e iq komisija Vado e aid, kad ,, u edami akyse isq po e iq p aei [ i ma ydami didelg jq ne ienodum4 nesu adome ki os i5eigos, kaip ik isa kq aisy i moksli5kai, aip kaip lie u iq kalbos d asia eikalauja, be ienka laikeme sa o p ie- de me a siZ elg i i ai, kad mlsq pa aisy ieji po e iai bl q sup an ami isai Lie u ai i pilnai iS eikiq BaZnydios min [. Del os p ieZas ies kai-ku iuose dalykuose nesilaikeme i ekspe q nuomones" (Pa aisy ieji Po e iai 1909: 107). Pladiau apie Po e iq komisij4 Z . Z. Zinke i(ians s udij 4 Z lela i 4 p o e i a i (Zinke idius 2000 : 1 7 9- I 84). 8 A. Damb auskas - lie u iq kulh os eikejas, kunigas, iloso as, i1ologas, li e a- l os k i ikas i poe as, pasi aiinejgs Adomo Jaki o, D uskiaus i ki ais slapy a dZiais (LKE 1999; LLE 2001; Keinys 2000:32). 43 l. Sal iniq apL alga Sio s aipsnio Sal iniai - ke u i XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ka ekizmai: Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun. Filochowskio ka ekizmas (1901),Ka akizmqi ka alikiszki. Wsu eikolingiausi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i Minis an u u (1903) i kunigo Kazimie o Pal a oko Tilq bos mokslas (S . Is o ija i Ka ekizmas) (1916). Sal iniai pasi ink i ne a si ik inai. XVIII i i5 dalies XIX amZiaus eligijos ai q kalba pe gy eno k izE @ladiau L . Zi *e idius 1990; l992; Palionis 1995). Tai bu o susijE su Lie u os als ybingumo p a adimu i jos p ijungimu p ie Rusijos impe ijos. O po 1863 m. i5silais inamojo sukilimo bu o uZd aus a spauda lo yni5komis aidemis. Vyko k a5 o kolonizacija i usi ikacija. XIX a. II puseje, kaip i daugelyje Vidu io i Ry q Eu opos Saliq, Lie u oje kilo au inio a gimimo sql[dis. Vienas i5 au inio judejimo keliamq dalykq bu o ko a del lie u iq kalbos eisi 1'g. Mine i ka ekizmai y a i5 lie u iq au inio a gimimo laikq. P ie5 p adedan kalbe i apie ka ekizmuose a o q eligijos e minq kilmg, e a umpai ap a i Sal inius. Ka ekizmE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as i an a ka a a spaus as pa enge i pi m4 ka 4 1873 me ais iSleido Zemaidiq yskupas Mo iej aus Valandius ( I 80 I - I 875 ) I 0. Reli gij os e minai ink i i5 1879 me q ka ekizmo leidimo. Sal inis pasi ink as, nes Zinoma, e Nepami i ina, kad lie u i 4 kalbos si uacija bu o ne ienoda MaZojoje i DidZiojoje Lie u oje. DidZiosios Lie u os Zemaidiq i Vilniaus yskupys ese lie u iq kalbos a oji- mo s e os labai sky esi, pa yzdliui, Zemaidi l kaS e baZnydiose bu o meldZiamasi i5 lie- u iSk l maldaknygiq, lie u i5kai kalbami po e iai. Zemaidius lenkejimas palie e ku kas maZiau nei Mlniaus k a5 o gy en ojus (da Z . Zinke idius 2002:333-339, 500-504). 0 Ano Z. Zinke idiaus, ,,Valandius subl e apie sa e lie u i5kai a5andius i5sila i- nusius Zmones, ska ino leis i lie u i5kas knygas, daZnai spausdino sa o le5omis. Taip kele liaudies au ini sqmoningum4" (Zinke idius 1990: 157). Valandiaus, kaip a5y ojo i S ie ejo, eikla u ejo labai didelq eik5mg, o muojan is lie u iq a5 q kalbai, nes jis s engesi a5y i aip, kad jo a5 us leng ai sup as ll isq a miq Zmones. A. Damb auskas- Jak5 as paZymi: ,,Myledamas sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges i5laiky i j4 isoje jos y ybeje i neapkgsda o ba ba izmq ku iais naudoda osi p asdiau lie u i5kai emokan- ieji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M. Valandius ne enge okiq s e imy- biq kaip apie a o i, iis a a, g ieinas, loska, muka i k . Taigi yskupas nelabai esis enge g ynin i eligijos kalbq. Tiesa, g oZinq li e a [ 4jis kl e aisyklinga kalba. 44 kad 51 leidim4 bu o pe edaga Qs Aleksand as Vy a as . Jis a5e: ,,AS pasinaudojau p o . Kaz. Jauniaus des ymu o dalyko Kauno semina ijo- je; be o, ldejau en isai naujq dalyk4 apie kli i is susi uok i i mo e ys E. Ra5yb4 bu o i5 aisEs... poe as Mai onis, be ai pe a5inedamas ne isai p isilaikiaujo pa aisymq. P iedqapie kliii is mo e ys es pe Zil ejo... ge b. A. Damb auskas" (LTSRSB I862: 257). T ampasis Kun. Filochowskio ka ekizmas. Vaiszgan o e s as. An q ka q iszleis as, pa aisy as - ai kon a akcinis spaudinys, i5leis as l90l me ais. P ie5an aS iniame puslapyje y a 1863 me q ap oba a: Spausdin i leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas. VaiZgan as ( I 869-1933) ka ekizmo p a a meje Lie u iai, neapsigauki e ! ! szi a kningele - ai ,, Ka ekizmas " , ne ,, Elemen o ius " ! ! nu odo, kad po e iai y a sude in i su Valandiausko po e iais, . y. M. Valandiaus ap obuo ais po e iais, i5spausdin ais knygeleje I k as i po e ej (Vilnius, 1853). Jis Siek iek aise po e iq kalb4 i kai ku ias sakinio kons ukcijas, be o, i5na5ose pa eike iki ol po e iuose a o us a i ikmenis, daZniausiai sla ybes. Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalingiausi dil aik4 i imoni4 p as- zcziok4 su Lemen o iu i Minis an u u (1903). Ka ekizmo an aS inio lapo ki oje puseje y a i inje g lkomponuo a kon a akcine ap oba a: loseo euo qe iypon. BA 'IHO 1864 z. Del ka ekizmo au o iaus y a ne- su a iama. Ano V. Bi Zi5kos, ai A. Ba anausko ( 1835-1902) ka ekizmas (Bi Zi5ka 1929: 852-853). Lien os ?'SR bibliog a ijoje a5oma, kad ai P. Legecko (1844-1934), knyg l au o iaus, e ejo i kunigo, ka ekizmas (LTSRSB 1988:673). MedLiaga ink a i i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos mokslo (S . Is o ijos i Ka ekizmo) (1916). Sal in[ suda o ys dalys: I. Po e iai; II. S en oji Is o ija; III. Ka ekizmas. Religijos e minai ink i i5 pi mos i edios daliq. Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle Ka ekizmas s ip iai su i5 as su 5 . Is o ija. S . Is o ijos apsakymas ai5kina Ka ekizm4 Ka ekizmas aiSkina, kas i5 isai neiSde a 5 . Is o ijoje. Todel Siame,,Tikybos A. Vy a as (1837 1863?) - kunigas. Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990: 4 0). 2 K. Pal a okas ( 1875 1958) - Lie u os Ka alikq BaZnydios eikejas, nuo 1926 meq yskupas. Pa cnge i i5leido eligijos knygq, ikybos ado eliq (pladiau 2 . IJIE 1981). 45 Moksle" abu dalyku sudejau ienoje knygeleje" (TM 1916: 3). Bii ina pamine i, kad 5i leidin[ labai pladiai i k i i5kai ecenza o kalbininkas J. Jablonskis (Jablonskis 1933: 97-ll3). Jis 1917 me ais San a oje ale, kad ,,Ka ekizme",be ikybos mokslo dalykq i pag indiniq ikybos iesq, y a nemaLa i Siaipjau dalykq i dalykeliq ' (Jablonskis 1933: 97). Apie el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e neuZsimenama. Pi mieji ys ka ekizmai y a i5leis i spaudos d audimo laiko a piu, kai o icialioji Lie u os kalbabu o usq. Pi maisiais XX a. deSim mediais i yko i BaZnydios kalbos l iZis, . y. bu o a sisaky a ba ba izmq. Pasi ink as 1916 me ais i5leis as K. Pal a oko ka ekizmas, nes no d a paZiD e i, kaip paki o eligijos e minai, a bu o a sisaky a, p asidejus in ensy iems eligijos a5 l kalbos aisymams, anks esniuose ka ekizmuose a o q s e imybiq. I5 ka ekizmq su ink i I 158 ienaZodZiai eligijos e minai i j l a ian ai, adiau dalis e minq su ampa, odel i5 iso susida o 613 ski ingq eligijos e minq i 125 j L a ian ai 3. Daugiausia as a sa os kilmes ienaZodZiq eligijos e minq - 439 e minai (.2 . I pa .). 2. Nelie u iSki e minai Be eik eddalis ka ekizmuose a o l ienaZodZi l eligijos e minq y a nelie u iSkos kilmes (Z . I pa .). Siame s aipsnyje nelie u i5kais, . y. s e imos kilmes, eligijos e minais a laikoma s e imybes, adinamieji a p au iniai LodLiai i senieji skoliniai, ku ie y a isi5kai p isi aikq p ie lie- u iq kalbos sis emos i ,,ieina ! pag indin[ bend ines kalbos Zodyno ond4 Religijos e minq a ian ai s aipsnyje neap a iam . a Nus a an e minq kilmg emiamasi A. Sabaliausko s udija Lie u i4 kalbos leksika (1990), D. U bo Ma y)no Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos K is ijono Donelai- io ai 4 leksika (1964), J. K uopo da bu Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947), V U budio s aipsniais: Nepas ube i Mai l,alo sla izmai (1962), Senosios lie u- i4 kalbos slo izmai (1992), Sen4j4 sla izn 4 kilmds l ai o d ( I 994), aip pa K. Bugos Rink iniais ai ais, Lie u i4 kalbos Zodynu, a p au iniq iodLi q lodynais (1936, 1985, 2001,2003). Be o, Ziu e a K.Alminauskio dak a o dise acija Die Ge manismen des Li auischen (193 l), E. F aenkelio Li auisches e ymologisches W i e buch (1955 1962), P. Ska dZiaus D ie sla ischen Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) i A. B ickne io Slon,- ni k e ymol ogi czny j qzyka po lskiego (197 4). 46 i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI" (Jakai ien€ 1980: 6l). Kaip a5o A. sabaliauskas, seniesiems skoliniams ,,daZniausiai ne u ime sa q pakai alq a sinonimq" (Sabaliauskas 1990: 228). Sky ium ap a iami e minai, u in ys s e imos kilmes suda omqjq daliq. Tai hib idiniai (a ba mi5 ieji) e mina;. I5 iso nag inejami 141 ski ingas nelie u iskas i 33 hib idiniai e - minai. I pa . VienaZodZiq eligijos e minq pasiski s y nas pagal kilmq (%) 2. l. Ta p au iniai e minai Ka ekizmuose i5 iso as i 34 a p au iniai eligijos e minai (maLial nei desim adalis is l ienaZodziq e minq). Ta p au iniai Zodziai, kaip senieji skoliniai i s e imybes, y a skoliniai. Kaip Zinoma, jie daZniausiai skolinami pe kalbas a pininkes, adiau ka ais sunku nus a y i p adin[ Sal in[, ne e ai i a pini (a a pinius). 47 2. l.l. Lo yni5kos kilmds a p au iniai e minai. Ka ekizmuose lo y- ni5k4 pama 4 u indiq a p au ini l e minq s as a daugiausia - I 9 e minq: absoliucijaTFK 33 (lo . absolu io) ', ak as TFK 43 (lo . ac us), ce emonija MRK 3 30 (lo . c ae imonia), de k e as MRK I 0 I (lo . dec e um), despe ac ij a MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48 (lo . despe a io), dispensas MRK 399 (lo . dis - pensus), in encija MRK 297, Y K27 (lo . in en io), ka dinolas TM 87 (lo . ca dinalis), klie ikas TM 135 (lo . cle icus), komunija MRK 330, TFK 36, TM | 26 (lo . c o m mu n i o), ko mu n i ken as TFK 37 Q 22 193 6), ko ns e k a c ij a MRK 330 (lo . consec a io), mons ancijaMRK323 (lo . mons an iq < mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123 (lo . hos ia),p ocesya MRK 323 (lo . p ocessio), elik ija MRK I 82 (lo . eliquiae), sak amenlas MRK 16,79, 138, TFK 9, KK 22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen a- lij os TM I 3 7 (lo . s ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq g upe ( aip pa 2.1 .2 i 2.1 .4) i5ski a ne pagal a imiausi4 Sal in[, kaip ai da oma su ki ais a p au iniais e minais (2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1, 2.1.2.2, 2.1.2.2), o pagal p adini nes neleng a (daLnai ne neimanoma) nus a y i, pe ku ias kalbas a p au iniai LodLiai djo. 2.1.1.1. Lo yni5kos kilmds e minaso gau as pe sla q kalbas. Ras as ienas eligijos e minas, gau as pe sla us (Sis e minas ap a iamas a ski ai, nes neZinoma, pe ku i4 sla q kalb4 jis a ejo i lie u i kalb{, adiau jo p adinis Sal inis y a lo ynq kalba: al o ius MRK 176, TM ll0 (lenk. ol a z, b us. anmap < lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia ,,auku as; aukoj amasis al o ius" LoLieZ I 996, plg. Yai kT 22 20C ; T 22 2001 y a al a ij a,,al a is o namai, iikis") | 7. 15 S aipsnyje e minai a5omi pagal l9 6 me q, . y. K. Pal a oko ka ekizmo aiyb4 nes Tikybos mok.slo aiyba be eik nesiski ia nuo Siandienines a5ybos, o esandius ne iks- lumus daugeliu a ejq galima laiky i ko ek u os klaidomis. Kadangi didZiausias demesys ski iamas ienaZodZiq e minq kilmei, a ian ai sky ium neap a iami. 16 Salia pa yzdZiq pa a5y i su umpinimai odo, ku iame ka ekizme a ojamas e - minas, o a abi5ki skai menys puslapi, i5 ku io jie paim i (daZniausiai ai y a pi mas pas ebe as pa a ojimo a ejis). Po kab elio esan is skaidius odo puslap[, ku iame as as ap a iamo e mino a ian as. Sal iniq su umpinimai pa eikiami s aipsnio gale. '1 T22 al o ius kildinamas i5 lo ynq kalbos. Tik A. Sabaliauskas (1990: 253), P. Ska dZius (1998: 86), J. K uopas (1998: 36), J. Kabelka (1964:24) i E. F aenkelis (1955: 8) nu odo, kad ka ekizmuose a ojamas Zodis i lie u iq kalbq a ejo pe sla q ( . y. lenkq a bal a usiq) kalbas. 48 2.1.1.2. Lo yni5kos kilm6s e minai, gau i pe lenkq kalb4. Ka ekiz- muose Mol<slas Rimo Kq aliku i Tilq bos mokslas a ojami i pe lenk l kalb4 gau i lo ynq kalbos Lod1iai (2 e minai)'. ad en as MRK 79, 333, TM 109 (lenk. adwen ,lo . ad en usLKh{,sumaMR.K4l3 (lenk. suma <lo . summa). 2.1.2. G aikiSkos kilmOs a p au iniai e minai. Ras i ik 5 eligijos e minai, ku iq pi minis Sal inis y a g aikq kalba: an i ona TM 11 (g . an iphonos), balzamas MRK 315 (g . balsamon ITZZ l%6 nu ody a, kad balzamas a ejqs i5 a abq kalbos)), diakonas MRK 380, TM 135 (g . diakonos), pa ia chas MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs), subdiakonas MRK 380 (lo . sub.- g . diakonos). 2.1.2.1. G aikiSkos kilmds e minai, gau i pe lo ynq kalb4. Ras i 3 ienalodLiai e minai, gau i pe lo ynq kalb4 (kalbas a pininke s nus a y i sunku, josT22 neminimos), adiau jq p adinis Sal inis y a g aikq kalba: e e ikas MRK 23, 335, KK 22 ( o . hae e icus < g . hai e ikos Yai kTll 2003, o LZ SlO,l985, 2001 e e ikc s < g . hai e ikos), ka alikas MRK 25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus < g . ka holikos), ka ekizmas MRK 386, TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus < g . ka dchismosYai kTZZ 2003, o ki uose TZZ nu odoma, kad jis kilo i5 g aikq kalbos). 2.1.2.2. G aiki5kos kilmds e minas, gau as pe lenkq kalbq. Ka e- kizmuose a ojamas i pe lenkq kalb4 gau as g aiki5kos kilmes e minas psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas 1998: 238, plg. T22, ku nu odoma ik g aiki5ka kilme). 2.1.2.3. G aikiSkos kilm€s e minai, gau i pe sla q kalbas. Ras i 2 eligijos e minai, gau i pe sla us, adiau jq p adinis Sal inis y a g aikq kalba: angelas TM 12, 76 (sen s. c Hbzeilb< g . angelos (Dac ,lep 1967) 8, e angeli.ja MRK 18, 32, TM 83 (lenk. ewangelia < g . euangelionU bas 1998: I16, plg. ZZ lqX,1985, 2001; Yai kTZL 2003)'e. 8 Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [ edaga oJ. Baldikonis,y a s a ybe(LKZ I l94l). Sla ybejl laiko i P. Ska dZius (1998: 87), J. K uopas (1998: 84), D. U bas (1998: 19). ZodZio g aiki5ka kilme nu ody a T22 l%6,2001;Yai kT22ZOOI. Kad Zod2io ange as p adinis Sal inis y a g aikq kalba, abejoniq nekyla, adiau eikia paZyme i. kadjis gau as pe slanl kalbas. e J. K uopas da be Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje nu odo, kad e on- gelija y a g aikiSkos kilmes Zodis (K uopas 1998 227). 49 2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e minai. Ta p kalbamq ienaZodZiq e - minq y a ik ienas Zodis, ku io p adinis Sal inis y a heb ajq kalba, ai - mana MRK 79 (g . manna<heb . man). 2.1.5. Apibend inamosios pas abos. Pe lenkq a ki as sla q kalbas, galimas dalykas, a djo nemaLai iS a dy' q e minq, adiau Sios kalbos TZZ a p Sal iniq minimos e ai. Kiek daugiau nei ys penk adaliai ienaZodZiq eligijos e minqy a lo yni5kos, o maZdaug eddalis - g aiki5kos kilmes. Taip pa as as heb aji5kos kilmes lodis mana. Kaip ma y i i5 pa yzdZi S isi a p au iniai e minai y a a ojami i daba . Ta p au iniq ienaLodLiq e I i gij o s e minq a oj imas ka ekizmuose (maLiau nei deSim adalis ienaZodZi l e minq), ma y , y a susijgs su uo, kad ka alikq eligine leksika bu o ku iama baZny ines lo ynq kalbos pag indu. 2.2. Senieji skoliniai2o Apie senuosius skolinius y a i ai iq nuomoniq. Vieni bando jq ne a - o i (J. Sk i eckas), keis i ki ais Zodziais, ki i Ijuos Ziu i ole an i5kiau (J. Jablonskis, K. B[ga). Zymusis kalbininkas K. B ga a me e okias s e- imybes kaip abelnas, ab ozas, ab ilsas, adyna...,be eike a o i lie u iq kalbai eikalingus senuosius skolinius, pa yzdLiui, s iklas, kunigas i k . J. Jablonskis,,pa eisino bend ineje kalboje bemaL isus senuosius skoli- nius, a o us da iki a si andan a5 ui. 15 idu amZiais a ejusiq skoliniq palaike uos, ku ie a mdse ne u ejo lie u i5kq a i ikmenq (pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ka ekizmuose a ojami 36 senieji skoliniai (daugiau nei penk adalis skolin l ienaZodZiq eligijos e minq). 2.2.1. I5 sla q kalbq gau i senieji skoliniai. I5 sla ,q kalbq2 gau i :0 Mokslo s aipsniq inkinyje Skoliniai i bend ind lie u i4 kalba (2004 Lo e a Vaicekauskiene pa eikia okiq G. Thomo senqjq skoliniq apib eZ i: ,,iodliai, in eg a gsi onologiSkai i mo ologiSkai, uZiman ys s a bi4 ie 4 leksineje-seman indje kalbos sis- emoje, ne u in ys a i ikmenq, ge iau - pasiskolin i ne i5 kaimynq kalbq; daugiausia ko- di ikuojami eigiamai" (SBK 2004: I l). Apib eZ is ne a iksli, nes, kaip Zinoma, skoliniai gali u e i a i ikmenq gali b i i (i daZniausiai y a) skolinami i5 kaimyniniq kalbq i pan. 2) S aipsnyje skoliniai i5 sla q kalb l ski s omi I lenkybes, bal a usybes, usybes i sla ybes, o sla ybiq g upe ski iama ada, kai neai5ku, i5 ku ios sla q kalbos Zodis ie- 50 2egnanie - hegnojimasls TM 5)43. Kalbininkq nesu a iama, a ai hib idi- niai e minai, a e minai, u in ys bend 4 su sla ais p iesag4. (S aipsnyje laikomasi pas a osios nuomones.) Be o, as a lenkybiq (7 e minai), kilusiq i5 g aikq lo ynq i heb ajq kalbq. 2.3.1.1. G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 iso as i 2 pe lenkq kalbq gau i e minai, ku iq pi minis Sal inis y a g aikq kalba: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol < lo . < angelus < g . angelos - angelasTM 5)aa, a kaniolas MRK 40, KK l0 (lenk. a choniol <lo . a changelus < g . a changelos - a kangelas TM ll). 2.3.l.2.Lo yni5kos kilm€s lenkyb0s. Moksle Rimo Ka aliku a ojami 4 e minai, gau i pe lenkq kalb4: apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek. o ie a < ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5, plg. F aenkel1962: 13 - auka TM 123), aplo ka MRK 377 (lenk. opla- e k < ok. o b I aE < lo . o b I a a B i.ickne | 9 7 4 : 3 80), m ai e s o as MRK 25 8 (le *. m aj e s a < lo . m aj e s a s, kilm. n aj e s a i s T ZZ 193 6)45, s u c ij a MRK 95 (lenk. s acija <lo . s a io). J l p adinis Sal inis - lo ynq kalba. 2.3.1.3. Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a ik iena s e imybe, gau a pe lenkq kalbq ku ios kilme heb aj 13ka: mesijos:izs MRK 70 (lenk. messjasz, plg. lo . baln. messias, g . Messias < heb . ma|lach Yai kTZl 2003). Bl ina pas ebe i, kad lenkybes eliginio u inio knygose adosi Lie u oje kaip ie ines lenkq kalbos, da ad. polszczyzna li ewska, po- eikio pada inys (Zinke idius 2000: 142). Lenkq kalba i5 p adZiq nebu o laikoma p ie5q kalba, juo labiau, kad ji bu o eligijos kalba, a ejusi su ka alikybe. Tau inio a gimimo me ais, kaip jau min€ a, pasikei e poZi[- is i lenkq kalbq. I5 pa eik os medZiagos ma y i, kad lenkybes kunigo K. Pal a oko ka ekizme ne a oiamos. a Zodis iegnone DZoi D2, neap ik as, adiau a o i eikiamas eiksmaZodis 2egno i(s) i edinys iegnojimas(is). Ma yl, iegnonq galima laiky i ne eik ina s e imybe, be galima laiky i i sa u da iniu. Zegno ils) aip pa y a kilgs i5 lenk i kalbos, plg. lenk. 2egnac siq (Sabaliauskas 1990:229). ZegnoniLKLey apa eik a ne kaip s e imybe. 'a E imologiniame enkq kalbos Zodyne nu odoma, kad lenk. a iol anksdiau bu Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5). o: TZZ I%6 a5oma, kad e minas y a kilEs i3 i alq kalbos. 5'l 2.3.2. Sla ybds. Tikslinga ski i da ien4 ba ba izmq g upQ - sla y- biq, kai neaiSku, i5 ku ios slalq kalbos gau as Zodis. I5 iso as i 28 okie e minai (bemaZ du penk adaliai s e imybi$: apieka KK l0 (bnx. one ca, le . opieka- globa TM I l2), apiekilnas MRK 169,419, TFK 13, KK 14 (b us. one g, u, lenk. opiekun - globejas TM 9), asaba MRK 41, TFK 11, 32, KK 8 (lenk. osoba, us. oco6a- asmuo TM 6), a puskai MRK 323, KK 38 (lenk. odpus , us. omnycK- a loidaiTM 132), g iekas MRK 39, KK 11, 36 (b us. ?pox ,lenk. g zech - nuodeme TM 7), g ieinas MRK 240 (b us. zpol Hb ,lenk. g zeszny, us. zpeu ua il - nusiddjqs TM 89, nupuolqs TM 100), g ieinil as MRK 54, 91, TFK 18, KK 9 (b us. zpewnlx, lenk. g zesz- nik, us. zpeumuK - nusidejelis TM 5), ke e gas TFK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK 35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue - bausmd TM 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i idaMRK I 59, TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my I is a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk. miloi ,b us. u i ac4a - maloni TM I 0), n sl s MRK 49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us. Mb c b,lenk. myil - min is TM 78), nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '. nadzieja, b us. uadsen - il is TM ll), p isiega MRK 186 (lenk. p zysigga,b us. npucnza), p o a MRK 20 (b us. npaea, lenk. p awo), odaMRK 107, TFK 12 (b us. pada,lenk. ada - pa a imas TM 9), ona MRK 95 (b us. pana,lenk. ana), s onas MRK 75 (lenk. s an,b us. cman), sumene MRK46, TFK I 6, KK I 1 (lenk. s um i enie, b us. cyu euu e), u bagas MRK 73, TFK I 2, KK 5 0 (s. lenk. u bo g, b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le*. **ojsko), aldymie ls MRK 45 ( us. eonoduuup,b us. aa" adapLlAe- al ii ojas TM l2), eseldKK 25, MRK 237,TFK 9 (lenk. wesele,b us. ancen e - es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us. aeuuac ya), ie a MP.K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a - il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk. wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH - isak mas TM 7). 2.3.2.1. G aiki5kos kilmds sla yb6. Ras a ik iena sla ybE g oma a MRK 2l ( us. zpa oma,plg. g . ypdppc a (Dac ep 1986:451) y a g ai- kiSkos kilmes. l9l6 me ais i5leis ame K. Pal a oko Tilq,bos moksle ienaZodZiq eligijos e minq ku iuos galima bn q laiky i s e imybemis, gau omis i5 sla , l kalb 5 neap ik a. I5 pa yzdZiq ma y i, kad daugiausia sla ybiq y a Moksle Rimo Ka aliku. 58 2.3.3. Bal a usyb6s. Tikybos moksle ne as a i bal a usybiq, ku iq a ojama ki uose ka ekizmuose (7 e minai, de5im adalis s e imybiq): m ielnykas MRK 82 (b us. uyua aui c), milka MRK 57, TFK I l, 25, KK 46 (b us. MyKq - koniia TM 80), p ie elis MRK 157 (b us. npamqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 (b us. c epqb - mi is TM 9, mi i- mas TM 90), sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us. cyd - eismas TM 9l), sudiia MRK 46, 102 (b us. cyden), s ie as MRK 21, TFK 13, KK 9 (b us. csem - pasaulis TM 73). Visos bal a usybes a ojamos Moksle R i m o K a a I i ku, maZiau jq as a T u mp aj am e Kun. F i I o c h o w s ki o ka e ki z m e i Ka akizmuose ka el ikiszkuose. 2.3.4. Vokie ybds. Vyskupo K. Pal a oko Tikybos moksle a ojama ik iena okie ybe (1,4o s e imybiq) - podZiai TM 120 (plg. ok. dial. podi, pod Alminauskis 1931 : 103, plg. daba . ok. die Pa e - lo"iki o e ai TM 120). Ki uose ka ekizmuose okie ybiq neap ik a. 2.3.5. Apibend inamosios pas abos . 7 | ienalodi s eli gij os e minas (apie I5o/o isq ienaZodZiq e minq, L . I pa .) y a s e imybes ii sla q i ge manq kalbq. Tai y a s e imybes (kai ku ias, p z.: g iekas, mylis a, pekla, sme is i k ., andame jau M. MaZ ydo aS uose), ku iq im a eng i ku kas anksdiau nei XIX a. gale - XX a. p adZioje. Tadiau Sis laiko a pis - ai am ik as l[Zis, kai el bu o a sig gZ q i gim ajE lie u iq kalbq i jos u us. Ka ekizmuose Mol<slas Rimo Ka aliku, T umpajame Kun. Filochowskio ko ekizme i Ka akizmuos e ka alikis zkuos e g e a s e imybiq sinonimi5kai y a a ojami lie u i5ki eligijos e minai, p z.: cna a MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18, TFK 42; duiia MRK 29, TFK 8, KK I I - d asia MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia MRK403. 422-i ake MRK l2l; /asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15, KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - p aga as MRK 42, TFK l3; a puskai MRK 323, KK 38 - a laidai MRK 70, TFK 35, KK 38; mylis a MRK 17, 18, TFK 17 *malone MRK46, TFK 10, KK 12; sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s TFK 17, KK l6 i k . Sumu nu- s a y i, ku iam - lie u iSkam a skolin am - e minui eikiama pi menybe ( ai a ski a s aipsnio ema). Pas ebe a, kad ka ekizmuose imami a o i lie u i5ki eligijos e minai, o jq sinoniminiai s e i nos kilmes e minai 59 asomi skliaus uose , p z.'. apeigos (ce emonijos) bainyiio.s. y. MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e (lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301, k u ina kaniia (muka) MRK 319, malone (mylis a) Die o KK 12, nus ojimas il ies (nodie7oy' MRK 431, p aga as (pekla) MRK 144, s ebuklas (iiudas) MRK 81, Zenklas (iiudas) MRK 23 i k . Ka ais s e imos kilmes e minai pa eikiami po jung uko a ba,p z.: apeigos a ba ce emonijos bainyiios i en os MRK 419, BaZnyiios apeigos (a ba ce e- monijos) TFK 40, s ebuklc s a ba ii idas MRK 8l i k . No s a ojama i a i k5diai, p z.'. a nZina milko (kaniia)KK16,podiiai (kumai) TM 120, sme is (mi imas) KK 16 i k ., a ba skliaus uose pa eikiamas a p au inio LodLio a i ikmuo, p z.: despe acija (nusiminimas) MRK 43l, Komunija (a ba daly a imas) TFK 36 i k . I5 iso o galima sp ps i, kad ka ekizmuose einama lie u ejimo k yp imi. Tai ma y i K. Pal a oko Tilq bos mol<;sle. 3. Pusiau lie u i5ki ienaZodZiai e minai Ka ekizmuose as a ienaLodLig, eligijos ennin -5 ku ie y a hib idai. Hib idais laikomi LodLia| u in ys sa os kilmes i skolin q ZodZiq suda o- m4sias dalis (KTZ 1990; LKE 1999; Keinys 1984: I l5)47. I5 iso as i 33 hib idiniai e minai. Vieni hib idai daba ineje bend ineje lie u iq kalboje y a a o ini (13 e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis MRK 174, panele TM 82; k iks iji nas MRK 308, pasninka imcs MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548 mui ininkas KK 22, MRK l2l, iegnojimasis TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9, KK27 ,39, TM 8, pagonys | TFK 19, panys eKK42,MRK 280, yskupys eae MRK 118; ki i ne a o ini (20 e - a6 e ia pa eikiama i sude iniq em inq pa yzdZiq. a7 Hib idai kalbininkq y a ne ienodai apib eZiami. Pa yzd2iui. A. Pupkio nuomone, hib idai y a ,,neigiamai kodi ikuojami LodLiai, u in ys iS ki q kalbq pasiskolin q da ybos elemen q (p ie5dell a p iesagq)" (Pupkis I 980: I 06). B K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo i laiko ge manizmu (Alminauskis l93l:75). A. Rubinas s aipsnyje D asinink4pa adinimai i j4is o ija a{o,kadkuni- gdiki is pasida y as i5 ZodZio kilnigas,,ka alius" su p iesaga -alkJln (Rubinas 2001: 191, da plg. Kabelka 1964:120; B[ga 1958:546). ae Ano S. Amb azo, ie q pa adinimai su p iesaga -y e y a,,pamo emiui is e s i ii sla q kalbq" (Amb azas 2000: 70). LKG apie sla i5kq p iesagos kilmg neuZsimenama (LKG 1965: 3 l0-311,402). 60 minq) : b o s i ny kas MRK 42 5, ge ad€j as MRK 40950, n o b ai nu m as KK 49, TFK 12, MRK 433 (plg. lenk. nobo2noic); ge adej s e KK 49, MRK 42, 54 (plg. hib . ge adejas, TM 12 jau a ojama ge ada ybe), nep ie elys e MRK 64 (plg. hib . nep ie elis); nei s a a TFK 10, MRK 214, nep ie elis KK 17, MRK 157, TFK2I,pa iikadaMRK39T (pIg. iikada-lenk. szkoda LKZe); ap m i s I ij i m a s MRK 40 8, a p a k u a oj i m a s TFK 3 5, ap i e a oj i m a s MRK 330, 76, blagasloniimas MRK 31a (plg. palaiminimas TM 101), b I uznij imas MRK I 85, n epaku a oj i mas TFK 10, paku a oj imas KK 37, p isiega imas MRK l9l:' da byg iek s TFK 27, p adiiog iekis TFK 27; k yie o ojas MRK 158, nuk yie o as MRK 374. I5 iso as a 20 hib idiniq ienaZodZiq e minq, u indiq s e imos kilmes (lenkq a sla .'q kalbq), . y. ne senojo skolinio a a p au inio Zo- dZio, i sa os kilmes (p ieSdeliai a p iesagos) suda om4sias dalis. Tu in omenyje, kad ka ekizmai y a eng i XIX a. gale - XX a. p adLioje, ne a keis a, kad juose y a nemalai hib idiniq eligijos e min l, ypad kad is penk adalius jq Siandien galima laiky i s e imybiq da iniais. 4. I5 ados l. XIX a. galas - XX a. p adLia bu o spa aus daba ines bend ines lie u iq kalbos kD imosi laiko a pis. Religijos e minija uome bu o nusis o ejusi, ik labai neg yna. Nuo XX a. p adZios eligijos e minija y a iena i5 ge iausiai su a ky q. Tai le ne dauge lis dalykq. Tadiau bene s a biausias bu o nuosekli i k yp inga ano me o kunigq (J. Laukaidio, M. Pakalni5kio, S. Tij[naidio, A. Vy a o, J. Tumo, J. Madiulio i k .) i kalbininkq (K. Biigos, J. Jablonskio, J. Balcikonio. J. Slapelio i k .) eligijos enninijos a kyba. 2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq ka ekizm l e minq kalbinei aiSkai po eikio u ejo lie u iq kalbos pokydiai, p iklausq nuo nekalbiniq eiksniq (lenkinimo, okupacijq, spaudos d audimo i k .). 50 Plg. lenk. dob odziei, s. b us. do6podei. Vals ybines lie u iq kalbos komisijos pa i in ame DidZiqjq kalbos klaidq sq aie -dejas laikomas s e imu ZodZio elemen u. p iski iamas p ie ZodZiq sanda os klaidU (LKKN 1998: 149). Kalbininkas J. Klima i- cius (s aipsnyje Ge addjus, pik addjas, niekudeias g ynai lie u iSki ZodZiai) i ode, kad ge adOja,s y a g ynai lie u i5kas Zodis, o ne hib idine sla ybe (Klima idius 2000: 64). S aipsnyj e da laikomasi adicines nuomonds. 6l 3. Nelie u i5ki eligijos e minai iki l9l6 me q i5leis uose ka ekiz- muose Mol<slas Rimo Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio ka ekizmas, Ka okizmai ka alikiszki suda o be eik eddal[ isq ienaZodZiq e minq (Z . I pa .). 3. I . Nag inejamo laiko a pio ka ekizmuose a o i a p au iniai e mi- nai (24,1%o nelie u i5kq e minq) i senieji skoliniai (25,5o/o nelie u i5kq e minq) i5 esmes nepakeis i y a ebe a ojami i daba . 3.2. Ge okai daugiau a p nelie u i5kq e min l 1879-1903 me ais iSleis uose ka ekizmuose y a s e imybiq (71) - kiek daugiau nei puse nelie u i5kq ienaZodZiq eligijos e minq (50,4%i). Siq dienq poZiii iu nag inejami ienaLodliai e minai liudija Elie u iqkalbos aidos me 4 kai baZnydios a5 ijoje bu o pe einama I daba inE bend inp lie u iq kalbq. 3.3. Kunigo K. Pal a oko Til ybos mokslene S2,2o/o e minqy a g ynai lie u i5ki. Ka ekizme a ojama ik iena s e imybe, kilusi i5 okiediq kalbos - podZiai TM 120. Taigi pe kele qXX a. p adZios me q s e imi eligij os e minai bu o pakeis i lie u iSkais. 3.4. K. Pal a oko ka ekizme a ojami ie s e imos kilmes eligijos e minai, ku ie ne u i lie u i5kq a i ikmenq, pa yzdLini, senieji skoliniai (baZnyiia, pagonis, po e iai, pasninkas, k ikiiionis, yskupas i k .) i a p- au iniai e minai (ka dinolas, sak amen es, an i ona, diakonas i k .). 4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l ka alikq ka ekizmq e minija i5 esm6s maZai ki o. KK MRK TFK Sa , N l Ka akizmai ka alikiszki. hsu eikalingiausi d0l aik4 i imoni4 p aszcziok4 su Lemen o iu i Minis an u e , Bi enai, 1903. Mokslas Rimo Ka aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as i an a ka a a spaus- las, Vilnius, 1879 (su pie3 uku - 1888). T umpasis Kun. Filochowskio ka ekizmas. Vaiszgan o e s as. An q ka q iszleis as, pa aisy as, Vilnius, 1863 (su pie5 uku TilZe, 1901, edia laida). Pal a okas K. Tilq hos mokslas 1S . Ls o ija i Ka ekizmas), Pe apilis, 19 6. LITERATURA A lminauskis K. 193 l: Die Ge manismen des Li auischen 1. Die deu schen Lehn- w i e im Li auischen, Kaunas. 62 A m b a z a s S. 2000: Daik a a dii4da ybos aida2,Vilnius. B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos uid audimo aikas (1865-1904 m.) 3, Kaunas. B i 2i 5 k a V. 1990: Aleksand ynas 3.2-asis ( o og a uo .) leidimas, Vilnius. B ii c k n e A. 1974: Slownik e ymologiczny jqzyka polskiego, Wa szawa. B I g a K. 1958: Rink iniai ai ai I, Vilnius. B ii g a K. 1959: Rink iniai ai ai 2, Vilnius. B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius. D a m b a u s k a s - J a k 5 a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in- klnys, Kaunas. D o in as V. 1986 Pag indines leksikologijos sq okos,Vilnius. D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26. D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas, Mlnius. DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas, Vilnius. DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius. DZo2000: Daba ines lie u i4kalbos Zodynas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius. DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi- mas). E c k e R. l97l: Bal ische S udien,Be lin. F aenkel E. 1955 Li auisches e ymologisches ll/ci e buch l. A p i ekiuo i, Heidelbe g. F aenkel E. 1962: Li auisches e ymologisches w ) e buch2. p i yke i - z olgai, G i ingen. G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos me men s, ilnius. Gi i ien€ J.2003: Leksikos g yninimo polinkiai bend ines lie u iqkalbos is o ijoje. - A chi um Li huanicum 5, 391-410. Jablonskis J. 1933: Jablonskio ai ai2: S ie imo eikalai. Red. J. Baldikonis, Kaunas. Jablonskis J. 1934: Jablonskio ai ai 3: Rai bos dal1,l111i. Red. J. Baldikonis, Kaunas. Ja k a i i en e E. 1980: Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius. K ab e I k a J. 1964: K is ijono Donelaiiio ai yleksika,Vilnius. K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos hib idai (sq oka, usys i nonniskumas). - Lie u os TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius. K e i n y s s . 2000: I5 A. Damb ausko kalbos i e minologijos eiklos. - k minologija 7,3247. K e i n y s S . 2004: Te minologijos aida. blkle, aidmuo i uzda iniai i XXI amiiq izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ: K< z i m ie u i G a i en iu i a m inll, Vilnius, 219-239. Kl ima i dius J. 1998: Ke u i alkoskelinukai. ,Gim oji kalbalO, 10_14. K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas, niekaddjas - g ynai lie u iski zodziai. - Ac a Linguis ica Li huanica 42, Mlnius, 58-65. Kl ima i d ius J. 2002: Ka ekizmo kalba- kalbos ka ekizmas. -Kalbos kul u aT5. 105- 19. 63 K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius. K uopas J. 1998: Rink iniai ailai,Vilnius. KTZ l99O: Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas. Lebedys J., Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as. - Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135. LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o pe d ij a, Yilnius. LKG 1965: Lie u i4kalbos g ama l a, Vilnius. LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene, Vilnius. LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas. LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius. LKZ I 1962 Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ x l 1986: Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius. LKZ XX 2002 : L i e u i 4 kal b o s i o dy n as, Vilnius. LKZe: Lie u i4 kalbos iodynas, Vilnius. www.lkz.l . LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas, Mlnius. LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius. LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys, Heidelbe g. LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius. LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904. Kn. I . A-P. Suda e E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas, Mlnius. LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904. Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas, Vilnius. NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje. -NaujasisZidinys Aidai718,2005. P al i on is J. 1995: Lie u i l aSomosios kalbos is o ija, Vilnius. Pa aisy ieji Po e iai 1909: Pa aisy ieji Po e iai. Vado as 14,107 129. Pu pk i s A. 1980: Kalbos h l u os pag indai, Vilnius. P upk i s A.2005: Kalbos kul u os s udijos, Vilnius. R u b i n a s A. 200 I : D asininkq pa adinimai i jq is o ija. -l c a Linguis ica Li huanica 44,189-200. p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius. S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius. SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius. S k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius. S k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius. Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P. Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309. Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a. Pu b I ic is i ka, Vilnius. 64 22 1.9Ze: Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda, Klaipeda. 22 1'9SS : Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius. 22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas. A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius. Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas, Vilnius (e. leidi- mas). U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius. U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai. - Kalbo y a 4, Vilnius,387-390. U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai. - Bal is ica 27 (l), Vilnius, 4-14. U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius, 9l-101. Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o., Vilnius. Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds kalbos iSkilimas, Vilnius. Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais, Vilnius. Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius. Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe i kalba. Senqj4 ai 4kalba. XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius. @ a c na e p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui c oeapu pyccKozo n3b Ka l, Moc na. O a c e p M. 1986: 3mu onozu,lec cuil cnoeapu pyccKozo 3b Ka 3, Mocx a. NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h CENTURIES Summa y Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes ields o e minology - he old bo owings ( o ins ance, ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios (Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos (Eas e )) came in o Li huanian be o e he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y - in 10 h-121h cen u ies. The begin- nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas (The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he oldes o all p esen ly known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical Lu he an ca echism Ca echism sa p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 . This a icle analyses one-wo d non-Li huanian o igin e ms o eligion used in Ca holic ca echisms om he end o he 19 h and he beginning o he 20'h cen u ies. This pe iod is no a andom choice, because he li e a u e o he Chu ch and i s language a ha ime we e co up wi h ba ba isms. F om ou Ca holic ca echisms published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku (Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis Kun. Filochowskio ka ekizmas. 65 Laiszgan o e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed by aiszgan as) (1901), Ka akizmai ka alikiszki (ca holic ca echisms) (1903) and ilq bo,s mokslas 1S . Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching o Religion (Holy His o y and ca echism)) (1916) by he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s, we e picked up. some en.ns we e he same, so i made 613 di e en e ms and 125 hei a ian s. The majo i y o one-wo d e ms - 439 e ms - we e o he na i e o igin. This a icle in es iga es l4l di e en e ms o non-Li huanian o igin and 33 hyb id e ms o o eign o igin. Non-Li huanian, i.e. e ms o eligion o he o eign o igin a e so called in e na ional wo ds (34 e ms), ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms). The absolu e majo - i y o in e na ional e ms (33 e ms) a e de i ed om classical languages - L a in(ak as (ac , no e) TFK 43, os ija (hos ) KK 30, MRK 322,TM 123, sak amen a (sac amen ) MRK 16,79, 138, TFK 9, KK 22,TM 72, 85) and G eek(an i ona ( e sicle) TM ll, balzamas (balsam) MRK 315). Some in ema ional e ms came h ough Sla onic (Belo ussian, polish) languages, o ins ance, al o ius (al a ) MRK 176, TM ll0, ad en as (ad en ) MRK 79, 333, TM 109, angelas (angel) TM 12, 76 and o he . The o igin o old bonowings a ies. These ca echisms ha e majo ily old bonowings om Sla onic languages, o example, bainyiia (chu ch) MRK 25, TFK 20, 25,KK.lg, TM 7,88, g abas (co in) MRK 75, KK l5 and o he . This is he oldes laye o Li huanian e ms o eligion. The e a e many ba ba isms in ea lie men ioned ca echisms (71 e m): polonisms (ab ozc s (pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o osa y) MRK 50), Sla onicisms (apieka (ca e) KK I 0), Belo ussianisms (m ika (su eing) MRK 57, TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s) TM 120). The end o he l9'h and he beginning o he 20'h cen u ies is he pe iod o he as c ea ion o common language. A ha ime e ms o eligion we e al eady es ablished, bu he language was com p ed wi h ba ba isms and was no pu e. In he begim ing o he 20* cen u y he e we e a emp s o no malize enns o eligion - ba ba isms we e changed, in ema ional e ms and old bo owings we e le . In he wo k o he p ies K. pal a okas Tik bos mokslas (The Teaching o Religion) e en 82o/o o e ms a e pu ely Li huanian. In his ca echism he e is only one ba ba ism om Ge man language - podiial (godpa en s.l TM 120. Fu he mo e, ba ba isms, used in ca echisms published in lg79-1903, we e changed, o ins ance, di ma ond MRK 108, TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns TM 120 (con i ma ion) , iysiius MRK 63, TFK I 7, KK 16, 37 - skais ykla TM g9 (pu _ ga o y) and o he s. A e he bishop Pal a okas he e minology o Li huanian ca holic calechisms ha dly changed. Au5 a RIMKUTE Lie u iq kalbos ins i u as P. Vilei5io g. 5, LT-10308 Vilnius E. pa5 as [email p o ec ed], [email p o ec ed] Gau a 2005-10-25 66