Au5 a RIMKUTE
Lu ie
i l as i 1
kaL bos
ins
NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS
KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI No s
Li uanie ka alikybe é ai i es a ès elai
m. AukS aidiuose e seulemen 1413 m.
- 1387
Zemaidiuose
- lie u i5ka k ik5dionybes
e minija en e ki q
lie u i5kq e minijq Tai
une i5 leiausiq.
indique le plus ieux es
lie u iq eligion des e minijos couoksnis - els les ieux p ê s comme
baZnyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba e k . (Z .
B[ga
1958: i5
348; 1961
I lie u iq kalbq
776), a ejE
g eidiau-
y iniq sla q
siai
X-XII a. enco e
p ès5 o icielqjI
Li uanie k ik5 4.
Li u i5kos
k ikidionybes
- iS i5likE uZ a5y i
e minijos
i5 main enan
p adLia XVI a. p adZios Vilniaus yskupijoje
Zinomq
hand a5 iniai plus
po e iq
anciens ex ai
- heipa ies molda, Angelo e Tikejimo Palionis passeignemen
iipaiinimas (Lebedys, 1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) e pinnoji
imp imusdin a Li u i5ka Ma yno MaZ ydo e angelikq liu e onq
li e Ca echism sa p as y
Szadei
(1547).
Siame a icle oi e discu e in du XIX a. - XX a. débu Lios ka alikq
ca echismes us oimanus nelie u i5kos o igmes uneZodZius eligionijos
e minusl. Sis pé iode2 n'es pas au hasa d. C'es une pé iode, choisie
kai, o mojan lie u iq kalbai3, à l'ac uelle communeine da an age im a
upin is eligions a5 q e en géné al BaZnydios kalbaa. T a ky i equio
beaucoup k4:
I Sude iniai e mininai a icle
neap a iami, ca la plupa a
demenimis.
nag inejamq ZodZiq jq
: XIX a.
galo
- XX a.
p adZios
BaZnydios pa le, le plus da an age la eligion e minija k i ai eligionijos leksika)
jusqu Siol es ela i emen peuug y ine a. A ski qni a ikL pas abq su ce mo o
eligion les e mes son seulemen un au e, pa exempledii, mine o pé iode
(i aps-
imp umaie
- Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e.
À p opos des eligions leksikq son a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V.
U bu is, A. Sabaliauskas, J. Palionis, Z. Zinke idius, V. D o inas, Klima idius, A.
Kudinskai e e au es.
J.
' Selon J. Palionio, XIX a.
commen-
- XX a. - c'es le
Zios de in
aka q aukS aidiq
de nie pé iode
kauniSkiq a mes
Vadinasi.
isi i ica ion.
c'es un i5 commun ines
pé iode de dé eloppemen
du langageq (Pupkis 2005: 44).
a
Comme
ao J.
M. Dauk5a
Gi diene,
déjà g ynin i
s engesi
(Gi dien€,2003:
kalb4 394).
Donc
upin asi
eligions
pa le déjà depuis XVI a.
galo.
42
maldaknyges, giesmynus, pamokslq ca ekismus,
li es e ki 4BaZnydios li e a D 4 qui é ai
uZ e 5 a s e imybemiss.
XIX a. kilus du na ional
g andisse langues nuo
enaissance Li u iq gale,
du XX s. dé5im medio de
ba ba izm 6. Le p emie
pu i ica ion gale a é é
p asidejo sqjiidZiui,
ls eig a
(1909)
Po e i l commissionT, qui4
suda e kunigai Aleksand as
Damb auskas8, Al onsas Pe ulis
e Juozas Laukai is e ,,didZiausiq
mondialie ines bend ines langues
no minimo ép oi i" u ejq
Zymiausi de ce momen les
pa la eu s: Kazimie as Biiga,
Jonas Juozas Baldikonis e
Jablonskis,
Ju gis Slapelis
(Zinke idius
2000: 179). Le a ail de la Commission 1909 m. asa q
Seinuose, ano
Zigmo
,,i5 bininkq
Zinke idiaus,
esmes ce p emie Li u iq kal-
su aZia emen "
( en pa ), quand a é é su a ky a impo an esniq
maldq, po e iq langue, é ablie bii iniausia eligion
des e minija.
5
S aipsnyje ien omasi adi ionnelles, langues
cul i os édi ions dans déjà nusis o ejusios
s e imybiq samp a os.
S e imybe dia considé é i5 au e langue a ejps Zodis, qui
p iei a auja bend ines langues no noms e a lie u i5k4
emplai 4.
6Te me ba ba isme Siames aipsnyjelaikomass e imybds
synonyme(KTZ 1990; enco e
Z . LKE 1999).
7
P udoje, sukaip a5o Z.
pa le i su po e i -1 uneodinimq.
qui sé ieusemen susi upino
Zinke idius, XX a. p adZioje im a
é o me,,,Pi masis, po e iq jq
Li uu inimu, é ai p ela
Juozas Laukai is" 2000: I 78). Il e
(Zinke idius misijq. 1909 m. Seinuose Commission menesiq ap a inejo bend inds, po 4 ypad
suda e adinam4j4 Po e iq ko-
baZny ines, langues eikalus. Fou cons i ue deux po e iq a ian es:,,1) siiilomas
p esque nou elle aduc ion, e 2) comp omisis a ian , plus qu imes jusqu olems
kalbinink ma y . e même pasiZymejgs amendisymais, Laukaidio, adicaliais i5 esmes
u ilise po e iams, a ec léqu ais ce ains des injus iisyklings, pa lequel on che cha
neiSgqsdin i konse a i emen nusi eikusiq spi i uinikq" é ai i5spausdin i Pa a -
(Zinke idius
2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14 sy ieji Po e ial. Po e iq komisija Vado e aid,
que,, u edami akyse isq po e iq p aei [ e ma ydami didelg jq ne ienodum4
nesu adome au es i5eigos, comme jus emen ou e kq aisy i moksli5kai, ainsi que
lie u iq langues esp i exigen , mais une ois laik sa oeme p iede me a siZ elg i i ce
que mlsq pa a ieji po e iai bl q unde s andami isai Lie u ai e pilnai iS eiki. BaisyZny
min [ Del os p Zas ies en ce ains suje s ne iekeme pas e a is expe sq" Po e iai
1909: 107). Pladiau Po e iq komisij4
(Pa ois ieux
su Z .
Z. Zinke
4 Z lela i
4 p o a i
i(ians s udij e i
(Zinke id-
ius 2000: 1
7 9- I 84).
8
A. Damb auskas
- Li u iq kulh os eikejas, kunig, philosophe, i1ologue,
li a l os c i ique e poè e, pasi aiinejgs Adomo Jaki o,
D uskiaus e au es slapy a dZiais (LKE 1999; LLE 2001;
Keinys 2000:32).
43
l. Sal iniq apL alga
Sio a icle Sal iniai
- qua e XIX a. gale - XX a. p adLioje i5leis i ka alikq ca ekizmai:
Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun.
Filochowskio ca ekisme
(1901),Ka akizmqi del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i
ka alikiszki. Wsu eikolingiausi
Minis an u u (1903) e kunigo Kazimie o Pal a oko mokslas (Kazimie o
Pal a oko es un p o esseu de médecine e p o esseu de médecine à
Tilq bos (S .
l'uni e si é de Pa is).
Is o ija i Ka ekizmas)
(1916).
Sal iniens choisi pas
au hasa d. XVIII e i5
pa ie XIX cen Ziaus
eligions ai q langue
k izE L . Zi *e idius
1990; l992; a su écu
@ladiau
Palionis
e liéE la
1995). Ce
pe e de la
u a ec
Li uanie
l'é a isme
son
ejoin e au
O m. de la
mojo soulilimo empi es.
Russie
pos 1863
i5silais ina-
é ai uZd aus a p uda la yni5komis aidemis.
Vyko k a5 o colonisa ion e usi ika ion. XIX a. II,
comme e dans beaucoup du Midu io e Ry q
Eu ope
Saliq, kilo
Li uanie a gimimo Un i5 na ionnel judejimo keliamq suje q é ai ko a
au ini-
del lie u iq langues eisi 1'g. Mine i ca ekizmai es i5 lie u iq
um sql[dis.
na ionnel a gimimo laikq. P ie5 pa le de dans les ca échisismes
a o q e minigis commenan kilmg, au b iè emen discu e
Sal inius. Ca ekismE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as,
pe aisi as e seconde ois a sp us as e pi m4 ka 4 1873 années
iSleido pa enge
Zemaidiq
(
yskupas
- I
875
)
I 0.
Mo iej aus
gij i i5 1879 me q ca ekisme Sal inis nes
Valandius I 80 I Reli os e minai
Zinoma, édi ion. choisi, Nepami i ina,
é é
que Li uu i 4 si ua ion de langue
ne ienoda MaZojoje e DidZiojoje a
e
en Li uanie. DidZiosios Zemaidiq e
mo Li uos s e os ès sky esi, exempleliui, Zemaidi l
Vilniaus yskupys ese lie u iq langues a oji-
kaS e baZnydiose é ai meldZiamasi i5 lie u iSk l
maldaknygiq, pa lami Zemaidius lenkejimas ku kas
lie u i5kai po e iai. ouche e maZiau ni Mlniaus
k a5 o habi an s (da Z . Zinke idius 2002:33-339,
500-504).
0
Ano Z. Zinke idiaus,
,,Valandius nusius Zmones,
subl e su soi
Li u i5kai a5andius i5sila i-
encou ageino laisse Li u i5kas
li es, daZnai leu s le5omis. Taip
sqmoningum4" 1990: 157). Valandiaus,
imp usdino kele liaudies au ini
comme ay ojo
(Zinke idius e S ie ejo, ac i i és u ejo ès didelq eik5mg, o mojan is lie u iq
a5 q kalbai, ca il s engesi a5y i ainsi, que acilemen sup as ll isq a miq Zmones.
A. Damb auskasjo a5 us
Jak5 as
paZymi:
,,Aiman j4 dans ou e sa y ybeje e neapkgsda o Li u i5kai emokanba ba izmq
sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges
i5laiky i
auxquelles p o i aien p asdiais ceuxji" (Damb auskas-JakS as l930: 209). I5 ik qq M.
Valandius ne enge okiq s e imybiq comme apie a o i, iis a a, g ieins, loska, muka e k .
Donc yskupas nelabai esis enge g ynin i eligions kalbq. C'es ai, g oZinq li [ 4jis
kl e èginga langue.
44
que 51 leidim4 a é é
pe edaga Qs
Aleksand as Vy a as .
Il a5e:
,,AS usagéjau p o . Kaz. Jauniaus
des ymu Kauno semina ijo o suje de
es ; en plus, ldejau là ou nou eauq
emmeys E.
suje 4 su cli i is se ma iok i i
Ra5yb4 Mai onis, é ai
mais ai pe a5inedamas
i5 aisEs... pas ou poè e
p isilaikiaujo pa aisymq.
P iedqapie kliii is
emmesys es pa Zil ejo... ge b.
A.
(LTSRSB
I862:
Damb auskas" 257).
T ampasis Kun. Filochowskio ca équisme. Vaiszgan o e s as. An q
ka q iszleis as, p aisy as - c'es kon a akcinis p esseinys, i5leis as
l90l années. P ie5an S dans app oba a: page con ien 1863 me q
Imp in i i leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas.
VaiZgan ( I 869-1933) au ca écisme p a a me
Li uiai, ne ous assu ez
! ! szi a kningele
Ca ekisme
son ha monisés
Elemen o ius! !
"
po e iais, a ec
indique, - c,,, non,,
"
que les po e ys
Valandiausko
app ou és . i. M.
po e iais, (Vilnius,
Valandiaus
li egele I k as e
i5sp in din ais
1853).
po e ej
Il siekî an aise e
ce aines cons uc ion
jusqu ol po e iuses
du sen in, ce, i5na5oses
be
po e iq kalb4 pa eike
a us co espondmenis,
daZ sla ybes.
Ka skizmai ka slikiszki. Ka skizmai ka slikiszki. Ka skizmai
ka slikiszki. Ka skizmai ka slikiszki. Ka skizmai ka slikiszki.
Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalingiausi dil aik4 e imoni4
Ca ekisme la page de l'au e cô é
p aszcziok4 a ec Lemen o iu i Minis an u u (1903). Sec aS inien
en kon a akcine es i inje g
qe iypon. B'A IHO 1864 z. Del
lkomponuo a ap oba a: loseo euo
ca ekisme au o iaus es
nesu a iama. Ano V. Bi Zi5kos,
c'es ca équisme
A. Ba anausko
( 1835-1902)
(Zi5ka 1929: 852-85Bi 3) Lien es? 'SR
bibliog aphie a5ome que ce es
P. Legecko
(1844-1934),
knyg l
au o iaus,
e ejo
e kunigo,
ca équisme
(LTSRSB
1988:673).
MedLiaga collec a e i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos mokslo (S .
His o ies e
(1916).
Ca ekisme)
cons i ue
Sal in[ is pa ies: I. Po e iai; II.
S en oji
His o iija; III. Le ca échisme. Religions colle i i5 p emiè e e
e minai
edios daliq. Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle
Ka ekizmas o emen a ec 5 . His o iija. apposi ionnemen
ai5kina su i5 as S . Ca ekisme4
His o ies
Ca ekisme aiSkina, qui i5 isai neiSde a 5 . Is o ijoje. Todel
Siame,,Tikybos
A. Vy a as
(1837 1863?)
- kunigas.
Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990:
4 0).
2
K. Pal a okas
(
1958) 1875
- Lie u os é êque. Pa cnge 2 . IJIE e i5leido
Ka alikq
BaZnydios
eikejas, depuis 1926 meq
eligions ki abq, ikybos ado eliq (pladiau
1981).
45
Moksle" les deux suje s
pussé dans un seul li eel"
(TM 1916: men ionnez que 5i publiin[ ès pladiai e c i i5kai
3). Bii ina
ecenza o le kalbininkas
J. Jablonskis
(Jablonskis
1933: 97-ll3). Il en 1917 San a oje ale,
que,,Ka ekizme",be ikybos mokslo dalykq i
pag indiniq ikybos iesq, es nemaLa 1933:
97). E Siaipjau suje q e suje eliq
' (Jablonskis el i gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e
neuZsimenama.
Les ois p emie s ca éizmas son
i5leis i pendan la pé iode de
p ohibi ion de p esse, quand
o icialioji Li uanie pa labu o usq.
P imaisiais XX a. deSim mediais i yko e BaZnydios langues
l iZis, . y. a é é abandonnée ba ba izmq. Choisi en années
i5leis as K. Pal a oko paZiD e i, comme paki o la eligion
e mininai, ou a é é abandonnée, p asidejus aux in ensi es
1916
eligion a5 l langue co ec ions, anks esniues
ka ekizmas, nes no d a
ca ekizmues a o q s e imybiq.
I5 ca ekizmq assemblé I 158
singleZodZiai e mes de eligion e j l
a ian es, adiau pa ie e minq
coinciden , o el i5 o al compose 613
ski ingq e mes de eligionq e 125
j L a ian ai 3.
La plupa as a ses
o igines uneZodZiq
eligion des e minq
- 439 e mines
( .2.
I pa . ).
2. Nelie u iSki e mesinai
Be eik eddalis ca éizmuose
a o l uneZodZi l eligions
e minq es (Z . nelie u i5kais, . y.
nelie u iSkos o igmes I igu e.). Siame
a icle é ange s o igmes, eligions
e minais a considé ée
é ange sybes, les di s in e au inie
LodLiai e les ieux p ê s,
qui son ous5kai
adap ikq au Li u iq
sys ème de langue
e ,,ieina bend ines
! P incipalin[ langue
Zodyno ond4
Religions e minq a ian es dans
l'a icle neap a iam .
a
Nan us e minq kilmg baséamasi A. Sabaliausko
s udio Li u i4 langue leksika
(1990),
D. U bo Ma y)no
Mai ydo oi 4,odynu (1998), J. Kabelkos io ai 4 leksika (1964), J. K uopo a ail
Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje (1947)), V U budio in e na ional a icles:
K is ijono Donelai-
Nepas ube i Mai l, sla alo sla izmai (1962), Senosios lie u i4 langues slo izmai Sen4j
sla izn 4 kilmodyds l o d ( I ai 994), ainsi que K. Kink inos ai ais, Ri a4 Bugynu, iod. Li q
lnas (1963), Zod (1985), 2001-2003. En ou e, Ziu e a
K. Alminauskio dc a o disse acija Die Ge manismen des
Li auischen l), E. F aenkelio Li auisches e ymologisches
(193
W i e buch
(1955 1962),
P. Ska dZiaus
D ie sla ischen
Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) e A. B ickne io Slon,ni
k e ymol ogi czny lskiego (197 j qzyka po
4).
46

i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI"
(Jakai ien€
1980:
6l). Commen a5o
A. sabaliauskas,
anciens aux
débi eu s
,,daZ su ou
ne u ime sa q
pakai alq a
sinonimq"
(Sabaliauskas
1990:
228). Sky ium discu és e mesini, u in ys é imas
o igmes suda omqjq daliq.
Tai hyb idiniai (ou
mi5 ieji) e mina;.
I5 du nag inejami
141
di é en nelie u iskas
e 33 hyb idiniai
e minai.
I pa .
VienaZodZiq eligions
e minq pasiski s y nas
selon kilmq (%) l.
In e p au iniai
e mesinai
2.
Dans le
i5
ca échisme ou e ou
34 in e liées
eligions (maLial
desim adalis
e minai nei
is l uneZodziq
e minq).
In e ou inemen
Zodziai, comme
les ieux skoliniai
e é imybes,
son ils
daZniausiai
Comme Zinoma,
skoliniai.
emp un és pa des
langues
in e pininkes,
adiau pa ois
di icile p adin[
dé e mine
Sal in[,
sou en i e
a pini (ou a pinius).
47
2. l.l. Lo yni5kos kilmds les e mina s
in e na ionaux. Ca éizmues la yni5k4
u indiq in e p au ini l e minq s
p incipalemen as a pama 4
- I 9 e minq: absoliucijaTFK 33 (lo . absolu io) ', ak as TFK 43 (lo . ac us),
cé émie
MRK 3 30 (lo . c
ae imonia), de
k e as MRK I 0 I (lo .
dec e um), despe ac ij a
MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48
(lo . despe a io), dispensas
MRK 399
(lo . dis pensus),
-
in encija MRK 297, Y K27
(lo . in en io), TM 87 (lo .
ca dinolas
ca dinalis), clé ic
(lo . cle icus),
TM 135 communija
MRK 330, TFK
36, TM | 26 (lo .
c o m mu n i
ken as TFK
37 Q 22 193 e k
a ij o), ko mu n
6), ko ns c a
330 MRK
(lo . consec a io), mons ancijaMRK323
(lo . mons an iq
<
mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123
(lo .
hos ia),p ocesya MRK
323
(lo . (lo . eliquiae), sak amenlas MRK p ocessio), 16,79, 138, TFK 9, KK
ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i e minq 2.1.2 e 2.1.4)
elik ija MRK I 82
22,TM 72,85 (lo . sac amen um), sak amen alij os TM I 3 7 (lo . s
i5ski a ne les plus p oches4 Sal in[, g oupe
(de même selon que
d'au es cela se
ai a ec des
in e na ionaux
e minaux
(2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1,
2.1.2.2, ne ) es le cas
2.1.2.2), e selon
(daLnai dé e mine ,
où le éhicule es équipé d'un disposi i d'aé one qui pe me d'échappe à l'échelle aé ienne.
ini ialemen pa ce non acil a neimanoma)
pa lesquelles
in e médiai es
langues LodLiai djo.
2.1.1.1.
kilmds Ras as gau as
Lo yni5kos
eligion, e me gau as
e minaso langbas.
pe sla q un e me de
pe sla us (Sis discu é
neZinoma, pa ku i4
sépa émen , ca
sla q kalb4 il in jo i
lie u i kalb{, adiau
son ini ial
Sal inis al o ius
es la ynq langue:
MRK 176, TM ll0
(lenk. ol a z, b us. anmap
< lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia,,auku as;
o oj amasis 22 20C ; T 22 2001 son
namai, a,,al a is o iikis")
al o ius" LoLieZ I 996, plg. Yai kT al a ij
| 7.
15
S aipsnyje e mininai a5omi
K. Pal a oko aiyb4 nes
ca ekizmo selon l9 6 me q, . y.
Tikybos mok.slo o esandius
ne iks aiyba p esque ne
aybos, lumus de nomb eux
casjq considé e des e eu s
di è e du Siandienines
ko ek u os. le plus g andZ
e minq kilmei, les a ian es
demesys es possible
neap a ien .
Puisqu'a ibué uneZodZiq
sky ium
16
Salia exempleZiq pa ay i ab é ia ions indiquen , dans lequel ca ekisme es u ilisé le
e me, e a abi5ki chi es la page, i5 don ils p isi i (daZes ce es p emie no e le
page pa us ojim[, cas]. Po kab elio esan is indique ou as skaidius dans lequel
discu able e me Sal iniq a icle a ian . p ésen és gale.
ab é ia ions
'1
T22 al o ius kildinamas i5 la ynq des langues. A. Sabaliauskas seulemen
(1990: 253),
P. 36), J.
Ska dZius
(1998: 86), J.
K uopas (1998:
Kabelka
(1964:24) e E. F aenkelis
(1955: 8) indique que dans les
ca échisismes u ilisé
Zodis i lie u iq kalbq a ejo pa
sla q
( . y. lenkq ou bal a usiq) le langbas.
48
2.1.2. kilm6s
Lo yni5kos
e mesinai, ob enus pa lenkq kalb4.
Dans le ca éizmu Mol<slas Rimo Kq aliku
e Tilq bos mokslas u ilisés e pa lenk l
kalb4 Lod1iai ob eni la ynq langues
(2 e mesinai)'.
ad en as MRK 79, 333, TM
109 adwen ,lo .
(lenk.
ad en usLKh{,sumaMR. K4l3 (lenk.
somme
<lo . summa).
2.1.2.
G eikiSkos les in e médiau iniai
kilmOs
e minai. Ras i seulemen 5 eligions
e minai, ku iq pi minis Sal inis es
g aikq kalba: an i ona TM 11 (g .
an iphonos), MRK
balzame es
315 (g . balsamon
ITZ l%6 indique que balzamas a ejqs i5
a abq langues)), diakonas MRK 380, TM
135
(g .
diakonos), pa ia che MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs),
subdiakonas
380 MRK
(lo . sub.- g .
diacones).
2.1.2.1. G eikiSkilmds
ob eni pa lo ynq Ras i ienalodLiai
e minai, ob eni pa lo ynq kalb4
e minai, kalb4.
3
(les langues en eininke s
dé e mine di icile, es
g aikq josT22 nonmimos),
Sal inis pa le:
adiau jq ini ial
hé é ique MRK 23,
335, KK 22 ( o .
hae e icus
< g .
hai e ikos Il en es de même pou les
Yai kTll o LZ SlO,l985, 2001
2003,
e e ikc s
< g .
hai e ikos), ca alik MRK
25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus
< g .
ca holikos),
ca échisme MRK
386,
TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus
< g .
ka dchismosYai kTZZ
2003, TZZ
au es
indique,
que il kilo
i5
g aikq o
langues).
2.1.2.2. G aiki5kos kilmds e me, ob enu pa lenkq kalbq. Dans les
ca éismes e pa lenkq eçu g eiki5kos es u ilisé kalb4 o igmes
e me psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas 1998: 238,
plg. T22, où indique seulemen g eiki5ka o igme).
2.1.2.3.
G aikiSkos kilm€s e minai, ob eni pa sla q langbas. Ras i
2 eligion des
g aikq ob eni
pa sla us,
adiau jq ini ial
Sal inis
e mes, son
pa le:
(sen s.
c Hbzeilb<
angelas TM 12, 76 g .
angelos
(Dac ,lep
1967) 8,
e angeli.ja
e angelia
MRK 18, TM 83 (lenk.
32,
< g .
euangelionU bas
1998: I16, ZZ lqX,1985,
plg.
2001; Yai kTZL 2003)'e.
8
Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [édaga oJ. Baldikonis,y a
s a ybe(LKZ)
E l94l).
Sla ybejl emps
(1998:
e P. Ska dZius
87), J. K uopas
(1998:
84), D. U bas 19).
(1998:
ZodZio T22
g aiki5ka
Kad Zod2io d'o igine
l%6,2001;Yai kT22ZOOI.
indiqué ange as ini ial
Sal inis pa le, dou eoniq
es g aikq
nekyla, adiau besoin paZyme i.
kadjis ob enu
pa slanl kalbas.
e
J. K uopas dans le a ail Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje indique que
e angelija es g ecikiSkos o igmes Zodis (K uopas 1998 227).
49
2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e mininai. Ta p
kalbamq uneZodZiq e minq es seulemen un
Zodis, don le
ini ial Sal inis es
heb ajq pa le, c
- mana MRK 79
(g .
manna<heb . moi).
2.1.5. Apibend inamosios ema ques. Pe
a
lenkq au e sla q langbas, possible adiau
suje du langage, a djo nemaLai iS a dy' q
e minq, Sios
TZ en e Sal iniq men ionnes a emen . Quel plus que ois quin edailles
uneZodZiq eligion de e minqy a la yni5kos, o maZdaug eddalis
- g eiki5kos
o igmes.
Aussi ou é heb aji5kos o igmes lodis mana.
Comme oi i5 exempleZi S ous les e mes
in e na ionaux son u ilisés e main enan .
In e na ionaleiniq
ienaLodLiq e I i gij o s
e minq consomm imas
ca ekizmuose
(maiau a ec ni deSim adalis
es liésgs uo que ka alikq
eligieine leksika a é é c éée
baZny ines langues la ynq
uneZodZi l e minq), appa y ,
ondindu.
2.2.
Les ieux skoliniai2o
À p opos des ieuosius débinius son i ai iq a isoniq.
Uneni bando jq ne a o i (J. Sk i eckas), keis i
au es Zodziais, au es Ijuos Ziu i ole an i5kiau
(J.
Jablonskis, K. B[ga). Zymusis
é imybes comme abelnas,
kalbininkas
K. B ga a me e okias
ab ozas, ab ilsas, adyna...,be
eike u ilise lie u iq kalbai
nécessai es les ieuosius
skolinius, exempleLiui, i klas,
kunigas e k .
J. Jablonskis,,pa eisino en communine
le langage bemaL ous les ieuosius
dolinius, a o us enco e jusqu
appa aandan a5 ui. midZu amiais
a ejusiq
15 skoliniq palaike ceux, qui a mdse neu ejo lie u i5kq a i ikmenq
(pa yzdZiui, skolin inI eligin[ Zodyn4), Ca ekizmues u ilisés
36 les
anciens débi eu s
(plus que penk adalis
skolin l uneZodZiq
eligions e minq).
2.2.1. I5 sla q kalbq ob eni les ieux skoliniai. I5 sla ,q
kalbq2 ob eni
:0 Mokslo a iclesniq ecueil Skoliniai i bend ind lie u i4 kalba (2004 Lo e a
Vaicekauskiene ou ni okiq G. Thomo senqjq
skoliniq apib eZ i:
,,iodliai, in ég a gsi phologiSkai e mo ologiSkai, uZiman ys impo an e4 place4
dans lexineje-séman indje sys ème de langue, ne u in ys con o mémen menq,
mieux - se p élin i ne i5 kaimynq kalbq; p incipalemen codés posi i emen '
(SBK 2004:
I l). Apib eZ is ne a iksli, ca , comme Zinoma,
p ê s peu en u e i a i ikmenq peu b i i (i
daZmes son ) p ê inami i5 kaimyniniq kalbq
e pan.
2)
S aipsnyje skoliniai i5 sla q
kalb l ski s omi
I lenkybes, bal a usybes, usybes
sla ybes, a sla ybiq g upe désigne alo s,
i
quand neai5ku, i5 ku ios sla q langues
Zodis ienesu a iama, c'es hyb idiniai
e mes, e mes, u in ys ou commun4
a ec sla ais p eesag4. (L'A icle ien
comp e des opinions.)
50
2egnanie
- hegnojimasls TM 5)43.
Kalbininkq
a
la e oses
De plus, as a lenkybiq
(7 e mininai), kilusiq i5 g aikq la ynq e
héb a ajq kalbq.
2.3.1.1.
G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 ou ou e 2 pe lenkq
kalbq ob eni es g aikq e minai, ku iq pi minis Sal inis
angelus
langue: aniolas MRK 56, TFK 15, KK l0 (lenk. aniol < lo . <
< g .
angelos
- angelasTM
5)aa,
MRK 40, KK l0 (lenk.
a caniolas a choniol
<lo .
a changelus < g .
a changelos
- a change TM ll).
2.3.l.2.Lo yni5kos
o igm€s
lenkyb0s.
Moksle Rimo
Ka aliku consommami
4 e minai, ob eni pa lenkq4: kalb apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek. o ie a
< ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5, plg.
F aenkel1962: 13
- auka TM 123),
aplo ka MRK
377 (lenk. opla
e k < ok. o b
I | 9 e s ce
aE < lo . o b I
MRK 25 8
a a
B i.ickne 7 4:
3 80), m ai o
(le m aj e
s a < lo .
6)45, s u
m aj e s a
s, kilm. n
ij a MRK
aj e a i
c s T
ZZ 193*
95 (lenk.
s a ion
<lo . s a io). J l
ini ial
Sal inis
- la ynq pa le.
2.3.1.3.
Heb aji5kos kilmds lenkybEs. Ras a seulemen une
é imybe, eçue pa lenkq kalbq don p o enme heb aj 13ka:
mesijos:izs
MRK 70 (lenk.
messjasz,
lo . baln.
messias, g .
Messias plg.
< heb .
ma|lach Yai kTZl
2003).
Bl ina ema que i, que lenkybes du con enu
eligieux li eses adosi Lie u oje comme
locaux lenkq langues, da ad. polszczyzna
li ewska, e e s 142). Lenkq pa le i5 n'a pas
découpe
(Zinke idius
2000: p adZiq considé ée langue, que
p ie5q le plus, elle a é é langue de
eligion, a ejusi a ec ka alikybe.
kalbq. I5 données medZiagos oi que
Nau inio égénimo comme pasikei e
lenkybes kunigo
poZi[me ais, déjà min€ a, is i lenkq
K. Pal a oko
ca ekizme ne a oiamas.
a Zodis iegnone DZoi D2, inad e i , adiau p end e ou ni pa ac ionZodis
2 i(s) e edinysegno iegnojimas(es). Ma yl, iegnonq peu ê e
considé és nonik ina s e imybe, mais considé e e son da iniu.
Zegno ils) aip pa plg. lenk.
es possible kilgs
i5 lenk i langues,
2egnac siq
1990:229).
(Sabaliauskas
ZegnoniLKLey apa eik a pas comme s e imybe.
'a
Dans l'é ymologique enkq des langues Zodyne indique-on que lenk. a iol
ô diau bu Es angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5).
o:
TZ I%6
que es
a5oma,
kilEs
e minas i3 i alq langues.
5'l

2.3.2.
Sla ybds.
Tikslinga ski i da
ien4
ba ba izmq g oupeQ
- sla ybiq, quand
neaiSku, i5 don
slalq langues du
els ob ien
Zodis. I5 e minai (bemaZ du
o al ou e 28
penk adaliai s e imybi$:
en i onka KK l0 (bnx. one ca,
le . opiekagloba TM I l2),
apiekilnas MRK 169,419, TFK 13,
KK 14
(b us.
one g, u, lenk.
globejas asaba MRK
opiekun TM 9), -
41, TFK 11, 32, KK 8
(lenk. osoba, us.
oco6aasmuo TM 6),
a puskai MRK 323, KK
38
132), KK 11, (lenk.
excuse, -
omnycKa-
39, g ecque
us. MRK
loidaiTM
36 (b us.
?pox ,lenk.
g iezech-
- nuodeme TM 7),
inas
MRK 240
(b us.
zpol Hb ,le-
TM
nk. us. 89,
g zeszny, zpeu ua il
- nusiddjqs
nupuolqs TM
100), MRK
g ieinil as
54, 91,
TFK 18, KK 9
zpewnlx, lenk.
(b us.
g zesznik,
us. zpeumuK
- nusideil
5), qua e gas TMK 37 ( us. uemeepz), ko ond MRK 54, TFK
35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue
- bausmd
80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i ida MRK I 59,
TFK 12, KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128), my a
MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk.
I is miloi
,b us. u i ac4a
- maloni TM I 0), n sl s MRK
49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us.
Mb c b,lenk. myil - min is TM 78),
nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '.
nadzieja, uadsen b us.
- il is TM ll),
ju iega MRK
(lenk.
p zysigga,b us.
186 npucnza),
p o a MRK 20
(b us.
npaea, lenk.
p awo), odaMRK 107, TFK 12 (b us.
pada,lenk. ada - conseil TM 9), ona MRK 95
(b us.
monsieu ,lenk. ana), s on
MRK 75 (lenk. cman),
KK I 1 s an,b us.
sumene MRK46, TFK I 6,
(lenk.
s um enie, cyu euu 0 (s. lenk. u i b us. e), u
eonoduuup,b us. aa" adapLLAe- al ii ojas
bagas MRK 73, KKK I 2, KK 5 bo
TM l eseld 25, KKK 237,.KTF 9 (lenk).
b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us. soilc c,le
wesele,b us. ancen e
**ojsko), aldymie ls TFK 452, ( us.
g,
- es u ds TM 109), ieinas is MRK 376 (lenk. wiecznoic,b us.
aeuuac ya), ie a MP. K 16, KK 18, 40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a -
il yba TM 88, ikejimas TM l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk.
wie nii ), zokonas MRK 65, TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH
- isak mas
TM 7).
2.3.2.1. G eiki5kos kilmds
seulemen une g oma a
sla yb6. Ras a sla ybE
MRK 2l ( us.
zpa oma,plg. g .
ypdppc a
1986:451)
(Dac ep es
g eikiSkos o igmes.
l9l6 années i5leis ame K.
Pal a oko Tilq,bos moksle
uneZodZiq eligions e minq
s e imybemis, possible
lesquels bn q considé e
gau omis i5 sla , l I5 exempleZiq
oi , que p incipalemen sla y
neapbiq es kalb 5 ik a.
Moksle Rimo Ka aliku.
58
2.3.3. Bal yba us6s. Tikybos
moksle ne as a i
bal a usybiq, ku iq u ilisée
(7 e mes, dans au es
ca éismes de5im adalis
s e imybiq): m ielnykas
MRK 82 (b us.
uyui c), milka MRK 57, TFK I
l, 25, KK
46 (b us.
MyKq
- koniia TM 80),
p ie elis MRK 157
(b us.
npamqab), sme is MRK 36, TFK 12, 25,
KK 7 (b us.
c epqb
- mi is TM 9, mi imas TM 90),
sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us.
cyd
- ibunal
TM
9l), sudio MRK 46, 102
(b us.
c),
beyden
MRK 21, TFK 13, KK Il es à no e que
9 (b us.
csem
- mondeulis
TM 73). Tous
bal a usebes
consommés
La science
R i m o K a a I i ku,
maZiau jq as a
T u mp aj e Kun. F i
I o c h o w s ki o ka
am
e ki z m e
e
Ka akizmuose
ka el ikiszkuose.
2.3.4. Vokie ybds. Vyskupo K. Pal a oko Tikybos
sciencele u ilisée seulemen une okie ybe
(1,4o s e imybiq)
- podZiai
120 TM
(plg.
ok. dial.
podi, pod Alminauskis 1931
: 103,
plg.
p ésen . ok.
die Pa e
- lo"iki o
e ai
TM 120).
Ki uos ca ekizmues
okie ybiq neap ik a.
2.3.5. App end inamosios
ema ques
. 7
| ienalodi
os
gij s eli
e mas
(apie I5o/o isq uneZodZiq
e minq, L . I pa .) es
s e imybes ii sla q e
ge manq kalbq. Ce son
é ange sybes (quelques
lesquelles, exemple,
g iekas, mylis a, pekla,
sme is e k .,
e ou ons déjà M.
MaZ ydo dans les éc i s),
ku iq em a é i e bien qui
plus ô que XIX a gale.
- XX a.
p adZioje.
Tadiau
Sis pé iode
- c'es un ce ain l[Zis, quand el a é é
a sig gZ q i gim ajE lie u iq kalbq e ses
u us.
Dans ca écizisme
Mol<slas
Rimo
Ka aliku, T umpajame
Kun. Filochowskio
ko ekizme e Ka akizmuos
e ka alikis zkuos e g e a
s e imybiq sinonimi5kai
son u ilisés Li u i5ki les
e mes de eligion,
exemple: cna a
MRK 51, TFK I l, KK 40 - do y,6s
MRK 88, TFK42, KK 40, do aMRK 18,
TFK 42; duiia
MRK 29, TFK 8, KK I I - spi i ua
MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia
MRK403.
422-i ake MRK l2l; asl aMRK 18-maloneMRK46,TFK 15,
KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - en e ou
MRK 42, TFK l3; a puskai MRK
323, KK 38
- a laidai MRK 70,
TFK 35, KK 38;
mylis a es une
MRK 17, 18,
TFK 17
*malone
MRK46, TFK 10, KK 12;
sme is Il es à no e que
MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s
TFK 17, KK l6 e k . Somme
dé e mine , pou lequel -
lie u iSkam ou p êin am
- au e me acco dée p immenybe
(ce suje es
dis inc a icle).
Pas ebe a que dans les
ca écizismes imami u ilise
Li u i5ki e mes de eligion,
e jq synonymie s e i nos
o igmes e mes asomi
(ce emonijos) skliaus os
59
, exemple. '.
apeigos
bainyiio.s. y.
MRK 24a6, do a (cna a) MRK 17, godulys e
(lokomsna) MRK 234, kaniia (muka) MRK 301,
sang ina kaniia (muka)
MRK 319, malone (mylis a)
du Dieu
KK 12,
nus ajimen esp ies (nodie7oy'
MRK 431,
en e as (pekla) MRK
144, (iiudas) MRK
mi acle
(iiudas) MRK 81, Zenklas é imas o igmes p ésen és
23 e k . Pa ois
jung uko ou,p z. : cé émigos ou cé émonies bainyiios
e minai
i en os MRK 419, BaZnyiios cé émigos (ou cé émonies)
po
TFK 40, mi acuklc s ou ii idas MRK 8l e k . No sama
a i k5diai, consomm exemple. (kaniia)KK16, '.podiiai
(kumai) a nZina milko
i
120, sme is (mi imas) TM KK 16 e
k ., ou skliaus us es p ésen é du
in e na ional
LodLio
co espondan ,
exemple: despe acija (nusiminemen )
MRK 43l, Komunija La commune es si uée dans la égion de
(ou pa icipa ion) TFK 36 i k . I5 ou cela peu sp ps i,
dans ca écizismes que aima lie u ejimo di ec imi.
Cela oi K. Pal a oko Tilq bos mol<; sle.
3. Misiau
Li u i5ki
uneZodZiai e minai
Dans le ca éizmu as a uneLodLig,
eligions ennin -5 qui son hyb ides.
Les hyb ides son
considé és LodLia|
u in ys de leu s
o igmes e skolin q
ZodZiq
cons i uen om4sies pa ies
(KTZ 1990; LKE 1999;
Keinys I l5)47. I5 de
1984:
ou ou e
e mes hyb ides.
33
Des hyb ides en p ésen ine commune li iq pa lée son a o ini (13
e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis
MRK 174,
panle
TM 82; k iks iji nas
MRK 308, pasninka imcs Il es à no e que le
MRK ll0; kunigaiki ,s MRK 7548
mui ininkas
22, MRK l2l, KK iegnojimasis
TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9,
KK27,39, TM 8, pagonys |
TFK 19, panys eKK42,MRK 280,
yskupys eae
MRK 118;
au es non uso unes
(20 e e ia
a6
p ésen ée e
sude iniq
em inq exempleZiq.
a7
Hib idai kalbininkq es incomodai apib eZiami.
Pa yzd2iui.
A. Pupkio de l'a is, les
hyb ides
son ,,néga i emen
codi iés
LodLiai, u in ys iS
ki q kalbq pasiskolin q
da ybos elemen q
(p ie5dell
a
p iesagq)" (Pupkis
I 980: I 06).
B
K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo i emps ge manizmu (Alminauskis
l93l:75). A. Rubinas dans a icle
D asinink4pau inimai e
j4his ija a{o,kadkunigdik-
i is pasida y as
i5
ZodZio
su
nobnigas,,ka alius" appendage
-alkJln (Rubinas
2001:
191,
da plg. Kabelka 1964:120;
B[ga 1958:546).
ae
Ano S.
dénominimai
Amb azo,
su
ie q annexaga
-y e es ,,pamo emiui
is e s i ii sla q kalbq"
(Amb azas
2000: 70). LKG su sla i5kq annexes
kilmg neuZsimenama minq) s i ny
(LKG
1965: 3 l0-311,402).
60
MRK 42 5, ad€j as MRK 40950, n o b ai
: b o kas ge
nu m as
KK 49, TFK 12,
MRK 433 (plg.
nobo2noic);
lenk. 49, MRK
42, KK
KK
ge adej s e
54 (plg. hib . ge adejas,
TM 12 déjà u ilisée
ge ada ybe), MRK 64
nep ie elys e
(plg. nep ie elis);
nei s a a TFK 10, MRK
214, nep ie elis hib .
17, MRK 157,
TFK2I,pa iikada KKMRK39T
(pIg. iikada-lenk. szkoda
LKZe); ap m ij i m a s MRK
40 8, a p a k u a i s I oj i
m a s TFK 3 5, ap i e a oj i
m a s MRK 330, 76,
blagasloniimas
MRK 31a (plg
bénissemen TM 101),
b I uznij epaku a oj
paku a oj
mas imas MRK I 85, n i
p iega imas MRK l9l:'
TFK 10, imas KK 37,
da byg iek s TFK 27,
k yie o ojas MRK 158,
p adiiog iekis TFK 27;
MRK 374.
nuk yie o
I5 o al as a 20 hyb idiniq uneZodZiq
e minq, u indiq é imas kilmes
(lenkq kalbq), . y. ne ieux skolinien ou
in e na ional du Zoa sla . 'q dZio, e
pa ies.
leu s o igmes ou cons i uomsies
(p ieSdeliai
p iesagos)
Tu in à
l'esp i que
ca échismes
son o ganise
- XX a. débu Lioje, queis a, que leu ne son
XIX a. gale ne a
nemalai hib idiniq eligions e min l, ypad que
is penk adalius considé e s e imybiq
da iniais.
Siandien
possible jq
4. I5 ados l.
XIX a. in
- XX a. p adLia é ai spa aus ac uelles bend ines lie u iq langue
kD imosi pé iode. La e minija eligion alo s é ai nusis o ejusi, la
e minija eligion seulemen ès neg yna. Depuis XX a. commenZios
es une mieux que Tai le ne dauge lis suje q. Tadiau bene i5
su a ky q.
le plus impo an é ai nuosekli e
k yp inga ano me o kunigq (J. Laukaidio, M.
Pakalni5kio, S. J.
Tij[naidio, A. Vy a o,
J. Tumo, Madiulio e k .)
e kalbininkq
(K. Biigos, J. Jablonskio, J.
Balcikonio. J. Slapelio e k .)
eligion de enninija ges ionba.
2. Nag inej amq lie u i3kq ka alikq
ka ekizm l e minq linguinei aiSkai
a ec pokydiai, nekalbiniq eiksniq
u ejo lie u iq langues nuo p iklausq
(lenkinimo, okupacijq,
imp udos d audimo e k .).
50
Plg. lenk. dob oi, s. b us.
do6podei. É a sybines Li u iq
langue commissies
app ou an ame considé é
DidZiqjq des
-dejs es
ZodZio élémen .
langues klaidq sq aie s e imu
a ibué à
Klima isanda os
(LKKN 1998: 149). Kalbininkas
aidU J.
ZodZiq
cius Ge addjus,
niekudeias g ynai lie u iSki
(s aipsnyje pik addjas,
ZodZiai) que i ode,
pu emen Li u i5kas
ge adOja,s es
Zodis, e non hyb idine
sla ybe 2000: 64).
(Klima idius
S aipsnyj
e enco e
elles
adi ionn-
ien omasi nuomonds.
6l
3. Nelie u i5ki e mes de eligion a an
l9l6 me q i5leis ues mues Mol<slas Rimo
ka ekiz-
Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio
ca ekism, Ka okizmai ka alikiszki
cons i ue p esque eddal[ isq
uneZodZiq e minq
(Z .
I pa . ).
3. I. Nag inejamo pé iode
ca echismes u ilisen des
e mes in e na ionaliai
(24,1%o nelie u i5kq
e minq) e senieji skoliniai
(25,5o/o nelie u i5kq
e minq) i5 esmes non
changis i son
ebe a ojami e
main enan .
3.2. Bien plus en e nelie u i5kq
e min l 1879-1903 ans iSleis ues son
s e imybiq (71) - quelque plus que la
moi ié ca echismes nelie u i5kq
uneZodZiq eligion e minq (50,4%i).
Siq dienq poZiii iu
nag inejami
seuleLodliai e minai
émoija
Elie u iqkalbos aidos
me 4 kai baZnydios
a5 ijoje a é é
pe einama
IinE ac uel bend inp lie u iq kalbq.
3.3. Kunigo K. Pal a oko
Til ybos
/o pu nai
mokslene S2,2o-
e minqy a lie u i5ki.
Le ca éizme u ilise seulemen une s e imybe,
o igusi i5 okiediq langues
- podZiai
120. TM Donc pa
kele qXX a.
p adZios me q
s e imi eligij os
e minai on é é
emplacés
Li u iSkais.
3.4. K. Pal a oko ca équizme u ilisen
ceux o igines é angè es de eligion les
e mes, qui n'on lie u i5kq
exemplesLini, a i ikmenq, senieji
skoliniai
(baZnyiia, pagonis, po e iai,
pasninkas, k ikiiionis, yskupas e
k .) e des e mes in e médiai es
(ca dinolas, sak amen es,
an i ona, diaconas e k .).
4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l
ka alikq ka ekizmq e minija i5
esm6s ki o.
maZai
KK Ka akizmai ka alikiszki.
MRK
TFK
Sa , N l a ec Lemen o iu e Minis an u e , Bi enai, 1903. Mokslas Rimo
Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. KK Ka akizmai ka alikiszki. hsu eikalingiausi d0l aik4 e imoni4 p aszcziok4
Ka aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as e deuxième ois a spauslas, Vilnius,
1879
(a ec pie3 uku
- 1888).
T umpasis Kun. Filochowskio ca équisme. Vaiszgan o
e s as. An q ka q iszleis as, Vilnius, 1863 pie5 uku
TilZe, 1901, edia laida).
py as,
(a ec
Pal a okas K. Tilq hos
mokslas Ls o ija
1S .
i Ca échisme), Pe apilis,
19 6.
LITERATURA
A lminauskis K. 193
l: Die Ge manismen
des Li auischen 1. Die deu schen Lehn-
w i e im Li auischen, Kaunas.
62

A m b a z a s S. 2000:
Daik a a dii4da ybos
aida2,Vilnius.
B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos
uid audimo aikas
(1865-1904 m.)
3, Kaunas.
B i 2i 5
k a V. 1990:
Aleksand ynas
3.2-asis
( o og a uo .)
leidimas,
Vilnius.
B ii c k n e A. 1974:
Slownik e ymologiczny
jqzyka polskiego, Wa szawa.
B I g a K. 1958:
Rink iniai ai ai I, Vilnius.
B ii g a K. 1959:
Rink iniai ai ai 2, Vilnius.
B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius.
D a m b a u s k a s - J a k 5
a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in-
klnys, Kaunas.
D o in as V. 1986 Pag indines
leksikologijos
sq okos,Vilnius.
D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26.
D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Mlnius.
DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Vilnius.
DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos
iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius.
DZo2000:
Daba ines
lie u i4kalbos
Zodynas.
Vy . ed.
S . Keinys,
Vilnius.
DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi-
mas).
E c k e R. l97l: Bal ische
S udien,Be lin.
F aenkel E. 1955 Li auisches
e ymologisches
ll/ci e buch
l. A p i ekiuo i,
Heidelbe g.
F aenkel E. 1962:
Li auisches
e ymologisches
w ) e buch2. p i yke i - z olgai,
G i ingen.
G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos
me men s, ilnius.
Gi i ien€ J.2003:
Leksikos g yninimo
polinkiai
bend ines
lie u iqkalbos
is o ijoje.
- A chi um
Li huanicum
5, 391-410.
Jablonskis J. 1933:
Jablonskio
ai ai2: S ie imo eikalai.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Jablonskis J. 1934:
Jablonskio
ai ai 3: Rai bos
dal1,l111i.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Ja k a i i en e E. 1980:
Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius.
K ab e I k a J. 1964: K is ijono
Donelaiiio ai yleksika,Vilnius.
K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos
hib idai
(sq oka,
usys i nonniskumas).
- Lie u os
TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius.
K e i n y s s . 2000:
I5
A. Damb ausko
kalbos i e minologijos
eiklos.
- k minologija
7,3247.
K e i n y s S . 2004: Te minologijos
aida. blkle, aidmuo i uzda iniai
i XXI amiiq
izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ:
K< z i
m ie
u i G
a
i en iu
i a m inll, Vilnius, 219-239.
Kl ima i dius J. 1998:
Ke u i
alkoskelinukai.
,Gim oji kalbalO,
10_14.
K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas,
niekaddjas
- g ynai
lie u iski zodziai.
- Ac a Linguis ica
Li huanica
42, Mlnius, 58-65.
Kl ima i d ius J. 2002:
Ka ekizmo
kalba- kalbos ka ekizmas.
-Kalbos kul u aT5.
105-
19.
63
K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius.
K uopas J.
1998: Rink iniai ailai,Vilnius.
KTZ l99O:
Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas.
Lebedys J.,
Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as.
- Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135.
LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o
pe
d ij a, Yilnius.
LKG 1965: Lie u i4kalbos
g ama l a, Vilnius.
LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene,
Vilnius.
LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas.
LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius.
LKZ I 1962 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ x l 1986:
Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius.
LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ XX 2002 : L
i e u i 4
kal b o s i o dy
n
as, Vilnius.
LKZe: Lie u i4 kalbos
iodynas, Vilnius. www.lkz.l .
LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas,
Mlnius.
LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius.
LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys,
Heidelbe g.
LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius.
LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. I . A-P. Suda e
E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas,
Mlnius.
LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas,
Vilnius.
NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje.
-NaujasisZidinys Aidai718,2005.
P al i on is J. 1995:
Lie u i l aSomosios kalbos is o ija,
Vilnius.
Pa aisy ieji Po e iai
1909: Pa aisy ieji
Po e iai. Vado as 14,107 129.
Pu pk i s A. 1980: Kalbos
h l u os
pag indai,
Vilnius.
P upk i s A.2005: Kalbos kul u os
s udijos, Vilnius.
R u b i n a s A. 200 I : D asininkq
pa adinimai
i
jq is o ija.
-l c a
Linguis ica Li huanica
44,189-200.
p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius.
S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius.
SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius.
S
k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius.
S
k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius.
Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P.
Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309.
Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a.
Pu b I ic is i ka, Vilnius.
64
22 1.9Ze:
Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda,
Klaipeda.
22 1'9SS
: Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius.
22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas.
A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius.
Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas,
Vilnius
(e.
leidi-
mas).
U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius.
U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai.
- Kalbo y a 4, Vilnius,387-390.
U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai.
- Bal is ica
27 (l), Vilnius,
4-14.
U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius,
9l-101.
Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o.,
Vilnius.
Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds
kalbos iSkilimas,
Vilnius.
Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos
is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais,
Vilnius.
Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius.
Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe
i kalba. Senqj4 ai 4kalba.
XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius.
@ a c na e
p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui
c oeapu
pyccKozo
n3b Ka l, Moc na.
O a c e
p M. 1986:
3mu onozu,lec cuil cnoeapu
pyccKozo
3b Ka
3, Mocx a.
NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE
END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h
CENTURIES
Summa y
Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes
ields o e minology - he old
bo owings ( o ins ance,
ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios
(Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos
(Eas e )) came in o Li huanian be o e
he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y
- in 10 h-121h
cen u ies. The begin-
nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies
malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas
(The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he
oldes o all p esen ly
known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical
Lu he an ca echism Ca echism sa
p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 .
This a icle analyses one-wo d non-Li huanian
o igin e ms o eligion used in Ca holic
ca echisms om he end o he 19 h
and he beginning o he 20'h
cen u ies. This pe iod
is no a andom choice, because
he li e a u e o he Chu ch and i s language
a ha ime
we e co up wi h ba ba isms.
F om ou Ca holic ca echisms
published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku
(Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis
Kun. Filochowskio ka ekizmas.
65
Laiszgan o
e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed
by aiszgan as)
(1901),
Ka akizmai
ka alikiszki (ca holic ca echisms)
(1903)
and ilq bo,s
mokslas
1S .
Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching
o Religion (Holy His o y and
ca echism)) (1916)
by
he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s,
we e
picked
up. some en.ns
we e he
same,
so i made 613
di e en
e ms
and 125
hei
a ian s.
The majo i y o one-wo d
e ms
- 439 e ms
- we e o he na i e
o igin. This
a icle in es iga es
l4l di e en
e ms
o non-Li huanian
o igin and
33 hyb id e ms
o
o eign
o igin.
Non-Li huanian,
i.e. e ms
o eligion
o he o eign
o igin a e so
called in e na ional
wo ds (34 e ms),
ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms).
The absolu e
majo -
i y o in e na ional e ms
(33 e ms)
a e de i ed
om classical languages
- L a in(ak as
(ac ,
no e)
TFK 43,
os ija (hos )
KK 30,
MRK 322,TM 123,
sak amen a
(sac amen )
MRK
16,79,
138,
TFK 9, KK 22,TM 72, 85)
and
G eek(an i ona
( e sicle)
TM ll, balzamas
(balsam)
MRK 315).
Some in ema ional
e ms
came
h ough
Sla onic
(Belo ussian,
polish)
languages,
o ins ance,
al o ius
(al a )
MRK 176,
TM ll0, ad en as
(ad en )
MRK 79,
333, TM 109, angelas
(angel)
TM 12,
76 and
o he .
The o igin o old bonowings
a ies.
These
ca echisms
ha e
majo ily old bonowings
om Sla onic
languages, o example,
bainyiia (chu ch)
MRK 25,
TFK 20, 25,KK.lg,
TM 7,88,
g abas (co in)
MRK 75,
KK l5 and
o he . This
is he
oldes laye
o Li huanian
e ms
o eligion.
The e a e many ba ba isms
in ea lie
men ioned
ca echisms
(71 e m): polonisms
(ab ozc s
(pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o
osa y)
MRK 50), Sla onicisms
(apieka
(ca e)
KK I 0), Belo ussianisms
(m ika (su eing)
MRK 57,
TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s)
TM 120).
The end o he l9'h and he beginning
o he 20'h cen u ies
is he pe iod
o he as
c ea ion
o common
language.
A ha ime
e ms
o eligion we e
al eady
es ablished,
bu
he
language
was
com p ed
wi h ba ba isms
and
was no
pu e.
In he
begim ing
o he 20*
cen u y he e
we e a emp s
o no malize
enns
o eligion
- ba ba isms
we e
changed,
in ema ional
e ms and old bo owings
we e le . In he
wo k o he p ies
K. pal a okas
Tik bos
mokslas
(The
Teaching
o Religion)
e en
82o/o
o e ms
a e
pu ely
Li huanian.
In
his ca echism
he e is only one ba ba ism
om Ge man language
- podiial (godpa en s.l
TM 120.
Fu he mo e,
ba ba isms,
used in ca echisms published
in lg79-1903,
we e
changed,
o ins ance,
di ma ond MRK 108,
TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns
120 TM
(con i ma ion)
, iysiius MRK 63, TFK I 7, KK
16, 37 - beau éykla
TM g9 (pu _ ga o y)
e o he s.
A e he bishop Pal a okas he
e minology o Li huanian ca holic
calechisms ha dly changed.
Au5 a RIMKUTE
Li u iq
ins i u
de langue
P. Vilei5io g.
5, LT-10308
Vilnius
E.
pa5 as
[email p o ec ed],
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]
Gai e
2005-10-25
66